Byla 2-1408/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietaus pasiuntiniai“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „APM kompiuteriai“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietaus pasiuntiniai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „APM kompiuteriai“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietaus pasiuntiniai“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Lietaus pasiuntiniai“, teisėtumo klausimas.

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Lietaus pasiuntiniai“, bankroto administratoriumi skirti UAB „Adminova“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas 130 900 Lt pagal 2009 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas paskutinį kartą tik 2009 m. VĮ Registrų centrui teikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2008 m.; paties atsakovo akcininkai yra bankrutavę arba nevykdantys veiklos.

5Atsakovas UAB „Lietaus pasiuntiniai“ nesutiko su bankroto bylos iškėlimu, prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nepagrįsto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą skirti ieškovui 20 000 Lt baudą, kurios 50 procentų skirti atsakovui. Nepripažino ieškovo nurodomos skolos, teigė, kad įmonė moki.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Lietaus pasiuntiniai“ bankroto bylą.

8Atsakovo prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo teismas laikė nepagrįstu ir atmetė, nenustatęs, kad ieškovo reikalavimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas ir kad atsakovas nepateikė duomenų, jog yra inicijavęs ginčą ieškinio teisena dėl ieškovo reikalavimo nepagrįstumo.

9Teismas įvertino atsakovo pateiktus 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ir nustatė, kad 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog įmonė veikė pelningai, turėjo 11 402 Lt pelno. 2013 m. balanso duomenys liudija, kad įmonės turtas siekė 6 486 113 Lt, ilgalaikis turtas – 1 574 252 Lt, trumpalaikis turtas – 4 911 861 Lt (tame tarpe 4 806 705 Lt per vienerius metus gautinos sumos). Nors balanso duomenimis per vienerius metus mokėtinos sumos siekia 2 351 012 Lt, tačiau atsakovo pateiktais duomenimis, pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 2 100 000 Lt. Socialinio draudimo fondo valdybos viešais duomenimis, atsakovo įsiskolinimas sudaro 29,98 Lt. Teismo vertinimu, net įtraukus į pradelstus įsipareigojimus pareiškėjo 130 000 Lt reikalavimą, bendra pradelstų įsiskolinimų suma neviršija pusės į UAB „Lietaus pasiuntiniai“ balansą įrašyto turto vertės. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad bankroto bylos iškėlimas laikytinas ultima ratio kreditorių teisių gynimo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), kad Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje ir tik nepavykus išieškoti skolos inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012, 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2012). Aptartų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad nei vieno iš Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų bankroto bylai kelti nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl bankroto byla atsakovui nekeltina.

10III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

11Ieškovas BUAB „APM kompiuteriai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos UAB „Lietaus pasiuntiniai“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-719/2007; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2012) bei apelianto pateiktus įrodymus, nėra pagrindo sutikti su teismo motyvais, jog ieškovas bent preliminariai neįrodė, kad yra atsakovo kreditorius, ypač atsižvelgiant į faktą, kad pats teismas nutartyje konstatavo, jog nenustatė, kad ieškovo reikalavimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismui pridedamas naujas įrodymas – iš ikiteisminio tyrimo gauta atsakovo 2009 m. balandžio 27 d. PVM deklaracija patvirtina, jog grąžintinas PVM sutampa su 2009 m. kovo 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytu PVM, tai deklaruodamas atsakovas aiškiai pripažino, kad prekes gavo, nes kitaip nebūtų galėjęs nurodyti grąžintino PVM. Atsakovas, melagingai neigdamas skolą ieškovui ir pateikdamas teismui jos neatspindinčius finansinės atskaitomybės dokumentus, akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu, teikia klaidingus duomenis, dėl ko atsakovo atstovui R. J. skirtina 20 000 Lt bauda.
  2. Procesiniuose dokumentuose atsakovo atstovas melagingai nurodė, kad tapęs naujuoju atsakovo vadovu perėmė iš prieš tai buvusio vadovo bendrovės dokumentus ir jais remdamasis sudarė atsakovo 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių, debitorių sąrašus ir kt., nes ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus, jog UAB „Lietaus pasiuntiniai“ buhalterinių dokumentų neturi.
  3. Teismas netyrė, nesiaiškino aplinkybių dėl atsakovo nurodomų skolininkų realumo, pagrįstumo bei jų mokumo; nevertino apelianto argumentų dėl abejotinų galimybių atgauti debitorinius įsiskolinimus. Nesiaiškino, netyrė, kas sudaro ilgalaikį turtą ir atsargas, ar šis turtas realiai egzistuoja. Taip pat nesiaiškino, kas sudaro finansinį turtą.
  4. 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad praėjusiais (2012 m.) ir finansiniais (2013 m.) metais atsakovas vykdė veiklą, todėl akivaizdu, kad turėjo susidaryti prievolė mokėti mokesčius, tačiau teismas nesiaiškino, ar atsakovas teikė VMI mokesčių deklaraciją ir mokėjo mokesčius. Viešai prieinamais duomenimis, atsakovas 2012 – 2013 m. darbuotojų (apdraustųjų) neturėjo, taigi kokią veiklą galėjo vykdyti darbo jėgos neturinti bendrovė.
  5. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-392/2014, tiesiogiai pasisakė dėl UAB „Lietaus pasiuntiniai“ turtinės padėties. Tokie duomenys turėjo sukelti teismui pagrįstų abejonių dėl atsakovo pateikiamų duomenų pagrįstumo ir realumo.
  6. Atsakovo atstovo R. J. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės UAB „Lietaus pasiuntiniai“ turto iššvaistymo; iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoms nėra žinoma bendrovės turto ir dokumentų buvimo vieta. Atsakovo atstovo R. J. atžvilgiu Vilniaus apygardos teisme vyksta baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas sukčiavimu, pasireiškusiu buhalterinių dokumentų klastojimu bei nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto legalizavimu. Šias aplinkybes apeliantas minėjo teismo posėdyje, kas teismui turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl atsakovo atstovo pateikiamų dokumentų realumo.
  7. Teismas netyrė, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su atsakovo vykdoma veikla, neišsireikalavo papildomų dokumentų tiek iš atsakovo, tiek iš valstybinių institucijų, nors teismas tokio pobūdžio bylose privalo būti aktyvus.

12Atsakovas UAB „Lietaus pasiuntiniai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti dalyje dėl atsisakymo ieškovui skirti baudą; priimti nutartį skirti 20 000 Lt baudą pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios sumos skiriant atsakovui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Šiuo atveju skola ginčytina. Ieškovas neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, juo labiau dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokios ekstremalios priemonės naudojimas savo interesams apginti nėra proporcingas keliamam reikalavimui. Informacija apie bankroto bylos inicijavimą kenkia stabilios įmonės įvaizdžiui, todėl atsakovas negalėjo sudaryti nei vienos sutarties su klientais ar partneriais.
  2. Ši byla atskleidė ieškovo bankroto administratoriaus interesų konfliktą, nes jis tuo pačiu metu buvo ir UAB „Kaupasta“, kuriai priklausė 1772 vnt. atsakovo akcijų, bankroto administratorius; akcijos parduotos 2013 m. gruodžio 18 d. jau po bankroto bylos inicijavimo UAB „Ebalto“ už neįprastai žemą kainą – 100 Lt, o ši įmonė 2013 m. gruodžio 31 d. jas pardavė UAB „Anilora“ jau už 140 000 Lt.
  3. Nurodytų aplinkybių visuma įrodo bankroto administratoriaus nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

13Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas su juo nesutinka, nurodo, kad apeliacinis procesas turi būti nutrauktas, nes atsižvelgiant į CPK 107 straipsnio 2 dalies, 334 straipsnio 1 dalies nuostatas, nutarties dalis neskirti baudos negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

14Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas UAB „Lietaus pasiuntiniai“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl atsisakymo kelti bankroto bylą UAB „Lietaus pasiuntiniai“. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Byla atskleidė ieškovo atstovo bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ interesų konfliktą, nes kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui metu jis buvo ir UAB „Kaupasta“, kuriai priklausė 1772 vnt. atsakovo akcijų, bankroto administratorius; akcijos parduotos 2013 m. gruodžio 18 d. (jau po bankroto bylos inicijavimo) UAB „Ebalto“ už neįprastai žemą kainą – 100 Lt, o ši įmonė 2013 m. gruodžio 31 d. jas pardavė UAB „Anilora“ jau už 140 000 Lt. Dėl UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų pardavimo pradėtos trys civilinės bylos: Nr. 2-7739-608/2014, Nr. 2-2285-560/2014, Nr. 2-8907-820/2014. Taigi bankroto bylos inicijavimas buvo išankstinis bandymas pateisinti būsimus nepagrįstus savo, kaip bankroto administratoriaus, veiksmus, susijusius su akcijų paketo pardavimu nepagrįstai žema kaina.
  2. Pagal ieškovo (apelianto) pateikiamų naujų įrodymų datas matyti, kad šie dokumentai turėjo būti pateikti iki nutarties priėmimo pirmojoje instancijoje. Naujai pateikti dokumentai neįrodo nei įmonės nemokumo, nei skolos fakto.
  3. Ieškovo reikalavimo teisės tiesiogiai nepatvirtina nei vienas jo pateiktas įrodymas.
  4. Ieškovo cituojami atsakovo atstovo parodymų leistinumo klausimas kvestionuotinas dėl galimai pažeisto Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir BPK 177 straipsnio 1 dalies, be to neįrodo UAB „Lietaus pasiuntiniai“ nemokumo. Ieškovas remiasi nepagrįstomis prielaidomis apie atsakovo skolininkus, nepagrįsdamas jų įrodymais, neteisingai interpretuoja informacijos apie darbuotojų nebuvimą faktą. Jo pateikiami duomenys nepatvirtina įmonės nemokumo. Detalesnių duomenų apie UAB „Lietaus pasiuntiniai“ skolininkus ir kreditorius atsakovas nenori teikti, nes ieškovo atstovas jais disponuoja nesąžiningai, skleisdamas negatyvią informaciją, ragindamas atsakovo skolininkus neatsiskaityti. Dėl to atsakovas nesudarė netgi penkių sandorių. Šiuo metu atsakovas neturi pradelstų įsipareigojimų.
  5. Ieškovas, pasisakydamas dėl UAB „Lietaus pasiuntiniai“ turtinės padėties, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-392/2014 (ši nutartis apskųsta), tačiau ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleisdamas savo nenuoseklumą ir prieštaringą poziciją.
  6. UAB „Lietaus pasiuntiniai“ neatitinka būtinųjų sąlygų bankroto bylos iškėlimui. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Ieškovas nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl tariamos skolos priteisimo, nereiškė pretenzijų atsakovui penkerius metus, tokios aplinkybės suponuoja ieškovo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir veiksmų neskaidrumą.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis procesas pagal atsakovo UAB „Lietaus pasiuntiniai“ atskirąjį skundą nutrauktinas.

17Ieškovo BUAB „APM kompiuteriai“ atskirasis skundas tenkinamas.

18Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

19Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau –ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

20Nagrinėjamoje byloje, vadovaudamasis atsakovo pateiktais finansiniais dokumentais, teismas padarė išvadą, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl nenustatė pagrindo konstatuoti jo nemokumą, taip pat atkreipė dėmesį, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas.

21Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus ir nepagrįstai konstatavo atsakovą esant mokia įmone, bei nurodęs, kad nenustatė, jog ieškovo reikalavimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, konstatavo, jog esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui.

22Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuotos taisyklės, kad tik tas kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-719/2007; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1015/2013, kt.). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, nes vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Tuo tarpu aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1047/2013).

23Nagrinėjamu atveju, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas savo reikalavimo teisę atsakovui grindžia PVM sąskaita faktūra, pagal kurią neatsiskaityta, pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nenustatė, kad reikalavimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas ir bankroto bylos iškėlimo klausimą išnagrinėjo iš esmės. Tačiau sutiktina, jog esant tokioms aplinkybėms, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta apeliacinio teismo praktika, jog esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje ir tik nepavykus išieškoti skolos inicijuoti bankroto bylą skolininkui.

24ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas.

25Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.

26Taigi, sprendžiant dėl atsakovo mokumo, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jo santykį su įmonės turto verte. Šiuo aspektu svarbu nustatyti tikrąją įmonės turto vertę ir tiksliai nustatyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams.

27Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo į bylą pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, sudarytais 2013 m. gruodžio 31 d., tik konstatavo atsakovo balansuose nurodomą turto vertę – įmonės turtas siekė 6 486 113 Lt, ilgalaikis turtas – 1 574 252 Lt, trumpalaikis turtas – 4 911 861 Lt (tame tarpe 4 806 705 Lt per vienerius metus gautinos sumos). Nustatė, kad nors balanso duomenimis per vienerius metus mokėtinos sumos siekia 2 351 012 Lt, tačiau atsakovo pateiktais duomenimis, pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 2 100 000 Lt. Socialinio draudimo fondo valdybos viešais duomenimis, atsakovo įsiskolinimas sudaro 29,98 Lt. Teismo vertinimu, net įtraukus į pradelstus įsipareigojimus pareiškėjo 130 000 Lt reikalavimą, bendra pradelstų įsiskolinimų suma neviršija pusės į UAB „Lietaus pasiuntiniai“ balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu būtų vadovaujamasi vien paminėtais duomenimis, būtų galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo būsena neatitinka nemokumo kriterijų. Rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos duomenis, sutiktina su apeliantu, jog kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo pateiktų finansinių dokumentų patikimumo, turimo turto realios vertės ir santykio su pradelstais įsipareigojimais, taip pat ir dėl pačių pradelstų įsipareigojimų sumos. Juo labiau atsižvelgiant ir į tai, kad pats atsakovas atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą nurodo, jog pilni duomenys apie skolininkus ir kreditorius nepateikti, nes ieškovo atstovas jais disponuoja nesąžiningai, skleisdamas negatyvią informaciją, ragindamas atsakovo skolininkus neatsiskaityti.

28Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalimi, įmonės vadovas privalo pateikti teismui praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį. Nagrinėjamoje byloje pateiktas tik 2013 m. balansas. Pažymėtina, kad viešai prieinamais Juridinių asmenų registro duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad atsakovas nėra pateikęs VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų už 2009 – 2012 metus, nors tokia pareiga jam yra nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme. Taigi atsakovas nepateikė teismui pakankamų finansinių duomenų sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nors tokia pareiga jam įtvirtinta ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, todėl teismas tinkamai negalėjo nustatyti net ir balanse nurodytos turto vertės, negalėdamas jos palyginti su ankstesne. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ir nesiaiškino realios atsakovui priklausančio turto vertės bei šio turto sudėties, tik konstatavo, tačiau neįvertino, kad iš esmės visą atsakovo turtą sudaro debitorinės skolos, nevertindamas jų atgavimo realumo.

29Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai laiko, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-392/2014, tiesiogiai pasisakyta dėl atsakovo turtinės padėties. Atsakovo mokumo ir bankroto bylos iškėlimo pagrindų egzistavimo klausimai sprendžiamas ĮBĮ nustatyta tvarka ir pagrindais, minėtoje apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje šis klausimas nebuvo spręstas.

30Įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl bankroto bylos turi viešąjį interesą. Teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės finansinę padėtį, iš kurios būtų galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą, tam, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas tenkinti (atmesti) ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši aplinkybė suponuoja teismui pareigą reikalauti ir rinkti papildomus įrodymus, būtinus realios atsakovo turtinės padėties atskleidimui ir teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Šios pareigos nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai neįvykdė. Privalomoms nustatyti faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms sprendžiant dėl įmonės mokumo ar nemokumo, nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti aktualią atsakovo finansinę padėtį.

31Išdėstytos aplinkybės kelia abejonių pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo mokumą ir pagrindo jam kelti bankroto bylą nebuvimą teisėtumu ir pagrįstumu. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir dėl to yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą (CPK 185, 265 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 8 d.), todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.), kompetentingam spręsti ir prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu į bankroto bylos nagrinėjimą. Elektroninės bylos duomenimis, UAB „Ebalto“ prašymas įtraukti trečiuoju asmeniu nėra išspręstas, todėl išnagrinėtinas įvertinant ir atsakovo atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą pateiktus argumentus bei anksčiau į bylą pateiktus duomenis dėl akcijų pardavimo.

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

33. nutarties dalies

34Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietaus pasiuntiniai“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui... 5. Atsakovas UAB „Lietaus pasiuntiniai“ nesutiko su bankroto bylos iškėlimu,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė iškelti... 8. Atsakovo prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo teismas laikė nepagrįstu ir... 9. Teismas įvertino atsakovo pateiktus 2013 m. finansinės atskaitomybės... 10. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 11. Ieškovas BUAB „APM kompiuteriai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus... 12. Atsakovas UAB „Lietaus pasiuntiniai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus... 13. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas su juo nesutinka, nurodo,... 14. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas UAB „Lietaus... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 16. Apeliacinis procesas pagal atsakovo UAB „Lietaus pasiuntiniai“ atskirąjį... 17. Ieškovo BUAB „APM kompiuteriai“ atskirasis skundas tenkinamas.... 18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto... 19. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas... 20. Nagrinėjamoje byloje, vadovaudamasis atsakovo pateiktais finansiniais... 21. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad teismas neteisingai... 22. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog nei ĮBĮ nuostatose, nei... 23. Nagrinėjamu atveju, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas savo... 24. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba... 25. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų... 26. Taigi, sprendžiant dėl atsakovo mokumo, svarbu nustatyti bendrą įmonės... 27. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas,... 28. Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalimi, įmonės vadovas privalo pateikti... 29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai laiko, kad... 30. Įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir... 31. Išdėstytos aplinkybės kelia abejonių pirmosios instancijos teismo išvados... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 33. . nutarties dalies... 34. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria...