Byla e2-1885-798/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Manfula“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“ ir pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“ iškėlimo, tretieji asmenys byloje: uždaroji akcinė bendrovė „Envija“, uždaroji akcinė bendrovė „Šebsta“, Valstybinė mokesčių inspekcija, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėjas prašė iškelti UAB „Manfula“ bankroto bylą, nesutiko su prašymu iškelti UAB „Manfula“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, jog atsakovė yra skolinga VSD biudžetui 64 488,75 Eur. Įmonėje dirba 34 apdraustieji, kuriems kiekvieną mėnesį yra priskaičiuojamos, tačiau nesumokamos VSD įmokos. Buvo taikomos priverstinio poveikio priemonės, tačiau išieškota tik 9 279,70Eur. Atsakovė 2017 m. gegužės 18 d. pateikė prašymą dėl nesumokėtų įmokų sumokėjimo atidėjimo sutarties sudarymo. Tačiau išieškojimas jau buvo perduotas antstoliams. Įmonė turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, tačiau visas turtas yra areštuotas arba įregistruota hipoteka. Balanso duomenys už 2016 metus patvirtina, jog įmonė turėjo 3 668 982 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 967 004 Eur., t.y. mokėtinos sumos ženkliai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Pateiktas restruktūrizavimo planas deklaratyvus teiginiai, jam trūksta konkretumo.
  2. Atsakovė nesutiko su pareiškimu, prašė bankroto bylos nekelti. Nurodė, kad įmonė yra moki. Per 2016 metus UAB „Manfula“ pardavė prekių ir paslaugų už 2 275 018 Eur. Tačiau už parduotas prekes ir paslaugas negavo 2 396 265 Eur. Debitoriniai įsiskolinimai sudaro 2 190 967 Eur, iš kurių 2 160 928,93 Eur yra pradelsta. Dėl to sutriko bendrovės finansiniai srautai, bendrovė negali laiku įvykdyti finansinių prievolių. Todėl įmonės vadovas parengė įmonės restruktūrizavimo plano projektą. Atsakovės finansinių įsipareigojimų suma sudaro 3 503 684,64 Eur, iš kurių tik 1 516 609,99 Eur suma yra pradelsta, todėl atsakovės turtinė padėtis neatitinka nemokumo būklės. Iš 2 190 967 Eur debitorinių įsiskolinimų bankrutuojančių įmonių debitoriniai įsiskolinimai sudaro tik 491 451 Eur.
  3. Pareiškėjas UAB „Manfula“ direktorius V. Š. prašė iškelti UAB „Manfula“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Jurconsult group“, panaikinti apribojimus bendrovės sąskaitai, kuri bus naudojama einamosioms įmokoms mokėti, panaikinti areštus, taikomus įmonės turtui, kurį numatoma parduoti. Nurodė, kad bendrovė įsteigta 1993 m. kovo 26 d., bendrovės pagrindinė veikla yra biojėgainių ir kogeneracinių jėgainių projektavimas, gamyba ir montavimas. Šiuo metu bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų. Pagrindinė bendrovės laikino nemokumo priežastis yra tai, kad laiku negavo numatytų pajamų, t.y. su ja neatsiskaitė debitoriai. Įmonė išlaiko didžiulę gamybinę bazę, gamybos ir sandėliavimo patalpas, bei mažiausiai 40 darbuotojų. Veiklos specifiškumas lemia, kad bendrovė turi išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, nors negali užtikrinti nuolatinio užimtumo techniniam personalui. Tai stipriai padidina bendrovės veiklos sąnaudas. Todėl nuspręsta optimizuoti veiklą atsisakant gamybos ir montavimo paslaugų teikimo savo jėgomis. Gavus tokį užsakymą, bendrovė pasitelktų subkontraktorius. Todėl įmonės direktorius parengė įmonės restruktūrizavimo plano projektą. Bendrovė vykdo veiklą, dirba 31 darbuotojas, 2017 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkime kreditoriai, kurių reikalavimų suma yra 83,20 procento, pritarė restruktūrizavimo planui.
  4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija sutiko su pareiškimu, nurodė, jog pradelsta UAB „Manfula“ skola 29 230,88 Eur, palaiko ieškovo nuomonę.
  5. Trečiasis asmuo UAB „Šebsta“ nurodė, jog pagal atsakovės balansą net 70,9 procento turto sudaro žaliavos (komplektuojami gaminiai) ir pirkėjų įsiskolinimas. Kadangi nepateikti įrodymai, kokie daiktai sudaro žaliavas (komplektuojamus gaminius), neįmanoma patikrinti jų rinkos vertės. Atsakovė pateikė tik debitorių sąrašą, iš kurio neįmanoma spręsti apie pirkėjų skolų išieškojimo tikėtinumą, kas yra lemiamas faktorius nustatant šio finansinio turto vertę. Pagrįstą įtarimą, kad debitorių sąraše yra realiai neegzistuojančios reikalavimo teisės sąlygoja įrodymų apie pastangas jas išieškoti nebuvimas. Į sąrašą yra įtrauktos bankrutuojančios įmonės, ginčijami debitoriniai reikalavimai. Dėl to tikėtina, kad realiai būtų galima atgauti ne daugiau kaip 198 233,13 Eur, kas sudaro 9,19 procento apskaitytų debitorinių reikalavimų. Reali atsakovės turto vertė yra apie 1 156 501,37 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 1 516 609,99 Eur, t.y. jie yra didesni už atsakovės valdomo turto realią vertę. Atsakovė faktiškai nebevykdo ūkinės-finansinės veiklos, pati nurodo, jog neturi nei vieno statybos-montavimo darbų užsakymo. Atsakovės galimybės gauti užsakymus po restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra abejotinos.
  6. Trečiasis asmuo UAB „Envija“ prašė iškelti bankroto bylą atsakovei, o pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmesti. Restruktūrizavimo plano turinys neatspindi įmonės ateities perspektyvų, restruktūrizavimo planas praktiškai neįgyvendinamas, jame nurodytos priemonės negali atkurti įmonės mokumo, veiklos, sumažinti įsiskolinimą bei išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Įmonės įsiskolinimas darbuotojams siekia daugiau kaip 236 527,78 Eur. Įmonė negali atsiskaityti su darbuotojais, kas pagal ĮBĮ nuostatas yra viena iš bankroto bylos iškėlimo bendrovei sąlygų, kai tuo tarpu ilgalaikio turto vertė galimai nesiekia net 550 000 Eur. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, ar jau yra pradėjusi debitorinių skolų išieškojimo procedūras, nepagrindė realaus tokių skolų egzistavimo. Restruktūrizavimo plane nurodoma, jog ketinama atleisti 33 darbuotojus, nors dirba 31, bei atkurti buvusias veiklos apimtis, todėl kyla klausimas ar tai įmanoma. Į planuojamų sudaryti sutarčių sąrašą galimai yra įtrauktos ir viešųjų pirkimų sutartys, o įmonei apribota teisė dalyvauti viešuose pirkimuose.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Manfula“, iškėlė UAB „Manfula“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Nemokumo valdymas“.
  2. Teismas nustatė, jog UAB „Manfula“ VSDFV Vilniaus skyriui yra skolinga 103 676,46 Eur, VMI – 29 230,88 Eur, nors kreditorių sąraše nurodoma skola VMI – 7 995,14 Eur, t.y. 21 235,74 Eur mažesnė, o VSDFV – 75 304,57 Eur, t.y. 28 371,89 Eur mažesnė. Todėl nepagrįstai prie pradelstų įsipareigojimų nepridėtos šios sumos. Taip pat prie pradelstų įsipareigojimų nepridėta skola UAB „Šebsta“, kuri yra 32 358,78 Eur. Viso prie pradelstų įsiskolinimų nepridėtas 81 966,41 Eur įsiskolinimas. Taigi, atsakovės nurodoma pradelstų įsiskolinimų suma nuo 1 516 609,99 Eur padidintina iki 1 598 576,30 Eur.
  3. UAB „Manfula“ 2017 m. balandžio 24 d. balansas patvirtina, jog įmonės turtas yra 3 412 530 Eur. Net 71 procentą turto sudaro žaliavos (komplektuojami gaminiai) ir pirkėjų įsiskolinimas. Žaliavos (komplektuojami gaminiai) sudaro 263 492 Eur, yra pateiktas šio turto sąrašas, tačiau nepateikta šio turto rinkos vertė. Pirkėjų įsiskolinimai sudaro 2 156 750 Eur, kitos gautinos sumos 34 217 Eur. Tačiau debitorių įsiskolinimas mažintinas 26 596,54 Eur suma, kuri nurodoma, kaip UAB „Šebsta“ įsiskolinimas, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir šios skolos nebėra (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-555-324/2017). UAB „Envija“ nebėra UAB „Manfula“ debitorius, nes įsiteisėjo 2017 m. birželio 12 d. Kauno apygardos teismo sprendimas ir nurodoma kaip debitorinis įsiskolinimas 40 171,03 Eur suma nėra priteista (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1613-555/2017). Viso debitorinių įsiskolinimų suma mažintina 66 767,57 Eur. Todėl lieka 2 089 982,50 Eur debitorinių įsiskolinimų suma.
  4. UAB „Laugina“ ir UAB „Rudesta“ yra iškeltos bankroto bylos, todėl skolų išieškojimo galimybės yra mažai tikėtinos. Jų skola UAB „Manfula“ sudaro net 491 452,44 Eur. Dviejų užsienio (Rusijos ir Baltarusijos) debitorių (TSUP „Energo standart servis“ ir OOO „MetPromStroj“) skola sudaro daugiau kaip pusę visų debitorinių skolų - 1 401 249 Eur (950 000 Eur + 451 249 Eur). Sudėjus šių debitorių skolas, gaunasi 1 892 701,40 Eur suma, t.y. beveik visa debitorinių įsiskolinimų suma.
  5. Balanse nurodoma, jog įmonės pastatų ir statinių vertė yra 322 409 Eur, turto vertinimo ataskaitoje ši suma nurodyta – 350 000 Eur, t.y. 27 591 Eur mažesnė, negu rinkos vertė; transporto priemonių vertė balanse nurodyta 72 157 Eur, šio turto vertės nustatymo ataskaitoje – iki 78 420 Eur, t.y. 6 263 Eur mažesnė negu rinkos vertė, viso šio turto suma turėtų būti padidintina 33 854 Eur. Tačiau UAB „Manfula“ nėra nurodžiusi, kas yra kitos gautinos sumos 34 217 Eur, todėl ši suma atimama iš turto vertės. Teismas nusprendė, jog paliktina nurodyta statinių ir transporto priemonių vertė, nes šios sumos yra artimos.
  6. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė UAB „Manfula“ neįrodė, jog jos turto vertė yra 3 412 530 Eur, nes debitorinių įsiskolinimų sumažintina iki 2 089 982,50 Eur, atsakovė neįrodė, jog ši debitorinių įsiskolinimų suma yra reali, netgi pats direktorius restruktūrizavimo plane nurodo, jog tikisi atgauti 2 000 000 Eur. Nėra pateikta žaliavų (komplektavimo gaminių) reali rinkos vertė, nėra pateikta objektyvių įrodymų dėl galimybių atgauti skolas iš užsienio firmų, juolab, kad nepateikti įrodymai, kokių priemonių ėmėsi įmonė dėl šių skolų atgavimo iki šiol, o taip pat nėra paneigtas teiginys, kad TSUP „Energo standart servis“ 100 procentų akcininke yra UAB „Manfula“, o su kita įmone OOO „Met PromStroj“ ji taip pat yra susijusi per atitinkamus asmenis. Visus buhalterinius dokumentus pasirašo tik įmonės direktorius V. Š.. Įmonės šiais metais turėjo 777 115 Eur nuostolį, kuris nuolat didėja.
  7. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus ir įrodymus, sprendžia, jog reali UAB „Manfula“ turto vertė yra ne didesnė negu 942 663 Eur (610 957 Eur (balanso 12 eilutė) + 329 408 Eur (nebaigtos vykdyti sutartys, balanso 20 eilutė) + 2 298 Eur (pinigai, balanso 27 eilutė). Kitas turtas, nurodomas kaip gautinos sumos, kurių įmonės direktorius tikisi atgauti 2 000 000 Eur, yra virtualus turtas, kurį teismas vertina pusiau. Todėl reali faktinė UAB „Manfula“ galimai didžiausia turto vertė teismo vertinimu yra 1 942 663 Eur, o pusė šio turto galimos vertės yra daugiau negu pradelsti finansiniai įsipareigojimai, kurie yra 1 598 576,30 Eur.
  8. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovė įrodė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Manfula“ pagrįstumą. Teismas, padaręs išvadą, jog UAB „Manfula“ yra nemoki ir dėl to jai iškeltina bankroto byla, nusprendė, jog dėl tų pačių aplinkybių ir įrodymų jai nekeltina restruktūrizavimo byla. Administruoti atsakovės „Manfula“ bankroto procedūrą skirtinas bankroto administratorius MB „Nemokumo valdymas“, kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2, 4 dalys).

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Manfula“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. UAB „Manfula“ 2017 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkime kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro net 83,2 procentus visų kreditorių reikalavimų, pritarė atsakovės restruktūrizavimo plano projektui. Didžioji dalis atsakovės kreditorių tiki bendrovės veiklos perspektyva, skolų grąžinimo ir mokumo atkūrimo galimybėmis. Pareiškėjos ir trečiųjų asmenų reikalavimai sudaro mažiau kaip 12 proc. visų atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Teismas turėjo atsižvelgti į daugumos kreditorių (ne tik kiekybiniu, bet ir kokybiniu vertinimu) nuomonę. Kreditorių nuomonės svarba, keliant restruktūrizavimo bylą, yra pabrėžiama ir teismų praktikoje.
    2. Pagal ĮRĮ nuostatas restruktūrizavimo procesas neįmanomas be reikalavimų daugumą turinčių kreditorių pritarimo, o kreditorių pritarimas galimas tik tuo atveju, kai restruktūrizavimo planas yra pakankamai realus ir įgyvendintinas. Nagrinėjamu atveju dauguma atsakovės kreditorių pritarė restruktūrizavimo plano projekte numatytoms mokumo atkūrimo priemonėms ir skolų grąžinimo terminams. Darbuotojai, dalyvavę 2017 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkime 100 proc. pritarė restruktūrizavimo plano projektui. Darbuotojai, pagal savo socialinę bei teisinę padėtį yra labiausiai pažeidžiama UAB „Manfula“ kreditorių grupė, todėl būtina atsižvelgti į jų nuomonę, nes iškėlus bankroto bylą, darbuotojai neteks darbo.
    3. Jeigu pati įmonė (jos valdymo organai ir dalyviai) bei dauguma kreditorių siekia atsakovės restruktūrizavimo, akivaizdu, kad jų interesas yra ne bankroto bylos iškėlimas, o įmonės išsaugojimas kaip veikiančio verslo subjekto. Tik patys kreditoriai geriausiai žino savo interesus, todėl teismas neturi pagrindo kvestionuoti kreditorių sprendimo restruktūrizuoti skolininkę, o ne ją likviduoti. Teismas neatsižvelgė į daugumos atsakovės kreditorių nuomonę, formaliai vertino atsakovės turtinę padėtį, todėl priėmė nepagrįstą, todėl neteisėtą nutartį. Atsakovės kreditoriai, kurių nemažą dalį sudaro prekių ir paslaugų tiekėjai, t.y. asmenys, išmanantys rinką, kurioje veikia atsakovė, pritaria UAB „Manfula“ restruktūrizavimui. Todėl akivaizdu, kad atsakovė turi galimybes išsaugoti verslą ir atkurti ilgalaikį mokumą.
    4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad jos turto vertė yra 3 412 530 Eur, nes rėmėsi tik kitų bylos dalyvių pateikta deklaratyvia informacija. Teismas debitorines skolas sumažino, remdamasis tik trečiųjų asmenų paaiškinimais. Teismas nepagrįstai kvestionavo atsakovės turimų atsargų vertę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nurodė atsargų įsigijimo vertę. Restruktūrizavimo plano projekte numatyta debitorių skolų išieškojimo tvarka. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad išieškojimas bus vykdomas bet kuriuo atveju. Didžioji dalis debitorių yra ilgalaikiai atsakovės partneriai, stambūs rinkos dalyviai, todėl atsakovė pagrįstai tikisi atgauti skolas ir tęsti bendradarbiavimą. Teismas nepagrįstai neigiamai vertino debitorių UAB „Laugina“ ir UAB „Rudesta“ skolų atgavimo tikimybę. UAB „Laugina“ bankroto administratoriaus pažyma patvirtina, kad iš viso debitorinio įsiskolinimo atsakovė atgaus ne mažiau kaip 50 proc.
    5. Tretieji asmenys UAB „Envija“ ir UAB „Šebsta“ yra tiesioginiai atsakovės konkurentai, kuriems naudinga pašalinti iš rinkos UAB „Manfula“. Jų reikalavimai nėra dideli ir bus patenkinti, iškėlus UAB „Manfula“ restruktūrizavimo bylą. Atsižvelgiant į tai, kad tiek bankroto, tiek ir restruktūrizavimo bylomis siekiama ginti viešąjį interesą, teismas turi būti aktyvus ir ex officio rinkti įrodymus arba jų reikalauti iš bylos dalyvių. Teismas, matydamas, kad trūksta įrodymų, privalėjo tuos įrodymus rinkti, arba išreikalauti, tačiau to nepadarė, tuo pažeisdamas pareigą būti aktyviu.
    6. Teismas net nenagrinėjo, nevertino į bylą pateikto restruktūrizavimo plano projekto, o tik lakoniškai nurodė, kad motyvai, dėl kurių keltina bankroto byla, tinkami ir atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Teismas, nevertindamas restruktūrizavimo plane numatytų priemonių mokumui atkurti, negali tinkamai ir teisingai išspręsti klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, privalo tirti, ar yra sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti.
    7. Teismas, priimdamas nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją kelti, turi vadovautis į bylą pateiktais įrodymais ir duomenimis, o svarbiausia restruktūrizavimo plano metmenimis. Tačiau teismas iš esmės vadovavosi tik savo samprotavimais, kurie iš esmės atitinka pareiškėjo ir trečiųjų asmenų, kurių reikalavimas buvo iškelti bankroto bylą, samprotavimus, nepagrįstus jokiais įrodymais ar duomenimis.
    8. Jeigu teismas būtų vertinęs atsakovės restruktūrizavimo plano projektą ir nustatęs, kad UAB „Manfula“ mokumas gali būti atkurtas, išnaudojus restruktūrizavimo plane numatytas priemones, prioritetas neabejotinai būtų teikiamas restruktūrizavimo procedūroms. Todėl aplinkybė, kad teismas nevertino ir neanalizavo restruktūrizavimo plano projekto, sudaro pagrindą panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą kaip nemotyvuotą, todėl neteisėtą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Be to, teismas neišsprendė atsakovės kreditorių, kurie siekė įstoti į bylą prašymų bei atitinkamai nevertino jų reikalavimų (UAB „Haupas NT“ ir UAB „Teksanta“), tuo pažeisdamas kreditorių lygiateisiškumo principą.
  2. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atmesti skundą, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. UAB „Manfula“ nuo 2017 m. vasario mėnesio nesumokėjo priskaičiuotų VSD įmokų. Įsiskolinimas Fondo biudžetui sparčiai auga. UAB „Manfula“ įsiskolinimas 2017 m. spalio 3 d. siekia jau 112 213,66 Eur, iš jų 110 288,98 Eur VSD įmokų ir 1 924,68 Eur delspinigių. Įmonėje yra 27 apdraustieji, kuriems kiekvieną mėnesį priskaičiuojamos, bet nesumokamos VSD įmokos, todėl įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir toliau auga.
    2. Restruktūrizavimo plane pateikti UAB „Manfula“ balansai patvirtina, kad bendrovė 2017 m. gegužės 31 d. turėjo turto už 3 412 530 Eur, iš jo ilgalaikio už 889 857 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3 526 173 Eur, t.y. įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo į įmonės balansą įrašyto turimo turto vertę. Restruktūrizavimo plane pateikiamos tik prielaidos apie numatomas gauti pajams. Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra reikalavimų suma yra 3 432 048,04 Eur, bus tenkinami išieškojus skolas iš debitorių. Prognozuojama iš jų gauti net 2 000 000 Eur. Tačiau tai yra nerealu, kadangi vien bankrutavusių ar bankrutuojančių įmonių (UAB „Laugina“ ir UAB „Rudesta“), iš kurių išieškojimas yra mažai tikėtinas, įsiskolinimas bendrovei yra 491 452,44 Eur.
    3. BUAB „Laugina“ skolinga įmonei 468 670,51 Eur. Net ir pavykus bankroto proceso metu atgauti 50 proc. šios sumos, tai sudarytų labai mažą dalį skolos, kurią yra skolinga UAB „Manfula“ savo kreditoriams. Užsienio debitorių TSUP „Energostadartservis“ ir OOO „MetPromStroj“ įsiskolinimas bendrovei sudaro daugiau nei pusę visų debitorių skolų (1 401 249 Eur). Daug abejonių kelia ir šių debitorių skolų atgavimas.
    4. Daug abejonių kelia planuojamos gauti pajamos. Kyla klausimas iš kur įmonė planuoja gauti jau pirmais metais 4 030 000 Eur pajamų, jei ruošiasi atleisti darbuotojus, pertvarkyti veiklą. Restruktūrizavimo plane yra pateikiamos planuojamos sudaryti naujos sutartys su užsakovais, kurių vykdymas turėtų pagerinti įmonės finansinę padėtį, tačiau nėra jokių garantijų, kad jos bus pasirašytos ir bus vykdomos.
    5. Restruktūrizavimo plane nurodoma, kad UAB „Manfula“ patiria didelius nuostolius, per 2017 m. neturėjo nei vieno statybos-montavimo paslaugų užsakymo, nepateikė įrodymų, kad restruktūrizavimo proceso metu turės užsakymų. UAB „Manfula“ nurodo, kad per 2016 metus pardavė prekių ir paslaugų už 2 275 018 Eur, tačiau už parduotas prekes ir paslaugas negavo 2 396 265 Eur. Įmonė nesiėmė jokių veiksmų padėčiai pagerinti, o tai dar labiau padidina abejones ar restruktūrizavimo plane pateikti skaičiai apie planuojamas gauti pajamas yra realūs.
    6. Atsakovės nemokumą patvirtina tai, kad įmonė nesugeba atsiskaityti su darbuotojais, o nuo 2017 m. vasario mėnesio nesumoka ir privalomųjų VSD įmokų į Fondo biudžetą. Teismas įvertino tai, kad atsakovė nepajėgi atnaujinti ūkinės-komercinės veiklos ir dirbti pagal restruktūrizavimo plane aprašomą verslo modelį, nes neturi nei vieno užsakymo, nepateikė įrodymų, kad galės gauti užsakymus po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. UAB „Manfula“ yra nemoki, akivaizdžiai pažeidinėja kreditorių tikslus ir viešąjį interesą, dėl tokių įmonės veiksmų kreditoriai nuolat patiria žalą. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas yra tik bankroto atitolinimas, kreditorinių įsiskolinimų didinimas.
  3. Trečiasis asmuo VMI atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. VMI nepritarė UAB „Manfula“ restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimui. Nurodė, jog restruktūrizavimo plane nenurodytas bendrovės indėlis į restruktūrizavimo procesą, kaip tai numatyta Gairių 62-64, 111 punktuose. Nuosavas įnašas paprastai bus laikomas pakankamu, jei jis sudarys 25 proc. restruktūrizavimo išlaidų mažos įmonės atveju. Bendrovės indėlis turi būti realus, apčiuopiamas, lemiantis bendrovės suinteresuotumą tęsti veiklą ateityje.
    2. Restruktūrizavimo plano projekte minimas įmonės veiklos pertvarkymas, kurio metu bus vykdomi ir personalo pertvarkymas – dalies darbuotojų atleidimas. Plano projekte nėra pateikta akivaizdi bendrovės darbuotojų dinamika: esama situacija ir jos kaita per restruktūrizavimo laikotarpį. Restruktūrizavimo plano projekte neaptartas bankroto scenarijus kaip alternatyvus palyginimas restruktūrizavimo procesui ir jo teikiama nauda kreditoriams, ūkio ekonomikai.
    3. Restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui bus naudojamos lėšos, išieškotos iš debitorių. Yra pateiktas debitorių sąrašas 2 186 781,05 Eur sumai. Prognozuojama iš jų gauti net 2 000 000 Eur įplaukų. Bendrovės debitorių sąraše vien UAB „Laugina“ įsiskolinimas sudaro 468 670,51 Eur. Šiai bendrovei yra iškelta bankroto byla, todėl išieškojimo galimybės yra mažai tikėtinos. Dalis kitų debitorių taip pat turi išieškojimo galimybes apsunkinančius statusus (restruktūrizuojama, bankrutuojanti, užsienio kontrahentas). Tokių bendrovės reikalavimų išraiška sudaro iki 25 proc. visų debitorinių reikalavimų sumos. Atsižvelgiant į tai, tikslinga koreguoti plane numatytų įplaukų ir mokėjimų dydžius, atspindint kiek įmanoma realesnę situaciją.
    4. Akcininkas V. Š. pagal debitorių suvestinę skolingas bendrovei 25 852,12 Eur. Atsiskaitymo su susijusia įmone delsimas tikėtina rodo neadekvatų akcininko dėmesį įmonės finansinėms problemoms spręsti. Atsakovės skola VMI 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo 29.230,88 Eur, dėl šios mokestinės nepriemokos VMI vykdė priverstinį išieškojimą, kuris nėra likviduotas. Bendrovė nėra pateikusi realių pajamų gavimo šaltinių tam, kad atsiskaitytų su kreditoriais, UAB „Manfula“ yra laikytina turinti ne laikinų finansinių sunkumų, o yra de facto nemokia, o pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra atmestinas.
    5. Analizuodamas ir vertindamas įmonės finansinę padėtį teismas buvo aktyvus, patikrino įmonės turtinę padėtį bei galimybes atkurti įmonės mokumą pritaikius restruktūrizavimo procesą. UAB „Manfula“ neteisingai interpretuoja restruktūrizavimo bylos iškėlimo supaprastinta tvarka reglamentavimą. Kai restruktūrizavimo byla inicijuojama pagal ĮRĮ 10 straipsnio nuostatas, teismas, išnagrinėjęs gautus dokumentus, priima nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti. Tik esant nutarimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra patvirtinamas restruktūrizavimo planas, kuriam iš anksto pritarė įmonės kreditoriai 2/3 balsų dauguma bei paskiriamas restruktūrizavimo administratorius. Kreditorių išreikšta nuomonė dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui a priori nesuponuoja įmonės laikinų finansinių sunkumų statuso konstatavimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, papildomai neanalizuojant finansinių dokumentų, turto ir įsipareigojimų santykio ĮBĮ nustatyta tvarka.
    6. Nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui išaugo iki 33 445,57 Eur. Skola išaugo dėl pateiktų patikslintų PVM deklaracijų už 2017 m. gegužės-liepos mėnesius. Iki 2017 m. spalio 3 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nėra pateikta PVM deklaracija už 2017 m. rugsėjo mėn. Teikdama 2017 metų sausio, vasario bei gegužės mėn. FR0572 bendrovė deklaravo dalies darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams. Kitų laikotarpių GPM deklaracijose nėra teikiama informacija apie išmokas darbuotojams. Jau daugiau kaip 3 mėnesiai darbuotojams nėra mokamas darbo užmokestis. Darbo užmokesčio nemokėjimas rodo įmonės nemokumo būklę pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą.
  4. Trečiasis asmuo UAB „Envija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė jau kurį laiką nesugeba atsiskaityti su darbuotojais, o nuo 2017 m. vasario mėnesio nesumoka ir privalomųjų VSD įmokų į Fondo biudžetą ir turi mokestinę nepriemoką VMI. Vien bendrovės įsiskolinimas darbuotojams siekia daugiau nei 236 527,78 Eur ir kartu su skola VSDFV ir VMI siekia net 377 972,32 Eur. Taip pat įmonei yra skirta 333 900,00 Eur bauda už konkurencijos pažeidimą, kuri šiuo metu yra išieškoma priverstinai. Akivaizdu, UAB „Manfula“ nepajėgi atsiskaityti su darbuotojais ir valstybinėmis institucijomis, kas pagal ĮBĮ nuostatas yra viena iš bankroto bylos bendrovei iškėlimo sąlygų.
    2. Teismas tinkamai įvertino visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės realiai turimu turtu ir įsipareigojimais, pagristai atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą, nustatęs, kad pradelsti 1 598 576.00 Eur įsipareigojimai viršija puse realios turto vertės — 1 942 663.00 Eur. Restruktūrizavimo plane nenumatyta jokių planuojamų veiklos pokyčių, tik abstrakčiai nurodoma, jog toliau bus vykdoma pagrindinė įmonės veikla, siekiama išieškoti skolas, nepateikta jokių duomenų apie 2 186 781,05 Eur skolų susigrąžinimo realumą ar apskritai realų jų egzistavimą, jokiais įrodymais nepagrįstas sudarytų rangos ir projektavimo darbų sutarčių, kurių vertė daugiau nei 20 mln. Eur, sąrašas, numatomos gauti 2 600 000 Eur pajamos iš veiklos restruktūrizavimo laikotarpiu.
    3. Nei UAB „Envija“, kuri užsiima kogeneracinių jėgainių platinimų bei techniniu kogeneracinių jėgainių aptarnavimu, nei UAB „Šebsta“, statybine veikla užsiimanti įmonė, neužsiima veikla, kuria užsiima UAB „Manfula“ – inžinerine veikla. UAB „Manfula“ debitoriais nėra ir UAB „Ptomoma“ – 25 238,79 Eur, UAB „Teksanta“ – 3 096,18 Eur, UAB „ENG“ – 8 131,20 Eur. Pastarąsias aplinkybes patvirtina antstolio R. S. pažyma, lydraštis bei kartu su juo patekti duomenys.
    4. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad bendrovė per metus gaus apie 2 600 000 Eur pajamų iš veiklos, tačiau prognozės apie minėtų pajamų gavimą per ateinančius ketverius metus nepagrįstos jokiais duomenimis. UAB „Manfula“ pateiktas sudarytų rangos ir projektavimo darbų sutarčių sąrašas nėra realus, jis pateiktas siekiant suklaidinti teismą. UAB „Manfula“ yra apribota galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose penkeriems metams. Atsakovės sudarytų rangos ir projektavimo darbų sutarčių sąraše nurodyti projektai – viešieji projektai, kurie nėra paskelbti ir tikėtina nebus skelbiami dar daugiau nei pusmetį.
    5. Restruktūrizavimo nagrinėjimo metu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kur detaliai išanalizuota įmonės finansinė padėtis, jau buvo pateikęs kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius. Papildomai analizuodamas ir vertindamas įmonės finansinę padėtį, teismas buvo aktyvus, patikrino įmonės turtinę padėtį bei galimybes atkurti įmonės mokumą pritaikius restruktūrizavimo procesą. Viešojo intereso buvimas šios kategorijos bylose (restruktūrizavimo, bankroto) nepaneigia pačios šalies aktyvumo procese.
    6. Teismas, nustatęs, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, nemokami mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, vykdoma veikla yra nuostolinga, pradelsti įsipareigojimai viršija turinio turto vertę, o restruktūrizavimo planas neatitinka realumo kriterijaus, - pagrįstai nusprendė atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, o, konstatavęs, kad ši yra akivaizdžiai nemoki, nutarė iškelti bankroto bylą, nes, priešingai, nei tvirtinama atskirajame skunde, tik ši priemonė leidžia geriausiai apsaugoti pačios bendrovės ir kreditorių interesus.
  5. Trečiasis asmuo UAB „Šebsta“ atsiliepimu atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovei tenka procesinė pareiga įrodyti savo mokumą, todėl jai nepateikus įrodymų apie realią turtinę situaciją, laikytina, jog ji neįrodė esanti moki. Atsakovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytos sumos (2 000 000 Eur) atgauti nėra įmanoma. Į debitorių sąrašą įtrauktų trečiųjų asmenų UAB „Šebsta“ ir UAB „Envija“ skolos yra panaikintos teismo sprendimais. BUAB „Laugina“ bankroto administratoriaus raštas yra deklaratyvaus pobūdžio (neaprašyta nei bankrutuojančios įmonės tarto masė, nei kreditorinių reikalavimų dydis), todėl vertintinas kritiškai. Be to, net ir atgavus pusę UAB „Lauginta“ turimos skolos, atsakovės debitoriniai reikalavimai mažinami 234 335,26 Eur suma.
    2. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų įvertinti BUAB „Rudesta“ skolos atgavimo tikimybę, kuri sudaro 22 781,93 Eur. Todėl šios skolos atgavimo tikimybė maža. Atsakovė atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų ar komentarų apie debitorinių reikalavimų atgavimo realumą iš Rusijos (Baltarusijos) debitorių, kurie sudaro net 1 426 893,40 Eur. Atsakovė nepaneigė teismo nustatytos aplinkybės, kad ji yra TSUP „Energo standart servis“ vienintelė akcininkė ir netiesiogiai kontroliuoja OOO „MetPromStroj“. Atsakovė nepaaiškino, kodėl jos kontroliuojamos įmonės su ja neatsiskaito.
    3. Atsakovės nemokumą patvirtina nesugebėjimas atsiskaityti su darbuotojais bei mokėti mokesčių. Pajamų nebuvimas liudija, kad atsakovė realiai nevykdo veiklos, kuri duotų pajamas. Šią aplinkybę patvirtina antstolio R. S. pažymos. Iš jų matyti, kad atsakovė neturi turto ir negauna įplaukų, iš kurių būtų įmanoma realiai išieškoti skolas pagal pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus. Be to, antstoliui pavyko rasti tik mažareikšmes pas trečiuosius asmenis esančias atsakovei mokėtinas sumas.
    4. Atsakovė tik deklaratyviais pareiškimais grindžia savo turimų žaliavų vertę, kad turi palankiausias žaliavų įsigijimo sąlygas ir kainas. Atsakovės turimos žaliavos (komplektuojami gaminiai) ir pirkėjų įsiskolinimas sudaro net 70,9 proc. į balansą įrašyto turto. Pagal ĮRĮ nuostatas įmonės nemokumas yra vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad atsakovė yra faktiškai nemoki, o tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Esant tokiai situacijai, teismui nebuvo procesinės pareigos pasisakyti dėl restruktūrizavimo plano ar jam pritarusių kreditorių, kadangi tai neturi įtakos bylos baigčiai. Atsakovės samprotavimai apie restruktūrizacijos perspektyvas yra deklaratyvūs.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Manfula“ iškelta bankroto byla ir atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų, taip pat ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
  2. Apeliantė UAB „Manfula“ kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo egzistavimą bei į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra aktualūs vertinant įmonės mokumą, priima apeliantės pateiktus į bylą naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
  3. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Vienas iš ĮBĮ įtvirtintų savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
  4. Pagal teismų formuojamą praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).
  5. Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).
  6. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka apeliantei UAB „Manfula“.
Dėl UAB „Manfula“ nemokumo
  1. Atsakovė kartu su restruktūrizavimo planu pateikė 2017 m. balandžio 24 d. balansą, pagal kurį UAB „Manfula“ turi 3 412 530 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 1 688 588 Eur. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas, atlikęs byloje esančių duomenų analizę, nustatė, jog reali atsakovės turto vertė yra 1 942 663 Eur, o pradelsti finansiniai įsiskolinimai – 1 598 576,30 Eur, tai yra įmonė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte nustatytą įmonės nemokumo apibrėžimą, kadangi jos pradelstų įsipareigojimų suma viršija daugiau kaip pusę jos turimo turto vertės.
  2. Apeliantė ginčiją šią teismo išvadą, tačiau nenurodo nei teismo padarytų skaičiavimo klaidų, nei teisinių argumentų, paneigiančių teismo išvadas. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmos instancijos teismas rėmėsi tik kitų bylos dalyvių pateikta deklaratyvia informacija. Priešingai, teismas vertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir gana detaliai analizavo tiek atsakovės balanso duomenis, tiek kitus duomenis apie UAB „Manfula“ turimas skolas ir turtą. Pažymėtina, jog pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius, tretieji asmenys: VMI, UAB „Šebsta“ ir UAB „Envija“ taip pat pateikė teismui atsakovės finansinę padėtį liudijančius objektyvius dokumentus: teismų sprendimus, antstolių pažymas, išrašus iš viešųjų registrų.
  3. Atsakovė teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sumažino jos debitorinių skolų dydį. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog dviem didžiausią įsiskolinimą turinčioms atsakovėms debitorėms – UAB „Rudesta“ ir UAB „Laugina“ – yra iškeltos bankroto bylos, o kitos dvi dideles skolos turinčios bendrovės – TSUP „Energo standart servis“ ir OOO „MetPromStroj“ – yra užsienio juridiniai asmenys, todėl išieškojimas iš jų gali būti apsunkintas.
  4. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė nepateikė jokių duomenų apie bandymus bei galimybes susigrąžinti debitorines skolas. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė BUAB „Laugina“, kurios skolos dydis 468 670,51 Eur, bankroto administratorės UAB „BankromaX“ pateiktą informaciją, kurioje nurodyta, jog trečios eilės kreditorių reikalavimams patenkinti UAB „Laugina“ turto nepakaks, prognozuojama patenkinti tik 50 proc. trečios eilės kreditorių reikalavimų. Tačiau šioje informacijoje pateikta tik preliminari prognozė, tuo tarpu nėra jokių duomenų apie BUAB „Laugina“ turimą turtą, jo vertę, realizavimo galimybes bei trukmę. Todėl negalima daryti neginčijamos išvados, kad atsakovė greitai atgaus lygiai 50 proc. skolos.
  5. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmos instancijos teismas atsakovės numatomą atgauti 2 000 000 Eur debitorinę skolą taip pat sumažino per pusę. Taigi, nauja BUAB „Laugina“ bankroto administratorės informacija nepaneigia skundžiamoje nutartyje teismo padarytos prielaidos. Daugiau jokių kitų duomenų, galinčių paneigti pirmos instancijos teismo išvadas dėl debitorinių skolų dydžio, atsakovė nepateikė. Taip pat atsakovė, ginčydama teismo išvadas dėl turimų žaliavų ir komplektavimo gaminių vertės, nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų. Tai, jog teismui buvo nurodyta šių atsargų įsigijimo vertė, nepatvirtina, jog už tokią pat kainą jos bus ir realizuotos. Neturint duomenų apie jų įsigijimo laiką, nusidėvėjimą bei galimą operatyvią realizaciją, teismas pagrįstai šios sumos neįtraukė į atsakovės turto vertę. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo UAB „Manfula“ nemokumą.
Dėl UAB „Manfula“ restruktūrizavimo plano vertinimo
  1. Iš dalies sutiktina su atsakovės atskirojo skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas beveik nevertino jos pateikto UAB „Manfula“ restruktūrizavimo plano. Tačiau pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Todėl, teismas turėdamas įmonės nemokumą patvirtinančius duomenis, bei pareiškėjo ir kitų trečiųjų asmenų reikalavimus iškelti atsakovei bankroto bylą, pagrįstai koncentravo pagrindinį dėmesį į įmonės mokumo vertinimą ir nedetalizavo restruktūrizavimo plane numatytų įmonės mokumo atstatymo galimybių.
  2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog, siekdamas nustatyti UAB „Manfula“ finansinę padėtį, pirmos instancijos teismas būtent ir vertino restruktūrizavimo plane atsakovės pateikto balanso realumą. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įvertina, ar restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią jos veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).
  3. UAB „Manfula“ pagrindinė veikla yra šildymo ir vėdinimo įrangos projektavimas, gamyba ir montavimas, taip pat bendrovė prekiauja kitų gamintojų šildymo įranga. Didžiausią UAB „Manfula“ pajamų dalį sudarė koogeneracinių jėgainių projektavimas, gamyba ir montavimas. Tačiau pagal restruktūrizavimo planą atsakovė ketina atsisakyti gamybos ir statybos paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei pereiti tik prie projektavimo ir projektų valdymo paslaugų teikimo. Todėl galimiems statybos ir montavimo darbams atsakovė planuoja samdyti subkontraktorius. Taip pat UAB „Manfula“ numato atleisti 33 darbuotojus, nurodydama, jog dėl to patirs apie 230 000,00 Eur išlaidų. Tačiau plane nenurodo, iš kokių lėšų bus mokama subkontraktoriams bei atleidžiamiems darbuotojams.
  4. Vienu iš pagrindinių restruktūrizavimo plane numatomų įmonės mokumo atstatymo ir skolų kreditoriams grąžinimo priemonių atsakovė nurodo būtent jos debitorinių skolų išieškojimą. Tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau, nėra pateikta jokių duomenų, apie šių skolų struktūrą bei realias galimybes jas išsiieškoti. Todėl pirmos instancijos teismo išvados dėl debitorinių skolų atgavimo nepagrįstumo atitinkamai leidžia vertinti ir UAB „Manfula“ restruktūrizavimo planą, kaip nerealų.
Dėl kreditorių daugumos pritarimo restruktūrizavimo planui vertinimo.
  1. Sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog teismas turi atsižvelgti į kreditorių nuomonę, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau teismas pagal ĮRĮ 10 straipsnio 3 dalį, vertindamas restruktūrizavimo planą ir spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos supaprastinta tvarka iškėlimo, ne vėliau kaip per vieną mėnesį išnagrinėja pateiktus dokumentus ir priima nutartį iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, patvirtinti restruktūrizavimo planą ir paskirti restruktūrizavimo administratorių arba atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę vertinti restruktūrizavimo planą ir jo realumą, nepaisant daugumos kreditorių pritarimo.
  2. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas pritarė, jog UAB „Manfula“ restruktūrizavimo plane nurodyti atsakovės finansiniai duomenys neatitinka faktinės situacijos, be to, pats restruktūrizavimo planas nėra pakankamai realus ir finansiškai pagrįstas. Todėl pripažintina, jog kreditoriai teigiamai vertino aptariamą planą, nežinodami tikrosios UAB „Manfula“ finansinės padėties, todėl pritarė faktiškai neįgyvendinamam planui. Todėl spręstina, kad atsakovei restruktūrizavimo byla buvo neiškelta pagrįstai.
  3. Atsakovė atskirajame skunde taip pat teigia, jog teismas neišsprendė dalies atsakovės kreditorių prašymų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai UAB „Haupas NT“ ir UAB „Teksanta“ prašė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir įtraukti juos į bylą atitinkamai trečiuoju asmeniu ir bendraieškiu. Tačiau pirmos instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atmetė šiuos prašymus. Minėta nutartis nagrinėjamoje byloje nėra apeliacijos objektu, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų.
  4. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
  5. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Manfula“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai