Byla 1-59-530/2015
Dėl paimtų pinigų nepateikė jokių piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų Bendrovės veikloje bei jų į įmonės kasą negrąžino, tokiu būdu užimamų pareigų pagrindu pasisavino patikėtą, didelės – 129 605,37 Lt vertės svetimą turtą (pinigines lėšas)

1Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, Rolandai Bučmienei, Audronei Stulginskaitei – Puidienei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Zenui Leonavičiui, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2R. V. a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, LR pilietis, nedirbantis, išsiskyręs, išsilavinimas aukštesnysis, gyv. ( - ), deklaruota gyv. vieta ( - ), neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnyje padarymu

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4R. V. nuo 2002-11-27 iki 2009-05-22 būdamas UAB „( - )“ (toliau- Bendrovė), įmonės kodas ( - ), registruotos adresu ( - ), direktoriumi, o faktiškai Bendrovės veiklai vadovavęs ir atlikęs Bendrovės kasininko pareigas iki 2010-07-01 tol kol buvo iškelta bankroto byla, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835) 37 str. nuostatas ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą ir sudaryti sandorius, pasisavino Bendrovei priklausantį didelės 658 605,38 Lt vertės turtą šiomis aplinkybėmis: jis laikotarpiu nuo 2009-04-22 iki 2010-04-22 Bendrovės buhalterei V. A., kaip buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė šiuos kvitus: 2009-04-22 kiniško kvito Nr. 00034006 nepatvirtintą kopiją – 301 504,57 Lt sumai, 2009-04-28 kinišką kvitą Nr. 00034002 ir 2009-04-19 bei 2009-04-24 kiniškus kvitus be numerių – 6 217,57 Lt sumai, 2009-12-10 kinišką kvitą Nr. 0018512 – 103 584,00 Lt sumai, 2010-04-22 kinišką kvitą Nr. 0018501 – 69 056,00Lt sumai, 2010-04-22 kinišką kvitą Nr. 0051322 – 103 584,00 Lt sumai, 2010-04-22 kinišką kvitą Nr. 0051341- 69 056,00 Lt sumai, kurių pagrindu buvo nurašytos piniginės lėšos nuo R. V. avanso apyskaitų ir sumažintas avanso likutis, tačiau pateikti kiniški dokumentai nepagrindžia juose nurodytų ūkinių operacijų turinio ir piniginių lėšų nurašymo sumos, tai yra R. V. pasisavino jo žinioje buvusį, svetimą UAB „( - )“ priklausantį didelės 658 605,38 Lt vertės turtą.

5Be to, jis per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą eilę kartų iš Bendrovės kasos paėmė 129 605,37 Lt grynųjų pinigų ir jo kaip atskaitingo asmens avanso apyskaitose laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2010-06-30 nurodė jam išduoto avanso likutį 129 605,37 Lt, tačiau dėl paimtų pinigų nepateikė jokių piniginių lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų Bendrovės veikloje bei jų į įmonės kasą negrąžino, tokiu būdu užimamų pareigų pagrindu pasisavino patikėtą, didelės – 129 605,37 Lt vertės svetimą turtą (pinigines lėšas).

6Be to jis laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2010-06-08, turėdamas įformintą ir nepanaudotą grynųjų pinigų likutį kasininko apyskaitoje – 105 920,27 Lt, pagal 2010-07-01 Kauno apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo privalėdamas perduoti per 10 dienų nepanaudotas pinigines lėšas paskirtam bankroto administratoriui, piniginių lėšų panaudojimą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, piniginių lėšų paskirtajam bankroto administratoriui neperdavė, taip pasisavino, užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės – 105 920,27 Lt vertės svetimą turtą (pinigines lėšas), tuo UAB „( - )“ padarydamas bendrą ( 658605,38Lt+129605,37 Lt+ 105 920,27 Lt) 894 131,02 Lt turtinę žalą.

7Be to, jis nuo 2002-11-27 iki 2009-05-22 būdamas UAB „( - )“ (toliau- Bendrovė), įmonės kodas ( - ), registruotos adresu ( - ), direktoriumi, o faktiškai Bendrovės veiklai vadovavęs ir atlikęs Bendrovės kasininko pareigas iki 2010-07-01 tol kol buvo iškelta bankroto byla, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX -574 - 4 str. ,, ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams", 6 str. „apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 d. „ į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ reikalavimus, nes nėra galimybės nustatyti kam ir kokiu tikslu buvo panaudotas piniginių lėšų likutis (avanso likutis 129 605,37 Lt ir bankroto administratoriui neperduotas kasos grynųjų pinigų likutis 105 920,27 Lt) bei nurašytos piniginės lėšos 658 605,38 Lt nuo R. V. avanso apyskaitų, kurių pateikti kiniški dokumentai nepagrindžia juose nurodytų ūkinių operacijų turinio ir piniginių lėšų nurašymo sumos; 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus." reikalavimus, nes į kasininko apyskaitą pateikti dokumentai, kuriems tyrimui nepateikti išlaidų orderiai 60 66,31 Lt sumai;

8taip pat pažeidė 2000-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 p. „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <...>, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir finansininkas vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas<...>“, 5 p. „<...> pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai-žodžiais, centai-skaitmenimis.<..>“, 19 p. „ jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti <...>“ reikalavimus, nes įformintuose kasos išlaidų orderiuose nėra dokumentą išrašiusiųjų ir jį pasirašiusiųjų asmenų parašų, nėra ir pinigų gavėjo parašų, dėl to laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01 iš dalies negalima nustatyti UAB “ ( - )“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, tai yra apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

9Kaltinamasis R. V. kaltu neprisipažino ir po įrodymų ištyrimo teisme paaiškino, kad jis buvo UAB „( - )“ įkūrėjas bei akcininkas. Bendrovės akcininku taip pat buvo O. M., kuris jam buvo suteikęs visas valdymo teises su turimomis akcijomis. Jis nuo 2002-11-27 iki 2009-05-22 buvo UAB „( - )“ direktorius. Tuo metu, kai vyko įmonės sandoriai su Kinija, įmonės vadovas buvo jis. Kodėl nėra kitos pusės parašo Kinijos sutartyje, paaiškino jog jos buvo sudaromos ne vieną kartą, nes jos vis keitėsi. Pradžioje buvo tik dėl spoilerių, paskui buvo dėl siuvimo ir pan.. Galėjo kuri nors likti nepatvirtinta. Buvo sudarytos sutartys, vyko susirašinėjimai, jis daug kartų keliavo į Kiniją, pateikė buhalterijai bilietus patvirtinančius jo keliones. 2009 metų balandžio mėnesį sumas: 301000, 6000, 103000, 69000 litų jis paėmė pagal kasos išlaidų orderius, ir tuos pinigus bendrovė išleido perkant presus, kaitinimo krosnis, gamino formas, remontavo patalpas Pekine. Dirbo su įmone ( - ). Grynieji pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai, ir tai patvirtina buvusi sutartis, jis prašė tyrėjo ir prokuroro, kad jį išleistų sutartį atvežti, bet gavo neigiamą atsakymą. Dėl visų ūkinių finansinių operacijų gali atsakyti tiek, kad nemažas grynųjų pinigų sumas išveždavo į Kiniją. Pavedimų daryti negalėjo, nes bendrovei pardavus pastatą Mokesčių inspekcija, areštavo įmonės sąskaitas. Siekdamas išsaugoti įmonę, jis prašė PVM mokėjimo atidėjimo, tačiau mokesčių vadovybė jo prašymo netenkino. Mokesčių inspekcija neleido daryti pavedimų, patys nurašinėjo pinigus nuo sąskaitų. Įmonė pradėjo žlugti, todėl jis griebėsi idėjos viską gaminti Kinijoje. Jis pinigus su draugais veždavosi kišenėse, nepažeidžiant įstatymų, jų nedeklaruodavo, nes iki 10000 deklaruoti nereikia. Kartu su juo važiuodavo apie 12-13 žmonių, kuriuos jis veždavo kaip į ekskursiją. Žmonėms būdavo ekskursija, o jam buvo iš to nauda, nes taip perveždavo pinigus. Pagrindinių prekių Kinijoje dar nebuvo pradėję gaminti, buvo pasiuvę tik striukių pavyzdžius, kepures su automobilių ženklais. Taip iki galo ir nepradėjo veiklos, turėjo dar investuoti pinigų, bet veikla strigo ir ten, kai tik ėmė trūkti lėšų. Kadangi mokesčių inspekcija eidavo ir nuolatos dėdavo jo įmonei baudas, jis 2009m. pavasarį pasamdė formalų direktorių G. A., tikslu išvengti baudų. G. A. buvo dokumentinis direktorius, paskirtas tik dėl to, kad negauti baudų iš Mokesčių inspekcijos, kad sutaupyti įmonės pinigus, o jis buvo G. A. pavaduotoju ir bendrovės idėjinis vadas. Faktiškai buvo vadovu, tik buvo įformintas kaip direktoriaus pavaduotojas. Buhalterinei apskaitai tvarkyti įmonėje buvo buhalterė V. A.. Iki 2010-07-01 kol įmonei buvo iškelta bankroto byla, kasininkai įmonėje keisdavosi, kurį laiką jis buvo kasininku. Įmonėje trūkstant lėšų ėmė vėluoti atlyginimai darbuotojams, todėl buhalterė atmestinai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėdavo jo atneštus dokumentus į šoną. Įmonė veiklai vystyti buvo pasiskolinusi nemažai pinigų iš įvairių žmonių, tuos pinigus jis įnešė savo vardu, ir tai buvo nuo pat pradžių, kai tik įkūrė įmonę. Skolos tęsėsi daug metų, pelno bendrovė beveik negaudavo. Bendrovė pastatą pardavė UAB-ei “ ( - )“, tada ir paprašė PVM mokesčio atidėjimo, nes trūko apyvartinių lėšų, ir prasidėjo patikrinimai, trūkumas lėšų ir staigus smukimas žemyn. Jo teiginius apie veiklą Kinijoje, pagrindžiantys dokumentai jo nuomone turėtų būti pas UAB „( - )“ bankroto administratorių. Įmonės dokumentų buvo daug. Jis su savo vaikais ir buvusia žmona dokumentus žymėjo apie dvi savaites, tačiau sužymėti spėjo tik pusę, o visus kitus UAB „( - )“ darbuotojai neperspėję atvažiavo, krovė į maišus ir vežė. Mano, kad jie paprasčiausiai reikiamų dokumentų neieškojo. Dėl 129000 litų paimtų iš bendrovės kasos paaiškino, kad kiek pinigų jis paimdavo iš bendrovės kasos, tiek jam buhalterė duodavo pasirašyti ir jis pasirašydavo. Gal tiesiog tų pinigų nebuvo ant ko nurašyti, nerado kažkokių dokumentų ir nurašyti buvo jie kaip išlaiduoti jam. Jis nėra įsitikinęs, kad pinigus pasiėmė realiai. Dėl 105000 litų nepanaudoto likučio, mano, kad buvo nesuvesti kažkokie dokumentai. Nenori kaltinti buhalterės, bet ji tiesiog dėdavo popierius į šoną, jeigu kažkiek duodavo jai pinigų, suvesdavo, o galėjo likti kažkas ir nesuvesta iki galo, o popieriai buvo visi suversti į maišus ir išvežti. 2009-2010 metais, kai uždarė bendrovės sąskaitas, jų sandėliuose buvo likę labai daug prekių. Kad ištraukti savo verslą iš liūno, jis paprašė draugo, kad šis įkurtų kitą įmonę ir taip buvo įkurta UAB „( - )“. Jie galėjo toliau užpirkinėti ir iš katalogų siųstis naujienas, jie prekiavo ir „( - )“ prekėmis ir iš to jis galėjo darbuotojams mokėti algas. Tačiau ant jų taip pat „užsisėdo“ Mokesčių inspekcija ir privedė juos prie bankroto. „( - )“ atliko tam tikrą veiklą, ten buvo atskira kasa, atskiras pelnas, o klientai net nežinojo, kad tai atskira firma. Prekybą UAB „( - )“ vykdė ir pajamas gavo iki pat bankroto bylos iškėlimo, tik prieš bankroto bylos iškėlimą prekių jau buvo nedaug, jos buvo pasenusios. Grynieji pinigai pardavus UAB „( - )“ prekes dieną buvo laikomi kasoje, o vakare kasininkas padėdavo į seifą. 2007-2010 pardavėjai-kasininkai buvo keli. Jie keisdavosi kasdieną, nes žmonių daug nebūdavo, jie vienas arba kitas nunešdavo pinigus į seifą, kuris buvo ofise antrame aukšte. Seifas buvo bendroje patalpoje, užtvertas stiklo siena. Ankstesnė įmonės veikla buvo susijusi su automobilių tiuningu, teikė paslaugas nuo smulkiausių detalių iki aprangos. Dar turėjo sporto klubą, rengė renginius „( - )“ Laisvės alėjoje. Tuo laiku bendrovė pelną gavo, mokesčius mokėjo visada, o kai pardavė pastatą ir reikėjo sumokėti PVM mokestį, daugiau veikla nebeatsigavo. Su buhalterine apskaita įmonėje nebuvo gerai, nes jis nelabai išmano. Buhalterė tikindavo, kad viskas gerai. Buhalterė perėjo dirbti į bendrovę „( - )“, dirbo tame pačiame kabinete, tik tvarkė įmonės “ ( - )“ dokumentus. Apgaulingos apskaitos tikrai nebuvo. Su specialistės išvada yra susipažinęs, bet mano, kad nuo pat pradžių specialistė į jį žiūrėjo ne kaip į verslininką, o kaip į priešą. Sako, kad netikri kiniški kvitai, tačiau jis kitokių niekada ir nebuvo matęs. Mano, kad viskas išvadoje surašyta tendencingai. Dėl 129605 litų sumos, gautos pagal avanso apyskaitas, paaiškino, kad tie pinigai, buvo panaudoti Kinijoje, taip pat, gal UAB „( - )“ tik nepateikė orderio. Jis supranta, kad yra atsakingas už dokumentų išsaugojimą, tačiau padarė klaidą, kad dokumentus atidavė nesužymėjęs. Niekada nebuvo daromas joks oficialus dokumentų perdavimas kitam direktoriui. Dokumentų ir antspaudų perdavimo klausimais paprastai užsiimdavo buhalterė, ji paruošdavo visą dokumentaciją kaip sekretorė. Jam imant grynuosius pinigus pranešti niekam nereikėjo, jis tik pasakydavo sumą buhalterei ir ji jam išrašydavo orderį. Išlaidų dokumentai buvo pildomi ir vėliau, ne tik pinigų pasiėmimo momentu. Pagrinde, kai tik gaudavo sąskaitą ir orderį. Kinijoje realiai buvo investuota maždaug apie 1180000 litų, nes ketino Pekine su kinais įsteigti bendrą įmonę. Iš Kinijos grįždamas jis parveždavo dokumentus patvirtinančius pinigų panaudojimą, juos parvežęs dėdavo ant stalo į plastikinius dėkliukus dokumentams. Į vieną dėdavo sąskaitas, o į kitą orderius. Kiniški buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pildomi kinų kalba. Jis kinų kalbos nemoka, ten buvo rusiškai vertėjaujama. Jis gaudamas kiniškus dokumentus, negalėjo pasakyti ir suprasti ar juose kažko trūksta. Su Kinija jis apsipyko, nes jie prašė pinigų, bet jis jų jau daugiau nebeturėjo. Apie Kinijoje sukurtą įmonės turtą jis bankroto administratoriui nesakė. Už grynųjų pinigų suskaičiavimą ir atitikimą bendroje UAB „( - )“ kasoje buvo atsakingas kasininkas. Grynaisiais pinigais galėjo disponuoti visi. Neneigia pasirašęs įmonei UAB „( - )“ ant perdavimo-priėmimo aktų. Kaip atsirado tokie skirtumai, jog 2010-06-30 piniginių lėšų likutis įrašytas 92319 litų, o pagal specialistę turėtų būti 129605 litų, neįsivaizduoja, gal kas nors atsiskaitė su kokiu nors tiekėju ir pasimetė koks nors lapas.

10Nors kaltinamasis R. V. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino jo kaltė įrodyta šiais surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

11Liudytojas A. M. parodė, kad apie penkerius metus dirbo UAB „( - )“ vadybininku. Kažkuriuo tai laikotarpiu jis buvo kasininkas, aptarnaudavo klientus, parduodavo įvairias prekes. Jo kaip kasininko darbas buvo pasirašinėti dokumentuose. Kai paskyrė kasininku, jam buvo paaiškinta, kad reikės tvarkyti kasos knygą ir reikės pasirašinėti dokumentuose. Sužinojęs kokios yra kasininko pareigos, suprato, kad tuo metu nebuvo pilnai informuotas apie savo pareigybes. Kiekvieną dieną, kai ateidavo į darbą atidarydavo kasą ir paskui kiekvieną dieną po darbo pabaigos nunešdavo pinigus į seifą. Kasos žurnale buvo fiksuojama, kiek buvo kasoje pinigų. Su grynaisiais pinigais dirbo tiek, kad paimdavo iš klientų pinigus, buhalterė išrašydavo orderį, o jis orderyje pasirašydavo. Grynieji pinigai buvo laikomi seife, seifas būdavo antrame aukšte. Raktas buvo saugomas pas R. V. stalčiuje. Kai reikėdavo įdėti pinigus, jis raktu atrakindavo seifą ir padėdavo pinigus .Kad stalčiuje buvo raktas žinojo visi, kas dirbo. Ar visada tuo metu būdavo R. V., nepamena. Ant A4 formato popieriaus lapo surašydavo ranka kiek yra grynųjų pinigų suprekiauta per dieną, ir tie lapai buvo nunešami buhalterei. Grynų pinigų kiekį ar tikrino kas su dokumentais, nežino. Jis su kolega A. I. padėdavo pinigus į seifą ir jei trūkdavo pinigų, tai žiūrėdavo kur įsivėlusi klaida. Jis dirbo su kolega A. I. ir vienas kitą tikrindavo. Pirmame pastato aukšte buvo UAB „( - )“ parduotuvė, vienu laikotarpiu viena parduotuvės dalis priklausė įmonei „( - )“. Ten buvo kasa ir parduotuvė. Kadangi UAB „( - )“ nemokėjo algos, jis perėjo dirbti į įmonę „( - )“. Bendrovė „( - )“ prekes pirkdavo iš įvairių vietų: iš Lietuvos ir iš užsienio. Apie Kiniją žino tik tiek, kad R. V. važiuodavo ir parveždavo iš ten prekes. Į Kiniją R. V. važiuodavo per metus apie porą kartų, o gal dažniau. Daug buvo prekių iš Kinijos: laikrodžiai su automobilių atributika, drabužiai su motociklų bei automobilių atributika, motociklų diržai, apsaugos ir panašiai. Jis yra pasirašinėjęs dokumentuose, kad pinigai būdavo išduodami R. V., tačiau jis realiai tų išduodamų pinigų nematydavo. Pinigus kontroliavo R. V.. Dokumentus pasirašyti pateikdavo bendrovės buhalterė V. A..

12Liudytoja V. A. parodė, kad UAB „( - )“ dirbo nuo 2008-08-01 iki 2010-06-23 buhalterės pareigose. Į jos pareigas įėjo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, ataskaitų, finansinės atskaitomybės ruošimas ir teikimas VMI, Sodrai, VĮ „Registrų centras“. Įmonė užsiiminėjo automobilių detalėmis, jų prekyba, paslaugų teikimu. Ji kaip buhalterė turėjo prisijungimus prie banko sąskaitų, matė, kad yra inkasuotos sąskaitos ir su banko pavedimais nelabai kas buvo daroma. Atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais. Jei darbuotojai sąskaitas pateikdavo detalėms, tai būdavo išlaiduojami jiems pinigai per kasą. Pradėjus dirbti įmonėje vadovu buvo R. V., vėliau buvo paskirtas A. G., pastarajam išėjus iš darbo įmonėje oficialiai direktoriaus nebuvo. Tačiau realiai įmonės veiklai visuomet vadovavo R. V., o dirbant direktoriumi G. A. pastarasis tik pasirašinėjo dokumentus kaip įmonės direktorius. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė kompiuterinės programos pagalba. Gautus ir išrašytus pirminius dokumentus pristatydavo R. V., A. M., kuris kiek tai laiko buvo kasininkas, o vėliau kasininku tapo R. V.. Įmonėje nebuvo įsakymo dėl orderių išrašymo tvarkos, grynųjų pinigų paėmimo į seifą, paėmimo iš seifo. Kur buvo laikomi įmonės grynieji pinigai negali pasakyti, nes nežino, grynų pinigų ji niekada neturėjo. 2010 m. grynais įmonės pinigais disponavo R. V., kasos dokumentuose nurodytas kasos likutis buvo pas R. V.. R. V. buvo atskaitingas asmuo, jis gaudavo pinigus iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderius. Kai R. V. pateikdavo išlaidas pateisinančius dokumentus, juos įtraukdavo į apskaitą ir nurodytas sumas atimdavo iš jo disponuojamų pinigų. Kai A. M. dirbo kasininku, tai iš seifo pinigus paimdavo R. V.. Kai būdavo paimami pinigai, tai ji pateikdavo orderius, kad pinigai perduodami R. V., kaip atskaitingam asmeniui. Mėnesio gale buvo sudaromas apyvartos žiniaraštis-avansinis žiniaraštis, tai R. V. nepasirašydavo, sakydavo, kad turi reikalų, išbėgdavo. Apskritai prieš jai išeinant iš darbo, R. V. sakydavo, kad turi reikalų ir nepasirašydavo dokumentų. Nori pasakyti, kad R. V. piktybiškai nepasirašinėjo dokumentuose, nepasirašydavo nei pajamų, nei išlaidų orderiuose, taip pat nepasirašydavo avanso apyskaitose, kasos knygoje. 2010 m. sausio – birželio mėn. avanso apyskaitos yra R. V. nepasirašytos, kadangi jis atsisakė pasirašyti, tačiau ji teigia, kad duomenys užfiksuoti minėtose avanso apyskaitose yra teisingi, jam buvo išmokėtos ataskaitose nurodytos sumos. 2010-06-30 R. V. avanso apyskaitoje nurodytas likutis 92319,10 Lt reiškia, kad R. V. tokiai sumai nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų. Apie avanso apyskaitoje apskaitytus kinietiškais rašmenimis surašytus dokumentus nieko pasakyti negali, juos pateikė R. V. nurodydamas, kad tai yra dokumentai patvirtinantys avanso sumokėjimą Kinijos tiekėjui, pinigai buvo sumokėti užsienio valiuta, pasakyti kokia negali, R. V. nepateikė valiutos keitimo dokumentų (pinigai iš kasos buvo išmokėti litais). Apie minėtų sandorių aplinkybes pasakyti nieko negali, nes su klientais ar tiekėjais ji nebendraudavo. Jos žiniomis R. V. važinėjo į Kiniją buvo parsivežęs prekių jos buvo įtrauktos į apskaitą ir vis žadėjo didelę prekybą, kad įmonė atsigaus. Ar įmonės pinigai būdavo vežami į Kiniją negali atsakyti, nes nežino. Būdavo muito dokumentai, kad ,, ( - )“ įsigijo prekių iš Kinijos ir tai buvo, kaip sąskaita pagal ką buvo prekės įvestos į buhalterinę apskaitą. Pagal 2010-07-01 dokumentus kasos likutis buvo 105920,27 Lt., tačiau dėl šio likučio R. V. nebuvo pateikęs dokumentų. Apie grynųjų pinigų esamą padėtį įmonėje apspręsdavo komisija, ji kaip buhalterė tik pasirašydavo. Vieną kartą į metus, atliekant inventorizaciją, būdavo suskaičiuojami pinigai, tačiau ji asmeniškai neskaičiuodavo. Kasos pajamų orderius išrašydavo pardavėjas A. M., kuris pasakydavo, kad pinigus pasiėmė R. V.. R. V. nepasirašydavo, kad pasiima pinigus. Išeidama iš darbo UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentų niekam neperdavė, nebuvo surašytas dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, kadangi nebuvo kam perduoti. Ji dalyvavo įmonės bankroto administratoriui perimant įmonės dokumentus, parodė kur yra sudėti UAB „( - )“ dokumentai. Įmonės pinigų judėjimą pagal dokumentus ji matydavo. Matydavo ir tai, kad išrašyti kasos išlaidų orderius pagal dokumentus, pinigų bendrovėje užtekdavo. Direktorius R. V. būdavo informuotas apie buhalteriniuose dokumentuose esančią sumą, pagal dokumentus rodė, kad turi būti virš 100 000 Lt. R. V. būdavo iš įmonės kasos rašomi kasos išlaidų orderiai, kaip atskaitingam asmeniui ir jis turėjo tuos pinigus, tai buvo didelės sumos. R. V. sąskaitų pateisinančių pinigų panaudojimą nepateikė, įmonė bankrutavo, o avansinėje apyskaitoje liko tos sumos. Ji R. V. nuolat primindavo, kad nėra pateisinančių dokumentų, jis visada žadėdavo, kad pateiks, tačiau nepateikdavo. G. A. būnant direktoriumi R. V. buvo kaip akcininkas, jis ir vadovavo, esmė nepasikeitė ar G. A. dirbo direktoriumi, ar ne. Ji su G. A. tik dėl buhalterinių dokumentų turėjo reikalų, tačiau visus nurodymus duodavo R. V.. Dėl atskaitingam asmeniui išlaidų orderių paaiškino, kad ar tie pinigai būtų buvę kasoje, ar pas atskaitingą asmenį R. V., tai vienas ir tas pats, nes jis atskaitingas asmuo ir kasininkas jisai. R. V. yra atsakingas už grynųjų pinigų sumas ir jų fizinė būklė, kurioje jie vietoje padėti nesvarbi.

13Liudytojas G. A. teisme parodė, kad 2009 metais jis būdamas teisės mokslų studentu sutiko dirbti UAB „( - )“ direktoriumi. Kadangi dažnai atvažiuodavo į šią bendrovę nusipirkti automobilio apdailos detalių, žinojo apie tokią bendrovę ir jos direktorių R. V.. Pastarasis jam teigė, kad pavargo nuo vadovavimo, norėtų jog direktoriumi būtų kitas asmuo. Taip jis nuo 2009-05-22 pradėjo dirbti UAB „( - ) " direktoriumi. Pradėjus dirbti įmonėje dirbo apie 8 žmones. Įmonės buhalterė buvo V, kasininku buvo A. M.. Pradėjus dirbti perėmė visą įmonės veiklą ir pradėjo savarankiškai dirbti, bent jau taip jam atrodė. UAB „( - ) " buhalterių dokumentų neperėmė. R. V. iš pradžių į veiklą nesikišo. Įmonės veikla buvo automobilių modernizavimas ir prekyba autodetalėmis. Jau pirmą darbo mėnesį pastebėjo, kad „( - ) " turi daug pradelstų skolų tiekėjams, bankams, patalpų nuomotojams, todėl kilo abejonių dėl R. V. teiginių apie sėkmingai išvystytą verslą ir jo norą eiti ilsėtis. Praėjus kelioms savaitėms R. V., kaip savininkas, pareiškė norą būti pavaduotoju ir toliau dirbti įmonėje. Suprato, kad jis, kaip savininkas pradės vadovauti ir nebus savarankiškas savo sprendimuose. Kadangi pasirinkimo neturėjo, tai paskyrė R. V. savo pavaduotoju, o pats tapo tik fiktyviu direktoriumi, nes viskam vadovavo R. V.. Kai jį, kaip įmonės direktorių išsikvietė mokesčių inspekcija, skyrė baudų ir pasakė esamą bendrovės situaciją, jis suprato jog reikia išeiti iš bendrovės. Šioje bendrovėje dirbo apie 4-5 mėnesius. Per tą laiką dar vieną baudą skyrė „Sodra“. Jam atlyginimas buvo išmokėtas tik kartą -1000Lt, tuo tarpu baudas sumokėjo iš savų pinigų. Suprato, kad R. V. nori pasinaudoti juo, kadangi buhalterė V tik duodavo pasirašyti ant buhalterinių dokumentų, o praktiškai jokio darbo dirbti nereikėjo. Prieš pasirašydamas, visada susipažindavo su dokumento turiniu. Gerai prisimena kokius dokumentus pasirašė. Tai buvo kasos knyga, žmonių atleidimo priėmimo į darbą dokumentai, avansinės apyskaitos ir kasos išlaidų orderiai. Pasirašydamas kasos išlaidų orderiuose ir avansinėse apyskaitose matė, kad didelės sumos perduodamos R. V., tačiau realiai darbo įmonėje laikotarpiu nematė nei vieno lito ir R. V. ar kam nors kitam neperdavė. Kokios tai buvo sumos neprisimena. Klausė buhalterės V. iš kur įmonėje tokios sumos jeigu yra tiek skolų, tačiau ji pasakė, kad taip reikia. Apie tai paklausus R. V. šis pasakė, kad tai jo reikalas. 2009 metų rugsėjo viduryje nustojo vaikščioti į darbą ir registruotu laišku pasiuntė prašymą dėl atleidimo. Kadangi jokio atsakymo negavo, tai suprato, kad buvo atleistas. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikti dokumentai, kuriuose buvo suklastoti jo parašai. Kituose dokumentuose- kasos išlaidų orderiuose jis buvo pasirašęs. Pasirašyti dokumentus, kuriuose nurodoma, kad jis išduoda grynuosius pinigus R. V., jo prašydavo buhalterė, tačiau nurodytų sumų jis realiai nėra matęs. Apie UAB „( - )“ ryšius su užsienio valstybėmis, kiek jam žinoma, kažkas lyg ir buvo su Kinija, bet negali tikrai to teigti. Yra girdėjęs, kad R. V. vyko į Kiniją, gal iš buhalterės ar iš kasininkų, dėl ko jis ten vyko jam tikrai nėra žinoma. Jo vadovavimo metu įmonė buvo merdinti, ir jo nuomone joje pinigų nebuvo.

14Liudytoja R. V. teisme parodė, kad ji yra bankroto administratoriaus UAB „( - )“ direktorė, BUAB „( - )“ įgaliotas asmuo. 2010 m. liepos 1 d. įmonei UAB „( - )“ buvo iškelta bankroto byla, buvo surašytas įsakymas ir pranešimas įmonei, susiskambino su R. V., ir su padėjėju V. U. atvyko į įmonę sutartu laiku. Atvykus, R. V. jiems perdavė įmonės antspaudą, įmonės pažymėjimą ir įmonės įstatus. Kitų dokumentų buvo galybė, todėl su direktoriumi buvo sutarta, jog bus jie sunumeruoti, sužymėti, surašyti aktai ir vėlesniu laiku bus perduoti. Taip pat, R. V. parodė, kad yra sandėlys, kuriame yra laikomos atsargos. Jie užplombavo sandėlio duris, tuo ir baigėsi jų pirminis susitikimas. Po kurio laiko nuvažiavo perimti sandėlio ir tada paaiškėjo, kad ten tikrai nėra tų atsargų, kurias jie matė pagal pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis. Sandėlys buvo užplombuotas ir jie darė prielaidą, jog atsargų jau nebuvo iki jų užplombavimo. Plombos pažeistos nebuvo ir antspaudai nuplėšti nebuvo. Buhalterinės apskaitos duomenys nebuvo teikti Registrų centrui jau už 2009 metus, t.y. pelno-nuostolio ataskaitos, balansai ir pan. Dokumentus perėmė nesunumeruotus, tik buvo sunumeruoti segtuvai, kurių buvo virš 200 vienetų. Dokumentų perdavime dalyvavo R. V. sūnus, kuris žymėjo bylas ir taip jiems jas perdavinėjo. Nebuvo nei sunumeruoti puslapiai, nei aktų. Po kurio laiko buvo perimtas automobilis „( - )“, kuro laikymo talpos 2 vnt., katilinės šildymo sistema, vejapjovė, 2 kondicionieriai, viso kito, kas buvo apskaityta apskaitoje, nebuvo perduota. Atsargų buvo 124 pozicijos. Perduodant dokumentus dalyvavo arba R. V. sūnus, arba pats R. V.. Buhalterę buvo pasikvietę tik vieną kartą, kad suruoštų buhalterinės apskaitos dokumentus. Dokumentai buvo sudėti į maišus ir išvežti. Ar jie buvo visi, ar nevisi, labai būtų sunku pasakyti, kadangi jie buvo perduoti ne pagal apyrašą. Jie buvo segtuvais sudėti į maišus ir išvežti. Negali teigti, kad tai buvo visi dokumentai, bet R. V. parašas aktuose yra. Matė dokumentuose, kad prieš pat bankrotą iš kasos buvo paimti pinigai, sumos buvo nemažos. Dėl to buvo pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Pastebėjo, jog niekur nebuvo atskaitingo asmens parašo. Aiškinosi su R. V., likus kelioms dienoms iki bankroto, dėl išrašyto dokumento, jis minėjo, jog tai buvo sumokėtas avansas už kažkokias prekes, kurias UAB „( - )“ turi gauti. Tačiau nei tų prekių, nei pinigų neatsirado. Tose patalpose, kuriose perėmė buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo įsikūrusi įmonė „( - )“. Apačioje buvo veikianti parduotuvė ir buvo sakoma, jog ji priklauso įmonei „( - )“. Buhalteriniuose dokumentuose, kuriuose nebuvo pasirašęs pinigų gavėjas, buvo parašas to asmens, kas išrašė dokumentą. Kur turėjo būti parašas, eilėje dokumentų toje vietoje buvo padėta tik varnelė. Buhalterė jiems paaiškino, jog R. V. ant tų dokumentų nepasirašinėjo. Dokumentus, kuriuos perėmė iš UAB „( - )“, reikalavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Tie dokumentai buvo pas tyrėjus. Specialistė V. A. iš Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybos dokumentus grąžino. 2012 metais teko bendrauti su R. V., nes atsirasdavo visokių klausimų. Bendravimas su R. V. buvo normalus. Jis turėjo galimybę paskambinti, jeigu būtų radęs kokių nors papildomų dokumentų. Sutikimą pasiimti įmonės dokumentus R. V. išreiškė būdamas vietoje, jis nebuvo kažkur išėjęs ar išvažiavęs. Nevengė R. V. su jais bendrauti. 2010-10-07 buvo paimti 230 segtuvų, kai juos išsivežė buvo ir R. V., ir jo sūnus, kuris jam padėjo. Dėl pinigų likučio pats R. V. sakė, jog tie pinigai yra išimti, nes jam reikėjo paduoti kaip avansą už prekes iš Kinijos, t.y. už mašinų numerių rėmelius. Jokių dokumentų R. V. nepateikė, nors nuo tos dienos jis dokumentus turėjo perduoti jiems. Jeigu tos prekės ir būtų atsiųstos, jos būtų apskaitytos bankroto byloje, bet jos taip ir neatėjo.

15Liudytojas V. U. teisme parodė, kad dirba UAB „( - )“ ir jam teko bendrauti su kaltinamuoju R. V., kai įmonei UAB „( - )“ buvo iškelta bankroto byla. Dokumentų ir turto perėmime dalyvaudavo R. V. arba jo sūnus, taip pat yra dalyvavusi UAB „( - )“ buhalterė. Paimant turtą visada buvo surašomi priėmimo-perdavimo aktai. Įmonės vadovai perduodant dokumentus, paprastai padaro apyrašus, o jeigu apyrašo nebūna, tada paima dokumentus pagal faktą, tokiu atveju skaičiuoja bylų kiekį. Šiuo atveju apyrašų nebuvo, todėl ėmė dokumentus pagal faktą, numeravo bylų numerius ir taip perėmė. Kai buvo iškelta bankroto byla, atvyko į įmonę, iš programos buvo pateiktas ilgalaikio turto sąrašas, dalį turto per kažkurį laiką perdavė, o kitos dalies nebuvo. Paprastai, kai iškeliama bankroto byla, turtas būna perduodamas per 15 dienų, t.y. taip, kaip reikalauja įstatymas, o konkrečiu atveju, tai truko ne mėnesį ir ne du, šį kartą buvo perduodama daug ilgesnį laiko tarpą. Vis būdavo susitariama su R. V., kad kažkoks turtas bus pristatytas, bet nebuvo pristatomas arba tai užtrukdavo. Dalyvaujant procedūrose, kai UAB „( - )“ buvo iškelta bankroto byla, buvo žinoma, kad įmonė turi prekių atsargas, tačiau, niekas konkrečiai nenurodė iš pradžių, nei tikslių jų sąrašų, nei kur jos sudėtos. Vėliau, bendraujant, buvo nurodytas šalia esantis kambariukas, kuriame buvo UAB „( - )“ atsargos. Realiai patekę į tas patalpas pamatė, kad ten nėra nei inventorizacinių numerių, nieko, tai buvo tiesiog naujų ir naudotų daiktų krūva. Įvertinę situaciją, jie užplombavo duris, atvyko po kažkurio laiko, atrakino duris ir surašinėjo perimamą turtą. Sudarinėjo priėmimo-perdavimo aktą, po to sukrovėme į automobilį ir išsivežėme saugoti į sandėlį. Plombos pažeistos, nebuvo.

16Liudytojas A. V. teisme parodė, kad tėčio R. V. prašymu jam teko surašinėti dokumentų segtuvų bylos lapus iš eilės. Bylų buvo labai daug, jas numeravo kartu su broliu ir tėvais, net buvo atsivežę į namus močiutę, kad padėtų, nes tėtis, sakė, kad tai skubu. Numeravo visus dokumentų lapus. Rašė kraštuose numeriukus iš eilės kiekvieno puslapio, apyrašo dokumentų, nedarė. Jam neteko dalyvauti, kai dokumentai buvo perduodami kitiems asmenims.

17Liudytojas A. V. teisme parodė, kad kai buvo keliamas tėčio R. V. bendrovei bankrotas, jis tėčio prašymu surašinėjo segtuvuose puslapius, kampuose užrašydamas skaičiukus. Jeigu lapas buvo dvipusis, skaičiukus rašė abejose lapo pusėse. Dokumentų apyrašo nedarė. Perduodant dokumentus bankroto administratoriui, nedalyvavo. Numeruojant dokumentus gali būti, kad matė ir nelietuviškų dokumentų. Apie tėvo ryšius su Kinija ir kitomis užsienio valstybėmis, nežino, teko girdėti jog skirdo į Kiniją. Kaip dabar suprato verslo reikalais.

18Liudytoja R. V. teisme parodė, kad buvusiam vyrui R. V. paprašius ji su vaikais padėjo numeruoti įmonės buhalterinius dokumentus. Dokumentai buvo laikomi sieninėje spintoje ir jų buvo labai daug, dalį sunumeravo, visų nespėjo, nes juos išsivežė. Dokumentų išvežime nedalyvavo. Apyrašų nedarė.

19Teisme apklausta specialistė V. A. parodė, kad tvirtina specialisto išvadas duotas ikiteisminio tyrimo metu ir esančias byloje. Tiriama bendrovė laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-06-08 iš kasos vykdė atsikaitymus grynaisiais pinigais. Įvertinusi tyrimui pateiktą informaciją ir visus pateiktus dokumentus, Kauno apskrities VMI patikrinimo pažymoje pateikta informacija, kurioje nustatyta, kad piniginių lėšų 658605,38 litų sumos nurašymui nuo atskaitingo asmens R. V. avansinių apyskaitų, pagrindžiantys dokumentai tyrimui nepateikti, t.y. įsakymas dėl komandiruotės, pirkėjo prekių užsakymas, komercinis pardavimo pasiūlymas, prekių įsigijimo dokumentai, t.y. pardavėjo išrašytos sąskaitos-faktūros. 2009-04-20 Nr. 090420 pirkimo-pardavimo sutartis yra pasirašyta vienašališkai tik iš UAB „( - )“ pusės. Muitinės departamento duomenimis nėra informacijos apie deklaruotas Lietuvos piliečio R. V. grynųjų pinigų sumas, vykstant į trečiąsias šalis. 2009-04-22 kiniško kvito Nr. 00034006 CNY 769812 buvo pateikta nepatvirtinta kopija. Pateiktų dokumentų ir juose esančių duomenų pagrindu, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01, bendrovės buhalterinėje apskaitoje pagal sutartį nėra fiksuotas joks prekių įsigijimas iš Kinijos įmonės. Nurašytos piniginės lėšos 658605,38 litai nuo R. V. avansinių apyskaitų, negali būti pagrįstos pateiktais dokumentais, t.y. nepagrindžia ūkinės operacijos turinio. Taip pat, prie avansinių apyskaitų pateikti pinigų sumokėjimo dokumentai, t.y. išankstiniai apmokėjimai už prekes, kuriuose nurodyta valiuta eurais ir kiniška valiuta. Ikiteisminio tyrimo metu pateikus minėtų kvitų vertimą, kvitai buvo išversti ir kairėje pusėje buvo išversta sekančiai: „šis gavimas neturi būti naudojamas kaip ekonominės veiklos pajamų atsiskaitymo dokumentas“. Tokiais kvitais buvo pateisintas piniginių lėšų nurašymas nuo atskaitingo asmens R. V., t.y. sumažintos atskaitingo asmens avansinės apyskaitos ir piniginių lėšų likutis. Kvitai buvo išrašyti Kinijos firmos ( - ) Pinigus pagal tuos kvitus gavo kinų firma. Tačiau iš vertimo matyti, kad tai nėra pajamų gavimas, nes išvertus iš kinų kalbos reiškia, kad toks kvitas neturi būti naudojamas kaip ekonominės veiklos pajamų atsiskaitymo dokumentas. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nėra fiksuotas joks prekių įsigijimas iš Kinijos įmonės ( - ). Taip pat įmonių pavadinimai, nurodyti importo deklaracijose Muitinės departamentui, yra skirtingi, nei tyrimui pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje (2009-04-20). 2009-12-14 įrašo avanso apyskaitoje nurašymas komandiruotei į Kiniją 5603,24 Lt sumai, nepateiktas joks pateisinantis dokumentas. Kasos išlaidų orderiuose, kuriuose tvirtinama, kad R. V. gavo pinigų sumas, nėra R. V. parašo, todėl specialisto išvados tiriamojoje dalyje, 18 psl. 7 lentelėje (Bylos tomas Nr. 3, lapas 61), yra nustatyta, kad įformintuose kasos išlaidų orderiuose nėra dokumentą išrašiusių ir pasirašiusių asmenų parašų, nėra ir pinigų gavėjo parašo, t.y. R. V. ar A. M., R. Š.. Įmonės atskaitingas asmuo yra R. V., A. M.. Atsakingi asmenys, tai buhalterė ir vadovas. Avansinę apyskaitą turi pasirašyti buhalteris, direktorius ir atskaitingas asmuo, t.y., kuris gavo pinigus. 7 lentelėje (Bylos tomas Nr. 3, lapas 63) avanso apyskaitos sudarytos iš kasos išlaidų orderių, kurie nėra pasirašyti gavusių pinigus asmenų parašų. Žiūrint į tyrimui pateiktus dokumentus ir lyginant su atskaitingo asmens R. V. avanso apyskaitomis, pinigai pagal išlaidų orderius, kurie yra be parašų, buvo apskaityti atsakingo asmens avanso apyskaitoje. Išvada dėl 113097,84 Lt sumos, kuri nurodyta 7 lentelėje (Bylos tomas Nr. 3, lapas 62), paaiškino, kad pinigai išduoti atskaitingam asmeniui pagal kasos išlaidų orderius, kurie atsakingo asmens avanso apyskaitoje pagal minėtus išlaidų orderius yra apskaityti avansinėje apyskaitoje. Avanso apyskaitoje 113097,84 Lt sumai yra pasirašę atsakingas ir atskaitingas asmuo, tai 9 lentelėje (Bylos tomas Nr. 3, lapas 63) nurodyta, kad R. V. 2009 m. vasario mėn. – 2010 m. sausio mėn. laikotarpiu nėra atskaitingo asmens parašo, tuo tarpu atsakingo asmens parašai yra. Pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančius norminius aktus galima sakyti, kad tuos pinigus R. V. gavo, tai pagal prie avanso apyskaitų pateiktus pateisinančius dokumentus, prie atskaitingo asmens R. V. avanso apyskaitos ir pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad pirkėjas yra R. V.. Šie dokumentai pateikti prie avanso apyskaitos, kaip pateisinantys dokumentai. Laikotarpiu, kai buvo nustatyta 113097,84 Lt suma (7 lentelė, Bylos tomas Nr. 3, lapas 62), direktoriumi pagal Juridinio asmens duomenis R. V. buvo 2002-11-27 iki 2009-05-22, paskui direktorius buvo G. A. nuo 2009-05-22 iki 2010-09-27. Laikotarpiu, kai buvo nustatyta 113097,84 Lt suma, tai R. V. buvo atskaitingas asmuo, o atsakingu asmeniu tuo laikotarpiu nebuvo.

20Atliekant tyrimą kasos knyga nebuvo pateikta. Kasos knygoje atsispindi kasos pajamos, kitoje pusėje – kasos išlaidos. Už kasos knygos pildymą atsako kasininkas. Paskui kasos įrašus sutikrina įmonės buhalteris. Tačiau, prie pateiktų dokumentų buvo pateikta kasininko apyskaita, t.y. antras kasos knygos egzempliorius. Kasos knyga turi būti surišta, sunumeruota, suantspauduota, o antras lapas lieka prie kasos dokumentų. Kasininko apyskaita buvo pateikta. Pagal tai buvo sutikrinta, ar kasos išlaidų orderiai atsispindi kasininko apyskaitoje. Kasininkas pasirašo, o buhalteris patikrina įrašus. Dėl 105920,27 Lt sumos (Bylos tomas Nr. 3, lapas 64) likučio, paaiškino, kad pateiktų dokumentų pagrindu, buvo matyti, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-06-08 iš kasos vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Pateiktoje kasininko apyskaitoje (kasos knyga tyrimui nepateikta) dokumentinis grynųjų pinigų likutis 2009-01-01 įrašytas 975,87 Lt. Per laikotarpį, nuo 2009-01-01 iki 2010-06-08 kasininko apyskaitoje fiksuota 1667074,28 Lt pajamų ir 1562129,88 Lt išlaidų, dokumentinis grynųjų pinigų 2010-06-08 įrašytas 105920,27 Lt. Tai yra pagal pateiktą kasininko apyskaitą ir pagal pateiktus prie jos esančius dokumentus. Skaičius, apibūdinantis pajamas yra teisingas, nes jis buvo sutikrintas pagal dokumentus, pridėtus prie kasininko apyskaitos. Tyrimui grynųjų pinigų inventorizacijos aprašai nepateikti. Nesutapimas nurodytas specialisto išvadoje atsirado dėl to, kad 2010-03-31 apyskaitoje Nr. 3 įrašu „gauta“ įrašyta: Pagal avansines apyskaitas gauta 36287,27 Lt suma, tačiau pagal pateiktų dokumentų ir kasininko apyskaitos pagrindu nenustatyta, kad 2010 m. kovo mėn., minėtai sumai būtų įformintas kasos išlaidų orderis ir nurašyta nuo kasininko apyskaitos. Pateiktų dokumentų pagrindu, kokios piniginės lėšos, šiuo atveju 36287,27 Lt buvo apskaitytos avanso apyskaitoje, nustatyti tyrimo metu nebuvo galimybės, nes joms pateisinami dokumentai nebuvo pateikti. Vadinasi, avansinėje apyskaitoje parodytas grynųjų pinigų gavimas, tačiau pinigai iš kasos nenurašyti atskaitingam asmeniui. Pinigai avanso apyskaitoje apskaityti, tačiau dokumentai nepateikti. Įvertinusi R. V. pateiktus dokumentus teismui- 2008 03 08 partnerystės sutartį bei tris mokėjimo kvitus ir su jais susipažinusi teigia, jog šie naujai pateikti dokumentai jos išvados nekeičia ir papildomo tyrimo nereikia atlikti.

21Kaltinamojo kaltę patvirtina ir šie ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti rašytiniai įrodymai:

222013-06-13 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ (į.k. ( - )) bankrotas pripažintas tyčiniu ir apie tai pranešta prokurorui (1 t., b.l. 9-11). 2012-07-13 Kauno apygardos teismo teisėjo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-637-390/2012, iš kurios matyti, kad teisėjas išnagrinėjęs civilinę bylą pranešė prokurorui, apie galimą R. V. veiksmuose nusikalstamų veikų numatytų BK 222str.223str. buvimą ( t.1.b.l. 16). Patikslintu ieškiniu ir prie jo pridėtais dokumentais, pagrindžiančiais faktą nustatyta, kad ieškovas BUAB „( - )“ pareiškė ieškinį akcininkų atžvilgiu 275 496,74 Lt ( t.1. b.l. 22-27). Informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ieškinys Kauno apygardos teismo 2012-07-13 sprendimu buvo patenkintas ir iš R. V. priteista prašoma suma 275 496,74 Lt. 2010 07 01 nutartimi atsakovei UAB „( - )“ buvo iškelta bankroto byla, šioje byloje Kauno apygardos teismas 2011 03 18 nutartimi patvirtino patikslintą ieškovo D. B. A/S 400000 Lt finansinį reikalavimą bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „( - )“. Pagal kredito linijos sutartį R. V. buvo laiduotoju už gautą kreditą UAB „( - )“, todėl 2013-09-03 sprendimu už akių iš R. V. buvo priteista visa prašoma ieškiniu suma( civilinė byla Nr. 2-2051-260/2013). 2010-07-02 Kauno AVMI Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. AU12-134, iš kurios matyti, kad nuo 2009m. sausio mėnesio priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš banko sąskaitų, pagrindiniai atsiskaitymai buvo vykdomi grynais pinigais iš bendrovės kasos ir per atskaitingą asmenį R. V.. Didelė dalis prekių buvo parduota UAB „( - )“ įregistruotai 2008-09-09 vykdančiai analogišką veiklą kaip ir UAB „( - )“ bei esančiai tose pačiose patalpose. Atsiskaitymai buvo vykdomi grynais pinigais. Mokesčiai, turint pinigų kasoje, nebuvo mokami. R. V. žinant apie bendrovės nemokumą, iš bendrovės kasos išduota 646 784,57 Lt, kurių išmokėjimui pateisinti įforminti avansiniai mokėjimai ( - ), Kinija. Iš viso įforminta avansinių mokėjimų 646 784, 57 Lt sumai. Nors pirmas avansinis mokėjimo dokumentas išrašytas 2009-04-22 data, operatyvaus patikrinimo metu nenustatyta, kad bendrovė būtų gavusi prekių iš Kinijos firmos ( - ) ( t.1.b.l. 83-93). Tyrėjo raštu, BUAB „( - )“ bankroto administratoriaus UAB „( - )“ atsakymu bei pridedamais dokumentų ir turto perdavimo- priėmimo aktais ( t.1. 94-111), nustatyta, kokie dokumentai ir koks turtas buvo perimtas iš bendrovės UAB „( - )“. 2010 m. rugsėjo 20 d. bankroto administratoriaus įsakymu, dėl duomenų pateikimo ir turto bei dokumentų perdavimo iš bankrutuojančios UAB „( - )“ ( t.1.b.l. 112- 115). Valstybinės įmonės registrų centro Kauno filialo pateiktais dokumentais nustatyti duomenys apie juridinį asmenį UAB „( - )“, jos steigimą, akcininkus, finansinės atskaitomybės dokumentus ( b.l. 121-165). Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu ir pridedamais dokumentais, apie tai, kad duomenų bazėse nėra informacijos apie LR piliečio R. V. deklaruotas grynųjų pinigų sumas, vykstant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu nuo 2009-04-22 iki 2010-04-22 d.. Pateikė informaciją, dokumentus susijusius su plataus vartojimo prekių įvežimu į Lietuvos Respubliką laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01 ( t.1.b.l. 167-188). 2012-10-18 raštu, iš kurio matyti, jog R. V. nurodė tyrėjui, kad rašte išvardintų dokumentų neturi ir pateikti negali, nes savo žinioje neturi jokių UAB „( - )“ dokumentų ( t.1.b.l. 189). Kauno apygardos teismo 2011-06-14d. nutartimi nustatyta, jog buvo patvirtinti bankrutavusios UAB „( - )“ kreditorių finansiniai reikalavimai (t.1.b.l. 191-193). 2013-03-12 ūkinės-finansinės veiklos specialisto išvada Nr. 5-2/44, kurioje į pateiktus klausimus pateiktos šios išvados:

23Pateiktų dokumentų ir juose esančių duomenų pagrindu, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01 aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad 658605,38 Lt nurašytos piniginės lėšos nuo R. V. avanso apyskaitų negali būti pagrįstos pateiktais dokumentais, t.y. nepagrindžia ūkinės operacijos turinio.

24Bendrovė „( - )“, nurašydama 658605,38 Lt pinigines lėšas nuo avanso apyskaitų, sumažino turto dalį, atitraukė apyvartines lėšas, kuriomis buvo galima sumažinti kreditorinį įsiskolinimą, ir tuo pablogino bendrovės mokumo rodiklius. Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja red.2008-07-03 įst.Nr.X-1679) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalyje „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Lietuvos Respublikos 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (nauja red.2006-07-11 įst.Nr.X-750) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 5 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais“; 10 dalyje nurodyta, kad „bendrovės vadovas atsako už:1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;...4) informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai Įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;“. UAB „( - )“ direktoriaus pareigose dirbo (Juridinio asmens duomenimis): laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-05-22 R. V.; laikotarpiu nuo 2009-05-22 iki 2010-09-27 G. A..

25Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (nauja red. 2008-07-03 įst.Nr.X-1679) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“;. 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalyje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 3 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine...tvarka..“. 1. „( - )“ atskaitingo asmens R. V. avanso apyskaitoje 2010-06-30 dienai nepanaudotų piniginių lėšų likutis nustatytas 129605,37 Lt, kai tuo tarpu į avanso apyskaitą įrašytas 92319,10 Lt. Jokie dokumentai, kurie pateisintų 37286,27 Lt (129605,37-92319,10) skirtumą, tyrimui nebuvo pateikti. Vadinasi, 37286,27 Lt suma buvo padidintas atskaitingo asmens nepanaudoto avanso likutis; nepateikti pateisinantys dokumentai ir 92319,10 Lt sumai. Iš viso atskaitingo asmens R. V. avanso likutis 129605,37 Lt (37286,27+92319,10) 2010-06-30 dienai nepateisintas jokiais dokumentais, kurio į bendrovės kasą negrąžino. 2. UAB „( - )“ dokumentinis grynųjų pinigų likutis kasininko apyskaitoje 2010-06-08 dienai įrašytas 105920,27 Lt. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktame ieškovo UAB „( - )“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „( - )“ 2012-02-14 patikslintame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodyta, kad „...ieškovui patikrinus UAB „„( - )“ 2009-2010 m. kasos knygą įmonės deklaruojamas 2010-07-01 datai pinigų likutis kasoje nurodomas 105920,27 Lt, tačiau kaip ir R. V. avansinių apyskaitų atveju ši suma grynaisiais pinigais bankroto administratoriui perduota nebuvo“. 3. Tyrimui buhalterinės apskaitos registrai (tame skaičiuje prekių judėjimo registras, atsiskaitymo su tiekėjais registras) tyrimui nepateikti. Pateiktų dokumentų ir juose esančių duomenų pagrindu, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01 bendrovės buhalterinėje apskaitoje pagal sutartį nėra fiksuotas joks prekių įsigijimas iš Kinijos įmonės „( - )“. Tuo tarpu bendrovė nuo avanso apyskaitų nurašė ir sumažino avanso likutį 658605,38 Lt. Be to, šių įmonių pavadinimai nurodyti importo deklaracijose 2010-03-20 10LTVA1000IM024CDO („( - )“) ir 2010-05-20 10LTVA1000IMG00379 („( - )“) yra skirtingi nei įrašyta pirkimo – pardavimo sutartyje (2009-04-20), t.y. Kinijos įmonė „( - )“. Vadinasi, atskaitingo asmens R. V. avanso apyskaitose nurašyta 658605,38 Lt suma ekonominiu požiūriu buvo nepagrįsta ir nenaudinga. Įvertinus tyrimui pateiktą informaciją, pateiktus dokumentus, Kauno apskrities VMI 2010-07-02 operatyvaus patikrinimo pažymoje pateiktą informaciją, nustatyta, kad piniginių lėšų 658605,38 Lt sumos nurašymui nuo atskaitingo asmens R. V. avansinių apyskaitų pagrindžiantys dokumentai tyrimui nepateikti,t.y.: Įsakymas dėl komandiruotės; 2. Pirkėjo prekių užsakymas; komercinis Pardavėjo pasiūlymas; prekių įsigijimo dokumentai (Pardavėjo išrašytos sąskaitos-faktūros) – kaip numatyta sutartyje. 3. 2009-04-20 Nr.09/04/20 Pirkimo – Pardavimo sutartis pasirašyta vienašališkai (tik UAB „( - )“).; Muitinės departamento duomenimis nėra informacijos apie deklaruotas LR piliečio R. V. grynųjų pinigų sumas vykstant į trečiąsias šalis (pagal avanso apyskaitas nurašyta 646784,57 Lt (187321,76 eurų)). 2009-04-22 Kinietiško kvito 00034006 CNY 769812 pateikta nepatvirtinta kopija. Pateiktų dokumentų ir juose esančių duomenų pagrindu, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01 aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad 658605,38 Lt nurašytos piniginės lėšos Kinijos įmonė „( - )“ nuo R. V. avanso apyskaitų negali būti pagrįstos pateiktais dokumentai, t.y. nepagrindžia ūkinės operacijos turinio. Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (nauja red. 2008-07-03 įst.Nr.X-1679) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalyje „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Lietuvos Respublikos 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (nauja red.2006-07-11 įst.Nr.X-750) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 10 punkte nurodyta, kad „bendrovės vadovas atsako už:1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;...4) informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai Įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;“. UAB „( - )“ direktoriaus pareigose dirbo (Juridinio asmens duomenimis): laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-05-22 R. V.; laikotarpiu nuo 2009-05-22 iki 2010-09-27 G. A.. 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“;. Lietuvos Respublikos 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 (Nr.IX-1889 įst.redakcija 2003-12-11) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Bendrovės organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“. Muitinės departamento prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007-05-25 įsakymo Nr. 1B-373 „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklės“ 1 punkte nurodyta, kad „....taisyklės (...) reglamentuoja įvežamų į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išvežamų iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar vežamų per ją tranzitu, kai vykstama iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumų, kurių vertė ne mažesnė kaip 10000 eurų, privalomojo deklaravimo ir gabenimo kontrolės tvarką vadovaujantis 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (OL 2005 L 309, p.9). Įvertinus tyrimui pateiktą informaciją ir dokumentus, ar UAB „( - )“ turėjo ūkinius finansinius sandorius su Kinijos įmone „( - )“,bei R. V. avanso apyskaitų pagrindu šiai firmai nurašytų 658605,38 Lt piniginių lėšų tikslingumo, pagrįstumo, nustatyti tyrimo metu nėra galimybės, nes: Pirkėjo prekių užsakymas, komercinis Pardavėjo pasiūlymas, prekių įsigijimo dokumentai (Pardavėjo išrašytos sąskaitos-faktūros) – kaip numatyta sutartyje, įsakymas dėl komandiruočių, tyrimui nepateikti; nedeklaruotas piniginių lėšų išvežimas iš Lietuvos Respublikos (Muitinės departamento 2012-11-15 raštas Nr. (20.2/16)3B-11874)). Pagal avanso apyskaitas nurašyta 646784,57 Lt (187321,76 eurų)), tuo tarpu privaloma deklaruoti kai grynųjų pinigų suma, kurių vertė ne mažesnė kaip 10000 eurų. Pateiktų dokumentų ir juose esančių duomenų pagrindu, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01 aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad 658605,38 Lt nurašytos piniginės lėšos nuo R. V. avanso apyskaitų Kinijos įmonei „( - )“ negali būti pagrįstos pateiktais dokumentais, t.y. nepagrindžia ūkinės operacijos turinio. Dėl šios priežasties, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros iš dalies nustatyti nėra galimybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 Nutarimo Nr.179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ (nauja red.2007-12-19 LRV nut.Nr.1360) 29 punktu, kuriame nurodyta, kad „Pinigai inventorizuojami pagal Inventorizacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.719“; 30 punkte nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr.719 (2008-04-17 nut.Nr.370 redakcija) „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 3 punktu, kuriame nurodyta, kad „Įmonės,..., privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą,..,žaliavas, medžiagas, prekes,.., investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą..“; laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01 UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepateisintos piniginės lėšos sudarė: R. V. avanso apyskaitoje nepanaudotas likutis (2010-06-30) 129605,37 Lt; bankroto administratoriui neperduotas kasos grynųjų pinigų likutis (2010-06-08) 105920,27 Lt, iš viso 235525,64 Lt (129605,37+105920,27);Grynųjų pinigų inventorizavimo aprašas finansinių ataskaitų sudarymo, turto perdavimo datai nepateiktas.Dėl šios priežasties, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros iš dalies nustatyti nėra galimybės. 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 Nutarimo Nr.179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ (nauja red.2007-12-19 LRV nut.Nr.1360) 4 punktu, kuriame nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį...., kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir finansininkas vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas..“; 5 punktu, kuriame nurodyta, kad „...Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai-žodžiais, centai-skaitmenimis..“; 16 punktu, kuriame „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą...turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai:data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėta pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“.....Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais...Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita, pirmieji lieka kasos knygoje..“-tyrimui kasos knyga už 2009-01-01 – 2010-07-01 laikotarpį nepateikta; laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2009-09-16 ir nuo 2009-10-01 iki 2009-11-01 šiuo atveju kasininko apyskaitoje (kasos knyga tyrimui nepateikta) nėra kasininko parašo; laikotarpiu nuo 2009-09-16 iki 2009-10-01 ir nuo 2009-11-01 iki 2009-07-01 nėra nei kasininko nei buhalterio parašų. Kadangi tyrimui kasos knygos, kasos apskaitos registro nepateikė, dėl šių priežasčių, nustatyti įrašų teisingumą kasininko apyskaitoje, ir palyginti su įrašais kasos knygoje ir apskaitos registre, tyrimo metu nėra galimybės. 19 punktu, kuriame nurodyta, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti...“; 30 punkte nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. laikotarpiu 2009-01-01 – 2010-07-01 įformintuose 31 vnt. kasos išlaidų orderiuose 113097,84 Lt sumai nėra parašų: bendrovės vadovo, buhalterio, kasininko ir pinigų gavėjų, ir 27 vnt. kasos išlaidų orderiuose 277868,57 Lt nėra tik pinigų gavėjo parašų. Iš viso kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjų parašų 390966,41 Lt (113097,84+277868,57) (avanso apyskaitose sumos fiksuotos), tačiau ar apskaitos registruose ir kasos knygoje apskaitė tas pačias sumas kaip ir įrašytos į kasos išlaidų orderius, tyrimo metu nustatyti nėra galimybės, nes buhalterinės apskaitos registrų, kasos knygos tyrimui nepateikė.- į kasininko apyskaitą įrašyti dokumentai kuriems išlaidų orderiai tyrimui nepateikti:2009-04-14 sumai 1520 Lt; 2009-10-13 sumai 4546,31 Lt, Iš viso sudaro 6066,31 Lt sumą. Kadangi kasos knyga, buhalterinės apskaitos registrai, tyrimui nebuvo pateikti, nustatyti, ar minėtos sumos įtrauktos į bendrovės apskaitą nebuvo galimybės. Dėl šių priežasčių, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros iš dalies nustatyti nėra galimybės. Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574(nauja red. 2008-07-03 įst.Nr.X-1679) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius...“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 Nutarimo Nr.179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ (nauja red.2007-12-19 LRV nut.Nr.1360) 16 punktu, kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. ....turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai:data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėta pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“.Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais...Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita, pirmieji lieka kasos knygoje..“; 9 punktu, kuriame nurodyta, kad „...atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“. - bendrovės buhalterio nustatyta ir vadovo patvirtinta tvarka bei terminai dėl atskaitingo asmens atsiskaitymo buhalteriui, tyrimui nebuvo pateikta. Avanso apyskaitose esančių įrašų pagrindu nustatyta, kad pas bendrovės atskaitingą asmenį R. V. 2010-06-30 dienai nepanaudotų ir negrąžintų į bendrovės kasą piniginių lėšų likutis iš viso sudarė 129605,37 Lt, pateisinantys šios sumos panaudojimą buhalteriniai apskaitos dokumentai tyrimui nepateikti, t.sk. -2010-03-31 R. V. avanso apyskaitoje Nr.03 įrašu „gauta“ įrašytai 36287,27 Lt sumai pateisinantys dokumentai nepateikti, kasininko apyskaitoje neatsispindi, kasos išlaidų orderis šiai sumai nepateiktas.- 2009-12-22 įformintame kasos išlaidų orderyje Nr.09/12/22 ir kasininko apyskaitoje įrašyta, kad R. V. išduoti 233,75 Lt pagrindu „pagal avansines apyskaitas“. Į atskaitingo asmens R. V. 2009 m. gruodžio mėn. ir vėlesnius mėnesius iki 2010-06-30, minėtos sumos neįrašė į avanso apyskaitos stulpelį „gauta“. Iš pateiktų dokumentų nenustatytas 233,75 Lt sumos panaudojimo šaltinis, t.y. nepateikti pateisinantys dokumentai. Dėl šių priežasčių, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros iš dalies nustatyti nėra galimybės.Lietuvos Respublikos 2011-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (redakcija 2008-07-03 įst. Nr. X-1679) 4 straipsnyje „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama: 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Pateiktų dokumentų pagrindu ir pateiktos informacijos pagrindu, tirtų klausimų apimtyje, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01 bendrovės „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentai (išskyrus kasos ir avanso apyskaitų dokumentus), buhalterinės apskaitos registrai, kasos knyga tyrimui nebuvo pateikta. Todėl kam ir kokiu tikslu buvo panaudotas piniginių lėšų likutis (avanso likutis 129605,37 Lt; bankroto administratoriui neperduotas kasos grynųjų pinigų likutis 105920,27 Lt, iš viso 235525,64 Lt) tyrimo metu nustatyti nėra galimybės. Nurašytos piniginės lėšos 658605,38 Lt nuo R. V. avanso apyskaitų Kinijos įmonei „( - )“ negali būti pagrįstos pateiktais dokumentais, t.y. nepagrindžia `ūkinės operacijos turinio. Dėl šių priežasčių, pateiktų dokumentų pagrindu ir tirtų klausimų apimtyje UAB „( - )“ buhalterinė apskaita nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01 nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, todėl nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

26Įvertinus tyrimui pateiktą informaciją ir dokumentus, ar UAB „( - )“ turėjo ūkinius finansinius sandorius su Kinijos firma „( - )“,bei R. V. avanso apyskaitų pagrindu šiai firmai nurašytų 658605,38 Lt piniginių lėšų tikslingumo, pagrįstumo, nustatyti tyrimo metu nėra galimybės, nes negali būti pagrįstos pateiktais dokumentais, t.y. nepagrindžia ūkinės operacijos turinio. Tyrimui nepateikta:- Pirkėjo prekių užsakymas, komercinis Pardavėjo pasiūlymas, prekių įsigijimo dokumentai (Pardavėjo išrašytos sąskaitos-faktūros) – kaip numatyta sutartyje, įsakymas dėl komandiruočių, tyrimui nepateikti; nedeklaruotas piniginių lėšų išvežimas iš Lietuvos Respublikos (Muitinės departamento 2012-11-15 raštas Nr. (20.2/16)3B-11874)). Pagal avanso apyskaitas nurašyta 646784,57 Lt (187321,76 eurų)), tuo tarpu privaloma deklaruoti kai grynųjų pinigų suma, kurių vertė ne mažesnė kaip 10000 eurų. Tuo būdu, UAB „( - )“ padarytas nuostolis 935101,02 Lt (276495,64+658605,38) sumai(2 t., b.l. 44-85). R. V. pateiktų kvitų vertimai iš kinų kalbos į lietuvių kalbą patvirtina, kad juose nurodytos sumos, datos, gavėjas, kuriuo nurodytas UAB „( - )“ tarptautinė prekybos kompanija. Kvite nuoroda, jog šis gavimas neturi būti naudojamas kaip ekonominės veiklos atsiskaitymų dokumentas ( t.3 b.l. 79). 2010- 04-22d. kvite pinigų gavėju įvardinta UAB „( - )“ transporto kompanija, atstovybė Pekine ( b.l. 80, t.3). 2010-04-22 kvitas nr. 0051341 – 20 000 Eur sumai be gavėjo parašo ir duomenų,( b.l. 81, t.3). 2010-04-22 kvitas nr. 0051322- 30 000 Eur sumai be gavėjo parašo ir duomenų( b.l.82, t.3). Kvitas nr. 00034002 – 13600 juanių už nuomą, viso gyveno 10 dienų, pinigus gavo „( - )“ parduotuvė ( t.3.b.l. 83). 2009-04-22 kvitas Nr.00034006- 769812 juanių, kuriame gavėju nurodytas G. G. ( Pekino ofisas) ( t.3.b.l.84). Atkreiptinas dėmesys jog visuose kvituose įrašas:“ šis gavimas neturi būti naudojamas kaip ekonominės veiklos atsiskaitymų dokumentas“. Specialistės V. A. apklausos protokolu, kuri teisme patvirtino visus duotus parodymus tiek teisme, tiek išvadose, ar apklausose ( t.3 b.l. 113-117).

27Atnaujinus įrodymų tyrimą teisme, į bylą R. V. pateikė 2008-03-08 partnerystės sutartį sudarytą tarp Kinijos firma „( - )“ ir „„( - )“ savininko R. V., kuria susitarė įkurti gamyklą iki 2011-01-01. Visas išlaidas padengti įsipareigojo UAB „( - )“ ( t.4.b.l. 130-131). Pateikė tris kinietiškus kvitus su vertimais į lietuvių kalbą: 2008-04-07 -30000 EUR sumai; 2009-11-14 – 30 000 EUR sumai; 2010-09-30 – 20 000 EUR sumai( b.l. 132-137, t.4).

28Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų R. V. daro išvadą, kad įrodymai byloje surinkti baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

29Dėl Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalies( trys nusikalstamų veikų epizodai).

30Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Šioje byloje iš esmės nėra ginčo jog R. V. laikotarpiu nuo 2002-11-27 iki 2009-05-22 buvo UAB „( - )“ direktoriumi, o faktiškai Bendrovės veiklai vadovavo ir atliko Bendrovės kasininko pareigas iki 2010-07-01, tol kol buvo iškelta bankroto byla. Apie tai, kad R. V. buvo faktiniu UAB „( - )“ vadovu, o kartu ir kasininku iki bankroto bylos iškėlimo pripažino ir pats kaltinamasis R. V., be to šias aplinkybes patvirtino ir liudytojais apklausti: A. M., G. A., V. A.. Jis pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835) 37 str. nuostatas ir užimamų pareigų pagrindu turėjo teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą ir sudaryti sandorius. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad R. V. laikotarpiu nuo 2009-04-22 iki 2010-04-22 buvo faktiniu UAB „( - )“ vadovu ir įmonės savininku. LR CK 2.81, 2.82 straipsniai reglamentuoja, kad akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens, dalis. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Jei šis asmuo turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus jam patikėto bendrovės turto atžvilgiu tyčia pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, turtą naudoja ne bendrovės interesais, toks turtas iš teisėto bendrovės vadovo valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. turtas pasisavinamas. Šios aplinkybės svarbios konstatuojant, kad tokie bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Vertinant tokio asmens veiksmus svarbu įvertinti ne tik tokio turto paėmimo ir panaudojimo neteisėtumą, bet ir tai, ar turtą paimant bei panaudojant akivaizdžiai ne bendrovės interesais, šiam juridiniam asmeniui buvo padaryta turtinė žala (pvz., ar bendrovė buvo moki, ar ji turėjo skolų, kitų įsipareigojimų, kurių būtent dėl kaltininko atlikto bendrovės turto pasisavinimo nepajėgė įvykdyti ir už šiuos nuostolius bendrovė privalo kitiems asmenims materialiai atsakyti.). Iš 2010-07-02 Kauno AVMI Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. AU12-134 matyti, kad nuo 2009m. sausio mėnesio priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš banko sąskaitų, pagrindiniai atsiskaitymai buvo vykdomi grynais pinigais iš bendrovės kasos ir per atskaitingą asmenį R. V.. Didelė dalis prekių buvo parduota UAB „( - )“ įregistruotai 2008-09-09 vykdančiai analogišką veiklą kaip ir UAB „( - )“ bei esančiai tose pačiose patalpose. Atsiskaitymai buvo vykdomi grynais pinigais. Mokesčiai, turint pinigų kasoje, nebuvo mokami. R. V. žinant apie bendrovės sunkią finansinę padėtį, iš bendrovės kasos išduota 646 784,57 Lt, kurių išmokėjimui pateisinti įforminti avansiniai mokėjimai „( - )“, Kinija. Iš viso įforminta avansinių mokėjimų 646 784, 57 Lt sumai. Nors pirmas avansinis mokėjimo dokumentas išrašytas 2009-04-22 data, operatyvaus patikrinimo metu nenustatyta, kad bendrovė būtų gavusi prekių iš Kinijos firmos „( - )“ ( t.1.b.l. 83-93). R. V. neneigė ėmęs grynuosius pinigus iš kasos, patvirtino, kad bendrovės buhalterei V. A., kaip buhalterinės apskaitos dokumentus patvirtinančius grynųjų pinigų panaudojimą pateikė kvitus: 2009-04-22 kiniško kvito Nr. 00034006 nepatvirtintą kopiją – 301 504,57 Lt sumai, 2009-04-28 kinišką kvitą Nr. 00034002 ir 2009-04-19 bei 2009-04-24 kiniškus kvitus be numerių – 6 217,57 Lt sumai, 2009-12-10 kinišką kvitą Nr. 0018512 – 103 584,00 Lt sumai, 2010-04-22 kinišką kvitą Nr. 0018501 – 69 056,00Lt sumai, 2010-04-22 kinišką kvitą Nr. 0051322 – 103 584,00 Lt sumai, 2010-04-22 kinišką kvitą Nr. 0051341- 69 056,00 Lt sumai, kurių pagrindu piniginės lėšos buvo nurašytos nuo avanso apyskaitų ir sumažintas avanso likutis. R. V. teigė, kad pagal kinietiškus kvitus pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms, nes pinigus jo teigimu bendrovė išleido perkant presus, kaitinimo krosnis, gamino formas, remontavo patalpas Pekine. Dirbo su įmone „( - )“ Grynieji pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai, ir tai neva patvirtina buvusios sutartys tarp įmonių. Tačiau pinigų panaudojimą bendrovės tikslams paneigia šie įrodymai: specialisto išvada (2 t., b.l. 44-85), specialistės V. A. duoti parodymai teisme, kad nėra buhalteriškai pagrįstos operacijos su Kinija. 2009-04-20 Nr. 090420 pirkimo-pardavimo sutartis yra pasirašyta vienašališkai tik iš UAB „( - )“ pusės, todėl teismo vertinimu ji neturi jokios teisinės galios, nes nepatvirtina buvus dvišalio susitarimo. Teisme pateikta partnerystės sutartis sudaryta tarp vadybininko iš vienos pusės ir R. V. kaip įmonės vadovo, taip pat turi turinio trūkumų, nes neaišku ar vadybininkas buvo įgaliotas veikti Kinijos firmos „( - )“ vardu ir sudarinėti sutartis. Be to jos turinys yra bendrinio pobūdžio, neišsamus, susitarimas savo turiniu labiau panašus į preliminarią sutartį, tai yra susitarimą ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Be to, nėra pateikta jokių konkrečių dokumentų, kad pinigai buvo naudojami būtent gamyklos statybai ir pagal šį susitarimą. Muitinės departamento duomenimis nėra informacijos apie deklaruotas Lietuvos piliečio R. V. grynųjų pinigų sumas, vykstant į trečiąsias šalis, kas yra pagrindu konstatuoti jog pinigai gabenami į Kiniją nebuvo. R. V. teismui teigė, kad jis pinigus vežėsi su savimi, jų nedeklaruodavo, nes nereikėjo, jis kartu su savimi veždavosi 12-13 žmonių, kurie jam padėdavo pergabenti pinigus, juos veždavo į ekskursiją ( t.4,b.l.70). Tokius kaltinamojo teiginius teismas vertina tik kaip siekį pateisinti jo paties sugalvotą versiją dėl pinigų pervežimo, jų nedeklaruojant, tačiau teismas tokia versija netiki. 2009-04-22 kiniško kvito Nr. 00034006 CNY 769812 buvo pateikta nepatvirtinta kopija. Pateiktų dokumentų ir juose esančių duomenų pagrindu, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01, bendrovės buhalterinėje apskaitoje pagal sutartį nėra fiksuotas joks prekių ar paslaugų įsigijimas iš Kinijos įmonės. Nurašytos piniginės lėšos 658605,38 litai nuo R. V. avansinių apyskaitų, negali būti pagrįstos pateiktais dokumentais, t.y. nepagrindžia ūkinės operacijos turinio. Ikiteisminio tyrimo metu pateikus minėtų kvitų vertimą iš kinų kalbos, nustatyta, kad kvitai nėra atsiskaitymo dokumentas: „šis gavimas neturi būti naudojamas kaip ekonominės veiklos pajamų atsiskaitymo dokumentas“. R. V. teismui pateiktuose vertimuose į Lietuvių kalbą, taip pat yra nuoroda, kad: „ šis kvitas neatstoja verslo išduodamos pinigų judėjimą patvirtinančios sąskaitos“. Kas akivaizdu, jog tokio pobūdžio kvitai nėra pinigų judėjimą patvirtinantys dokumentai. Liudytoja R. V. teisme nurodė, kad R. V. tikino, jog pinigai panaudoti prekių įsigijimui ir bus gautos prekės, tačiau iškėlus bankroto bylą jokios prekės iš Kinijos gautos nebuvo. R. V. teisme paaiškino, kad kinų firma jį apgavo, tačiau teismas aukščiau aptartų įrodymų pagrindu daro išvadą, jog tokie R. V. teiginiai yra siekis, bet kokiu būdu pateisinti paimtus ir negrąžintus iš bendrovės grynuosius pinigus. Deklaratyvūs teiginiai apie pinigų panaudojimą įmonės reikmėms neįpareigoja juos tikrinti (LAT nutartis Nr. 2K–7-84/2012). Kaltinamojo teiginiai, kad jis investavo bendrovės pinigus į bendrą su Kinijos įmone verslą ir tam pagrįsti jo pateiktos dvi sutartys, kurios iš esmės yra niekinės, bei kvitai, kurie nėra pinigų judėjimą patvirtinančiais dokumentais ir Kinijoje, bei nesant jokių dokumentų, apie Kinijoje pirktas paslaugas ar įsigytas prekes bendrovės vardu, nepatvirtina kaltinamojo pozicijos naudojus bendrovės lėšas UAB „( - )“ interesais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kaltinamojo argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-197/2012 ir kt.).

31UAB „( - )“ atskaitingo asmens R. V. avanso apyskaitoje 2010-06-30 dienai nepanaudotų piniginių lėšų likutis nustatytas 129605,37 Lt. R. V. kaltinamas 129605,37 Lt pasisavinimu iš bendrovės, kadangi nepateikė šiai sumai pateisinančių sumos panaudojimą dokumentų. Pateiktoje 2010-03-31 avanso apyskaitoje Nr.03 įrašu „gauta“ įrašyta : pagal avansines apyskaitas gauta 2010-03-15 – 36287,27 Lt, tačiau pateiktų kasos dokumentų ir kasininko apyskaitos pagrindu nenustatyta, kad 2010m. kovo mėnesį minėtai sumai būtų įformintas kasos išlaidų orderis ir nurašyta nuo kasininko apyskaitos. Tad pateiktų dokumentų pagrindu, kokios piniginės lėšos buvo apskaitytos avanso apyskaitoje, nustatyti tyrimo metu nebuvo galimybės, nes joms pateisinti dokumentai nebuvo pateikti ( t. 2b.l.68) . Specialistė V. A. teisme paaiškino, kad dėl avanso apyskaitoje nurodytos 129605 Lt sumos nebuvo pateikti tą sumą pateisinantys dokumentai, 2010-06-30 dienai pateiktų avanso apyskaitų pagrindu buvo įrašyta nepanaudoto avanso suma 92319, 10 Lt, o vertinant likučius ir įvertinant, kad 36000 Lt suma buvo įrašyta į gavimą ir neįvertinta pateiktų avansų apyskaitų likučiuose, tas likutis didėjo būtent šia suma. Jos nuomone, pati įmonė padarė klaidą, skaičiuodama likučius ir praleido 36 000 Lt sumą.. Pirminiai dokumentai nebuvo pateikti, pateisinantys šių pinigų panaudojimą( t.4.b.l.141). R. V. teisme nurodė, kad kiek jis pinigų iš bendrovės paimdavo, tiek buhalterė jam duodavo pasirašyti. Mano, kad 129 000 Lt tiesiog nebuvo“ ant ko nurašyti“ ir jie buvo nurašyti jo vardu. Teigė, jog jis nėra įsitikinęs, kad jis šią sumą paėmė. Apklausta teisme liudytoja V. A. ( įmonės buhalterė) teigė, kad avansines apyskaitas sudarydavo ji. Dėl klaidos, kodėl į avanso apyskaitą nebuvo įrašyta 36 287 Lt ji paaiškinti negali, nes buhalterinę apskaitą ji tvarkė sąžiningai. Paskutiniais mėnesiais avanso apyskaitose R. V. nepasirašinėjo, sakydavo kad turi reikalų ir pabėgdavo. Ji suvesdavo pagal turimus duomenis, kiek gauta grynųjų pinigų ir išrašydavo orderį, kad pinigai perduoti R. V.. Paskutiniu metu R. V. orderių taip pat nepasirašinėjo. R. V. buvo atskaitingas asmuo bendrovėje. Tiek avansinėse apyskaitose nurodytos sumos, tiek kasos apyskaitoje esantis grynųjų pinigų likutis turėjo būti pas kasininką kaip atskaitingą asmenį, o šiuo konkrečiu atveju pas R. V. ( b.l. 13, 50, t.4). Iš 2012-07-13 Kauno apygardos teismo sprendimo matyti jog iš R. V. BUAB „( - )“ naudai priteistos sumos tiek pagal avansines apyskaitas nurodyta suma, tiek kasos likutis - 275 496,74 Lt, sprendimo R. V. neskundė( informacinės sistemos LITEKO duomenys, su kurių panaudojimu sutiko kaltinamasis), kas rodo jog sutiko su padaryta įmonei žala. Apklausti liudytojais G. A. ( buvęs direktorius) ir A. M. ( buvęs kasininkas, o vėliau vadybininkas) paaiškino, kad visus finansinius reikalus įmonėje tvarkė R. V., jis pasiimdavo grynuosius pinigus ir jais disponavo. Liudytoja R. V. teisme nurodė, kad jai kaip bankroto administratorei R. V. kasoje turėjusio būti piniginio likučio virš 100000 Lt neperdavė, jis jai sakė, kad pinigai yra išimti kaip avansas už prekes, kurias jis turi gauti iš Kinijos, tai yra mašinų numerių rėmelius, tačiau jokių dokumentų, kad jis vėliau būtų gavęs prekes nepateikė( t.4.b.l. 90).

32Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau, ar kitiems asmenims) tokios piniginės lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje( LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-7-84/2012).

33Kaip jau minėta, kaltinamasis A. J. dėl šio nusikaltimo padarymo savo kaltės nepripažino. Jis aiškina, kad jokių pinigų nepasisavino, juos panaudojo bendrovės reikmėms, t. y. jis siekė atgaivinti įmonės finansinę būklę, bandė plėtoti verslą su partneriu Kinijoje, įsteigti bendrą gamyklą, gaminti automobiliams detales ir pnš.. Kaltinamasis savo paaiškinimuose taip pat nurodė, kad mokesčių inspekcija buvo „užsėdusi“ ant jo įmonės, po to, kai jis „( - )“ pardavė įmonei priklausiusį pastatą. VMI neleido naudotis sąskaitas, buvo jas areštavusi. Todėl jis pasamdė dokumentinį direktorių G. A. dar 2009m. pavasarį, kad nebūtų skiriamos baudos, o pats liko faktiniu vadovu. Jis ėmėsi idėjos verslą perkelti į Kiniją, tuo tikslu skolinosi pinigus ir investavo į Kiniją. Aukščiau nurodytais motyvais atmetus kaltinamojo teiginius dėl paimtų iš įmonės lėšų panaudojimo įmonės interesais, akivaizdu jog kaltinamasis siekė įmonės lėšas paversti savomis ir jas panaudoti kitais tikslais, tačiau ne įmonės interesais ir tokiu būdu jis padarė žalą įmonei, kuriai 2010-07-01 buvo iškelta bankroto byla. R. V. teisme patvirtino, kad R. V. neperduodamas kasos likučio teigė, jog pinigai sumokėti avansu už prekes, kurios bus atsiųstos iš Kinijos. Tačiau jokios prekės gautos nebuvo( t.4.b.l. 90). Rašydamas atsiliepimą civilinėje byloje Nr. 2-637-390/2012 dėl žalos priteisimo 2012 metais nurodė, kad pagal 2010-06-30 avansinę apyskaitą paėmė 92 319,10 Lt, kurie buvo panaudoti įmonės veikloje, t.y. šiais pinigais buvo sumokėta už įvairias automobilių detales tiekėjams( LITEKO duomenys civ. byloje nr. 2-637-390/2012). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu R. V. apie bendrą įmonės verslą su Kinijos firma, gamyklos statybą, nekalbėjo, bankroto administratoriui nepateikė duomenų, kad bankrutuojančios įmonės turto yra kitoje valstybėje. Ši versija atsirado tik pradėjus bylą nagrinėti teisme, siekiant pateisinti labai dideles pinigų sumas pasisavintas iš bendrovės. Šie kaltinamojo veiksmai, bandymas bet kokia kaina išvengti mokesčių Valstybei mokėjimo ir taip didindamas įsiskolinimus, bendrovėje fiktyvaus direktoriaus įdarbinimas, iš įmonės veiklos gautų piniginių įplaukų ėmimas ir jų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikimas, vengimas pasirašyti kasos dokumentuose ir pagaliau įmonės bankrotas, rodo buvus kaltinamojo tiesioginę tyčią padaryti žalą bendrovei, ir šias pasekmes sukėlė( t.1.b.l.135).

34Tokiu būdu teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d. yra visiškai įrodyta ir jo veika pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį kvalifikuota teisingai. Tačiau R. V. veiksmai dėl atskirų sumų pasisavinimo iš tos pačios įmonės buvo kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai, realioji nusikaltimų sutaptis. Su tokia prokurorų pozicija nesutiktina. Sprendžiant, ar nusikalstama veika yra tęstinė, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tai, ar tapatūs nusikalstami veiksmai yra tarpusavyje susiję ne tik objektyviais, bet ir subjektyviais požymiais. Paprastai jeigu nustatytas vieningas sumanymas, tokie veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip pavienė nusikalstama veika. Šiuo konkrečiu atveju veiksmai paimant pinigus iš įmonės visais atvejais buvo tokie patys, tai yra grynųjų pinigų paėmimas, laikotarpis abiem atvejais tiksliai nenustatytas, apsiribota termino nustatymu, be to nusikalstamą sumanymą vienijo vieningas tikslas, todėl R. V. padaryta veika turi būti kvalifikuota ne kaip nusikaltimų daugetas, o kaip pavienė veika, pagal BK 183str.2d.. Atsižvelgiant į tai tikslintinas kaltinimas, jį siaurinant, iš jo pašalinant pasikartojančias frazes ir įvardijant bendrą padarytos įmonei žalos dydį. Toks kaltinimo tikslinimas kaltinamojo teisių nepažiedžia, jo teisinės padėties nesunkina, o priešingai lengvina, todėl nekeičiant faktinių veikos aplinkybių, yra galimas. Dėl Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies.

35Kaltinamasis R. V. dėl šios nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, teigė jog tam darbui atlikti visuomet įmonėje buvo samdoma buhalterė. Ji iš pradžių gerai tvarkė buhalterinę apskaitą, kol mokesčiai nesidomėjo, viskas buvo gerai. Vėliau, kai ėmė vėluoti atlyginimai buhalterė ėmė dirbti aplaidžiai. Jis pats buhalterinės apskaitos netvarkė. Atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, specialisto išvada buvo konstatuota, jog UAB „„( - )“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01 buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų, tai yra: 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo( toliau BAĮ) Nr. IX-574 4;6;12,21 straipsnių reikalavimų, 2000-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4, 5,19 punktų reikalavimų, ir dėl tiriamojoje išvados dalyje išvardintų veiksmų, iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „( - )“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros( t.2 b.l.78-83). Šią išvadą teisme patvirtino tyrimą atlikusi apklausta specialistė V. A.. Išvadas iš dalies patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų V. A.( ji dirbo UAB „„( - )“ buhaltere), kad jai pradėjus dirbti įmonėje „( - )“ 2008 metais, jau bankuose esančios įmonės sąskaitos buvo inkasuotos. Todėl visi atsiskaitymai vykdavo per bendrovės kasą grynaisiais pinigais. Įmonėje nebuvo įsakymo dėl orderių išrašymo tvarkos, grynųjų pinigų paėmimo ir padėjimo į seifą. R. V. buhalterinė apskaita buvo paskutinėje vietoje, į jos pastabas jis nereaguodavo. Išsisukinėdavo dėl pasirašymo, kol galiausiai nustojo rašytis ant avansinių apyskaitų, kasos išlaidų orderių, dėl to susidarė tokia situacija, kad pinigai nei kasoje nei pas jį. Teigia jog buhalterinę apskaitą kiek buvo galima, ji tvarkė sąžiningai. G. A. patvirtino, kad jo darbo metu įmonėje viskam vadovavo R. V.. Buhalterė tik tvarkė buhalterinę apskaitą. Ji duodavo pasirašyti avansinėse apyskaitose, orderiuose, kituose buhalteriniuose dokumentuose, tačiau jis įmonės grynaisiais pinigais nedisponavo.

36BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros...“. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos Buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) Buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) Buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) Buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės : dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamu atveju aktuali tik viena iš minėtų alternatyvių veikų - apgaulingas teisės aktų reikalaujamos Buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos Buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių Buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

37Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 p.). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos Buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. V. būdamas UAB „( - )“ direktorius ir akcininkas, ir tuo pat metu vykdydamas kasininko pareigas, būdamas atsakingas už Buhalterinės apskaitos tvarkymą bendrovėje, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nes nėra galimybės nustatyti kam ir kokiu tikslu buvo panaudotas piniginių lėšų likutis (avanso likutis 129 605,37 Lt ir bankroto administratoriui neperduotas kasos grynųjų pinigų likutis 105 920,27 Lt) bei nurašytos piniginės lėšos 658 605,38 Lt nuo R. V. avanso apyskaitų, kurių pateikti kiniški dokumentai nepagrindžia juose nurodytų ūkinių operacijų turinio ir piniginių lėšų nurašymo sumos; 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus." reikalavimus, nes į kasininko apyskaitą pateikti dokumentai, kuriems tyrimui nepateikti išlaidų orderiai 60 66,31 Lt sumai;

38taip pat pažeidė 2000-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimus, t.y. 4,5,19 punktai, kad įformintuose kasos išlaidų orderiuose nėra dokumentą išrašiusiųjų ir jį pasirašiusiųjų asmenų parašų, nėra ir pinigų gavėjo parašų, dėl to laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01 iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, tai yra apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Kaltinamasis teigė, jog dokumentai pateisinantys ūkines operacijas turėjo būti perduoti su visais dokumentais bankroto administratoriui, o šis tingėjo ieškoti. Tačiau tokius kaltinamojo teiginius teisme paneigė apklausti liudytojais R. V. ir V. U. ( bankroto administratorė ir padėjėjas), kurie patvirtino, kad R. V. turėjo pakankamai laiko paruošti dokumentus perdavimui, tačiau jis vis delsė, todėl dokumentai buvo paimti be apyrašų su R. V. sutikimu. Bendravimas su R. V. buvo normalus, todėl atradęs dokumentų jis, bet kada juos būtų galėjęs atvežti, bet taip nebuvo. Teigia matę buhalterinius dokumentus, kuriuose trūko parašų, buhalterė paaiškino, kad R. V. ant dokumentų nepasirašinėjo. Dokumentai pagal Ekonominės policijos tyrėjų rašytinį prašymą buvo perduoti ištyrimui. Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn esant tarpiniam vykdymui, t. y. tokiu atveju, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikia buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis Nr. 2K-41/2012). Lygiai taip pat tais atvejais, kai buhalteris reikalauja pateikti dokumentus patvirtinančius ūkines operacijas, o įmonės vadovas, kasininkas atsisako pateikti tokius dokumentus, ar juos pasirašyti. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad R. V. sąmoningai vengė pasirašyti avansinėse apyskaitose, tyčia nepateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus, dėl šių požymių jo veikoje buvimo, kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. yra visiškai įrodyta už ką jis baustinas.

39Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas, nesant turto. Prokuroras prašė taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti kaltinamojo turto pinigine verte, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų dydžio.

40BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2011). Informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis bendrovės turtinei žalai atlyginti , taip pat BUAB „( - )“ įsipareigojimus užtikrinti iš R. V. buvo priteistos sumos ( civilinės bylos Nr. 2-1668-260/2013, Nr. 2-2051-260/2013; Nr.2-637-390/2012), iš kurių matyti, kad teismai ieškinius tenkino ir iš R. V. priteisė prašomas sumas, todėl BK 72 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos.

41Kaltinamajam R. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (3 t., b.l. 132-134).

42Kaltinamąjį R. V. charakterizuojantys duomenys: iki nusikalstamos veikos padarymo buvo neteistas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė( t.3.b.l. 145), į narkologinę įskaitą neįrašytas ( b.l. 142, t.3). Informacinės sistemos Liteko duomenimis, administracine tvarka nebaustas. Niekur nedirba, duomenų apie tai, kad registruotas darbo biržoje nėra. Išsiskyręs, turi du suaugusius vaikus.

43Skiriant R. V. bausmes atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, daromą žalą bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 str. 2 d.). Pagal BK 11 str. nuostatas, viena iš kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 183str.2d.), kita veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje – apysunkiams tyčiniams nusikaltimams. R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ( BK 59 ir 60 straipsniai). Atsižvelgtina į tai, jog iki inkriminuojamų veikų teistas nebuvo, o tai rodo jog jis nėra likusi nusikalsti asmenybė. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, ir tai, kad jis darbo neturi, šiuo metu negauna pajamų už abi padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatytini mažesni, nei šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus dydžių, numatytų sankcijose vidurkiai. Bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi visas nusikalstamas veikas R. V. padarė iš esmės turėdamas vieningą tikslą – pasisavinti ( - ) priklausančius pinigus, t.y., esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

44Kadangi kaltinamasis iki jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, duomenų apie administracinius baustumus nėra. Nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėtos ar nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos. Bylos duomenimis, nors R. V. yra išsiskyręs, tačiau su šeima bendrauja, tai patvirtino teisme apklausti jo sūnūs A. V. ir A. V. bei buvusi sutuoktinė R. V., kurie padėjo jam ruošti įmonės dokumentus perdavimui bankroto administratoriui( t.4b.l. 92-93). Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojanti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leidžia atidėti bausmės vykdymą taip pat asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus, kuriems paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant ir į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėjęs nemažas laiko tarpas ir per jį R. V. nėra pažeidęs įstatymų, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, skiriant įpareigojimus.

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str.,

Nutarė

46R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti;

47pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems (3) metams.

48pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

49Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. V. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems (3) metams.

50Taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

51Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. V. palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

52Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. R. V. a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, LR pilietis, nedirbantis, išsiskyręs,... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. R. V. nuo 2002-11-27 iki 2009-05-22 būdamas UAB „( - )“ (toliau-... 5. Be to, jis per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą eilę kartų iš... 6. Be to jis laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2010-06-08, turėdamas įformintą ir... 7. Be to, jis nuo 2002-11-27 iki 2009-05-22 būdamas UAB „( - )“ (toliau-... 8. taip pat pažeidė 2000-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.... 9. Kaltinamasis R. V. kaltu neprisipažino ir po įrodymų ištyrimo teisme... 10. Nors kaltinamasis R. V. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų... 11. Liudytojas A. M. parodė, kad apie penkerius metus dirbo UAB „( - )“... 12. Liudytoja V. A. parodė, kad UAB „( - )“ dirbo nuo 2008-08-01 iki... 13. Liudytojas G. A. teisme parodė, kad 2009 metais jis būdamas teisės mokslų... 14. Liudytoja R. V. teisme parodė, kad ji yra bankroto administratoriaus UAB „(... 15. Liudytojas V. U. teisme parodė, kad dirba UAB „( - )“ ir jam teko... 16. Liudytojas A. V. teisme parodė, kad tėčio R. V. prašymu jam teko... 17. Liudytojas A. V. teisme parodė, kad kai buvo keliamas tėčio R. V. bendrovei... 18. Liudytoja R. V. teisme parodė, kad buvusiam vyrui R. V. paprašius ji su... 19. Teisme apklausta specialistė V. A. parodė, kad tvirtina specialisto išvadas... 20. Atliekant tyrimą kasos knyga nebuvo pateikta. Kasos knygoje atsispindi kasos... 21. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir šie ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei... 22. 2013-06-13 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria uždarosios akcinės... 23. Pateiktų dokumentų ir juose esančių duomenų pagrindu, už laikotarpį nuo... 24. Bendrovė „( - )“, nurašydama 658605,38 Lt pinigines lėšas nuo avanso... 25. Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574... 26. Įvertinus tyrimui pateiktą informaciją ir dokumentus, ar UAB „( - )“... 27. Atnaujinus įrodymų tyrimą teisme, į bylą R. V. pateikė 2008-03-08... 28. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus... 29. Dėl Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalies( trys nusikalstamų veikų... 30. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 31. UAB „( - )“ atskaitingo asmens R. V. avanso apyskaitoje 2010-06-30 dienai... 32. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę... 33. Kaip jau minėta, kaltinamasis A. J. dėl šio nusikaltimo padarymo savo... 34. Tokiu būdu teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą... 35. Kaltinamasis R. V. dėl šios nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, teigė... 36. BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė... 37. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir... 38. taip pat pažeidė 2000-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.... 39. Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas... 40. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis... 41. Kaltinamajam R. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas... 42. Kaltinamąjį R. V. charakterizuojantys duomenys: iki nusikalstamos veikos... 43. Skiriant R. V. bausmes atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų... 44. Kadangi kaltinamasis iki jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo... 45. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-305 str.,... 46. R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 47. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems (3) metams.... 48. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.... 49. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti... 50. Taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams,... 51. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. V. palikti kardomąją priemonę -... 52. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui...