Byla 2-1759-370/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties, kuria patvirtintas Nordea Bank Finland Plc finansinis reikalavimas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „URBICO“ bankroto byloje Nr. B2-1273-661/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „URBICO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties, kuria patvirtintas Nordea Bank Finland Plc finansinis reikalavimas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „URBICO“ bankroto byloje Nr. B2-1273-661/2015.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi nutraukė UAB „URBICO“ (toliau –Urbico) restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Toplit“.

5Kreditorius Nordea Bank Finland Plc (toliau – Nordea bankas) 2014 m. gegužės 12 d. pateikė administratoriui prašymą dėl 74 763 765,49 Lt reikalavimo tvirtinimo Urbico bankroto byloje. Nurodė, kad Urbico skola Nordea bankui pagal 2007 m. sausio 17 d. ilgalaikio kredito sutartį Nr. KS 07/01/02 su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kredito sutartis) yra 65 203 605,66 Lt, pagal 2007 m. sausio 17 d. sutartį dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių Nr. DS 07/01/001 su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei 2007 m. sausio 24 d. išvestinį sandorį Nr. 661070/760331 (toliau – Palūkanų sandoris) – 11 026 617,45 Lt, pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl atstovavimo išlaidų – 19 800 Lt, iš viso 76 250 023,11 Lt. Pažymėjo, kad Urbico prievolių įvykdymą pagal Kredito sutartį ir Palūkanų sandorį užtikrino 2007 m. liepos 23 d. sudaryta reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. 07/07/24 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) perleisdamas Nordea bankui reikalavimo teises į SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“. Kadangi Nordea bankas 2014 m. gegužės 5 d. gavo iš Susisiekimo paslaugų 430 449,96 Eur mokėjimą, šia suma, vadovaujantis Reikalavimų perleidimo sutartimi, mažintina nurodyta Urbico įsiskolinimo Nordea bankui suma, t. y. iki 74 763 765,49 Lt. Nordea bankas 2014 m. gegužės 27 d. patikslino reikalavimą. Nurodė, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo Nordea banko reikalavimas padidėjo 108 608,65 Lt suma (dėl priteistų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų), todėl bendras Urbico įsiskolinimas Nordea bankui sudaro 74 872 374,14 Lt.

6Administratorius, įvertinęs Nordea banko reikalavimo pagrįstumą, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2014 m. spalio 21 d. pateikė prieštaravimus dėl šio kreditoriaus pareikšto reikalavimo, o 2014 m. gruodžio 15 d. pareiškė priešieškinį dėl Nordea banko reikalavimo ginčijimo, juo prašė: 1) patvirtinti Nordea banko 1 102 368,65 Lt reikalavimą, 2) pripažinti negaliojančiais Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punktą, 2009 m. liepos 7 d. papildomo susitarimo Nr. 09/07/08 prie Reikalavimo perleidimo sutarties (toliau – Papildomas susitarimas) 1 punktą, 2009 m. kovo 27 d. susitarimo Nr. 09/03/16, sudaryto Urbico, Nordea banko ir Susisiekimo paslaugų, (toliau – Trišalis susitarimas) 7 punkto dalį ir Palūkanų sandorį; 3) pripažinti, kad Urbico prievolės, kylančios iš Kredito sutarties ir Palūkanų sandorio pasibaigė 2009 m. kovo 27 d., kai buvo pasirašytas Trišalis susitarimas.

7Nordea bankas 2015 m. vasario 17 d. pateikė patikslintą reikalavimą. Reikalavimą patikslino dėl šių priežasčių: Vilniaus apygardos teismui priėmus 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį, Susisiekimo paslaugoms atlikus einamuosius mokėjimus, pasikeitus nacionalinei valiutai. Detalizuodamas reikalavimą Nordea bankas nurodė, kad Urbico įsiskolinimas pagal Kredito sutartį yra 17 592 595,47 Eur, pagal Palūkanų sandorį – 3 193 529,15 Eur, pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus – 27 545,37 Eur, pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl atstovavimo išlaidų – 9 789,16 Eur, iš viso 20 823 459,15 Eur.

8Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administratorius neprieštarauja dėl Nordea banko 37 334,53 Eur reikalavimo (įsiskolinimas pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus), 2015 m. birželio 4 d. nutartimi įtraukė Nordea banką į trečios eilės kreditorių sąrašą ir patvirtino šio kreditoriaus 37 334,53 Eur reikalavimą. Ši nutartis nebuvo apskųsta, todėl įsiteisėjo.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtino Nordea banko 20 823 459,15 Eur reikalavimą.

11Dėl Nordea banko reikalavimo teismas nurodė, kad Nordea banko reikalavimo dalis – 65 944 710,98 Lt (19 108 915,94 Eur) buvo patvirtinta įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis Urbico restruktūrizavimo byloje. Ši aplinkybė Urbico bankroto bylą nagrinėjančiam teismui sudarė pagrindą patvirtinti nurodytą Nordea banko reikalavimo dalį, iš naujo netikrinant jos pagrįstumo. Be to, teismas pažymėjo, kad Nordea banko reikalavimo dalis – 1 102 368,65 Lt yra patvirtinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl ši dalis tvirtintina, iš naujo netikrinant jos pagrįstumo (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

12Dėl Urbico prievolių pagal Kredito sutartį ir Palūkanų sandorį pripažinimo pasibaigusiomis (CPK 6.123 straipsnio 1 dalis) teismas pažymėjo, kad Urbico kartu su savo partneriais 2006 m. birželio 15 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įsteigė laikiną savanorišką partnerių susivienijimą – konsorciumą (toliau – Konsorciumas), siekdami dalyvauti Susisiekimo paslaugų paskelbtame Automatizuotos šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimo darbų ir eksploatacijos paslaugų pirkimo konkurse. Laimėjęs konkursą, Konsorciumas, atstovaujamas atsakingojo partnerio Urbico, 2006 m. spalio 27 d. sudarė su Susisiekimo paslaugomis rangos sutartį ir paslaugų sutartį (toliau – atitinkamai Rangos sutartis ir Paslaugų sutartis). Rangos sutartimi buvo susitarta, kad jos vykdymas bus finansuojamas paties Konsorciumo, pareigą gauti finansavimą prisiėmė Urbico, kuris sudarė su Nordea banku Kredito sutartį. Kredito sutarties 7 punktas „Prievolių įvykdymo užtikrinimas“ numatė kelis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, svarbiausias iš kurių buvo reikalavimo teisių, kylančių iš Rangos ir Paslaugų sutarčių, įkeitimas ir perleidimas Nordea bankui. Tokiu atveju įkeitimo sandorio ir Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas buvo būtina kredito Konsorciumo veiklai finansuoti suteikimo sąlyga. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą, todėl teismas pažymėjo, kad prievolės pabaiga tokiu atveju priklauso nuo kreditoriaus valios. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimo teisių į Susisiekimo paslaugas perleidimas, kaip ir šių teisių įkeitimas, buvo skirtas užtikrinti pagrindinės prievolės – kredito pagal Kredito sutartį grąžinimo – tinkamą įvykdymą (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, šiuo atveju Kredito sutarties šalys, be įkeitimo, pasirinkdamos kitą įstatyme konkrečiai nenurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę, įgyvendino laisvės ir šalių dispozityvumo principus. Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkte, Papildomo susitarimo 1 punkte, Trišalio susitarimo 7 punkte taip pat numatyta, kad, Urbico perleidus Nordea bankui reikalavimo teises į visą Susisiekimo paslaugų esamą ar būsimą įsiskolinimą, Nordea bankas išlaiko teisę reikalauti mokėjimų iš Urbico. Teismas sprendė, kad abiejų Reikalavimo perleidimo sutarties šalių valia buvo perleisti reikalavimo teises kaip Urbico prievolių įvykdymo užtikrinimą ir kad Urbico skola Nordea bankui, įsigaliojus šiam sandoriui, išliko, taigi šalys nebuvo sudariusios CK 6.123 straipsnio 1 dalyje numatyto susitarimo.

13Dėl Reikalavimo perleidimo sutarties, Papildomo susitarimo ir Trišalio susitarimo atitinkamų nuostatų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis teismas nurodė, kad administratorius ginčija šių sandorių nuostatas, kuriomis nustatyta, kad Urbico lieka skolingas Nordea bankui net ir po to, kai reikalavimo teisės perduodamos Nordea banko nuosavybėn. Teismas pažymėjo, kad administratorius remiasi CK 6.123 straipsnio 1 dalimi, kuri yra dispozityvi norma, leidžianti šalims susitarti dėl kitokio nei pradinėje sutartyje numatyto prievolės įvykdymo būdo. Ši norma nėra ir negali būti laikoma pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas priminė, kad reikalavimų teisių, kylančių iš Rangos ir Paslaugų sutarčių, įkeitimas ir perleidimas Nordea bankui yra Urbico kredito grąžinimo užtikrinimo priemonė. Prievolių įvykdymo užtikrinimas nepanaikina prievolės tol, kol ši nėra realiai įvykdyta, todėl, teismo vertinimu, Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkto, Papildomo susitarimo 1 punkto ir Trišalio susitarimo 7 punkto nuostatos, numatančios, kad reikalavimo teisių perleidimas neatima iš Nordea teisės reikalauti mokėjimų iš Urbico, yra teisėtos.

14Dėl Palūkanų sandorio pripažinimo negaliojančiu teismas pažymėjo, kad, administratoriaus nuomone, šis sandoris yra akivaizdžiai nuostolingas ir prieštarauja Urbico veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Konsorciumui laimėjus Susisiekimo paslaugų konkursą, projekto finansavimo išaugimo dėl valiutų kursų svyravimų, palūkanų normų kitimo ar kitų ekonominių pasikeitimų rizika teko Urbico, todėl pastarasis priėmė sprendimą fiksuoti finansavimo kaštus, tai ir buvo padaryta Palūkanų sandoriu. Remdamasis Nordea banko atstovo J. S. paaiškinimais, teismas padarė išvadą, kad Urbico valdė ne trumpalaikę, o ilgalaikę riziką, šie Palūkanų sandorio tikslai Urbico buvo visiškai aiškūs, sandorio sudarymas Urbico buvo naudingas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Urbico negalėjo tinkamai vykdyti Kredito sutarties ir Palūkanų sandorio, nes tinkamai neįvykdė Rangos sutarties ir Susisiekimo paslaugos sustabdė mokėjimus (vėliau atnaujino sumažintus mokėjimus). Palūkanų sandoris iš esmės jokių papildomų piniginių prievolių šalims nesukūrė, o tik numatė ekonominį mechanizmą, pagal kurį išspręsta (suvaldyta) palūkanų kitimo rizika, t. y. šalys tik pakeitė palūkanų mokėjimo formą iš kintamų į nekintamas (fiksuotas). Teismas nesutiko su administratoriaus pozicija, kad Palūkanų sandoris buvo akivaizdžiai nuostolingas Urbico. Daugiau kaip 1,5 metų Palūkanų sandorio pagrindu mokėjimus atliko Nordea bankas, kuris Urbico iš viso sumokėjo 76 299,12 Eur. Ši ekonominė nauda buvo atspindėta Urbico 2008–2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose, kurie buvo patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo. Administratoriui iškėlus abejonę, kad Nordea banko reikalavimo dalis, susijusi su Palūkanų sandoriu, pavadinta „sandorio nutraukimo kaštai“ (2,5 mln. Lt), prieštarauja protingumo kriterijams, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, naudojant specializuotą finansų rinkų duomenų agregavimo programą, buvo apskaičiuota, jog Nordeą banko bendruosius grynuosius nuostolius dėl išankstinio Palūkanų sandorio nutraukimo sudaro 732 135,27 Eur – Nordea banko pagal nutrauką Palūkanų sandorį negautų mokėjimų ekonominė vertė, kurią bankas būtų gavęs po nutraukimo dienos, jei nebūtų nutrauktas sandoris, ir 5 864,73 Eur Nordea banko draudimo kaštai, iš viso 738 000 Eur. Dėl administratoriaus pozicijos, kad Palūkanų sandoris yra neteisėtas, nes prieštarauja juridinio asmens teisnumui (valdymo organų kompetencijai) (CK 1.82 straipsnio 1 dalis), teismas pažymėjo, kad Urbico jau buvo pareiškęs reikalavimą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančio juridinio asmens teisnumui, tačiau toks reikalavimas buvo atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-650/2013). Kasacinis teismas patvirtino Palūkanų sandorio teisėtumą, nes šį sandorį Urbico dalyviai patvirtino, taip prarasdami teisę šį sandorį pakartotinai ginčyti.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16Atskirajame skunde Urbico, atstovaujamas administratoriaus, prašo atsisakyti tvirtinti Nordea banko reikalavimą didesne nei 37 334,53 Eur dalimi, pripažinti negaliojančiais Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punktą, Papildomo susitarimo 1 punktą, Trišalio susitarimo 7 punkto dalį ir Palūkanų sandorį, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį liudytojais kviesti su Palūkanų sandorio sudarymu ir vykdymu susijusius Urbico vadovus ir darbuotojus M. K., K. Š. ir V. M.. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Administratoriui sutikus, kad būtų patvirtinta įsiteisėjusiais teismo sprendimais grindžiama Nordea banko reikalavimo dalis (37 334,43 Eur), Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtinto šią reikalavimo dalį. Nutartis yra įsiteisėjusi. Skundžiama nutartimi nuspręsta Nordea banko reikalavimo patvirtinti visa apimtimi – 20 823 459,15 Eur. Teismas ignoravo, kad dalis reikalavimo jau buvo patvirtinta 2015 m. birželio 4 d. nutartimi, todėl iš viso Nordea banko reikalavimas patvirtintas 37 334,43 Eur suma daugiau nei prašė pats Nordea bankas.

182. Neteisėtai nuspręsta, kad restruktūrizavimo byloje priimta nutartis dėl reikalavimo tvirtinimo turi prejudiciją bankroto byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl Nordea banko reikalavimo. Pažeistas dispozityvumo imperatyvas, neteisėtai patvirtintas reikalavimas, kurio nepareiškė Nordea bankas. Teismas savo iniciatyva patvirtino 65 mln. Lt viršijantį reikalavimą, remdamasis teismų sprendimais, kuriais savo reikalavimo negrindė pats Nordea bankas. Nordea bankas, pareikšdamas reikalavimą, buvo nurodęs, kad teismų sprendimų pagrindu prašo tvirtinti 27 545,37 Eur ir 9 789,16 Eur reikalavimą. Tai parodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Restruktūrizavimo byloje priimtos nutartys nėra pagrindas tvirtinti Nordea banko reikalavimą. Tai lemia esminiai skirtumai tarp bankroto ir restruktūrizavimo. Teismas ignoravo, kad restruktūrizavimo byloje tvirtindamas Nordea banko reikalavimą teismas netyrė ir nevertino reikalavimo pagrįstumo. Skundžiama nutartimi ignoruota, kad Nordea banko reikalavimas restruktūrizavimo byloje buvo patvirtintas dėl Urbico ir Nordea banko susitarimo, o tartis dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo bankroto byloje draudžiama.

193. Nordea bankas gavo 94 mln. Lt (27,2 mln. Eur) vertės reikalavimo teises, todėl jo reikalavimas pasibaigė. Skundžiama nutartimi ši aplinkybė liko neištirta ir neįvertinta. Visos Urbico prievolės Nordea bankui pasibaigė, nes pastarasis perėmė labai didelės vertės turtą savo nuosavybėn, įgijo teisę juo disponuoti, o Urbico prarado teisę disponuoti šiuo turtu. Reikalavimo perleidimo sutarties verte (27 203 761,08 Eur) turėjo būti mažinamas Nordea banko reikalavimas bankroto byloje.

204. Neteisėtos išvados, kuriomis atsisakyta panaikinti Reikalavimo perleidimo sutarties ir Trišalio susitarimo nuostatas. CK 6.123 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi teisės norma, todėl minėti sandoriai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Skundžiama nutartimi teisingai nustatytas Reikalavimo perleidimo sutarties tikslas – užtikrinti, kad Kredito sutartis bus tinkamai įvykdyta, tačiau teismas neteisėtai nustatė sutarties įsigaliojimo padarinius. Reikalavimų teisių savininku pagal Reikalavimo perleidimo sutartį tapo Nordea bankas. Šios sutarties padarinys yra tas, kad Nordea bankas į savo balansą įtraukė atitinkamos vertės reikalavimo teises, iki tol priklausiusias Urbico. Atitinkamai Nordea bankas savo nuosavybėn gavo turtą. Draudžiama, gavus turtą, susijusį su skolininko prievole, toliau reikalauti prievolės įvykdymo. Priešingu atveju sudaromos prielaidos nepagrįstai praturtėti, pažeidžiant Urbico kreditorių lygiateisiškumo principą.

215. Neteisėtai nuspręsta, kad Palūkanų sandoris suderinamas su Urbico veiklos tikslais. Byloje nėra įrodymų, kurie rodytų priežastis, dėl kurių Urbico sudarė šį sandorį. Teismas dėl šio reikalavimo neatskleidė bylos esmės, apsiribojo Nordea banko atstovo paaiškinimų perrašymu. Neteisėtai atmestas prašymas dėl liudytojų apklausos. Teismas užkirto administratoriui kelią surinkti jo reikalavimą patvirtinančius įrodymus. Pažeista Urbico teisė į tinkamą procesą, nes teismas leido Nordea banko darbuotojui, dalyvavusiam Palūkanų sandorio sudaryme, pateikti paaiškinimus, atsakyti į bylos nagrinėjimo metu kilusius klausimus, tačiau apribojo administratoriaus teisę apklausti dėl reikšmingų aplinkybių buvusius Urbico darbuotojus, dalyvavusius sudarant Palūkanų sandorį, priėmusius sprendimą dėl tokio sandorio sudarymo. Teismas padarė neteisėtas išvadas dėl Palūkanų sandorio suderinamumo su Urbico veiklos tikslais. Palūkanų sandoris yra nuostolingas. Urbico turtinė padėtis būtų daug geresnė, jei šis sandoris nebūtų buvęs sudarytas. Teismas neteisėtai nenustatė, kad akivaizdų Palūkanų sandorio nenaudingumą buvo galima numatyti iš anksto. Urbico akcininkai sprendimo, kuriuo pritartų šio sandorio sudarymui, nėra priėmę. Tai rodo, kad Palūkanų sandoris prieštarauja Urbico veiklos tikslams, todėl yra naikintinas (CK 1.82 straipsnis). Nordena bankas yra nesąžiningas, nes žinojo, kad Urbico akcininkai nepritarė Palūkanų sandorio sudarymui. Be to, Nordea neįgyvendino nesąžiningumo pareigos – neatskleidė Palūkanų sandorio sudarymui esminių aplinkybių, būtent galimos EURIBOR pokyčių raidos, žinojo, kad nėra privalomo akcininkų sprendimo. Palūkanų sandorio pripažinimas negaliojančiu yra racionaliausias ir ekonomiškiausias būdas išspręsti kilusį ginčą.

226. Neteisėtai ir nepagrįstai nuspręsta patvirtinti Nordea banko reikalavimo dalį dėl Palūkanų sandorio nutraukimo kaštų. Teismas ignoravo, kad byloje nėra Palūkanų sandorio nutraukimo kaštų pagrindimo. Teismas referavo į niekam nežinomą finansų rinkų duomenų agregavimo programą. Ši reikalavimo dalis paremta vien spėjimais ir spekuliacijomis. Nordea bankas neturi teisės reikalautų sumų už negautas pagal Palūkanų sandorį sumas – Palūkanų sandoris yra neteisėtas. Nepagrįstos prielaidos, kad dėl Palūkanų sandorio nevykdymo ir (ar) nutraukimo Nordea bankas negavo ketintų gauti pajamų. Nordea bankas iš esmės reikalauja nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma, tačiau toks reikalavimas gali būti tenkinamas tik įrodžius gautinų sumų realumą, pagrįstumą.

237. Atsisakytina tvirtinti reikalavimo dalį dėl delspinigių pagal Palūkanų sandorį. Prievolė mokėti delspinigius yra ekcesorinė pagrindinio Palūkanų sandorio prievolė. Kai teismas pripažins šį sandorį negaliojančiu, Urbico neturės prievolės mokėti delspinigių.

24Atsiliepime į atskirąjį skundą Nordea bankas prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

251. Reikalavimas nebuvo patvirtintas didesne apimtimi nei prašė Nordea bankas. Skundžiama nutartimi patvirtinto Nordea banko reikalavimo dalis dėl 37 334,53 Eur yra ne papildoma, lyginant su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi, o ta pati, t. y. šios dalys sutampa, kadangi jų patvirtinimo teisinis pagrindas yra tas pats.

262. Skundžiama nutartimi pagrįstai nuspręsta, kad Urbico restruktūrizavimo byloje priimta nutartis dėl Nordea banko reikalavimo tvirtinimo turi prejudiciją Urbico bankroto byloje. Skundžiama nutartimi teisėtai patvirtintas reikalavimas, kurį pareiškė Nordea bankas. Urbico restruktūrizavimo byloje priimtas nutartys yra pagrindas tvirtinti Nordea banko reikalavimą Urbico bankroto byloje. Nordea banko reikalavimo pagrįstumas Urbico restruktūrizavimo byloje buvo tiriamas ir vertinamas. Apeliantas klaidina teismą aiškindamas tariamai ypatingas Nordea banko reikalavimo patvirtinimo aplinkybes Urbico restruktūrizavimo byloje.

273. Teismas pagrįstai nusprendė, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi Urbico priklausiusios reikalavimo teisės buvo perleistos Nordea bankui kaip Urbico prievolių įvykdymo užtikrinimas, o ne kaip prievolės įvykdymas.

284. Skundžiama nutartimi pagrįstai nuspręsta, kad CK 6.123 straipsnio 1 dalies norma nėra imperatyvioji ir kad nėra pagrindo Reikalavimo perleidimo sutarties, Papildomo susitarimo ir Trišalio susitarimo atitinkamas nuostatas pripažinti negaliojančiomis ab initio pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

295. Apelianto teiginiai apie tariamą Nordea banko siekį nepagrįstai praturtėti yra nepagrįsti.

306. Teismas pagrįstai nusprendė, kad Palūkanų sandoris yra teisėtas. Atmesdamas administratoriaus reikalavimą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu teismas atskleidė bylos esmę ir tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus. Administratoriaus prašymas dėl liudytojų apklausos teismo atmestas pagrįstai. Urbico teisės į tinkamą procesą nebuvo pažeista. Pagrįstai nuspręsta, kad nėra pagrindo Palūkanų sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį.

317. Skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai patvirtinta Nordea banko reikalavimo dalis, grindžiama Palūkanų sandorio nutraukimo kaštais.

32IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Dėl skundžiamos nutarties santykio su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi

34Nordea bankui pareiškus Urbico bankroto byloje 20 823 459,13 Eur reikalavimą ir administratoriui sutikus su reikalavimo dalimi, grindžiama įsiteisėjusiais teismų sprendimais, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi įtraukė Nordea banką į trečios eilės kreditorių sąrašą ir patvirtino 37 334,43 Eur reikalavimą (t. 26, b. l. 157). Ši nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administratoriaus prieštaravimus dėl Nordea banko pareikšto reikalavimo ir priešieškinį dėl šio reikalavimo nepagrįstumo, skundžiama nutartimi patvirtino Nordea banko 20 823 459,15 Eur reikalavimą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo, kad dalis Nordea banko reikalavimo jau buvo patvirtinta 2015 m. birželio 4 d. nutartimi, todėl patvirtino didesnės apimties reikalavimą nei prašė Nordea bankas. Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad tvirtinama Nordea banko reikalavimo dalis (37 334,43 Eur) grindžiama įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Skundžiama nutartimi patvirtintas Nordea banko finansinis reikalavimas, be kita ko, grindžiamas tais pačiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Darytina išvada, kad šios nutarčių dalys sutampa. Sutiktina su Nordea banko atsiliepimo į atskirąjį skundą (toliau – atsiliepimas) argumentais, kad laikyti skundžiamą nutartį neteisėta vien dėl to, kad ja patvirtintas Nordea banko reikalavimas visa apimtimi, t. y. įskaitant ir anksčiau teismo patvirtintą reikalavimo dalį, būtų nepagrįsta. Taigi, vertinant abiejų minėtų nutarčių turinį, akivaizdu, kad ankščiau patvirtinta 37 334,53 Eur reikalavimo suma patenka į skundžiama nutartimi patvirtinto 20 823 459,15 Eur reikalavimo apimtį.

35Dėl Urbico restruktūrizavimo byloje priimtų nutarčių dėl Nordea banko reikalavimo tvirtinimo prejudicinės reikšmės tvirtinant Nordea banko reikalavimą Urbico bankroto byloje

36Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad Urbico restruktūrizavimo byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis buvo patvirtintas Nordea banko 65 944 710,98 Lt reikalavimas, vertino kaip pagrindą patvirtinti Nordea banko reikalavimo dalį – 65 944 710,98 Lt Urbico bankroto byloje, iš naujo netikrinant jos pagrįstumo. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad restruktūrizavimo byloje priimta įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinti kreditoriaus reikalavimai vertintini kaip nustatytos aplinkybės, kurių iš naujo įrodinėti nereikia (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2327/2011).

37Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino reikalavimą, kurio nepareiškė pats Nordea bankas. Apeliantas atkreipia dėmesį į Nordea banko 2015 m. vasario 17 d. patikslintą reikalavimą, kuris, apelianto nuomone, apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir kuriame Nordea bankas teismų sprendimų pagrindu prašė patvirtinti tik 37 334,53 Eur reikalavimą (t. 24, b. l. 242–244). Apeliantas nepagrįstai tapatina Nordea banko prašymuose dėl reikalavimo patvirtinimo nurodytus susistemintus ir apibendrintus duomenis apie reikalavimo dydį su reikalavimo sumą pagrindžiančiais pirminiais dokumentais. Nordea bankas atsiliepime teisingai nurodo, kad aplinkybę, jog minėtuose prašymuose atitinkamos sumos įtrauktos į skiltį „skola pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus“, o kitos sumos į šią skiltį neįtrauktos, nereiškia, kad tos kitos sumos nebuvo priteistos/patvirtintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Kitaip tariant, minėti Nordea banko administratoriui adresuoti prašymai negali pakeisti atitinkamų sumų teisinės prigimties. Nordea bankas atsiliepime papildomai paaiškina, kad atskirų sumų priskyrimas atitinkamoms kategorijoms yra paremtas konkrečiu teisiniu pagrindu – sutartimi (Kredito ar Palūkanų) su Urbico, o sumos, nurodomos kaip „priteistos ar patvirtintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais“, yra tokios sumos, kurios nepatenka į kitas reikalavimo sumų kategorijas, t. y. teismų priteistos palūkanos pagal CK 6.210 straipsnį, procesinės palūkanos ir atstovavimo išlaidos. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, o ne Nordea banko prašymu, patvirtino 65 944 710,98 Lt reikalavimą, grindžiamą įsiteisėjusiomis teismo nutartimis Urbico restruktūrizavimo byloje, teisėjų kolegija pažymi, kad šios pozicijos (t. y. kad dėl šios dalies pagrįstumo nereikia teikti įrodymų) Nordea bankas nuosekliai laikėsi savo procesiniuose dokumentuose Urbico bankroto byloje. Jau pirminiame administratoriui adresuotame prašyme dėl reikalavimo tvirtinimo Nordea banko buvo pažymėta, kad reikalavimo dalis – 65 944 710,98 Lt yra patvirtinta įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos nutartimis Urbico restruktūrizavimo byloje (t. 21, b. l. 31–32). Dėl nurodytų priežasčių atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė Nordea banko pareikšto reikalavimo ribas.

38Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad restruktūrizavimo byloje priimtos nutartys nėra pagrindas spręsti dėl Nordea banko reikalavimo pagrįstumo bankroto byloje, nes, apelianto teigimu, tarp bankroto ir restruktūrizavimo yra esminiai skirtumai. Pažymėtina, kad tiek Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, tiek Įmonių bankroto įstatymas numato iš esmės analogišką kreditorių pareikštų reikalavimų tvirtinimo tvarką, t. y. kreditoriai, pareiškę reikalavimą, kartu pateikia administratoriui šį reikalavimą patvirtinančius dokumentus; reikalavimo pagrįstumą pirmiausia vertina administratorius, o vėliau – teismas. Tvirtinant kreditorių reikalavimus tiek restruktūrizavimo byloje, tiek bankroto byloje, teismas turi pareigą įvertinti jų pagrįstumą ir tik tuomet tvirtina reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tai, kad restruktūrizavimo byloje priimta įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinti kreditoriaus reikalavimai vertintini kaip nustatytos aplinkybės, kurių nereikia iš naujo įrodinėti, patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2327/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2012).

39Deklaratyviais laikytini apelianto argumentai, kad tvirtindamas Nordea banko reikalavimą Urbico restruktūrizavimo byloje teismas netyrė ir nevertino reikalavimo pagrįstumo. Apeliantas neginčija Urbico restruktūrizavimo byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, kuriomis buvo patvirtintas Nordea banko reikalavimas, nustatytų prejudicinių faktų. Sutinka, kad Nordea bankas turėjo patvirtintą reikalavimą Urbico restruktūrizavimo byloje. Apeliantui sutinkant su tokiomis aplinkybėms, teisėjų kolegija primena, kad teismas restruktūrizavimo byloje tik tuomet tvirtina reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais.

40Aplinkybę, kad Urbico restruktūrizavimo byloje teismo patvirtinto Nordea banko reikalavimo dydis yra pagrįstas, patvirtina ir Nordea banko kartu su atsiliepimu pateiktas 2011 m. sausio 17 d. tarpusavio skolų suderinimo laiškas (t. 27, b. l. 53–54). Šiuo laišku Urbico patvirtino savo įsipareigojimus Nordea bankui pagal Kredito sutartį (18 753 227,24 Eur) ir Palūkanų sandorį (975 311,51 Eur), nurodydamas, kad jie atitinka Urbico apskaitos duomenis. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į restruktūrizavimo procese egzistuojantį viešąjį interesą, į tai, jog Nordea bankas naują įrodymą pateikė atsikirsdamas į apelianto atskirajame skunde iškeltą abejonę dėl Urbico restruktūrizavimo byloje teismo patvirtino Nordea banko reikalavimo pagrįstumo, priima minėtą apeliacinės instancijos teismui pateiktą tarpusavio skolų suderinimo laišką.

41Apelianto teigimu, Urbico restruktūrizavimo byloje Nordea banko pagrįstumas nebuvo vertinamas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (išskyrus tai, jog Urbico vadovybė neprieštaravo Nordea banko reikalavimo tvirtinimui), grindžiamos tik prielaidomis ir apelianto nepagrįsta Nordea banko reikalavimo tvirtinimo metu susiklosčiusios situacijos interpretacija.

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria buvo patvirtina Nordea banko reikalavimo dalis, remiantis Urbico bankroto byloje įsiteisėjusiomis nutartimis dėl Nordea banko reikalavimo tvirtinimo, iš naujo nevertinant jos pagrįstumo, yra teisėta, atitinkinti minėtus teismų praktikos išaiškinimus. Teisėjų kolegija sutinka su Nordea banko atsiliepime išdėstyta pozicija, kad tuo atveju, jei, remiantis atskirojo skundo argumentais, būtų iš naujo peržiūrimas minėtos Nordea banko reikalavimo dalies pagrįstumas, būtų sukurtas ydingas precedentas, kuris suteiktų teisę bankroto administratoriui peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, susijusius su bankrutuojančia įmone, remiantis vien ta aplinkybe, jog bankroto administratorius tose bylose nedalyvavo, o jei būtų dalyvavęs, būtų užėmęs kitokią teisinę poziciją. Tokia situacija paneigtų esminius procesinius įsiteisėjusios teismo sprendimo privalomumo ir teismo sprendimu nustatytų aplinkybių prejudicialumo principus, taip pat civilinių teisinių santykių stabilumo ir jų dalyvių teisėtų lūkesčių užtikrinimo principus.

43Dėl Urbico prievolių Nordea bankui pasibaigimo, pastarajam perėmus reikalavimo teises į Susisiekimo paslaugas

44Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, kodėl šioje byloje nėra pagrindo Urbico prievoles Nordea bankui pripažinti pasibaigusiomis pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su nurodytais motyvais ir jų neatkartoja, papildomai pažymi, kad apeliantas ignoruoja aiškiai išreikštą ginčo sandorių sudarymo kontekstą ir sandorių šalių valią, kuri vienareikšmiškai patvirtina, jog reikalavimo teisės Nordea bankui buvo perleistos kaip reikalavimo užtikrinimo priemonė, o ne kaip prievolės įvykdymas (atsiskaitymas).

45Apeliantas akcentuoja Nordea bankui perleistų reikalavimų teisių vertę, kad ji yra žymiai didesnė, nei Urbico įsiskolinimas pagal Kredito sutartį Nordea bankui. Tokiu būdu apeliantas siekia įrodyti, kad dėl susiklosčiusios situacijos Nordea bankas nepagrįstai praturtėja, tačiau toks aiškinimas neatitinka Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatų. Pagal šios sutarties 2 punktą, padengus visą pradinio kreditoriaus (Urbico) įsiskolinimą pagal Kredito sutartį, likusi lėšų dalis yra grąžinama pradiniam kreditoriui. Tai patvirtina, kad Nordea bankas iš sudarytų sandorių nesiekia papildomos naudos (nepagrįsto praturtėjimo). Priešingai, tai papildomai įrodo, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas.

46Dėl Reikalavimo perleidimo sutarties, Papildomo susitarimo ir Trišalio susitarimo nuostatų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnio 1 dalis)

47Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad CK 6.123 straipsnio 1 dalies norma yra dispozityvi, nes leidžia šalims susitarti dėl kitokio nei sutartyje numatyto prievolės įvykdymo būdo. Taip pat teisingai pažymėta, kad ši norma nėra ir negali būti laikoma pagrindu sandorį (šalių susitarimą) pripažinti negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad minėtos normos neįmanoma pažeisti. Šioje teisės normoje įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl kitokio nei sutartyje numatyto prievolės įvykdymo būdo. Jeigu tokio susitarimo nėra laikomasi, įstatymas numato galimybę skolininkui gintis nuo kreditoriaus, sutikusio su kitokiu prievolės įvykdymu, bet vis tiek reikalaujančio prievolė įvykdyti, nesąžiningumo, t. y. skolininkas gali reikalauti kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę pripažinti nepagrįstu. Tačiau, kaip teisingai nurodo Nordea bankas atsiliepime, ši teisės norma nėra pagrindas pripažinti negaliojančiu šalių sudarytą sandorį pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

48Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo poziciją dėl CK 6.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos imperatyvumo, nurodo jau minėtą argumentą, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi Nordea bankas perėmė Urbico reikalavimo teises į Susisiekimo paslaugas kaip prievolės įvykdymą pagal Kredito sutartį. Teisėjų kolegija dėl šių apelianto argumentų jau yra pasisakiusi ir juos atmetusi.

49Taigi skundžiama nutartimi pagrįstai nuspręsta, kad CK 6.123 straipsnio 1 dalies norma nėra imperatyvioji, todėl nėra pagrindo Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkto, Papildomo susitarimo 1 punkto ir Trišalio susitarimo 7 punkto dalies nuostatas pripažinti negaliojančiomis ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

50Dėl Palūkanų sandorio teisėtumo

51Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, kodėl nėra pagrindo Palūkanų sandorį pripažinti negaliojančiu dėl jo prieštaravimo Urbico veiklos tikslams (CK 1.82 striapsnio 1 dalis). Skundžiamoje nutartyje nurodytos rizikos, dėl kurių ilgalaikėje perspektyvoje galėjo padidėti Konsorciumo vykdomo projekto finansavimo (už finansavimą buvo atsakingas Urbico) kaštai, todėl sudarydamas Palūkanų sandorį Urbico dalį rizikų siekė eliminuoti. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su nurodytais motyvais ir jų neatkartoja. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad būtent Nordea bankas pasiūlė sudaryti Palūkanų sandorį, neturi teisinės reikšmės vertinant šio sandorio atitiktį Urbico veiklos tikslams. Sutiktina su Nordea banko atsiliepimo argumentais, kad visiškai natūralu, jog Palūkanų sandoris buvo pasiūlytas Nordea banko specialistų, geriausiai išmanančių tokio pobūdžio sandorių esmę ir tikslus. Akivaizdu, kad po konsultacijų su specialistais Urbico pats priėmė sprendimą dėl šio sandorio sudarymo.

52Dėl pirmosios instancijos teismo atmesto administratoriaus prašymo dėl liudytojų, galinčių patvirtinti Palūkanų sandorio nenaudingumą Urbico veiklos tikslams, apklausos teisėjų kolegija pažymi, kad šie asmenys turėjo galimybę savo iniciatyva arba administratoriaus prašymu pateikti rašytinius paaiškinimus ar kitus turimus įrodymus apie Nordea banko tariamą neteisėtą įtaką ar neteisėtus reikalavimus. Nordea bankas atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, kad tvirtinant kito Urbico kreditoriaus reikalavimą administratorius kreipėsi į buvusius Urbico vadovus, kurie pakomentavo tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes, todėl tokią pat teisę administratorius galėjo įgyvendinti ir šioje byloje. Be to, Palūkanų sandorį Urbico vardu sudarę asmenys (o vėliau ir administratorius) turėjo galimybę per beveik septynerius sandorio galiojimo metus pareikšti reikalavimą (administratorius – priešieškinyje) CK 1.191 straipsnio pagrindu, tačiau tai nebuvo padaryta.

53Apeliantas apeliuoja į tai, kad bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme Nordea bankui atstovavo ir banko darbuotojas J. S., kuris dalyvavo sudarant Palūkanų sandorį, o administratorius neturėjo galimybės atvesti į posėdį Urbico buvusius darbuotojus, kurie paaiškintų su Palūkanų sandorio sudarymu susijusias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto minėtas banko darbuotojas procese dalyvavo kaip Nordea banko atstovas, o ne liudytojas. Nordea banko teigimu, jis atvyko į posėdį tik todėl, kad banke dirba su tokiais finansiniais instrumentais kaip palūkanų sandoriai. Darbuotojo dalyvavimą lėmė tai, kad iš administratoriaus keltų klausimų buvo akivaizdu, jog jam nėra visiškai aiškus nei Palūkanų sandorio turinys, nei jo sudarymo priežastys ir tikslai. Be to, šis Noredea banko darbuotojas atsakinėjo tik į administratoriaus klausimus. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos Urbico teisės į tinkamą procesą.

54Grįžtant prie Palūkanų sandorio prieštaravimo Urbico veiklos tikslam pažymėtina, kad apeliantas šio sandorio neteisėtumą grindžia jo nuostolingumu Urbico, akivaizdžiu nenaudingumu, kurį buvo galima numatyti iš anksto, Nordea banko nesąžiningumu. Kaip teisingai pažymi Nordea bankas atsiliepime, apeliantas nepagrįstai Palūkanų sandorio teisėtumą bando susieti su šio sandorio faktiniu rezultatu, kuris nagrinėjamu atveju yra neigiamas Urbico, tačiau nepateikia įrodymų, kad toks rezultatas šalims galėjo būti žinomas sandorio sudarymo metu. Pagal kasacinio teismo praktiką apie sandorio negaliojimo pagrindo egzistavimą turi būti sprendžiama pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal aplinkybes, atsiradusias po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Administratoriui reikėjo įrodyti, kad pagal Palūkanų sandorio sąlygas Urbico net teoriškai negalėtų gauti jokios naudos, tačiau bylos duomenys patvirtina priešingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad daugiau kaip 1,5 metų Palūkanų sandorio pagrindu mokėjimus (76 299,12 Eur) atliko Nordea bankas ir ši ekonominė nauda buvo atspindėta Urbico 2008–2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose. Tai patvirtina, kad nė viena iš Palūkanų sandorio šalių neturėjo galimybės iš anksto numatyti, koks bus šio sandorio galutinis rezultatas. Dėl šių priežasčių atmestini ir apelianto argumentai dėl Nordea banko nesąžiningumo sudarant Palūkanų sandorį.

55Dėl Palūkanų sandorio nutraukimo kaštų

56Apeliantui nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu buvo apskaičiuota Palūkanų sandorio nutraukimo kaštų 738 000 Lt suma. Iš Nordea banko pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad reikalavimo dalį dėl Palūkanų sandorio nutraukimo kaštų sudaro: banko pagal nutrauktą Palūkanų sandorį negautų mokėjimų ekonominė vertė, kurią Nordea bankas būtų gavęs po nutraukimo dienos, jei nebūtų nutrauktas sandoris; banko draudimo kaštai, patirti dėl Palūkanų sandorio nutraukimo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Palūkanų nutraukimo kaštai nėra pagrįsti sutartinėmis ar teisės aktų nuostatomis. Palūkanų sandorio 9.1 ir 9.4 punktuose nurodyta, kokiais atvejais yra skaičiuojami nutraukimo kaštai (grynieji nuostoliai) ir kaip tai daroma. Nordea bankas atsiliepime nurodo, kad specialus palūkanų normų apsikeitimo sandorių nutraukimo kaštų apskaičiavimo mechanizmas – tai speciali procedūra, taikoma visų bankų, kurie sudaro analogiško turinio sutartis, tai yra įprasta bankinė praktika. Visuose bankuose apskaičiavimams naudojama tame banke adaptuota specializuota finansų rinkų duomenų agregavimo programa, kuri skaičiavimuose taiko realiuoju laiku iš finansų rinkų gaunamas palūkanų normas. Šios Nordea banko nurodomos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad Nordea bankas Palūkanų sandorio nutraukimo kaštus apskaičiavo naudodamas niekam nežinomą finansų rinkų duomenų agregavimo programą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Palūkanų sandorio nutraukimo kaštus sudaro 732 135,27 Eur – Nordea banko pagal nutrauką Palūkanų sandorį negautų mokėjimų ekonominė vertė, kurią bankas būtų gavęs po nutraukimo dienos, jei nebūtų nutrauktas sandoris, ir 5 864,73 Eur Nordea banko draudimo kaštai, iš viso 738 000 Eur. Teismo posėdžio, vykusio 2015 m. birželio 11 d., garso įrašas paneigia apelianto argumentus, kad Nordea banko atstovas J. S. nesugebėjo atsakyti į administratoriaus pateiktus klausimus dėl Palūkanų sandorio kaštų apskaičiavimo. Administratoriui iškėlus abejonę dėl tokios „keistai“ apvalios sumos ir realių nuostolių, kuriuos patyrė Nordea bankas, J. S. paaiškino, kad šią nuostolių sumą Nordea bankas sumokėjo savo motininiam bankui dėl to, kad Urbico nutraukus Palūkanų sandorį bankui teko įsigyti papildomų instrumentų, kurie kompensuotų banko valdomo vertybinių popierių portfelio rizikos pokytį. Šiuos teiginius patvirtina Nordea banko kartu su atsiliepimu pateiktas 2013 m. lapkričio 28 d. mokėjimo pavedimas (t. 27, b. l. 55–58). Teisėjų kolegija priima šį įrodymą, kadangi administratorius šį klausimą buvo iškėlęs paskutiniame teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ir jį kelia atskirajame skunde (CPK 314 straipsnis).

57Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų apklausos

58Apeliantas bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Kaip matyti iš apelianto pateiktų procesinių dokumentų, apeliantas šį prašymą sieja su kitu atskirajame skunde nurodytu prašymu dėl liudytojų apklausos. Teisėjų kolegija jau pasisakė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė administratoriaus prašymą dėl liudytojo apklausos, taigi toks prašymas netenkintinas ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, atmetusi apelianto prašymą dėl liudytojų apklausos ir įvertinusi bei ištyrusi bylos medžiagą, neturi pagrindo pripažinti, kad šioje byloje būtinas žodinis nagrinėjimas.

59Teisėjų kolegija atsakė į esminius apelianto argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

60Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61Teisėjų kolegija pastebėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevisiškai teisingai nurodė Nordea banko (kreditoriaus) pavadinimą, nes tikrasis kreditoriaus pavadinimas yra Nordea Bank Finland Plc, o ne Nordea Bank AB Lietuvos skyrius. Tai patvirtina ir kreditoriaus šioje byloje pateikti procesiniai dokumentai, taip pat ginčo sandoriai, juose nurodytas Nordea Bank Finland Plc. Taigi dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis tikslintina, nurodant teisingą kreditoriaus pavadinimą.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Nordea bankas patyrė 9 202,05 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato kontoros atsakovui teikiamų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus užmokesčio dydžius, daro išvadą, kad būtinos ir pagrįstos Nordea banko išlaidos advokato pagalbai Lietuvos apeliaciniame teisme apmokėti yra 3 000 Eur.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

65Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

66Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį, nurodant teisingą kreditoriaus pavadinimą – Nordea Bank Finland Plc.

67Priteisti Nordea Bank Finland Plc (kodas 1680235-8, Aleksanterinkatu 36, Helsinkis, Suomija FIN-00020 Nordea) iš atsakovo BUAB „URBICO“ (j. a. k. 120094467) 3 000 (tris tūkstančius) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi nutraukė UAB... 5. Kreditorius Nordea Bank Finland Plc (toliau – Nordea bankas) 2014 m.... 6. Administratorius, įvertinęs Nordea banko reikalavimo pagrįstumą, bankroto... 7. Nordea bankas 2015 m. vasario 17 d. pateikė patikslintą reikalavimą.... 8. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administratorius... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtino Nordea... 11. Dėl Nordea banko reikalavimo teismas nurodė, kad Nordea banko reikalavimo... 12. Dėl Urbico prievolių pagal Kredito sutartį ir Palūkanų sandorį... 13. Dėl Reikalavimo perleidimo sutarties, Papildomo susitarimo ir Trišalio... 14. Dėl Palūkanų sandorio pripažinimo negaliojančiu teismas pažymėjo, kad,... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 16. Atskirajame skunde Urbico, atstovaujamas administratoriaus, prašo atsisakyti... 17. 1. Administratoriui sutikus, kad būtų patvirtinta įsiteisėjusiais teismo... 18. 2. Neteisėtai nuspręsta, kad restruktūrizavimo byloje priimta nutartis dėl... 19. 3. Nordea bankas gavo 94 mln. Lt (27,2 mln. Eur) vertės reikalavimo teises,... 20. 4. Neteisėtos išvados, kuriomis atsisakyta panaikinti Reikalavimo perleidimo... 21. 5. Neteisėtai nuspręsta, kad Palūkanų sandoris suderinamas su Urbico... 22. 6. Neteisėtai ir nepagrįstai nuspręsta patvirtinti Nordea banko reikalavimo... 23. 7. Atsisakytina tvirtinti reikalavimo dalį dėl delspinigių pagal Palūkanų... 24. Atsiliepime į atskirąjį skundą Nordea bankas prašo skundą atmesti ir... 25. 1. Reikalavimas nebuvo patvirtintas didesne apimtimi nei prašė Nordea bankas.... 26. 2. Skundžiama nutartimi pagrįstai nuspręsta, kad Urbico restruktūrizavimo... 27. 3. Teismas pagrįstai nusprendė, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi Urbico... 28. 4. Skundžiama nutartimi pagrįstai nuspręsta, kad CK 6.123 straipsnio 1... 29. 5. Apelianto teiginiai apie tariamą Nordea banko siekį nepagrįstai... 30. 6. Teismas pagrįstai nusprendė, kad Palūkanų sandoris yra teisėtas.... 31. 7. Skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai patvirtinta Nordea banko... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 33. Dėl skundžiamos nutarties santykio su Vilniaus apygardos teismo 2015 m.... 34. Nordea bankui pareiškus Urbico bankroto byloje 20 823 459,13 Eur reikalavimą... 35. Dėl Urbico restruktūrizavimo byloje priimtų nutarčių dėl Nordea banko... 36. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad Urbico restruktūrizavimo byloje... 37. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino... 38. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad restruktūrizavimo... 39. Deklaratyviais laikytini apelianto argumentai, kad tvirtindamas Nordea banko... 40. Aplinkybę, kad Urbico restruktūrizavimo byloje teismo patvirtinto Nordea... 41. Apelianto teigimu, Urbico restruktūrizavimo byloje Nordea banko pagrįstumas... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria buvo... 43. Dėl Urbico prievolių Nordea bankui pasibaigimo, pastarajam perėmus... 44. Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, kodėl šioje byloje... 45. Apeliantas akcentuoja Nordea bankui perleistų reikalavimų teisių vertę, kad... 46. Dėl Reikalavimo perleidimo sutarties, Papildomo susitarimo ir Trišalio... 47. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad CK 6.123 straipsnio 1 dalies... 48. Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo poziciją dėl CK 6.123 straipsnio 1... 49. Taigi skundžiama nutartimi pagrįstai nuspręsta, kad CK 6.123 straipsnio 1... 50. Dėl Palūkanų sandorio teisėtumo... 51. Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, kodėl nėra pagrindo... 52. Dėl pirmosios instancijos teismo atmesto administratoriaus prašymo dėl... 53. Apeliantas apeliuoja į tai, kad bylos nagrinėjime pirmosios instancijos... 54. Grįžtant prie Palūkanų sandorio prieštaravimo Urbico veiklos tikslam... 55. Dėl Palūkanų sandorio nutraukimo kaštų... 56. Apeliantui nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu buvo apskaičiuota Palūkanų... 57. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų apklausos... 58. Apeliantas bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad... 59. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apelianto argumentus. Kiti apeliacinio... 60. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 61. Teisėjų kolegija pastebėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 63. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 65. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.... 66. Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį, nurodant... 67. Priteisti Nordea Bank Finland Plc (kodas 1680235-8, Aleksanterinkatu 36,...