Byla e2-1990-302/2017

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice“,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. A39-1020/17(3.10.15-UK) dalį dėl I ir VI pirkimo objekto dalių, kuriose UAB „Ecoservice“ pripažinta laimėtoja; 2) įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo atlikti UAB „Ecoservice“ pasiūlymų vertinimą I ir VI pirkimo objekto dalyse; 3) įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti naują pasiūlymų eilę; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 185285) (toliau - Pirkimas) procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarčių pirkimo I ir VI dalyse. Nurodė, kad prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas todėl, kad tai yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų neproporcingai apribotos galimybės ieškovei ginti pažeistas teises, o ieškinys yra pagrįstas faktiniais įrodymais, teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika. Pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, ekonomiškumo ir proporcingumo principų, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naujus teisės aktus, atitinkančius reguliavimą. Taip pat nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Perkančioji organizacija gali patirti nepagrįstai didelius nuostolius, kadangi jai tektų organizuoti naują viešąjį pirkimą. Be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė netektų galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutarčių, nes pirkimas būtų pasibaigęs.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Pirkimo objektas – mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugos, kurios bus teikiamos Vilniaus miestui – yra strategiškai svarbus, siekiant, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje būtų įgyvendinta atliekų tvarkymo sistemos reforma. Pirkimas yra skirtas Vilniaus miesto gyventojų kokybei ir aplinkai pagerinti, t. y. šiuo pirkimu siekiama sudaryti viešojo pirkimo sutartis su tiekėjais, kurie privalės atitikti ženkliai griežtesnius technologinius ir aplinkosauginius reikalavimus. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras, būtų sustabdyta visa atliekų tvarkymo sistemos reforma. Todėl laikyta, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, sukeldamos atsakovei didesnę, nei ieškovei, finansinę žalą, o taip pat padarydamos žalą Vilniaus miesto gyventojų interesams, pažeisdamos viešąjį interesą, ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principus.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo ir vertino grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, kas leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė prima facie pagrįstu.
2. Vien galimybė taikyti alternatyvias sankcijas ir ieškovės teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ieškinio tenkinimo atveju nėra pakankamas pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje hipotetiškai vertino, jog neįgyvendinus atliekų tvarkymo reformos, Vilniaus miesto gyventojai patirs neigiamus padarinius, kadangi atliekų tvarkymo reforma Vilniaus mieste jau yra tinkamai įgyvendinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtais teisės aktais, o numatoma teisės aktų įsigaliojimo data (2018 m. sausio 1 d.) nelemia jokios potencialios žalos ar reformos atidėjimo, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra pripažinusi, kad paslaugos anksčiausiai bus pradėtos teikti tik 2018 m. vasario – kovo mėn.
4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios paneigtų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių teikiamą naudą – skaidrių ir teisėtų viešojo pirkimo procedūrų vykdymą, išvengiant papildomų viešojo pirkimo procedūrų organizavimo, o laikinųjų apsaugos priemonių mastas galiotų sąlyginai trumpą laiką.
5. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė ir UAB „Ecoservice“ sudarys viešojo pirkimo sutartis ir tenkinus ieškinį, grąžinti šalis į anksčiau buvusią padėtį bus neįmanoma, kadangi Pirkimas bus laikomas pasibaigusiu ir ieškovė prarastų galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartis.
6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. spalio 31 d. atsakovė su Pirkimą laimėjusia UAB „Ecoservice“ sudarė viešojo pirkimo sutartis Pirkimo objekto I ir VI dalyse, pirkimas laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 str. 4 d. 1 p.), todėl išnyko teisinis pagrindas taikyti pirkimo procedūrų sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę.
2. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygos, nereiškia, kad jis laikė, jog ji byloje egzistuoja, kadangi teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis bent vienos iš sąlygų nebuvimu.
3. Tuo atveju, jeigu ieškinys būtų tenkinamas, atsakovė būtų priversta Pirkimą skelbti iš naujo ir ieškovas turėtų galimybę jame dalyvauti bei lygiomis dalimis pretenduoti į viešojo pirkimo sutarčių sudarymą.
4. Ieškovė yra neteisi nurodydama, jog Vilniaus mieste jau yra įgyvendinta mišrių komunalinių atliekų reforma, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės taryba, patvirtinusi Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus ir rinkliavos dydžius, kurie turėtų būti pradėti taikyti 2018 m. sausio 1 d., ne įgyvendino mišriųjų komunalinių atliekų reformą, tačiau pasiruošė jos įgyvendinimui. Šiuo atveju atsakovė negali leisti pradėti taikyti rinkliavą Vilniaus mieste tol, kol nebus sudarytos viešojo pirkimo sutartys.
5. Pirkimo svarba kyla ne iš keliamo ginčo pobūdžio, o priklauso išimtinai nuo perkamo objekto įtakos visuomenei.
7. Trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Ieškinys prima facie nėra pagrįstas, kadangi ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų (CPK 144 straipsnio 1 dalis), kas sudaro savarankišką pagrindą prašymo netenkinti. Šiuo atveju ieškovė neįrodė ieškinyje dėstomų aplinkybių pateiktais įrodymais.
2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų viešajam interesui ir pažeistų ekonomiškumo, proporcingumo ir teisėtumo principus.
3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus sprendimo priėmimas nebūtų apsunkintas, nes ieškovės pažeistos teisės gali būti apgintos kitais būdais.

4Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
9. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties, kuria prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 4237 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus viešųjų pirkimų bylose, 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu, be to, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdo atvirą konkursą „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 185285). Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 31 d. Sprendimu Nr. A39-1020/17(3.10.15-UK) (toliau - Sprendimas) nustatė pasiūlymų eilės ir kiekvienos iš Pirkimo dalių laimėtojus. Pirkimo I ir VI dalyse trečiojo asmens UAB „Ecoservice“ pasiūlymai buvo pripažinti laimėjusiais, o ieškovės pasiūlymai minėtose dalyse liko antroje vietoje. Atsižvelgiant į tai ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti Sprendimo dalį dėl I ir VI Pirkimo objektų dalių ir atmesti UAB „Ecoservice“ pasiūlymus minėtose Pirkimo dalyse. Atsakovė ieškovės pretenziją išnagrinėjo ir atmetė kaip nepagrįstą. Manydama, kad atsakovė pretenziją išnagrinėjo netinkamai, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės Sprendimo dalį dėl I ir VI Pirkimo objekto dalių, kuriose UAB „Ecoservice“ pripažinta laimėtoja, įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti UAB „Ecoservice“ pasiūlymų vertinimą I ir VI Pirkimo objekto dalyse, įpareigoti atsakovę Vilniaus sudaryti naują pasiūlymų eilę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų stabdymą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, atskiruoju skundu prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, jog dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tik tada turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
13. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas dėl šios sąlygos egzistavimo skundžiamoje nutartyje visiškai nieko nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors skundžiamoje nutartyje iš tiesų nėra tiesiogiai aptartas ieškovės ieškinio preliminarus pagrįstumas, vien ši aplinkybė nėra pagrindas nutartį panaikinti. Tai, jog teismas nutartyje aptarė ir išsamiai pasisakė dėl antrosios būtinos sąlygos egzistavimo rodo, jog ieškinį jis laikė preliminariai pagrįstu. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kaip matyti, ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei pateikus faktinėmis aplinkybėmis bei rašytiniais įrodymais grindžiamą ieškinį, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.
14. Pakartotinai vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, išnagrinėjęs bylą iš esmės, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovės UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
15. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1294-302/2016 ir kt.).
16. Nors minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo atmestas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškovės ieškinio reikalavimų prima facie (preliminaraus) nepagrįstumo.
17. Viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar / ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju svarbesnis yra visuomenės interesas pirkimo objektu ir būtent dėl šios priežasties nutarė netaikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nagrinėjamos bylos atveju sutinka.
18. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas yra neabejotinai strategiškai svarbus atsakovei, visam Vilniaus miestui ir jo gyventojams, siekiant, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje būtų įgyvendinta atliekų tvarkymo sistemos reforma, kurios esmė yra pertvarkyti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistemą pereinant prie rinkliavos pagrindu veikiančio mišrių komunalinių atliekų surinkimo bei vežimo sistemos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje veikianti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistema prieštarauja teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Nuo 2015 m. kovo 26 d. yra priimtas ir galioja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 302 straipsnio pakeitimo Nr. XII-1590 įstatymas, kuris nustato, kad savivaldybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių nuostatomis, iki 2016 m. liepos 1 d. nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius (2 str.). Savivaldybė, nustatydama vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų tvarkymą dydį, privalo atsižvelgti į su atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurias, be kita ko, sudaro ir mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos. Tai reiškia, kad tam, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje būtų įvykdyta atliekų tvarkymo sistemos reforma ir būtų įgyvendinti teisės aktų reikalavimai, yra būtina įvykdyti ginčo Pirkimą ir parinkti teisės aktų reikalavimus atitinkančius mišrių komunalinių atliekų tvarkytojus.
19. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, kiti ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

6Dėl bylos procesinės baigties

20. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti vadovaujantis ieškovės atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.