Byla 2-441/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3161-232/2012 iki ieškinio pareiškimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „DnB NORD bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3161-232/2012 iki ieškinio pareiškimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

5Pareiškėjas (ieškovas) A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Pareiškėjas prašė būsimo ieškinio užtikrinimui uždrausti atsakovui AB „DnB NORD bankas“ imtis bet kokių išieškojimo iš 0,95 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 7984-0003-0424, esančio Naujasėdžio k., Trakų r., veiksmų, sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0007/11/00161. Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu R. G., veikdami per atstovę A. M., pasirašė kreditavimo sutartį, pagal kurią ieškovas ir tretysis asmuo, kaip solidarieji skolininkai, paėmė 749 000 Lt dydžio kreditą iš atsakovo. Iš šios sumos atstovė nupirko minėtą žemės sklypą už 320 000 Lt, nors tikroji šio žemės sklypo vertė siekia tik 150 000 Lt. Žemės sklypas buvo hipoteka įkeistas atsakovui. Pareiškėjas nurodė, kad jo ir trečiojo asmens atstovė A. M. veikė pažeisdama savo įgaliojimus ir dėl to jie tapo AB „DnB NORD bankas“ darbuotojų ir atstovės nesąžiningo tarpusavio susitarimo aukomis, dėl kurio atstovei buvo suteiktas didesnis kreditas nei reikalavo ieškovas ir tretysis asmuo. Pažymėjo, kad pareiškėjas ketina ieškiniu reikšti reikalavimą dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir hipotekos lakšto, kuriuo įkeistas minėtas sklypas, pripažinimo negaliojančiu. Be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo visų reikšmingų dokumentų savo reikalavimui dėl kredito sutarties ir hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais pagrįsti, todėl kreipėsi į atsakovą, kad šie dokumentai jam būtų pateikti kuo greičiau ir jais remiantis jis galėtų pareikšti ieškinį. Nurodė, kad yra pradėtas vykdyti išieškojimas iš minėto žemės sklypo, jis ketinamas parduoti iš varžytynių. Jei žemės sklypas būtų parduotas, tuomet gali būti nebeįmanoma pritaikyti restitucijos, kylančios iš hipotekos lakšto pripažinimo neteisėtu ir tokiu būdu gali būti pažeisti teisėti pareiškėjo ir trečiojo asmens interesai, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. nutartimi tenkino pareiškėjo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovui AB „DnB NORD bankas“ imtis bet kokių išieškojimo iš 0,95 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 7984-0003-0424, esančio Naujasėdžio k., Trakų r., veiksmų. Teismas nurodė, kad perleidus minėtą sklypą sąžiningiems tretiesiems asmenims, galimai patenkinus ieškovo (pareiškėjo) ieškinį būtų sudėtinga šalis grąžinti į pradinę padėtį, ieškovo interesų teisminė gynyba būtų apsunkinta, taigi teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atsakovas AB „DnB NORD bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

101) Ieškovas A. B. nepateikė jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Bankas yra moki finansinė institucija, kurios galimybės vykdyti savo prievoles šiuo metu ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo nekelia abejonių.

112) Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad galimai patenkinus ieškovo ieškinį būtų sudėtinga šalis grąžinti į pradinę padėtį, nes yra įmanoma ieškovo reikalavimo teisę nustatyti finansine išraiška ir bankui atlyginti parduodamo turto vertę.

123) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kelia grėsmę atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisėtam reikalavimui išieškoti įsiskolinimą iš įkeisto turto. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės taikomos neproporcingai ir nepagrįstai suvaržo atsakovo teises.

134) Pareiškėjas neturi teisinio pagrindo prašyti stabdyti išieškojimo veiksmus pagal įsigaliojusią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį. Grėsmės atsakovo turtiniams interesams negali sukelti išieškojimo iš įkeisto turto veiksmai, kurie atliekami pagal res judicata galią įgijusį teismo sprendimą.

145) Ieškovo teiginys, kad negali pateikti ieškinio, nes neturi reikšmingų dokumentų, yra nepagrįstas. Dokumentų, kurių jis prašo iš atsakovo, nepateikimas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pakankamas motyvas ieškiniui nepateikti. Pareiškėjas pakankamų ieškinio nepateikimo motyvų nenurodė, todėl neaišku, kodėl vilkinamas ieškinio bankui pareiškimas.

156) Ieškovas nepateikia įrodymų, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi grėsmė jo turtiniams interesams. Sutartimi prisiimti įsipareigojimai ir teismo nutartimi pripažinti hipotekos kreditoriaus reikalavimai nėra grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams.

167) Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad kreditavimo sutartis ir hipotekos lakštas buvo sudaryti neteisėtai. Pareiškėjo valią, veikdama generalinio įgaliojimo pagrindu, išreiškė A. M., kreditavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai. Ieškovo teiginiai, kad atstovė neišreiškė jo tikrosios valios, neįtakoja kreditavimo ir hipotekos sandorių teisėtumo ir pagrįstumo. Reikalavimas turėtų būti nukreiptas ne į banką – sąžiningą kreditorių, o į atstovę A. M..

178) Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo prašymo tikslingumo. Prašymo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikimas kartu su prašymu yra pagrindas preliminariai spręsti, jog būsimo ieškinio nei faktinis, nei teisinis pagrindas nebus įrodytas.

189) Ieškovas neginčija žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ir pilnai pripažįsta šiam sandoriui suteikto kredito dalį, o ginčija tik tą suteikto kredito dalį, kuri viršija įsigyto žemės sklypo vertę. Tokiu būdu ieškovas iš dalies sutiko su atsakovo reikalavimu dėl skolos išieškojimo už turtui pirkti suteiktą kreditą (320 000,00 Lt). Dėl to neaišku, kuo pareiškėjo turto pardavimas iš varžytynių pablogintų pareiškėjo padėtį, kadangi jam sumažėtų grąžintino įsiskolinimo atsakovui dalis.

1910) Skundžiama nutartis užketa kelią hipotekos kreditoriui įgyvendinti savo teises atgauti skolą iš hipoteka įkeisto turto, pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijus.

20Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. B. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

211) Ieškovas 2011 m. spalio 19 d. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais kreditavimo sutartį ir hipotekos sandorį, o restitucijos apskritai netaikyti. Dėl to yra ypač svarbu, kad turtas, kurį atsakovas planuoja parduoti iš varžytynių, liktų ieškovo nuosavybėje.

222) Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje laikinosios apsaugos priemonės, stabdančios išieškojimą iš įkeisto turto, pripažįstamos adekvačiu ir proporcingu ieškovo reikalavimo užtikrinimu.

233) Atsakovas, išduodamas 749 000 Lt dydžio kreditą, elgėsi neatsakingai, nes ieškovas savo paraiškoje buvo nurodęs ir prašęs suteikti tik 400 000 Lt kreditą. Tuometinė ieškovo atstovė šiurkščiai pažeidė ieškovo interesus ir piktnaudžiavo suteiktu įgaliojimu, tačiau prie to prisidėjo savo veiksmais ar neveikimu ir atsakovo darbuotojai.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

25Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui imtis bet kokių išieškojimo iš ginčo turto veiksmų iki ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais padavimo.

26Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

27Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Preliminarus prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų duomenų vertinimas turi būti atliktas ir tuomet, kai pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškinys bus pareikštas ir pagal jį palankus sprendimas ieškovui galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).

28Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Tuo atveju, kai pareiškėjas, pateikęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo pateikė duomenis apie tai, kad jis ketina ginčyti sandorius, kuriais suvaržytos nuosavybės teisės į turtą, į kurį atsakovas ketina nukreipti išieškojimą, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir areštuoti ginčo objektą.

29Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. nutartimi tenkino pareiškėjo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo ir uždraudė atsakovui AB „DnB NORD bankas“ imtis bet kokių išieškojimo iš 0,95 ha ploto žemės sklypo, esančio Naujasėdžio k., Trakų r., veiksmų. Pareiškėjas prašyme išdėstė aplinkybes, susijusias su jo subjektinių teisių galimu pažeidimu – nurodė, kad jo atstovė A. M. viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir su atsakovu sudarė neteisėtą kreditavimo sutartį bei hipotekos sandorį. Pareiškėjas tokį jos atstovės bei atsakovo darbuotojų susitarimą teisiškai vertina kaip nesąžiningą. A. B. taip pat nurodė, kad ketina ieškiniu reikšti reikalavimą dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir hipotekos lakšto, kuriuo įkeistas minėtas sklypas, pripažinimo negaliojančiu, nes šiuo metu neturi visų reikšmingų dokumentų savo reikalavimui dėl kredito sutarties ir hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais pagrįsti. Poreikį skubiai areštuoti ginčo turtą pareiškėjas grindė tuo, jog yra pradėtas vykdyti išieškojimas iš šio turto, jis ketinamas parduoti iš varžytynių. Šiuos savo teiginius pareiškėjas grindė sutartimi, kurią ketino ginčyti, išrašais iš viešų registrų, turto vertintojų atliktais ginčo turto įvertimais, antstolės M. L. 2011 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu „Dėl turto realizavimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0007-11-00161 bei kitais kartu su prašymu pateiktais dokumentais (b. l. 7). Kolegija sutinka, kad pagal pateiktų duomenų preliminarų įvertinimą pareiškėjui (ieškovui) palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybė nekelia pagrįstų abejonių. Jei ginčo žemės sklypas būtų parduotas, gali būti nebeįmanoma įvykdyti galimo teismo sprendimo dėl hipotekos lakšto pripažinimo neteisėtu ir tokiu būdu gali būti pažeisti teisėti pareiškėjo ir trečiojo asmens interesai. Todėl neareštavus ginčo objekto iki ieškinio padavimo sprendimo vykdymas galėjo pasunkėti ar tapti neįmanomu. Pastebėtina ir tai, kad iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, jog A. B. jau yra padavęs ieškinį dėl šalių 2007 m. liepos 31 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-47 ir tą pačią dieną šalių sudaryto bei notarine forma patvirtinto hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiais. Teismas ieškinį priėmė ir iškėlė civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas turi pagrindą sutikti su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad neišsprendus ieškinio pagrįstumo klausimo, nėra pagrindo parduoti ginčo turtą. Perleidus šį turtą sąžiningam įgijėjui, nepagrįstai pasunkėtų ieškovo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, galimybės užtikrinti realią savo subjektinių teisių teisminę gynybą. Tai, kad ieškovas nepareiškė reikalavimo dėl ginčo turto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.

30Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

31Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki ieškinio padavimo. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios... 5. Pareiškėjas (ieškovas) A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. nutartimi tenkino pareiškėjo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atsakovas AB „DnB NORD bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 10. 1) Ieškovas A. B. nepateikė jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų... 11. 2) Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad galimai patenkinus... 12. 3) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kelia grėsmę atsakovo, kaip... 13. 4) Pareiškėjas neturi teisinio pagrindo prašyti stabdyti išieškojimo... 14. 5) Ieškovo teiginys, kad negali pateikti ieškinio, nes neturi reikšmingų... 15. 6) Ieškovas nepateikia įrodymų, kad jau prašymo taikyti laikinąsias... 16. 7) Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad kreditavimo sutartis ir... 17. 8) Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo prašymo tikslingumo.... 18. 9) Ieškovas neginčija žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ir... 19. 10) Skundžiama nutartis užketa kelią hipotekos kreditoriui įgyvendinti savo... 20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. B. prašo atsakovo atskirąjį... 21. 1) Ieškovas 2011 m. spalio 19 d. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo... 22. 2) Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje laikinosios... 23. 3) Atsakovas, išduodamas 749 000 Lt dydžio kreditą, elgėsi neatsakingai,... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 25. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos... 26. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui... 27. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje... 28. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo... 29. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 5 d. nutartimi... 30. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės... 31. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas,... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą....