Byla 2A-249-241/2015
Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo bei atskleidimo ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Express“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Express“ ieškinį atsakovams S. B., uždarajai akcinei bendrovei „Tirola“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Tirola Logistics“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo bei atskleidimo ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 570 143 Lt žalą (nuostolių), 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas įrodinėja neteisėtą ieškovo komercinės paslapties įgijimą, atskleidimą bei naudojimą, nesąžiningą ir neteisėtą konkurencinę veiklą ieškovo atžvilgiu, t. y. aplinkybes, kad atsakovai UAB „Tirola“ ir UAB „Tirola Logistics“, pasinaudodami konfidencialiomis ieškovo komercinę paslaptį sudarančiomis žiniomis, kurias neteisėtai atskleidė atsakovė S. B., perviliojo ieškovo klientus ir dėl to ieškovas patyrė žalą, kurią reikalauja priteisti iš atsakovų. Ieškovas nurodė, kad buvo įsteigtas 2011 m. kovo 22 d., nuo įkūrimo pradžios bendrovės pagrindinė ūkinė-komercinė veikla buvo krovinių pervežimas ir ekspedijavimas. Bendrovė sugebėjo sėkmingai įsitvirtinti Lietuvos rinkoje, nuo pat įsikūrimo pradžios ėmė bendradarbiauti su stambiomis užsienio kompanijomis. Nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė S. B. dirbo pas ieškovą. Darbo laikotarpiu S. B. buvo supažindinta su konfidencialios informacijos sąrašu. Atsakovė pasirašė konfidencialumo nuostatas dėl bendrovės komercinės paslapties sutarties. Pagal darbo sutarties 9.4, 9.5 punktus, S. B. įsipareigojo tiek darbo sutarties galiojimo metu, tiek po darbo sutarties su bendrove pasibaigimo nenaudoti, neperduoti, neskelbti ir kitaip neatskleisti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims informacijos, sudarančios ieškovo komercines paslaptis. Atsakovė 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutraukusi darbinius santykius su ieškovu, perėjo dirbti į UAB „Tirola“. Atsakovas UAB „Tirola“ pradėjo plėtoti neteisėtą, nesąžiningą konkurencinę veiklą pasinaudodamas komercinėmis ieškovo paslaptimis teikti analogiškas paslaugas ieškovo klientams, staigiai krito (arba visai nutrūko) ieškovo užsakymai ir gaunamos pajamos iš klientų Sveza-Les, Vivat Spedition, Smetek, Trinitee Limited, Wexis, Sparky GmbH, Avt Ltd ( Ru-Bg), Debora Ee Holzgruppe, Stanchem Spj, Sklejka Trade, Intermiks Met, UAB „AZ Medis“. Ieškovo patirta žala pasireiškė dviem aspektais: per negautų pajamų dydį – negavo 563 401,42 Lt pelno; ir atsakovas UAB „Tirola“ iš neteisėtų veiksmų gavo turtinę naudą, kuri taip pat pripažintina ieškovo nuostoliais. Neteisėtais bei tyčiniais ir kaltais veiksmais atsakovai pažeidė darbo sutarties nuostatas, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir CK 116 straipsnio 3 dalį. Negalima atriboti atsakovų atsakomybės, kadangi žalą atsakovai padarė bendrai, todėl jiems turėtų būti taikoma solidari atsakomybė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, taip pat atmetė atsakovo prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo; priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Tirola“ 7 567,95 Lt, atsakovei S. B. – 8 400 Lt, atsakovui UAB „Tirola logistics“ – 4 600 Lt bylinėjimosi išlaidų; sprendimui įsiteisėjus panaikino byloje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi atsakovams taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, kurio mastas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi padidintas iki 570 143,63 Lt.

7Atsižvelgdamas į tai, jog darbo sutartyje buvo numatytas įpareigojimas darbuotojui saugoti komercines paslaptis, visą kitą konfidencialią informaciją ir po darbo santykių pasibaigimo, teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Teismas taip pat atmetė atsakovų argumentus, jog S. B. atsakomybė negali būti taikoma dėl to, kad ji UAB „Tirola“ dirbo buhaltere, o ne pardavimų grupės vadove ir, kad šiuo metu atsakovų S. B. ir UAB „Tirola“ darbo santykiai yra pasibaigę. Teismas padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog atsakovė buvo UAB „Tirola“ darbuotoja, kaip tą numato CK 1.116 straipsnio 3 dalis. Teismas atkreipė dėmesį, kad tai, jog kokybės ir aplinkosaugos vadove įtvirtintas draudimas jį kopijuoti ir perduoti tretiesiems asmenims be vadovybės leidimo, vertintina kaip tam tikros ieškovo pastangos apsaugoti kokybės ir aplinkosaugos vadovą ir jame esančią informaciją, tačiau apie šį dokumentą nei darbo sutartyje, nei komercinę paslaptį sudarančių žinių sąraše nėra užsiminta. Ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių, jog atsakovė S. B. buvo supažindinta su kokybės ir aplinkosaugos vadovu, t. y. dalyvavo atitinkamuose mokymuose. Teismas nustatė, jog kokybės ir aplinkosaugos vadovas parengtas vadovaujantis ISO 9001:2008 ir ISO 14001:2004 standartais, jame pateikta informacija apie procesų schemą, procedūras ir pan., tačiau jame yra didelė dalis bendro pobūdžio informacijos, kuri yra išviešinta ieškovo internetiniame puslapyje. Teismo vertinimu, informacija apie procesų schemą, procedūras galėtų būti laikoma kaip turinti potencialią naudą, tačiau iš procedūrų aprašymo turinio teismas sprendė, kad tai yra ieškovo darbuotojų veiksmų aprašymas, vadybininkų, dirbančių su klientais atveju – nuo susisiekimo su klientu iki atsiskaitymo su klientu ar vežėju ir pan. Darbuotojo įgytos žinios ir susiformavę įgūdžiai yra jo nuosavybė, todėl draudimas jais naudotis, kuomet šalys nėra sudariusios nekonkuravimo sutarties, prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Vertindamas ieškovo pateiktą komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašą, teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė papildomų įrodymų, jog būtent šis sąrašas buvo pateikiamas darbuotojams susipažinti, kadangi dokumento pavadinimas neatitinka darbo sutarties su atsakove priede minimu pavadinimu „konfidencialios informacijos sąrašas“, nėra duomenų apie šio sąrašo parengimo datą, jis nėra tinkamai patvirtintas. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, jog atsakovė žinojo apie komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašą, t. y. kokios konkrečiai jos žinios yra ieškovo komercinė paslaptis. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovė žinojo ieškovo klientus, jų atstovų duomenis, neturi reikšmės, kadangi turimų žinių ir įgūdžių atsakovė nei savo, nei atsakovo UAB „Tirola“ naudai toliau nenaudojo, kadangi nebedirbo su klientais. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad S. B. kažkokiu pavidalu (žodiniu, rašytiniu) perdavė iš ieškovo gautą informaciją atsakovui UAB „Tirola“ bei padarė žalos ieškovui. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog informacija apie ieškovo klientus, siūlomas paslaugas ir kainas yra viešai prieinama, taip pat ją galima gauti viešose duomenų bazėse. Teismas pripažino, jog tarp šios srities įmonių yra normali praktika siūlyti konkurencingas paslaugas kitiems rinkos dalyviams, o šių susidomėjimas dar nereiškia, jog įmonė veikė nesąžiningai. Kadangi ieškovas savo reikalavimą dėl padarytos žalos grindė nesąžiningos konkurencijos veiksmais pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tuo jog atsakovas nesąžiningos konkurencijos veiksmus atliko gavęs iš atsakovės S. B. neteisėtai atskleistą komercinę paslaptį, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo UAB „Tirola“ neteisėtus veiksmus, todėl ieškinį atmetė. Nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų, teismas nepasisakė dėl ieškovo nurodomų su žala susijusių aplinkybių.

8Nenustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą spręsti apie ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas netenkino atsakovų UAB „Tirola Logistics“ ir UAB „Tirola“ prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui paskyrimo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovų 570 143,63 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas bei išduoti Europos vykdomąjį raštą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Teismo argumentus, kad atsakovė nežinojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančios informacijos, paneigia atsakovės ir ieškovo sudaryta darbo sutartis. Darbo sutartyje tiesiogiai įrašyta ir detalizuota sąlyga dėl ieškovo komercinę paslaptį sudarančių duomenų naudojimo, todėl argumentai, jog atsakovė nebuvo supažindinta su kokybės vadybos dokumentais, nėra reikšmingi. Darbo sutarties 9.4 punktas yra aiškus ir pakankamai detalizuotas tiek įsipareigojimų, tiek informacijos, kuri laikoma ieškovo komercine paslaptimi, aspektais.

122. Neteisingos teismo išvados, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių sąžiningą konkurenciją ar konfidencialios informacijos apsaugą. Atsakovė dar nenutraukusi darbo santykių su ieškovu sutarė dėl darbo ieškovo konkurento bendrovėje ir bendrais tyčiniais veiksmais kartu su buvusiais bendradarbiais D. L., T. B. ir I. B. įsteigė konkuruojantį ūkio subjektą, pasinaudojo ieškovo komercine paslaptimi – duomenimis apie ieškovo klientus, skatino ieškovo klientus vežti krovinius ne per ieškovo bendrovę, o per atsakovą, siekė ieškovo klientus pervilioti į UAB „Tirola“.

133. Byloje pateikti atsakovo buhalterinių dokumentų apie kiekvieną mėnesį iš ieškovo klientų gautas pajamas išrašai patvirtina, kad patikslintame ieškinyje nurodyti klientai buvo pervilioti pas atsakovus. Klientų komerciniai ryšiai su atsakovu susiformavo atsakovei S. B. neteisėtai atskleidus ieškovo komercines paslaptis. Tai, kad minėti asmenys tapo atsakovo klientais būtent 2012 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais turėjo būti sąlygoti atsakovės S. B. veiksmų – ieškovo komercine paslaptimi esančios informacijos perdavimu ieškovo konkurentu esančiam atsakovui.

144. Ieškovas ir atsakovas veikia siauroje rinkoje, todėl tų pačių kontrahentų suradimas ir jų užsakymų perėmimas negali būti laikomas atsitiktinumu, kurį galėjo sąlygoti pasyvus atsakovo elgesys ir užsakymų gavimas klientų iniciatyva. Atsakovas, pasinaudodamas S. B. žiniomis apie ieškovo klientus, aktyviais veiksmais: siūlant ieškovo klientams savo paslaugas, perėmė ieškovo klientų užsakymus.

155. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje pateikta pakankamai duomenų apie tai, jog informacija apie ieškovo klientus, siūlomas paslaugas ir kainas yra viešai prieinama, taip pat ją galima gauti viešose duomenų bazėse. Atsakovo nurodytame internetiniame tinklapyje yra pateikiami tik duomenys apie siuntėjo pavadinimą, adresą, INN, gavėjo pavadinimą, adresą, paskirties šalį ir transporto rūšies pavadinimą. „Duomenų byloje“ nėra nurodomi siuntėjo ir gavėjo kontaktiniai telefono numeriai ir elektroninio pašto adresai, kontaktiniai asmenys, jų vardai, pavardės, telefono numeriai, krovinių duomenys ir specifika, tikslūs maršrutai, sutartinės kainos, nuolaidos, apmokėjimo terminai, klientų specifiniai pageidavimai ir pačių klientų specifika, teikiamų paslaugų apimtis ir intensyvumas, klientų mokumas ir patikimumas bei visi kiti svarbūs ir komercinę vertę turintys duomenys. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai ieškojo klientų internete, todėl aplinkybės, kad duomenis apie ieškovo klientus atsakovai gavo iš interneto, laikytinos neįrodytomis.

166. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog S. B. kažkokiu pavidalu perdavė iš ieškovo gautą informaciją atsakovui. Tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą bei dėl tos veiklos gautą naudą, tačiau akivaizdus ir ženklus iš ieškovo klientų gaunamų pajamų sumažėjimas iš karto po to, vos tik S. B. nutraukė darbo santykius su ieškovu, įrodo, kad buvo neteisėtai ir nesąžiningai pasinaudota ieškovo komercine paslaptimi.

177. Nepagrįsta teismo išvada, kad nenustačius atsakovės S. B. neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo UAB „Tirola“ neteisėtų veiksmų. KĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas naudoti atitinkamai sužinotą komercinę paslaptį sudarančią informaciją tam tikrą laiką (vienerius metus), jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Atsakovė S. B. buvo susaistyta įsipareigojimais neatskleisti ieškovui priklausančios komercinės paslapties, todėl jai dirbant pas ieškovo tiesioginį konkurentą ir pasinaudojant ieškovui priklausančia komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti, atsakovės veiksmų neteisėtumas ir kaltė yra įrodyti.

188. Ieškovas įgijo teisę į nuostolių (žalos), atsiradusių kaip atsakovų neteisėtų veiksmų padarinys, atlyginimą KĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei CK 1.116 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais. Ieškovo patirti nuostoliai pasireiškia per negautų pajamų dydį, o atsakovo iš neteisėtų veiksmų gauta turtinė nauda taip pat pripažintina ieškovo nuostoliais.

19Atsakovė S. B. prašo ieškovo apeliacinį skundą ir prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

201. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo nurodyta informacija turi būti laikoma komercine paslaptimi ir, kad su tokia informacija atsakovė buvo supažindinta. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo nurodoma informacija neatitinka komercinės paslapties požymių, todėl nagrinėjamoje byloje nėra aktualu, ar atsakovė žinojo ieškovo nurodomą informaciją.

212. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo nurodoma informacija atitinka teisės aktų nuostatose ir Lietuvos teismų praktikoje įtvirtinamus komercinės paslapties požymius. Informacijos apie klientus ar jų kontaktų turėjimas savaime nelemia konkurencinio pranašumo, nes klientai vertina pačių įmonių, teikiančių logistikos paslaugas, patikimumą. Ieškovo nurodoma informacija neatitinka ir kitų komercinės paslapties požymių – ji negali būti kvalifikuojama kaip slapta ir viešai neprieinama.

223. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovei negali būti taikoma atsakomybė už tariamą ieškovo įmonės komercinių paslapčių atskleidimą, jeigu ieškovo įmonėje iš viso nebuvo tinkamai apibrėžta, kas turėtų būti laikoma ieškovo įmonės komercine paslaptimi. Tinkamas dokumentų, apibrėžiančių, kas turėtų būti laikoma įmonės komercine paslaptimi, patvirtinimas ir darbuotojų supažindinimas su jais, yra esminė sąlyga, sudaranti prielaidas darbuotojams atitinkamą informaciją kvalifikuoti komercine paslaptimi ir nepažeisti tokiai informacijai taikomų apsaugos reikalavimų.

234. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad iš darbo sutarties su atsakove turinio atsakovei buvo žinoma, kokie duomenys turėtų būti pripažįstami ieškovo komercine paslaptimi ir tikslus jų turinys. Ieškovo ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje nuostatų, draudžiančių atskleisti ieškovo konfidencialią informaciją, įtvirtinimas, nėra pakankamas įrodyti, kad ieškovo įmonėje buvo tinkamai apibrėžta, kas turėtų būti pripažįstama ieškovo komercine paslaptimi ir, kad tokia informacija buvo žinoma atsakovei. Darbo sutarties su atsakove 9.4 punkte nėra nurodoma, kad ieškovo komercinėmis paslaptimis būtų laikomi duomenys apie ieškovo klientus.

245. Ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Nagrinėjant ieškovo ir atsakovo UAB „Tirola“ pateiktus buhalterinius dokumentus, darytina išvada, kad atsakovei išėjus iš ieškovo įmonės, klientai, kuriuos aptarnavo atsakovė, toliau naudojosi ieškovo paslaugomis, kai kurie klientai, dirbę su Autostarto grupe, nepradėjo pilna apimtimi dirbti su ieškovo įmone, klientai ginčo metu nesuteikė prioriteto nei vienai įmonei – teikė panašų skaičių užsakymų ir ieškovui, ir atsakovui.

256. Ieškovo pozicija dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų yra paremta vienintele prielaida, kad komercinės paslapties atskleidimo ir klientų perviliojimo veiksmus įrodo ieškovo patirtas pajamų kritimas iš nurodytų klientų, atsakovei pradėjus dirbti pas atsakovą. Ši ieškovo prielaida neteisinga ir nepagrįsta, nes ieškovas nenurodo nei vieno realaus ir konkretaus veiksmo, kurį atliko atsakovė neva atskleisdama ieškovo komercines paslaptis ar atlikdama neva kitus neteisėtus veiksmus.

267. Ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo negautų pajamų forma, turi įrodyti, kad jis būtų realiai gavęs reikalaujamą sumą kaip pajamas iš atitinkamų klientų, jei nebūtų buvę tariamo atsakovės pažeidimo. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad po tariamo klientų perleidimo 2011 m. ieškovo pajamos nesiekia tų pajamų, kurias iš tų pačių klientų gaudavo UAB „Autostarto grupė“ atitinkamu metu 2010 m.

278. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnį ir 6.210 straipsnį, ieškovas iš atsakovės galėtų reikalauti nebent 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo tuo atveju, jei įrodytų savo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą ir teisėtumą.

289. Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja būtinosios sąlygos Europos vykdomojo rašto išdavimui. Europos vykdomasis raštas gali būti išduodamas tais atvejais, kai skolininkas sutinka su jam pareikštu reikalavimu arba teismo procese veikia pasyviai, neginčydamas jam pareikšto reikalavimo.

29Atsakovas UAB „Tirola“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

301. Teismas padarė teisingą išvadą dėl konkretaus ieškovo komercinės paslapties sąrašo nebuvimo ir tinkamo neįforminimo, komercinės paslapties turinio nebuvimo, o taip pat pagrįstai konstatavo, kad atsakovė S. B. nebuvo tinkamai supažindinta su ieškovo bendrovės komercinių paslapčių sąrašu ir todėl neturėjo įsipareigojimo jų saugoti.

312. Apelianto argumentai, kad nepaisant to, jog ieškovo įmonėje nebuvo ir į bylą nėra pateikta neginčytinų ir galiojančių dokumentų, kurie įtvirtintų atsakovės S. B. pareigą saugoti komercinę paslaptį, jai tokia pareiga kyla vien iš darbo sutarties nuostatų, prieštarauja galiojančiai teisei. Apeliantas neįrodė, jog jo nurodoma informacija, kurią dėl darbo santykių ieškovo bendrovėje potencialiai galėjo žinoti atsakovė ir kuri galėjo suteikti atsakovui galimybes nesąžiningai konkuruoti, atitiko būtinuosius įstatyme įtvirtintus komercinės paslapties požymius.

323. Pateikta darbo sutartis negali būti laikoma tinkamu įrodymu dėl konfidencialios informacijos egzistavimo ir jos tinkamo įforminimo, kadangi darbo sutartyje įtvirtintos nuostatos dėl komercinių paslapčių saugojimo bei komercinės paslapties sąvokos yra bendro pobūdžio bei deklaratyvios, neatitinka CK 1.116 straipsnyje įtvirtintų požymių, todėl teismo išvada, kad apeliantas ėmėsi tam tikrų priemonių konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties apsaugai, tačiau nepakankamų tam, kad būtų galima konstatuoti neteisėtus atsakovų veiksmus, yra pagrįsta.

334. Ieškovo nurodoma konfidenciali informacija apie klientus, jų atstovus ir kontaktinius duomenis, yra laisvai viešai prieinama internete ir/arba atitinkamose duomenų bazėse ir su ja gali susipažinti visi suinteresuoti asmenys, veikiantys pervežimo rinkoje.

345. Apeliantas neteisus sakydamas, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė S. B. dirbdama ieškovo įmonėje būtų sutarusi dėl darbo ieškovo konkurento įmonėje ar būtų nusprendusi įsteigti konkuruojantį ūkio subjektą ir taip pažeidusi darbo sutarties sąlygas. Nekonkuravimo susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudarytas. Todėl faktas, kad atsakovė įsidarbino konkurento įmonėje, niekaip neįrodo nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Analogiškų paslaugų teikimas tiems patiems klientams negali būti vertinamas kaip neteisėti veiksmai, nes bendrovėms veikiant siauroje rinkoje, tiek ieškovo, tiek atsakovo veikloje gali būti sudaromi komerciniai sandoriai, kada dalis kontrahentų bus tie patys rinkos dalyviai, ką patvirtina ir byloje surinkti įrodymai.

356. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad klientų komerciniai ryšiai su atsakovu susiformavo tik atsakovei S. B. nutraukus darbo santykius su ieškovu ir klientai su ieškovu nebedirbo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tam tikros įmonės su atsakovu pradėjo dirbti dar prieš atsakovei įsidarbinant atsakovo įmonėje, o didžioji dalis įmonių, kurias ieškovas įvardija kaip nuviliotus klientus, pirko ieškovo paslaugas ir 2013 m. (išimtis tik Wexis, Skleijka Trade bei AZ Medis).

367. Ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų, savo nuostolių buvimo, nuostolių dydžio ir priežastinio ryšio tarp nuostolių ir atsakovo veiksmų, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

378. Byloje neįrodytas žalos padarymo ieškovui faktas. Ieškovas nepateikė pirminių buhalterinių dokumentų, išrašų iš banko sąskaitų ir kitų oficialių buhalterinių dokumentų, kurie pagrįstų ieškovo pajamų iš nurodomų klientų gavimą ir praradimą. Ieškovas neįrodė, savo patirtų netiesioginių nuostolių dydžio ir savo realios galimybės gauti nurodytą sumą, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo negautų pajamų. Ydingas apelianto nuostolių skaičiavimo principas. Vienu metu negali būti reikalaujama ir negautų pajamų, ir atsakovo gautos naudos. Priešingu atveju iš žalą padariusio asmens būtų priteisiama daugiau, nei nukentėjusysis realiai patyrė nuostolių, o tai reikštų nepagristą nukentėjusiojo praturtėjimą.

38Atsakovas UAB „Tirola Logistics“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

391. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas UAB „Tirola Logistics“ atliko neteistus veiksmus, t. y. pasinaudojo ieškovo minima komercine paslaptimi ir siekė nesąžiningai konkuruoti. Ieškovo argumentai, kad UAB „Tirola Logistics“ su UAB „Tirola“ bendrai vykdo ekspedijavimo veiklą nepagrįsti įrodymais. Atsakovas UAB „Tirola Logistics“ yra pateikęs steigėjų ir akcininkų sąrašą, duomenis iš banko įstaigų apie tai, jog nėra gavęs pajamų iš ieškovo nurodytų neva perviliotų klientų.

402. Ieškovas neturi pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo, kadangi neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų.

413. Ieškovui už piktnaudžiavimą procesu – reiškiant nepagrįstus ieškinius kitiems tos pačios rinkos dalyviams, siekiant sutrikdyti jų veiklą ir gauti papildomų pajamų, skirtina 20 000 Lt.

42IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

44Dėl ieškovo pateiktų paaiškinimų

45Ieškovas apeliacinės instancijos teismui 2015 m. balandžio 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su jais pateikdamas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-183-516/2015 pagal ieškovo UAB „Auto Express“ ieškinį atsakovams I. B. ir UAB „Tirola“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir žalos atlyginimo, kuriuo teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 49 989,15 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktuose paaiškinimuose ieškovas teigia, kad šioje civilinėje byloje turėtų būti vadovaujamasi nurodytoje byloje priimtu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, kadangi abiejų bylų faktinės ir teisinės aplinkybės yra identiškos. Ieškovas pateiktuose paaiškinimuose cituoja Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-183-516/2015 nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas. Nei pateiktas teismo sprendimas, nei paaiškinimuose dėstomos kitoje byloje teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados, nelaikytini naujais įrodymais CPK 177 straipsnio prasme, todėl teismas ieškovo pateiktų paaiškinimų priėmimo klausimo nesprendžia ir pateiktą dokumentą pripažįsta informacinio pobūdžio informacija.

46Byloje nustatyta, kad ieškovo bendrovė buvo įsteigta 2011 m. kovo 22 d. (1 t., 27-28 b. l.). Bendrovės pagrindinė ūkinė–komercinė veikla yra krovinių vežimas keliais, papildomoji ir pagalbinė transporto veikla, muitinės tarpininkų veikla, krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla, vežimo dokumentų ir kelionės lapų parengimo bei išdavimo veikla. Ieškovas ir atsakovė S. B. 2011 m. liepos 21 d. sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovė neterminuotam laikui buvo priimta dirbti pardavimų grupės vadove (1 t., 16-19 b. l.). Darbo sutarties 9.4 punktu atsakovė įsipareigojo išlaikyti visišką žinių, kurias gavo dirbdama pas darbdavį slaptumą, neatskleisti komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su darbdaviu arba jo klientais. Sutarties 9.5 punkte numatyta, kad darbuotojo įsipareigojimai saugoti komercines paslaptis ir visą kitą konfidencialią informaciją išlieka ir po darbo santykių pasibaigimo. Priede prie darbo sutarties yra atsakovės parašas ir žyma, kad su konfidencialios informacijos sąrašu atsakovė yra susipažinusi. Atsakovė 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutraukė darbo sutartį su ieškovu ir nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. pradėjo dirbti atsakovo UAB „Tirola“ bendrovėje buhaltere (1 t., 93-94 b. l.). Atsakovas UAB „Tirola“ yra ieškovo konkurentas – bendrovė teikianti krovinių ir ekspedijavimo paslaugas, įsteigta 2011 m. rugpjūčio 22 d. (1 t., 22-24 b. l.). Atsakovei nustojus dirbti ieškovo įmonėje, ieškovo grynasis pelnas iš ieškovo klientų per 12 mėnesių krito iki 220 513,39 Lt, todėl, ieškovo teigimu, nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. jis negavo 570 143, 63 Lt grynojo pelno.

47Dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi ir jos apsaugos

48Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovo bendrovėje buvo įtvirtintas komercinių paslapčių sąrašas, ar ieškovo nurodoma informacija atitinka komercinės paslapties sampratą ir, ar atsakovė buvo su ja tinkamai supažindinta. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė žinojo apie komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašą, t. y. kokios konkrečiai žinios yra ieškovo komercinė paslaptis. Apeliantas su šiomis teismo išvadomis nesutinka, teigdamas, jog byloje pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma, jog duomenys apie ieškovo klientus yra ieškovo komercinė paslaptis.

49CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektas, taigi, kaip ir visi kiti pramoninės nuosavybės objektai (patentai, prekių ženklai, dizainas, pan.) yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Aiškinant CK 1.116 straipsnio nuostatas, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog komercinę paslaptį sudaro tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims, turi komercinę (gamybinę) vertę ir yra saugoma. Informacijos slaptumas nereiškia, kad informacija turi būti absoliučiai slapta. Reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-326/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą, tačiau faktas, kad bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, savaime neturi būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-366/2011). Sprendžiant, ar konfidencialios informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, vertintinos aplinkybės, kaip tokia informacija buvo apibūdinta, ar ją žinoję darbuotojai informuoti apie tam tikrų duomenų išskirtinę komercinę (gamybinę) vertę, ar ši informacija nebuvo viešai prieinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).

50Ieškovo teigimu, visos esminės nuostatos dėl ieškovo komercinių paslapčių buvo įtvirtintos atsakovės darbo sutartyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į darbo sutarties 9.4 punktą galima daryti išvadą, kad informaciją, susijusią su klientais, ieškovas laiko komercine paslaptimi. Minėtame punkte numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su darbdaviu arba jo klientais. Sutartyje įtvirtina, kad komercinėmis paslaptys yra duomenys, kuriuos darbdavys nori išlaikyti konfidencialiais. Komercinėmis paslaptimis laikoma informacija, susijusi su įprastinėmis darbdavio ūkinės veiklos operacijomis: pardavimai, kaštai, pelnas, kainų struktūra, prekybinės kainos, įsigijimo kainos, kainų politika, ūkinės veiklos organizavimas, tiekėjų ir vartotojų sąrašai. Šios darbo sutarties nuostatos patvirtina ieškovo siekį su klientais susijusią informaciją laikyti įmonės komercine paslaptimi. Darbo sutarties 9.5 punkte įtvirtintas darbuotojo įsipareigojimas saugoti komercines paslaptis ir visą kitą konfidencialią informaciją ir po darbo santykių pasibaigimo. Darbo sutarties 9.4 ir 9.5 punktai, sutarties priedas, kuriame nurodyta, kad atsakovė susipažino su konfidencialios informacijos sąrašu ir šį faktą patvirtino įrašu „susipažinau“ bei savo parašu (1 t., 20 b. l.), leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad ieškovas ėmėsi protingų organizacinių ir teisinių priemonių siekdamas apsaugoti su klientais susijusią informaciją, ją pripažindamas bendrovės komercine paslaptimi. Iš darbo sutarties 9.4 ir 9.5 punktų atsakovei turėjo būti aišku ir supranta, jog informacija apie ieškovo klientus yra laikytina komercine paslaptimi, todėl teismo argumentus, kad atsakovė nežinojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančios informacijos ar, kad su ja nebuvo supažindinta, paneigia darbo sutarties nuostatos. Darbo sutarties 9.4 punktas yra aiškus ir pakankamai detalizuotas tiek įsipareigojimų, tiek informacijos, kuri pripažįstama ieškovo komercine paslaptimi, aspektais, todėl pasirašydama darbo sutartį atsakovė įsipareigojo saugoti informaciją apie ieškovo klientus ir po sutarties pasibaigimo. Atsakovei, kaip pardavimų grupės vadovei, darbo sutartyje esantis įrašas, jog informacija apie klientus yra konfidenciali, negali būti nesuvokiamas dėl tokios sąvokos nekonkretumo.

51Atsakovų teigimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovo įmonėje buvo patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas bei, kad atsakovė buvo su juo supažindinta. Atsakovų teigimu, ieškovo pateiktas dokumentas, pavadintas „Komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas“ negali būti laikomas tinkamu įrodymų, kad įmonėje buvo sudarytas ir tinkamai patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas, nes pateiktas dokumentas yra neaiškios autorystės, nėra nurodyta jo patvirtinimo data, nėra patvirtintas ieškovo vadovo, dokumento pavadinimas neatitinka darbo sutarties su atsakove priede nurodyto pavadinimo („Konfidencialios informacijos sąrašas“). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė darbo sutarties priede pasirašė, jog su konfidencialios informacijos sąrašu susipažino, leidžia daryti išvadą, kad toks sąrašas bendrovėje buvo, o pavadinimų nesutapimas neturi esminės reikšmės. Kita vertus, vien iš darbo sutarties nuostatų yra aišku, kad informaciją apie klientus ieškovas laiko komercine paslaptimi, o pasirašydama darbo sutartį atsakovė su jos sąlygomis susipažino, įsipareigojo neatskleisti su klientais susijusios informacijos ir po darbo teisinių santykių pasibaigimo.

52Pagal užimamas pareigas (pardavimų grupės vadovė) atsakovei buvo žinoma visa su klientais susijusi informacija – klientų pavadinimai, adresai, kontaktiniai asmenys ir tų asmenų kontaktiniai duomenys, krovinių duomenys, vežimo maršrutai, būdai, sutartinės kainos, apmokėjimo terminai (2 t., 71-206 b. l.) ir šia informacija atsakovė naudojosi. Ieškovo duomenų bazėje atsakovei buvo priskirti konkretūs klientai, kiti darbuotojai su šiais klientai negalėjo dirbti (3 t., 106-111, 4 t., 117, 118-124), o informacija apie ieškovo klientus buvo kaupiama įdiegtoje duomenų valdymo sistemoje, kuri nebuvo prieinama tretiesiems asmenims, prie kurios prisijungiama tik su slaptažodžiu.

53Atsakovų teigimu, ieškovo nurodoma informacija apie ieškovo klientus negali būti laikoma komercine paslaptimi, kadangi ji yra viešai prieinama ir neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos komercinės paslapties sampratos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad informacija apie kliento pavadinimą negali būti savaime pripažįstama komercine paslaptimi, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė disponavo duomenų apie ieškovo klientus visuma, o šių duomenų žinojimas konkurentui suteikia pranašumą veikiant krovinių pervežimo/ekspedijavimo paslaugų teikimo srityje, palengvina konkurencinę kovą dėl klientų pritraukimo. Be to, tokios apimties informacija apie klientus, kuria disponavo atsakovė, nėra viešai prieinama, todėl atitinka komercinės paslapties reikalavimą. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika. Kasacinis teismas, pagrįsdamas informacijos apie klientus priskyrimą komercinėms ūkio subjekto paslaptims, konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovo klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra ieškovo klientai; kad tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinama apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį, tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

54Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino komercinės paslapties sąvoką, nepagrįstai informacijos apie ieškovo klientus nepripažino įmonės komercine paslaptimi, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo bendrovėje CK 1.116 straipsnio prasme nebuvo apsaugoti duomenys apie klientus ir atsakovė su tokia informacija nebuvo supažindinta.

55Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų

56CK 1.116 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Tam, jog pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala (CK 1.116 str. 3 d., 6.249 str.) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu.

57Byloje konstatuota, kad ieškovo bendrovėje informacija apie ieškovo klientus laikytina komercine paslaptimi; kad atsakovė apie šią komercinę paslaptį buvo informuota ir įsipareigojo šios komercinę paslaptį sudarančios informacijos neatskleisti net ir pasibaigus darbo sutarčiai. Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovo bendrovėje darbo sutartį nutraukė 2012 m. rugpjūčio 20 d., o nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. pradėjo dirbti UAB „Tirola“, kuri vykdo transporto paslaugų, krovinių vežimo ir ekspedijavimo veiklą, t. y. yra ieškovo konkurentė. Atsakovės teigimu, ji darbo sutartį su ieškovu nutraukė dėl objektyvių priežasčių – sveikatos būklės ir neigiamos atmosferos darbe, o pas atsakovą įsidarbino ne vadybininke, o buhaltere, todėl šios aplinkybės paneigia komercinės paslapties atskleidimo galimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės dėl kurių ieškovė įsidarbino pas atsakovą nagrinėjamoje byloje nėra esminės, o atsakovės einamos buhalterės pareigos nepaneigia komercinės paslapties atskleidimo galimybės.

58Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė kažkokiu pavidalu (žodiniu, rašytiniu) perdavė atsakovui UAB „Tirola“ iš ieškovo gautą informaciją ir dėl to ieškovui buvo padaryta žala. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad tokio pobūdžio bylose sunku pateikti tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų komercinės paslapties perdavimo faktą, tačiau pritaria atsakovės argumentams, kad vien aplinkybė, jog ji įsidarbino atsakovo įmonėje, negali patvirtinti komercinės paslapties atskleidimo fakto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad su komercinės paslapties atskleidimu susijusiose bylose reikšmingi yra netiesioginiai įrodymai ir jų visapusiškas bei objektyvus vertinimas, nes gauti tiesioginių įrodymų apie paslapties atskleidimą patvirtinančius veiksmus ar neveikimą yra sunku. Tokiose bylose teismai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų tarpusavio ryšio turi spręsti vertindami byloje esančių įrodymų, tarp jų – ir netiesioginių, viseto duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, jog civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007).

59Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšmingi duomenys, kurie gali patvirtinti komercinės paslapties atskleidimo ir pasinaudojimo komercine paslaptimi faktą, tai ieškovo klientų, už kuriuos buvo atsakinga atsakovė, perėjimas dirbti pas atsakovą, intensyvus užsakymų atsakovui teikimas, o tokio bendradarbiavimo vykdymas pripažintinas tendencingu, o ne atsitiktiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

60Ieškovo teigimu, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo pervilioti šie klientai: Sveza-Les, Vivat Spedition, Smetek, Trinitee Limited, UAB Wexis, Sparky GmbH, Avt Ltd (Ru-Bg), Debora Ee Holzgruppe, Stanchem Spj, Sklejka Trade, Intermiks Met, UAB AZ Medis (4 t., 86-102 b. l.). Ieškovas nurodo, kad beveik visi ieškovo klientai atsakovui UAB „Tirola“ užsakymus pradėjo teikti 2012 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais, t. y. tuomet, kai atsakovė perėjo dirbti pas atsakovą. Atsakovo UAB „Tirola“ pateiktos reisų ataskaitos patvirtina, kad dalis ieškovo klientų su atsakovu pradėjo bendradarbiauti dar iki atsakovės darbo sutarties su atsakovu sudarymo (2012-08-21) (4 t., 46-50 b. l.). Kompanijos Vivat Spedition, Trinitee Limited, UAB Wexis, Avt Ltd (Ru-Bg) bei Debora Holzgruppe GMBH su atsakovu pradėjo bendradarbiauti dar tuomet, kai atsakovė dirbo pas ieškovą, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad šios bendrovės atsakovo paslaugas pasirinko dėl atsakovės perduotos komercinės paslapties.

61Vivat Spedition bei Trinitee Limited užsakymus atsakovui pradėjo teikti nuo 2011 m. lapkričio 1 d. (4 t.,46, 47 b. l.). Trinitee Limited nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. pas atsakovą užsakė 76 reisus (4 t., 47 b. l.), pas ieškovą nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. užsakė 130 reisų (2 t., 22-26 b. l.), o nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. – 133 reisus (6 t., 106-110 b. l.), nurodytu laikotarpiu pas atsakovą – 33 reisus (4 t., 54 b. l.). Šie duomenys patvirtina, kad klientas naudojosi abiejų bendrovių paslaugomis. Ieškovo užsakymų skaičius per šį laikotarpį nesumažėjo, o net 3 reisais padidėjo, tuo atveju pas atsakovą šio kliento užsakymų skaičius sumažėjo nuo 76 iki 33 reisų, todėl atsakovei perėjus dirbti pas atsakovą užsakymų skaičius su nurodytu klientu nepadidėjo. Vivat Spedition su atsakovu bendradarbiauja taip pat nuo 2011 m. lapkričio 1 d. ir per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. pas atsakovą užsakė 483 reisus (4 t., 46 b. l.), o ieškovui nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. pateikė užsakymus dėl 1 778 reisų (1 t., 169-225 b. l.). Pas ieškovą nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. šis klientas užsakė 561 reisą (6 t., 85-103 b. l.), o pas atsakovą – 118 (4 t., 52 b. l.). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. Vivat Spedition pateiktų užsakymų skaičių sumažino tiek ieškovui, tiek atsakovui, todėl nėra pagrindo daryti išvados dėl šio kliento perviliojimo į atsakovo įmonę. Nuo atsakovės įsidarbinimo pas atsakovą užsakymų skaičius iš nurodytų klientų pas atsakovą neišaugo, bendrovės nepradėjo intensyviau bendradarbiauti su atsakovu.

62Klientai UAB Wexis, Avt Ltd (Ru-Bg) bei Debora Holzgruppe GMBH su atsakovu pradėjo bendradarbiauti taip pat iki atsakovės darbo sutarties su atsakovu sudarymo. UAB Wexis su atsakovu pradėjo bendradarbiauti nuo 2012 m. birželio 1 d. ir iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. pateikė atsakovui užsakymus dėl 9 reisų (4 t., 48 b.l.); nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. – 11 (4 t., 55 b. l.). Ieškovui ši bendrovė nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo pateikusi užsakymų dėl 12 reisų, o nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. užsakymų neteikė. Atsižvelgiant į atsakovo bendradarbiavimą su šiuo klientu dar iki atsakovės įsidarbinimo pas atsakovą, negalima daryti išvados, jog užsakymai ieškovui buvo nutraukti dėl perduotos komercinės paslapties, kadangi paslaugų užsakymo nutraukimą galėjo sąlygoti įvairios priežastys.

63Avt Ltd (Ru-Bg) nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovui 1 užsakymą (4 t., 49 b.l.), o nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. taip pat vieną užsakymą (4 t., 57 b. l.). Ieškovui ši bendrovė nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. yra pateikusi užsakymus dėl 32 reisų, o nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. – dėl 20 reisų (6 t., 112 b. l.). Epizodinis šios bendrovės bendradarbiavimas su atsakovu negali patvirtinti nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei žalos ieškovui padarymo fakto. Debora Holzgruppe GmbH 2012 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovui užsakymus dėl 2 reisų, o nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. – dėl 4 reisų (4 t., 50 b. l.). Ieškovui ši bendrovė nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. yra pateikusi užsakymų dėl 19 reisų (2 t., 1 b. l.), o nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. – 16 reisų (6 t., 112 b. l.). Ši bendrovė su ieškovu bendradarbiauti nenustotojo, o keliais reisais sumažėjusi ieškovo teikiamų paslaugų apimtis nesuteikia pagrindo teigti, jog šį faktą sąlygojo atsakovų neteisėti veiksmai, kadangi nenustatytas kliento teikiamų užsakymo perkėlimo faktas atsakovui.

64Bendrovė Smetek su atsakovu pradėjo bendradarbiauti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. ir nuo šios dienos iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. pateikė užsakymus dėl 4 reisų (4 t., 53 b.l.). Ieškovui nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo pateikti užsakymai dėl 55 reisų (2 t., 30-31 b. l.), o nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. šis klientas pateikė užsakymus dėl 38 reisų (6 t., 104-105 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. buvo pateikti tik užsakymai dėl 4 reisų, dalies ieškovo klientų netekimo negalima pagrįsti klientų perėjimu pas atsakovą. Priešingai, šie duomenys patvirtina tolesnį kliento bendradarbiavimą su ieškovu, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis klientas buvo perviliotas. Sparky GmbH atsakovui 2012 m. spalio 1 d. pateikė vienintelį užsakymą (4 t., 56 b.l.). Ieškovui nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo pateikusi užsakymų dėl 11 reisų (2 t., 18 b. l.), o nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 metų rugpjūčio 20 d. pateikė vieną užsakymą (6 t., 111 b. l.). Aplinkybė, kad šis klientas atsakovui pateikė vieną užsakymą, neįrodo šio kliento perviliojimo pas atsakovą ar intensyvaus bendradarbiavimo su atsakovu nuo to laikotarpio, kai atsakovė pradėjo dirbti UAB „Tirola“. Stanchem Spj nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pateikė atsakovui vieną užsakymą (4 t., 59 b. l.). Ieškovui ši bendrovė nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. yra pateikusi užsakymų dėl 6 reisų (2 t., 2 b. l.), o nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. – dėl 5 reisų (6 t., 114 b. l.). Sklejka Trade nuo 2012 m. spalio 1 d. pateikė atsakovui užsakymus dėl 2 reisų (4 t., 60 b.l.). Ieškovui ši bendrovė nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. yra pateikusi užsakymų dėl 4 reisų (2 t., 3 b. l.), o nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. – dėl 1 reiso. Intermiks Met nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. atsakovui pateikė užsakymus dėl 5 reisų (4 t., 63 b.l.). Ieškovui ši bendrovė nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. yra pateikusi užsakymų dėl 6 reisų (2 t., 5 b. l.), o nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. – dėl 1 reiso (6 t., 115 b. l.). UAB “AZ Medis” 2012 m. rugsėjo 1 d. atsakovui pateikė vienintelį užsakymą (4 t., 61 b. l.). Ieškovui nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo pateikęs užsakymų dėl 3 reisų (2 t., 9 b. l.), o vėliau užsakymų neteikė. Nors su minėtomis bendrovėmis atsakovas pradėjo bendradarbiauti po atsakovės įsidarbinimo pas atsakovą, jokio sistemingo klientų perėjimo pas atsakovą lyginant ieškovo ir atsakovo užsakytų reisų skaičius negalima konstatuoti. Ieškovo klientų atsakovui pateikti pavieniai užsakymai neleidžia spręsti apie komercinės paslapties atskleidimo ir klientų perviliojimo faktą.

65Vienintelis klientas, kuris po atsakovės perėjimo dirbti pas atsakovą intensyviai pradėjo teikti atsakovui užsakymus yra Sveza-Les. Šis klientas nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. pas ieškovą buvo užsakęs 342 reisus (2 t., 32-43 b. l.), o nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. pas ieškovą užsakytų reisų skaičius sumažėjo iki 134 (6 t., 80-84 b. l.), o atsakovui buvo pateikti 163 užsakymai (4 t., 62 b. l.). Šio kliento intensyvus bendradarbiavimas galėtų būti vertinamas kaip perviliojimo faktas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tai yra tik vienintelis iš visų ieškovo nurodytų dvylikos klientų intensyviai pradėjęs bendradarbiauti su atsakovu po atsakovės perėjimo pas jį dirbti, toks faktas laikytinas atsitiktinumu, o ne bendra tendencija.

66Aptarti duomenys neleidžia konstatuoti komercinės paslapties atskleidimo bei klientų perviliojimo fakto. Jeigu iš byloje esančių duomenų būtų matyti, kad po atsakovės įsidarbino pas atsakovą UAB „Tirola“ su buvusias klientais užsakymų apimtys žymiai padidėjo ir atsakovas pradėjo intensyviai bendradarbiauti su naujais klientais, kurie teikdavo užsakymus atsakovui, būtų galima daryti prielaidą, kad dėl komercinės paslapties atkleidimo atsakovas turėjo galimybę nesąžiningai konkuruoti bei pervilioti ieškovo klientus. Nagrinėjamu atveju, klientai bendradarbiavo tiek su ieškovu, tiek su atsakovu; atsakovo užsakymų skaičius su buvusiais klientais nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d., kuomet pas atsakovą įsidarbino atsakovė, nepadidėjo, o priešingai sumažėjo. Naujų klientų atsakovui pateikti pavieniai užsakymai nepagrindžia klientų perėjimo pas atsakovą tendencijos, tokių užsakymų vertinti tendencingais ir priežastiniu, kad ir netiesioginiu ryšiu susijusiais su ieškovo komercinės paslapties fakto atskleidimu, nėra pagrindo, o vienintelio iš visų dvylikos klientų ryškus bendradarbiavimas po atsakovės įsidarbinimo pas atsakovą vertintinas kaip atsitiktinumas, o ne aplinkybė, kuri patvirtina komercinės paslapties atskleidimą. Išdėstytos aplinkybės neįrodo atsakovės veiksmų neteisėtumo, todėl nesąlygoja ir kitų atsakovų civilinės atsakomybės. Ieškovo apyvartai ir sumažėjusioms pajamoms galėjo turėti įtakos tiek ekonominio (objektyvaus) pobūdžio veiksniai, tiek ir su paties ieškovo bendrovės vykdoma veikla susiję veiksniai. Nekonstatavus neteisėtų atsakovų veiksmų, nėra pagrindo nagrinėti ieškovo argumentų dėl padarytos žalos dydžio ir fakto.

67Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, nėra pagrindo spręsti ieškovo prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.

68Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ar atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų, kadangi jie neturi esminės reikšmės teisingam nagrinėjamo ginčo išsprendimui.

69Dėl baudos ieškovui skyrimo

70Atsakovas UAB „Tirola Logistics“ prašo skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu – reiškiant nepagrįstus ieškinius kitiems tos pačios rinkos dalyviams, siekiant sutrikdyti jų veiklą ir gauti papildomų pajamų. Pagal CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalį, teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovo ieškinys atsakovui UAB „Tirola Logistics“ atmestas, o apeliacinis skundas netenkintas, nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesu fakto, todėl atsakovo prašymas dėl baudos ieškovui paskyrimo netenkintinas.

71Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

72Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

73Atsakovė S. B. prašo priteisti iš ieškovo 3 600 Lt (1 042,63 Eur) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas UAB „Tirola“ – 3 388 Lt (981,23 Eur) (8 t., 176-179 b. l.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu bei teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto atlygio dydžiais už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, konstatuoja, jog prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, tačiau įvertindama bylos sudėtingumą, jos apimtį, apeliaciniame skunde nurodytų argumentų gausą bei atitinkamai didelės apimties atsiliepimus, sprendžia, jog nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti išlaidų, todėl jos atsakovams priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str., 98 str.).

74Atsakovas UAB „Tirola Logistics“ nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str.).

75Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

76Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

77Priteisti atsakovei S. B., a. k. ( - ) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Express“, j. a. k. 302604536, 1 042,63 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt du eurus ir 63 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

78Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tirola“, j. a. k. 302657873, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Express“, j. a. k. 302604536, 981,23 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 23 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį... 7. Atsižvelgdamas į tai, jog darbo sutartyje buvo numatytas įpareigojimas... 8. Nenustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurios suteiktų... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 11. 1. Teismo argumentus, kad atsakovė nežinojo ieškovo komercinę paslaptį... 12. 2. Neteisingos teismo išvados, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų,... 13. 3. Byloje pateikti atsakovo buhalterinių dokumentų apie kiekvieną mėnesį... 14. 4. Ieškovas ir atsakovas veikia siauroje rinkoje, todėl tų pačių... 15. 5. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje pateikta pakankamai duomenų apie... 16. 6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog S. B. kažkokiu... 17. 7. Nepagrįsta teismo išvada, kad nenustačius atsakovės S. B. neteisėtų... 18. 8. Ieškovas įgijo teisę į nuostolių (žalos), atsiradusių kaip atsakovų... 19. Atsakovė S. B. prašo ieškovo apeliacinį skundą ir prašymą dėl Europos... 20. 1. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo nurodyta informacija turi būti... 21. 2. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo nurodoma... 22. 3. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovei negali būti taikoma atsakomybė... 23. 4. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad iš darbo sutarties su atsakove turinio... 24. 5. Ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų... 25. 6. Ieškovo pozicija dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų yra paremta... 26. 7. Ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo negautų pajamų forma, turi... 27. 8. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 6 procentų... 28. 9. Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja būtinosios sąlygos Europos vykdomojo... 29. Atsakovas UAB „Tirola“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir... 30. 1. Teismas padarė teisingą išvadą dėl konkretaus ieškovo komercinės... 31. 2. Apelianto argumentai, kad nepaisant to, jog ieškovo įmonėje nebuvo ir į... 32. 3. Pateikta darbo sutartis negali būti laikoma tinkamu įrodymu dėl... 33. 4. Ieškovo nurodoma konfidenciali informacija apie klientus, jų atstovus ir... 34. 5. Apeliantas neteisus sakydamas, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog... 35. 6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad klientų komerciniai ryšiai... 36. 7. Ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų, savo nuostolių buvimo,... 37. 8. Byloje neįrodytas žalos padarymo ieškovui faktas. Ieškovas nepateikė... 38. Atsakovas UAB „Tirola Logistics“ prašo ieškovo apeliacinį skundą... 39. 1. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas UAB „Tirola Logistics“ atliko... 40. 2. Ieškovas neturi pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo, kadangi... 41. 3. Ieškovui už piktnaudžiavimą procesu – reiškiant nepagrįstus... 42. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 44. Dėl ieškovo pateiktų paaiškinimų... 45. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui 2015 m. balandžio 20 d. pateikė... 46. Byloje nustatyta, kad ieškovo bendrovė buvo įsteigta 2011 m. kovo 22 d. (1... 47. Dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi ir jos apsaugos... 48. Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovo bendrovėje buvo įtvirtintas... 49. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine... 50. Ieškovo teigimu, visos esminės nuostatos dėl ieškovo komercinių... 51. Atsakovų teigimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovo įmonėje buvo... 52. Pagal užimamas pareigas (pardavimų grupės vadovė) atsakovei buvo žinoma... 53. Atsakovų teigimu, ieškovo nurodoma informacija apie ieškovo klientus negali... 54. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 55. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų... 56. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad asmenys, neteisėtais būdais... 57. Byloje konstatuota, kad ieškovo bendrovėje informacija apie ieškovo klientus... 58. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė... 59. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšmingi duomenys,... 60. Ieškovo teigimu, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo pervilioti šie... 61. Vivat Spedition bei Trinitee Limited užsakymus atsakovui pradėjo teikti nuo... 62. Klientai UAB Wexis, Avt Ltd (Ru-Bg) bei Debora Holzgruppe GMBH su atsakovu... 63. Avt Ltd (Ru-Bg) nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovui 1 užsakymą (4... 64. Bendrovė Smetek su atsakovu pradėjo bendradarbiauti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.... 65. Vienintelis klientas, kuris po atsakovės perėjimo dirbti pas atsakovą... 66. Aptarti duomenys neleidžia konstatuoti komercinės paslapties atskleidimo bei... 67. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, nėra pagrindo spręsti ieškovo prašymo... 68. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ar... 69. Dėl baudos ieškovui skyrimo... 70. Atsakovas UAB „Tirola Logistics“ prašo skirti ieškovui 20 000 Lt baudą... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 72. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme... 73. Atsakovė S. B. prašo priteisti iš ieškovo 3 600 Lt (1 042,63 Eur)... 74. Atsakovas UAB „Tirola Logistics“ nepateikė apeliacinės instancijos teisme... 75. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 76. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti... 77. Priteisti atsakovei S. B., a. k. ( - ) iš ieškovo uždarosios akcinės... 78. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tirola“, j. a. k....