Byla 2A-183-516/2015
Dėl nesąžiningų konkurencijos veiksmų ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AUTO EXPRESS, uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AUTO EXPRESS, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovams I. B. ir TIROLA, uždarajai akcinei bendrovei dėl nesąžiningų konkurencijos veiksmų ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimą, ir proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo bei taikymo klausimai.

5Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 640 390,69 Lt žalą (nuostolių), 6 % procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad ieškovas įsteigtas 2011 m. kovo 3 d., o atsakovas – 2011 m. rugpjūčio 22 d. Bendrovių veikla – krovinių pervežimas ir ekspedijavimas. Atsakovė I. B. nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. kovo 15 d. dirbo ieškovo įmonėje pardavimų grupės vadove, buvo supažindinta su konfidencialios informacijos sąrašu, su kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistema, pasirašė konfidencialumo nuostatas dėl bendrovės komercinės paslapties neatskleidimo (2011 m. rugsėjo 21 d. darbo sutartyje). Pagal Darbo sutarties 9.4., 9.5. punktus I. B. įsipareigojo tiek Darbo sutarties galiojimo metu, tiek po Darbo sutarties su bendrove pasibaigimo, nenaudoti, neperduoti, neskelbti ir kitaip neatskleisti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims informacijos, sudarančios ieškovo komercines paslaptis, pasirašė priedą prie darbo sutarties Nr. 23, iš kurio matyti, kad ji raštu supažindinta su konfidencialios informacijos sąrašu. Pažymėjo, kad konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties apsaugai ieškovas ėmėsi minėtų pakankamų priemonių. Atsakovė dirbdama ieškovo įmonėje sukaupė ir nuolatos disponavo informacija apie ieškovo klientus (užsakovus ir kontraktinius vežėjus), kurią sudarė informacija apie užsakovų kontaktinius asmenis (atstovus), užsakovų krovinius, užsakymų pobūdį ir intensyvumą, užsakovams taikytas pervežimo kainas, jų sudėtines dalis (savikainą, maržą ir kt.). Ši informacija laikytina ieškovo komercine paslaptimi. Atsakovė nuo 2012 m. kovo 16 d. pradėjo dirbti atsakovo TIROLA, UAB, kuri pradėjo plėtoti nesąžiningą konkurencinę veiklą, t. y. pasinaudodamas komercinėmis ieškovo paslaptimis teikti analogiškas paslaugas ieškovo klientams, staigiai krito (arba visai nutrūko) ieškovo užsakymai ir gaunamos pajamos iš klientų A. K., Holwest Est OU, Hoi-Con GmbH, Perosha, Wal-mar, Globalply, DLH A.S., Interplus Services Ltd., S.C. Esprit Group, PFMK OOO, Technostar, Skipline Procesing OU, Biuro Handlowe GAMA, UAB Baltic tube services, Renox Sp.j., SC GalakoMert SRL, Diatomitovskij Kombinat OOO, Blockmile, Impuls GmbH, Skinest Baltija, EKO-HIT, Izopol, DLH Sverige AB, Mobel Sirche, Interkozha, Ziraks, DLH Nordisk, ACT Ltd., S. A..

7Nurodė, kad atsakovei dirbant ieškovo bendrovėje, ši per 6 mėn. laikotarpį (nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. kovo 15 d.) iš klientų gavo 1 885 377,40 Lt pajamų, o jai išėjus iš darbo – pajamos iš klientų laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2013 m. kovo 15 d. sudarė tik 942 094,45 Lt, t. y. atsakovei dirbant ieškovo bendrovėje, pastarasis iš klientų gavo dvigubai daugiau pajamų, nei per vienerius metus, kai ji nutraukė darbo santykius su ieškovu. Ieškovo teigimu, klientai iki šiol būtų teikę jam užsakymus, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi Darbo sutarties ir neteisėtai atskleidusi kitam atsakovui TIROLA, UAB ieškovo komercinių (gamybinių) paslapčių, o atsakovas TIROLA, UAB nebūtų neteisėtais būdais (be ieškovo sutikimo) įgijęs informacijos, kuri yra ieškovo komercinė (gamybinė) paslaptis bei ėmęsis nesąžiningos konkurencinės veiklos ieškovo atžvilgiu, turėdamas tikslą konkuruoti su ieškovu bei siekdamas naudos sau. Tokiu būdu atsakovai bendrais neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovui.

8Teigia, kad pagal minėtą paskaičiavimą ieškovo patirti nuostoliai: negautų pajamų dydis laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2013 m. kovo 15 d. sudaro 2 828 660,35 Lt (per 6 mėn. atsakovei dirbant ieškovo bendrovėje ieškovas gavo 1 361 381,45 Lt pajamų); taip pat atsakovo TIROLA, UAB gauta turtinė nauda iš ieškovo klientų laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. sudaro 1 250 767,83 Lt, todėl ieškovo nuostolius sudaro 4 079 428,18 Lt, iš kurių jis prašė priteisti 640 390,69 Lt.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinio netenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas konstatavo, kad nebuvo įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai, t. y. kad atsakovė I. B. atskleidė komercinę paslaptį atsakovui TIROLA, UAB, o pastarasis ją gavęs atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės I. B. turima informacija apie ieškovo klientus ir apie kainodarą, leido atsakovui TIROLA, UAB įeiti į rinką pasinaudojant ieškovo įdirbiu šioje srityje; neįrodytas klientų perviliojimo faktas: kad vykstant deryboms su ieškovu, klientas būtų atsisakęs jo paslaugų ir pasirinkęs konkrečiam tam pačiam pervežimui atsakovą dėl pastarojo siūlomų palankesnių sąlygų; nėra įrodymų ir atitinkamos analizės apie konkrečių pervežimų kainų ar kitų palankesnių sąlygų taikymo atsakovo įmonėje, lyginant su ieškovo įmone laikotarpiais iki 2012 m. kovo 16 d. ir po to, t.y. atsakovei I. B. perėjus dirbti į atsakovo įmonę. Pažymėjo, kad įprastos paslaugų kainos ir pelno maržos atitinkamoje rinkoje buvo žinomos jos dalyviams, paprastai klientas pasiūlo kainas, kiekvienam skirtingam užsakymui ji gali būti skirtinga, priklausomai nuo įvairių rizikos faktorių, dėl jos vykdavo derybos, pelno marža skiriasi atskirais atvejais iki kelių kartų. Nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pervežimo sutartys su tais pačiais klientais, kurių pagal pateiktus įrodymus nustatyta tik 10, buvo sudarytos atskleidžiant ir pasinaudojant ieškovo komercine paslaptimi, tai yra ieškovo nusistatytais individualiais kontaktais, nes įvertinus rinkos dinamiškumą, dirbant ne pagal ilgalaikes sutartis, ribojančias sutartinius santykius, iš esmės klientas renkasi įmonę. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo nurodomos įmonės buvo su juo susijusios lojaliais ir ilgalaikiais santykiais ir per tokį trumpą laiką šie klientai negalėjo būti pervilioti į atsakovo įmonę dėl atsakovės tariamai atskleistos informacijos. Šią išvadą teismas grindė šiomis nustatytomis aplinkybėmis, t. y. kad įvairios įmonės, perkančios vežimo paslaugas, dažnai keičia paslaugų tiekėjus ir bendradarbiauja su keliais vežėjais – (Global Plywood Partner GmbH, Wal-mar, Impuls GmbH WOLFEN) tuo pačiu metu naudojosi tiek ir ieškovo, tiek ir atsakovo TIROLA, UAB paslaugomis, dalis įmonių (DHL Sverige, Perosha, Interkozha), kurias ieškovas įvardija kaip nuviliotus klientus, pirko ieškovo paslaugas ir 2013 m., dalis įmonių iki darbo sutarties su atsakove nutraukimo (2012 m. kovo 15 d.) ieškovo paslaugas pirko vos vieną ar keletą kartų (Diatomit Invest pirko ieškovo paslaugas tik 4 kartus 2011 m., Izopol ieškovo paslaugas pirko 6 kartus, bet tik 2011 m. spalio mėn., UAB „Skiest Baltija“ - tik 2 kartus 2011 m. spalio mėn., PMFK - tik 3 kartus 2012 m. sausio mėn.), dalis įmonių nepirko ieškovo paslaugų nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. (Blockmile Import LLP iš ieškovo paslaugas pirko tik iki 2011 m. lapkričio, o vėliau - jau tik 2012 m. balandžio mėn.), daliai įmonių (Diatomit-Invest, Wal-mar, D. L. & Hornemen A/S Denmark) atsakovo TIROLA, UAB paslaugos buvo suteiktos jau 2012 m. kovo 19-22 dienomis, t. y. netrukus po to, kai atsakovė įsidarbino atsakovo įmonėje, dalis įmonių atsakovo TIROLA, UAB paslaugomis pradėjo naudotis vėliau nei 2012 m. kovo 15 d. (Peroša pirmieji mokėjimai atsakovui TIROLA, UAB atlikti tik 2012 m. liepos mėn.), dalis įmonių (Izopol, Diatomit-Invest) atsakovo paslaugomis naudojosi gana trumpą laiką.

11Teismas pažymėjo, kad ieškovo komercinės paslapties įvardijimas ir jos nekonkretus apibrėžimas neatitinka CK 1.116 straipsnio nuostatų, nes komercine paslaptimi ieškovas įvardino viską, kas tik susiję su darbu ieškovo įmonėje bei jo organizavimu, pradedant personalo skaičiumi ir struktūra, balanso duomenimis, baigiant konstravimo ypatumais ir techniniais pavyzdžiais bei normatyvais. Nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė buvo supažindinta su dokumentu, pavadintu „Komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas“, ir Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Šią išvadą grindė tuo, kad pirmasis dokumentas netinkamai įformintas (ant jo nėra nurodoma parengimo data, nėra patvirtintas ieškovo įmonės vadovo, dokumento pavadinimas neatitinka darbo sutarties su atsakove priede minimu pavadinimu „Konfidencialios informacijos sąrašas“, dokumentas neįvardijamas kaip kito dokumento priedas, nepateikiamas jo originalas), be to, buvę ieškovo vadovai negalėjo patvirtinti kaip buvo apibrėžtos ieškovo nurodomos komercinės paslaptys. Taip pat, teismui nepateiktas įsakymas, kuriuo minėtos taisyklės patvirtintos, bei „Darbuotojų, supažindintų su įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalas“, kuriame darbuotojas, susipažinęs su jomis, turėjo pasirašyti. Nurodė, kad darbo sutartyje su atsakove nebuvo įtvirtinto ilgesnio termino nei vieneri metai (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovė galėjo būti įpareigojama nenaudoti ieškovo komercinių paslapčių nebent tik vienerius metus po darbo santykių su ieškovu pabaigos, t.y. iki 2013 m. kovo 15 d. Pažymėjo, kad vien ieškovo nurodomų pajamų sumažėjimas nepatvirtina, jog atsakovė I. B. pasinaudojo komercinėmis ieškovo paslaptimis ir ėmė teikti analogiškas paslaugas ieškovo klientams, nes ši aplinkybė gali būti reikšminga tik sprendžiant padarytos žalos dydį. Nekonkuravimo susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės I. B. nebuvo sudarytas, todėl analogiškų paslaugų teikimas tiems patiems klientams taip pat nėra pagrindas ieškinio tenkinimui, juolab, kad veikiant siauroje rinkoje tiek ieškovo, tiek atsakovo bendrovių veikloje gali būti sudaromi komerciniai sandoriai su tais pačiais rinkos dalyviais. Pažymėjo, kad bet kuri transporto paslaugas teikianti įmonė gali atlikti internete paiešką pagal tam tikrus raktinius žodžius, identifikuojančius atitinkamų ekonominių industrijų įmones, kurioms gali būti aktualios pervežimų paslaugos, ir tokiu būdu sudaryti potencialių klientų sąrašą; ekspedicinių įmonių adresai, jų kontaktai viešai skelbiami bei yra lengvai prieinami internete; ieškovo taikomas teikiamų paslaugų kainas gali sužinoti bet kuris asmuo paskambinęs ieškovui telefonu ar užpildęs specialią užklausos formą ieškovo internetinėje svetainėje http://www.autoexp.lt; o šių kainų sudėtinės dalys, maržos dydis, kaip ir bet kokios kitos įmonės, yra kintami dydžiai, betarpiškai priklausantys tiek nuo prekės (šiuo atveju - krovinių pervežimo organizavimo paslaugos) savikainos, kuri, vėlgi, priklauso nuo rinkos ir ekonomikos pokyčių, tiek nuo įmonės veiklos sąnaudų, galimybių taikyti nuolaidas, kitų aplinkybių, todėl ši informacija kinta. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė I. B. atskleidė atsakovui informaciją, įgytą ieškovo organizuotose mokymuose, supažindinant darbuotojus su integruota kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistema, jos bendrais reikalavimais, parengtais dokumentais ir kt. Pažymėjo, kad pagal pateikiamo Kokybės ir aplinkosaugos vadovo turinį jis vertintinas kaip parengtas pagal standartinę ISO formą, taikomą atitinkamos veiklos bendrovėms aprašant bendro pobūdžio procedūras, be to ieškovo pateiktame komercinę paslaptį sudarančių žinių sąraše šis dokumentas nėra įvardintas, nėra patikimų įrodymų, kad atsakovė I. B. buvo supažindinta su Kokybės ir aplinkosaugos vadovu.

12II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

13Ieškovas AUTO EXPRESS, UAB apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti, išduoti Europos vykdomąjį raštą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

141. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neturėjo komercinių paslapčių. Atsakovei dirbant tiek ieškovo įmonėje, tiek susijusioje įmonėje UAB „AUTOSTARTO GRUPĖ“ tapo žinomi ieškovo klientų pavadinimai, adresai, kontaktiniai asmenys ir jų kontaktiniai duomenys, krovinių duomenys, vežimo maršrutai ir būdai, sutartinės kainos, apmokėjimo terminai, kitos sutartinės ir klientams svarbios sąlygos. Ši informacija visa apimtimi, t. y. visomis jos sudėtinėmis dalimis, suteikia konkuruojančiam ūkio subjektui pranašumą, veikiant krovinių vežimo / ekspedijavimo paslaugų teikimo srityje. Be to, ji nėra laisvai prieinama tretiesiems asmenims, todėl ji turi komercinę vertę.

152. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo darbuotojai nebuvo supažindinti su bendrovės komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašu. Nors bendrovėje nebuvo tinkamai patvirtintų kai kurių įmonės vidaus dokumentų, tai nereiškia, kad atsakovė nežinojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančios informacijos ar ieškovo vidaus dokumentų turinio, juolab, kad atsakovės darbo ieškovo įmonėje metu, tokie dokumentai buvo patvirtinti. Be to, šis sąrašas nėra reikšmingas, nes atsakovės darbo sutartyje tiesiogiai buvo įrašyta ir detalizuota sąlyga dėl ieškovo komercinę paslaptį sudarančių duomenų naudojimo, taigi ji prisiėmė pareigą saugoti informaciją apie ieškovo klientus. Teismas išskirtinai vertino tik liudytojo T. B. liudijimą, visai nevertino paaiškinimų kitų liudytojų, t. y. V. B., A. M., R. R., kurie patvirtino, kad su ieškovo vidaus dokumentais darbuotojai buvo supažindinti, pasirašant darbo sutartis, aiškiai apibūdino informaciją, kuri laikoma ieškovo komercine paslaptimi.

163. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovai neatliko jokių veiksmų, pažeidžiančių sąžiningą konkurenciją ar konfidencialios informacijos apsaugą. Atsakovė dar dirbdama ieškovo įmonėje ėmėsi nesąžiningų, pažeidžiančių jos ir ieškovo sudarytą darbo sutartį, veiksmų, t. y. ji su kitais kolegomis (D. L., T. B.) iš su ieškovu susijusios įmonės UAB „AUTOSTARTO GRUPĖ“ nutarė steigti nesąžiningai su ieškovu konkuruojantį ūkio subjektą TIROLA, UAB, kuri iki 2012 m. balandžio 1 d. (įsteigta 2011 m. rugpjūčio 22 d.), nevykdė ūkinės komercinės veiklos, pradėjo ją vykdyti tik atėjus dirbti ieškovo darbuotojams, o atėjus dirbti atsakovei atsakovo vykdoma ūkinė komercinė veikla ir gaunamos pajamos pasikeitė į gerąją pusę. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, kad Hol Con GmbH užsakymus atsakovui pradėjo teikti 2012 m. kovo 19 d., o LLC „PFMK“ – 2012 m. gegužės 10 d. Be to, beveik visi ieškovo klientai užsakymus atsakovams pradėjo teikti 2012 m. kovo – gegužės mėnesiais, šiuo laikotarpiu pasikeitė ieškovui teikiamų užsakymų intensyvumas. Tuo tarpu ilgalaikių sutarčių dėl paslaugų teikimo su dalimis klientų nebuvimas negali būti pagrindu spręsti, kad šių klientų perviliojimas nepatenka į neteisėtų veiksmų apimtį. Teismas neįvertino pateiktų įrodymų, kad ieškovo klientai užsakymus krovinių pervežimams, iki buvo perduoti ieškovui, teikė susijusiai įmonei UAB „AUTOSTARTO GRUPĖ“ net nuo 2001 m. Teismas turėjo įvertinti visas aplinkybes, jų visumą, o ne vertinti pavienes aplinkybes.

174. Teismas pažeidė ieškovo teisę į tinkamą teisminę gynybą, rungimosi, dizpozityvumo, betarpiškumo ir kt. principus, nes atmetė jo prašymus išreikalauti iš atsakovų visus CMR, SMGS, užsakymus ir sutartis, sudarytus su ieškovo klientais laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2013 m. kovo 15 d., kuriais buvo siekiama įrodinėti, kad atsakovai ieškovo klientams pasiūlė geresnes sąlygas, o po to sprendime konstatavo, kad ieškovas šių aplinkybių net neįrodinėjo.

185. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovo komercinės paslaptys apie klientus yra viešai prieinamos. Atsakovo pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys nėra viešai prieinami, norint juos gauti už juos reikia sumokėti. Be to, tai nėra ieškovo duomenų bazė, o Rusijos muitinės statistika – muitinės bazė, duomenys joje pateikti tik apie kelis klientus, bet ne apie visus, kurie nurodyti ieškinyje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai duomenis apie klientus gavo iš interneto.

196. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo TIROLA, UAB civilinė atsakomybė nebuvo įrodinėjama nagrinėjamoje byloje. Šio atsakovo civilinė atsakomybė gali būti kildinama CK 6.264 straipsnio, t. y. netiesioginės civilinės atsakomybės, pagrindu. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

207. Atsakovas TIROLA, UAB savo veiklą, nesąžiningai siekdamas išvengti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo, faktiškai perkėlė į latvišką įmonę AUTOMODUS SIA, kuri buvo įsteigta 2012 m. lapkričio 15 d., t. y. kaip tik tuo metu, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu.

21Atsiliepimuose atsakovas TIROLA, UAB ir atsakovė I. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, įskaitant prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai atsiliepimuose nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

221. Apeliantas neįrodė, kad įsipareigojimai dėl komercinių paslapčių saugojimo ieškovo įmonėje buvo tinkamai įforminti, atsakovė I. B. buvo tinkamai su jais supažindinta, kaip to reikalauja CK 1.116 straipsnis, o atsakovas TIROLA, UAB teisės aktų draudžiamu būdu šią informaciją panaudojo. Taigi ieškovo įmonėje nebuvo tinkamai patvirtintų dokumentų, apibrėžiančių ieškovo įmonės komercines paslaptis. Darbo sutartis negali būti laikoma tinkamu įrodymu dėl konfidencialios informacijos egzistavimo ir jos tinkamo įforminimo, kadangi joje įtvirtintos nuostatos dėl komercinių paslapčių saugojimo ir komercinės paslapties sąvokos yra labai bendro pobūdžio ir deklaratyvios, neatitinka CK 1.116 straipsnyje įtvirtintų požymių. Be to, joje nėra nurodoma, kad ieškovo komercine paslaptimi būtų laikomi duomenys apie ieškovo klientus, todėl šie duomenys per se negali būti laikomi komercine paslaptimi, kurios atskleidimas ribojamas.

232. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jo nurodoma informacija turi būti laikoma komercine paslaptimi. Ieškovo nurodoma informacija yra bendro pobūdžio ir yra arba viešai prieinama (tarpininkų, tiekėjų, vežėjų sąrašai, kontaktai), arba žinoma visiems krovinių pervežimų rinkoje veikiantiems subjektams (rinkos kainos, kainų struktūra, jos pagrindiniai elementai). Informacijos apie klientus ir jų kontaktų turėjimas savaime nelemia konkurencinio pranašumo, nes klientai vertina pačių įmonių, teikiančių logistikos paslaugas, patikimumą. Ieškovo įmonėje neegzistavo jokie nusistovėję kainos nustatymo principai, kurie galėtų būti laikomi komercine paslaptimi, kaina kiekvienam užsakymui skyrėsi priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas būtų turėjęs kokią nors kainos nustatymo metodiką, patvirtintą kainodarą ir pan. Atsakovas pateikė kainų palyginimą, patvirtinantį, kad atsakovo kainos dažnu atveju buvo didesnės nei ieškovo.

243. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai neteisėtų veiksmų neatliko. Apeliantas neįrodė, kad atsakovė I. B., dirbdama ieškovo įmonėje, būtų sutarusi dėl darbo ieškovo konkurento įmonėje ar būtų nusprendusi įsteigti konkuruojantį subjektą ir taip pažeidusi darbo sutarties sąlygas. Nekonkuravimo susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudarytas, jai nebuvo mokomos jokios kompensacijos už nekonkuravimą. Be to, atsakovas turi daug kitų nei ieškovo nurodomų klientų (daugiau nei 400) ir pajamos iš ieškovo nurodomų klientų sudaro nedidelę dalį, todėl bendrų kontrahentų turėjimas laikytinas atsitiktiniu. Tuo tarpu nors ieškovas nurodo, kad atsakovei komercinę paslaptį sudaranti informacija jau buvo žinoma, jai dirbant UAB „AUTOSTARTO GRUPĖ“, tačiau nepateikė duomenų, kad toje įmonėje ši informacija buvo įvardinta komercine paslaptimi, priešingai pateikti duomenys patvirtina, jog duomenimis apie klientus buvo dalinamasi tarp asmenų.

254. Apeliantas neįrodė ir nenurodė nė vieno atsakovės neteisėto veiksmo, jo pozicija paremta vienintele prielaida, kad komercinės paslapties atskleidimo ir klientų perviliojimo veiksmus įrodo neva patirtas pajamų kritimas iš nurodytų klientų, atsakovei pradėjus dirbti TIROLA, UAB. Atsakovė nėra atsakovo steigėja ar akcininkė. Apeliantas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo jokiųiš ankstinių susitarimų dėl darbo kitoje logistikos paslaugas teikiančioje įmonėje, taip pat neįrodė, kokią informaciją atsakovė atskleidė kitos įmonės darbuotojams ir kaip ji buvo panaudota, neįrodė, kad klientai, dėl kurių vyksta ginčas, būtų buvę ilgalaikiai ir nuolatiniai jo klientai. Apeliantas nutyli, kad atsakovė darbo sutartį su ieškovu nutraukė dėl objektyvių priežasčių, t. y. prastos darbo atmosferos, patiriamo streso (tai patvirtina pateiktos medicininės pažymos, draudėjo duomenys apie didelę darbuotojų kaitą laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. rugsėjo 16 d.). Atsakovė nebuvo įpareigota nekonkuruoti, o įvairios įmonės, perkančios vežimo paslaugas, dažnai keičia paslaugų tiekėjus ir bendradarbiauja su keliais vežėjais. Be to, nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir prašomos atlyginti žalos, nes apelianto pajamų sumažėjimą lėmė objektyvios priežastys (klientų pasirinkimas dirbti su kitomis įmonėmis, neefektyvi apelianto veikla, didelė darbuotojų kaita, sausumo vežimo paslaugų užsakymų nepastovumas ir pan.).

265. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad konkurenciniai ryšiai su atsakovu TIROLA, UAB susiformavo tik atsakovei nutraukus darbo sutartį su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kad dalis įmonių su atsakovu pradėjo dirbti prieš atsakovei įsidarbinant atsakovo bendrovėje, dalis tuo pačiu naudojosi tiek ieškovo, tiek atsakovo paslaugomis, dalis iki darbo sutarties su atsakove nutraukimo paslaugas iš ieškovo pirko vos vieną kartą ir pan.

276. Apelianto argumentai dėl su atsakovu susijusios įmonės SIA AUTOMODUS yra nepagrįsti ir neturi būti vertinami. Priešingai nei teigia apeliantas, mokėjimai atsakovui TIROLA, UAB nutrūko dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o ne dėl to, kad atsakovas savo veiklą perkėlė į kitą įmonę.

287. Apelianto reikalavimas išduoti Europos vykdomąjį raštą yra visiškai nepagrįstas, nes jis gali būti taikomas tik neginčytinų reikalavimų atžvilgiu, t. y. kai skolininkas su reikalavimu aiškiai sutiko arba niekada jam neprieštaravo, atsakovė nuo pat ginčo pradžios su jai pareikštu reikalavimu nesutinka.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, ginčas kilęs tarp privačių subjektų, todėl viešojo intereso gynimo poreikio nėra pagrindo konstatuoti. Bylą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja pagal apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius ir teisnius sprendimo nepagrįstumo bei neteisėtumo argumentus.

32Byloje pareikštas ieškinys dėl nuostolių, padarytų komercinės paslapties atskleidimu, nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo grindžiamas CK 1.116 straipsniu, Konkurencijos įstatymo bei bendrosiomis CK civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovė I. B. atskleidė komercines apelianto (ieškovo) paslaptis ir kad jos įsidarbinimas atsakovo įmonėje TIROLA, UAB suteikė pastarajam akivaizdų konkurencinį pranašumą ir tuo pačiu pakenkė apelianto galimybei konkuruoti; teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog informacija apie apelianto klientus yra komercinė paslaptis; neįrodyta, jog su dalimi apelianto nurodomų klientų TIROLA, UAB apskritai būtų turėjusi verslo santykius, o su kita dalimi klientų apeliantas būtų turėjęs stabilesnius bendradarbiavimo santykius. Nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų, teismas ieškinį atmetė. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu.

33Dėl naujų įrodymų priėmimo

34Lietuvos apeliaciniame teisme 2015-03-16, t.y. likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio, gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai ir nauji rašytiniai įrodymai. Šiuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad jais nėra keičiamas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, tačiau atsiliepiama į tam tikrus atsakovų atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus. Įstatymas imperatyviai nustato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, draudžiama jį tiek keisti, tiek ir papildyti (CPK 323 str.). CPK 314 straipsnyje įvirtintas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, kurio išimtys gali būti pateisinamos tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrus įrodymus atsisakė priimti ir tirti arba būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus atsirado vėliau, t.y. jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Rašytiniai paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), taigi, jų pateikimui apeliacinės instancijos teismui taikomi tie patys ribojimai, kaip ir kitoms įrodinėjimo priemonėms. Visos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės I. B. darbo sutarties nutraukimo priežastimis, jos šeimine padėtimi bei jos įtaka galėjimui suvokti neigiamas tam tikro elgesio pasekmes, su kitais atsakovų veiksmų neteisėtumo aspektais, D. L. buvimo atsakovo TIROLA, UAB steigėja, akcininke ir vadove formalumu ir kt., turėjo būti įrodinėjamos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Toks apeliaciniame skunde dėstytų faktinių aplinkybių išplėtimas vertintinas kaip apeliacinio skundo papildymas, kuris šioje proceso stadijoje nėra leidžiamas, o siekis išplėsti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teikiant naujus įrodymus- rašytinius apelianto paaiškinimus, advokatės susirašinėjimą su D. L., duomenis apie atsakovės I. B. sutuoktinį, vertintinas kaip prieštaraujantis CPK 314 straipsnyje nustatytam ribojimui bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui, ypač atsižvelgiant į tai, jog reaguodami į apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus, atsakovai teismo posėdžio dieną pateikė teismui prašymus, naujų įrodymų priėmimo atveju, sudaryti jiems galimybę teikti savo atsikirtimus bei įrodymus. Atitinkamai, abiems ginčo šalims sudarant neribotas galimybes apeliacinės instancijos teisme teikti naujus paaiškinimus bei įrodymus, atsikirsti į priešingos šalies paaiškinimus bei įrodymus dėl aplinkybių, kurios turėjo būti įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme, šių aplinkybių nustatinėjimas, jų įtakos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui vertinimas, prieštarautų ir apeliacinio proceso paskirčiai. Tokia situacija lemtų poreikį ne patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet išnagrinėti bylą iš naujo ir ne tik byloje nagrinėtais, tačiau ir naujais aspektais. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija nepriima apelianto naujai pateiktų įrodymų, nesivadovauja pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir kitais įrodymais ta apimtimi, kiek juose nurodomos naujos aplinkybės.

35Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodinėjimo pareigos nagrinėjant bylas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo

36Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimo taikytina CK 1.116 straipsnio 3 dalies, taip pat Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Pažymėtina, kad tam, jog pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014)

37Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178, 182 str. 4 d.). Nei CK normos, reglamentuojančios žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimą, nei ginčui taikytinos LR Konkurencijos įstatymo normos nenustato įstatyminių prezumpcijų ar kitokio pobūdžio aplinkybių, kurios lemtų kitokį civilinės atsakomybės sąlygų pakankamumą ar įrodinėjimo pareigos paskirstymo ypatumus, todėl sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, vadovaujamasi bendrosiomis civilinės atsakomybės taikymo bei įrodinėjimo taisyklėmis, atsižvelgiant į jau suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

38Dėl informacijos pripažinimo bendrovės komercine paslaptimi ir jos apsaugos

39Pagal CK 1.116 straipsnio nuostatas ir jas aiškinant suformuotą kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013 ir joje nurodytą praktiką), komercinę paslaptį sudaro tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims, turi komercinę (gamybinę) vertę ir yra saugoma. Informacijos slaptumas nereiškia, kad informacija turi būti absoliučiai slapta. Reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Pavyzdžiui, protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą, tačiau faktas, kad bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, savaime neturi būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011).

40Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas apima iš esmės bet kokią informaciją apie įmonę, todėl dėl savo nekonkretumo negali būti vertinamas kaip atitinkantis CK 1.116 straipsnio nuostatas, ieškovo komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas nebuvo tinkamai patvirtintas, o atsakovė I. B. nebuvo supažindinta su įmonės vidaus dokumentais, kuriuose apibrėžiamos apelianto komercinės paslaptys. Iš šių teismo argumentų seka, jog, teismo vertinimu, apeliantas neturėjo komercinių paslapčių arba jos nebuvo tinkamai apibūdintos bei įformintos, o darbuotojai (tame tarpe – atsakovė I. B.) nebuvo su jomis tinkamai supažindinta.

41Dėl šių teismo argumentų pažymėtina, jog ieškovas reikalavimą priteisti žalą grindė ne kokios nors specifinės informacijos, sudarančios jo komercinę paslaptį, atskleidimu tretiesiems asmenims, o būtent informacijos apie ieškovo klientus atskleidimu atsakovui TIROLA, UAB bei neteisėtu pastarojo pasinaudojimu šia informacija. Atitinkamai, sprendžiant dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo, aktualu nustatyti, ar informacija apie ieškovo klientus laikytina komercine paslaptimi, ar atsakovė I. B. buvo informuota (žinojo), kad darbdavys šią informaciją vertina kaip komercinę paslaptį, ar ji buvo darbdaviui įsipareigojusi šios jai žinomos informacijos neatskleisti tretiesiems asmenims ir ar ji ją atskleidė atsakovui TIROLA, UAB.

42Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog CK 1.116 straipsnyje nurodyti požymiai yra suformuluoti taip, kad į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų, formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma konfidencialia bendrovės informacija, pobūdžio ar turinio. Jei kompetentingi bendrovės valdymo organai mano turį vertingos bendrovės veiklai informacijos, tokiai informacijai jie gali pritaikyti komercinės paslapties statusą ir taikyti visus reikalingus apsaugos mechanizmus, išskyrus atvejus, kai informacija įstatymo pripažįstama kaip vieša bendrovės informacija. Kasacinis teismas, pagrįsdamas informacijos apie klientus priskyrimą komercinėms ūkio subjekto paslaptims, konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovo klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra ieškovo klientai. Tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinama apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie užsakovus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl pervežimo užsakymo, transportavimo kainų nustatymo, kokios yra planuojamos pervežimų užsakymo apimtys, kokio tipo krovinius veža užsakovas; kokias pervežimo paslaugas jos gali pasiūlyti, kas jose faktiškai priima su veikla susijusius sprendimus, kokios yra suderėtos pervežimų nuolaidos, pakrovimo, transportavimo, terminų, apmokėjimo sąlygos ir kita. Akivaizdu, kad tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Pažymėtina, kad pirmojoje iš nurodytų kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl klientų, kaip komercinės paslapties pobūdžio informacijos, tarp ūkio subjektų, užsiimančių iš esmės ta pačia veikla (krovinių pervežimais) kaip ir nagrinėjamoje byloje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė I. B. dirbdama pardavimų grupės vadove, disponavo plačios apimties informacija apie ieškovo klientus: tai ne tik klientų pavadinimai, adresai, kontaktiniai asmenys ir jų kontaktiniai duomenys, tačiau ir vežimo maršrutai ir būdai, mokumas ir t.t.. Apeliantas pagrįstai akcentuoja, jog atsakovei buvo žinomi ir tam tikri specifiniai duomenys apie ieškovo klientus, kaip antai, apmokėjimo terminai, kurie ne visiems klientams buvo vienodi (2 t., 194, 199, 202, 208 b.l.), taip pat kitos, specialiai aptariamos ir klientams aktualios sąlygos (pvz., 2 t., 168, 181, 193-194, 202 b.l. ir kt.). Disponavimas visa šia informacija palengvina ją žinančio subjekto galimybę konkuruoti tokioje paslaugų pasiūlos pripildytoje rinkoje kaip krovinių vežimo ir ekspedijavimo veikla. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai informacijos apie apelianto klientus nepripažino įmonės komercine paslaptimi, nepaisant aplinkybės, kad tam tikri duomenys apie pervežimo ir ekspedijavimo paslaugų poreikį turinčius asmenis gali būti viešai prieinami.

43Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, jog sprendžiant, ar konfidencialios informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, vertintinos aplinkybės, kaip tokia informacija buvo apibūdinta, ar ją žinoję darbuotojai informuoti apie tam tikrų duomenų išskirtinę komercinę (gamybinę) vertę, ar ši informacija nebuvo viešai prieinama. Vien faktas, jog ieškovas vienareikšmiškai neįrodė, kad atsakovė buvo supažindinta su Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas nedėjo pakankamų pastangų apsaugoti konfidencialią informaciją, nes tokią informaciją sudarantys duomenys (jų dalis), be Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašo, įvardyti ir su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014) .

44Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su atsakove I. B. sudarytoje darbo sutartyje (1t., 12-16 b.l.), kaip ir aukščiau cituotos kasacinio teismo bylos atveju, yra įtvirtintas darbuotojos įsipareigojimas saugoti komercines paslaptis (9.2 punktas); 9.4. punkte nurodyta, kad „darbuotojas įsipareigoja išlaikyti visišką žinių, kurias jis gavo dirbdamas darbdaviui, slaptumą. Darbuotojas įsipareigoja neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su darbdaviu arba jo klientais /.../. Šis įsipareigojimas lieka galioti, nepriklausomai nuo to, ar šios komercinės paslaptys susiję su darbuotojo funkcijomis, ar ne. Komercinės paslaptys yra duomenys, kuriuos darbdavys nori išlaikyti konfidencialiais. Komercinėmis paslaptimis laikomi šie duomenys: /.../ informacija, susijusi su įprastinėmis darbdavio ūkinės veikos operacijomis, tokiomis kaip: pardavimai, kaštai, pelnas, kainų struktūra, prekybinės kainos, įsigijimo kainos, kainų politika ūkinės veiklos organizavimas, tiekėjų ir vartotojų sąrašai ir pan., /.../. Priede prie darbo sutarties (1 t., 16 b.l.) atsakovė I. B. parašu patvirtino, kad be kitų dokumentų, susipažino su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis bei konfidencialios informacijos sąrašu. Atsakovų keltos ir pirmosios instancijos teismo pripažintos pagrįstomis abejonės dėl šių dokumentų formos ir turinio nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra teisiškai reikšmingos, kadangi iš darbo sutarties nuostatų yra aišku, jog darbdavys informaciją apie savo klientus laiko konfidencialia, siekia ją išsaugoti, o darbuotojas, šiuo atveju – I. B., įsipareigojo informacijos apie klientus neatskleisti tretiesiems asmenims. Tokia sąvoka kaip ,,informacija apie klientus“ nėra sudėtinga nei lingvistine, nei teisine prasme, jos turinys yra aiškus bet kuriam asmeniui, netgi neturinčiam specialus išsilavinimo bei specialių įgūdžių. Akivaizdu, jog tokios kvalifikacijos asmeniui, kuris dirbo su klientais ilgą laiką ir netgi buvo pardavimų grupės vadovu, įrašas darbo sutartyje, skelbiantis, jog informacija apie darbdavio klientus yra konfidenciali, negali būti nesuvokiamas dėl tokios sąvokos nekonkretumo.

45Dėl įrodymų, susijusių su komercinės paslapties (ne)atskleidimu, vertinimo

46Teismas sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovė I. B. atskleidė atsakovui TIROLA, UAB komercines apelianto paslaptis, o jos įsidarbinimas būtų suteikęs TIROLA, UAB akivaizdų pranašumą tuo pačiu pakenkiant ieškovo galimybėms konkuruoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įrodymų ir faktinių aplinkybių visumos kontekste yra pagrindas, sutinkant su apeliantu, daryti priešingas išvadas kaip labiau tikėtinas.

47Apeliantas ir atsakovas TIROLA, UAB veikia transporto paslaugų, krovinių vežimo ir ekspedijavimo srityse (1 t., 21-22 b.l.), taigi, ginčo dėl aplinkybės, kad šie subjektai yra tarpusavyje konkuruojantys, nėra.

48Atsakovė I. B. darbo sutartį su apeliantu nutraukė 2012-03-15 ir jau kitą dieną –kovo 16, įsidarbino konkuruojančioje įmonėje. Apeliantas pagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog TIROLA, UAB, nors buvo įsteigta 2011-08-22, t.y. nepilnu pusmečiu vėliau negu AUTO EXPRESS UAB, ūkinės komercinės veiklos tokia apimtimi, kokią ėmė vykdyti perėjus į konkuruojančią įmonę atsakovei I. B. ir kitiems apelianto bei su apeliantu susijusios įmonės UAB ,,AUTOSTARTO GRUPĖ“ buvusiems darbuotojams, nevykdė. Pagal bylos duomenis, 2012-01-01 TIROLA, UAB dirbo tik vienas darbuotojas, 2012-04-01- jau šeši darbuotojai (priedas prie bylos ,,Dokumentų kopijos“, 38 lapas). Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo pateiktas pajamų grafikas (1t., 185 b.l.) iš kurio matyti, kad atsakovo pajamos 2012 m. balandžio mėnesį, lyginant su tų pačių metų sausio, vasario ir netgi kovo mėnesiais, žymiai išaugo, kitais mėnesiais jos augo dar daugiau. Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės I. B. perėjimas dirbti pas konkurentą savaime nereiškia įstatymų nuostatų pažeidimo ir nėra sąlyga civilinės atsakomybės atsiradimui, kadangi su ja nebuvo sudarytas susitarimas dėl nekonkuravimo, tačiau taip pat sutiktina su apelianto argumentu, jog ši faktinė aplinkybė (nekonkuravimo susitarimo nebuvimas) nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšminga, kadangi ieškinys grindžiamas ne nekonkuravimo susitarimo pažeidimu, bet žalos padarymu konkuruojančiam subjektui atskleidus informaciją, sudarančią apelianto komercinę paslaptį. Tai skirtingi faktiniai pagrindai, kurių vieno nebuvimas savaime neeliminuoja kito galimybės egzistuoti.

49Sprendžiant dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo, vienai atskleidžiant apelianto komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kitam – ją panaudojant, aktualu nustatyti ar duomenų apie konkuruojančių ūkio subjektų klientus, jų užsakymų kitimo tendencijas pakanka išvadai, jog tam tikri klientų sutapimai nėra atsitiktinio pobūdžio, tikėtinai pagrindžiantys tendencingą klientų perviliojimą iš vienos įmonės į kitą.

50Pirmosios instancijos teismas rėmėsi argumentu, esą dalis klientų (Hol-Con GmbH ir LLC „PFMK“) su atsakovo bendrove sutartinius santykius turėjo dar iki I. B. perėjimo dirbti į TIROLA, UAB. Nors apeliantas šią teismo išvadą kritikuoja kaip visiškai nepagrįstą, esą paneigiamą kitų byloje esančių įrodymų, nes, pasak apelianto, Hol-Con GmbH atsakovui TIROLA, UAB užsakymus pradėjo teikti tik 2012-03-19, o LLC „PFMK“ – 2012-05-10, teisėjų kolegija nurodo, jog šią išvadą teismas grindė rašytiniais įrodymais- Hol-Con GmbH užsakymais ir UAB TIROLA, UAB sąskaitomis (1t., 159-170 b.l.) bei atitinkamai LLC „PFMK“ užsakymu ir TIROLA, UAB sąskaita (3t.,b.l.196-197). Taigi, šie įrodymai, pasak teismo, patvirtina bendradarbiavimo santykius su šiais dviem ieškovo klientais egzistavus dar iki atsakovės I. B. darbo TIROLA, UAB, pradžios. Pasisakydama dėl šios faktinės aplinkybės, teisėjų kolegija pažymi vienkartinį LLC „PFMK“ užsakymo pateikimą atsakovui, o dėl teismo sprendime nurodomų Hol-Con GmbH užsakymų (jų yra trys) pažymėtina, jog visi trys užsakymai pateikti tą pačią dieną- 2011-11-30 (1 t., b.l. 159 ir 165 (vertimas); 161 ir 167 (vertimas); 163 ir 167 (vertimas)), tačiau dviem atvejais iš trijų nurodoma krovinio pasikrovimo data yra ankstesnė (2011-11-28 ir 2011-11-29) negu užsakymų pervežti krovinį pateikimo data (2011-11-30). Tokio turinio užsakymų kaip įrodymų, pagrindžiančių bendradarbiavimo santykius, pateikimas kelia pagrįstų abejonių dėl jų realumo. Įvertinant apelianto pateiktus duomenis, kad Hol-Con GmbH 2011-09-21 – 2012-03-15 laikotarpiu jam buvo pateikusi 85 užsakymus, o po I. B. perėjimo dirbti į atsakovo įmonę- tik vieną per pusę metų (1t., 23 b.l.), kai tuo tarpu atsakovo atveju lyginant su anksčiau aptartu vienkartinio pobūdžio bendradarbiavimo faktu, užsakymų skaičius esmingai išaugo (pvz., net iki 25 užsakymų balandžio mėnesį, 13 užsakymų gegužės mėnesį ir t.t – 3 t. 91-94 b.l.), labiau tikėtina apelianto nurodoma aplinkybė dėl asmeninio I. B. pasinaudojimo turima informacija apie šį klientą, jo poreikius, negu tiesiog atsitiktinis šio kliento perėjimas iš bendrovės, su kuria buvo susiklostę pakankamai stabilūs bendradarbiavimo santykiai prie kitos, iš esmės tik pradėjusios aktyviau veikti pervežimų rinkoje, bendrovės.

51Teismas sprendime nurodė ir tai, kad su kai kuriais apelianto klientais, su kuriais darbo pas jį metu dirbo atsakovė I. B., atsakovas TIROLA, UAB apskritai nebendradarbiauja. Apeliantas pagrįstai akcentuoja, jog ši aplinkybė ne paneigia, o kaip tik patvirtina informacijos apie apelianto klientus neteisėto panaudojimo faktą. Minėta, jog disponavimas visapusiška informacija apie klientus suteikia konkuruojančiam ūkio subjektui pranašumą, kadangi duomenys apie klientų mokumą, patikimumą, pareigingumą vykdant prievoles yra ypač vertingi. Subjektas, viešose paieškos sistemose bei registruose galintis rasti duomenis apie potencialų klientą, jo veiklos rūšis, kontaktinius duomenis, be papildomų pastangų bei išlaidų (sutarčių su mokumą bei kreditingumą vertinančiomis institucijomis) išsamios informacijos apie kliento patikimumą negali gauti. Tuo tarpu bendradarbiavimo praktika su šiais klientais, dirbant konkuruojančioje įmonėje, leidžia įvertinti kliento kaip verslo partnerio patikimumą be papildomų pastangų bei išlaidų. Apeliantas akcentuoja, jog būtent pačius mokiausius jo klientus, teikusius nemažus užsakymų kiekius, atsakovas perviliojo, pasinaudodamas I. B. turima informacija, tuo tarpu klientai, esantys ,,juodajame sąraše“ nebuvo viliojami. Lyginant apelianto pateiktus sąrašus klientų, su kuriais dirbo atsakovė I. B. ir kurie, jo tvirtinimu, buvo pervilioti atsakovo TIROLA, UAB (1t., 23 b.l.;) ir sąrašus klientų, su kuriais dirbdama UAB ,,AUTOSTARTO GRUPĖ“ bendradarbiavo I. B. (iki 2011-12-01) (6 t., 39-40 b.l.), o vėliau –iki 2012-03-01 su tais pačiais klientais ji bendradarbiavo dirbdama apelianto įmonėje (5 t., 38-39 b.l.), matyti, jog pastaruosiuose sąrašuose ties dalimi klientų yra žymos ,,juodame sąraše“ ir nei vienas iš šių klientų vėliau nebuvo apelianto nurodomas kaip pradėjęs bendradarbiauti su TIROLA, UAB.

52Nors teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas TIROLA, UAB turėjo sutartinius santykius tik su dešimčia apelianto klientų, iš paties atsakovo pateiktos pažymos (3 t., 5 b.l.) matyti, jog tokių klientų buvo 13. Ar toks klientų sutapimas galėtų būti vertinamas kaip atsitiktinis, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, ar liudija apelianto nurodomą klientų perviliojimo tendenciją, spręstina ir pagal tokias aplinkybes kaip užsakymų kitimo periodiškumas, laikas, kuomet klientai pateikė užsakymus atsakovui ir kt..

53Hol-Con GmbH, be minėtų trijų 2011-11-30 užsakymų, įvertinant anksčiau aptartas abejones dėl dviejų iš šių užsakymų, iki 2012 m. kovo mėnesio užsakymų TIROLA, UAB nebuvo teikusi. Tuo tarpu nuo 2012 m. kovo 19 d. iki mėnesio pabaigos pateikė 7 užsakymus, balandžio mėnesį – 25 užsakymus, gegužės – 13 užsakymų ir t.t. (3t., 92-95 b.l.); Perosha DOO nuo 2012 m. liepos mėnesio pateikė 7 užsakymus (3 t., 53 b.l.), Wal-mar nuo 2012 m. kovo mėnesio iki lapkričio pabaigos- 22 užsakymus (3 t., 28 b.l.); Global Plywood Partner GmbH per tą patį laikotarpį- 12 užsakymų (intensyviausiai- balandžio mėnesį) (3 t., 43 b.l.); S.C. Esprit Group S.R.L nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki spalio pabaigos- 8 užsakymus (3 t., 75 b.l.); PFMK OOO – nuo 2012 m. gegužės iki lapkričio mėnesio -6 užsakymus (3 t., 18 b.l.); ,,Diatomit- Invest“ (Diatomitovskij Kombinat OOO)-nuo 2012 m. kovo 19 d. iki gegužės mėnesio- 2 užsakymus (3 t., 24 b.l.); Blockmile Import LLP nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki lapkričio pabaigos- 10 užsakymų (3 t., 122 b.l.), Impuls GmbH- nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki liepos mėnesio- 4 užsakymus (3 t., 70 b.l.); UAB Skinest Baltija – nuo 2012 m. balandžio iki rugsėjo mėnesio – 8 užsakymus (3 t., 84 b.l.); Izopol – nuo 2012 m. balandžio iki liepos mėnesio – 4 užsakymus (3 t., 14 b.l.); D. L. & Horneman A/S (DLH Sverige, DLH Nordisk, DLH France, DLH Danmark, DLH Poland) – nuo 2012 m. kovo 22 d. iki gruodžio mėnesio pabaigos – 22 užsakymus (3 t., 135 b.l.); Interkozha – nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki spalio pabaigos – 8 užsakymus. Šie duomenys nevienareikšmiai patvirtina, jog kai kurie apelianto klientai, atsakovei I. B. perėjus dirbti į TIROLA, UAB iki tol trukusį gana intensyvų bendradarbiavimą su apeliantu sumažino iki minimumo arba apskritai nutraukė ir iki tol apskritai nebendradarbiavę su atsakovu (arba tepateikę jam vieną ar keletą užsakymų), pradėjo su juo bendradarbiauti gana intensyviai. Taigi, tiek užsakymų perkėlimo iš apelianto atsakovui tendencija, tiek momentas, kada tai įvykdo (didžiąja dalimi – 2012 m. kovo- gegužės mėnesiai), sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog toks pasikeitimas nebuvo atsitiktinis, o buvo nulemtas būtent informacijos apie klientus turėjimo, galimybės pasinaudoti turima informacija bei pasinaudojimo ja, siūlant nurodytiems klientams savo paslaugas.

54Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad apeliantas ir atsakovas konkuruoja siauroje rinkoje, kurioje iš esmės klientas renkasi įmonę, o ne atvirkščiai, nenurodė, kokiais įrodymais grindžiamos šios išvados. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad būtent buvę apelianto klientai kreipėsi į TIROLA, UAB siūlydami bendradarbiauti. Byloje apklausti liudytojai (tiek ieškovo iniciatyva apklausta V. B., tiek atsakovų iniciatyva apklaustas T. B.) nurodė priešingai – kad klientai patys į įmonę nesikreipia, jiems yra skambinama, siūlomos paslaugos. Kad ne klientai siekė bendradarbiauti su TIROLA, UAB, o ši siūlė jiems savo paslaugas, patvirtina ir atsakovo teismui pateikti klientų atsakymai į paklausimus, kuriuose nurodoma, kad pasirinkimą naudotis TIROLA, UAB teikiamomis paslaugomis lėmė įmonės siūlomas aptarnavimo paketas (3t., 185-195 b.l.;4t., 169-171, 174-177 b.l.). Šiuose raštuose taip pat nurodoma, kad klientai bendradarbiauja su daugeliu partnerių, teikiančių pervežimo paslaugas, atitinkamai gauna periodiškus pasiūlymus bendradarbiauti. Šie įrodymai paneigia teismo išvadą, esą patys klientai galimai kreipėsi į atsakovą TIROLA, UAB, siūlydami bendradarbiauti. Taigi, nors aptartuose raštuose be cituotos informacijos nurodoma ir tai, jog bendradarbiavimas su TIROLA, UAB niekada nebuvo grindžiamas bendrovės reikalavimu naudotis tik jos teikiamomis paslaugomis, kad klientų pasirinkimą lėmė atliekamo darbo profesionalumas ir operatyvumas, punktualumas, atsakingas įmonės darbuotojų darbas užsakovo atžvilgiu, prieinamos paslaugų apmokėjimo sąlygos, draudimas, ši informacija nepaneigia, jog būtent atsakovas siūlė bendradarbiavimą šiems klientams, bet ne priešingai, o tam jis turėjo turėti (gauti) duomenis apie šiuos klientus, jų poreikius paslaugų kokybei, kainai, kitus specifinius jų lūkesčius. Taigi, darytina išvada, jog nors atsakovas ir neturėjo galimybės pasiūlyti išskirtinių sąlygų klientams, disponuodamas išsamia informacija apie juos pačius bei jų poreikius, turėjo galimybę paslaugų paketą suformuoti taip, kad jis taptų patrauklesniu už konkurentų, šiuo atveju – apelianto.

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011, kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą minėta, kad tokios (kaip nagrinėjama) kategorijos bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013).

56Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sisteminis vertinimas aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių, susijusių su reikšmingos dalies buvusių apelianto klientų per santykinai trumpą laikotarpį, faktiškai sutampantį su atsakovės I. B. darbo santykių pabaiga apelianto įmonėje ir jų pradžia konkuruojančioje įmonėje TIROLA, UAB, persiorientavimu bendradarbiauti su atsakovu TIROLA, UAB, šios bendrovės sutarčių su kitomis apelianto veiklos schemoje buvusiomis bendrovėmis sudarymu jau pirmosiomis atsakovės I. B. darbo TIROLA, UAB dienomis, sutapimų apimtis leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad jų yra pernelyg daug, jog juos būtų galima laikyti atsitiktiniais, ir komercinė paslaptis ne tik buvo atskleista, bet ir ja pasinaudota TIROLA, UAB veikloje. Nagrinėjamu atveju aktuali ir kasacinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).

57Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, sutikdamas su atsakovų argumentais (inter alia nurodomais ir atsiliepime į apeliacinį skundą), rėmėsi argumentu, kad apeliantas nepateikė ilgalaikį bendradarbiavimą su savo nurodomais klientais patvirtinančių sutarčių. Dėl šios aplinkybės pažymėtina, kad ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių nebuvimas per se nepaneigia, jog nebuvo neteisėtai atskleista ir pasinaudota komercine paslaptimi. Jau anksčiau aptarti klientų raštai patvirtina, jog įmonės paprastai bendradarbiauja ne su vienu verslo partneriu, bet su keletu jų ar net daugiau. Taigi, ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių sudarymas nėra įprasta verslo praktika pervežimų rinkoje. Tačiau verslo santykių ilgalaikiškumą lemia ne vien ilgalaikio pobūdžio sutarčių egzistavimas, bet ir faktiniai ilgą laiką besitęsiantys, intensyvūs bendradarbiavimo santykiai. Anksčiau aptarta, kaip esmingai sumažėjo apeliantui teikti kai kurių klientų, pradėjusių bendradarbiauti su atsakovu TIROLA, UAB, užsakymai. Netgi vertinant tai, kad apeliantas ir atsakovas buvo įsteigti neesminiu skirtumu laiko prasme, po apelianto įsteigimo jo vykdytos komercinės veiklos apimtys, klientų užsakymų kiekiai leidžia daryti išvadą, kad jo įdirbis atitinkamoje paslaugų rinkoje buvo geresnis už atsakovo TIROLA, UAB. Apeliantas pagrįstai akcentuoja aplinkybę, kad jam klientus, o tuo pačiu ir įdirbį su jais, po įmonės įsteigimo perdavė kita tos pačios įmonių grupės bendrovė – UAB ,,AUTOSTARTO GRUPĖ“ (6 t., 38 b.l.). Tai, viena vertus, pagrindžia sėkmingą apelianto įsiliejimą į pervežimų rinką, antra vertus, nepaneigia ir aplinkybės, jog duomenys apie klientus yra įmonės komercinė paslaptis, nes šiuo atveju toks klientų duomenų perdavimas vyksta ūkio subjekto, sukaupusio atitinkamą informaciją, sutikimu bei valia. Tačiau toks klientų duomenų perdavimo faktas nereiškia, jog kiti subjektai, kuriems tokia informacija jo turėtojo nėra perduota, gali ja naudotis savo nuožiūra.

58Atsakovai teigia ir teismas nurodė, kad nėra paneigta, jog klientų paieškai atsakovai naudojosi viešai prieinama informacija interneto erdvėje, viešomis duomenų bazėmis. Jau minėta, jog viešai (registrų, internetinių įmonių paieškų sistemų pagalba) prieinama pakankami siauros apimties informacija apie įmones. Galimybė rinkti tokią informaciją, ja naudotis, siekiant pritraukti klientus, egzistuoja. Tačiau išsamesnių duomenų gavimas, kontaktų su potencialiais klientais užmezgimas, besirealizuojantis gautais užsakymais, reikalauja ne tik pastangų, tačiau ir tam tikro laiko (pagal teismo apklaustos liudytojos V. B. parodymus – maždaug trijų mėnesių). Jau minėta, jog su dalimi buvusių apelianto klientų, su kuriais dirbo atsakovė I. B., sutartys dėl pervežimo buvo sudarytos dar kovo mėnesį, t.y. iškart po atsakovės perėjimo dirbti pas antrąjį atsakovą. Pastarasis nepateikė jokių įrodymų, kad iki I. B. įsidarbinimo šioje įmonėje, interneto erdvėje ar viešose duomenų bazėse, mokamuose atitinkamo pobūdžio duomenis kaupiančiuose portaluose būtų rinkęs informaciją apie ūkio subjektus, dėl kurių perviliojimo jį kaltina apeliantas. Teismui pateiktas antstolio A. N. 2014-05-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (7 t., 53-59 b.l.), teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomas įrodymu, jog informacija apie apelianto klientus buvo gauta iš viešai prieinamų šaltinių, kadangi Protokole nurodyta išarchyvuotų, t.y. identifikuojamų duomenų iš siuntėjo ,,Worker“ (,,Marketing1.ru“) gavimo į atsakovo TIROLA, UAB elektroninį paštą gavimo data – 2013-08-02. Ši data yra gerokai vėlesnė už datas, kuomet buvo gauti užsakymai iš šioje duomenų byloje nurodytų įmonių, be to, joje pateikti duomenys tik apie dalį apelianto buvusių klientų, šie duomenys neišsamūs. Nors Protokole nurodoma, jog seniausias laiškas iš šio siuntėjo gautas 2012-05-08, šio laiško (,,Pav. Nr. 4 ) turinyje (7 t., 57 b.l.) nėra jokios informacijos, susijusios su apelianto ar TIROLA, UAB, klientais.

59Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovo TIROLA, UAB atžvilgiu, nurodė, esą jo neteisėti veiksmai, t.y. veiksmai, nurodyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, atskirai apelianto nebuvo įrodinėjami, o buvo grindžiami tik atsakovės I. B. veiksmų neteisėtumu. Su tokia teismo pozicija sutikti nėra pagrindo. Išskirtina tai, jog abiejų atsakovų veiksmai, neteisėtai atskleidžiant bei panaudojant apelianto komercinę paslaptį yra tiesiogiai susiję – jeigu atsakovė I. B. atskleistų konkuruojančio subjekto komercinę paslaptį sudarančią informaciją, tačiau asmuo, ją gavęs, ja nepasinaudotų, žala nebūtų padaroma, o tai lemtų, jog neegzistuotų sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Apeliantas bylos nagrinėjimo metų visą laiką įrodinėjo ne tik tai, kad atsakovė I. B. žinojo jo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, bet ir tai, jog šia informacija nesąžiningai savo ūkinėje komercinėje veikloje pasinaudojo atsakovas TIROLA, UAB. Įrodinėjimas, kad informacija buvo pasinaudota, neatsiejamas nuo įrodinėjimo, jog tokia informacija kitas atsakovas (šiuo atveju – I. B.) disponavo ir ją atskleidė konkuruojančiam su apeliantu atsakovui. Teismo argumentai, jog TIROLA, UAB veiksmų neteisėtumas turėjo būti įrodinėjamas atskirai, nepagrįstas, nes būtent aplinkybių visumos pagrindu padarius išvadą, jog labiau tikėtina, kad buvusių apelianto klientų staigus persiorientavimas bendradarbiauti su atsakovu, nėra atsitiktinis sutapimas, darytina ir iš to sekanti kita išvada – jog jis pasinaudojo duomenimis apie šiuos klientus, kuriais disponavo kita atsakovė. Įrodinėjimo pareigos bei įrodymų pakankamumo aspektu pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde ieškovas teisingai nurodo, jog teismas pats apribojo jo galimybę įrodyti aplinkybes, kurias po to įvertino kaip neįrodytas. Apeliantas iš tiesų keletą kartų prašė išreikalauti iš atsakovo visus CMR, SMGS, užsakymus ir sutartis, sudarytus su ieškovo nurodytais klientais per laikotarpį nuo 2012-03-16 iki 2013-03-15, nurodydamas, jog jais sieks įrodyti, kad atsakovas siūlė geresnes, konkurencingesnes sąlygas jo klientams, tačiau šį prašymą teismas atmetė. Pats apeliantas šių įrodymų pateikti negalėjo, todėl tokių įrodymų nebuvimas byloje negali būti vertinamas jo nenaudai.

60Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo, kitų sąlygų jų civilinei atsakomybei kilti, egzistavimo, nepagrįstai vertino apelianto nurodomas faktines aplinkybes atsietai, o ne jų visumą. Kiekviena iš teismo sprendime aptartų faktinių aplinkybių atskirai paimta galėtų būti vertinama kaip pakankamai kvestionuotina, tačiau vertinant jų visumą, eilės jų sutapimas per santykinai trumpą laiką leidžia daryti pakankamą išvadą, kad komercinė apelianto paslaptis buvo atskleista ir ja nesąžiningai pasinaudota konkurencinėje veikloje (CK 116 straipsnio 3 dalis, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 185 straipsnis).

61Dėl padarytos žalos

62Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustačius atsakovų I. B. ir TIROLA, UAB neteisėtų veiksmų, nėra galimas civilinės atsakomybės taikymas, todėl teismas nepasisakė dėl kitų ieškovo nurodomų aplinkybių, susijusių žalos dydžiu ir priežastiniu ryšiu, kaip neturinčių įtakos sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad neteisėti veiksmai, kaip atsakovų civilinės atsakomybės sąlyga, egzistuoja, tampa aktualu, kokius nuostolius apeliantas patyrė šių neteisėtų veiksmų pasėkoje.

63Ieškovas patirtus nuostolius skaičiavo kaip savo negautas pajamas ir kaip atsakovo TIROLA, UAB gautas pajamas dėl neteisėtai perviliotų klientų. Patikslintame ieškinyje apeliantas nurodė, jog I. B. dirbant AUTO EXPRESS UAB, įmonė per 6 mėn. laikotarpį (nuo 2011- 09-21 iki 2012-03-15) iš klientų, kurie buvo pervilioti atsakovų, gavo 1 361 381,45 Lt pajamų. I. B. nustojus dirbti AUTO EXPRESS UAB, bendrovės pajamos iš klientų laikotarpiu nuo 2012-03-16 iki 2013-03-15 krito iki 844 606,65 Lt. Matyti, kad ieškovas per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį, kol atsakovė I. B. dirbo bendrovėje, iš klientų gavo dvigubai daugiau pajamų, nei per vienerius metus, kai I. B. nutraukė darbo santykius su ieškovu. Ieškovas prarado rinkos dalį – visai neteko užsakymų iš dalies klientų, su kuriais dirbo tik I. B., arba užsakymai iš likusių klienų, su kuriais taip pat dirbo tik I. B., reikšmingai sumažėjo. Apeliantas nurodo, esą visiškai pagrįsta manyti, jog tuo atveju, jeigu nurodyti klientai nebūtų pervilioti, ieškovas per metų laikotarpį būtų gavęs dvigubai tiek pajamų, kiek jų gavo per pusę metų, iki I. B. nutraukiant darbo santykius su juo ir akcentuoja, jog panašią sumą per ne pilnus metus gavo atsakovas TIROLA, UAB. Negautos pajamos skaičiuojamos tokiu būdu: 1 361 381,45 Lt padauginta iš 2 yra 2 722 762,90, iš šios sumos atėmus apelianto gautus 844 606,65 Lt, laikytina, jog todėl ieškovas laikotarpiu nuo 2012- 03-16 iki 2013-03-15 negavo 1 878 156,25 Lt pajamų. Atsakovas TIROLA, UAB iš neteisėtų veiksmų gavo turtinę naudą, kuri taip pat pripažintina ieškovo nuostoliais. Buhalteriniai dokumentai bei banko išrašai pagrindžia, kad atsakovas iš ieškovo klientų laikotarpiu nuo 2012-03-16 iki 2012-11-30 gavo 1 250 767,83 Lt pajamų. Todėl ieškovo nuostolius sudaro iš viso 3 128 924,08 Lt, iš kurių apeliantas prašo priteisti 640 390,69 Lt.

64Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Apeliantas nepagrįstai skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-650/2008, nurodydamas, jog nuostoliai neturėtų būti skaičiuojami kaip grynasis pelnas, kadangi vėlesnė tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tiek paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vienareikšmiai nurodo nuostolių, kaip negautų pajamų, nustatymo principus.

65Apeliantas ieškinyje savo nuostoliais nurodė tiek negautas pajamas, tiek TIROLA, UAB gautą naudą. Šį reikalavimą ieškovas grindžia LR Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei CK 1.116 straipsnio 3 dalimi.

66Teisinių santykių (žalos padarymo laikotarpiu) galiojusios CK 1.116 straipsnio redakcijos 3 dalis numatė, jog asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu. Atitinkamai remiantis Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo. Taigi, įstatymas šiuo atveju tiesiogiai apibrėžia, kas yra laikoma nuostoliais –paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) bei negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai).

67Nors tiek CK 1.116 straipsnio 3 dalyje, tiek CK 6.249 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė iš neteisėtų veiksmų gautą naudą pripažinti kreditoriaus nuostoliais, tai negali būti aiškinama kaip atsakovo pareiga tiek atlyginti ieškovo negautas pajamas, tiek grąžinti tai, ką jis gavo kaip pajamas (turtinę naudą) iš neteisėtų veiksmų. Tokia situacija galėtų sąlygoti dvigubos atsakomybės taikymą ir nepagrįstos naudos suteikimą nukentėjusiajam asmeniui. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas turi teisę reikalauti arba nuostolių, kuriuos sudaro kito asmens (šiuo atveju atsakovo) nepagrįstas praturtėjimas (jo gauta turtinė nauda) (CK 6.249 straipsnio 2 dalis) arba dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų jo paties negautos pajamos (ieškovo negauta nauda) (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju tai reikštų ne visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), bet jau ieškovo nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita, nebent ieškovas įrodytų, kad nesant neteisėtų veiksmų, jis būtų gavęs ir tas pajamas, kurių negavo pats ir tas, kurias gavo atsakovas, katu paėmus. Kad nuostolių dydis negali būti apskaičiuojamas kartu taikant tiek CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytą negautų pajamų kriterijų, tiek to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą atsakovo gautos naudos kriterijų, pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz, Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1819/2013, 2015 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-76-178/2015).

68Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009, 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Remiantis bylos duomenimis, atsakovas TIROLA, UAB laikotarpiu nuo 2012-03-16 iki 2012-11-30 iš klientų, kurie anksčiau užsakymus teikė ieškovui, gavo 1 250 767,83 Lt pajamų. Grynasis atsakovo pelnas buvo 53 461,87 Lt. Tai yra, atsakovo grynojo pelno marža buvo 4,27 procento. Ieškovas savo nuostolius negautų pajamų pavidalu grindžia, minėta, jo tikėtinai gautinomis pajamomis per vienerių metų nesąžiningo konkuravimo laikotarpį. Šias negautas pajamas jis skaičiuoja daugindamas iš dviejų gautas pajamas laikotarpiu (pusės metų), kuomet atsakovė I. B. dirbo apelianto įmonėje. Teisėjų kolegija nurodo, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad tokių pajamų ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis. Minėta, jog klientai po atsakovės I. B. perėjimo dirbti pas atsakovą TIROLA, UAB pradėję teikti užsakymus pastarajam, ieškovui (o prieš tai- UAB AUTOSTARTO GRUPĖ, kuris perdavė minėtus klientus ieškovui), nors ir neturėjo ilgalaikio pobūdžio sutarčių, užsakymus teikė gana intensyviai, pajamos iš šių klientų užsakymų vertintinos kaip pakankamai tikėtinos, todėl šių klientų visiškas praradimas arba žymus jų užsakymų sumažėjimas atitinkamai vertintinas kaip tikėtinas pajamų parardimas, sudarantis prielaidas skaičiuoti nuostolius. Tačiau, minėta, ieškovas nepagrįstai nuostoliais laiko visas pajamas, kurias jis tikėtinai būtų gavęs iš nurodomų klientų užsakymų. Nustatant, koks galėjo būti tikėtinas apelianto grynasis pelnas, atsižvelgtina į tai, jog laikotarpiu, pagal kurį jis skaičiuoja savo tikėtinai negautas pajamas, apelianto grynojo pelno marža buvo 9,19 procentų (nuo 1 361 381,45 Lt pajamų 125 211,82 Lt grynojo pelno); laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti nuostolius (2012-03-16 – 2013-03-15), grynojo pelno marža buvo 7,51 procento (nuo 844 606,65 Lt pajamų 63 388,89 Lt grynojo pelno). Aplinkybė, kad žymiai sumažėjus pajamoms, sumažėjo ir grynojo pelno marža, paaiškinama tuo, jog įprastinių veiklos sąnaudų proporcija (amortizacinių atskaitymų, darbo užmokesčio ir t.t.) didėja, mažėjant gaunamoms pajamoms. Kitaip tariant, iš esmės tapačios sąnaudos turi būti skiriamos aptarnauti gautoms mažesnėms pajamoms. Todėl ieškovo ne tik gautų pajamų, bet ir grynojo pelno maržos sumažėjimas neturėtų būti vertinamas atsakovo, atlikusio neteisėtus veiksmus, naudai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuostoliai negautų pajamų pavidalu skaičiuotini remiantis ta grynojo pelno marža, kuri buvo iki atsakovams atliekant neteisėtus veiksmus, t.y. 9,19 procentų. Nuo ieškovo tikėtinai negautų pajamų (1 878 156,25 Lt) tai sudarytų 172 602,55 Lt (49 989,15 Eur.). Pažymėtina, kad atsakovė I. B. pateikė išsamius skaičiavimus, kokia, remiantis apelianto pateiktais į bylą duomenimis, galėtų būti jo netekto grynojo pelno dalis (Priedas Nr. 2 prie baigiamosios kalbos 2014-05-30 teismo posėdyje – 7 t., 168-169 b.l.) (šiais skaičiavimais atsakovė remiasi ir atsiliepime į apeliacinį skundą). Remiantis šiais atsakovės apskaičiavimais, apelianto negautas grynasis pelnas negalėtų būti didesnis negu 71 726,35 Lt (t.y. skirtumas tarp 2011-09-21 – 2012-03-01 gauto grynojo pelno iš klientų, vėliau tapusių TIROLA, UAB klientais (101 084,62 Lt) ir ieškovo gauto grynojo pelno iš šių klientų 2012-03-01 – 2013-03-15 (29 358,27 Lt)). Šie atsakovės skaičiavimai iš esmės yra teisingi, tačiau juose neįvertinta tai, kad 101 084,62 Lt grynojo pelno iš aptariamų klientų apeliantas gavo per pusę metų, tuo tarpu negautos pajamos (grynojo pelno pavidalu) šiuo atveju skaičiuojamos už vienerius metus. Taigi, jeigu apelianto gautas per pusę metų grynasis pelnas būtų padaugintas dvigubai (tokiu būdu būtų gautas tikėtinas grynasis pelnas per metus) ir atimta realiai gauta grynojo pelno dalis, gauta suma iš esmės nesiskirtų nuo šioje nutartyje apskaičiuotos netektų pajamų sumos (101 084,62 Lt x 2 = 202 169,24 Lt – 29 358,27 Lt = 172 810,97 Lt). Kadangi ieškovo negautų pajamų suma viršija atsakovo iš neteisėtų veiksmų gautą naudą, remiantis visiško nuostolių atlyginimo principu, būtent ši suma priteistina iš atsakovų solidariai (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.6 straipsnio 3 dalis).

69Ieškiniu, taip pat apeliaciniu skundu prašoma priteisti šešių procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.210 str. 2 d.), tačiau nagrinėjamu atveju žala yra priteisiama solidariai iš atsakovų – fizinio asmens ir verslininko. Šešių procentų dydžio metinės palūkanos priteisiamos tik tokiu atveju, jeigu abi ginčo šalys (ieškovas ir atsakovas) yra verslininkai (CK 6.210 straipsnio 2 dalis); kitais atvejais procesinių palūkanų norma yra penki procentai (to paties straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu negali būti padidinamos atsakovo – fizinio asmens atsakomybės ribos, lyginant su nustatytomis įstatymu, todėl esant solidariajai abiejų atsakovų atsakomybei, TIROLA, UAB atveju taip pat taikytina penkių procentų dydžio palūkanų norma (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

70Dėl Europos vykdomojo rašto

71Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi šie klausimai priskiriami pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 646 straipsnio 1 dalis), o nagrinėjamos bylos atvejis nepriskiriamas prie skubiai vykdytinų sprendimų (CPK 283 straipsnis, 646 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija kartu nurodo, jog apeliantas nenurodė jokių argumentų, dėl ko prašoma išduoti Europos vykdomąjį raštą. 2004 m. balandžio 21 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas arba Reglamentas (EB) Nr. 805/2004), nustatyta, jog šis reglamentas taikomas teismo sprendimams, susitarimams ir autentiškiems dokumentams dėl neginčytinų reikalavimų (3 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje pareikštas reikalavimas neatitinka Reglamento nuostatų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2014)

72Dėl bylinėjimosi išlaidų

73Remiantis CPK 93 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų daliai.

74Ieškovo patenkintų reikalavimų proporcija sudaro 26,95 procentus (iš prašytų priteisti 185 469,96 eurų (640 390,69 Lt) priteisiama 49 989,15 eurų (172 602,55 Lt).

75Ieškovas AUTO EXPRESS, UAB už ieškinį sumokėjo 10 404 Lt (t. y. 3013,21 Eur) žyminio mokesčio (1 t., b. l. 11) ir prašė priteisti patirtas 36 267,03 Lt (t. y. 10 503,66 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (5 t., b. l. 129-161; 7 t., b. l. 74-95).

76Atsakovė I. B. patyrė 32 244,96 Lt (9 338,79 Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (7 t., b. l. 99-115).

77Atsakovas TIROLA UAB patyrė 16 856,38 Lt (t. y. 4 881,95 Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (7 t., b. l. 116-123).

78Visų bylos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos aiškiai viršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, ką skundžiajame sprendime pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog atsakovo TIROLA, UAB, pagrįstos, Rekomendacijas atitinkančios išlaidos sudarytų 8 000 Lt (t.y. 2316,96 eurų) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o atsakovės I. B. – 9 500 Lt (2751,39 eurų). Analogiško dydžio išlaidos (9 500 Lt arba 2751,39 eurų) pripažįstamos pagrįstomis ir ieškovo AUTO EXPRESS, UAB atveju.

79Taigi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 812,06 eurų (po 406,03 eurų iš kiekvieno) žyminio mokesčio už ieškinį ir 741,50 eurų (po 370,75 eurų iš kiekvieno) atstovavimo išlaidų.

80Atsakovui TIROLA, UAB iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (73,05 procento) priteistinos atstovavimo išlaidos – 1 692,54 eurų, atsakovei I. B.- 2009,89 Eur.

81Procesinių dokumentų išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo 42,18 Lt (12,22 Eur). Iš apelianto, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina 8,92 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis); iš atsakovų šios išlaidos (atitinkamai po 1,65 Eur) nepriteistinos, remiantis Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/ 1K-355, kadangi minimali priteistina suma yra 3 eurai.

82Ieškovas AUTO EXPRESS UAB sumokėjo 7 803 Lt (t. y. 2 051,38 Eur) dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą (8 t., b. l. 28) ir prašė priteisti patirtas 3 512,94 Lt (1017,42 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

83Atsakovė I. B. patyrė 12 304,93 Lt (t. y. 3 563,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (8 t., b. l. 112-119).

84Atsakovas TIROLA UAB prašė priteisti iš ieškovo AUTO EXPRESS UAB 3 977,88 Lt (t. y. 1 152,07 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (t. .y. 3 917,38 Lt už advokato pagalbą, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ir 60,50 Lt papildomų išlaidų už Creditinfo išrašą), tačiau pateikė įrodymus tik dėl 1 152,07 Lt (t. y. 333,66 Eur) dydžio šių išlaidų apmokėjimo (8 t., b. l. 91-95).

85Ieškovui priteistina žyminio mokesčio suma, atitinkanti patenkintų jo ieškinio reikalavimų proporciją, t.y. 552,84 Eur (po 276,42 Eur iš kiekvieno atsakovo).

86Remiantis Rekomendacijų 8.10. už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, rekomenduojamas priteistinas užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis yra 2 MMA, t.y. 600 Eur, o už atsiliepimą į apeliacinį skundą- 1,5 MMA (Rekomendacijų 8.11. punktas), t.y. 450 Eur.

87Atitinkamai, ieškovui iš atsakovų pagal patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją priteistina 161,70 Eur. Atstovavimo išlaidų (po 80,85 Eur iš kiekvieno atsakovo), atsakovei I. B. iš ieškovo priteistina 328,72 Eur, o atsakovui TIROLA, UAB – 243,74 Eur. atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

88Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

89Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti.

90Priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui AUTO EXPRESS, UAB (įmonės kodas 302604536) iš atsakovų TIROLA, UAB (įmonės kodas 302657873) ir I. B. (asmens kodas ( - ) solidariai 49 989,15 Eur žalos atlyginimo. Priteisti ieškovui AUTO EXPRESS, UAB (įmonės kodas 302604536) iš atsakovų TIROLA, UAB (įmonės kodas 302657873) ir I. B. (asmens kodas ( - ) solidariai penkių procentų metines palūkanas už priteistą 49 989,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

91Priteisti ieškovui AUTO EXPRESS, UAB (įmonės kodas 302604536) iš atsakovo TIROLA, UAB (įmonės kodas 302657873) 682,45 Eur žyminio mokesčio ir 451,60 Eur atstovavimo išlaidų bei iš atsakovės I. B. (asmens kodas ( - ) 682,45 Eur žyminio mokesčio ir 451,60 Eur atstovavimo išlaidų.

92Priteisti atsakovui TIROLA, UAB (įmonės kodas 302657873) iš ieškovo AUTO EXPRESS, UAB (įmonės kodas 302604536) 1936,28 Eur atstovavimo išlaidų.

93Priteisti atsakovei I. B. (asmens kodas ( - ) iš ieškovo AUTO EXPRESS, UAB (įmonės kodas 302604536) 2 338,61 Eur atstovavimo išlaidų.

94Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo AUTO EXPRESS, UAB (įmonės kodas 302604536) 8,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 5. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 640... 6. Nurodė, kad ieškovas įsteigtas 2011 m. kovo 3 d., o atsakovas – 2011 m.... 7. Nurodė, kad atsakovei dirbant ieškovo bendrovėje, ši per 6 mėn.... 8. Teigia, kad pagal minėtą paskaičiavimą ieškovo patirti nuostoliai:... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinio... 10. Teismas konstatavo, kad nebuvo įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai, t. y.... 11. Teismas pažymėjo, kad ieškovo komercinės paslapties įvardijimas ir jos... 12. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai... 13. Ieškovas AUTO EXPRESS, UAB apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 14. 1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neturėjo komercinių paslapčių.... 15. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo darbuotojai nebuvo supažindinti su... 16. 3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovai neatliko jokių veiksmų,... 17. 4. Teismas pažeidė ieškovo teisę į tinkamą teisminę gynybą, rungimosi,... 18. 5. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovo komercinės paslaptys... 19. 6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo TIROLA, UAB civilinė atsakomybė... 20. 7. Atsakovas TIROLA, UAB savo veiklą, nesąžiningai siekdamas išvengti... 21. Atsiliepimuose atsakovas TIROLA, UAB ir atsakovė I. B. prašo apeliacinį... 22. 1. Apeliantas neįrodė, kad įsipareigojimai dėl komercinių paslapčių... 23. 2. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jo nurodoma informacija turi... 24. 3. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai neteisėtų veiksmų neatliko.... 25. 4. Apeliantas neįrodė ir nenurodė nė vieno atsakovės neteisėto veiksmo,... 26. 5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad konkurenciniai ryšiai su... 27. 6. Apelianto argumentai dėl su atsakovu susijusios įmonės SIA AUTOMODUS yra... 28. 7. Apelianto reikalavimas išduoti Europos vykdomąjį raštą yra visiškai... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 31. Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra... 32. Byloje pareikštas ieškinys dėl nuostolių, padarytų komercinės paslapties... 33. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 34. Lietuvos apeliaciniame teisme 2015-03-16, t.y. likus vienai dienai iki paskirto... 35. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodinėjimo pareigos nagrinėjant... 36. Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo dėl neteisėto komercinės paslapties... 37. Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti... 38. Dėl informacijos pripažinimo bendrovės komercine paslaptimi ir jos apsaugos... 39. Pagal CK 1.116 straipsnio nuostatas ir jas aiškinant suformuotą kasacinio... 40. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto... 41. Dėl šių teismo argumentų pažymėtina, jog ieškovas reikalavimą priteisti... 42. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog CK 1.116 straipsnyje nurodyti požymiai... 43. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, jog sprendžiant, ar konfidencialios... 44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su atsakove I. B. sudarytoje darbo... 45. Dėl įrodymų, susijusių su komercinės paslapties (ne)atskleidimu, vertinimo... 46. Teismas sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovė I. B. atskleidė atsakovui... 47. Apeliantas ir atsakovas TIROLA, UAB veikia transporto paslaugų, krovinių... 48. Atsakovė I. B. darbo sutartį su apeliantu nutraukė 2012-03-15 ir jau kitą... 49. Sprendžiant dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo, vienai atskleidžiant... 50. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi argumentu, esą dalis klientų (Hol-Con... 51. Teismas sprendime nurodė ir tai, kad su kai kuriais apelianto klientais, su... 52. Nors teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas TIROLA, UAB turėjo... 53. Hol-Con GmbH, be minėtų trijų 2011-11-30 užsakymų, įvertinant anksčiau... 54. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad apeliantas ir atsakovas... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių... 56. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sisteminis vertinimas aukščiau paminėtų... 57. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, sutikdamas su atsakovų... 58. Atsakovai teigia ir teismas nurodė, kad nėra paneigta, jog klientų paieškai... 59. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo... 60. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 61. Dėl padarytos žalos... 62. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustačius atsakovų I. B. ir... 63. Ieškovas patirtus nuostolius skaičiavo kaip savo negautas pajamas ir kaip... 64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kokios... 65. Apeliantas ieškinyje savo nuostoliais nurodė tiek negautas pajamas, tiek... 66. Teisinių santykių (žalos padarymo laikotarpiu) galiojusios CK 1.116... 67. Nors tiek CK 1.116 straipsnio 3 dalyje, tiek CK 6.249 straipsnio 2 dalyje yra... 68. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog remiantis CK 6.249 straipsnio 1... 69. Ieškiniu, taip pat apeliaciniu skundu prašoma priteisti šešių procentų... 70. Dėl Europos vykdomojo rašto ... 71. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja prašymo dėl vykdomojo rašto... 72. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 73. Remiantis CPK 93 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai... 74. Ieškovo patenkintų reikalavimų proporcija sudaro 26,95 procentus (iš... 75. Ieškovas AUTO EXPRESS, UAB už ieškinį sumokėjo 10 404 Lt (t. y. 3013,21... 76. Atsakovė I. B. patyrė 32 244,96 Lt (9 338,79 Eur) bylinėjimosi išlaidų už... 77. Atsakovas TIROLA UAB patyrė 16 856,38 Lt (t. y. 4 881,95 Eur) bylinėjimosi... 78. Visų bylos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi... 79. Taigi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 812,06 eurų (po... 80. Atsakovui TIROLA, UAB iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų... 81. Procesinių dokumentų išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo 42,18 Lt... 82. Ieškovas AUTO EXPRESS UAB sumokėjo 7 803 Lt (t. y. 2 051,38 Eur) dydžio... 83. Atsakovė I. B. patyrė 12 304,93 Lt (t. y. 3 563,75 Eur) bylinėjimosi... 84. Atsakovas TIROLA UAB prašė priteisti iš ieškovo AUTO EXPRESS UAB 3 977,88... 85. Ieškovui priteistina žyminio mokesčio suma, atitinkanti patenkintų jo... 86. Remiantis Rekomendacijų 8.10. už apeliacinį skundą, jeigu advokatas... 87. Atitinkamai, ieškovui iš atsakovų pagal patenkintų ieškinio reikalavimų... 88. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 89. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti.... 90. Priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti... 91. Priteisti ieškovui AUTO EXPRESS, UAB (įmonės kodas 302604536) iš atsakovo... 92. Priteisti atsakovui TIROLA, UAB (įmonės kodas 302657873) iš ieškovo AUTO... 93. Priteisti atsakovei I. B. (asmens kodas ( - ) iš ieškovo AUTO EXPRESS, UAB... 94. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo AUTO EXPRESS, UAB (įmonės...