Byla 1A-210-150/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės, teisėjų Elenos Vainienės ir Valdimaro Bavėjano, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai, nuteistajam V. M. (V. M.), jo gynėjui advokatui Egidijui Bičkauskui, nukentėjusiajam D. O. (D. O.) ir jo atstovui advokatui Andrejui Melkovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, nukentėjusiojo D. O. atstovo ir nuteistojo V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

2Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir pradėti dirbti.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4V. M. nuteistas už tai, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas tikrą ar tariamą, tačiau ginčijamą jo teisę susigrąžinti skolą iš D. O., 2013 metais nuo birželio mėnesio pabaigos iki lapkričio mėnesio 17 dienos Vilniuje susitikimų su D. O. metu įvairiose vietose, skambinant jam telefonu ir rašant SMS žinutes, D. O. nesutikus grąžinti pinigų, panaudojo prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą grasindamas panaudoti fizinį smurtą, taip padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo D. O. teisėms ir teisėtiems interesams, o būtent:

52013 m. birželio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, D. O. pasirašė jo vardu V. M. naudai vekselį 5 700 Lt (1 650,83 Eur) sumai, taip pat 2013 metų liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, D. O. pasirašė jo vardu V. M. naudai vekselį 9 700 Lt (2 809,31 Eur) sumai;

6Po to V. M., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas tikrą ar tariamą, tačiau ginčijamą jo teisę susigrąžinti skolą iš D. O., 2013 m. liepos 1 d. „Tele2“ salone, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti sutartį Nr. ( - ), kuria pastarajam buvo duotas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung 19505 Galaxy S4“, kurio vertė 2 380 Lt (689,30 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną;

7V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 1 d. „Omnitel“ salone, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti sutartį Nr. ( - ), kuria jis sumokėjo 829 Lt (240,09 Eur) pradinį įnašą ir pastarajam buvo duotas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S4 WH“, kurio kaina 2 389 Lt (691,90 Eur), o likusi vertė – 1 560 Lt (451,81 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną;

8V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 1 d. UAB „Mobili linija“ salone, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria pastarajam buvo duotas greitasis kreditas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, kurio vertė 2 350 Lt (680,61 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną, o D. O. liko prievolė sumokėti už telefoną lizingo bendrovei „Bigbank“ 3 257,81 Lt (943,53 Eur);

9V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 1 d. UAB „Mobili linija“ salone, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria pastarajam buvo duotas greitasis kreditas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, kurio vertė 2 350 L (680,61 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną, o D. O. liko prievolė sumokėti už telefoną lizingo bendrovei „Bigbank“ 3 257,81 Lt (943,53 Eur);

10V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 5 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria pastarajam buvo duotas greitasis kreditas 1 905 Lt (551,73 Eur) sumai, ir V. M. neteisėtai pasiėmė šiuos pinigus, o D. O. liko prievolė sumokėti lizingo bendrovei „Bigbank“ 2 679,68 Lt (776,09 Eur);

11V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 9 d. UAB „Mobili linija“ salone, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria pastarajam buvo duotas greitasis kreditas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S4“, kurio vertė 2 350 Lt (680,61 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną, o D. O. liko prievolė sumokėti už telefoną lizingo bendrovei Bigbank 3251,77 Lt (941,78 Eur);

12V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Mobili linija“ salone, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria pastarajam buvo duotas greitasis kreditas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4 Active“, kurio vertė 2 509 Lt (726,66 Eur), ir jam liko prievolė sumokėti už telefoną lizingo bendrovei „Bigbank“ 3 205,35 Lt (928,33 Eur);

13V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugpjūčio 28 d. Senukų prekybos centre, esančiame Ukmergės g. 244, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti su „Ūkio banko lizingu“ vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria pastarajam buvo duotas greitasis kreditas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio vertė 2 149 Lt (622,39 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną, o D. O. liko prievolė sumokėti už telefoną lizingo bendrovei UAB „Ūkio banko lizingas“ 2 832,85 Lt (820,45 Eur);

14V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugpjūčio 28 d. prekybos centre „Panorama“, esančiame Saltoniškių g. 9, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti vartojimo kredito sutarti Nr. ( - ) su „Ūkio banko lizingu“, kuria pastarajam buvo duotas greitasis kreditas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio vertė 1 490 Lt (431,53 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną, o D. O. liko prievolė sumokėti už telefoną lizingo bendrovei UAB „Ūkio banko lizingas“ 1 831,35 Lt (530,40 Eur);

15V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugsėjo 2 d. parduotuvėje „Electromarkt“, esančioje prekybos centre „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti su „Snoro Lizingu“ vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria pastarajam buvo duotas greitasis kreditas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, kurio vertė 2 050 Lt (593, 72 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną, o D. O. liko prievolė sumokėti už telefoną lizingo bendrovei „Snoro Lizingas“ 2 545,44 Lt (737,21 Eur);

16V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugsėjo 3 d. parduotuvėje „Elektromarkt bazė“, esančioje Parodų g. 1, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti su UAB „MediaShop“ vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria pastarasis sumokėjo 670 Lt (194,05 Eur) ir įgijo dulkių siurblį „Philips“, 679,99 Lt (196,94 Eur) vertės, bei skalbimo mašiną „Samsung“, 1 549,99 Lt (448,91 Eur) vertės, kurias V. M. iš karto pasiėmė, o D. O. liko prievolė sumokėti lizingo bendrovei „Moki lizingas“ 2 339,04 Lt (677,43 Eur);

17V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, prie prekybos centro „Rimi“, esančio Architektų g. 19, Lazdynuose, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas, privertė D. O. perduoti jam 300 Lt (86,89 Eur);

18V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, prie prekybos centro „Rimi“, esančio Architektų g. 19, Lazdynuose, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. perduoti jam 300 Lt (86,89 Eur);

19V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, prie prekybos centro „Rimi“, esančio Architektų g., Lazdynuose, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. perduoti jam 200 Lt (57,92 Eur);

20V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Architektų g., Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. perduoti jam 200 Lt (57,92 Eur), kuriuos pastarasis paliko V. M. automobilio daiktadėžėje;

21V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 25 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie prekybos centro „Rimi“, esančio Savanorių pr. 16, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. perduoti jam 300 Lt (86,89 Eur);

22V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 17 d., skambinant D. O. telefonu ir rašant trumpąsias SMS žinutes, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. atvirai grasindamas panaudoti fizinį smurtą, vertė jo naudai perduoti 3 500 Lt (1 013,67 Eur).

23V. M. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

24Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį – perkvalifikuoti V. M. nusikalstamą veiką iš BK 294 straipsnio 2 dalies į BK 181 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į V. M. skirtinos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. Taip pat tenkinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir iš V. M. priteisti nukentėjusiajam D. O. 9 221,51 Eur sumą.

25Pasak prokurorės, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neteisingai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepakankamai atsižvelgė į surinktus įrodymus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad byloje nėra faktinių duomenų apie nuteistojo išgalvotas aplinkybes, jog dėl D. O. kaltės baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo sužalojo vaikus, dėl ko jis sumokėjo vaikų tėvams 13 000 Lt. V. M. teisiamajame posėdyje netiesiogiai patvirtino šią aplinkybę teigdamas, kad nurodyta 13 000 Lt suma nėra susijusi su šia byla, nes įvykis buvo 2012 m. gruodžio mėn., nukentėjusiajam pretenzijos dėl automobilio buvo tik žodinės, o jokios turtinės pretenzijos nereikštos, nes dėl įvykio buvo nuteistojo kaltė. D. O. parodymus, kad aptariama V. M. išgalvota aplinkybė buvo pretekstas neteisėtai reikalauti iš jo pinigų, patvirtina duomenys, gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją. Prokurorė, pagrįsdama savo išvadą, apeliaciniame skunde cituoja šių asmenų telefoninio pokalbio turinį (apeliacinio skundo 3-4 lapas, t. 3, b.l. 140-141).

26Teigia, kad teismo padarytos išvados dėl D. O. skolos V. M. yra prieštaringos. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nukentėjusysis yra skolingas nuteistajam, tačiau nenurodyta, kokio dydžio skolą turėjo D. O. iki surašant vekselius V. M. naudai. Prokurorės manymu, teismas negalėjo nustatyti tokios sumos, nes nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių D. O. skolos egzistavimą. Pats nukentėjusysis tvirtina, kad jis anksčiau buvo pasiskolinęs pinigų iš V. M., tačiau grąžino skolą, o vekselius pasirašydavo, nes bijojo nuteistojo. Tą aplinkybę, kad nukentėjusysis realiai nebuvo skolingas nuteistajam, įrodo pastarojo telefoninis pokalbis, kuris cituojamas apeliacinio skundo 4 lape (t. 3, b. l. 141), nenustatytam vyrui. Be to, paties V. M. parodymai dėl skolos ir vekselių surašymo yra prieštaringi bei nelogiški, nes D. O., 2013 m. liepos 1 d. įsigijęs mobiliojo ryšio telefonus, su nuteistuoju pardavė šiuos daiktus, nukentėjusysis visiškai atsiskaitė pagal 2013 m. birželio 30 d. vekselį 5 700 Lt sumai. Kita vertus, V. M. negrąžino vekselio D. O. ir dokumentas nebuvo suplėšytas. Nuteistojo parodymai, kad jis 2013 m. liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje paskolino nukentėjusiajam 4 000 Lt ir nepasirašė naujo vekselio, o panaudojo seną tokį dokumentą 5 700 Lt sumai, yra nepatikimi. D. O. iš tikrųjų esant skolingam V. M., nukentėjusysis būtų reikalavęs iš jo raštiško patvirtinimo, kad visa skola ar jos dalis padengta. Net pats nuteistasis patvirtino, kad jis paėmė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonus, buitinę techniką ir pinigus skolai padengti, nedavęs jokių raštelių, nors skolos buvo įforminamos vekseliais. Prokurorė pabrėžia, kad ikiteisminiame tyrime buvo atlikta krata V. M. automobilyje ir rasta juodos spalvos rankinė, kurioje buvo sudėta 14 vienetų tuščių vekselio formų, 15 tuščių transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių formų ir 7 vienetai užpildytų vekselių. Apeliaciniame skunde aptariamas kratos metu paimtų vekselių turinys teigiant, kad apklausus I. R. (I. R.) ir A. B., kurie nurodyti keliuose vekseliuose, jie parodė, jog nepalaikė jokių santykių su D. O., neskolino jam pinigų ir nežinojo apie vekselių ruošinius, parašytus jų naudai. Daroma išvada, kad šie vekseliai buvo skirti tęsti nusikalstamą veiką – nukentėjusiojo turto prievartavimą.

27Prokurorė cituoja savavaldžiavimo požymius, išaiškintus teismų praktikoje (apeliacinio skundo 5 lapas) ir akcentuoja, kad šiai nusikalstamai veikai būdinga tik pateisinama klaida, t. y. kad kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, jog jis realiai neturi jokios subjektinės teisės. Nagrinėjamu atveju V. M. žinojo ir suprato, kad jo reikalavimas dėl tariamos skolos pagal vekselius, kurie buvo pasirašyti panaudojant psichinę prievartą, realiai nesukuria jokios subjektinės teisės, nes šie sandoriai turėtų būti laikomi niekiniais nuo jų sudarymo momento, t. y. D. O. neišreiškė tikrosios savo valios, o pasirašė dokumentuose veikiamas prievartos, tuo tarpu V. M. neperdavė jokių pinigų nukentėjusiajam. Dėl šios priežasties, apeliantės manymu, nuteistojo veiksmai atitinka ne savavaldžiavimo, o turto prievartavimo požymius.

28Kitoje apeliacinio skundo dalyje cituojamos BPK 44 straipsnio 10 dalies, BPK 109 straipsnio, BPK 113 straipsnio 1-2 dalių, BPK 115 straipsnio 2 dalies, BPK 305 straipsnio 5 dalies ir BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos bei teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje neišspręstas D. O. pareikšto civilinio ieškinio klausimas, taip nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.

29Dėl minėtų aplinkybių, prokurorės teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendis turi būti pakeistas.

30Nukentėjusiojo D. O. atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį – perkvalifikuoti V. M. nusikalstamą veiką iš BK 294 straipsnio 2 dalies į BK 181 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį.

31Nukentėjusiojo atstovas teigia, kad teismas nevisapusiškai ištyrė ir išanalizavo byloje elektroninių ryšių tinklais užfiksuotus duomenis, nesugretino jų su kitais duomenimis ir V. M. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, todėl buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Toks teiginys argumentuojamas cituojant BK 181 straipsnio nuostatas, teismų praktikos išaiškinimus dėl turto prievartavimo požymių ir šios nusikalstamos veikos atskyrimo nuo savavaldžiavimo (apeliacinio skundo 4-5 lapai, t. 3, b. l. 147-148). Apelianto teigimu, teismas nesiaiškino D. O. ir V. M. tarpusavio santykių prigimties. Nukentėjusysis nuo baudžiamojo proceso pradžios parodė, kad jis skolinosi iš nuteistojo vieną kartą 50 Lt, tariami paskolos santykiai atsirado neva dėl to, kad D. O. nepavežė V. M., o šis sumušė kitą asmenį, kuriam nuteistasis turėjo iš viso atlyginti 13 000 Lt išlaidų. D. O. negalėjo kilti pareiga atlyginti nuteistajam žalą ne dėl jo padarytų nusikalstamų veiksmų. Nukentėjusiojo atstovas aptaria baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens nusikalstamos veikos schemą, kuri pasireiškė tuo, kad jis, grasindamas jaunesniems ir fiziškai silpnesniems asmenims fiziniu smurtu, vertė pasirašyti vekselius dėl tariamos skolos, o vėliau remdamasis šiais dokumentais, nuteistasis reikalavo atlyginti tariamą žalą. Tokios aplinkybės grindžiamos apeliacinio skundo 5-7 lapuose (t. 3, b. l. 148-150) cituojant V. M. telefoninius pokalbius (t. 2, b.l. 58, 60-61, 64, 66-67, 70, 74-76, 94-97, 99, 101-102, 104, 108). Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis, darydamas psichologinį spaudimą, lankėsi D. O. namuose, taip pat atvykdavo į jo darbą. Liudytojas J. D. (J. D.) teisiamajame posėdyje davė parodymus, tačiau analizuojant telefoninių pokalbių turinį, matyti, kad V. M. dar ikiteisminio tyrimo metu grasino ir nurodinėjo liudytojui (t. 2, b. l. 58, 88, 109-110, apeliacinio skundo 7-8 lapai). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pateikta versija, kad jis 2013 m. stabiliai gyveno, todėl jam nebuvo pagrindo kažko reikalauti iš nukentėjusiojo, prieštarauja nuteistojo parodymams ir jo išsakytiems teiginiams telefoninių pokalbių metu, kad jis žaidė kazino ir neturėjo pinigų šiai veiklai (t. 2, b.l. 67, 69, 71). Pasak D. O. atstovo, nuolatiniai skambučiai nukentėjusiajam, grasinančio tono ir turinio pokalbiai, lankymasis jo darbe ir laukimas prie namų bei reikalavimas susitikti rodo, kad V. M. palaikė įtampą ir baimę D. O., siekdamas kontroliuoti nukentėjusiojo elgesį, priimant sprendimus dėl turto perdavimo. D. O. pažinojo nuteistąjį ir turėjo informacijos apie šio kriminalinę praeitį. Visos aptartos aplinkybės privertė D. O. pasirašyti vekselius, o vėliau neva už vekselių įvykdymą įsigyti įvairų turtą ir perduoti jį V. M.. Tai, kad nuteistojo nusikalstamos veikos darymo metu nukentėjusysis turėjo galimybę kreiptis pagalbos į kitus asmenis, negali būti aplinkybe, paneigiančia psichinės prievartos panaudojimą. Dėl minėtų argumentų, nukentėjusiojo atstovo nuomone, V. M. veiksmai atitinka BK 181 straipsnio 3 dalyje, o ne BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

32Kitoje apeliacinio skundo dalyje cituojamos BPK 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio 2 dalies ir BPK 300 straipsnio nuostatos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties baudžiamoje byloje Nr. 2K-P-1/2014 ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo nuostatos (apeliacinio skundo 9-11 lapai, t. 3, b.l. 152-154) bei teigiama, kad V. M. byloje buvo kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, tačiau teismas perkvalifikavo jo veiką pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Nors savavaldžiavimas yra mažiau pavojingas nusikaltimas už turto prievartavimą, tačiau teismas iš anksto neįspėjo baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dėl jo veiksmų perkvalifikavimo galimybės pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, taip pat neinformavo kitų proceso dalyvių. Nukentėjusiojo atstovas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta V. M. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinimas, ir teisė į teisingą teismą, dėl ko buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

33Toliau apeliaciniame skunde cituojamos bausmės vykdymo atidėjimo teorinės nuostatos (apeliacinio skundo 11-12 lapai, t. 3, b. l. 154-155) ir konstatuojama, kad įvertinus V. M. asmenybę, jo ankstesnius teistumus, padaryto nusikaltimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajam tik realią laisvės atėmimo bausmę, o teismas byloje formaliai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Pasak apelianto, nors D. O. byloje pareiškė civilinį ieškinį, tačiau teismas neišsprendė šio klausimo, taip nesilaikydamas BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis patyrė procesinių išlaidų, kurias sudaro 900 Eur, dėl apeliacinio skundo rengimo, todėl jos turi būti priteistos iš nuteistojo. Minėta pinigų suma, nukentėjusiojo atstovo manymu, yra protinga, nes atstovui, anksčiau nedalyvavusiam baudžiamajame procese, teko susipažinti su didelės apimties bylos medžiaga ir nuodugniai išanalizuoti ją, taip pat parengti trylikos lapų apeliacinį skundą.

34Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

35Apeliantas neneigia, kad jis, reikšdamas D. O. savo teisėtą reikalavimą grąžinti pinigus, pasakytų žodžių turiniu ir forma pažeidė visuomenėje nustatytas bendravimo taisykles. Nors ir grasindamas, bet realybėje neketindamas imtis kokių nors fizinio poveikio priemonių, nuteistasis buvo nekorektiškas, tačiau net ir tokiu atveju, jo manymu, padarytuose veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymių. Savavaldžiavimas baudžiamojo įstatymo prasme visais atvejais sietinas su didelės žalos padarymu, o jos nesant, tokie veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pasak V. M., teismas, nepakankamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė neteisingas išvadas dėl BK nuostatų taikymo. Skundžiamame nuosprendyje didelės žalos padarymas yra siejamas vien su apelianto psichologiniu spaudimu D. O., kuris įvardijimas kaip psichologinis diskomfortas, įtampa, bejėgiškumo būsena. Nuteistasis abejoja pastarąja nukentėjusiojo būsena, nes ilgą laiką jų tarpusavio santykiai buvo iš esmės draugiški, tuo tarpu byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys įrodo, kad D. O. aktyviai prieštaravo apeliantui, o jis buvo priverstas daryti nuolaidas. Be to, nukentėjusysis patarinėjo bendriems pažįstamiems nemokėti skolų V. M.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. O. psichologinis diskomfortas buvo visiškai įmanomas, nes piktybiškai buvo nevykdomas teisėtas reikalavimas. Nėra aišku, kuriuo momentu prašymas grąžinti skolą peraugo į tokio reikalavimo išreiškimą, kas gali patekti į baudžiamosios teisės taikymo sritį, tuo labiau kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta nusikaltimo darymo pradžia (2013 m. birželio pabaiga) neparemta jokiais objektyviais įrodymais, nes jis skolino nukentėjusiajam pinigų ir vėliau. Byloje nepasitvirtino, kad D. O. buvo padaryta materialinė ir fizinė žala. Teigia, kad nukentėjusiojo kreipimasis į teisėsaugos institucijas sietinas su kredito įstaigų pareikštais reikalavimais civilinėse byloje, o ne su V. M. padarytais veiksmais. Patį didelės žalos padarymo faktą konstatavo teismas, tačiau jo neįrodinėjo nukentėjusysis ar valstybinė kaltintoja. Psichinio pobūdžio žala, paveikianti asmens teises ir teisėtus interesus, privalo būti vertinama ne tik pagal savo pobūdį, bet ir per nukentėjusiojo subjektinę pusę, t. y. kaip šis asmuo suvokia ir įvertina tokios žalos mastą. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė savo moralinių nuostatų analizę, kas visiškai neatitinka D. O. nuostatų ir negali būti vertinama didelės žalos aspektu BK 294 straipsnio prasme. Pabrėžiama, kad nors baudžiamajame procese D. O. yra nukentėjusysis, tačiau dėl nepagrįstų kaltinimų, patirtų procesinių išlaidų, prarastos galimybės atgauti paskolintus pinigus ir patirtos moralinės žalos objektyviai didelę žalą patyrė būtent apeliantas.

36Todėl, V. M. vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

37Nuteistasis V. M. atsikirtime į Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo D. O. atstovo apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

38Nuteistasis pabrėžia, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp jo ir D. O. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, nes nukentėjusysis skolinosi pinigų iš nuteistojo. Pats D. O. bylos teisminiame procese pripažino skolos faktą. Iš ikiteisminiame tyrime užfiksuotų telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad tarp abiejų asmenų vyko derybos ir prieštaravimai dėl skolos likučio bei termino atiduoti skolą, taip pat D. O. piktybiškai vengė vykdyti prievolines pareigas. V. M. daro tokią išvadą cituodamas atskirus telefoninius pokalbius (3-4 lapai). Pasak nuteistojo, liudytojai J. D., E. G. (E. G.), V. Ž. (V. Ž.), D. O. motina G. O. patvirtino, kad nukentėjusysis buvo skolingas V. M. ir suprato šią aplinkybę. Tuo tarpu D. O. parodymai, kad jis tik vieną kartą skolinosi 50 Lt iš nuteistojo, yra prieštaringi ir neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos.

39V. M. pabrėžia, kad jis baudžiamajame procese nuosekliai neigė 9 700 Lt vertės vekselio egzistavimą ir psichinės prievartos panaudojimą prieš D. O., taip pat patvirtino, kad D. O. grąžino jam dalį skolos šešiais mobiliojo ryšio telefonais, iš kurių keturi buvo nukentėjusiojo įgyti 2013 m. liepos 1 d. prekybos centre „Akropolis“. Skundžiamame nuosprendyje nemotyvuotai visi D. O. per 2013 metus prisiimti įsipareigojimai lizingo bendrovėms buvo inkriminuoti V. M.. Šis per du kartus paskolino nukentėjusiajam 9 000 Lt sumą, o D. O. grąžino 9 850 Lt, nors įsiskolinimas su palūkanomis siekė 13 350 Lt. Dėl vekselių ruošinių, išrašytų I. R. ir A. B. vardais, nuteistasis teigia, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad jis sutiko padiktuoti pirmų sugalvotų mažai pažįstamų asmenų vardus ir pavardes dėl D. O. prašymų, kurio iniciatyva buvo surašyti jokios teisinės galios neturintys popieriaus lapai. Apeliaciniuose skunduose nurodyta aplinkybė dėl V. M. patirtų 13 000 Lt išlaidų neatitinka tikrovės, todėl tai negali būti pagrindu vertinti nuteistojo veiksmus kaip turto prievartavimą. Pasisakydamas dėl byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių, V. M. nurodo, kad apeliantai remiasi atskiromis telefoninių pokalbių frazėmis, paimtomis iš konteksto, kurios negali pagrįsti jo kaltės pagal BK 181 straipsnį. Tokia išvada daroma analizuojant šių įrodymų turinį ir detaliai pasisakant dėl jų (16-29 lapai). Taip pat atkreipiamas dėmesys į D. O. neigiamą asmenybę, jo įžūlų bendravimą telefonu su V. M., kas, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, leidžia abejoti dėl apeliantų prašymų nuteisti jį pagal griežtesnį baudžiamojo įstatymo straipsnį pagrįstumo.

40Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis D. O. ir jo atstovas prašė patenkinti prokurorės ir nukentėjusiojo D. O. atstovo apeliacinius skundus, o nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

41Nuteistasis V. M. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokurorės ir nukentėjusiojo D. O. atstovo apeliacinius skundus atmesti.

42Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo D. O. atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, numatytas BPK 369 straipsnio 3 dalyje (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 4 punktas).

43Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas taip pat tenkinamas iš dalies.

44Dėl kaltinimo pakeitimo apeliacinio proceso metu

45Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas objektyviai ir išsamiai ištirti joje tiesą, šią baudžiamąją bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, atliko įrodymų tyrimą ir nustatė, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuteistojo V. M. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, teisė į teisingą procesą bei teisė į gynybą, taip pat BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje nustatytas nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas teisme.

46Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis arba perkvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką.

47Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, vadovaudamasis aptartomis įstatymų nuostatomis, privalėjo pranešti V. M. ir kitiems proceso dalyviams, jog yra pagrindas svarstyti klausimą dėl kaltinamojo veiksmų perkvalifikavimo galimybės pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį ir dėl galimo kaltinimo pakeitimo teisme, tačiau to nepadarė.

48Pažymima, kad nuo 2015 m. liepos 10 d. galiojančioje BPK 255 straipsnio 2 dalies redakcijoje yra numatyta teismo pareiga kaltinamajam pranešti apie galimybę perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, o jam nepranešus apie tokią galimybę, jis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota. V. M. pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta teisė žinoti kaltinimą, teisė į gynybą bei kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą.

49Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014).

50Šiuo konkrečiu atveju kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pirmojoje instancijoje, padarė esminį BPK pažeidimą, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

51Nustatyta, jog V. M. buvo kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, tačiau teismas iš anksto neįspėjęs baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo galimybės pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, nuteisė jį pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Kolegija sutinka su nukentėjusiojo atstovo skundo argumentu, kad buvo pažeista V. M. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, taip pat pažeista teisė į teisingą teismą. Apie galimybę pakeisti kaltinimą nebuvo informuoti ir kiti proceso dalyviai. Kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad šį esminį baudžiamojo įstatymo pažeidimą skunde nurodė ne prokurorė ir nuteistasis, o nukentėjusiojo atstovas.

52Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, 255 straipsniu, 256 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-330/2011, 2K-381/2011, 2K-P-1/2014) svarstė klausimą dėl V. M. veiksmų perkvalifikavimo galimybės pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį ir dėl galimo kaltinimo pakeitimo teisme.

53Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą teismo posėdyje iš anksto informuodamas pranešė nuteistajam V. M. bei jo gynėjui apie pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinimo pakeitimo teisme, užtikrinimo teisę žinoti kaltinimą bei suteikė nuteistajam ir jo gynėjui laiką pasirengti gynybai paskelbdamas pertrauką.

54Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad prokurorė ir nukentėjusiojo D. O. atstovas apeliacinius skundus grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, byloje pateiktus apeliacinius skundus nagrinėja ir atsako į skundų argumentus kartu.

55Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo

56D. O. atstovo apeliacinių skundų argumentų

57Prokurorė, apeliaciniame skunde prašydama pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti V. M. veiksmus iš BK 294 straipsnio 2 dalies į BK 181 straipsnio 3 dalį bei paskirti laisvės atėmimo bausmę teigia, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į surinktus įrodymus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, be to neišsprendė civilinio ieškinio klausimą.

58Nukentėjusiojo D. O. atstovas apeliaciniame skunde nurodė analogišką prašymą kaip ir prokurorė – nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu ir prašo V. M. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, taip pat patenkinti civilinį ieškinį.

59Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir prokurorė, ir nukentėjusiojo D. O. atstovas atsisakė nuo prašymo patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir prašė klausimą dėl civilinio ieškinio perduoti nagrinėti CPK tvarka.

60Iš abiejų apeliacinių skundų turinio matyti, kad ir prokurorė, ir nukentėjusiojo D. O. atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant bylos įrodymus, darant išvadas dėl nuteistojo V. M. kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, šių veikų teisinės kvalifikacijos.

61Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismas, vertindamas įrodymus, turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar galima įrodymais grįsti teismo išvadas, ar juos atmesti. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Teisėjas ar teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatomis, turi nuspręsti, ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais ir įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo baigimasis aktas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014).

62Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir atlikusi įrodymų tyrimą,

63n u s t a t ė:

64V. M. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas tikrą, tačiau ginčijamą jo teisę susigrąžinti skolą iš D. O., 2013 metais nuo birželio mėnesio pabaigos iki lapkričio mėnesio 17 dienos Vilniuje susitikimų su D. O. metu įvairiose vietose, skambinant jam telefonu ir rašant SMS žinutes, D.O. nesutikus grąžinti pinigų, panaudojo prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą grasindamas panaudoti fizinį smurtą taip padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo D. O. teisėms ir teisėtiems interesams, o būtent:

652013 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, prie prekybos centro „Akropolis", r esančio Ozo g. 25, Vilniuje, D. O. pasirašė jo vardu V. M. naudai vekselį 8000 Lt (2316,96 Eur) sumai, o 2013 m. birželio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, D. O. pasirašė jo vardu V. M. naudai vekselį 5700 Lt (1650,83 Eur) sumai.

66Po to, V. M., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas tikrą, tačiau ginčijamą jo teisę susigrąžinti skolą iš D. O., 2013 m. liepos 1 d. „Tele2" salone, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą privertė D. O. pasirašyti sutartį Nr. ( - ), kuria pastarajam buvo duotas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung 19505 Galaxy S4", kurio vertė 2 380 Lt (689,30 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną;

67V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 1 d. „Omnitel" salone, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti sutartį Nr. ( - ), kuria jis sumokėjo 829 Lt (240,09 Eur) pradinį įnašą ir pastarajam buvo duotas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S4 WH", kurio kaina 2 389 Lt (691,90 Eur), o likusi vertė - 1 560 Lt (451,81 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną;

68V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2013 m. liepos 1 d., UAB „Mobili linija" salone, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą privertė D. O. pasirašyti vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria pastarajam buvo duotas greitasis kreditas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4", kurio vertė 2 350 Lt (680,61 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną o D. O. liko prievolė sumokėti už telefoną lizingo bendrovei „Bigbank" 3 257,81 Lt (943,53 Eur);

69V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 1 d. UAB „Mobili linija" salone, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria pastarajam buvo duotas greitasis kreditas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4", kurio vertė 2 350 L (680,61 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną o D. O. liko prievolė sumokėti už telefoną lizingo bendrovei „Bigbank" 3 257,81 Lt (943,53 Eur);

70V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2013 m. liepos 5 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, panaudodamas psichinę prievartą privertė D. O. pasirašyti vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria pastarajam buvo duotas greitasis kreditas 1 905 Lt (551,73 Eur) sumai, ir V. M. neteisėtai pasiėmė šiuos pinigus, o D. O. liko prievolė sumokėti lizingo bendrovei „Bigbank" 2 679,68 Lt (776,09 Eur);

71V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2013 m. liepos 9 d. UAB „Mobili linija" salone, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria pastarajam buvo duotas greitasis kreditas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S4", kurio vertė 2 350 Lt (680,61 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną o D. O. liko prievolė sumokėti už telefoną lizingo bendrovei Bigbank 3251,77 Lt (941,78 Eur);

72V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Mobili linija" salone, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą privertė D. O. pasirašyti vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria pastarajam buvo duotas greitasis kreditas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4 Active", kurio vertė 2 509 Lt (726,66 Eur), ir jam liko prievolė sumokėti už telefoną lizingo bendrovei „Bigbank" 3 205,35 Lt (928,33 Eur);

73V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugpjūčio 28 d. Senukų prekybos centre, esančiame Ukmergės g. 244, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti su „Ūkio banko lizingu" vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria, pastarajam buvo duotas greitas kreditas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung", kurio vertė 2 149 Lt (622,39 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną, o D. O. liko prievolė sumokėti už telefoną lizingo bendrovei UAB „Ūkio banko lizingas" 2 832,85 Lt (820,45 Eur);

74V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugpjūčio 28 d. prekybos centre „Panorama", esančiame Saltoniškių g. 9, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti vartojimo kredito sutarti Nr. ( - ) su „Ūkio banko lizingu", kuria pastarajam buvo duotas greitasis kreditas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung", kurio vertė 1 490 Lt (431,53 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną, o D. O. liko prievolė sumokėti už telefoną lizingo bendrovei UAB „Ūkio banko lizingas" 1 831,35 Lt (530,40 Eur);

75V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugsėjo 2 d. parduotuvėje „Electromarkt", esančioje prekybos centre „Akropolis", Ozo g. 25, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti su „Snoro Lizingu" vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria pastarajam buvo duotas greitasis kreditas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4", kurio vertė 2 050 Lt (593, 72 Eur), ir V. M. neteisėtai pasiėmė šį telefoną, o D. O. liko prievolė sumokėti už telefoną lizingo bendrovei „Snoro Lizingas" 2 545,44 Lt (737,21 Eur);

76V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugsėjo 3 d. parduotuvėje „Elektromarkt bazė", esančioje Parodų g. 1, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. pasirašyti su UAB „MediaShop" vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria pastarasis sumokėjo 670 Lt (194,05 Eur) ir įgijo dulkių siurblį „Philips", 679,99 Lt (196,94 Eur) vertės, bei skalbimo mašiną „Samsung", 1 549,99 Lt (448,91 Eur) vertės, kurias V. M. iš karto pasiėmė, o D. O. liko prievolė sumokėti lizingo bendrovei „Moki lizingas" 2 339,04 Lt (677,43 Eur).

77V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 17 d., skambinant D. O. telefonu ir rašant trumpąsias SMS žinutes, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, vertė jo naudai perduoti 3 500 Lt (1 013,67 Eur). V. M. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

78Pašalinti iš kaltinimo šias tęstines V. M. veikas, t. y. kad:

79V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, prie prekybos centro „Rimi", esančio Architektų g. 19, Lazdynuose, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas, privertė D. O. perduoti jam 300 Lt (86,89 Eur);

80V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, prie prekybos centro „Rimi", esančio Architektų g. 19, Lazdynuose, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. perduoti jam 300 Lt (86,89 Eur);

81V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, prie prekybos centro „Rimi", esančio Architektų g., Lazdynuose, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. perduoti jam 200 Lt (57,92 Eur);

82V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Architektų g., Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. perduoti jam 200 Lt (57,92 Eur), kuriuos pastarasis paliko V. M. automobilio daiktadėžėje;

83V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 25 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie prekybos centro „Rimi", esančio Savanorių pr. 16, Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. perduoti jam 300 Lt (86,89 Eur).

84Byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad V. M. per penkis kartus savavaldžiaudamas ir panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas privertė D. O. perduoti jam: tris kartus po 300 Lt (86,89 Eur) ir du kartus po 200 Lt (57,92 Eur). V. M. šias aplinkybes neigė viso proceso metu: parodė, jog D. O. buvo sutikęs ir pažadėjęs iš atlyginimo mokėti po 150 Lt arba 500 Lt ir taip atiduoti likusią 5400 Lt skolą, tačiau pažado neištesėjo, vengė susitikimų su juo, todėl 2013 m. lapkričio mėn. telefoninių pokalbių metu ir rašydamas SMS žinutes grasino jam. Nukentėjusysis, duodamas parodymus apie nurodytus kaltinimus buvo nenuoseklus: apklaustas proceso pradžioje šių aplinkybių išvis nenurodė, o vėliau jas aiškino skirtingai, teigdamas, kad iš atlyginimo V. M. atidavė 500 Lt, o gal 1000 Lt, tiksliai neatsimena, tačiau psichinis smurtas nebuvo panaudotas. Daugiau duomenų apie šią kaltinimo dalį nesurinkta, nes liudytojams šios aplinkybės nežinomos, o rašytinių įrodymų byloje nėra. Kolegijai priėmus apkaltinamąjį nuosprendį dėl šių tęstinių veikų, būtų pažeistos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai, nes kaltinime nenurodytos svarbios aplinkybės, t. y. nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, o taip pat nesurinkti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

85Dėl V. M. nuteisimo pagal

86BK 294 straipsnio 2 dalį

87BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, o BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, panaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

88Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto prievartavimą ir savavaldžiavimą vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę. Išoriškai objektyvieji šių nusikalstamų veikų požymiai yra panašūs. Jas skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių. Vadinasi, vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo. Tuo tarpu reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarką, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties, bet, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo, ar savavaldžiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo asmens perduoti turtą. Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo ne mažiau svarbūs yra subjektyvieji veikų požymiai. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis turi reikalavimo teisę į pas kitą asmenį esantį turtą. Tuo tarpu esant turto prievartavimui, kaltininkas suvokia, kad jokios teise pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Savavaldžiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad jis nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią teisę. Tuo tarpu turto prievartautojas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-357/2012, 2K-296/2013).

89Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujat turtą yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis. Tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-133-677/2015).

90Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, dėl pakeisto kaltinimo apklaususi nuteistąjį V. M., nukentėjusįjį, liudytojus, ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus sprendžia, kad V. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

91V. M. kaltė, nesilaikius įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdžius tikrą, tačiau ginčijamą jo teisę susigrąžinti skolą iš D. O., pagrįsta paties nuteistojo V. M. (t. 2, b. l. 192-196, 208-209, t. 3, b. l. 47-54), liudytojų I. R. (t. 2, b. l. 19, t. 3 b. l. 71), J. D. (t. 2, b. l. 7-8, t. 3 b. l. 90-91), V. Ž. (t. 3, b. l. 92-93), E.G. (t. 3, b. l. 93-94, E. L., apklausto apeliacinės instancijos teisme, parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų (kratos, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, daiktų apžiūros) protokolais (t. 1, b. l. 29, t. 2, b. l. 33-110, 116-118, t. 2, b. l. 129-140) ir kita rašytine bylos medžiaga. Šie byloje surinkti faktiniai duomenys liečiamumo ir leistinumo aspektu teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Tokių įrodymų visuma pagrįstai leidžia kolegijai daryti išvadą dėl V. M. kaltės bei jo padarytos veikos kvalifikacijos. Kadangi V. M. savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajam D. O., todėl jo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

92Šiuo konkrečiu atveju svarstant klausimą dėl V. M. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo būtina nustatyti, ar nukentėjusysis buvo pasiskolinęs iš nuteistojo pinigus ir tuo tikslu surašė bei pasirašė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius, ar D. O. realiai pinigų iš V. M. nesiskolino, o vekseliai buvo surašyti panaudojus psichinį smurtą.

93Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad nukentėjusysis D. O. išties skolinosi pinigus iš V. M. ir pats tą faktą patvirtino pasirašydamas du vekselius. Viso proceso metu V. M. tvirtino, jog D. O. pažinojo dvejus metus, kartu dirbo, santykiai buvo draugiški, todėl jam skolindavo pinigus – iš pradžių nedideles sumas, vėliau – stambias. Ir taip 2013 m. balandžio mėn. paskolino 8000 Lt, o 2013 m. birželio 30 d. – 5700 Lt sumą. D. O. dalį skolos atidavė kartu su juo pardavęs 6 mobiliuosius telefonus. Dalį skolos D. O. grąžino pinigais: atidavė 3000 Lt ir 1500 Lt, liko skolingas 5400 Lt, tačiau V. M. sutiko, kad grąžintų tik 3500 Lt, kurią telefoninių pokalbių metu reikalavo grąžinti. Kadangi V. M. pasitikėjo nukentėjusiuoju, todėl jam 2013 m. vasarą dar paskolino 4000 Lt (t. 2, b. l. 192-196, t. 3, b. l. 47-54). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme V. M. kaltu dėl savavaldžiavimo nepripažino ir davė analogiškus parodymus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

94Proceso metu nukentėjusysis D. O. nevienodai aiškino įvykio aplinkybes. Ikiteisminiame tyrime jis buvo apklaustas septynis kartus (t. 1, b. l. 11-13, 14, 15-18, 19, 20-21, 22-23, 25, t. 3, b. l. 63-68). Iš pradžių jis nepripažino, kad iš nukentėjusiojo skolinosi pinigus, vėlesnių apklausų metu teigė, kad pinigus skolinosi, tačiau sumos buvo nedidelės – 50 Lt, 500 Lt. Nukentėjusysis parodė, kad išties V. M. pasirašė du vekselius 9700 Lt ir 5700 Lt sumai. 2013 m. vasarą su V. M. važinėjo po mobiliojo ryšio operatorių salonus, savo vardu formindavo greituosius kreditus ir nupirkdavo mobiliuosius telefonus, kuriuos atiduodavo V. M.. Tokių atvejų buvo 15-20. Be to jis paėmė ir nukentėjusiajam perdavė 1000 Lt greitąjį kreditą ir lizingu dulkių siurblį bei skalbimo mašiną. Apklausiamas procese D. O. pripažino, jog yra azartiškas, todėl lošdavo kazino, be to jam buvo apribotas greitųjų kreditų gavimas (apribojo motina). Nors D. O. neigė pasiskolinęs iš V. M. dideles pinigų sumas, tačiau ir ši aplinkybė nustatyta bylos duomenimis. Kaltinimas dėl D. O. privertimo pasirašyti du vekselius V. M. naudai nepasitvirtino, nes šį faktą paneigė pats nukentėjusysis nurodęs, jog jam nebuvo nei grasinta, nei buvo mušamas (t. 3, b. l. 63-68). Nuteistasis neigia, jog pasirašant du vekselius (8000 Lt ir 5700 Lt) naudojo prieš nukentėjusįjį psichologinį smurtą ir atvirai grasino panaudoti fizinį smurtą. Tuo metu, kai D. O. pasirašė aptariamus vekselius, tarp jo ir nuteistojo egzistavo geri, draugiški santykiai ir nuteistajam nebuvo jokio pagrindo priversti tai padaryti. Pripažįstama, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad V. M. privertė D. O. pasirašyti vekselius panaudodamas psichinę prievartą prieš jį. Pažymima, kad ir pats nukentėjusysis šį faktą nurodė tik apklausiamas dėl tarp jų vykusių telefoninių pokalbių turinio, o pirmosios instancijos teisme pripažino, jog pasirašant 5700 Lt vekselį V. M. jokio smurto nenaudojo (t. 3, b. l. 65).

95Priešingai, nei teigiama prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti, kokio dydžio skolą turėjo D. O. iki surašant vekselius, bylos duomenys patvirtina, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo realiai egzistavo civiliniai teisiniai santykiai. Nustatyta, jog 2013 m. balandžio pabaigoje V. M. paskolino D. O. 5000 Lt, o 3000 Lt sudarė palūkanos, todėl ir buvo pasirašytas ne 9700 Lt vekselis, kaip nurodyta kaltinime ir nuosprendyje, o 8000 Lt sumai. Aplinkybė dėl 9700 Lt vekselio pasirašymo iš kaltinimo pašalinama. D. O. parodymai dėl 9700 Lt vekselio pasirašymo aplinkybių kito: proceso metu jis įvardino skirtingas pinigų sumas, o teisiamajame posėdyje paaiškino, jog jis nežino, kokiai sumai pasirašė pirmą vekselį (t. 3, b. l. 63-68). Ir nuteistasis, ir nukentėjusysis pripažino, jog pirmą vekselį V. M. suplėšė tada, kai D. O. grąžino dalį skolos – 3000 Lt. Nesant kitų įrodymų, vadovaujamasi V. M. parodymais, kuris viso proceso metu teigė, kad pirmąjį vekselį D. O. pasirašė 8000 lt sumai.

96Atmetamas prokurorės apeliacinio skundo teiginys apie neva nepatikimus nuteistojo parodymus dėl 2013 m. liepos-rugpjūčio mėn. įvykusios 4000 Lt paskolos nukentėjusiajam ir seno 57000 Lt vekselio panaudojimo šiai paskolai įrodyti, kadangi šias V. M. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai: E. G., kuris matė, kaip V. M. 2013 m. vasarą paskolino D. O. 4000 Lt kupiūromis po 200 Lt (t. 3, b. l. 93-94) ir J. D., kuriam pats D. O. pripažino, jog yra skolingas nuteistajam 4000 Lt, tačiau neketina grąžinti skolą, net patarė J. D., kuris buvo pasiskolinęs pinigų iš V. M., taip pat neatiduoti skolos (t. 3, b. l. 90-92). D. O. atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad iš telefoninių pokalbių matyti, jog V. M. ikiteisminio tyrimo metu grasino ir nurodinėjo liudytojui J. D., tačiau neaišku, kokią aplinkybę norima patvirtinti ar paneigti, nes teisme šis liudytojas nurodytų aplinkybių nepatvirtino (t. 3, b. l. 90-91). Apklausiamas paaiškino, kad tarp jo ir V. M. nebuvo jokių konfliktų. Bylos duomenimis nenustatyta, kad apelianto nurodyti pokalbiai vyko būtent su J. D.. Teisme nuteistasis nepripažino, kad kalbėjo būtent su J. D., nes pokalbyje asmuo įvardintas tik ,,J (duomenys pakeisti)“ nenurodant pavardės. Be to kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pokalbiai, įvykę su ,,J“, niekaip nesusiję su šia baudžiamąja byla. Kolegija šių liudytojų parodymus pripažįsta patikimu įrodymų šaltiniu, nes ir E.G., ir J. D. seniai pažįsta D. O. bei V. M., dažnai su jais bendrauja, palaiko draugiškus santykius, todėl neturi jokio pagrindo apkalbėti nukentėjusįjį. Tą aplinkybę, jog V. M., reikalaudamas skolos iš nukentėjusiojo vykdė ne išgalvotą ir tariamą, o tikrą ir realią ginčijamą savo teisę, patvirtino liudytojai V. Ž. ir E. L.. Liudytojas V. Ž. parodė, jog D. O. – buvęs bendradarbis, su kuriuo bendravo. Pokalbių metu D. O. pripažino, kad keletą kartų skolinosi pinigus iš V. M., žadėjo atiduoti, tačiau neatidavė, nes neturėjo pinigų (t. 3, b. l. 92-93). Liudytojo E. L. parodymais nustatyta, jog jis pažįsta D. O. nuo vaikystės ir bendrauja iki šiol. Susitikimo metu 2013 m. rudenį D. O. jo paprašė tarpininkauti dėl 5000 Lt skolos V. M. anuliavimo, nes dėl per didelių palūkanų jis neketino grąžinti skolos.

97Negalima sutikti su prokurorės teiginiu, kad nenustatyta, kokio dydžio skolą turėjo D. O. iki surašant vekselius V. M. naudai, nes aukščiau išanalizuoti ir aptarti įrodymai patvirtino, jog nukentėjusysis pasirašė vekselius tuo metu, kai pasiskolino pinigus iš nuteistojo: pirmas vekselis 8000 Lt sumai buvo suplėšytas, o antras vekselis pasirašytas 2013 m. birželio 30 d. yra byloje (t. 2, b. l. 133). Tai, kad paskola D. O. buvo reali patvirtina ne tik vekseliai ir liudytojų J. D., V. Ž., E. G., E. L. parodymai, bet ir telefoninių pokalbių, vykusių tarp V. M. ir D. O. 2013 m. lapkričio 15-16 dienomis suvestinė Nr. 1 ir jos vertimas į lietuvių klabą (t. 2, b. l. 36-77). Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą buvo ištirti šie telefoniniai pokalbiai ir išsiaiškintas jų turinys apklausus V. M., D. O.. Kolegija atkreipia apeliantų – prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo dėmesį į tai, kad šie telefoniniai pokalbiai tarp V. M. ir D.O. įvyko tuomet, kai 2013 m. lapkričio 14 d. jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 1) ir 2013 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. vasario 15 d. klausytis V. M. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti (t. 2, b. l. 31-32).

98Nors D. O. teigia, kad skolingas V. M. nebuvo, tačiau faktinė bylos medžiaga rodo, jog tarp jų buvo skolinės prievolės. Nustatyta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo susiklostę turtiniai santykiai, t. y. V. M. buvo paskolinęs D. O. 8000 Lt ir 5700 Lt, todėl šis ir pasirašė du vekselius. V. M. turėjo teisę reikalauti patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Civilinio kodekso numatytais pagrindais, tačiau jis pažeidė teisinę teisės įgyvendinimo tvarką, nes neteisėtai, skambindamas D. O. telefonu ir rašydamas SMS žinutes, panaudojo prieš jį psichinę prievartą – grasino panaudoti fizinį smurtą ir taip jam padarė didelę žalą. Vadinasi, nuteistojo veikos neteisėtumas pasireiškė netinkamu elgesiu reikalaujant sugrąžinti skolą, kuri 2013 m. lapkričio mėn. sudarė 5400 Lt.

99Kadangi nei V. M., nei D. O. tiksliai negali nurodyti, kada nuteistajam buvo sumokėta per du kartus 1500 Lt suma, todėl pripažįstama, kad nuteistasis iš nukentėjusiojo paėmė pinigus, t. y. 1905 Lt, gavus šiam 2013 m. liepos 5 d. greitąjį kreditą iš lizingo bendrovės ,,Bigbank“.

100Taip pat įrodyta, jog D. O. perdavė V. M. pagal vartojimo kredito sutartį įgijęs dulkių siurblį ,,Philips“ 679,99 Lt vertės ir skalbimo mašiną ,,Samsung“ 1549,99 Lt vertės. Liudytojas I. R. patvirtino, jog šiuos daiktus V. M. prašymu iš parduotuvės ,,Elektromarkt bazė“ nuvežė V. M. į namus (t. 3, b. l. 71).

101Be to nustatyta, kad V. M. iš nukentėjusiojo gavo ne šešis, kaip pats nurodo, o devynis mobiliojo ryšio telefonus, kuriais, juos pardavus, buvo jam sumokėta skola. Tą aplinkybę, kad tokiu būdu buvo grąžinta paskola, akistatos metu pripažino ir nukentėjusysis, paaiškinęs, kad jis kartu su V. M. pardavė 3-4 mobiliojo ryšio telefonus nepažįstamam asmeniui (t. 2, b. l. 198-202).

102Iš V. M. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, jog 2013 m. lapkričio 15 d. pokalbis su D. O. vyko dėl paskutinės 4000 Lt paskolos, kuri buvo paskolinta 2013 m. rugpjūčio mėn. Naujas vekselis nebuvo surašytas, nes nukentėjusysis sutiko mokėti 1700 Lt palūkanų, todėl buvo panaudotas senas 5700 Lt vekselis, pagal kurį D. O. skolą jau buvo sugrąžinęs. Pokalbio metu V. M. reikalavo sugrąžinti likusią skolos dalį – 3500 Lt (1000 Lt nukentėjusysis buvo susigrąžinęs ir dar dalį skolos nuteistasis ,,numetė“ D. O. gimtadienio proga). D. O. atsakymai patvirtino, kad jis yra išties skolingas V. M.: ,,<...> nu todėl, kad man reikėjo pinigų <...>“, ,,<...> aš tau skolingas, ...atidaviau kiek jau?“, o savo motinai D. O. pasakė, jog skolingas 400 dolerių. V. M. paklausus, ar jis sutinka su geromis sąlygomis, t. y. grąžinti ne visą, o dalį skolos – 3500 Lt, D. O. atsakė: ,,Sutinku“. Į klausimus, ar tai normalu ir ar ,,<...> tau trys penki tinka?“, nukentėjusysis atsakė: ,,Normalu“, ,,Tinka“. Tolimesnio pokalbio metu D. O. pažada 25-tą dieną atiduoti: ,,25-tai pribursiu ką nors“, ,,Tik tris šimtus gausiu, <...> nu gal ką nors ir prikursiu“. Kalbant apie tą pačią 3500 Lt skolą nukentėjusysis pažada: ,,Nu aš noriu tada iš karto, jeigu pribursiu...? viską grąžinti“. Po to tęsiant pokalbį į V. M. klausimą, ar lapkričio mėnesį grąžins jam 500 Lt, D. O. atsako: ,,Nu pasistengsiu“, ,,Taip. Taip“ (t. 2, b. l. 56-64). Pokalbio pabaigoje nukentėjusysis norėjo susitarti su V. M., kad jam išvis neskolingas ir nenori grąžinti nė kiek, tuomet nuteistasis pradėjo jam grasinti: ,,<...> kai tave sugausiu, į mišką išvešim <...>“, ,,<...> važiuosi tu kur nors į Lietuvos miškus“, o iš 2013 m. lapkričio 16 d. pokalbio turinio matyti, jog tuomet, kai D. O. atsisakė jam grąžinti pinigus, nuteistasis ir toliau naudojo psichologinį smurtą – liepė ieškoti darbo užsienyje, nemuš jo, bet kur nors dings, nenori jo luošinti, visus dantis ant lentynos išraus, be to parašė dvi grasinančias SMS žinutes (t. 2, b. l. 94-110).

103Negalima sutikti su prokurorės skundo argumentu, jog aplinkybę, kad nukentėjusysis realiai nebuvo skolingas nuteistajam, įrodo pastarojo telefoninis pokalbis su nenustatytu vyru. Šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nes nurodytu pokalbiu negalima vadovautis dėl to, kad tyrimo eigoje nebuvo nustatytas asmuo, su kuriuo kalbėjosi nuteistasis ir neįmanoma ištirti pokalbio turinio. V. M. paaiškino, kad jis neprisimena asmens, su kuriuo įvyko toks pokalbis, be to jis buvo linkęs pasipuikuoti ir pasigirti prieš pažįstamus, draugus, todėl pokalbio turinys, išsireiškimai neatitinka tikrovės. Be to iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo matyti, jog išanalizavus telefono numerio ( - ) (tai V. M. telefonas) pokalbių išklotines nuo 2013-11-15 – 2013-11-17 telefonų numerių ( - ) savininkai nenustatyti (t. 2, b. l. 111).

104Nepagrįsi prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinių skundų argumentai, jog nuteistasis turėjo pretekstą neteisėtai reikalauti pinigų iš nukentėjusiojo išgalvojęs versiją apie D. O. prisidėjimą sužalojant vaikus, dėl ko V. M. vaikų tėvams sumokėjo 13000 Lt. Proceso pradžioje D. O. šios aplinkybės išvis nenurodė, po to skolos reikalavimo priežastį aiškino skirtingai, o teisiamajame posėdyje apie tai nutylėjo. Priešingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde V. M. teisme ne patvirtino, o paneigė aptartą aplinkybę, jog dėl 13 000 Lt, kurią jis sumokėjo nenustatytiems asmenims, yra kaltas D. O.. Tai įvyko 2012 m. gruodžio mėnesį ir su šia baudžiamąja byla išvis nesusiję. Prokurorė, pagrįsdama savo išvadą apeliaciniame skunde cituoja pokalbį, vykusį tarp V. M. ir D. O. 2013-11-15 18:30:40 (t. 2, b. l. 59-66), tačiau kolegijos nuomone iš konteksto paimti atskiri nuteistojo teiginiai, pasakyti telefoninio pokalbio metu nepatvirtina prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinių skundų argumentų dėl V. M. neteisėto reikalavimo sumokėti pinigus. Duomenys, gauti taikant procesines prievartos priemones nepatvirtina, jog nuteistasis išgalvojo pretekstą neteisėtai reikalauti pinigų iš nukentėjusiojo.

105Teisėjų kolegija pabrėžia, jog tokia išvada padaryta įvertinus bylos įrodymų visumą (o ne atskirą telefoninį pokalbį), išsamiai ir kruopščiai ištyrus byloje nustatytas aplinkybes bei apeliacinės instancijos teisme išanalizavus visų telefoninių pokalbių, vykusių tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, turinį.

106Nukentėjusiojo atstovo teiginys, kad V. M. pateikta versija, jog jis 2013 m. stabiliai gyveno, yra paneigta paties nuteistojo parodymais pirmosios instancijos teisme ir telefoniniais pokalbiais (t. 2, b. l. 67, 69, 71). Su šiuo skundo argumentu kolegija nesutinka ir atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad iš V. M. duotų parodymų matyti, jog jis išties skolino dideles pinigų sumas savo pažįstamiems ir draugams. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai J. D., V. Ž., E. G. ir E. L.. Be to šiuo atveju taip pat nebuvo nustatyti asmenys, su kuriais kalbėjosi V. M., o užfiksuotuose pokalbiuose jie įvardinti - ,,vyras“.

107Jau aukščiau aptartais įrodymais patvirtinta, kad V. M. grasinančio turinio pokalbiais panaudojo prieš D. O. psichinę prievartą.

108Atmestinas prokurorės skundo teiginys, jog savavaldžiavimui yra būdinga tik pateisinama klaida, o šiuo konkrečiu atveju V. M. žinojo ir suprato, kad jo reikalavimas dėl tariamos skolos realiai nesukūrė jokios subjektinės teisės, kadangi jau anksčiau kolegija, įvertinusi surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad V. M. reikalavo patenkinti savo turtines pretenzijas, turėdamas tam tikrą teisę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2-59/2008, 2K-65/2009).

109Prokurorė skunde nepagrįstai teigia, kad kratos metu iš V. M. automobilio paimti užpildyti vekseliai I. R., A. B. ir nuteistojo naudai patvirtino, jog šie vekseliai buvo skirti tęsti nusikalstamą veiką – nukentėjusiojo turto prievartavimą, kadangi šios aplinkybės kaltinime nenurodytos ir V. M. dėl to nebuvo kaltinamas (t. 2, b. l. 204-207).

110Aplinkybę dėl 7 užpildytų vekselių teismai išsiaiškino apklausę liudytojus A. B. (t. 3, b. l. 70) ir I. R. (t. 3, b. l. 71), kurie paaiškino, jog jie D. O. pinigų neskolino. Apklaustas teisme D. O. pripažino, jog šiuos vekselius jis užpildė ir pasirašė. Proceso metu patvirtino: ,,Pirmą kartą vekselį tik pasirašiau, o kitus kartus vekselius ir užpildžiau“ (t. 3, b. l. 67).

111V. M. ir liudytojo V. Ž. parodymais nustatyta, jog nukentėjusysis aptartus vekselius pasirašė tam, kad įtikintų nuteistąjį, jog jis iš tiesų atiduos skolą. D. O. pats pasiūlė surašyti šiuos vekselius kaip garantą (t. 3, b. l. 92-93).

112Sutiktina su prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų motyvais, jog pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nuosprendyje neišsprendė D. O. pareikšto civilinio ieškinio klausimo ir pažeidė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 5 dalies ir 307 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus.

113Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. O. yra pareiškęs 9 308,40 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 27), tačiau prie jo nepridėti jokie įrodymai, pagrindžiantys šį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis D. O. ir jo atstovas pareiškė prašymą pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kolegijos nuomone sprendžiant šį klausimą nebus pažeistos prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinių skundų ribos (jų skunduose prašoma patenkinti civilinį ieškinį), kadangi išties negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, todėl apeliantų prašymas tenkintinas.

114Bylos duomenis išanalizavus ir įvertinus BPK 20 straipsnio taikymo kontekste prieita prie pagrįstos išvados, jog kvalifikuoti V. M. nusikalstamus veiksmus pagal BK 181 straipsnio 3 dalį nėra teisinio pagrindo.

115Nukentėjusiojo atstovas nesutinka su V. M. paskirta bausme ir BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalių pritaikymu, prašo jam paskirti realią laisvės atėmimo bausmę. Šis apelianto prašymas netenkinamas.

116Teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį iš naujo yra sprendžiamas V. M. skirtinos bausmės klausimas. Aukštesnės instancijos teismo manymu skiriant V. M. bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas – BK 11 straipsnio 4 dalis), nesukėlęs sunkių padarinių, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertina V. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis (anksčiau teistas už pasikėsinimą padaryti nesunkų nusikaltimą, t. y. – BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį bauda, tačiau teistumas išnykęs, t. 2, b. l. 161-162), 2005-2011 metais daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. 2, b. l. 165-168), tačiau galiojančių nuobaudų neturi, niekur nedirbo, 2000 m. gydytas VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre (t. 2, b. l. 177), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 176), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai: iš pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės ( - ) seniūnaitijos charakteristikos matyti, jog V. M. yra aktyvus ( - ) seniūnaitijos bendruomenės narys (t. 4, b. l. 3).

117Kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik treji metai ir per šį laikotarpį V. M. nenusikalto, kas rodo jo mažesnį pavojingumą visuomenei, kritiškai vertina savo atliktus veiksmus, skiria jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Byloje yra įstatymo leidėjo BK 75 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma, suteikianti teisę V. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat turi įvertinti visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipdama į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-386-746/2015).

118Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju V. M. paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. V. M. skiriamas įpareigojimas, įtvirtintas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 3 (tris) mėnesius pradėti dirbti (BPK 75 straipsnio 3 ir 4 dalys).

119Dėl nukentėjusiojo D. O. atstovo

120prašymo priteisti proceso išlaidas

121Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad D. O. patyrė procesinių išlaidų, kurias sudaro 900 Eur dėl apeliacinio skundo rengimo ir prašo šią sumą priteisti iš nuteistojo. Atstovo manymu ši pinigų suma yra protinga, nes atstovas anksčiau nedalyvavo procese, todėl paruošiant apeliacinį skundą jam teko susipažinti su didelės apimties bylos medžiaga. Byloje yra sutartis dėl teisinių paslaugų, iš kurios matyti, kad 2015 m. lapkričio 4 d. nukentėjusysis sudarė sutartį su advokatu A. Melkovu, kuris įsipareigojo teikti D. O. teisines paslaugas (t. 3, b. l. 175). Atstovas pateikė advokato orderį ir pinigų priėmimo kvitą Nr. ( - ), patvirtinantį, kad už dokumento – apeliacinio skundo surašymą D. O. sumokėjo 900 Eur (t. 3, b. l. 174, 176).

122Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, kaltinamąjį pripažinęs kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo procese kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau būtina atsižvelgti, pagal kieno skundą yra nagrinėjama byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010). Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama pagal prokurorės, nukentėjusiojo atstovo ir nuteistojo apeliacinius skundus. Apeliaciniuose skunduose ginčijami klausimai, susiję su V. M. padarytos veikos juridiniu įvertinimu. D. O., turėdamas teisę apskųsti nuosprendį, kreipėsi profesionalios pagalbos į advokatą surašant apeliacinį skundą. Nukentėjusiojo turėtos išlaidos surašant apeliacinį skundą turi būti apmokėtos, tačiau prašoma suma mažintina. D. O. atstovo prašoma priteisti 900 Eur suma už apeliacinio skundo surašymą viršija teismų praktikoje nukentėjusiesiems priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžius. Atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies. Be to kolegija nesutinka su atstovo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog jis susipažino su didelės apimties baudžiamąja byla ir parašė trylikos lapų apeliacinį skundą. Šios bylos medžiagą sudaro tik trys tomai, todėl nepripažįstama, kad ji yra didelės apimties, o didelę dalį apeliacinio skundo sudaro perrašyto nuosprendžio nustatomoji dalis ir citatos iš telefoninių pokalbių suvestinių (nurodyti ir necenzūriniai žodžiai) (t. 3, b. l. 144-156). Dėl išdėstytų priežasčių nukentėjusiajam D. O. už apeliacinio skundo surašymą priteistinos sumos dydis mažintinas iki 500 Eur.

123Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo

124Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, tenkinamas iš dalies pašalinant iš kaltinimo, jog jis savavaldžiavo vykdydamas tariamą, tačiau ginčijamą jo teisę susigrąžinti skolą iš D. O. ir kad V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2013 metų rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, prie prekybos centro ,,Rimi“, esančio Architektų g. 19 ir Savanorių pr. 16, Vilniuje, per penkis kartus, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas, privertė D. O. perduoti jam: 3 kartus po 300 Lt (po 86,89 Eur) ir 2 kartus po 200 Lt (57,92 Eur), o apelianto prašymas jį išteisinti netenkinamas.

125Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. M. neneigia, jog reikšdamas D. O. savo teisėtą reikalavimą grąžinti pinigus, pasakytų žodžių turiniu ir forma pažeidė visuomenėje nustatytas bendravimo taisykles. Nors jis grasino nukentėjusiajam, tačiau neturėjo ketinimų naudoti prieš jį fizinį smurtą. Mano, jog jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje požymių.

126Dėl V. M. padarytų nusikalstamų veiksmų baudžiamojo įstatymo prasme jau buvo pasisakyta anksčiau atsakant į prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinius skundus. V. M. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 294 straipsnio 2 dalies sudėtį. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai išanalizuoti kaip visuma ir vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatomis, pasisakė, kodėl vadovaujasi vienais įrodymais, o kitus atmetė. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad buvo vadovautasi tais V. M. ir D. O. parodymais, kuriuos patvirtino kiti bylos duomenys, t. y. liudytojų parodymai ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes buvo atsižvelgta į V. M. ir D. O. draugiškus tarpusavio santykius, kurie tęsėsi ne vienerius metus, liudytojų J. D., V. Ž., E. G., E. L. parodymus apie neigiamą nukentėjusiojo asmenybės charakteristiką – D. O. buvo priklausomas nuo azartinių žaidimų, lošė kazino, pralošęs pinigų sumas lošimą tęsdavo tikėdamasis išlošti, prekiavo narkotikus ir buvo skolingas už jų prekybą, pats vartojo narkotikus ir pastoviai skolindavosi pinigus. Proceso metu pats nukentėjusysis pripažino, jog lošdavo kazino, nes yra azartiškas. Kolegija išdėstė įtikinamus motyvus, rodančius, kad V. M. padarė veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis panaikintas nustačius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, apie kurį buvo pasisakyta anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, iš naujo apklausė V. M., D. O., liudytoją E. L., kuris nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, ištyrė duomenis, gautus taikant procesinės prievartos priemones bei kitus rašytinius įrodymus.

127Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas baigiamąjį aktą, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šiame nuosprendyje visi įrodymai išsamiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina ar paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių (BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktai, 331 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, telefoninių pokalbių turinys, įvertintas kitų įrodymų , taip pat apelianto, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų kontekste. Aplinkybė, kad teismas nevertina bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau V. M., nesuponuoja išvados, jog neteisingai įvertinti įrodymai ir priimamas nepagrįstas sprendimas. Kolegija nesutinka su V. M. skundo argumentu, jog jis, reikalaudamas grąžinti pinigus, tik pažeidė visuomenėje nustatytas bendravimo taisykles, kadangi jo veika atitinka nusikaltimo požymius. Psichine prievarta baudžiamąja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobūdžio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu , agresyviu, užgauliu pobūdžiu. V. M. telefoninių pokalbių metu ne tik žemino ir įžeidinėjo D. O., tačiau grasino prieš jį panaudoti fizinį smurtą, nuo kurio nukentėjusysis neapsigins. Toks psichinis spaudimas jau savaime yra neteisėtas ir baustinas.

128V. M., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį teigia, jog nepasitvirtino, kad nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkti duomenys įrodo, kad keletą mėnesių besitęsiantis V. M. psichinis spaudimas sukėlė nukentėjusiajam bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus ir nuolatinį psichologinį diskomfortą. Šių nustatytų požymių nepaneigia V. M. nurodyta aplinkybė, jog jis skolino nukentėjusiajam pinigų ir vėliau, t. y. po 2013 m. birželio mėn. pabaigos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje sudėties struktūrą, didele žala laikoma ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo grąžinti skolą, bet ir tai, kad jis praranda saugumo jausmą – kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-P-183/2012). Tokioje situacijoje išties buvo atsidūręs ir nukentėjusysis, kurį V. M. baugino grasindamas panaudoti fizinį smurtą tiek skambindamas telefonu, tiek rašydamas trumpąsias SMS žinutes, be to jį persekiojo darbovietėje ir gyvenamojoje vietoje. D. O. patvirtino, kad bijojo V. M. ir tikėjo, kad grasinimus jis gali įgyvendinti, todėl jam buvo iškilęs realus pavojus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuojama, jog šiuo konkrečiu atveju nustačius psichinės prievartos panaudojimo faktą pripažįstama, kad V. M. savo veiksmais padarė didelę žalą D. O. teisėms ir teisėtiems interesams. Didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams nustatymas yra būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje požymis.

129Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

130panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

131V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

132Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ir bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką V. M. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per tris mėnesius pradėti dirbti.

133Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d.

134Nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti-panaikinti.

135Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. O. pripažinti teisę į ieškinio 9 308,40 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų aštuonių eurų ir keturiasdešimt centų) patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti Civilinio proceso tvarka.

136Priteisti iš V. M. nukentėjusiajam D. O. 500 Eur (penkis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

137Daiktinius įrodymus: 2 kompaktinius diskus su pokalbių įrašais saugoti prie bylos medžiagos.

138Kratos metu paimtus vekselius saugoti byloje (t. 2, b. l. 133-140), daiktus, saugomus Vilniaus apskrities VPK – tušinuką, tuščias vekselių formas, tuščias transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis sunaikinti, O. K. pakvitavimą, vekselį, kurio gavėjas V. M., 2000 Lt sumai gavėja O. K. (t. 2, b. l. 141), grąžinti V. M..

139Nustatyti, jog pirmą vekselį 2013 m. balandžio mėnesį tiksliai nenustatytu laiku D. O. pasirašė ne 9700 Lt (2809,31 Eur) sumai, o 8000 Lt (2316,96 Eur) sumai.

140Pašalinti iš kaltinimo, jog V. M. savavaldžiavo vykdydamas tariamą jo teisę susigrąžinti skolą iš D. O..

141Pašalinti iš kaltinimo penkias tęstines V. M. veikas, t. y. kad jis 2013 m. rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, prie prekybos centro ,,Rimi“, esančio Architektų g. 19, Lazdynuose ir Savanorių pr. 16, Vilniuje bei Architektų g., Vilniuje, panaudodamas psichinę prievartą, privertė D. O. perduoti jam: 3 kartus po 300 Lt (86,89 Eur) ir 2 kartus po 200 Lt (57,92 Eur).

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. M. paskirtos laisvės... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją... 4. V. M. nuteistas už tai, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos,... 5. 2013 m. birželio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, D.... 6. Po to V. M., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai... 7. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 1 d. „Omnitel“... 8. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 1 d. UAB „Mobili... 9. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 1 d. UAB „Mobili... 10. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 5 d., ikiteisminio... 11. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 9 d. UAB „Mobili... 12. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB... 13. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugpjūčio 28 d. Senukų... 14. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugpjūčio 28 d. prekybos... 15. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugsėjo 2 d. parduotuvėje... 16. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugsėjo 3 d. parduotuvėje... 17. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai... 18. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai... 19. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai... 20. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai... 21. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 25 d. vakare,... 22. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki... 23. V. M. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2... 24. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo... 25. Pasak prokurorės, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neteisingai... 26. Teigia, kad teismo padarytos išvados dėl D. O. skolos V. M. yra... 27. Prokurorė cituoja savavaldžiavimo požymius, išaiškintus teismų praktikoje... 28. Kitoje apeliacinio skundo dalyje cituojamos BPK 44 straipsnio 10 dalies, BPK... 29. Dėl minėtų aplinkybių, prokurorės teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2015... 30. Nukentėjusiojo D. O. atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus... 31. Nukentėjusiojo atstovas teigia, kad teismas nevisapusiškai ištyrė ir... 32. Kitoje apeliacinio skundo dalyje cituojamos BPK 255 straipsnio, BPK 256... 33. Toliau apeliaciniame skunde cituojamos bausmės vykdymo atidėjimo teorinės... 34. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 35. Apeliantas neneigia, kad jis, reikšdamas D. O. savo teisėtą reikalavimą... 36. Todėl, V. M. vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d.... 37. Nuteistasis V. M. atsikirtime į Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės... 38. Nuteistasis pabrėžia, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp jo ir D. O.... 39. V. M. pabrėžia, kad jis baudžiamajame procese nuosekliai neigė 9 700 Lt... 40. Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis D. O. ir jo atstovas prašė... 41. Nuteistasis V. M. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį... 42. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo D. O. atstovo... 43. Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas taip pat tenkinamas iš dalies.... 44. Dėl kaltinimo pakeitimo apeliacinio proceso metu... 45. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas objektyviai ir išsamiai ištirti... 46. Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, kad pagal... 47. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą,... 48. Pažymima, kad nuo 2015 m. liepos 10 d. galiojančioje BPK 255 straipsnio 2... 49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kaltinime nurodytos... 50. Šiuo konkrečiu atveju kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas,... 51. Nustatyta, jog V. M. buvo kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, tačiau... 52. Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK... 53. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą... 54. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad prokurorė ir nukentėjusiojo D.... 55. Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo... 56. D. O. atstovo apeliacinių skundų argumentų... 57. Prokurorė, apeliaciniame skunde prašydama pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 58. Nukentėjusiojo D. O. atstovas apeliaciniame skunde nurodė analogišką... 59. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir prokurorė, ir nukentėjusiojo D.... 60. Iš abiejų apeliacinių skundų turinio matyti, kad ir prokurorė, ir... 61. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais... 62. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir atlikusi įrodymų... 63. n u s t a t ė:... 64. V. M. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas... 65. 2013 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu,... 66. Po to, V. M., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai... 67. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 1 d. „Omnitel"... 68. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2013 m. liepos 1 d., UAB „Mobili... 69. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 1 d. UAB „Mobili... 70. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2013 m. liepos 5 d., ikiteisminio... 71. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2013 m. liepos 9 d. UAB „Mobili... 72. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB... 73. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugpjūčio 28 d. Senukų... 74. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugpjūčio 28 d. prekybos... 75. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugsėjo 2 d. parduotuvėje... 76. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugsėjo 3 d. parduotuvėje... 77. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki... 78. Pašalinti iš kaltinimo šias tęstines V. M. veikas, t. y. kad:... 79. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai... 80. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai... 81. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai... 82. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 metų rudenį, tiksliai... 83. V. M., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 25 d. vakare,... 84. Byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad V. M. per penkis kartus... 85. Dėl V. M. nuteisimo pagal... 86. BK 294 straipsnio 2 dalį... 87. BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 88. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto prievartavimą ir... 89. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujat turtą yra lemiamas turto... 90. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, dėl pakeisto kaltinimo... 91. V. M. kaltė, nesilaikius įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdžius... 92. Šiuo konkrečiu atveju svarstant klausimą dėl V. M. nusikalstamų veiksmų... 93. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir atlikusi įrodymų... 94. Proceso metu nukentėjusysis D. O. nevienodai aiškino įvykio aplinkybes.... 95. Priešingai, nei teigiama prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame... 96. Atmetamas prokurorės apeliacinio skundo teiginys apie neva nepatikimus... 97. Negalima sutikti su prokurorės teiginiu, kad nenustatyta, kokio dydžio skolą... 98. Nors D. O. teigia, kad skolingas V. M. nebuvo, tačiau faktinė bylos medžiaga... 99. Kadangi nei V. M., nei D. O. tiksliai negali nurodyti, kada nuteistajam buvo... 100. Taip pat įrodyta, jog D. O. perdavė V. M. pagal vartojimo kredito sutartį... 101. Be to nustatyta, kad V. M. iš nukentėjusiojo gavo ne šešis, kaip pats... 102. Iš V. M. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, jog 2013... 103. Negalima sutikti su prokurorės skundo argumentu, jog aplinkybę, kad... 104. Nepagrįsi prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinių skundų... 105. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog tokia išvada padaryta įvertinus bylos... 106. Nukentėjusiojo atstovo teiginys, kad V. M. pateikta versija, jog jis 2013 m.... 107. Jau aukščiau aptartais įrodymais patvirtinta, kad V. M. grasinančio turinio... 108. Atmestinas prokurorės skundo teiginys, jog savavaldžiavimui yra būdinga tik... 109. Prokurorė skunde nepagrįstai teigia, kad kratos metu iš V. M. automobilio... 110. Aplinkybę dėl 7 užpildytų vekselių teismai išsiaiškino apklausę... 111. V. M. ir liudytojo V. Ž. parodymais nustatyta, jog nukentėjusysis aptartus... 112. Sutiktina su prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų motyvais, jog... 113. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. O. yra... 114. Bylos duomenis išanalizavus ir įvertinus BPK 20 straipsnio taikymo kontekste... 115. Nukentėjusiojo atstovas nesutinka su V. M. paskirta bausme ir BK 75 straipsnio... 116. Teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo... 117. Kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į tai, kad nuo... 118. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog... 119. Dėl nukentėjusiojo D. O. atstovo... 120. prašymo priteisti proceso išlaidas... 121. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad D. O. patyrė... 122. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, kaltinamąjį pripažinęs... 123. Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo... 124. Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus... 125. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. M. neneigia, jog reikšdamas D.... 126. Dėl V. M. padarytų nusikalstamų veiksmų baudžiamojo įstatymo prasme jau... 127. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas baigiamąjį aktą, įrodymus... 128. V. M., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį teigia, jog... 129. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 130. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį ir... 131. V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2... 132. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ir bausmės vykdymą... 133. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013... 134. Nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 135. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. O. pripažinti teisę į ieškinio... 136. Priteisti iš V. M. nukentėjusiajam D. O. 500 Eur (penkis šimtus eurų)... 137. Daiktinius įrodymus: 2 kompaktinius diskus su pokalbių įrašais saugoti prie... 138. Kratos metu paimtus vekselius saugoti byloje (t. 2, b. l. 133-140), daiktus,... 139. Nustatyti, jog pirmą vekselį 2013 m. balandžio mėnesį tiksliai nenustatytu... 140. Pašalinti iš kaltinimo, jog V. M. savavaldžiavo vykdydamas tariamą jo... 141. Pašalinti iš kaltinimo penkias tęstines V. M. veikas, t. y. kad jis 2013 m....