Byla 2K-296/2013
Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. ir nuteistojo E. J. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

3E. J. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams devyniems mėnesiams. Pagal BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies taisykles šia bausme apimta bausmė, paskirta to paties teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams devyniems mėnesiams;

4E. V. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta to paties teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

5Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria nuteistųjų E. J. ir E. V. apeliaciniai skundai atmesti.

6S. A. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pagal 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiolikai metų. Dėl jo kasacinių skundų nepaduota, teismų sprendimai patikrinti pagal BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatas.

7Šioje byloje taip pat nuteisti K. R. ir E. V. , dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį E. J. ir E. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai tarpusavyje ir su nuteistuoju K. R. prievartavo turtą, t. y. 2011 metais nuo rugsėjo 29 d. 22.00 val. iki spalio 10 d. 20.30 val. E. K. namų, esančių ( - ), kieme, K. R. , E. J. , E. V. , veikdami bendrai ir su nenustatytu asmeniu, neturėdami teisėto pagrindo, savo naudai, atvirai ir užuominomis, panaudodami psichinę prievartą, t. y. grasindami panaudoti fizinį smurtą bei sunaikinti ar sugadinti E. K. priklausantį turtą – padegti parduotuvės nuomojamas patalpas, esančias ( - ), taip pat namus, automobilį, 2011 m. rugsėjo 29 d. K. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, 2011 m. spalio 3 d. K. R. ir E. J. bei 2011 m. spalio 10 d. K. R. tiesioginių pokalbių metu iš E. K. atvirai reikalavo perduoti 10 000 Lt.

10Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį E. J. ir S. A. nuteisti už tai, kad organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą, turėdami tikslą jas platinti, ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo. E. J. 2011 m. rugsėjo 19 d. ( - ), tiesioginių pokalbių ir telefoninių pokalbių metu nurodė nuteistajam E. V. įgyti ir jam atgabenti 5 g narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje yra heroino, ir davė tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą narkotinei medžiagai – heroinui nupirkti. S. A. 2011 m. rugsėjo 19 d. telefoninių pokalbių metu nurodė E. V. įgyti ir jam atgabenti 5 g narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje yra heroino, ir nurodė, iš kur gauti tam tikslui tiksliai nenustatytą pinigų sumą šioms narkotinėms medžiagoms nupirkti. E. V. , vykdydamas nusikalstamos veikos planą, E. J. ir S. A. atskirai vadovaujamas, 2011 m. rugsėjo 20 d., apie 15.15 val., degalinėje ( - ), esančioje ( - ), iš tyrimo metu nenustatyto asmens už nenustatytą pinigų sumą nupirko 9,470 g miltelių pavidalo medžiagos, išfasuotos į dvi lygias dalis, kurios sudėtyje buvo 1,989 g narkotinės medžiagos heroino, ir ją paslėpęs automobilio ( - ) (valst. Nr. ( - ) orlaidėje, turėdamas tikslą pusę kiekio perduoti E. J. asmeniškai, o kitą pusę – permesti S. A. į Alytaus pataisos namų teritoriją, gabeno į ( - ), tačiau tą pačią dieną, apie 17.20 val., ( - ) sankryžoje, E. V. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas patikrinimui ir 9,470 g miltelių pavidalo medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne daugiau kaip 1,989 g heroino, surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

11Nuteistojo E. J. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas kasaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį, kuria teismas pripažino E. J. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas E. J. apeliacinis skundas, ir baudžiamąją bylą E. J. nutraukti; kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis palikti nepakeistas.

12Kasatorius nurodo, kad turto prievartavimo atveju (BK 181 straipsnio 1 dalis) reikalavimas visada yra neteisėtas, nepagrįstas, t. y. nesusijęs su reikalaujančiojo, ar asmens, kurio interesais reikalaujantysis veikia, ankstesniais turtiniais santykiais (paskolos davimu, investicijomis į bendrą verslą, materialinės žalos padarymu) ar kitomis aplinkybėmis, kurios, suinteresuoto asmens manymu, suteikia jam tokią teisę. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį kaltininkas suvokia, kad jo reikalavimas teisiškai nepagrįstas. Šis požymis atriboja turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo, kai prievarta reiškiamos turtinės pretenzijos turi teisėtą pagrindą arba yra savavališkai įgyvendinama tariama (įsivaizduojama, realiai neegzistuojanti) teisė, dėl kurios asmuo sąžiningai klysta, t. y. nesuvokia ar negali suvokti, kad jokios egzistuojančios teisės nėra (BK 294 straipsnis).

13Kasatorius teigimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. J. veiksmai atitinka BK 181 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytus požymius, nes jis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai ir užmaskuotai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą grasindamas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, tačiau nuosprendyje liko neatskleista priežastis, dėl kurios buvo reikalaujama iš nukentėjusiojo būtent 10 000 Lt, nenagrinėtas liudytojo V. L. vaidmens reikšmingumas šioje byloje. Bylos duomenimis, nuo 2008 m. tarp V. L. ir E. K. vyko ginčas dėl to, kad E. K. pasisavino ar iššvaistė jam patikėtą didelės vertės turtą. Šiuo pagrindu buvo padėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2009 m. gegužės 8 d. prokuroro nutarimu, nesant E. K. veiksmuose jam patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ar išvaistymo požymių, nutrauktas, tačiau tai nepaneigia ir toliau besitęsusio V. L. ir E. K. ginčo dėl pinigų (skolos). Teismai neįvertino svarbių aplinkybių: anot liudytojos D. K. ir nukentėjusiojo, V. L. su kitais asmenimis lankėsi jų namuose dėl V. L. turtinių pretenzijų; V. L. nuteistiesiems buvo davęs dokumentą, kuriame nurodyta nukentėjusiojo skolos šiam suma, o 2011 m. spalio 3 d. pas nukentėjusįjį su K. R. ir E. J. buvo atvykęs ir pats V. L. , kad tartųsi dėl reikalaujamos, jo paties įvardytos, 10 000 Lt sumos; nors V. L. teisme nurodė, kad neprašė padėti susigrąžinti iš E. K. pinigų, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad viskas vyko būtent dėl V. L. turtinių reikalavimų nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kasatoriaus nuomone, V. L. pasirinktas pinigų atgavimo būdas neatitiko CK 1.138 straipsnio, CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto turtinio pobūdžio ginčų sprendimo įstatymų nustatyta tvarka būdo, tačiau tai nereiškia, kad V. L. apskirtai neturėjo pagrindo manyti, jog nukentėjusysis yra jam skolingas, o asmenų, nutarusių padėti V. L. atsiimti pinigus iš nukentėjusiojo, veiksmai, nenustačius neteisėto, nepagrįsto reikalavimo egzistavimo, neatitinka BK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymių.

14Kita vertus, kasatorius pabrėžia, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, t. y. savavaldžiavimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, numatytą CK 1.136 straipsnyje, kuri yra ginčijama ar pripažįstama, bet nerealizuojama. Tikra teisė – ta, kuri realiai egzistuoja ir yra pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas mano, kad teisė priklauso jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iš tiesų tokios teisės nėra. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikros ir tariamos teisės nerealizuojamos dėl to, jog nukentėjusysis jas ginčija arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Šiuo atveju tikros ar tariamos teisės turėtojas – V. L. nebuvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai nereiškia, kad kiti asmenys negalėjo savavaldžiauti siekdami jo tikros ar tariamos, šiuo atveju ir ginčijamos, teisės realizavimo. Visi nuteistųjų vizitai pas nukentėjusįjį buvo susiję tik su V. L. turtinėmis pretenzijomis, patys kitokių savarankiškų tikslų reikalauti iš nukentėjusiojo pinigų nuteistieji neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms neįrodyta, kad kaltininkai suvokė, jog V. L. turtinės pretenzijos yra nepagrįstos, kad turėjo ir galėjo suprasti, jog nėra jokios realiai egzistuojančios jo teisės. Kasatoriaus nuomone, priešingai, nuteistieji turėjo pagrindą manyti, kad atstovauja asmeniui, turinčiam reikalavimo teisę, o ta teisė atsirado vienu iš CK numatytų pagrindų.

15Taigi, kasatoriaus teigimu, nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog veikos padarymo vietoje ir laiku galbūt buvo savavaldžiaujama, tačiau tai vis tiek nepagrindžia E. J. buvus net ir šios veikos dalyviu. E. J. pas nukentėjusįjį buvo atvykęs tik vieną kartą, o pagal E. K. ir D. K. parodymus, po to, kai nukentėjusysis pareiškė, kad yra neskolingas V. L. , E. J. patarė K. R. atvežti V. L. , siūlė E. K. ir V. L. gražiai susitarti, neaiškumus spręsti pasikvietus buhalterę. Pats nukentėjusysis patvirtino pažinojęs E. J. apie 20 metų, tai, kad šis jam negrasino, nekėlė grėsmės, todėl pretenzijų, pagrindo jo kaltinti turto prievartavimu neturi. Tokie duomenys patvirtina, kad E. J. , kaip V. L. atstovas, norėdamas, kad nukentėjusysis su šiuo atsiskaitytų, nepasirinko agresyvaus, civilinės teisės ir geros moralės principų neatitinkančio skolos grąžinimo būdo; faktiškai neįrodyta, kad E. J. savo veiksmais būtų padaręs didelės žalos asmens teisėms, teisėtiems interesams, naudojęs psichinę ar fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius. Įvertinus tai, kad, kasatoriaus nuomone, E. J. atvykus pas E. K. , šiam nebuvo padaryta turtinės žalos ar žalos jo teisėms ir teisėtiems interesams, o juo labiau baudžiamajame įstatyme numatytos – didelės žalos, būtų galimybė spręsti tik dėl administracinio teisės pažeidimo požymių egzistavimo.

16Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad buvo netinkamai pritaikytas bendrininkavimo institutas, nes E. J. buvo kaltinamas veikęs grupe su kitais asmenimis, t. y. kaip bendravykdytojas, tačiau teismai nesilaikė įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir nenustatė kiekvieno iš bendrininkų grupės nario funkcijų, indėlio į bendrą nusikaltimą, dalyvavimo nusikaltime laipsnio, neatskleidė intelektualiojo tyčios turinio (kiekvieno bendrininko noro veikti bendrai, siekiant apjungti nusikalstamas pastangas bendram nusikalstamam rezultatui). Kasatorius pažymi, kad teismai neįvertino svarbios aplinkybės, jog E. J. pas nukentėjusįjį atvažiavo su savo broliu, todėl jo atvykimo tikslas galėjo būti kitoks nei vien nusikalstamos veikos padarymas; nenustatytas jų išankstinis susitarimas daryti nusikalstamą veiką; nepaneigta E. J. versija, kad pas nukentėjusįjį jis atsirado atsitiktinai. Taigi byloje priimtais procesiniais sprendimais neišanalizuoti, nenustatyti ir neįvertinti bendrininkavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad E. J. suvokė esantis bendrininkų grupės dalyvis, norėjo juo būti, žinojo apie ankstesnius K. R. apsilankymus pas nukentėjusįjį, vertimą atsiskaityti su V. L. , inicijavo kitus brolio vizitus ten.

17Teismai, ypatingą dėmesį skyrę tam, kad pokalbio su nukentėjusiuoju metu E. J. nurodė skolos grąžinimo terminą ir pasakė, jog jis daugiau pas nukentėjusįjį nevažiuos, be pagrindo tokiems žodžiams suteikė kriminalinę prasmę, neįvertinę jų visų reikšmingų aplinkybių kontekste.

18Taip pat E. J. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, nors priimtame nuosprendyje aprašytuose E. J. veiksmuose nėra jo, kaip nusikaltimo organizatoriaus, t. y. asmens, bendros nusikalstamos veikos vadovo, pasižyminčio aktyviais organizaciniais veiksmais, kuris nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato įvykdymo būdus ir priemones (BK 24 straipsnio 4 dalis), požymių. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad E. J. paprašytas nuteistasis E. V. vyko į Vilnių, ten įgijo narkotines medžiagas, po to jas gabeno, kasatoriaus manymu, nepakankamos norint padaryti išvadą, kad E. J. organizavo nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad E. V. pats vartojo narkotines bei psichotropines medžiagas, jas platino, tačiau nenustatyta: aplinkybių dėl to, kad E. J. būtų suradęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavėjus Vilniuje, pas kuriuos E. V. važiavo, susitaręs su jais dėl pardavimo sąlygų, kiekio ir kainos, derinęs susitikimo vietą, laiką, parinkęs vykdytojų E. V. ; davęs šiam konkrečią pinigų sumą, koordinavęs jo ir platintojų veiksmus ir pan. Priešingai, byloje nustatyta, kad pats E. V. bendravo su Vilniuje buvusiais asmenimis, kuriuos pažinojo, pirko ne tik heroino, bet ir metamfetamino, kurio dalį suvartojo.

19Be to, tai, kokias aplinkybes teismai nustatė, leidžia manyti, kad E. J. galėjo būti inkriminuotas pasikėsinimas įgyti 4,735 g miltelių pavidalo narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo heroino, tačiau tai nepagrindžia išvados, kad E. J. ketino jas platinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl kaltininko tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas įrodinėjimo turi būti remiamasi ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais įrodymais, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, ar nustatyti ankstesni platinimo atvejai, susitarimas su vartotoju ir pan. Nagrinėjamu atveju toks E. J. tikslas nei tiesioginiais, nei netiesioginiais įrodymais neįrodytas, o 1,989 g aktyviosios narkotinės medžiagos heroino buvo supakuota dviejuose paketėliuose, kuriuos policijos darbuotojai paėmė iš E. V. , E. J. turėjo atitekti tik pusė šios medžiagos (mišinio – 4,735 g), toks kiekis pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas dvigubai mažesnis nei tas, kuris pripažįstamas dideliu heroino kiekiu, todėl neleidžia konstatuoti E. J. tikslo narkotines medžiagas platinti. Be to tikėtina, kad vienas asmuo gali tokį kiekį suvartoti savo reikmėms. Taip pat nenustatyta, kad E. J. anksčiau būtų užsiėmęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu ar bent dėl to taręsis, turėjęs įrankius, priemones, skirtas joms platinti, vartoti. Taigi, teismai, pripažinę E. J. organizavus narkotinės – psichotropinės medžiagos heroino įgijimą bei gabenimą, turint tikslą ją platinti, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Kaltinime nepateikta nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kad vienas iš E. V. vežtų paketėlių su narkotine medžiaga buvo skirtas E. J. , o jų bendravimas mobiliojo ryšio telefonais neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad E. J. būtų užsiėmęs tokių medžiagų platinimu ar kad ketino jų įsigyti iš E. V. , jokių užuominų apie narkotines ar psichotropines medžiagas jų bendravime elektroninėmis priemonėmis taip pat nėra.

20Kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimo išaiškinimų dėl Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, kad baudžiamajame procese įrodinėjimo našta tenka kvotos, tardymo organams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies principo, pažyminčio, jog kaltės įrodinėjimo našta priklauso kaltinančiai šaliai, o kiekviena abejonė turi būti vertinama kaltinamojo naudai, nes savo išvadas, kad E. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, parėmė iš įrodymų visumos paimtais pavieniais faktiniais duomenimis, visiškai ignoravo teisinančius duomenis. Nesilaikant BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nei nuosprendyje, nei nutartyje nebuvo išdėstyta atitinkama įrodymų analizė, nurodant motyvus, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti; neįvertinti nukentėjusiojo parodymai dėl to, kad iš E. J. jis nejautė jokios grėsmės, liudytojų D. K. ir V. L. parodymų dalis apie nukentėjusiojo ir V. L. turtinius reikalus, V. L. pateiktą piniginių pretenzijų dydžio apskaičiavimą, E. J. raginimus konfliktą spręsti geranoriškai, kviestis buhalterę. Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – teismai nevertino to, kad E. V. ir be E. J. nurodymų bei pagalbos galėjo įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Byloje nėra jokių tiesioginių E. J. kaltės, organizavus narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą, įrodymų, daug dėmesio skyrus E. J. ir E. V. elektroniniam susirašinėjimui, neišanalizuota ir nekonstatuota, ką šie nurodyti faktai įrodo, neatskleista, kaip tam tikri netiesioginiai įrodymai patvirtina tam tikrus tarpinius faktus, kurie vėliau gula į nuoseklią įrodymų grandinę, besąlygiškai patvirtinančią E. J. kaltę. Taip pat, kasatoriaus nuomone, nebuvo laikytasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje pabrėžiama, kad įrodymai nuosprendyje turi būti dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ir kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie jų buvimą ar nebuvimą.

21Kasaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo, esant netinkamai pritaikytam baudžiamajam įstatymui, pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį ir jį išteisinti.

22Kasaciniame skunde nurodoma, kad E. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nes pagal byloje surinktus įrodymus jo veiksmuose nėra nė vieno nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymio, nenustatyta, kaip jis prisidėjo prie nusikaltimo padarymo, t. y. neįvardytas jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, o nukentėjusiojo E. K. parodymai patvirtina, jog jis nė karto nebuvo nuvykęs į nukentėjusiojo namus, negrasino šiam ir pinigų nereikalavo. Kasatoriaus E. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, teismų procesiniuose sprendimuose pagrįsta: išskirtinai nukentėjusiojo, parodymais, kuriam trūksta gebėjimų detaliai apibrėžti kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus (neįvertinus to, kad E. K. daug kartų keitė savo parodymus); garso įrašu su nukentėjusiojo ir K. R. bei E. J. pokalbiais, kuriuose pats E. V. nedalyvavo, ir kuriuose nėra užfiksuota grasinimų, tik kitų kaltinamųjų pokalbis dėl skolos pripažinimo; vienintele trumpąja žinute (SMS), išsiųsta iš E. V. priklausančio mobiliojo ryšio telefono, kurioje buvo paklausta dėl skolos grąžinimo, be to, nenustatyta, kad tikrai pats kaltinamasis ją išsiuntė. E. V. , bylos duomenimis, kitiems kaltinamiesiems jokių nurodymų nedavė, iš anksto nesitarė, kad bus daromas nusikaltimas su kitais kaltinamaisiais. Byloje neginčytinai nustatyta tik ta aplinkybė, kad kasatorius vieną kartą nukentėjusiojo parduotuvėje paklausė, kaip sekasi šio verslas, dėl to, jog jie yra pažįstami, gyvena tame pačiame kaime. Tokie E. V. veiksmai, jo nuomone, šioje byloje teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką pagal BK 181 straipsnio 1 dalį neturi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepateikė jokių objektyvių E. V. kaltę patvirtinančių įrodymų. Taigi akivaizdu, kad byloje nėra tiesioginių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, t. y. nėra nusikalstamos veikos sudėties, todėl pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas. Be to, tik šiais pirmiau nurodytais įrodymais grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria apkaltinamasis nuosprendis paliktas galioti, kasatoriaus nuomone, buvo pažeistos ir BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatos.

23Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Ona Rojutė pateiktu atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Prokurorė nurodo, kad dalis nuteistojo E. V. ir nuteistojo E. J. gynėjo advokato R. Girdziušo kasaciniuose skunduose nurodytų argumentų pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nepatenka į kasacinio bylos nagrinėjimo dalyką, o kasatoriai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitikį faktinėms bylos aplinkybėms. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, įrodymai šioje baudžiamojoje byloje buvo įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų, faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės buvo nustatytos kruopščiai ir visapusiškai išnagrinėjus bylą ir įvertinus įrodymų visumą; visi įrodymai byloje buvo gauti teisėtu būdu, jie sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri leido teismams padaryti pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų padarytų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

24Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. V. ir E. J. pagrįstai pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, jų kaltė neginčytinai įrodyta, o teismo vertinimai dėl turto prievartavimo pagrįsti objektyviais bylos duomenimis. Nuteistųjų parodymus teismas pagrįstai vertino kaip nenuoseklius, neatitinkančius baudžiamojoje byloje esančių kitų įrodymų, t. y. kaip jų gynybinę taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistųjų kaltė pagrįsta nešališkai ir išsamiai išnagrinėtomis bylos aplinkybėmis, visapusiškai ištyrus įrodymų visumą. Prokurorės nuomone, teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir teisingai paskyrė bausmes, laikydamasis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.

25Prokurorė pabrėžia, kad byloje neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad E. J. su kitu nuteistuoju byloje buvo narkotinės medžiagos pristatymo organizatoriai, kurį (pristatymą) vykdė E. V., turint tikslą ją platinti. E. J. veika kvalifikuota tinkamai ir visiškai atitinka šio nusikaltimo požymius, jo kaltė pagrįsta objektyviais – tiek rašytiniais, tiek kitais bylos duomenimis, kurie teisminio nagrinėjimo metu buvo išanalizuoti ir įvertinti. Teismai, anot prokurorės, remdamiesi byloje išanalizuotų įrodymų visuma, kuri leido padaryti pagrįstą išvadą, teisingai kvalifikavo E. J. veiksmus pagal BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies nuostatas, o įrodymų vertinimo motyvus išsamiai išdėstė tiek pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje.

26Nuteistojo E. J. gynėjo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo E. V.kasacinis skundas atmestinas.

27Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

28Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tai reiškia, kad kasacinis teismas iš naujo netiria fakto klausimų ir neturi kompetencijos nustatyti kitokių, negu nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, faktinių aplinkybių.

29Nuteistojo E. J. gynėjo ir nuteistojo E. V. kasacinių skundų argumentai, kuriais ginčijamos teismų išvados dėl nuteistųjų E. J. ir E. V. bendrininkavimo su kitais nuteistaisiais darant nusikaltimą prieš nukentėjusįjį E. K. bei E. J. bendrininkavimo su nuteistuoju E. V. neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, yra susiję su kitokiu įrodymų vertinimu ir nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Nors kasatoriai nurodo, kad padaryti BPK pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, tačiau pagal kasatorių pateiktą argumentavimą keliami klausimai yra susiję su nuosprendžio pagrįstumo tikrinimu, todėl paliekami nenagrinėti.

30Dėl apkaltinamojo nuosprendžio sudėtinių dalių

31Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių išdėstymu. Joje nurodoma nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir teismo įvertintais įrodymais, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, turi būti aiškūs kiekvieno nuteistojo padaryti nusikalstami veiksmai ar neveikimas.

32Dėl nuteistojo E. V. įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių išdėstymo pažymėtina tai, kad apsiribota nuoroda, jog jis, veikdamas bendrai su nuteistaisiais K. R. , E. J. ir nenustatytu asmeniu, prievartavo nukentėjusiojo E. K. turtą, nurodant, kuo tas prievartavimas pasireiškė, ir datas, kada kiti nuteistieji ir nenustatytas asmuo buvo atvykę į nukentėjusiojo namus ir tiesioginių pokalbių metu atvirai reikalavo perduoti 10 000 Lt. Iš tokio išdėstymo neaišku, kokius konkrečiai nusikalstamus veiksmus yra padaręs nuteistasis E. V.. Šio nuteistojo vaidmuo atsiskleidžia iš toliau pateikiamo įrodymų dėstymo, jų analizės ir teismo išvadų. Teismas konstatavo, kad jis pats pas nukentėjusįjį nebuvo atvykęs, bet dar iki pirmojo pinigų pareikalavimo atvejo be jokio pagrindo domėjosi, kaip E. K. sekasi jo verslas, klausė V. L. apie jo ir E. K. tarpusavio santykius bei buvusius finansinius įsipareigojimus, nuteistajam K. R. trečią kartą lankantis pas E. K. ir reikalaujant pinigų, siuntė K. R. SMS žinutę su nurodymu reikalauti 5000 Lt ir pasakyti, jog nukentėjusiojo pozicija jau nusibodusi. Iš šių duomenų teismas sprendė, kad E. V. ne tik žinojo apie E. K. turto prievartavimą, bet ir dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

33Kolegija konstatuoja, kad teismo nuosprendis dėl E. V. nusikalstamos veikos išdėstytas nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodytos apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies struktūros, tačiau šioje byloje tai nėra esminis BPK pažeidimas, dėl kurio nuteistasis negalėtų suvokti, kokius jo veiksmus teismas pripažino nusikalstamais, ar kitaip būtų suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės. Taigi nuteistojo E. V. kasacinio skundo argumentas, esą žemesnės instancijos teismai neįvardijo jo vaidmens bendrininkų grupe darant nusikalstamą veiką, yra nepagrįstas.

34Dėl turto prievartavimo ir savavaldžiavimo atribojimo

35BK 181 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Tuo tarpu BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

36Pažymėtina, kad abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galbūt tolesni veiksmai, nukeipti į tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Taigi išoriškai objektyvieji ir turto prievartavimo, ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs. Šias veikas skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo. Tuo tarpu, reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Civilinio kodekso numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisės įgyvendinimo tvarką, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties, bet, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Taigi sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo ar savavaldžiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo asmens perduoti turtą.

37Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo ne mažiau svarbūs yra subjektyvieji veikų požymiai. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis turi reikalavimo teisę į pas kitą asmenį esantį turtą. Tuo tarpu esant turto prievartavimui, kaltininkas suvokia, kad jokios teise pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas suvokia, kad jis nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią teisę. Tuo tarpu turto prievartautojas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

38Bylos duomenys paneigia nuteistųjų tikrą ar tariamą (įsivaizduojamą, realiai neegzistuojančią) teisę reikalauti pinigų savo ar V. L. naudai. Jokių realiai egzistuojančių teisinių santykių tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo E. K. nebuvo, taigi klausimas dėl nuteistųjų teisės reikalauti iš nukentėjusiojo pinigų savo naudai iš viso nekyla.

39E. K. yra buvęs V. L. įmonės darbuotojas, tarp jų buvo kilęs ginčas dėl įmonėje nustatyto materialinių vertybių trūkumo, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau tyrimas nutrauktas paaiškėjus, kad 42 602,34 Lt vertės prekių trūkumas atsirado dėl buhalterinės klaidos, realiai įmonės turtas nebuvo pasisavintas ar iššvaistytas. V. L. apie tokį prokuroro sprendimą buvo pranešta, taigi jis neturėjo reikalavimo teisės, kartu negalėjo jos perleisti nuteistiesiems.

40Nuteistojo E. J. gynėjas kasacinį skundą argumentuoja savavališku tariamos teisės vykdymu. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė.

41Pagal susiformavusią teismų praktiką, pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina tariamos teisės įgyvendinimo pagrindu laikyti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą, bet būtina nustatyti, kad kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011).

42Teismai išnagrinėjo ir savo sprendimus dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrindė bylos aplinkybėmis, kurios paneigia sąžiningos klaidos galimybę. Nuo pat pinigų reikalavimo pradžios nukentėjusysis E. K. neigė bet kokią skolą V. L. , tą patį tvirtino ir tada, kai nuteistieji atsivežė V. L. pas nukentėjusįjį, tačiau ir po to nesiliovė reikalauti, nepaisant to, kad menamos nukentėjusiojo skolos susidarymo mechanizmas yra dokumentinio pobūdžio. Taigi nuteistieji turėjo ir galėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra.

43Pažymėtina ir tai, kad E. J. ir E. V. nuteisti už turto prievartavimą savo, o ne V. L. naudai. Teismai vadovavosi byloje duotais nukentėjusiojo E. K. parodymais, iš kurių matyti, kad atvykėliai ėmė jam aiškinti, esą jis skolingas V. L. 43 000 Lt, o V. L. esąs skolingas jiems, todėl jis turįs atiduoti dalį V. L. skolos – 10 000 Lt. Šių teismo išvadų teisės taikymo aspektu kasatoriai neskundžia. Jos taip pat patvirtina, kad nuteistųjų ir nukentėjusiojo jokie civiliniai teisiniai santykiai nesiejo, o nuteistųjų veiksmai kaip turto prievartavimas kvalifikuoti teisingai.

44Dėl bendrininkavimo ir BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo

45Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

46Bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja – bendrai veikia – du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus.

47BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines medžiagas.

48Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių, kurias pripažino teisingomis apeliacinės instancijos teismas, teismai nustatė, kad nuteistųjų S. A. ir E. J. tikslas platinti narkotines medžiagas pasireiškė tuo, jog nuteistieji S. A. ir E. J. organizavo ir vadovaudami nuteistajam E. V. pastūmėjo jį įgyti bei po to kiekvienam iš jų perduoti narkotines medžiagas. Savo ruožtu nuteistasis E. V. tokius veiksmus vykdė. Kaip pažymėjo teismas, nuteistojo E. V. tikslas ir uždavinys buvo įgyti narkotines medžiagas, o po to jas perduoti susitikimo metu tiesiogiai nuteistajam E. J. bei permesti į Alytaus pataisos namų teritoriją nuteistajam S. A. . Iš šių bylos aplinkybių teismai sprendė, kad nuteistųjų S. A. ir E. J. nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį kaip neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo turint tikslą jas platinti organizatorių. Kolegija sprendžia, kad taip kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

49Minėta, kad bendrininkavimas galimas tik darant tą pačią nusikalstamą veiką, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismai teisingai nustatė, kad nuteistasis E. V. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, perduodamas jas nuteistiesiems S. A. ir E. J., tačiau to neužtenka, kad būtų nustatytas analogiškas nuteistųjų S. A. ir E. J. tikslas, nors pagal teismų nustatytas aplinkybes šie nuteistieji ir buvo E. V. nusikalstamos veikos iniciatoriai. Bendrininkavimas neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, yra tada, kai bendrininkų tikslas platinti pasireiškia siekiu jas perduoti tretiesiems asmenims. Šioje byloje nustatyta tik tai, kad nuteistasis E. V. turėjo tikslą perduoti narkotines medžiagas nuteistiesiems S. A. ir E. J. , o šių nuteistųjų tikslas nebuvo nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo dalykas. Ta aplinkybė, kad nuteistieji S. A. ir E. J. turėjo tikslą gauti iš nuteistojo E. V. narkotinių medžiagų, pati savaime nesuponuoja jų tikslo tas medžiagas platinti. Taigi byloje nenustatyta aplinkybė, kad nuteistieji S. A. ir E. J. iš vienos pusės ir nuteistasis E. V. iš kitos pusės darė tą pačią nusikalstamą veiką – neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdami tikslą jas platinti. Tai reiškia, kad jie darė ne tą pačią, o skirtingas nusikalstamas veikas, todėl S. A. ir E. J. negali būti pripažinti E. V. nusikalstamos veikos bendrininkais. Byloje nenustatytas joks ryšys tarp nuteistųjų S. A. ir E. J. , jie tarp savęs irgi nėra nusikalstamos veikos bendrininkai. Jų siekis įgyti narkotinių medžiagų nebuvo realizuotas dėl to, kad nuteistasis E. V. pakeliui buvo sulaikytas, taigi veika nebuvo baigta dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Jie pasikėsino įgyti narkotinių medžiagų neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tokia veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. Kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ne tik padavusiam kasacinį skundą nuteistajam E. J., bet ir nepadavusiam kasacinio skundo nuteistajam S. A. , pagal BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatas žemesnės instancijos teismų sprendimai pakeičiami abiems nuteistiesiems. Bausmės pagal šį straipsnį skirtinos remiantis teismų sprendimuose nurodytais motyvais su ta išlyga, kad nuteistųjų nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ir jie pasikėsino ją padaryti, atitinkamai koreguojant galutinę subendrintą bausmę (BPK 376 straipsnio 4 dalis).

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

Nutarė

51Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį.

52Perkvalifikuoti nuteistojo E. J. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.

53Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę ir pagal BK 181 straipsnio 1 dalį bei 253 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.

54Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šia subendrinta bausme apimti arešto bausmę, paskirtą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.

55Perkvalifikuoti nuteistojo S. A. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.

56Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvylikai metų.

57Kitą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

58Atmesti nuteistojo E. V. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. E. J. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24... 4. E. V. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams... 5. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 6. S. A. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį... 7. Šioje byloje taip pat nuteisti K. R. ir E. V. , dėl jų kasacinių skundų... 8. Teisėjų kolegija... 9. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį E. J. ir E. V. nuteisti už tai, kad veikdami... 10. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį E. J. ir S. A.... 11. Nuteistojo E. J. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas kasaciniame skunde... 12. Kasatorius nurodo, kad turto prievartavimo atveju (BK 181 straipsnio 1 dalis)... 13. Kasatorius teigimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. J.... 14. Kita vertus, kasatorius pabrėžia, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal BK... 15. Taigi, kasatoriaus teigimu, nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog veikos... 16. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad buvo netinkamai pritaikytas... 17. Teismai, ypatingą dėmesį skyrę tam, kad pokalbio su nukentėjusiuoju metu... 18. Taip pat E. J. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1... 19. Be to, tai, kokias aplinkybes teismai nustatė, leidžia manyti, kad E. J.... 20. Kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas,... 21. Kasaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo, esant netinkamai pritaikytam... 22. Kasaciniame skunde nurodoma, kad E. V. pirmosios instancijos teismo... 23. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 24. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. V. ir E. J.... 25. Prokurorė pabrėžia, kad byloje neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad E.... 26. Nuteistojo E. J. gynėjo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo... 27. Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų... 28. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių... 29. Nuteistojo E. J. gynėjo ir nuteistojo E. V. kasacinių skundų argumentai,... 30. Dėl apkaltinamojo nuosprendžio sudėtinių dalių... 31. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama įrodyta pripažintos... 32. Dėl nuteistojo E. V. įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių... 33. Kolegija konstatuoja, kad teismo nuosprendis dėl E. V. nusikalstamos veikos... 34. Dėl turto prievartavimo ir savavaldžiavimo atribojimo... 35. BK 181 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas... 36. Pažymėtina, kad abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą... 37. Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo ne mažiau svarbūs yra... 38. Bylos duomenys paneigia nuteistųjų tikrą ar tariamą (įsivaizduojamą,... 39. E. K. yra buvęs V. L. įmonės darbuotojas, tarp jų buvo kilęs ginčas dėl... 40. Nuteistojo E. J. gynėjas kasacinį skundą argumentuoja savavališku tariamos... 41. Pagal susiformavusią teismų praktiką, pripažįstant tariamos teisės... 42. Teismai išnagrinėjo ir savo sprendimus dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos... 43. Pažymėtina ir tai, kad E. J. ir E. V. nuteisti už turto prievartavimą savo,... 44. Dėl bendrininkavimo ir BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo... 45. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 46. Bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką... 47. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 48. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų teismo... 49. Minėta, kad bendrininkavimas galimas tik darant tą pačią nusikalstamą... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 51. Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d.... 52. Perkvalifikuoti nuteistojo E. J. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 4... 53. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę ir pagal BK 181... 54. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šia subendrinta... 55. Perkvalifikuoti nuteistojo S. A. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 4... 56. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2008 m.... 57. Kitą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nuosprendžio... 58. Atmesti nuteistojo E. V. kasacinį skundą....