Byla 2-685/2012
Dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Artharita“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Artharita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Artharita“ civilinėje byloje Nr. B2-1124-254/2012 pagal ieškovo H. S. ir bendraieškio G. Ž. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Artharita“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atsakovo UAB ,,Artharita” akcininkas ir kreditorius H. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB ,,Artharita” iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad įmonei per laikotarpį nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2006 m. kovo mėn. paskolino 63 560 Lt, kurių atsakovas negrąžino. 2011 m. spalio 12 d. įspėjo atsakovą, kad kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei per 30 dienų įmonė negrąžins skolos. Minėta skola grąžinta nebuvo, o kreditoriaus žiniomis įmonė turi ir daugiau skolų, todėl yra pagrindas manyti, kad įmonė yra nemoki. Administratoriumi prašė skirti uždarąją akcinę bendrovę „Šilkuva“.

5Kauno apygardos teisme gauti UAB „Diteilas“ ir UAB „Švaros broliai“ ir Ko pareiškimai dėl įtraukimo į UAB „Artharita“ bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, kurie administratoriumi prašė skirti A. D.. Atsakovo skola UAB „Švaros broliai“ ir Ko sudarė 48 308,29 Lt, atsakovo skola UAB „Diteilas“ sudarė 41 924,10 Lt. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimis pareiškėjai nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

62011 m. gruodžio 16 d. į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB ,,Artharita” iškėlimo kreipėsi buvęs UAB „Artharita“ darbuotojas G. Ž.. Pareiškime nurodė, kad pagal 2005 m. birželio 27 d. sudarytą ir 2010 rugpjūčio 16 d. nutrauktą darbo sutartį UAB „Artharita“ nėra jam išmokėjusi 97 200 Lt darbo užmokesčio. Administratoriumi prašė skirti uždarąją akcinę bendrovę „Šilkuva“.

7Atsakovas UAB “Artharita” prašė atmesti prašymus dėl bankroto bylos iškėlimo ir pateikė teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Nurodė, kad H. S. nėra skolingas, taip pat ginčijo kaip galimai suklastotą ieškovo pateiktą įspėjimą dėl ketinimo kreiptis į teismą, prašant iškelti bankroto bylą. Nesutiko, kad administratoriumi būtų paskirta UAB „Šilkuva“, motyvuodamas šios įmonės galimu šališkumu.

8Su bendraieškio G. Ž. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas taip pat nesutiko. Nurodė, kad įmonė su juo pagal nutrauktą darbo sutartį yra visiškai atsiskaičiusi, o ieškovas, pateikdamas neteisingą darbo sutartį, bando sukčiavimo būdu nesąžiningai praturtėti. Taip pat nurodė, kad G. Ž. parašas ant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo yra galimai suklastotas.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo tenkino – iškėlė UAB „Artharita“ bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Šilkuva“.

11Teismas nurodė, kad pareiškimai paduoti laikantis kreipimosi bankroto bylai iškelti tvarkos ir sąlygų, nustatytų Įmonių bankroto įstatymo 4 ir 8 straipsniuose. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisės ir dydžio pagrįstumas nenustatinėjamas, teismas nesprendžia ginčų dėl skolos susidarymo ir išieškojimo. Ginčijamas kreditorinis reikalavimas, jo dydis gali būti nustatinėjamas ir tvirtinamas iškeltos bankroto bylos eigoje (ĮBĮ 26 str.). Sprendžiant bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius. Teismas nurodė, jog iš byloje pateikto 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad minėtai dienai buvo apskaitoma UAB „Artharita“ turto iš viso už 721 142 Lt, ilgalaikis turtas sudarė 606 218 Lt, trumpalaikis turtas – 114 924 Lt. Mokėtinos sumos bei įsipareigojimai sudarė 954 108 Lt, tame tarpe per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 954 108 Lt. 2011 m. birželio 30 d. balanso duomenimis minėtai dienai buvo apskaitoma UAB „Artharita“ turto iš viso už 670 062 Lt, UAB „Artharita“ debitoriniai įsiskolinimai sudaro 38 676 Lt. Bendrovė kreditoriams pradelstų įsiskolinimų turi už 921 087,92 Lt ir tai viršija visą į bendrovės balansą įrašyto turto vertę. 2011 m. lapkričio 29 d. duomenimis 2011 m. birželio 30 d. įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais, siekia 17 392 Lt. Vadovaudamasis šiais duomenimis, teismas padarė išvadą, kad UAB ,,Artharita” yra nemoki ir vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus, todėl egzistuoja abu Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai.

12Spręsdamas UAB ,,Artharita” bankroto administratoriaus skyrimo klausimą, teismas nurodė, kad skirtina UAB „Šilkuva“, atsižvelgiant į turimą didesnę įmonių bankroto administravimo patirtį.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Artharita“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymus atmesti. Apeliacinės instancijos teismui nepanaikinus nutarties dėl bankroto bylos UAB ,,Artharita” iškėlimo, pakeisti administratorių ir juo paskirti A. D.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas 2012 m. sausio 9 d. sudarė sutartis su 5 kreditoriais (L. B., Ž. G., A. Ū., UAB „Diteilas“, UAB „Švaros broliai ir Ko“) dėl skolų mokėjimo atidėjimo iki 2012 m. birželio 1 d., todėl šiuo metu įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydis yra 17 280,55 Lt. Bendrovės ilgalaikio turto likutinė vertė yra 533 271,32 Lt, nekilnojamojo turto rinkos vertė – 1 128 000 Lt, todėl įmonė laikytina mokia. Įmonė vykdo ūkinę-komercinę veiklą, mokestinių skolų, įsiskolinimų darbuotojams neturi.
  2. Ieškovo H. S. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paduotas suklastojus dokumentus, nesilaikant Įmonių bankroto įstatyme numatytos kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo tvarkos ir sąlygų.
  3. Teismas neįvertino apelianto pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad nei H. S., nei G. Ž. neturi reikalavimo teisių įmonei, jie nėra įmonės kreditoriai, todėl neturėjo teisės pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
  4. Teismo paskirtas administratorius UAB „Šilkuva“ negalės tinkamai vykdyti bankroto procedūrų ir tinkamai atstovauti UAB „Artharita“ interesams dėl šių priežasčių: 1) UAB „Šilkuva“ direktoriui A. M. Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus 2011 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-13 skirtas įspėjimas už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto pažeidimą, todėl manytina, jog šis administratorius yra nepatikimas; 2) UAB „Šilkuva“ ir jos direktorius A. M. asmeniniais ryšiais susijęs su ieškovu H. S., nes H. S. yra teismo prašęs sustabdyti UAB „Artharita“ vadovo įgaliojimus ir A. M. skirti UAB „Artharita“ administratoriumi bei prašęs laikino UAB „Artharita“ direktoriaus nušalinimo metu paskirti A. M. laikinai vadovauti įmonei. UAB „Šilkuva“ kandidatūrą pasiūlė H. S., kuriam priklauso 50 proc. įmonės akcijų ir kuris yra didžiausias UAB „Artharita“ skolininkas, H. S. buvo UAB „Artharita“ direktoriumi, vėliau – direktoriumi komercijai ir kasininku, galimai jo neteisėti veiksmai lėmė sunkią įmonės finansinę būseną. Dėl nurodytų aplinkybių paskirtasis administratorius gali būti šališkas ir tokio asmens paskyrimas administratoriumi gali sukliudyti išaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai ginti visų kreditorių bei pačios įmonės interesus; 3) H. S. yra priešiškuose santykiuose su L. B., kuriai priklauso 50 proc. UAB „Artharita“ akcijų ir kuri yra didžiausia UAB „Artharita“ kreditorė, todėl teismo sprendimas administratoriumi paskirti H. S. pasiūlytą administratorių išprovokuoja nesutarimus tarp įmonės kreditorių ir administratoriaus; 4) vien tik didelė administratoriaus darbo patirtis savaime nelemia administratoriaus prioritetiškumo. UAB „Šilkuva“ vykdo 30 bankroto administravimo procedūrų ir toks didelis užimtumas, dėl ko ši įmonė galimai nesugebės tinkamai vykdyti bankroto administravimo procedūrų, yra vienas iš esminių kriterijų, kodėl turėtų būti pasirinktas A. D., vykdantis 1 bankroto administravimo procedūrą, todėl yra mažiau užimtas ir galintis greičiau ir mažesniais kaštais atlikti bankroto procedūras.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas G. Ž. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apelianto pateiktos skolos atidėjimo sutartys, kuriomis skolinių įsipareigojimų vykdymas atidedamas iki 2012 m. birželio mėnesio, įmonės padėties neišspręs, nes įmonė nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai viršija milijoną litų.
  2. Apeliantas yra nesąžiningas, nes procesiniuose dokumentuose vienoje civilinėje byloje nurodo, jog UAB „Artharita“ turi didelių įsipareigojimų, yra įkeistas bendrovės turtas ir piniginės lėšos banko sąskaitoje, o kitoje civilinėje byloje nurodo, kad įmonės turtinė padėtis yra gera, turtas nėra suvaržytas.
  3. G. Ž. reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje. G. Ž. reikalavimo dydis neturėjo įtakos bankroto bylos iškėlimui, kadangi ir be šio reikalavimo įmonės pradelstų įsiskolinimų suma viršija visą į balansą įrašyto turto vertę.
  4. UAB „Artharita“ nepateikė jokių įrodymų, neginčytinai pagrindžiančių jo prieštaravimą G. Ž. kreditoriniam reikalavimui. Tuo tarpu G. Ž. reikalavimą patvirtina darbo sutartis, kurios papildymas dėl 3 500 Lt darbo užmokesčio yra pasirašytas UAB „Artharita“ direktoriaus bei pažymos apie darbo užmokestį, taip pat pasirašytos UAB „Artharita“ direktoriaus.
  5. Teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Šilkuva“ turi didesnę patirtį, todėl galės bankroto procedūras atlikti tinkamai. G. Ž. nepasitiki atsakovo siūloma administratoriaus kandidatūra, nes UAB „Artharita“ vadovas tuo siekia, kad nebūtų apgintos kitų įmonės kreditorių teisės ir kad nebūtų ištirtas įmonės valdymas.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas H. S. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apelianto pateiktos 2012-01-09 skolos atidėjimo sutartys vertintinos kritiškai. Apeliantas galėjo jas pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau to nepadarė. Skolos atidėjimo sutartį su L. B. pasirašė įgaliotas asmuo A. Ū., tačiau įgaliojimas nepateiktas. L. B. prašymu yra pradėta priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. 2012-01-18 buvo paskelbtos turto varžytynės. L. B. neprašė atšaukti varžytynes ir sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje, todėl manytina, kad ši kreditorė, veikdama kartu su UAB „Artharita“ vadovu, kuris yra jos sūnus, elgiasi nesąžiningai. Kreditorius Ž. G. ir A. Ū. su UAB „Artharita“ vadovu sieja artimi ryšiai.
  2. Į UAB „Artharita“ pateiktą debitorių sąrašą nepagrįstai įtrauktas 30 049,59 Lt dydžio H. S. įsiskolinimas, nes tai yra neva H. S. padaryta žala įmonei, dėl ko šiuo metu teisme vyksta ginčas.
  3. Į UAB „Artharita“ pateiktą įmonės kreditorių sąrašą nepagrįstai neįtrauktas H. S. kreditorinis reikalavimas 161 816,49 Lt sumai ir G. Ž. reikalavimas 97 200 Lt sumai.
  4. Apelianto pateikti duomenys, kad įmonė turi turtą, kurio vertė 1 128 000 Lt, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi šis turtas realizuojamas iš varžytynių.
  5. Atskirajame skunde nepaneigta teismo išvada, kad įmonė vėluoja atsiskaityti su darbuotojais.
  6. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad H. S. pareiškimas buvo paduotas nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų, nes neva buvo suklastotas įspėjimas. UAB „Artharita“ buvo siųsti du įspėjimai, viename nurodant, kad bus kreipiamasi į teismą dėl lėšų išieškojimo, o kitame – dėl bankroto bylos iškėlimo, tiesiog pirmasis buvo siųstas neregistruotu laišku.
  7. Teismas, spręsdamas dėl UAB „Artharita“ nemokumo, rėmėsi UAB „Artharita“ pateiktais buhalteriniais dokumentais, į kuriuos nėra įtraukti ieškovų reikalavimai, todėl atskirojo skundo argumentai, kad įmonė nėra skolinga H. S., neturi esminės reikšmės. H. S. pateikti įrodymai patvirtina, kad jis laikytinas potencialiu įmonės kreditoriumi šioje bylos stadijoje, o konkretūs reikalavimai bus nustatyti iš esmės nagrinėjant kreditoriaus reikalavimų pagrįstumą, ištyrus visus įrodymus.
  8. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti UAB „Šilkuva“ kaip bankroto administratoriaus šališkumu. Tai, kad UAB „Šilkuva“ administratorius A. M. yra baustas ar anksčiau yra davęs sutikimus teikti administravimo paslaugas, nepatvirtina jo šališkumo. Be to, realiai nei UAB „Šilkuva“, nei joje dirbantys administratoriai administravimo paslaugų UAB „Artharita“ nėra suteikę. A. B. įmonės vadovu yra nuo 2005 metų, įmonė nemokios statusą pasiekė jo vadovavimo laikotarpiu, įmonės akcininkė L. B., turinti 50 proc. įmonės akcijų, yra jo motina, todėl prašymas skirti administratoriumi UAB „Artharita“ vadovo pasiūlytą kandidatūrą vertintinas kaip siekis išvengti įmonės veiklos patikrinimo už ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį bei bankroto priežasčių nustatymo. Teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Šilkuva“ turi didesnę patirtį, todėl ši įmonė galės tinkamiau atlikti bankroto procedūras. Be to, UAB „Šilkuva“ yra juridinis asmuo, joje dirba keli administratoriai, todėl vieno administratoriaus ligos, atostogų ar kitais atvejais bankroto procedūras galėtų vykdyti kiti administratoriai. Aplinkybė, kad A. M. yra paskirtas įspėjimas, neturi reikšmės, nes administratoriumi skiriamas UAB „Šilkuva“ kaip juridinis asmuo.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB ,,Artharita“ teisėtumas ir pagrįstumas teisniu bei faktiniu aspektais, tame tarpe - teismo paskirto administratoriaus tinkamumas vykdyti įmonės bankroto procedūrą, galimo administratoriaus šališkumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrina ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

19Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

20Pirmosios instancijos teismas, iškeldamas bankroto bylą UAB ,,Artharita“ konstatavo dviejų bankroto bylos iškėlimo sąlygų egzistavimą- įmonės nemokumą bei vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą (įsiskolinimą darbuotojams).

21Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-823/2008, 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-1247, kt.).

22Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nutartį bei bylos medžiagą, sutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, kurios yra svarbios atsakovo faktinio mokumo nustatymui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimus per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki posėdžio, kuriame sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia siekiant nustatyti atsakovo finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-1247).

23Teismas išvadą dėl atsakovo nemokumo padarė remdamasis 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos UAB „Artharita“ turto buvo apskaitoma už 721 142 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 954 108 Lt bei 2011 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos UAB „Artharita“ turto buvo 670 062 Lt vertės, UAB „Artharita“ debitoriniai įsiskolinimai sudarė 38 676 Lt, pradelstų įsiskolinimų suma- 921 087,92 Lt. Nurodytų balansų duomenimis, pradelstų įsipareigojimų suma viršija visą į bendrovės balansą įrašyto turto vertę. Vadovaudamasis šiais duomenimis, teismas padarė pagrįstą išvadą dėl UAB ,,Artharita” nemokumo. Tačiau pastebėtina, kad teismas, konstatuodamas įmonės nemokumą kaip pagrindą kelti jai bankroto bylą, turi nustatyti faktinį įmonės (ne)mokumą, t.y. pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turto verte. Darant išvadas dėl atsakovo faktinio mokumo ar nemokumo, būtina išanalizuoti aplinkybes, kurios leistų spręsti apie atsakovo turtinės padėties, turinčios tiesioginę įtaką jo finansinėms galimybėms, realumą. Tai reiškia, kad sprendžiant bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą būtina nustatyti ir konstatuoti objektyvaus turinio aplinkybes, sudarančias pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra (ne)moki.

24Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog gavęs ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, ėmėsi veiksmų, kad pradelstų skolų mokėjimo terminas būtų atidėtas ir tokius susitarimus su daugeliu kreditorių pavyko pasiekti, dėl ko iš esmės pasikeitė įmonės turto vertės bei pradelstų įsipareigojimų santykis: įmonės pradelsti įsipareigojimai tesudaro 17 280,55 Lt. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė skolos atidėjimo sutartis, kurios sudarytos 2012 m. sausio 9 d. (t.y. likus dviem dienom iki bankroto bylos iškėlimo) ir kuriomis skolų mokėjimo terminai atidedami iki 2012 m. birželio 1 d. (3 t., b.l. 13-17). Taigi, nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dieną skolų, kurių bendra suma 1 023 378,10 Lt, mokėjimo terminai buvo atidėti. Vertinant, ar toks skolų mokėjimo termino atidėjimas gali turėti įtakos sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo, svarbu tai, kad įstatymas (ĮBĮ 2 str. 8 d.) įmonės nemokumą apibūdina kaip pradelstų įsipareigojimų santykį su įmonės turto verte. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-823/2008). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai skolų mokėjimo terminai yra atidėti ar išdėstyti, tokios skolos negali būti laikomos pradelstomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-315/2004, 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-823/2008). Nors pastarosiose bylose buvo sprendžiamas įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai atidėti (išdėstyti) teismo sprendimu ar šalių sudaryta taikos sutartimi, ši aplinkybės negali būti vertinama kaip esminis skirtumas nuo esančios nagrinėjamoje byloje- nesvarbu ar šalys susitarė skolų mokėjimą atidėti (išdėstyti) ar tokį sprendimą priėmė teismas, skola, kurios mokėjimo terminas yra atidėtas, negali būti laikoma pradelsta. Dėl šios priežasties ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytas argumentas, kad skolų mokėjimo atidėjimas įmonės mokumo neatkuria, negali būti vertinamas kaip pagrindas konstatuoti, jog įmonės įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminas yra atidėtas, turėtų būti vertinami kaip pradelsti.

25Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su argumentu, kad skolų mokėjimo termino atidėjimas iki 2012 m. birželio 1 d., atsižvelgiant į tai, kad remiantis teismui pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įprastinė įmonės veikla nėra pelninga, negali atkurti įmonės mokumo. Atidėjus skolų mokėjimo terminą tokiam trumpam laikui, įmonės realus mokumas negalėtų būti atkurtas, o galimybė atsiskaityti su įmonės kreditoriais be priverstinio turto realizavimo procedūrų nėra reali.

26Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ne kartą yra akcentuota, jog klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes; sprendžiant šį klausimą turi būti analizuojamos visos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis byloje Nr. 2-1433/2010, kt.). Taigi, kreditorių (jų tarpe- didžiausios įmonės kreditorės) pozicija dėl galimybės įgyvendinti reabilitacinį tikslą, t.y. atidėti skolų mokėjimą ilgesniam laikui yra svarbi. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai reikšminga ieškovo H. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą aplinkybę, kad su sutartimi, pasirašyta tarp UAB ,,Artharita“ ir įmonės kreditorės L. B., nėra pateiktas kreditorės vardu sutartį pasirašiusio asmens (atstovo pagal įgaliojimą) A. Ū. įgaliojimas atlikti tokį veiksmą. Pažymėtina, kad L. B. yra didžiausia įmonės kreditorė , todėl jos pozicija dėl skolos, sprendžiant apie įmonės realų mokumą, yra itin svarbi. Tačiau kai kelia abejonių jos valios išraiška, teismui svarbu įsitikinti, ar asmuo, šios kreditorės vardu su įmone pasirašęs skolos mokėjimo atidėjimo sutartį, turėjo tokią teisę, ar sutartis iš tiesų atitinka kreditorės valią, pagaliau, ar toks skolų mokėjimo atidėjimas reiškia tik siekį išvengti bankroto bylos iškėlimo tam momentui, ar tai siekis išsaugoti įmonės veiklą, skolų mokėjimo terminą nukeliant ilgesniam laikotarpiui. Kreditorė L. B. yra ne tik didžiausia įmonės kreditorė, bet ir viena iš akcininkių, turinti 50 procentų įmonės akcijų, teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, turi teisę kviesti ją į teismą, reikalauti iš jos raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu (ĮBĮ 9 str. 2 d. 2, 3 punktai), ir nustatyti paminėtas aplinkybes, kurios galėtų turėti lemiamą reikšmę sprendžiant, ar yra galimybė išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą.

27Išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo pakankamai aktyvus, neišsiaiškino svarbių bylos aplinkybių sprendžiant klausimą dėl UAB „Artharita“ (ne)mokumo, kaip pagrindo iškelti bankroto bylą, todėl šiuo atveju nebuvo įgyvendintas viešasis interesas, nenustatyta, ar bankroto bylos iškėlimas įmonei buvo inicijuotas dėl realaus jos nemokumo ar siekiant išspręsti tarp akcininkų (ieškovo H. S. ir L. B.) kilusius nesutarimus, apie kuriuos liudija byloje esantys ieškiniai, kreipimaisi į ikiteisminio tyrimo institucijas ir pan..

28Minėta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo ir kito bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Artharita“ pagrindo egzistavimą- kad įmonė neatsiskaito su darbuotojais. Pirmosios instancijos teismas šį bankroto bylos iškėlimo pagrindą konstatavo remdamasis argumentu, kad 2011 m. lapkričio 29 d. duomenimis, 2011 m. birželio 30 d. įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais, siekia 17 392 Lt. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokiu įrodymu remdamasis jis padarė šią išvadą. Atsakovas į bylą yra pateikęs įmonės balansą , sudarytą 2011 m. birželio 30 dienai, kurio aiškinamajame rašte tokia suma (17392 Lt) nurodyta kaip per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais (2 t., b.l. 31), tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos nereiškia, jog tai yra įmonės skola darbuotojams (pradelsti mokėjimai). Jokio kito įrodymo, kuris pagrįstų teismo išvadą apie atitinkamos skolos darbuotojams egzistavimą, byloje nėra ir teismas tokio įrodymo nenurodė, juo nesirėmė. Atsakovo pateiktame 2011-11-17 kreditorių žiniaraštyje įsiskolinimas darbuotojams nėra nurodytas (2 t., b.l. 46). Tuo atveju, jeigu teismui kilo abejonių dėl atsakovo pateikto kreditorių sąrašo teisingumo, jis šias abejones galėjo pašalinti vadovaudamasis jau minėtomis ĮBĮ 9 str. 2 d. nuostatomis.

29Teisėjų kolegija pasisako dėl skolos ieškovui G. Ž. kaip savarankiško pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą dėl įsiskolinimo, susijusio su darbo santykiais. Ieškovas G. Ž. yra buvęs įmonės darbuotojas ir savo reikalavimą iškelti bankroto bylą atsakovui grindė būtent darbo užmokesčio neišmokėjimo aplinkybe. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad buvusių darbuotojų reikalavimai, kildinami iš darbo santykių, yra prilyginami įmonės darbuotojų reikalavimas, kadangi tas pats jų atsiradimo pagrindas bei tokia pati jų tenkinimo eilė (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Tačiau teismų praktikoje taip pat yra aiškiai išreikšta pozicija, jog kreditorius, kuris prašo iškelti bankroto bylą, vertinamas kaip potencialus kreditorius, tačiau tuo atveju, jeigu jo reikalavimas yra ginčijamas, toks reikalavimas nėra įskaitoms kaip pradelstas, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio tesimo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2009, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis byloje Nr. 2-1433/2010, kt.). Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, G. Ž. yra pareiškęs ieškinį atsakovui UAB ,,Artharita“ Kauno m. apylinkės teisme, prašydamas priteisti jam 97 200 Lt darbo užmokesčio. Iš sistemos duomenų matyti, jog atsakovas yra pareiškęs byloje priešieškinį, t.y. teisme nagrinėjamas ginčas dėl šios skolos egzistavimo fakto, todėl, ieškovą G. Ž. bankroto byloje vertinant kaip potencialų kreditorių, turintį teisę reikšti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, jo nurodoma darbo užmokesčio skola negali būti savarankišku bankroto bylos iškėlimo pagrindu dėl vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

30Apibendrinant pažymėtina, kad konstatuodamas skolos darbuotojams bei įmonės nemokumo kaip bankroto bylos iškėlimo atsakovui pagrindų egzistavimą, teismas nenustatė reikšmingų šiam klausimui išspręsti aplinkybių, teismo išvados neparemtos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o teismo procesinio dokumento teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, nevertino įrodymų, svarbių teisingam klausimo išsprendimui, todėl laikytina, kad neatskleidė bylos esmės ir tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d. 1 p.).

31Atsakovas atskiruoju skundu ginčija abiejų ieškovų- H. S. ir G. Ž. reikalavimų įmonei egzistavimą, t.y. ir jų teisę inicijuoti bankroto bylą atsakovui. Minėta, jog sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant. Tada, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Taigi, viena vertus, atsakovo argumentas, jog abiejų ieškovų reikalavimai yra nepripažįstami (ginčijami, atsakovo nuomone- nepagrįsti) nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovai H. S. ir G. Ž. neturi teisės inicijuoti bankroto bylos atsakovui, kita vertus, pastarųjų atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai, jog atsakovas neteisingai nurodė pradelstų įsiskolinimų sumas, nes neįtraukė įmonės skolų jiems, taip pat nėra pagrįsti, nes šios skolos, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti imamos domėn.

32Dėl apelianto argumento, kad ieškovo H. S. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paduotas suklastojus dokumentus, nesilaikant Įmonių bankroto įstatyme numatytos kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo tvarkos ir sąlygų, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateikti įrodymai, esą H. S. yra siuntęs atsakovui pareiškimą apie ketinimo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, bet ne dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra pakankami, kad būtų galima padaryti apelianto nurodomą išvadą: teismas neturi galimybės patikrinti, ar šis ieškovas siuntė atsakovui vieną pareiškimą, ar du, kaip nurodo ieškovas. Todėl atsakovas, teigdamas, kad prie ieškinio pridėtas parteiškimas yra suklastotas, turėtų šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 str.). Be to, šis argumentas įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui negali turėti ir dėl to, kad bankroto bylos iškėlimo atsakovui yra kreipęsis ir ieškovas G. Ž., kuris yra tinkamai pasinaudojęs ikiteismine ginčo sprendimo tvarka (įspėjęs atsakovą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu per nurodytą terminą skola nebus sumokėta). Atsakovo keliamos abejonės dėl jo parašo tikrumo, motyvuojant tuo, kad G. Ž. yra išvykęs gyventi į užsienį, tėra prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais.

33Teisėjų kolegija, naikindama nutartį, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, detaliau nepasisako dėl atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentų, susijusių su teismo paskirto ir atsakovo siūlyto administratorių tinkamumu, kadangi administratoriaus kandidatūra yra aktuali tik tuo atveju, jeigu yra iškeliama bankroto byla, tuo tarpu šioje byloje visų pirma turi būti įsitikinta, ar yra pagrindas kelti bankroto bylą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo nesaisto dalyvaujančių byloje asmenų pasiūlymai dėl administratorių skyrimo, taip pat, kad teismas turi įvertinti visas aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant šį klausimą (patirtis, užimtumas, dalykinė reputacija, galimi interesų konfliktai ir kt.).

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atsakovo UAB ,,Artharita” akcininkas ir kreditorius H. S. kreipėsi į... 5. Kauno apygardos teisme gauti UAB „Diteilas“ ir UAB „Švaros broliai“ ir... 6. 2011 m. gruodžio 16 d. į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB... 7. Atsakovas UAB “Artharita” prašė atmesti prašymus dėl bankroto bylos... 8. Su bendraieškio G. Ž. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškimus dėl... 11. Teismas nurodė, kad pareiškimai paduoti laikantis kreipimosi bankroto bylai... 12. Spręsdamas UAB ,,Artharita” bankroto administratoriaus skyrimo klausimą,... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 14. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Artharita“ prašo Kauno apygardos teismo... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas G. Ž. prašo Kauno apygardos... 16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas H. S. prašo Kauno apygardos... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro teismo nutarties, kuria... 19. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių... 20. Pirmosios instancijos teismas, iškeldamas bankroto bylą UAB ,,Artharita“... 21. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo... 22. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nutartį bei bylos medžiagą,... 23. Teismas išvadą dėl atsakovo nemokumo padarė remdamasis 2010 m. gruodžio 31... 24. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog gavęs ieškinį dėl bankroto bylos... 25. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su argumentu, kad skolų mokėjimo... 26. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ne kartą yra akcentuota, jog klausimas... 27. Išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas,... 28. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo ir kito bankroto bylos... 29. Teisėjų kolegija pasisako dėl skolos ieškovui G. Ž. kaip savarankiško... 30. Apibendrinant pažymėtina, kad konstatuodamas skolos darbuotojams bei įmonės... 31. Atsakovas atskiruoju skundu ginčija abiejų ieškovų- H. S. ir G. Ž.... 32. Dėl apelianto argumento, kad ieškovo H. S. pareiškimas dėl bankroto bylos... 33. Teisėjų kolegija, naikindama nutartį, kuria atsakovui iškelta bankroto... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti...