Byla 2-1433/2010
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BTS Group“ (civilinės bylos Nr. B2-719-578/2010)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BTS Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BTS Group“ (civilinės bylos Nr. B2-719-578/2010).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas „Swedbank“, AB 2009 m. gegužės 18 d. ieškiniu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „BTS Group“ ir jo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Restrus“. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovui buvo suteiktas 144 810 eurų sumos kreditas. Atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovas 2009 m. kovo 30 d. raštu Nr. SR-10768 pranešė atsakovui, jog nuo 2009 m. balandžio 14 d. nutraukia kredito linijos sutartį, jeigu atsakovas UAB „BTS Group“ iki 2009 m. balandžio 13 d. nesumokės įsiskolinimo. Ieškovas skolos negrąžino, o 2009 m. balandžio 14 d. kredito linijos sutartis buvo nutraukta. 2009 m. balandžio 28 d. atsakovo skola siekė 126 179,20 euro (435 671,54 Lt). Pagal 2009 m. vasario 28 d. balansą atsakovas turėjo turto už 2 873 452 Lt dydžio sumą bei įsipareigojimus už 2 640 658 Lt. Iki 2009 m. gegužės 15 d. atsakovo finansinė būklė ženkliai suprastėjo, o jo turimo turto vertė sumažėjo iki 2 476 679,53 Lt. Vėliau „Swedbank lizingas“, UAB nutraukė su atsakovu sudarytas lizingo sutartis, todėl iš atsakovo turto vertės atimtina bent neišpirkta turto vertė už 341 205,76 Lt. Atsakovas yra įsiskolinęs ir kitiems asmenims, tarp jų VMI ir VSDFV Vilniaus skyriui, nemoka atlyginimų darbuotojams. Viso žinomi atsakovo pradelsti įsipareigojimai siekia 1 854 079,48 Lt bei viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė laikytina nemokia.

4Trečiasis asmuo Ž. K. 2009 m. gruodžio 22 d. prašymu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „BTS Group“ ir jo bankroto administratoriumi paskirti ieškovo siūlomą kandidatūrą. Prašyme nurodyta, kad atsakovas jam skolingas 77 760,71 Lt. Ši suma yra akcininko suteiktos paskolos įmonei negrąžintas likutis.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „BTS Group“ bankroto bylą ir jo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Restrus“. Teismas nurodė, jog iš 2007 m. spalio 22 d. kredito linijos sutarties Nr. 07-112619-KL matyti, kad ieškovas suteikė atsakovui 500 000 Lt kreditą, kurį šis įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. gegužės 22 d. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovas 2009 m. balandžio 14 d. nutraukė kredito linijos sutartį, pagal kurią atsakovo skola ieškovui sudaro 126 179,20 eurų. Iš atsakovo 2009 m. balandžio 16 d. pažymos matyti, kad jo skola trečiajam asmeniui Ž. K. siekė 77 760,71 Lt. Pagal UAB „BTS Group“ balansą 2009 m. vasario 28 d. įmonės turtas ir gautinos sumos sudarė 2 873 452 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 640 658 Lt, iš kurių 2 255 539 Lt yra per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Atsakovas nepateikė reikalautų kreditorių ir skolininkų sąrašų bei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonė neatsiskaito su kreditoriais „Swedbank“, AB bei Ž. K., o pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

6Atsakovas UAB „BTS Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį ir atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

  1. Teismo nutartis priimta be įmonės žinios, todėl yra neteisėta. Teismas, neinformuodamas atsakovo apie posėdį, pažeidė jo teisę į tinkamą teismo procesą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnį, CPK įtvirtintas bylų nagrinėjimo taisykles, todėl yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Teismas pažeidė įstatyme nustatytą tvarką iš anksto informuoti šalis apie paskirtą bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką. Taip buvo neužtikrinta galimybė efektyviai ginti savo teises ir interesus.
  2. Atliekamas bendrovės auditas, tačiau jis iš užtruko dėl dokumentų gausos ir netvarkingai buvusio direktoriaus vestos ataskaitos. Ketinama teikti ieškinius buvusiam bendrovės vadovui bei kitiems asmenims dėl nuostolių, padarytų bendrovei, atlyginimo. Susikompromitavęs buvęs įmonės vadovas sąmoningai klaidina teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tikisi išvengti atsakomybės. Jo reikalavimas absurdiškas. Ž. K. yra iššvaistęs įmonės turtą ir padaręs daug nuostolių. Kreditorius „Swedbank“, AB už skolą yra pasiėmęs visas įmonei priklausančias prekes, todėl visiškai pasidengė kredito sumą. Pats bankas dėl tos pačios skolos yra užvedęs atsakovui tris išieškojimo procesus.
  3. Kadangi bankas nukreipė išieškojimą į įkeistą turtą, reikalavimas pirmiausia tenkinamas iš įkeisto turto vertės (CK 4.219 str.). Bankas perėmė visas atsakovo atsargas, dalį kito turto, kurio reali rinkos vertė kelis kartus viršija bendrovės įsipareigojimų bankui dydį. Jį realizavus, bankas gautų visišką atsiskaitymą, o likusią sumą turi grąžinti bendrovei. Bankas neturi teisės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nes jau yra baigiamas įgyvendinti ieškojimas per hipotekos teismą. Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįstas, nes skola yra padengta, o teisinių pagrindų iškelti bankroto bylą nėra.
  4. Teismas be pagrindo Ž. K. įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu. Jo veiksmais buvo pažeisti bendrovės ir kreditorių finansiniai interesai. Buvusio bendrovės direktoriaus pateikti 2009 m. vasario 28 d. balanso duomenys neatitinka tikros įmonės finansinės padėties. Bylos nagrinėjimo metu buvo iš dalies atsiskaityta su banku, tačiau teismas, neinformuodamas atsakovo apie teismo posėdį, iškėlė atsakovui bankroto bylą neturėdamas tikslių duomenų apie jo skolą bankui. Prie skundo pateikiamas 2009 m. balandžio 17 d. balansas, iš kurio matyti, jog įmonei nėra pagrindo iškelti bankroto bylą. Įsipareigojimų atsakovui žinomiems kreditoriams suma sudaro tik 301 629,19 Lt.

7Ieškovas „Swedbank“, AB atsiliepime į atsakovo UAB „BTS Group“ atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimama rašytinio proceso tvarka. Rašytinio proceso atveju šalys į teismo posėdį nekviečiamos ir jame nedalyvauja, todėl apelianto teiginiai, kad jam turėjo būti įteiktas teismo šaukimas į posėdį, nebuvo sudarytos sąlygos pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme, yra nepagrįsti. Atsakovas pateikė savo paaiškinimus atsiliepime į ieškinį, jis yra nemokus. Atsakovo įkeistų prekių vertė yra žymiai mažesnė negu atsakovo skola. Atsakovo pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė yra nemoki. Atsakovas neteikė teismui informacijos apie savo finansinę būklę, todėl pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti jo teikiamus įrodymus, nes jie turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Šioje apeliacijoje spręstina, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „BTS Group“ iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas pagal apelianto (atsakovo) atskirojo skundo faktinius ir teisinius argumentus, taip pat patikrinama ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

10Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

11Ieškovas „Swedbank“, AB, inicijuodamas bankroto bylos iškėlimą atsakovui UAB „BTS Group“, nurodė, kad šis jam skolingas 126 179,20 eurų (435 671,54 Lt), taip pat įvardino ir kitus jam žinomus atsakovo įsiskolinimus (t. 1, b. l. 1-4). UAB „BTS Group“ buvęs direktorius Ž. K. pateikė pažymą apie tai, kad įmonė jam skolinga 77 760,71 Lt (t. 2, b. l. 47), o ši suma yra akcininko suteiktos paskolos įmonei negrąžintas likutis. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad įkeistas turtas buvo perduotas „Swedbank“, AB (t. 1, b. l. 54-125), o ji reiškė prašymą dėl leidimo parduoti įkeistą turtą (prekes) (t. 1, b. l. 90-91). Pirmosios instancijos teismas, iškeldamas atsakovui UAB „BTS Group“ bankroto bylą, vadovavosi jos 2009 m. vasario 28 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos įmonės visas turtas siekė 2 873 452 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 2 255 539 Lt (t. 1, b. l. 52). Atsakovas teiktuose paaiškinimuose ne kartą pažymėjo, kad reikšmingų bankroto bylos iškėlimui įrodymų negali pateikti dėl konflikto su buvusiu įmonės direktoriumi Ž. K. (t. 1, b. l. 179-181). Atsakovas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jam iškelta bankroto byla, pažymėdamas, jog nesutinka su ieškovo „Swedbank“, AB nurodytu įsiskolinimu. Be to, jis prie atskirojo skundo pateikė 2010 m. gegužės 31 d. kreditorių sąrašą, kuriame nurodytas kreditorinių reikalavimų dydis siekia 301 629,19 Lt (t. 2, b. l. 19), bei 2009 m. balandžio 17 d. balansą, iš kurio matyti, jog šią dieną įmonės turtas sudarė 2 230 256 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 671 199 Lt (t. 2, b. l. 181). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dar pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, jog negali pateikti visų įrodymų apie savo finansines galimybes dėl ankstesnio įmonės vadovo elgesio, sprendžia, jog šiuo atveju atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai apie įmonės finansines galimybes turi būti vertinami sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnio nuostatų, ribojančių naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme.

12Įmonės nemokumui nustatyti reikia dviejų savarankiškų juridinių faktų: a) įmonė nevykdo įsipareigojimų; b) pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. 2-823/2008). Atsakovas tik prie atskirojo skundo pateikė 2010 m. gegužės 31 d. kreditorių sąrašą, kuriame nurodytas kreditorinių reikalavimų (pradelstų įsipareigojimų) dydis siekia 301 629,19 Lt (t. 2, b. l. 19). Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie pradelstus atsakovo įsipareigojimus, iškeldamas atsakovui bankroto bylą, vadovavosi ne pradelstų įsipareigojimų, o per vienerius metus mokėtinų sumų dydžiu pagal 2009 m. vasario 28 d. balanso duomenis. Pažymėtina tai, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nėra tapatūs pradelstiems atsakovo įsipareigojimams, kuriuos būtina nustatyti siekiant tinkamai įvertinti įmonės mokumo klausimą (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Nenustačius, kokią dalį iš įmonės finansiniuose dokumentuose nustatytų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sudaro pradelsti įsipareigojimai, nėra galimybės teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą. Turint vėliau prie atskirojo skundo pateiktus duomenis apie atsakovo pradelstus įsipareigojimus, bankroto bylos iškėlimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis būtent šiais duomenimis.

13Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje Nr. 2-601/2008). Tada, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą atsakovo skolą ieškovui, reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, vis dėlto viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla. Tačiau visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009).

14Atsakovas atskiruoju skundu ginčija tiek ieškovo „Swedbank“, AB, tiek trečiojo asmens Ž. K. kreditorinius reikalavimus, teigdamas, jog trečiojo asmens reikalavimas yra apskritai nepagrįstas, o ieškovas perėmė jam įkeistą turtą bei su juo iš dalies jau yra atsiskaityta. Todėl sprendžiant bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Pagal atsakovo pateiktą 2009 m. balandžio 17 d. balansą, įmonės turtas sudarė 2 230 256 Lt, o pagal 2010 m. gegužės 31 d. kreditorių sąrašą, kreditorinių reikalavimų dydis siekia 301 629,19 Lt (t. 2, b. l. 19). Pagal UAB „GTS Group“ pateiktą 2009 m. balandžio 17 d. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės grynasis pelnas sudarė 712 541 Lt (t. 2, b. l. 182). Apeliacinės instancijos teismui nepateikta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog minėti duomenys yra neteisingi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pakankamo pagrindo teigti, jog UAB „GTS Group“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl negalima neabejotinai konstatuoti, kad ši įmonė yra faktiškai nemoki.

15Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundo motyvų, kurie siejami su aplinkybėmis apie tai, kad atsakovui nebuvo pranešta apie bankroto bylos nagrinėjimą, pažymi, jog ĮBĮ numato teismui teisę bankroto bylos iškėlimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka (ĮBĮ 10 str. 1, 13 d., CPK 1 str. 1 d.). Teismo posėdžio formą reglamentuojančio CPK 153 straipsnio 2 dalis numato, kad rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK nenumato, kad būtų informuojama apie procesinių veiksmų atlikimą (CPK 133 str. 3 d., 153 str. 2 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. 2-742/2009, 2009 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 2-964/2010). Skundžiama nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pareigos informuoti bylos šalis apie tokį posėdį įstatymas teismui nenumato, todėl konstatuoti apelianto nurodytą procesinės teisės normos pažeidimą nėra pagrindo. Atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų skundo argumentų, nes juo šiuo atveju tampa nereikšmingi.

16Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog pagal bylos medžiagą, prie atsakovo atskirojo skundo pateiktus papildomus įrodymus, nebuvo objektyvaus teisinio pagrindo iškelti atsakovui UAB „BTS Group“ bankroto bylą, todėl skundžiama nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „BTS Group“.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „BTS Group“.