Byla 2A-1173/2014
Dėl skolos priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Laikesta“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4624-640/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB Lizingas ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Laikesta“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilęs ginčas dėl laidavimo sutarčių, sudarytų su laiduotoju, neįsitikinus jo turtinėmis galimybėmis vykdyti lizingo gavėjo įsipareigojimus, teisėtumo.

5Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 590 291,40 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė ieškovo AB DNB lizingo (toliau tekste ir Lizingas) su trečiuoju asmeniu UAB „Laikesta“ (lizingo gavėju ir šiuo metu BUAB „Laikesta“) sudarytomis:

61) 2007-01-15 Lizingo sutartimis Nr.2007/01S4, Nr. 20074/01S5, 2007-09-14; Lizingo sutartimi Nr. 200709F-1029 bei 2008-11-11 Lizingo sutartimi Nr.200811F-6229 (1 t., 19-55 b. l.), kurios, trečiajam asmeniui netinkamai vykdant įsipareigojimus, ieškovo 2011-11-28 vienašališkai buvo nutrauktos;

72) 2012-04-23 Lizingo ir UAB „Laikesta“ Susitarimu dėl Lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo (toliau – Susitarimas), kuriuo šalys susitarė, jog Lizingo pranešimas dėl Lizingo sutarčių nutraukimo yra atšaukiamas ir neteko galios. Šiuo Susitarimu buvo pakeistos Lizingo sutarčių termino, mokėjimo, palūkanų ir kitos sąlygos;

83) šešiomis 2012-04-23 Įsiskolinimo mokėjimo sutartimis Nr. SKL2304, Nr. SKL 2305, Nr. SKL2306, Nr. SKL2307, Nr. SKL 2308, Nr. SKL 2309;

94) prievolių pagal Lizingo sutartis įvykdymo užtikrinimo ieškovo su atsakovu (laiduotoju) sudarytomis Laidavimo sutartimis: 2007-09-14 Nr. 200709F-1029-G1, 2008-11-11 Nr. 200811F-6229-G, 2012-04-23 Nr. 2007/01-S4-G, 2012-04-23 Nr. 2007/01-S5-G;

105) prievolių pagal visas Įsiskolinimo mokėjimo sutartis įvykdymo užtikrinimui 2012-04-23 ieškovo su atsakovu sudarytomis Laidavimo sutartimis Nr. SKL2304-G, Nr. SKL2305-G, Nr. SKL2306-G, Nr. SKL2307-G, Nr. SKL2308-G, Nr. SKL2309-G.

11Ieškovo teigimu, Lizingo gavėjas nemokėjo lizingo mokėjimų pagal Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartis, todėl ieškovas Lizingo gavėjui UAB „Laikesta“ ir laiduotojui J. B. 2012-06-21 pateikė Pretenziją dėl įsiskolinimo (1 t., 17 b. l.), o šiems nevykdant įsipareigojimų, 2012-07-27 išsiuntė pranešimą Nr. 30.58.37-1062 dėl Lizingo sutarčių nutraukimo (1 t., 16 b. l.). Ieškovo teigimu, visa skola AB DNB lizingui sudaro 1 590 291,40 Lt (1 t., 14 b. l.).

12Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Laikesta“ iškėlė bankroto bylą, 2013 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtino ieškovo 1 590 291,40 Lt kreditorinį reikalavimą (1 t., 198-199 b. l.). Šia nutartimi teismas taip pat patvirtino ir atsakovo 42 138,41 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Laikesta“ bankroto byloje.

13Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovo teigimu, laidavimo sutartys turi būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, nes jos sudarytos pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, o būtent Finansų įstaigų įstatymo nuostatas, pagal kurias ieškovas privalėjo įvertinti atsakovo finansines galimybes vykdyti prievoles, tačiau to nepadarė. Be to, ieškovas neteisingai apskaičiavo skolos dydį ir praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Bankroto byla trečiajam asmeniui iškelta 2013 m. sausio 7 d., todėl ieškinio senatis pareikšti reikalavimus dėl netesybų - delspinigių priteisimo yra praleista. Reikalavimui dėl baudos priteisimo ieškinio senaties terminas prasidėjo 2012 m. liepos 27 d., kai buvo pranešta dėl Sutarčių nutraukimo, ir baigėsi 2013 m. sausio 27 d., todėl reikalavimas turėtų būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Atsakovo teigimu, prašomos priteisti netesybos yra per didelės.

14I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – ieškovui iš atsakovo priteisė 1 590 291,40 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 2013 m. birželio 12 d. už priteistą 1 590 291,40 Lt sumą iki sprendimo visiško įvykdymo, 19 903 Lt žyminio mokesčio ir 3 630 Lt advokato išlaidų; valstybei iš atsakovo priteisė 32,60 Lt pašto išlaidų.

16Teismas konstatavo, kad ieškovo tokio paties dydžio reikalavimas, kaip ir šioje byloje, yra patvirtintas trečiojo asmens bankroto byloje. Atsakovas į trečiojo asmens bankroto bylą taip pat yra įtrauktas su atitinkamo dydžio finansiniu reikalavimu. Atsakovas, dalyvaudamas bankroto byloje turėjo galimybę skųsti ieškovo patvirtintą kreditorinį reikalavimą ir ginčyti jo dydį bei pateikti atsikirtimus, tačiau to nepadarė. Todėl padarė išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis šalims šioje byloje turi prejudicinę galią.

17Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas reikalauja priteisti ne didesnio dydžio netesybas, nei jo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas skolininko bankroto byloje. Atsakovas, kaip laiduotojas atsako solidariai su skolininku ir atsako ta pačia apimtimi. Ieškovas reikalauja priteisti 29 954,21 Lt delspinigius, skaičiuojant netesybas nuo visos nesumokėtos 1 429 669,28 Lt sumos, t. y. už 43 dienas, todėl sprendė, jog ieškovas nepraleido 6 mėnesių termino reikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

18Teismas įvertinęs skolos ir delspinigių santykį pripažino, kad priskaičiuoti delspinigiai nėra per dideli. Be to, verslo subjektai buvo susitarę dėl tokio delspinigių dydžio. Tuo tarpu, atsakovas nenurodo jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog delspinigių dydis yra neprotingas ar per didelis.

19Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl praleisto ieškinio senaties termino. Teismas nustatė, kad sutartimis buvo nustatytas baudos apskaičiavimo dydis - nuo Lizingo sutarčių nutraukimo dienos neapmokėtos lizingo objekto vertės. Lizingo objektai ieškovui buvo grąžinti ne Lizingo sutarčių nutraukimo dieną, o vėliau. Teismo vertinimu, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ir tai, jog nutraukus Lizingo sutartis teisme buvo nagrinėjamas šalių ginčas dėl Lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir minėtoje byloje buvo pritaikytos laikinosios priemonės dėl kurių ieškovas neturėjo teisės perimti lizingo objektų iki ginčo išsprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi nutraukus bylą dėl Lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas įgijo teisę susigrąžinti lizingo objektus ir tuo pačiu galimybę nustatyti reikalaujamos baudos dydį dėl netinkamo Sutarčių įvykdymo. Lizingo objektai ieškovui buvo perduoti tik 2013-03-15, 2013-03-20 dienomis, todėl nuo šios datos skaičiuotinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti. Teismas nustatė, kad ieškinys teismui pateiktas 2013 m. birželio 10 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo yra nepraleistas.

20Teismas nesutiko su atsakovo reikalavimu sumažinti priteistinos baudos dydį, kadangi šalys buvo susitarusios dėl baudos dydžio ir atsakovas šios sąlygos neginčijo. Be to, baudos dydis šalių buvo nustatytas ne konkrečia suma, o apskaičiuojama nuo neapmokėtos lizingo objektų vertės, todėl teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog baudos dydis dešimtimis kartų viršija nesumokėtų mokėjimų sumą.

21Teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl minėtų Laidavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis dėl Finansų įstaigų įstatymo nuostatų pažeidimo nurodė, kad Laidavimo sutartys su atsakovu buvo sudarytos būtent dėl to, jog atsakovas Lizingo sutarčių pasirašymo metu buvo UAB „Laikesta“ vadovas. Lizingo sutartys buvo sudaromos tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Laikesta“, todėl UAB „Laikesta“ buvo ieškovo klientas, o atsakovui ieškovas neteikė jokių finansinių paslaugų. Atitinkamai ieškovas neturėjo pareigos tikrinti ir vertinti atsakovo finansinės būklės, ar jo galimybių vykdyti už UAB „Laikesta“ prievoles. Todėl laikė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas sudarydamas Laidavimo sutartis su atsakovu pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas.

22Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atsakovas sudarydamas Laidavimo sutartis buvo trečiojo asmens vadovas ir akcininkas, todėl jam keliami ir taikomi didesnio atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tokiu būdu pats atsakovas turėjo įvertinti savo galimybes laiduoti už trečiąjį asmenį. Be to, atsakovas laidavo už savo paties vadovaujamą įmonę, kurios akcininku buvo, todėl sprendė, jog atsakovas, pasirašydamas Laidavimo sutartis patvirtino savo finansines galimybes laiku įvykdyti prievoles. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas sutartis sudarė ne laisva valia ar ieškovas, kaip lizingo davėjas prisėdėjo prie prievolių neįvykdymo ar netinkamo vykdymo ir turi prisiimti nuostolių atsiradimo riziką, todėl nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas sudarydamas Laidavimo sutartis su atsakovu veikė nerūpestingai, neatidžiai, pažeidė kokias nors įstatymo jam nustatytas pareigas.

23Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-1257-798/2012, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė priešingą sprendimą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad laiduotojai už finansų įstaigos kliento (lizingo paslaugos gavėjo) prievoles nėra finansinių paslaugų gavėjai (nėra finansų įstaigos klientai), todėl jiems netaikytinas ir LR Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje numatytas reikalavimas finansų įstaigai prieš sudarant sutartį įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus.

24Lizingo sutartimis šalys susitarė dėl lizingo gavėjo atsakomybės ribų sutarties nevykdymo atveju, t.y. lizingo gavėjas turi grąžinti lizingo objektą, sumokėti skolas, kurių terminas suėjo ir sumokėti baudą (Sutarčių 8.9 p.). Tokiu būdu sutarčių nutraukimo pasekmės nėra siejamos su CK 6.574 str. įtvirtintomis pasekmėmis. Toks šalių susitarimas neprieštarauja jokioms imperatyvioms normoms. Todėl teismas nenagrinėjo ieškovo patirto nuostolio dydžio ar jo pagrįstumo. Tačiau įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, kad ieškovo preliminarūs nuostoliai sudaro 1 103 231,63 Lt, sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti skolos suma nėra laikytina per didele ar nepagrįsta.

25II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

271. Dėl trečiojo asmens BUAB „Laikesta“ bankroto byloje patvirtinto ieškovo kreditorinio reikalavimo dydžio prejudicinės galios. Atsakovo skolos ieškovui faktas be pagrindo laikytas prejudiciniu faktu procesinio įstatymo prasme. Faktinė aplinkybė, nustatyta nagrinėjant vieną civilinę bylą, gali būti laikoma prejudiciniu faktu kitoje byloje tik tokiu atveju, kai atitinkama faktinė aplinkybė buvo įrodinėjamu dalyku ir buvo reikšminga ankstesnėje byloje. Atsakovo skolos ieškovui faktas nebuvo įrodinėjimo dalyku UAB „Laikesta“ bankroto byloje, nes minėtoje bankroto byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovas turi reikalavimo teisę į BUAB „Laikesta“.

282. Dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs išsamius argumentus dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės minėtu pagrindu, tačiau teismas dėl šių argumentų visiškai nepasisakė, todėl nemotyvuotas sprendimas naikintinas ir CPK 270 straipsnio 4 dalies 3,4 punktų bei 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

293. Dėl laiduotojo atsakomybės apimties. Atsakovas Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme laikytinas ieškovo klientu, nes yra susijęs su pagrindiniu skolininku BUAB „Laikesta“. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti klientui lėšas, privalo įsitikinti kliento finansinė bei ekonominė būklė, o esant nesėkmei, ar nuostoliams, jai kaip atitinkamo verslo subjektui tenka pasisekimo ar nuostolių atsiradimo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2001). Ieškovas, sudarydamas su atsakovu Laidavimo sutartis visiškai nevertino atsakovo turtinės padėties ir realių galimybių, atsiradus pagrindui, atsakyti pagal Lizingo sutartis. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas, sudarydamas Laidavimo sutartis su atsakovu pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio reikalavimus, prisiėmė Laidavimo sutarčių neįvykdymo riziką, todėl teismas tokius ieškovo veiksmus turėjo vertinti kaip nepakankamą atidumą bei rūpestingumą, eliminuojančius atsakovo kaip laiduotojo atsakomybę CK 6.253 straipsnio pagrindu.

304. Dėl Laidavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis. Kadangi ieškovas sudarydamas Laidavimo sutartis neįvykdė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio nuostatų, Laidavimo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl turi būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis apeliacinės instancijos teismo ex officio.

315. Dėl ieškinio senaties. Lizingo gavėjui UAB „Laikesta“, už kurį laidavo atsakovas yra iškelta bankroto byla. Laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. ĮBĮ 7 straipsnio 3 dalis numato, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Todėl netesybų skaičiavimas nuo 2013-01-18 nutrūko. Reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas, o ieškovo reikalavimai pareikšti teisme 2013-06-10, ieškovas galėtų reikalauti priteisti jo naudai tik tokią delspinigių sumą, kuri priskaičiuota nuo 2012-12-10 iki 2013-01-18. Taigi, ieškovo reikalavimai dėl delspinigių priteisimo negalėjo būti tenkinami pilna apimtimi.

326. Dėl netesybų sumažinimo. Teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas nepasibaigęs, netesybų dydis turėjo būti sumažintas, kadangi net ir tuo atveju, kai netesybų dydį šalys nustato tarpusavio susitarimu, ne visuomet toks netesybų dydis gali būti reikalaujamas ir/ar priteisiamas. Jeigu netesybos sutartyje yra aiškiai per didelės ar neprotingos, jų dydis turi būti sumažintas iki tokios sumos, kuri padengtų nukentėjusiosios šalies nuostolius. Ieškovo reikalavimas priteisti 0,1 procentų dydžio netesybas, sudaro 36,5 procentus per metus nuo laiku nesumokėtų mokėjimų už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas neįrodinėjo nuostolių, patirtų dėl atsakovo vėlavimo atlikti aptariamus mokėjimus, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje negalėjo būti tenkintas pilna apimtimi. Be to, CK 6.222 straipsnio norma, suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal Lizingo sutartį išpirkdamas daiktą nuosavybėn, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką. Savo ruožtu, lizingo davėjas neturi teisės reikalauti iš asmens, laidavusio už lizingo gavėjo prievolių tinkamą įvykdymą, daugiau nei nuostolių, atsiradusių dėl Lizingo sutarties nutraukimo, atlyginimo. Tuo tarpu ieškovas nuostolių neįrodinėjo, o ieškinio reikalavimai dėl netesybų priteisimo turėjo būti atmesti kaip aiškiai nepagrįsti ir prieštaraujantys protingumo bei teisingumo principams.

337. Dėl baudų priteisimo. Apelianto nuomone, šis reikalavimas turėjo būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino ir jo dydžio nepagrįstumo. Lizingo sutartys ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartys buvo nutrauktos 2012-07-27 pranešimu Nr. 30.58.37-1062. Lizingo sutarčių 8.9 punktuose nustatyta, kad 30 procentų neapmokėtos lizingo objektų vertės bauda mokama „sutarties nutraukimo atveju“. Tai reiškia, kad lizingo gavėjo ir/ar laiduotojo prievolė mokėti baudą, taigi, savo ruožtu ir ieškovo teisė reikalauti baudos sumokėjimo atsirado 2012-07-27, t. y. nutraukus Sutartis. Todėl teismo pozicija, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo lizingo objektų grąžinimo, o ne nuo Sutarčių nutraukimo, aiškiai prieštarauja Lizingo sutarčių šalių susitarimui. Reikalavimams dėl baudos sumokėjimo termino nustatytas 6 mėnesių terminas (CK 2.125 str. 5 d. 1 p.), todėl ieškovo reikalavimo dėl baudos sumokėjimo senaties terminas, prasidėjęs 2012-07-27, baigėsi 2013-01-27. Kadangi atitinkamas reikalavimas iki senaties termino pabaigos teisme nebuvo pareikštas, jis turėjo būti atmestas (CK 1.131 str. l d.).

34Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

351. Dėl trečiojo asmens BUAB „Laikesta“ bankroto byloje patvirtinto ieškovo kreditorinio reikalavimo dydžio prejudicinės galios. Kadangi skolos pagal Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartis dydis buvo įrodinėjimo dalyku UAB „Laikesta“ bankroto byloje, atsakovas J. B. buvo minėtoje byloje dalyvaujančiu asmeniu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, kuria patvirtintas ieškovo 1 590 291,40 Lt kreditorinis reikalavimas šioje byloje turi prejudicinę reikšmę.

362. Dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliantas nenurodo argumentų, kodėl atsakovui neturėtų būti taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. UAB „Laikesta“ neįvykdė Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartimis prisiimtų prievolių ieškovui, todėl atsakovui atsirado pareiga atsakyti už lizingo gavėjo UAB „Laikesta“ prievoles. Atsakovo argumentai, kad jis turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės vertintini kaip siekis nepagrįstai išvengti atsakomybės dėl savo prisiimtų įsipareigojimų. Lizingas yra finansinių paslaugų teikimu užsiimantis ūkio subjektas, tačiau tai nereiškia, kad lizingo gavėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų dėl Lizingo veiklos specifikos ir jo veiklai keliamų reikalavimų atsiranda pagrindas pasibaigti laiduotojo atsakomybei. Laiduotojo atsakomybė pagal sudarytas Laidavimo sutartis išlieka nepriklausomai nuo to, ar buvo vertinama laiduotojo finansinė padėtis Lizingo sutarčių sudarymo metu. Be to, atsakovas byloje neįrodinėjo, kad Lizingas būtų netinkamai ar nepakankamai rūpestingai įvertinęs riziką, kad UAB „Laikesta“ neįvykdys įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis, tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti Lizingą kaltu dėl patirtų nuostolių trečiajam asmeniui neįvykdžius minėtomis Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, o laiduotoją visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str. 5 d., 6.259 str.). Būtent tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-961/2013).

373. Dėl laiduotojo atsakomybės apimties. Atsakovas Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme nėra ir negali būti laikomas Lizingo klientu. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir pats nurodo, kas pagal Finansų įstaigų įstatymą yra finansų įstaigos klientu - tai asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas. Nagrinėjamu atveju Lizingas atsakovui jokių finansinių paslaugų sudarant Laidavimo sutartis nesuteikė. Apeliantas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2001, kadangi skiriasi bylų ratio decidendi.

384. Dėl Laidavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis sutartimis. Atsakovas nėra Lizingo klientas ir nėra jokio pagrindo teigti, kad sudarant Laidavimo sutartis tai būtų prieštaravę Finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio nuostatoms. Atsakovas, teigdamas, kad jo sudarytos Laidavimo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir turėtų būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis ex officio, vadovaujasi panaikintu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1257- 798/2012. Be to, minėtame sprendime laidavimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis ne dėl Finansų įstaigų įstatymo normų pažeidimo, tačiau dėl to, kad sudarytos negavus teismo leidimo. Nagrinėjamoje byloje tokia aplinkybė atsakovo nebuvo įrodinėjama.

395. Dėl ieškinio senaties. Reikalauti baudos priteisimo pagal Lizingo sutartį yra Lizingo teisė, kuri atsiranda nutraukus sutartį, tačiau kurios įgyvendinimas yra siejamas su lizingo objekto susigrąžinimu. Jeigu lizingo objektas negrąžinamas ar dėl kokių nors priežasčių neaišku, ar jis bus grąžintas, reikalaujama sumokėti Lizingui visus lizingo mokėjimus už lizingo objektą ir netesybas. Nutraukiant Lizingo sutartį nėra žinoma, ar Lizingui pavyks atgauti Lizingo sutarties pagrindu lizingo gavėjui perduotą valdyti ir naudoti lizingo objektą, o net ir pavykus jį susigrąžinti, jo atgavimo momentas paprastai nesutampa su Lizingo sutarties nutraukimo momentu. Todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti (jeigu lizingo sutarties nutraukimo ir lizingo objekto perdavimo momentas nesutampa) yra skaičiuojamas ne nuo Lizingo sutarties nutraukimo, o nuo lizingo objekto perėmimo momento. Lizingo objektus iš lizingo gavėjo, atstovaujamo atsakovo, Lizingui pavyko perimti tik 2013 m. kovo mėnesį. Lizingo ieškinys atsakovui pareikštas 2013 m. birželio mėnesį, t. y. nepraleidus 6 mėnesių ieškinio senaties termino, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad senaties terminas ieškinio pateikimo metu nebuvo suėjęs. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti Lizingo buvo praleistas, ieškovas prašo jį atnaujinti.

406. Dėl netesybų sumažinimo. Delspinigiai skaičiuojami nuo pradelstų mokėjimų sumos 1 429 669,28 Lt, o pirmosios instancijos teismo priteista delspinigių suma sudaro tik 29 954,21 Lt. Įvertinus šį santykį, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo priteista delspinigių suma yra nepagrįstai didelė, ir jog yra teisinis pagrindas ją mažinti. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad Lizingas iš atsakovo reikalauja netesybų, kurios sudaro 36,5 procentus per metus. Tokio procento negalėtų būti jau vien dėl to, kad delspinigiams taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas. Be to, nagrinėjamu atveju, jeigu Lizingas delspinigius skaičiuotų pagal minėtas Sutartis už visą 6 mėnesių laikotarpį, tai prašomas priteisti iš atsakovo delspinigių dydis būtų 3 kartus didesnis, negu prašoma priteisti nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu teismų praktikoje yra pripažįstama, kad 0,1 procento ir net didesnio dydžio delspinigiai, nėra neprotingai dideli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 12/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-426/2011; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-720/2013; 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013 ir kt.).

417. Dėl baudų priteisimo. Lizingo davėjas ir lizingo gavėjas (verslo subjektai) sudaromose lizingo sutartyse paprastai susitaria dėl 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudos. Tokio dydžio bauda atitinka protingumo reikalavimus ir šalių interesų pusiausvyrą. Lizingo sutarties 8.9 punktais šalys susitarė dėl lizingo gavėjo mokėtino baudos dydžio tuo atveju, jeigu lizingo gavėjui netinkamai vykdant Lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus Lizingo sutartis būtų nutraukta, o lizingo objektas grąžintas Lizingui - tokiu atveju lizingo gavėjas Lizingui, be kita ko, turi sumokėti 30 procentų dydžio neapmokėtos lizingo objekto vertės baudą. 30 procentų dydžio bauda yra skaičiuojama ne nuo pradelstų įmokų, o nuo nutraukus sutartį neapmokėtos lizingo objektų vertės, į kurią pradelsti mokėjimai neįeina (Lizingo sutarčių 8.9 p.). Lizingo gavėjui mokant lizingo įmokas, neapmokėta lizingo objekto vertė atitinkamai mažėja, todėl nutraukus Lizingo sutartį bauda yra skaičiuojama tik nuo Lizingo sutarties nutraukimo dienos pagal mokėjimo grafiką likusios neapmokėtos lizingo objekto vertės. Todėl kuo didesnė prievolės dalis įvykdyta, tuo mažesnė bauda priskaičiuojama, atitinkamai nėra pagrindo mažinti prašomą priteisti baudos dydį ar jo apskritai nepriteisti ir keisti šalių valią dėl prisiimtos atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

425. Dėl Lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartyse nebuvo perkeltos CK 6.574 straipsnio nuostatos dėl lizingo gavėjo (taip pat ir laiduotojo) atsakomybės ribų. Be to, CK 6.574 straipsnio nuostatos nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl šalys gali susitarti ir dėl kitokių Lizingo sutarties nutraukimo pasekmių. Tai pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-472/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-876/2013).

43IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44Šioje apeliacijoje keliami lizingo davėjo pareigos įsitikinti laiduotojo mokumu, lizingo davėjo patirtų nuotolių dydžio dėl vienašališkai nutrauktų Lizingo sutarčių, reikalavimams dėl netesybų senaties terminų lizingo gavėjui iškėlus bankroto bylą, Lizingo sutarčių nutraukimo teisinių pasekmių ir lizingo gavėjo bankroto byloje patvirtinto lizingo davėjo kreditorinio reikalavimo dydžio prejudicijos laiduotojui reiškiant reikalavimus, klausimai.

45Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

46Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

47Dėl trečiojo asmens BUAB „Laikesta“ bankroto byloje patvirtinto ieškovo kreditorinio reikalavimo dydžio prejudicinės galios. Apelianto teigimu atsakovo skolos ieškovui faktas nebuvo įrodinėjimo dalyku BUAB „Laikesta“ bankroto byloje, nes minėtoje bankroto byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovas turi reikalavimo teisę į BUAB „Laikesta“, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, kuria patvirtintas ieškovo atsitinkamo dydžio finansinis reikalavimas BUAB „Laikesta“ bankroto byloje šalims šioje byloje ne turi prejudicinės galios. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

48Kreditorinio reikalavimo pagrįstumas sprendžiamas vadovaujantis bendrosiomis ginčo teisenos taisyklėmis. Kasacinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011 išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu nustatoma, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę ir kokios ji apimties, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo sukelia panašių teisinių padarinių kaip teismo sprendimas, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą.

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010).

50Kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime, Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartimi BUAB „Laikesta“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovo 1 590 291,40 Lt kreditorinis reikalavimas. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi BUAB „Laikesta“ bankroto byloje yra nustatytas trečiojo asmens, už kurį laidavo atsakovas, skolos faktas ir dydis. Šioje byloje taip pat dalyvavo ir atsakovas, kuris ieškovui įsipareigojęs atsakyti ta pačia apimtimi kaip ir trečiasis asmuo, lizingo bendrovės patvirtino kreditorinio reikalavimo dydžio neginčijo. Kadangi skolos pagal Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartis dydis buvo įrodinėjimo dalyku BUAB „Laikesta“ bankroto byloje, atsakovas buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, kuria patvirtintas ieškovo 1 590 291,40 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, šioje byloje turi prejudicinę reikšmę.

51Dėl laiduotojo atsakomybės apimties ir atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 1 dalies pagrindu

52Atsakovo įsitikinimu, ieškovas, sudarydamas Laidavimo sutartis su atsakovu pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio reikalavimus, prisiėmė Laidavimo sutarčių neįvykdymo riziką, todėl teismas tokius ieškovo veiksmus turėjo vertinti kaip nepakankamą atidumą bei rūpestingumą, eliminuojančius atsakovo, kaip laiduotojo atsakomybę CK 6.253 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija šių apelianto argumentų nepripažįsta pagrįstais.

53Finansų įstaigos kliento sąvoka atskleista FĮĮ 2 straipsnio 8 dalyje – tai asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenys, laiduojantys už finansų įstaigos klientą, nėra finansinių paslaugų gavėjai, taigi nėra finansų įstaigos klientai, todėl jiems netaikytinos FĮĮ 31 straipsnio nuostatos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014).

54Apelianto minėtų argumentų nepagrįstumą patvirtina ir laidavimo instituto analizė. Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010). Laiduotojui neįvykdžius laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės, teismo sprendimo pagrindu išieškojimas gali būti nukreiptas į bet kokį laiduotojo turtą, išskyrus turtą, iš kurio išieškojimą riboja įstatymas. Skirtingai negu prievolių įvykdymą užtikrinant daiktinių teisių suvaržymu, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Laiduotojui neįkeičiant jokio savo turto prievolės įvykdymui užtikrinti, be to, turint teisę bet kokį savo turtą bet kada be apribojimų perleisti, netenka prasmės laiduotojo turtinės padėties nustatinėjimas prieš sudarant laidavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014). Būtent dėl šios priežasties kreditoriui nėra prasmės laidavimo sutarties sudarymo metu įsitikinti laiduotojų turto, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas kreditoriaus reikalavimas, egzistavimu, dydžiu ir kt. Taigi apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas, sudarydamas Laidavimo sutartis su atsakovu pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio reikalavimus, prisiėmė Laidavimo sutarčių neįvykdymo riziką, ir tai turėtų eliminuoti atsakovo, kaip laiduotojo atsakomybę CK 6.253 straipsnio pagrindu.

55Apeliantas taip pat nepagrįstai remiasi CK 6.77 straipsnio 4 dalies pažeidimu. Pagal CK 6.77 str. 4 d., skolininkas privalo laiduotoju pasiūlyti pakankamai turto turintį asmenį. Šis reikalavimas taikomas, kai kreditorius nepareikalauja, kad laiduotojas būtų konkretus asmuo. Nagrinėjamu atveju viena iš lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutarčių sudarymo sąlygų buvo lizingo gavėjo UAB „Laikesta“ direktoriaus ir pagrindinio akcininko laidavimas. Taigi, lizingo bendrovė laiduotoju pasirinko labiausiai su bendrove susijusį asmenį, kadangi atsakovas buvo tiek įmonės direktorius, tiek akcininkas. Atsakovas laidavo už bendrovės prievolių tinkamą įvykdymą ir prisiėmė su tuo atsirandančią riziką, todėl pritartina ieškovo pozicijai, kad apeliantas nepagrįstai remiasi CK 6.77 straipsnio 4 dalimi, siekdamas išvengti prievolių lizingo bendrovei įvykdymo.

56Apeliantas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat remiasi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1257-798/2012 išaiškinimais. Tačiau nutyli aplinkybę, kad minėtas sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-961/2013 yra panaikintas, o kasacinės instancijos teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014 apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

57Dėl Laidavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis

58Apelianto teigimu, nustačius, kad ieškovas sudarydamas Laidavimo sutartis neįvykdė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio nuostatų, Laidavimo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl turi būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismo ex officio.

59Teisėjų kolegija pirmiau pasisakė dėl Lizingo sutarčių atitikties Finansų įstaigų įstatymui, bei konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai apeliuoja į minėto įstatymo 31 straipsnio nuostatų pažeidimą, kadangi laiduotojai nėra finansų įstaigos klientai ir lizingo bendrovė neturėjo prievolės vertinti laiduotojo mokumo. Aptartoje teismų praktikoje taip pat laikomasi šios pozicijos, todėl laidavimo sutarčių nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

60Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl netesybų priteisimo

61Apelianto teigimu, reikalavimas dėl netesybų priteisimo turėjo būti atmestas dėl praleisto šešių mėnesių ieškinio senaties termino. Tokią poziciją apeliantas grindžia CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir Įmonių bankroto įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieškovas iš laiduotojo prašo priteisti netesybų tik už 43 dienas. Be to, laiduotojas su skolininku solidariai atsako ta pačia apimti.

62Byloje nustatyta, kad šalys Lizingo sutartimis susitarė už laiku nesumokėtas įmokas pagal lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis skaičiuoti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, o Lizingo sutarties nutraukimo atveju dėl jos neįvykdymo skaičiuoti 30 procentų dydžio baudą nuo nutrauktos Lizingo sutarties jos nutraukimo dieną pagal mokėjimų grafiką likusios neapmokėtos lizingo objekto vertės.

63ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Remiantis ĮBĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 21 str. 1 d.). Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (ĮBĮ 16 str.), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

64Nagrinėjamu atveju ieškovo kreditorinis reikalavimas jau yra patvirtintas BUAB „Laikesta“ bankroto byloje. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 29 954,21 Lt paskaičiuotos netesybos yra nuo nesumokėtos 1 429 669 Lt sumos ir už 43 dienas (1 t., 188-197 b. l.). Ieškovas iš laiduotojo prašo priteisti tokio paties dydžio netesybas, kaip ir patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas BUAB „Laikesta“ bankroto byloje, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje turėjo būti atmestas dėl praleisto 6 mėnesių ieškinio senaties termino.

65Dėl netesybų sumažinimo

66Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį taip pat kvestionuoja priteistomis per didelėmis netesybomis. Apelianto teigimu, jeigu netesybos sutartyje yra aiškiai per didelės ar neprotingos, jų dydis turi būti sumažintas iki tokios sumos, kuri padengtų nukentėjusiosios šalies nuostolius. Be to, ieškovo reikalavimas priteisti 0,1 procentų dydžio netesybas, sudaro 36,5 procentus per metus nuo laiku nesumokėtų mokėjimų už kiekvieną pradelstą dieną. Apelianto teigimu, ieškovas neįrodinėjo nuostolių, patirtų dėl atsakovo vėlavimo atlikti mokėjimus pagal Lizingo sutartis, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje negalėjo būti tenkintas pilna apimtimi.

67Taigi, apeliacijoje taip pat keliamas klausimas, ar šalių sutartyje nustatytas delspinigių dydis už atsakovo piniginės prievolės vykdymo termino pažeidimą nėra per didelis.

68Pirmiau minėta, kad trečiojo asmens atsakomybė už prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą buvo numatyta sutartinėmis netesybomis delspinigių ir baudos forma. Taip pat minėta, kad laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje

69Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d .nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

70Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

71Byloje nustatyta, kad pradelsti mokėjimai pagal Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartis sudaro 1 429 669,28 Lt. Pagal minėtų Sutarčių 7.4, 2.3 punktus, už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos skaičiuojami 0,1 procentų dydžio delspinigiai, todėl lizingo bendrovė turi teisę iš atsakovo už 43 dienas reikalauti 61 475,78 Lt delspinigių sumos. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė iš atsakovo priteisti tik 29 954,21 Lt delspinigių, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo dar kartą mažinti priteistinų netesybų dydžio. Be to, nagrinėjamu atveju minėtų Sutarčių šalys yra verslo subjektai, todėl nei vienai jų netaikytinas silpnesnės šalies kriterijus. Atsakovas, atstovaudamas UAB „Laikesta“ interesus ir vėliau laiduodamas už šią bendrovę, sutiko su Lizingo sutarčių sąlygomis, tuo pačiu ir su Sutartyse numatytu delspinigių dydžiu, ir žinojo, kad pažeidus sutartis, bus skaičiuojami jose nustatyto dydžio delspinigiai. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavo priteisti beveik per pusę mažesnę delspinigių sumą, nei minėtos Sutartys ieškovui numatė reikalavimo teisę, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalių sutartų netesybų (delspinigių) dydis iš esmės pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, yra neprotingai didelės ar prieštarauja gerai moralei ir sąžiningai verslo praktikai CK 6.156, 1.81, 6.258 str.).

72Dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui dėl baudų priteisimo ir baudų sumažinimo

73Apelianto nuomone, ieškovo reikalavimas dėl baudos priteisimo turėjo būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino ir jo dydžio nepagrįstumo. Apelianto teigimu, Lizingo sutartys ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartys buvo nutrauktos 2012-07-27 pranešimu Nr. 30.58.37-1062. Todėl pagal Lizingo sutarčių 8.9 punktą, lizingo gavėjo ir/ar laiduotojo prievolė mokėti baudą, ir ieškovo teisė reikalauti baudos sumokėjimo atsirado 2012-07-27 nutraukus Sutartis. Reikalavimams dėl baudos sumokėjimo pareikšti nustatytas 6 mėnesių terminas (CK 2.125 str. 5 d. 1 p.), todėl, apelianto nuomone, ieškovo reikalavimo dėl baudos sumokėjimo senaties terminas, prasidėjęs 2012-07-27, baigėsi 2013-01-27. Kadangi atitinkamas reikalavimas iki senaties termino pabaigos teisme nebuvo pareikštas, jis turėjo būti atmestas (CK 1.131 str. l d.). Teisėjų kolegija nesutinka su šia apelianto pozicija.

74Kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime, lizingo gavėjui netinkamai vykdant Lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus Lizingo sutarties 8.6, 8.9 punktai numatė dvi alternatyvias galimybes lizingo bendrovei ginant savo pažeistas teises: 1) reikalauti sumokėti Lizingui visus lizingo mokėjimus už lizingo objektą ir netesybas; 2) reikalauti sugrąžinti lizingo objektą, sumokėti Lizingui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki lizingo sutarties nutraukimo dienos ir sumokėti 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Lizingo bendrovei nutraukus Lizingo sutartis, lizingo objektai Lizingui nebuvo grąžinti, o lizingo gavėjas, atstovaujamas atsakovo, Vilniaus miesto apylinkės teisme lizingo bendrovei pareiškė ieškinį dėl neteisėto Lizingo ir Įsiskolinimo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios lizingo bendrovei perimti lizingo objektus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2575-141/2013 bylą nutraukė ieškovui atsisakius ieškinio (1 t., 208-210 b. l.) ir tik minėtai teismo nutarčiai įsiteisėjus buvo panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lizingo objektus iš lizingo gavėjo, kurį atstovavo atsakovas, Lizingo bendrovei pavyko perimti tik 2013 m. kovo mėnesį. Tik perėmus lizinguotus objektus, buvo galima įvertinti jų būklę ir likutinę vertę, atitinkamai nustatyti baudos dydį. Lizingo bendrovės ieškinys atsakovui pareikštas 2013 m. birželio mėnesį, todėl 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo lizingo objektų grąžinimo, nėra praleistas. Be to, trečiajam asmeniui nevykdant įsipareigojimų pagal minėtas sutartis, ieškovas dar 2012-07-27 pranešimu Dėl Lizingo sutarčių nutraukimo tiek trečiajam asmeniui, tiek laiduotojui reiškė reikalavimus dėl baudos sumokėjimo, o Trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą, ieškovo reikalavimo dalį sudarė be kita ko ir ieškovo pagal minėtas sutartis paskaičiuota bauda. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi BUAB „Laikesta“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovo 1 934 004,80 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Vėliau – 2013 m. birželio 10 d. nutartimi jis sumažintas iki 1 590 291,40 Lt dydžio, t. y., tokio paties dydžio, kaip atsakovui šioje byloje reiškiamas reikalavimas. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad laiduotojui nėra reiškiamas naujas ar didesnis reikalavimas nei patvirtintas ieškovo BUAB „Laikesta“ bankroto byloje. Pirmiau minėta, kad laiduotojas lizingo bendrovei atsako ta pačia apimtimi, kaip ir lizingo gavėjas. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad 6 mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo ieškinio pateikimo metu nebuvo suėjęs.

75Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad ieškovo minėtose Sutartyse nustatytas ir ieškovo apskaičiuotas baudos dydis turėjo būti sumažintas. Kaip jau minėta, Sutarčių šalys yra verslo subjektai. Atsakovas, atstovaudamas UAB „Laikesta“ interesus ir vėliau laiduodamas už šią bendrovę sutiko su Lizingo sutarčių sąlygomis, tuo pačiu ir su Sutartyse numatytu baudos dydžiu, ir žinojo, kad nutraukus Sutartis, bus skaičiuojamos jose nustatyto dydžio baudos. Atsakovas tiek kaip bendrovės vadovas, tiek kaip laiduotojas, gavęs iš ieškovo pretenziją dėl netinkamo sutarčių vykdymo ir pranešimą dėl jų nutraukimo, neginčijo Sutartyse nustatyto baudos dydžio, taip pat neskundė Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarties, kuria patvirtintas ieškovo 1 590 291,40 Lt dydžio finansinis reikalavimas BUAB „Laikesta“ bankroto byloje ir reikalavimą dėl nepagrįstai Sutartyse numatytos didelės baudos reiškia tik ieškovui pareiškus savarankišką reikalavimą jam, kaip laiduotojui. Taigi esat šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo mažinti iš atsakovo priteistos baudos dydį, kadangi viena vertus teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, kita vertus, nėra pagrindo išvadai, kad Sutartyse nustatytas baudos dydis būtų neprotingai didelės, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, ar prieštarautų gerai moralei ir sąžiningai verslo praktikai (CK 6.156, 1.81, 6.258 str.).

76Dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį

77Apelianto teigimu, Lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti lizingo dalyką bei atlyginti nuostolius, tuo tarpu lizingo gavėjas turi teisę reikalauti taikyti dvišalę restituciją, t. y. reikalauti grąžinti jam tai, ką lizingo davėjas yra gavęs pagal nutrauktą sutartį. Apelianto įsitikinimu, CK 6.222 straipsnis suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį išpirkdamas daiktą nuosavybėn, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką. Savo ruožtu, lizingo davėjas neturi teisės reikalauti iš asmens, laidavusio už lizingo gavėjo prievolių tinkamą įvykdymą, daugiau nei nuostolių, atsiradusių dėl lizingo sutarties nutraukimo, atlyginimo. Apelianto nuomone, lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje palieka lizingo dalyką. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Lizingo sutartimis šalys susitarė dėl lizingo gavėjo atsakomybės ribų Sutarčių nevykdymo atveju, t. y. lizingo gavėjas įsipareigojo grąžinti lizingo objektus, sumokėti skolas, kurių terminas suėjo ir sumokėti baudas (Sutarčių 8.9 p.). Todėl laikė, kad Sutarčių nutraukimo pasekmės nagrinėjamu atveju nebuvo siejamos su CK 6.574 straipsnyje įtvirtintomis pasekmėmis ir toks šalių susitarimas neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms. Teisėjų kolegija pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

78Lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, nutraukus sutartį dėl jo padaryto esminio sutarties pažeidimo, įtvirtinta CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo kriterijus. Lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo tiek, kiek jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų buvusi įvykdyta. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalyką. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Tačiau kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat pažymėjo, kad šios CK įtvirtintos tiek restitucijos, tiek nuostolių atlyginimo taisyklės yra dispozityvios, todėl šalys, sudarydamos lizingo sutartį, gali susitarti kitaip ir toks šalių susitarimas, esant ginčui, vertintinas pirmiau nurodytų teisės normų kontekste, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

79Nagrinėjamu atveju šalys Lizingo sutarties 8.11.3 punktu susitarė, kad jeigu Sutartis nutraukiama dėl lizingo gavėjo padaryto esminio pažeidimo, tai sutartinės įmokos, kurias lizingo gavėjas sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, jam negrąžinamos, be to, lizingo gavėjas įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius. Minėta Lizingo sutarties sąlyga negrąžinti įmokėtų įmokų lizingo gavėjui kvalifikuotina kaip susitarimas dėl vienašalės restitucijos ir priskirtina civilinės atsakomybės taikymui sutartį pažeidusiai šaliai ir dispozityviosios teisės normos nedraudė sutarties šalims susitarti dėl jų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir dydžio, o sutarties sąlyga dėl įmokėtų sutartinių įmokų negrąžinimo nėra a priori nesąžininga. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios sąlygos nustatymas nedraudžiamas įstatymo, atitinkamai nebuvo teisinio pagrindo plačiau pasisakyti dėl ieškovo patirto nuostolio dydžio ar jo pagrįstumo bei lizingo davėjo nuostolius skaičiuoti atsižvelgiant į tai, kad nutraukus Lizingo sutartis, lizingo bendrovė savo nuosavybėje pasiliko lizingo dalykus.

80Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą

81Apelianto teigimu, apeliantas savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs išsamius argumentus dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės, tačiau teismas dėl šių argumentų visiškai nepasisakė, todėl nemotyvuotas sprendimas naikintinas ir CPK 270 straipsnio 4 dalies 3,4 punktų bei 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

82Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

83Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.).

84Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į visus esminius šalių argumentus, taip pat ir į apelianto nurodomus argumentus dėl jo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Įvertinus apeliacinio skundo motyvus dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su teismo argumentacija taikant materialiosios teisės normas ginčo atveju, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė tam tikrais klausimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialiosios teisės normų atitinkamas taikymas ir teismo argumentacija, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, su kuria nesutinka apeliantas, negali lemti išvados, kad yra absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Šaliai, nesutinkančiai su teismo priimtu procesiniu sprendimu, materialiosios teisės normų taikymu ir padarytomis išvadomis, CPK nustatyta galimybė tokį teismo procesinį sprendimą apskųsti instancine tvarka (CPK 301, 340 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas pasinaudojo šia teise. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo išsprendimo iš esmės yra motyvuotas, tai pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, t. y. kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nėra. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą CPK 270 straipsnio 4 dalies 3,4 punktų bei 329 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 punkto pagrindais.

85Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, laikėsi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino ir aiškino bylos aplinkybes ir Sutartis, todėl apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

86Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

87Apeliacinės instancijos teismas apeliantui priėmė nepalankų procesinį sprendimą, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos (CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

88Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas 968 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (2 t., 210-211 b. l.), todėl ieškovui iš atsakovo jos priteistinos vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais.

89Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

90Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

91Ieškovui akcinei bendrovei DNB lizingas (juridinio asmens kodas 124385737) priteisti iš atsakovo J. B. (asmens kodas ( - ) 968 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilęs ginčas dėl laidavimo sutarčių, sudarytų su laiduotoju,... 5. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1... 6. 1) 2007-01-15 Lizingo sutartimis Nr.2007/01S4, Nr. 20074/01S5, 2007-09-14;... 7. 2) 2012-04-23 Lizingo ir UAB „Laikesta“ Susitarimu dėl Lizingo sutarčių... 8. 3) šešiomis 2012-04-23 Įsiskolinimo mokėjimo sutartimis Nr. SKL2304, Nr.... 9. 4) prievolių pagal Lizingo sutartis įvykdymo užtikrinimo ieškovo su... 10. 5) prievolių pagal visas Įsiskolinimo mokėjimo sutartis įvykdymo... 11. Ieškovo teigimu, Lizingo gavėjas nemokėjo lizingo mokėjimų pagal Lizingo... 12. Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB... 13. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovo teigimu, laidavimo sutartys turi... 14. I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino... 16. Teismas konstatavo, kad ieškovo tokio paties dydžio reikalavimas, kaip ir... 17. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas reikalauja priteisti ne didesnio... 18. Teismas įvertinęs skolos ir delspinigių santykį pripažino, kad... 19. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus dėl praleisto ieškinio senaties... 20. Teismas nesutiko su atsakovo reikalavimu sumažinti priteistinos baudos dydį,... 21. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl minėtų Laidavimo sutarčių... 22. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis turėtų būti atleistas nuo... 23. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo... 24. Lizingo sutartimis šalys susitarė dėl lizingo gavėjo atsakomybės ribų... 25. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 27. 1. Dėl trečiojo asmens BUAB „Laikesta“ bankroto byloje patvirtinto... 28. 2. Dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 1... 29. 3. Dėl laiduotojo atsakomybės apimties. Atsakovas Finansų įstaigų... 30. 4. Dėl Laidavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis. Kadangi ieškovas... 31. 5. Dėl ieškinio senaties. Lizingo gavėjui UAB „Laikesta“, už kurį... 32. 6. Dėl netesybų sumažinimo. Teismui pripažinus, kad ieškinio senaties... 33. 7. Dėl baudų priteisimo. Apelianto nuomone, šis reikalavimas turėjo būti... 34. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą... 35. 1. Dėl trečiojo asmens BUAB „Laikesta“ bankroto byloje patvirtinto... 36. 2. Dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 1... 37. 3. Dėl laiduotojo atsakomybės apimties. Atsakovas Finansų įstaigų... 38. 4. Dėl Laidavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis sutartimis. Atsakovas... 39. 5. Dėl ieškinio senaties. Reikalauti baudos priteisimo pagal Lizingo sutartį... 40. 6. Dėl netesybų sumažinimo. Delspinigiai skaičiuojami nuo pradelstų... 41. 7. Dėl baudų priteisimo. Lizingo davėjas ir lizingo gavėjas (verslo... 42. 5. Dėl Lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Lizingo ir... 43. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 44. Šioje apeliacijoje keliami lizingo davėjo pareigos įsitikinti laiduotojo... 45. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 46. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.... 47. Dėl trečiojo asmens BUAB „Laikesta“ bankroto byloje patvirtinto ieškovo... 48. Kreditorinio reikalavimo pagrįstumas sprendžiamas vadovaujantis bendrosiomis... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 50. Kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime, Kauno apygardos teismo 2013 m.... 51. Dėl laiduotojo atsakomybės apimties ir atsakovo atleidimo nuo civilinės... 52. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas, sudarydamas Laidavimo sutartis su atsakovu... 53. Finansų įstaigos kliento sąvoka atskleista FĮĮ 2 straipsnio 8 dalyje –... 54. Apelianto minėtų argumentų nepagrįstumą patvirtina ir laidavimo instituto... 55. Apeliantas taip pat nepagrįstai remiasi CK 6.77 straipsnio 4 dalies... 56. Apeliantas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 57. Dėl Laidavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis... 58. Apelianto teigimu, nustačius, kad ieškovas sudarydamas Laidavimo sutartis... 59. Teisėjų kolegija pirmiau pasisakė dėl Lizingo sutarčių atitikties... 60. Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl netesybų priteisimo... 61. Apelianto teigimu, reikalavimas dėl netesybų priteisimo turėjo būti... 62. Byloje nustatyta, kad šalys Lizingo sutartimis susitarė už laiku... 63. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai... 64. Nagrinėjamu atveju ieškovo kreditorinis reikalavimas jau yra patvirtintas... 65. Dėl netesybų sumažinimo... 66. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį taip pat kvestionuoja... 67. Taigi, apeliacijoje taip pat keliamas klausimas, ar šalių sutartyje... 68. Pirmiau minėta, kad trečiojo asmens atsakomybė už prievolių neįvykdymą... 69. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nustatydamas, ar yra... 70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl... 71. Byloje nustatyta, kad pradelsti mokėjimai pagal Lizingo ir Įsiskolinimo... 72. Dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui dėl baudų priteisimo ir baudų... 73. Apelianto nuomone, ieškovo reikalavimas dėl baudos priteisimo turėjo būti... 74. Kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime, lizingo gavėjui netinkamai... 75. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad ieškovo minėtose... 76. Dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių, kai lizingo gavėjas... 77. Apelianto teigimu, Lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjas turi... 78. Lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, nutraukus sutartį dėl jo... 79. Nagrinėjamu atveju šalys Lizingo sutarties 8.11.3 punktu susitarė, kad jeigu... 80. Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą... 81. Apelianto teigimu, apeliantas savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs... 82. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4... 83. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329... 84. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į visus esminius... 85. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios teismo sprendimą, konstatuoja, kad... 86. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 87. Apeliacinės instancijos teismas apeliantui priėmė nepalankų procesinį... 88. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas 968 Lt... 89. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 90. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti... 91. Ieškovui akcinei bendrovei DNB lizingas (juridinio asmens kodas 124385737)...