Byla 2A-1352-555/2017
Dėl administravimo išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-451/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GR verslo grupės“, atstovaujamos bankroto administratoriaus G. G., ieškinį atsakovams D. Š. ir E. P. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė bankrutavusi UAB „GR verslo grupės“, atstovaujama bankroto administratoriaus G. G., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai iš atsakovų D. Š. ir E. P. priteisti 11 780,00 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinio reikalavimus sumažino, ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 5 480,00 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurias sudaro bankroto administratoriaus atlyginimas ir faktinės išlaidos. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, nurodė, kad atsakovas E. P., kaip buvęs įmonės vadovas, o atsakovas D. Š., kaip įmonės akcininkas turi atlyginti žalą, kuri susidarė vykdant bankroto administravimo procedūras, kadangi atsakovai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, o nustačius neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, kaltė yra preziumuojama. Teigė, kad abu atsakovai turi atsakyti solidariai, kadangi jie, kaip įmonės valdymo organai, privalėjo rūpintis įmonės turtu, o nustačius įmonės nemokumą, laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju yra įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Atsakovas E. P. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis neturėjo tikslo sužlugdyti įmonę, norėjo, jog įmonė ir toliau dirbtų pelningai, tačiau jam sutrukdė ekonominė krizė. Atsakovas įrodinėjo, kad jis jokių tyčinių veiksmų neatliko. Atsakovas D. Š. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jam vadovaujant įmonė iki 2008 m. balandžio 18 d. dirbo pelningai, buhalterija buvo tvarkinga, o naujas vadovas E. P. jam neturėjo jokių pretenzijų, todėl jam nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, įmonėje jis turėjo tik 49 procentus akcijų, todėl negalėjo priiminėti jokių sprendimų, tuo tarpu E. P. nenorėjo kelti įmonei bankroto. Taip pat teigė, kad nesant jo kaltės dėl nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, jis negali atsakyti solidariai su kitu atsakovu.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino: ieškovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, naudai iš atsakovo E. P. ir atsakovo D. Š. priteisė solidariai 5 480,00 Eur administravimo išlaidų ir 500,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai iš kiekvieno atsakovo priteisė po 82,00 Eur žyminio mokesčio ir po 3,60 Eur pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad bankroto administratorius, teigdamas bankrutavusiai UAB „GR verslo grupė“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė turto neturėjo. Teismas nurodė, kad bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą, kuri turi būti atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Teismas nurodė, kad ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad įmonės vadovas ar dalyvis, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas, įvertinęs teismo nutartyje iškelti UAB „GR verslo grupė“ bankroto bylą bei nutartyje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčia nustatytas aplinkybes, laikė, kad bankrutavusi UAB „GR verslo grupė“ tikėtinai nemokia tapo nuo 2009 metų. Teismas nurodė, kad atsakovas E. P., būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, galėjo ir turėjo žinoti kokia yra įmonės finansinė padėtis, be to, jis neginčijo ir įmonės nemokumo nutartyje iškelti bankroto bylą nurodytu laikotarpiu, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iniciavimo, be to, teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingos ir netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, atsakovui D. Š., kaip įmonės akcininkui, taip pat buvo žinoma apie įmonės nemokumą. Teismas sprendė, kad yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: abu atsakovai yra atsakingi dėl to, kad neužteko įmonės turto bankroto administravimo lėšos apmokėti: jei abu atsakovai būtų laiku kreipęsi į teismą, nelaukdami kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, tuo tarpu atsakovai nepaneigė savo kaltės prezumpcijos. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas D. Š. įmonės veikla nesidomėjo ir nemanė, jog turi tokią pareigą atlikti, nepaneigė aplinkybių jog jam nebuvo žinoma apie įmonės nemokumą, todėl būdamas įmonės akcininku elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad tiek įmonės vadovui, tiek ir atsakovui – akcininkui, turi būti taikoma solidari atsakomybė. Dėl žalos dydžio teismas pažymėjo, kad atsakovai prašomos priteisti sumos neginčijo, į bylą nepateikė kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo prašomą priteisti administravimo išlaidų sumą, tokią išlaidų apskaičiavimo tvarką nustatė ir įmonės kreditoriai, todėl sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti administravimo išlaidų sumą yra protinga.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas D. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 20017 m. vasario 15 d. sprendimą dalyje, kurioje iš jo solidariai yra priteista žala, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nagrinėjamu atveju pareigą kreiptis į tesimą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būtent atsakovas E. P., tuo tarpu jis (apeliantas), kaip buvęs įmonės akcininkas, kuriam priklausė 49 procentai akcijų, nebuvo asmuo, turintis įmonėje teisę priimti atitinkamus sprendimus, tame tarpe ir sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nebuvo asmuo, pagal kompetenciją galintis vienasmeniškai veikti įmonės vardu. Nesant jo neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl bankroto bylos bankrutavusiai UAB „GR verslo grupė“ uždelsto iškėlimo, nėra ir jo solidariosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis: byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų kiek įmonė turėjo turto 2009 metais ir kiek turto buvo bankroto bylos iškėlimo metu, kadangi buvęs įmonės vadovas nuo 2009 metų neteikė VMI ir VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų, neišsaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Byloje nėra įrodytas žalos faktas. Administravimo išlaidų dydis yra nepagrįstai didelis: administravimo išlaidas sudaro administravimo atlyginimas ir jo darbo vietos patalpų nuomos mokestis – 300 Eur/mėn., tačiau administratorius administruoja ne vieną įmonę, todėl kiekvienos įmonės administravimui nėra būtina nuomotis skirtingas patalpas, o toks reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovė bankrutavusi UAB „GR verslo grupė“, atstovaujama bankroto administratoriaus G. G., atsiliepimu į atsakovo D. Š. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Atsakovas D. Š. nesinaudojo savo teisėmis daryti teigiamą įtaką įmonei ir nevykdė savo pareigų sumažinti įmonės nuostolių didinimą, nors tam visas galimybės turėjo. Be to, jis gerai žinojo įmonės finansinę situaciją, su kitu akcininku-atsakovu E. P. buvo artimi, kartu sprendė su įmone susijusius klausimus, tuo tarpu siekiant tinkamai ir pagrįstai inicijuoti įmonei bankroto procedūrą, jam (atsakovui D. Š.) įmonės akcininkų sprendimas nebuvo privalomas. Atsakovams tinkamai vykdant veiklą, įmonė nebūtų tapusi nemokia ir būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais, todėl gal net nebūtų reikėję iniciuoti bankroto procedūros, nebūtų susidariusios ir bankroto administravimo išlaidos. Tuo tarpu, laiku iniciavus bankroto bylą, taip pat būtų užtekę įmonės turto atsiskaitymui su kreditoriais, kadangi įmonė laikoma nemokia, kai įsiskolinimai viršija pusę jos turimo turto. Bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos į nagrinėjamą bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, tuo tarpu bankroto administratorius sumažino prašomą priteisti žalą, nors turėtos išlaidos administruojant įmonę buvo realiai didesnės.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įmonės vadovo ir akcininko atsakomybės, kylančios iš pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė bankrutavusi UAB „GR verslo grupė“, atstovaujama bankroto administratoriaus G. G. teismui pateiktu pradiniu ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų D. Š. ir E. P. ieškovės bankrutavusios UAB „GR verslo grupė“ naudai priteisti 29 455,22 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Pareikšto ieškinio reikalavimus ieškovė grindė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, t. y. įrodinėjo, kad atsakovai, būdami administracijos vadovais ir įmonės savininkais (akcininkais), pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), tokiais neteisėtais veiksmais įmonei ir jos kreditoriams padarydami žalą. Be to, iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų D. Š. ir E. P. bankrutavusios UAB „GR verslo grupė“ naudai priteisti 11 780,00 Eur administravimo išlaidų (2017 m. sausio 26 d. pirmosios instancijos teisme įvykusio teismo posėdžio metu reikalavimas sumažintas iki 5 480,00 Eur sumos) ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslinto ieškinio reikalavimus ieškovė grindė ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, t. y. įrodinėjo, kad atsakovai, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), neišsaugojo įmonės turto bei dokumentų ir jų neperdavė bankroto administratoriui, ko pasėkoje UAB „GR verslo grupė“ bankroto proceso metu lėšų administravimo išlaidoms gauta nebuvo, bankroto procedūros vykdytos iš paties bankroto administratoriaus lėšų. Įvertinus šios nutarties 17-18 punktuose nustatytas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, pradiniu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų įmonei padarytą žalą dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, žalos dydžiu laikė sumą, kurią sudarė įmonės prarastas turtas, t. y. apskaitytas paskutiniame oficialiame įmonės balanse už 2008 metus. Tuo tarpu, patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl administravimo išlaidų, kaip žalos, priteisimo, nėra tiesiogiai susijęs su pradiniu ieškiniu pareikštais reikalavimais, šių išlaidų atsiradimo teisinis ir faktinis pagrindai skiriasi nuo pradiniame ieškinyje pareikštų reikalavimų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei pateikus teismui patikslintą ieškinį, taip pat buvo pakeisti ir ieškinio pagrindas bei dalykas (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. Aiškindamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad įvertinus tai, jog kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte), o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, tai bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Kasacinis teismas konstatavo, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, tiek, šiam nesikreipus į teismą – bankrutuojančios įmonės kreditorius (kreditoriai) – ieškinį dėl žalos, padarytos pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, reiškia bankrutuojančios įmonės vardu, taigi, visais atvejais subjektas, kuriam priteisiamas žalos atlyginimas, yra bankrutuojanti įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011. Teismų praktika. 2011, 35). Kita vertus, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, į tai, kad kaip ir nustatyta šios nutarties 19 punkte, ieškovei patikslinus ieškinį, pasikeitė ir ieškinio pagrindas bei dalykas, t. y. patikslinto ieškinio reikalavimai grindžiami ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu – dėl bankroto administratoriui, teikiančiam BUAB „GR verslo grupė“ bankroto administravimo paslaugas, neapmokėtų bankroto administravimo išlaidų priteisimo, kaip žalos, dėl to, kad atsakovai, įmonei tapus nemokiai, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį (būtent šiuo teisiniu pagrindu patikslintame ieškinyje ir buvo grindžiamas reikalavimas dėl administravimo išlaidų), kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi pagal šią įstatymo nuostatą administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nagrinėjamu atveju patikslintu ieškiniu būtent ir yra įrodinėjama, kad bankroto administratorius, teigdamas BUAB „GR verslo grupė“ bankroto byloje administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidas, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruojama įmonė neturi turto. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, tenkinus įmonės ieškinį, administravimo išlaidų suma buvo priteista bankrutavusios įmonės naudai (t. y. kaip to buvo prašoma ir patikslintu ieškiniu). Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo teisę dėl bankroto administratoriaus turėtų administravimo išlaidų atlyginimo, teikiant BUAB „GR verslo grupė“ bankroto administravimo paslaugas, turi ne bankrutuojanti įmonė, o priklausomai nuo bylos aplinkybių kreditorius (jas iš anksto apmokėjęs) ar bankroto administravimo paslaugas teikiantis asmuo (prisiėmęs prisėmęs atitinkamą riziką). Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš kreditorių, įmokėjusį pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą – šis turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ir prisiėmusį riziką administratorių – šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje, t. y. tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog patikslinus ieškinį (pakeitus ieškinio pagrindą ir dalyką), nurodytą reikalavimą yra pareiškusi įmonė, kaip asmuo, kuriam nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), reikalauti apmokėti patirtas administravimo išlaidas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu teismo sprendimu patenkinti reikalavimai asmens, neturinčio reikalavimo teisės. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. D. Z., bylos Nr. 3K-3-330/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Kai teismas to nepadaro, t. y. nesiūlo pakeisti netinkamas šalis tinkamomis ir nepaaiškina netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015 ir kt.). Šios nutarties 19, 22 ir 24 punktuose minėta, kad tiek pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies, tiek pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš įstatyme nurodytus asmenis, pirmu atveju prieš visus kreditorius, kurių interesus gina įmonės administratorius, kitu atveju prieš konkretų kreditorių, įmokėjusį pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą – šis turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ar prieš prisiėmusį riziką administratorių – šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje, t. y. pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė). Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos atveju sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad patikslintu reikalavimu sumažintas prašomos priteisti žalos dydis, neatitinka CPK 141 straipsnio nuostatų, teismas, priėmęs patikslintą ieškinį netinkamai kvalifikavo šalių tiesinius santykius, nesprendė ar patikslinus reikalavimus bankrutuojanti įmonė turi reikalavimo teisę į administravimo išlaidų atlyginimą, o nustatęs, kad teisiniu rezultatu siekiama administravimo išlaidų, nesprendė klausimo dėl šalies pakeitimo (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Nurodytų procesinės teisės pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, nes CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teismo pareigos pasiūlyti pakeisti šalį tinkama nevykdymas pripažįstamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu.

13Dėl bylos baigties Teisėjų kolegija, konstatavusi procesinės teisės pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šių pažeidimų negalėdama ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, skundžiamą 2017 m. vasario 15 d. sprendimą panaikina ir bylą grąžina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepaskirsto.

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

16Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.