Byla 2A-859-794/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuoti asmenys Sodininkų bendrija „Vita“, A. V., J. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuoti asmenys Sodininkų bendrija „Vita“, A. V., J. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėja I. A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jai Vilniaus rajono valdybos potvarkiu 1992-07-17 Nr.883P Sodininkų bendrijoje „Vita“ ( - ), buvo skirtas 6 arų ploto žemės sklypas Nr.163, su teise šį sklypą išsipirkti.

82.

9Nurodė, kad nuo 1990-05-22 ji yra Sodininkų bendrijos „Vita“ narė. Sodininkų bendrijos „Vita“ visuotinio susirinkimo, įvykusio 1992-05-14, buvo pritarta paruošti privatizavimo dokumentus ir juos pateikti Vilniaus rajono valdybai. Šiame susirinkime buvo sudarytas sodininkų bendrijos „Vita“ narių sąrašas, norinčių privatizuoti turimus sklypelius. Sąraše buvo padarytas įrašas, jog pareiškėjos sodo sklypo numeris yra 13 ir jo plotas yra 6 arai. 1992-07-14 Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajono potvarkyje „Dėl sodų sklypų pardavimo“ ir sodininkų bendrijos „Vita“ parduodamų sklypų sąraše nurodyta, kad pareiškėjos numeris yra 163, o sklypo plotas yra 6 arai. Tačiau pareiškėja su A. V. susikeitė sodo sklypais, todėl minėtame sąraše buvo padaryti pataisymai ir prie Sodininkų bendrijos „Vita“ sklypo Nr. 163, nubraukus A. V. pavardę, vietoje šios pavardės buvo įrašyta pareiškėjos pavardė. Po žemės sklypo įkainojimo akto sudarymo, pareiškėja su Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos vyr. žemėtvarkininke G. J. sudarė 6 arų ploto valstybinės žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos „Vita“ Nr. 163, pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau pareiškėjai pateiktame sutarties egzemplioriuje nebuvo nurodyta šios sutarties data, todėl pareiškėja pati sutartį pateikti negalėjo. Po šio sandorio sudarymo valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis liko nepateikta notarui ir nebuvo užregistruota, kadangi tai atlikti žadėjo Sodininkų bendrijos „Vita“ pirmininkas V. Z.. Aplinkybę, jog sutartis nebuvo užregistruota nekilnojamojo turto registre pareiškėja sužinojo tik gavusi Nacionalinės žemės tarnybos 2017 metų lapkričio mėn. pažymą, kurioje buvo konstatuota, kad minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Vilniaus rajono valdybos 1992-07-14 potvarkio Nr. 883 priedelyje Nr. 32 padarytų taisymų, išbraukiant A. V. pavardę ir įrašant pareiškėjo, taip kaip buvo sutarta rašytiniame susitarime, kurio neišliko, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos nepripažįsta. Pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė jai užkerta kelią išsipirkti valstybinį žemės sklypą ne aukciono tvarka, todėl tik nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, ji galės įsigyti minėtą žemės sklypą.

103.

11Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad tarnyba neturi jokių duomenų apie galimai vykusius žemės sklypų mainus, apie galimai vykusius susitarimus tarp pareiškėjos, Sodininkų bendrijos „Vita“, J. ir A. V.. Tarnybos duomenimis, pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas žemės sklypas Nr. 13, o norimas privatizuoti ginčo sklypas Nr. 163 yra suteiktas kitam asmeniui. Jei teismas nustatys, jog yra didesnė tikimybė, kad pareiškėjai buvo teisėtai suteiktas žemės sklypas Nr. 163, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

134.

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą atmetė.

155.

16Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėja naudojosi Sodininkų bendrijoje „Vita“ sklypu Nr.13, o A. V. - sklypu Nr.163. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ištaisymų sąrašuose autorius nenustatytas, todėl teismas šį įrodymą atmetė. Valstybinė žemės sklypo Nr.163 pirkimo-pardavimo sutartis be datos, spaudo, sklypo numeris ištaisytas, todėl jį kaip įrodymą teismas taip pat laikė nepagrįstu ir neįrodytu. Be to, įrodymą – nario bilietą kaip įrodymą teismas taip pat atmetė, nes įrašai nuo grafos asmens vardo, pavardės iki darbovietės – yra pensininkė, rašysena vienokia, o specialybė – gydytoja, adresas ( - ), įrašai padaryti skirtinga rašysena. Teismas akcentuojamą pareiškėjos aplinkybę, kad dingo savivaldybės dokumentas su Sodininkų bendrijoje „Vita“ privatizavusių žemės sklypus asmenų sąrašais, o kartu su sąrašu dingo abu pareiškėjos sūnūs ir bendrijos pirmininkas, vertino kritiškai. Teismo teigimu, civiliniame procese pareiškėja privalėjo pateikti įrodymus dėl žemės sklypo, o ne organizuoti procesą be įrodymų, trečiųjų asmenų, liudytojų, siekiant išvengti tiesos nustatymo. Be to, teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad dokumentas priklauso asmeniui, tačiau nesutampa asmens duomenys su dokumente nurodytais duomenimis, o ne pagal asmens įgeidžius nustatyti savivaldos dokumento turinį, naudingą atitinkamam asmeniui. Pareiškėjai byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikus jokių įrodymų, teismas pareiškėjos I.A. A. pareiškimą atmetė kaip neįrodytą, konstatavęs, jog pateiktuose dokumentuose daug netikslumų, prieštaravimų, jie taisyti, išbraukyti.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

186.

19Pareiškėja I. A. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

207.

21Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

227.1.

23Teismas nepagrįstai nevertino apeliantės į bylą pateiktos valstybinės žemės sklypo Nr.163 pirkimo – pardavimo sutarties, kadangi vien tai, kad valstybinėje žemės sklypo Nr.163 pirkimo-pardavimo sutartyje nėra datos ir spaudo, negalima pripažinti, kad valstybinės žemės sklypo Nr.163 pirkimo – pardavimo sutartis iš viso niekada nebuvo pasirašyta ir kad sutarties šalys sutarties neįvykdė. Nagrinėjamu atveju apeliantė yra visiškai įvykdžiusi sutartį. Pareiškėja teikdama prašymą į teismą yra pateikusi tai patvirtinančius įrodymus, taip pat nurodė, kad minėtą žemės sklypą ji valdo, kaip teisėta jo savininkė.

247.2.

25Apeliantė pateikė visus rašytinius įrodymus, kuriuos ji turėjo, kitų įrodymų pateikti į bylą ji negalėjo, nes dalis jų buvo prarasti. Jeigu teismas manė, kad procesas negali būti pradedamas, jis turėjo grąžinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo trūkumams šalinti, įpareigoti apeliantę pateikti įrodymus, tačiau teismas to nepadarė, o prašymo trūkumus nurodė sprendime, t. y. tokioje proceso stadijoje, kurioje apeliantė jau neturi galimybės jų ištaisyti. Apeliantės teigimu, tokiu būdu teismas apribojo jos teisę ateityje pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu pagrindu, kadangi CPK įtvirtintas draudimas kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą.

268.

27Atsiliepimų į apeliacinį skundą gauta nebuvo.

28Teismas

konstatuoja:

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

309.

31Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

3210.

33Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

3411.

35Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

3612.

37Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

3813.

39Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti, kad jai, kaip SB „Vita“ narei, Vilniaus rajono valdybos potvarkiu 1992-07-17 Nr.883P Sodininkų bendrijoje „Vita“ ( - ), buvo skirtas 6 arų ploto žemės sklypas Nr.163, su teise šį sklypą išsipirkti. Šio fakto nustatymo tikslas - įsigyti valstybinės žemės sklypą privačios nuosavybės teise ne aukciono būdu. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog pareiškėjos pateiktuose dokumentuose daug netikslumų, prieštaravimų, taisymų, bei braukymų, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė kaip neįrodytą. Nesutikdama su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nevertino apeliantės į bylą pateiktos valstybinės žemės sklypo Nr.163 pirkimo – pardavimo sutarties, kadangi vien tai, kad valstybinėje žemės sklypo Nr.163 pirkimo-pardavimo sutartyje nėra datos ir spaudo, negalima pripažinti, kad valstybinės žemės sklypo Nr.163 pirkimo – pardavimo sutartis iš viso niekada nebuvo pasirašyta ir kad sutarties šalys sutarties neįvykdė. Nagrinėjamu atveju apeliantė yra visiškai įvykdžiusi sutartį. Be to, teismas eliminavęs trūkumų šalinimo institutą, apribojo apeliantės teisę ateityje pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu pagrindu, kadangi CPK įtvirtintas draudimas kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

40Dėl apeliacinio skundo argumentų

4114.

42Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog I. A. A. Vilniaus rajono valdybos 1992-07-14 potvarkiu Nr. 883 p. buvo skirtas 600 kv. m. žemės sklypas, esantis Sodininkų bendrijoje „Vita“ sklypo Nr. 163, ( - ), vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino apeliantės į bylą pateiktos valstybinės žemės sklypo Nr.163 pirkimo – pardavimo sutarties, kadangi vien tai, kad valstybinėje žemės sklypo Nr.163 pirkimo-pardavimo sutartyje nėra datos ir spaudo, negalima pripažinti, kad valstybinės žemės sklypo Nr.163 pirkimo – pardavimo sutartis iš viso niekada nebuvo pasirašyta ir kad sutarties šalys sutarties neįvykdė. Nagrinėjamu atveju apeliantė yra visiškai įvykdžiusi sutartį ir minėtą žemės sklypą valdo, kaip teisėta jo savininkė. Tačiau su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

4315.

44Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, jog CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Taip pat pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

4516.

46Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992-05-14 Sodininkų bendrijos „Vita“ visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta pirmininkui ir naujai sodininkų valdybai pavesti parengti privatizavimo dokumentus ir juos pateikti Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos skyriui (b. l. 12). Šiame susirinkime buvo sudarytas Sodininkų bendrijos „Vita“ narių sąrašas, norinčių privatizuoti tyrimus sklypelius. Minėtame sąraše buvo padarytas įrašas, jog pareiškėjos sodo sklypo numeris yra 13 ir jo plotas yra 6 arai, o A. V. – sodo sklypas numeris 163 (b.l . 13). Šių dokumentų pagrindu buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 14 d. Potvarkis Nr. 883 p. „Dėl sodų sklypų pardavimo“ su priedėliu Nr. 32 (b. l. 19). Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui A. M. 1992-07-14 potvarkiu Nr. 883 p. pareiškėjai suteikė 6 arų ploto žemės sklypą Nr. 13, kurį 1994-10-25 įsigijo J. V.. Minėto Potvarkio priedelyje Nr. 32 „Sodininkų bendrijos „Vita“ parduodamų sklypų sąrašas“ 11 eilutėje išbraukta pareiškėja, o 137 eilutėje išbrauktas A. V. ir užrašytas apeliantės vardas ir pavardė (b. l. 20-24).

4717.

48Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį tai, kad apeliantė pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 1997-07-14 potvarkio Nr. 883 p. priedelio 32 padarytus pataisymus nubraukus A. V. pavardę ir vietoje šios pavardės įrašius pareiškėjos vardą ir pavardę aiškina tuo, jog apeliantė su A. V. rašytiniu susitarimu susikeitė sodo sklypais, tačiau minėtas susitarimas dingo. Tuo tarpu Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-240-723/2017, kurioje pareiškėja A. I. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti tarp jos ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos atstovės G. J. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl 0,600 ha žemės sklypo Nr. 163, esančio Sodininkų bendrijoje „Vita“ ( - ), galiojančia, apeliantė nurodė, kad jai nėra žinoma, kodėl jos pavardė buvo išbraukta ir įrašyta kitoje vietoje. Taigi toks apeliantės nenuoseklumas ir argumentų prieštaringumas leidžia abejoti pareiškėjos teiginių, jog ji su A. V. rašytiniu susitarimu susikeitė sodo sklypais, tačiau minėtas susitarimas dingo, pagrįstumu ir teisingumu. Be to, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą yra pažymėjusi, jog ji neturi jokių duomenų apie galimai vykusius žemės sklypų mainus, apie vykusius susitarimus tarp apeliantės, Sodininkų bendrijos „Vita“, J. V. ir A. V., kas tik įrodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės pareiškimą atmetė kaip neįrodytą.

4918.

50Pareiškėja prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog I.A. A. Vilniaus rajono valdybos 1992-07-14 potvarkiu Nr. 883 p. buvo skirtas 600 kv. m. žemės sklypas, esantis Sodininkų bendrijoje „Vita“ sklypo Nr. 163, ( - ), pateikė dokumentus (t. y. žemės sklypo įkainojimo aktą (b. l. 25-26), mokėjimo pranešimą (b. l. 27), valstybinės žemės sklypo Nr. 163 pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 28), apeliantės vertinimu, įrodančius, kad nustatyta tvarka vyko sodo sklypo Nr. 163 pirkimo – pardavimo procedūros. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad žemės sklypo įkainojimo akte nenurodyta akto sudarymo data, bei yra koreguotas parduodamo žemės sklypo numeris, t. y. ištaisyta į 163. Kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis atliko minėto dokumento įrašo korekciją, apeliantė nenurodo. Tokių duomenų neturi ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Byloje esančiame mokėjimo pranešime nėra nurodytas nei perkamo žemės sklypo numeris, nei jo adresas, o valstybinės žemės sklypo Nr. 163 pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nei sutarties sudarymo datos, nei spaudo, nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, spausdinant sutartį pirmiausia turi būti įrašyta data. Atitinkamai, nėra pagrindo ir išvadai, kad vien tai, kad valstybinėje žemės sklypo Nr.163 pirkimo-pardavimo sutartyje nėra datos ir spaudo, negalima pripažinti, kad valstybinės žemės sklypo Nr.163 pirkimo – pardavimo sutartis iš viso niekada nebuvo pasirašyta ir kad sutarties šalys sutarties neįvykdė.

5119.

52Išanalizavęs ir įvertinęs pareiškėjos į bylą pateiktą Valstybinės žemės sklypo Nr. 163 pirkimo – pardavimo sutartį, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad minėtą sutartį sudarė Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos atstovė G. J., veikianti pagal 1993-11-25 potvarkį Nr. 91 p. Taigi anksčiau nei 1993-11-25 pareiškėjai (apeliantei) žemės sklypas Nr. 163, esantis Sodininkų bendrijoje „Vila“ ( - ), negalėjo būti parduotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikėtina, kad apeliantei žemės sklypas negalėjo būti parduotas ir anksčiau nei 1994-10-25, nes būtent tuo metu buvo parduotas J. V. pareiškėjai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-14 potvarkiu Nr. 883p. suteiktas žemės sklypas Nr. 13, esantis Sodininkų bendrijoje „Vita“ ( - ).

5320.

54Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, galiojusio iki 2001-07-01, nuostatas nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandoriui buvo privaloma notarinė forma. 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, galiojusio nuo 1994-06-10, 255 straipsnis numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Pažymėtina, jog ši nuostata įtvirtinta ir pareiškėjos (apeliantės) pasirašytoje Valstybinės žemės sklypo Nr. 163 pirkimo – pardavimo sutarties 7 p. Be kita ko, kaip teisingai atkreipė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja yra išsilavinusi moteris – gydytoja, todėl jos pareiškimas, kad ji nežinojo, jog notaras tvirtina valstybinės žemės sklypų soduose pirkimo – pardavimo sandorius, neatitinka rašytinių byloje esančių įrodymų, kur apeliantė dalyvavo žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto įgijimo – perleidimo sandoriuose.

5521.

56Vertinant apeliantės argumentus, jog ji yra visiškai įvykdžiusi Valstybinės žemės sklypo Nr. 163 pirkimo – pardavimo sutartį ir minėtą žemės sklypą valdo, kaip teisėta jo savininkė, apeliacinės instancijos teismo teigimu taip pat svarbu išanalizuoti ir tuo metu galiojusį sodo sklypų pardavimo teisinį reglamentavimą.

5722.

58Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p., valstybinės žemės sklypai sodininkų bendrijų teritorijose parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai - jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 naudotojams 3.1.1. p., o 4 p. nustatyta, kad be aukciono parduodami šių taisyklių 3.1.1 ir 3.2 p. nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti. 1991-07-25 priėmus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, šio įstatymo 6 str. 3 d. buvo nustatyta, kad žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti žemės ūkinei ar kitai veiklai, prašymus turėjo pateikti vietos apylinkės, kurioje yra sklypas, agrarinės reformos tarnybai. Prašymai žemei įsigyti turėjo būti pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais (Žemės reformos įstatymo 18 str. 1 d.). Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau - Nutarimas). Naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarkos, patvirtintos Nutarimu, 6 p. nurodyta, kad gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo akto bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarkos, patvirtintos Nutarimu, 8 p. įtvirtinta, kad supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. To paties Naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarkos, patvirtintos Nutarimu, 10 p. nurodoma, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma.

5923.

60Analogiškai sodo sklypų pardavimą vėliau reglamentavo Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Pagal galiojusią tvarką asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti prašymą pirkti žemės sklypą; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą (Taisyklių 4.1-4.5 p.). Gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba turėjo surašyti sklypo įkainojimo aktą bei šio sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą bei supažindinti su šiais dokumentais pirkėją (Taisyklių 6 punktas). Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, žemėtvarkos tarnyba turėjo pateikti šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai, kuri leidimą pirkti žemės sklypą tvirtindavo potvarkiu, kuriame turėjo būti nurodyta parduodamo žemės sklypo vieta (adresas) ir dydis; sklypo kaina ir kt. (Taisyklių 8 punktas). Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą pirkti žemės sklypą, turėjo išsiųsti pirkėjui pranešimą, su nurodyta suma, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą; įpareigoti žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais ir patikslinti kartografinę bei žemės kadastro medžiagą (Taisyklių 9 punktas). Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos turėjo sumokėti pranešime nurodytą sumą ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvykti nustatytuoju laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, tvirtinamos notariškai (Taisyklių 10 punktas). Teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkėjui pažymą apie žemės nuosavybės įregistravimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (Taisyklių 11 punktas).

6124.

62Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju apeliantė teigdama, jog nustatyta tvarka vyko sodo sklypo Nr. 163 pirkimo – pardavimo procedūros, pateikė tik, kaip šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo konstatuota, netikslumų, neaiškumų ir taisymų turinčius įrodymus, tokius kaip žemės sklypo įkainojimo aktą (t. y. nenurodyta akto sudarymo data, bei yra koreguotas parduodamo žemės sklypo numeris, t. y. ištaisyta į 163), mokėjimo pranešimą (t. y. nenurodytas nei perkamo žemės sklypo numeris, nei jo adresas) ir valstybinės žemės sklypo Nr. 163 pirkimo – pardavimo sutartį (nėra datos ir spaudo). Tačiau nei prašymo pareiškėjai parduoti sodo sklypą Nr. 163, nei apmokėjimą už sodo sklypą 163 patvirtinančių dokumentų, nei Vilniaus rajono valdybos potvarkio, kuriuo jai buvo suteiktas minėtas sodo sklypas Nr. 163, apeliantė į bylą nepateikė. Tokių dokumentų, išskyrus bendrus Sodininkų bendrijos „Vita“ dokumentus, bei LR Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-14 potvarkį Nr. 833 p. su priedais, kuriuo pareiškėjai buvo suteiktas žemės sklypas Nr. 13, esantis Sodininkų bendrijoje „Vita“ ( - ), neturi ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra susidariusi keista situacija, kai suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM neturi iš viso dokumentų dėl vykusių sodo žemės sklypo Nr. 163 pirkimo – pardavimo procedūrų, o pareiškėja turi.

6325.

64Papildomai pažymėtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM duomenimis, žemės sklypas Nr. 163, esantis Sodininkų bendrijoje „Vita“, ( - ) pagal Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajono valdybos 1992-07-14 potvarkį Nr. 883 p. yra skirtas kitam asmeniui, o pareiškėjai, pagal šį Potvarkį yra skirtas valstybinės žemės sklypas Nr. 13. Apeliantė šių duomenų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nenuginčijo ir nepaneigė, o tik, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teikė netikslius, neaiškius ir taisymų, bei braukymų turinčius dokumentus, kas sudaro pagrindą abejoti jos pateikto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumu.

6526.

66Šių aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog priešingai nei teigia apeliantė, byloje duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai buvo suteiktas 6 arų ploto žemės sklypas Nr.163, esantis Sodininkų bendrijoje „Vita“ ( - ), nėra, todėl pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog pareiškėja Sodininkų bendrijoje „Vita“ parduodamų sklypų spausdintame sąraše kaip 163 sklypo pirkėja atsirado išbraukus A. V. ir įrašius ranka jos pavardę, o pareiškėjos pateiktuose dokumentuose dėl žemės sklypo Nr. 163 atliktų pardavimo procedūrų yra daug prieštaravimų, jie taisyti, išbraukyti, pagrįstai pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

6727.

68Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad naikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jai Vilniaus rajono valdybos potvarkiu 1992-07-17 Nr.883P Sodininkų bendrijoje „Vita“ ( - ), buvo skirtas 6 arų ploto žemės sklypas Nr.163 taip pat nesuteikia pagrindo ir apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog atmetęs pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas apribojo jos teisę ateityje pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu pagrindu.

6928.

70Ypatingosios teisenos bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais, taip pat tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444 – 448 straipsniuose. Jeigu nėra specialiosios teisės normos, reglamentuojančios tam tikrą klausimą, taikytinos bendrosios civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės, atsižvelgiant į ypatingosios teisenos esmę ir jai galiojančius principus. CPK 42 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, jog pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pažymėtina, jog pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ypatingosios teisenos esmę ir jai galiojančius principus, įvertinęs CPK įtvirtintą ypatingosios teisenos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėjimo teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėja I. A. A. turi pareigą surinkti ir pateikti į bylą tokius įrodymus, kurių visuma nekeltų abejonių dėl prašomo nustatyti fakto buvimo, kadangi pareiškėja yra suinteresuota nustatyti jai teisines pasekmes sukeliantį juridinę reikšmę turintį faktą.

7129.

72Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė kaip neįrodytą, nes pareiškėjos pateiktuose dokumentuose yra daug netikslumų, prieštaravimų, jie taisyti, išbraukti. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas apeliantės ginčijamame sprendime, civiliniame procese pareiškėja privalėjo pateikti įrodymus dėl žemės sklypo, o ne organizuoti procesą be įrodymų, trečiųjų asmenų, liudytojų, siekiant išvengti tiesos nustatymo. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo rėmėsi ne tuo, kad, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo pateiktas su trūkumais, o tuo, jog pareiškėja byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog jai Vilniaus rajono valdybos potvarkiu 1992-07-17 Nr.883P Sodininkų bendrijoje „Vita“ ( - ), buvo skirtas 6 arų ploto žemės sklypas Nr.163, su teise šį sklypą išsipirkti, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog netenkinęs pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas apribojo jos teisę ateityje pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu pagrindu, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

7330.

74Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

75Dėl procesinės bylos baigties

7631.

77Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavęs faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7832.

79Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

80Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

81pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

82Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

83Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Pareiškėja I. A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę... 8. 2.... 9. Nurodė, kad nuo 1990-05-22 ji yra Sodininkų bendrijos „Vita“ narė.... 10. 3.... 11. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 4.... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu... 15. 5.... 16. Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėja... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 18. 6.... 19. Pareiškėja I. A. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės... 20. 7.... 21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 22. 7.1.... 23. Teismas nepagrįstai nevertino apeliantės į bylą pateiktos valstybinės... 24. 7.2.... 25. Apeliantė pateikė visus rašytinius įrodymus, kuriuos ji turėjo, kitų... 26. 8.... 27. Atsiliepimų į apeliacinį skundą gauta nebuvo.... 28. Teismas... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 30. 9.... 31. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 32. 10.... 33. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę... 34. 11.... 35. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 36. 12.... 37. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 38. 13.... 39. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto... 40. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 41. 14.... 42. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo... 43. 15.... 44. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, jog... 45. 16.... 46. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992-05-14 Sodininkų bendrijos „Vita“... 47. 17.... 48. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį tai, kad apeliantė pareiškime... 49. 18.... 50. Pareiškėja prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog I.A.... 51. 19.... 52. Išanalizavęs ir įvertinęs pareiškėjos į bylą pateiktą Valstybinės... 53. 20.... 54. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, galiojusio iki... 55. 21.... 56. Vertinant apeliantės argumentus, jog ji yra visiškai įvykdžiusi... 57. 22.... 58. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p.,... 59. 23.... 60. Analogiškai sodo sklypų pardavimą vėliau reglamentavo Valstybinės žemės... 61. 24.... 62. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju apeliantė... 63. 25.... 64. Papildomai pažymėtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM... 65. 26.... 66. Šių aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos... 67. 27.... 68. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad naikinti šį... 69. 28.... 70. Ypatingosios teisenos bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų... 71. 29.... 72. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės pareiškimą dėl... 73. 30.... 74. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundų... 75. Dėl procesinės bylos baigties... 76. 31.... 77. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo pirmosios instancijos... 78. 32.... 79. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 80. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 81. pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.... 82. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti... 83. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....