Byla e2-1578-294/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3dalyvaujant ieškovui K. R., ieškovo atstovei advokatei Ritai Petručionytei, atsakovo atstovui Justinui Milkevičiui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo

Nustatė

5Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad 2014-10-18 su ieškovu sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TP10149714, identifikacinis Nr. 10028205178, kuria apdraudė jam priklausančią transporto priemonę VOLKSWAGEN, PASSAT, vals. Nr. ( - ). Draudimo apsaugos galiojimo terminas nuo 2014-10-18 iki 2015-10-17. 2014-05-04 Sodų g. Elektrėnuose iš jo automobilio buvo pavogta Multi media (navigacija). 2015-06-16 atsakovas pranešimu jį informavo, jog vadovaujantis atsakovo Transporto priemonių draudimo taisyklėmis išmoka jam 1000 EUR žalai atlyginti dėl sugadintos transporto priemonės. 2015-06-15 UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ įvertino automobilio apgadinimus, jo remonto kaštus ir pateikė aiškinamąjį raštą išvadai Nr. 21506020, kurioje nurodė, kad orientacinis patirtas nuostolis 4 175,62 EUR (įskaičiuota 101,00 EUR biuro paslaugos). UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" atliktą aiškinamąjį raštą išvadai Nr. 21506020 pateikė atsakovui reikalaudamas sumokėti likusią draudimo išmoką. 2015-07-15 atsakovas atsiuntė pranešimą Nr. SPCI- SK-835 kuriame pranešė, jog susipažinus su UAB Kauno nepriklausomų autoekspertų vertinimo ataskaita atsisako išmokėti papildomą išmoką nurodydamas, kadangi pagal žalos bylą Nr. TP10870 dėl to paties automobilio apgadinimo buvo išmokėtas žalos atlyginimas, o ieškovas nepateikė dokumentų, jog automobilį remontavo. Toks atsakovo motyvas nepagrįstas, nes sugadintą automobilį nebūtų buvę įmanoma eksploatuoti, bet to, draudimo kompanija ir policija po pastarojo draudiminio įvykio leido automobilį eksploatuoti. Kadangi išmokėjo 1000 EUR sumą žalai atlyginti, todėl 3 175,62 EUR sumai reiškia ieškinį. Prašo iš atsakovo priteisti nurodytą 3 175,62 EUR žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovas 2015 m. gegužės mėnesį gavo ieškovo pranešimą, kad 2015-05-04 Sodų g. Elektrėnuose iš automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. ( - ) (toliau – Automobilis), kuris yra apdraustas atsakovo, buvo pavogta Multimedia įranga. 2015-05-11 atsakovo atstovas apžiūrėjo Automobilį ir sudarė transporto priemonės apžiūros aktą (toliau – Aktas), kuriame fiksavo padarytą žalą. Pažymi, kad dėl to, jog 2014-12-07 ieškovo Automobilis buvo identiškai sugadintas vagystės metu, t.y. vagystės metu buvo apgadintos ir/ar pavogtos tos pačios Automobilio dalys, atsakovo atstovas Akte fiksavo ir anksčiau padarytus apgadinimus. Vykdydamas draudžiamojo įvykio tyrimą atsakovas gavo 2015-05-11 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo (toliau – Nutarimas). Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta padaryta žala – 1000 EUR. Vadovaudamasis atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatytu žalos dydžiu, o taip pat atsakovo darbuotojų ekspertiniu vertinimu, jog žalos dydis tikėtina atitinka nustatytąjį ikiteisminio tyrimo metu, atsakovas priėmė sprendimą išmokėti 1000 EUR (atėmus 10% draudimo išmokos dydžio išskaitą) dydžio draudimo išmoką. 2015-06-22 Ieškovas pateikė jo iniciatyva sudarytą nepriklausomų turto vertintojų turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, jog orientacinis Automobiliui padarytos žalos dydis yra 4074,62 EUR. Pažymi, kad Ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nėra nurodyta, kurios Automobilio dalys buvo jau sugadintos/pažeistos iki 2015-05-04 įvykio, o taip pat kad 2014-12-07 įvykusio įvykio metu padaryta žala nepašalinta. Atitinkamai, sprendžiant ar draudimo išmoka yra paskaičiuota ir išmokėta tinkamai, neįmanoma remtis turto vertinimo ataskaita. Be to, nesupranta, kodėl pačios ataskaitos rengimo išlaidos yra pridedamos prie žalos padarytos automobiliui dydžio. Šios išlaidos niekaip nesusijusios su draudimo išmoka ir atsakovui nekyla pareiga jas kompensuoti. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ne visi sugadinimai, padaryti 2014-12-07 įvykio metu, yra pašalinti pripažino ir savo parašu patvirtino pats ieškovas Akte. Nesutinka su nepagrįstu ieškovo argumentu, kad sugadinto Automobilio nebūtų buvę įmanoma eksploatuoti. Automobiliai be multimedijos įrangos yra be jokių kliūčių eksploatuojami, didžiojoje dalyje transporto priemonių tokios įrangos net nėra apskritai. Mano, kad atsakovas tinkamai paskaičiavo draudimo išmokos dydį, už Automobilio sugadinimus, kuriems vis tik yra taikoma draudimo apsauga, ir draudimo sutartį vykdė tinkamai.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė bei ieškovas prašė ieškinį patenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

8Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus.

9Ieškinys atmestinas.

10Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-10-18 atsakovas su ieškovu sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TP10149714, kuria apdraudė ieškovui priklausančią transporto priemonę VOLKSWAGEN, PASSAT, valst. Nr. ( - ). 2014-05-04 Sodų g. Elektrėnuose buvo įsilaužta į ieškovo automobilį VOLKSWAGEN, PASSAT, valst. Nr. ( - ), išdaužtas dešinės pusės priekinių durelių stiklas. Ieškovo nurodymu, iš automobilio pavogta MULTIMEDIA įranga. Kadangi nenustatytas nusikaltimą padaręs asmuo, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje yra sustabdytas.

11CK 6.193 straipsnyje yra suformuluotos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės. Teismų praktika aiškinant šią normą yra suformuota ir nuolat plėtojama. Pripažįstama, kad tam, jog būtų kvalifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; kt.) Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

12Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumus reglamentuoja CK ir Draudimo įstatymo normos. Pagal draudimo sutarties sampratą šia sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006). Draudimo sutarties šalys įprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, nes draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis), todėl kilus abejonių dėl sutarties sąlygų jos aiškintinos draudėjo naudai. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti aiškiai nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2014).

13Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Tik įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, o draudėjas ar naudos gavėjas įgyja teisę jos reikalauti (CK 6.987 str.; Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.).

14Šiuo atveju, atsižvelgiant į šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei pasisakymus matyti, kad atsakovas pripažino vagystę draudžiamuoju įvykiu, tačiau išmokėjo ne visą ieškovo prašytą draudimo išmoką.

15Remiantis draudžiamojo įvykio metu galiojusiu Draudimo įstatymo 95 straipsniu, teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo.

16Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir padarinius, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį; draudiko reikalavimu šie asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir padarinius, kuriuos jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai pateiktini draudikui. Įstatyme reglamentuojama draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti tvarka: draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką; draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį; atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikas, taikydamas vieną iš sankcijų – atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką – privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013; kt.).

18Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovui, draudikui, abejonių sukėlė tam tikros aplinkybės. Konkrečiai, analogiška vagystė jau buvo įvykdyta 2014-12-07, kurio metu padaryta žala ieškovo tam pačiam automobiliui: išdaužus automobilio stiklą pagrobta gamyklos įdiegta magnetola – navigacija. Ieškovas atsisakė atlikti remontą atsakovo lėšomis, bet pageidavo gauti draudimo išmoką.

19Šalių draudimo sutarčiai taikomų Taisyklių I ir II dalyje reglamentuota žalos nustatymo tvarka. Taisyklių 22 straipsnyje nustatyta, kad nuostolį, vadovaudamasis transporto priemonės apžiūros aktu ir kitais surinktais dokumentais, įvertina Draudikas. Nuostolis taip pat gali būti nustatomas vadovaujantis pateiktomis remonto dirbtuvių ar transporto priemonės tiekėjo sąskaitomis. Jei remontuojant transporto priemonę išaiškėja apžiūros metu nepastebėti apgadinimai, šie apgadinimai įtraukiami į nuostolių sumą, su sąlyga, kad prieš atliekant remontą apie nepastebėtus ir su įvykiu susijusius apgadinimus buvo informuotas Draudikas.

20Nurodytų transporto priemonių draudimo taisyklių II dalyje reglamentuota draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka.

21CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas konstatuoti jo kaltę, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį kasacinio teismo išskirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti, priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Etnomedijos intercentras“ v. Lietuvos Respublik?s sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-535/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką.

22Teismas, susipažinęs su šalių pateiktais rašytiniais įrodymais bei pasisakymais teismo posėdžių metu daro išvadą, kad būtent ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu. Konkrečiai, po pirmosios automobilio vagystės, atsisakęs remontuoti automobilį atsakovo lėšomis ir pasirinkęs gauti draudimo išmoką, nepateikė jokių įrodymų nei atsakovui, nei teismui, kaip automobilis atrodė po remonto, t.y. nepateikti jokie įrodymai apie įsigytą naują multimedijos (navigacijos) įrangą, jos kainą (vertę), įrodymai, kad durelės, kurios apgadintos pirmosios vagystės metu, taip pat priekinis automobilio skydas, buvo suremontuoti.

23Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

26Teismo posėdžio metu ieškovas teismui taip pat negalėjo nurodyti, kur buvo suremontuotas jo automobilis, kokios dalys pakeistos, kokia nauja įranga (kuri galimai pavogta antrosios vagystės metu) buvo įdėta. Todėl teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad iki antrosios vagystės automobilis nebuvo visiškai sutvarkytas. Šį prielaidos tikėtinumą dar labiau sustiprina tas faktas, kad po antrosios vagystės ieškovas draudikui patvirtino, jog vagystės metu neliestas multimedijos rėmelis, kištukai ištraukti (ne nupjauti), priekinės durys po pirmosios vagystės nebuvo tvarkytos (transporto priemonės apžiūros aktas pagal bylą Nr. TP11111).

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; kt.). Pagal CK 6.993 straipsnį draudėjas, prieš sudarydamas draudimo sutartį, privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui (1 dalis). Šiuo atveju po pirmojo įvykio ieškovas nepateikė įrodymų atsakovui, jos sumontavo naują multimedijos įrangą.

28Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą teismas mano, kad ieškovas neįrodė visų aplinkybių, būtinų reikalaujamai draudimo išmokai išmokėti, jau kartą dėl vagystės jam išmokėjus draudimo išmoką, nepateikus įrodymus apie atliktus automobilio remonto darbus ir sumontuotą įrangą. Teismo vertinimu atsakovo apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka atlyginti yra tinkama, teisinga ir atitinka draudimo taisykles bei teisingumo, protingumo principus.

29Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo.

30Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą (bylos nagrinėjimo atveju – atlyginti žalą), t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Kadangi pagrindinis ieškovo reikalavimas atmestas, teismas papildomai nepasisako dėl išvestinio reikalavimo (procesinių palūkanų priteisimo) ir šį reikalavimą atmeta.

31Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

32Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis bei atstovavimo išlaidos.

33Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovo ieškinį atmetus pastarosios atsakovui nėra priteisiamos (CPK 93, 98 str.).

34Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (LR CPK 96 str. 6 d.).

35Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270 straipsniais teismas,

Nutarė

36Ieškovo K. R. ieškinį atmesti.

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. dalyvaujant ieškovui K. R., ieškovo atstovei advokatei Ritai Petručionytei,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 5. Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad 2014-10-18 su ieškovu sudarė Transporto... 6. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė bei ieškovas prašė ieškinį... 8. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-10-18... 11. CK 6.193 straipsnyje yra suformuluotos bendrosios sutarčių aiškinimo... 12. Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumus reglamentuoja CK ir Draudimo... 13. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, draudžiamasis įvykis – tai... 14. Šiuo atveju, atsižvelgiant į šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei... 15. Remiantis draudžiamojo įvykio metu galiojusiu Draudimo įstatymo 95... 16. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudėjas, naudos... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikas, taikydamas... 18. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovui, draudikui,... 19. Šalių draudimo sutarčiai taikomų Taisyklių I ir II dalyje reglamentuota... 20. Nurodytų transporto priemonių draudimo taisyklių II dalyje reglamentuota... 21. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai... 22. Teismas, susipažinęs su šalių pateiktais rašytiniais įrodymais bei... 23. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 26. Teismo posėdžio metu ieškovas teismui taip pat negalėjo nurodyti, kur buvo... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo... 28. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą teismas mano, kad... 29. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl... 30. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti... 31. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 32. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, ieškovei nėra atlyginamos jos... 33. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė įrodymų apie... 34. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos,... 35. Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270 straipsniais teismas,... 36. Ieškovo K. R. ieškinį atmesti.... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...