Byla 2A-87/2014
Dėl preliminariosios sutarties pažeidimo, priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. Z. (O. Z.) ir atsakovų E. K. ir D. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo O. Z. ieškinį atsakovams E. K. ir D. J. dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir pagal atsakovų E. K. ir D. J. priešieškinį ieškovui O. Z. dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių, atsiradusių dėl preliminariosios sutarties pažeidimo, priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų be teisinio pagrindo įgytus 270 000 Lt, 27 222 Lt palūkanas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. spalio 2 d. sudarė su atsakovais preliminariąją sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo už 1 630 000 Lt parduoti ieškovui butą, esantį ( - ), o ieškovas įsipareigojo šį butą nupirkti. Ieškovas sumokėjo atsakovams 300 000 Lt avansą. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008 m. birželio 30 d., tačiau nurodytu terminu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, nes iki šio termino nebuvo išregistruota buto hipoteka. Preliminariosios sutarties 10.3 punkto pagrindu šalys pratęsė įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį įvykdymą neribotam laikui. 2009 m. sausio 29 d. susitarimu preliminarioji sutartis buvo nutraukta, o atsakovai įsipareigojo iki 2009 m. gruodžio 27 d. grąžinti ieškovui 300 000 Lt avansą, tačiau įsipareigojimą įvykdė iš dalies – grąžino tik 30 000 Lt.

5Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 29 d. susitarimą dėl preliminariosios sutarties pakeitimo, taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo atsakovams 30 000 Lt, sumokėtų ieškovui pagal 2009 m. sausio 29 d. susitarimą, priteisti 600 000 Lt nuostoliams atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad šalis sieję santykiai pagal preliminariąją sutartį pasibaigė 2008 m. spalio 2 d. Pasibaigus šiems santykiams, šalys nebegali viena iš kitos reikalauti įvykdyti prievolę natūra bei reikalauti nutraukti šiuos santykius, todėl 2009 m. sausio 29 d. susitarimas yra niekinis ir negaliojantis pagal CK 6.3 straipsnio 4 dalį bei CK 1.80 straipsnio nuostatas. Ieškovui atsisakius pirkti butą, 2009 m. rugsėjo 9 d. atsakovai jį pardavė kitiems asmenims už 1 000 000 Lt, todėl patyrė 600 000 Lt nuostolį, kurį ieškovas jiems turi atlyginti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 270 000 Lt įsiskolinimą, 27 222 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistus 270 000 Lt nuo 2011 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį patenkino iš dalies – priteisė atsakovams iš ieškovo 600 000 Lt nuostoliams atlyginti ir 10 000 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovo 9 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų – po 2 781 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad preliminariosios sutarties 2 punktu šalys įsipareigojo pagrindinę sutartį sudaryti iki 2008 m. birželio 30 d., tačiau iki šio termino pagrindinės sutarties sudarė, todėl šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Šalių žodinio susitarimo pratęsti įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį įvykdymą neribotam laikui teismas nepripažino galiojančiu, motyvuodamas CK 6.165 straipsnio 2 dalies nuostata dėl preliminariosios sutarties rašytinės formos, kurios reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia. Teismas pažymėjo, kad net ir šalims raštu susitarus pratęsti įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį įvykdymo terminą, nenurodžius kito konkretaus termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigtų 2008 m. spalio 2 d., t. y. praėjus vieneriems metams nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3 d.). Teismas konstatavo, kad 2009 m. sausio 29 d. susitarimo sudarymo metu šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį buvo pasibaigusi, tačiau sprendė, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti šį susitarimą negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujantį CK 6.3 straipsnio 4 daliai. Nustatęs, kad šalių prievolė pagal preliminariąją sutartį sudaryti pagrindinę sutartį baigėsi 2008 m. birželio 30 d., tolesnius šalių veiksmus, siekiant susitarti dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, teismas vertino kaip derybas dėl tokios sutarties sudarymo, o 2009 m. sausio 29 d. susitarimo 1 punkto sąlygą – kaip susitarimą nutraukti šias derybas. Teismas nustatė, kad susitarimo 2, 3 ir 7 punktais šalys susitarė dėl 300 000 Lt avanso ieškovui grąžinimo terminų ir tvarkos; kad įsipareigojimą atsakovai įvykdė iš dalies - grąžino tik 30 000 Lt avanso. Teismas sprendė, kad pagal 2009 m. sausio 29 d. susitarimą atsakovų prievolė grąžinti ieškovui avansą yra bendra, todėl negrąžintą 270 000 Lt avansą ir 27 222 Lt palūkanas ieškovui iš atsakovų priteisė solidariai (CK 6.6 str. 1 d.).

9Ieškovo teiginį, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, nes iki pagrindinės sutarties sudarymo nebuvo išregistruota buto hipoteka, teismas pripažino nepagrįstu. Teismas sprendė, kad atsakovų paaiškinimus apie tai, jog skoliniam įsipareigojimui, kuriam užtikrinti buvo įkeistas butas, padengti turėjo būti panaudoti ieškovo sumokėti 1 330 000 Lt, nes atsakovai neturėjo lėšų iš karto visam skoliniam įsipareigojimui įvykdyti, patvirtina 2009 m. rugsėjo 9 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, pagal kurias tretieji asmenys dalį pirkimo kainos už butą įsipareigojo sumokėti atsakovo E. K. skoliniam įsipareigojimui padengti ir šio įsipareigojimo įvykdymas buvo pagrindas buto hipotekai išregistruoti, ir preliminariosios sutarties sąlyga dėl 1 330 000 Lt sumokėjimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną. Nenustatęs, kad pagal preliminariosios sutarties sąlygas buto hipoteka turėjo būti išregistruota iki pagrindinės sutarties sudarymo, teismas laikė įrodyta atsakovų įrodinėjamą aplinkybę, kad pagrindinę sutartį sudaryti atsisakė ieškovas. Pripažinęs, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė įvykdyti įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, iš ieškovo atsakovų naudai priteisė 600 000 Lt nuostolių, kuriuos sudaro atsakovų negautos pajamos, t. y. skirtumas tarp kainos, kurią turėjo sumokėti ieškovas pagal preliminariąją sutartį, ir kainos, kurią atsakovams sumokėjo tretieji asmenys pagal 2009 m. rugsėjo 9 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.249 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad nors 2009 m. sausio 29 d. susitarimu šalys susitarė, kad ieškovas turi pirmenybės teisę reikalauti, kad atsakovai parduotų ieškovui butą už 1 500 000 Lt kainą, ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad jis buvo realiai pasirengęs pirkti butą už šią kainą.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovams priteisti 600 000 Lt nuostoliams atlyginti, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šį atsakovų priešieškinio reikalavimą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir ex officio pakeitė priešieškinio pagrindą, priteisdamas atsakovams 600 000 Lt nuostolių, remdamasis aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė patys atsakovai, tuo pažeidė CPK 12 ir 141 straipsnius ir sudarė pagrindą abejoti teismo nešališkumu.

132. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, įtvirtintas CPK 178 ir 185 straipsniuose. Nors sprendime teismas formaliai nurodė, kad jis priima sprendimą remdamasis byloje esančia įrodymų visuma, tačiau nesirėmė byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Sprendimui priteisti iš ieškovo 600 000 Lt nuostoliams padengti teismas laikė pakankamu atsakovės D. J. posėdyje duotą paaiškinimą, kad ieškovas neva dar iki 2008 m. birželio 30 d. telefoninio pokalbio metu sakęs buto nepirksiąs. Šis paaiškinimas neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės, todėl turėjo būti teismo vertinamas kritiškai ir teismas neturėjo juo remtis. Kartu su dubliku ir atsiliepimu į priešieškinį ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, paneigiančius atsakovų argumentus dėl susitarimo negaliojimo ab initio pagal CK 1.80 straipsnį ir patvirtinančius reikalavimo priteisti iš ieškovo nuostolius nepagrįstumą, tačiau teismas šių įrodymų netyrė, nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė.

143. Priešieškinis buvo priimtas pažeidžiant CPK 143 straipsnio reikalavimus, o patenkinus ieškinį ir tuo pačiu metu patenkinus priešieškinio dalį, teismas pažeidė priešieškinio instituto sąvoką. Pasirašius susitarimą ir geruoju susitarus ateityje nesudaryti pagrindinės sutarties, šalys savo veiksmais patvirtino, kad preliminarioji sutartis nutraukiama šalių susitarimu, o ne dėl kurios nors šalies neteisėtų veiksmų. Teismas atsakovų reikalavimą pripažinti susitarimą negaliojančiu atmetė, todėl vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, turėjo atmesti ir reikalavimą priteisti nuostolius.

154. Teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariųjų sutarčių galiojimo terminą bei preliminariųjų sutarčių sąlygų pakeitimo sudarymo formą. Preliminariosios sutarties 7 punkte šalys numatė konkretų pagrindinės sutarties sudarymo terminą –2008 m. birželio 30 d. Kartu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta iki nurodytos datos dėl ne nuo šalių priklausančių aplinkybių, preliminariosios sutarties terminas pratęsiamas neribotam laikui. Preliminarioji sutartis nepasibaigė 2008 m. birželio 30 d. ir tai patvirtina atsakovų veiksmai po šios datos (atsakovų 2008 m. lapkričio 27 d. kvietimas atvykti 2008 m. gruodžio 17 d. į Vilniaus raj. 4 notarų biurą).

165. Teismo išvada, kad preliminariosios sutarties 10.3 punktas yra nepakankamas preliminariosios sutarties terminui pratęsti, nepagrįsta. Teismo išvada dėl preliminariosios sutarties termino pasibaigimo 2008 m. birželio 30 d. padaryta neatsižvelgiant į šalių ketinimus sudarant preliminariąją sutartį, nevertinat šalių veiksmų po 2008 m. birželio 30 d. ir neatsižvelgiant į šalių nuomonę dėl sutarties galiojimo termino. Be to, tokia išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 priimtoje nutartyje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, proceso šalių pozicijos patvirtina, kad nesudarius pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties iki 2008 m. birželio 30 d., šalys savo veiksmais iš esmės siekė preliminariosios sutarties pratęsimo, o ne jos pabaigos.

176. Nepagrįstos teismo išvados, kad preliminariąja sutartimi šalys nebuvo susitarusius dėl buto hipotekos išregistravimo iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo; kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog buto iki 2008 m. birželio 30 d. nepirko dėl neišregistruotos hipotekos. Teismas neteisingai vertino sutarties 7 punkto žodinį turinį, o sutarties sąlygos dėl buto apribojimų panaikinimo iki pagrindinės sutarties sudarymo subjektyvaus aiškinimo metodo netaikė ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotais sutarčių aiškinimo principais. Tarp preliminariojoje sutartyje nurodytų buto apribojimų hipoteka, kaip atskira apribojimų rūšis, nėra numatyta, tačiau yra aiškiai nurodyta, kad parduodant butą ieškovui visi apribojimai turi būti panaikinti. Sudarydamas preliminariąją sutartį ieškovas neišreiškė savo sutikimo pirkti hipoteka apsunkintą butą.

187. Teismas priteisė iš ieškovo 600 000 Lt nuostoliams atlyginti, nenustatęs visų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas netyrė atsakovų reikalaujamo atlyginti nuostolių dydžio realumo ir pagrįstumo. Dėl 2009 metais prasidėjusios ekonominės krizės Lietuvoje nekilnojamojo turto kainos per metus sumažėjo 40 % ir atsakovų buto pardavimo vidutinė rinkos kaina 2009 m. rugsėjo 9 d. sudarė apie 978 000 Lt (1*630*000 Lt x 40%). Butas buvo parduotas tretiesiems asmenims už 1 000 000 Lt, todėl netiesioginių nuostolių dėl ieškovo kaltės atsakovai nepatyrė. Teismas, pripažindamas, kad preliminarioji sutartis pasibaigė 2008 m. birželio 30 d., turėjo atmesti atsakovų reikalavimą priteisti nuostolius, nes baigėsi 3 metų ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 str. 8 d.).

198. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovą nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ir tuo pačiu visai nevertino atsakovų, kaip preliminariosios sutarties bei kaip šio proceso šalies, sąžiningumo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nesąžininga preliminariosios sutarties ir susitarimo šalis yra atsakovai.

209. Teismas šioje byloje buvo šališkas, todėl neįvykdė teisingumo ir neužtikrino visapusiško ir objektyvaus bylos nagrinėjimo bei ieškovo teisės į teisingą teismą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje.

21Atsakovai su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

221. Nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pakeitė priešieškinio pagrindą. Vienas iš atsakovų priešieškinio reikalavimų buvo priteisti iš ieškovo 600 000 Lt nuostolių. Faktinis pagrindas – ieškovo preliminariosios sutarties pažeidimas, jam atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovai šias faktines aplinkybes grindė priešieškinio argumentais, rašytiniais įrodymais bei atsakovės paaiškinimais teisme, kurie laikytini įrodymais.

232. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismas pažeidė šalių įrodinėjimo pareigą. Atsakovai savo atsikirtimus ir priešieškinio reikalavimus grindė leistinais įrodymais. Ieškovo pateikti dokumentai nepaneigia atsakovų pateiktų į bylą įrodymų turinio, o ieškovo pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose negali būti laikoma įrodymais.

243. Priimdamas priešieškinį teismas nepažeidė civilinio proceso kodekse įtvirtintų proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principų. Priešingai, priimdamas atsakovų priešieškinį, teismas šiuos principus įgyvendino sutaupydamas tiek teismo, tiek bylos šalių laiką.

254. Teismo išvada, kad preliminarioji sutartis negali galioti ilgiau nei metus, yra teisinga.

265. Teismas pagrįstai priteisė nuostolių atlyginimą, o ieškovo argumentai dėl sumažėjusios buto kainos bei jo vertės yra neparemti jokiais rašytiniais įrodymais. Apelianto argumentai dėl senaties yra nereikšmingi, nes ieškovas neprašė taikyti senaties.

276. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei atsakovės teisme duoti paaiškinimai patvirtina ieškovą pažeidusiu preliminariąją sutartį. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad preliminariąją sutartį pažeidė atsakovai.

287. Ieškovas nenurodo, kokie konkrečiai teismo veiksmai laikytini šališkais, todėl teismo šališkumo neįrodė.

29Atsakovai apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip: ieškinį atmesti; pripažinti 2009 m. sausio 29 d. susitarimą dėl preliminariosios sutarties pakeitimo negaliojančiu ab initio ir taikyti niekinio sandorio pasekmes – priteisti atsakovams iš ieškovo 30 000 Lt; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

301. 2009 m. sausio 29 d. susitarimas dėl preliminariosios sutarties pakeitimo yra niekinis ir negaliojantis ab initio dėl šių aplinkybių: susitarimo pavadinimas įvardijamas „susitarimas dėl 2007 m. spalio 2 d. preliminariosios sutarties dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pakeitimo“; šio susitarimo 1 punktas nustato, kad „šalys susitaria nutraukti preliminariąją sutartį ir nesudarinėti turto pirkimo-pardavimo sutarties pagal preliminariosios sutarties sąlygas“; atsakovė paaiškino, kad šį susitarimą pasirašė tik todėl, kad suprato, jog šis susitarimas neturi jokios teisinės galios ir nesukurs jokių teisinių pasekmių. Teismas, nustatęs, kad šalių ikisutartiniai santykiai pasibaigė 2008 m. birželio 30 d, negalėjo konstatuoti, kad 2009 metų susitarimas yra galiojantis bei sukuriantis teisines pasekmes šalims, nes šiuo susitarimu siekiama pakeisti jau nesamą teisinį santykį.

312. Susitarimo pagrindu atsakovai sumokėjo ieškovui 30 000 Lt, todėl pripažinus jį negaliojančiu, teismas turėtų taikyti restituciją ir priteisti atsakovams iš ieškovo 30 000 Lt.

323. Konstatavęs, kad preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, kad iš ieškovo sumokėtų 300 000 Lt, 100 000 Lt buvo laikomi sutarties užtikrinimu, teismas negalėjo tenkinti ieškovo ieškinio visa apimtimi, o turėjo laikyti, kad iš sumokėtų ieškovui 300 000 Lt negali būti priteisiam 100 000 Lt, todėl teismas galėjo ieškovui priteisti tik 170 000 Lt jo sumokėto pagal preliminariąją sutartį avanso.

33Ieškovas su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, jame nėra nurodyta, kokios konkrečiai aplinkybės patvirtina sprendimo dalies, kuria visiškai patenkintas ieškinys ir atmestas atsakovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 29 d. susitarimą, neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, t. y. nėra nurodytas privalomas apeliacinio skundo pagrindas, o skundas grindžiamas vien samprotavimais, neparemtais jokiais įrodymais; atsakovų pozicija dėl susitarimo negaliojimo yra nenuosekli; skundas motyvuotas tikrovės neatitinkančiais faktais. Atsiliepime į apeliacinį skundą pakartojama dalis ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

36Byloje nustatyta, kad 2007 m. spalio 2 d. ieškovas ir atsakovai sudarė preliminariąją sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo už 1 630 000 Lt parduoti ieškovui butą, o ieškovas įsipareigojo šį butą nupirkti (1 t., 7, 9 b. l.). Preliminariąja sutartimi šalys įsipareigojo pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pasirašyti iki 2008 m. birželio 30 d. (sutarties 2 p.); susitarė, kad, nesudarius pagrindinės sutarties dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios, šalys įsipareigoja tomis pačiomis sąlygomis pratęsti šią sutartį neterminuotam laikui (sutarties 10.3 p.). Preliminariosios sutarties 3 punkte nustatyta, kad sutarties sudarymo užtikrinimui ieškovas perduoda atsakovams 100 000 Lt, likusius 1 530 000 Lt ieškovas įsipareigoja sumokėti taip: 50 000 Lt – iki 2008 m. sausio 2 d., 150 000 Lt – iki 2008 m. vasario 10 d., 1 330 000 Lt – 2008 m. birželio 30 d. (sutarties 4 p.). Pagal preliminariąją sutartį ieškovas sumokėjo atsakovams 300 000 Lt. Pagrindinė sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta. 2008 m. lapkričio 27 d. atsakovai pateikė ieškovui pranešimą apie kvietimą 2008 m. gruodžio 17 d. 9 val. atvykti į Vilniaus rajono 4-ąjį notaro biurą buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti (1 t., 76 b. l.). Šalys 2009 m. sausio 29 d. sudarė susitarimą dėl preliminariosios sutarties pakeitimo, kuriuo susitarė nutraukti preliminariąją sutartį ir nesudarinėti pagrindinės sutarties, taip pat susitarė, kad atsakovai iki 2009 m. gruodžio 24 d. grąžins ieškovui 300 000 Lt, sumokėtus pagal preliminariąją sutartį (susitarimo 2, 3 p.) ( 1 t., 12-13 b. l.). Ieškovui iki šiol yra grąžinta 30 000 Lt (1 t., 17 b. l.). 2009 m. rugsėjo 9 d. atsakovai butą pardavė tretiesiems asmenims už 1 000 000 Lt (1 t., 14-16, 125-139 b. l.).

37Dėl teismo šališkumo

38Ieškovas teigia, kad teismas buvo šališkas, todėl byla nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta. Teisėjų kolegija šiems ieškovo argumentams nepritaria. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių pagrindinė garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Šis išaiškinimas taip pat reiškia, kad turi būti šalinamos visos prielaidos, kurios gali kelti abejonių atskiro teisėjo ar visos kolegijos nešališkumu. CPK 64 straipsnyje nurodyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. CPK 65 straipsnyje išvardinti konkretūs atvejai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. CPK 66 straipsnyje nurodyta, kad be CPK 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

39Ieškovas nereiškė nušalinimo bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusiai teisėjai. Apeliaciniame skunde jis nenurodo konkrečių teismo šališkumą pagrindžiančių aplinkybių. Tai, kad ieškovui iš dalies buvo priimtas nepalankus sprendimas – patenkinta atsakovų priešieškinio dalis – teismo šališkumo neįrodo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvados dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

40Dėl preliminariosios sutarties pabaigos momento

41Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Vienas iš preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminariosios sutarties 2 punktu šalys įsipareigojo iki 2008 m. birželio 30 d. pasirašyti turto pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 10.3 punkte buvo numatyta, kad nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios, šalys įsipareigoja tokiomis pačiomis sąlygomis pratęsti sutartį neterminuotam laikui. Ieškovo manymu, teismas netinkamai nustatė preliminariosios sutarties pabaigą. Teigia, kad po 2008 m. birželio 30 d. preliminarioji sutartis nepasibaigė, nes buvo pratęsta neterminuotam laikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentas, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas neribotam laikui išankstiniu šalių rašytiniu susitarimu, nepagrįstas. Sutarties 10.3 punkto turinys nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo iš anksto susitarta sutartį pratęsti. Šioje sutarties sąlygoje numatyta: „nesudarius pagrindinės sutarties dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios, šalys įsipareigoja tomis pačiomis sąlygomis pratęsti šią sutartį neterminuotam laikui“. Taigi šiame punkte nėra nustatytas išankstinis susitarimas dėl sutarties pratęsimo – šalys įsipareigojo tokį susitarimą sudaryti tokiomis pačiomis sąlygomis, todėl abiems šalims buvo aišku, kad susitarimas privalo būti rašytinis. Pagal CK 6.165 straipsnio 2 dalį preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 str. 4 d.). Ieškovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į šalių veiksmus ir šalių paaiškinimus, t. y. į tai, kad šalys laikė, jog preliminarioji sutartis yra pratęsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių valia nepakeičia imperatyvių įstatymo normų galiojimo, t. y. to, kad nesant rašytinio susitarimo, preliminariosios sutarties pakeitimai nėra galiojantys (CK 6.165 str. 2 d., 6.192 str. 4 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2008 m. birželio 30 d. šalims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties ir rašytinio susitarimo dėl preliminariosios sutarties pratęsimo, preliminarioji sutartis pasibaigė. Šalių veiksmus po preliminariosios sutarties pasibaigimo teismas pagrįstai vertino kaip derybas dėl sutarties sudarymo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė preliminariosios sutarties pabaigą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė preliminariosios sutarties pabaigos datą, todėl ieškovo argumentai šiuo aspektu pripažintini nepagrįstais.

42Dėl ieškovo pagal preliminariąją sutartį perduotos pinigų sumos

43CK 6.156 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta, rašytinio susitarimo dėl šio termino pratęsimo preliminariosios sutarties šalys nesudarė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje taip pat pasisakyta, kad kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011).

44Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo sumokėtų 300 000 Lt dalis nelaikytina avansu ir dėl to neturėjo būti priteista iš atsakovų, nepagrįsti. Preliminariosios sutarties 3 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo užtikrinimui ieškovas perduota atsakovui 100 000 Lt. Sutarties 10.1 punkte numatyta, kad ieškovui nustatytu terminu atsisakius pirkti sutartyje nurodytą turtą, 100 000 Lt jam negrąžinama. Taigi ieškovo sumokėtus 100 000 Lt galima pripažinti prievolės įvykdymo užtikrinimu, tačiau ši suma atliko ir avanso funkciją. Buto kaina preliminariojoje sutartyje buvo nustatyta 1 630 000 Lt. Preliminariojoje sutartyje nurodyti mokėjimai, kuriuos ieškovas turėjo atlikti, sudaro 1 630 000 Lt – būtent visą sutartą buto kainą, todėl nėra pagrindo sutikti, kad ieškovo sumokėtų pinigų dalis neturėtų būti pripažinta avansu. Iš sutarties turinio galima spręsti, kad 100 000 Lt laikomas prievolės įvykdymo užtikrinimu, tačiau vien tai, kad sutartyje nurodyta, jog 100 000 Lt perduodama sutarties užtikrinimui, nesudaro pagrindo teismui savo iniciatyva spręsti dėl netesybų atsakovams priteisimo ar šia suma sumažinti ieškovo iš atsakovų prašomą priteisti sumą. Nors sutarties 10.1. punkte ir numatyta, kad ieškovui nustatytu terminu atsisakius pirkti sutartyje nurodytą turtą, 100 000 Lt jam negrąžinami, tačiau iš 2009 m. sausio 29 d. susitarimo matyti, kad šios sumos atsakovai neįskaitė į ieškovui grąžintiną avanso sumą, kadangi nurodytu susitarimu įsipareigojo ją visą (300 000 Lt) grąžinti ieškovui. Bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia šalys savo procesiniuose dokumentuose reikšdamos reikalavimus. Reikalavimas priteisti netesybas laikytinas savarankišku materialiniu teisiniu reikalavimu. Tokio reikalavimo atsakovai nepareiškė, įrodymų, kad atliko 100 000 Lt įskaitymą nepateikė. Atsakovai priešieškiniu neprašė priteisti iš ieškovo netesybų, todėl jų argumentai dėl ieškovui priteistinų tik 170 000 Lt iš 270 000 Lt nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju avansą iš ieškovo atsakovai gavo pagal preliminariąją sutartį; nesudarius pagrindinės sutarties teisėtas pinigų gavimo pagrindas išnyko. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovų pagal preliminariąją sutartį sumokėtus pinigus.

45Dėl 2009 m. sausio 29 d. susitarimo galiojimo

46Šalys 2009 m. sausio 29 d. sudarė susitarimą, kuriuo nutarė nutraukti preliminariąją sutartį ir nesudarinėti turto pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovai įsipareigojo grąžinti ieškovui sumokėtą avansą susitarime nustatytais terminais, bei susitarė dėl kitų sutarties pasibaigimo pasekmių. Atsakovai teigia, kad teismas nepagrįstai šio susitarimo nepripažino prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms - CK 6.3 straipsnio 4 daliai, motyvuodami tuo, kad susitarimo sudarymo metu preliminarioji sutartis buvo pasibaigusi, todėl šalys negalėjo susitarti dėl jos pakeitimo.

47Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.3 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kokiais kriterijais vadovautis sprendžiant dėl teisės normos imperatyvaus pobūdžio. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovais, kad 2009 m. sausio 29 d. susitarimo sudarymo metu preliminarioji sutartis buvo pasibaigusi, todėl jos keisti šalys neturėjo galimybės, tačiau atkreipia dėmesį, kad sutartimi siekiami tikslai atskleidžiami ne pagal sutarties pavadinimą, o pagal sutarties turinį. Nors susitarimas pavadintas preliminariosios sutarties pakeitimu, tačiau jame nustatytos sąlygos patvirtina, kad sutarimu šalys siekė susitarti dėl preliminariosios sutarties pasibaigimo pasekmių – susitarė dėl avanso grąžinimo ieškovui, nustatė avanso grąžinimo terminus ir tvarką, aptarė nuomos sutarties tolesnį galiojimą, ieškovo pirmenybės teisę iki 2009 m. gruodžio 24 d. pirkti butą. Sutartyje šalys neaptarė nieko, kas negalėtų būti įvykdoma. Šis susitarimas vertintinas kaip padarinių dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pagal preliminariąją sutartį išsprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2009 m. sausio 29 d. susitarimo negalima pripažinti prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi CK 6.3. straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvas nebuvo pažeistas.

48Dėl atsakovų patirtų nuostolių atlyginimo

49Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 600 000 Lt nuostolių, kuriuos jie patyrė dėl prarastos galimybės turtą parduoti didesne kaina. Teismas šį atsakovų reikalavimą tenkino. Ieškovo manymu, sprendimą dėl 600 000 Lt nuostolių priteisimo teismas priėmė vadovaudamasis tik tikimybių pusiausvyros principu, pakeitęs priešieškinio pagrindą, tinkamai neištyręs ir neįvertinęs bylos aplinkybių, priešieškinį priėmė pažeisdamas CPK 143 straipsnio reikalavimus, o patenkinęs ieškinį ir priešieškinio dalį, pažeidė priešieškinio instituto sampratą.

50Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad teismas ex officio pakeitė priešieškinio pagrindą. Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti 2009 m. sausio 29 d. susitarimą negaliojančiu, taip pat priteisti iš ieškovo 600 000 Lt nuostolių, patirtų nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Šį piniginį reikalavimą atsakovai grindė tuo, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl privalo atlyginti jų patirtus nuostolius, kuriuos sudaro šalių sulygtos buto kainos ir tretiesiems asmenims parduotos kainos skirtumas. Teismas atsakovų priešieškinį nagrinėjo pareikštų reikalavimų ribose bei nurodytų aplinkybių kontekste, todėl teigti, kad teismas pakeitė priešieškinio faktinį pagrindą, negalima.

51CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimta 2012 m. birželio 22 d., posėdis paskirtas 2012 m. rugpjūčio 20 d. (1 t., 105 b. l.) Priešieškinis teismui pateiktas 2012 m. liepos 31 d. (1 t., 116 b. l.). Priešieškinį atsakovai pateikė jau po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, tačiau teismas, manydamas, kad priešieškinio priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, jį priėmė, todėl ieškovo nurodyto CPK 143 straipsnio nepažeidė.

52Ieškovas teigia, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, kadangi jie iki 2008 m. birželio 30 d. neišregistravo buto hipotekos. Teisėjų kolegija su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl hipotekos išregistravimo įtakos pagrindinės sutarties sudarymui. Teismas tinkamai aiškino preliminariosios sutarties sąlygas dėl apribojimų butui panaikinimo, atsižvelgė į vėlesnės atsakovų sudarytos sutarties sąlygas dėl hipotekos išregistravimo, todėl turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad hipoteka turėjo būti išregistruota ieškovui sumokėjus atsakovams likusius 1 330 000 Lt. Šios aplinkybės sudarė teismui pagrindą konstatuoti, kad dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo nėra atsakovų kaltės. Atsakovai neatsisakė sudaryti sutarties, jų suinteresuotumas parduoti turtą išliko. Tai patvirtina vėlesnė su trečiaisiais asmenimis atsakovų sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis bei bylos šalių 2009 m. sausio 29 d. susitarimas, kuriuo ieškovui buvo suteikta pirmumo teisė iki metų pabaigos įsigyti iš atsakovų butą.

53Ieškovo manymu, teismas priteisė iš jo atsakovams nuostolių atlyginimą nenustatęs nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, įtvirtintų CK 6.246-6.249 straipsniuose. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais iš dalies sutinka.

54Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti tik nuostolių atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, pažymėjo, kad ir ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vėlesnėse nutartyse yra konstatavęs, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatoma palyginus kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą. Taikant kainų skirtumo principą, sutartis turi būti sudaroma per protingą terminą ir protingomis sąlygomis, t. y. turi būti įvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys. Pažymėtina, kad kainų skirtumo principas yra tik vienas, bet ne vienintelis galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010).

55Sprendžiant dėl nuostolių parastos galimybės vertės forma atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste svarbios šios aplinkybės. Pirmiausia atsakovai teisę į nuostolių atlyginimą turi tik tuo atveju, jeigu ieškovas nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 str. 4 d.). Ieškovas neįrodė, kad buto pirkimo-pardavimo sutartį atsisakė sudaryti dėl kokių nors objektyvių priežasčių, kadangi jo nurodyta versija dėl hipotekos neišregistravimo pripažinta nepagrįsta, todėl būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį atsisakė sudaryti nesant objektyvaus pagrindo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių ikisutartinius santykius, aiškinimo ir taikymo praktiką, nors nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007). Nagrinėjamoje byloje svarbu atsižvelgti į abiejų šalių veiksmus po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo. Šiuo atveju reikšmingas 2009 m. sausio 29 d. šalių susitarimas, kuriame aptartos preliminariosios sutarties pasibaigimo pasekmės. Atsakovai įsipareigojo grąžinti ieškovui gautą avansą, suteikė jam pirmumo teisę iki pat 2009 m. gruodžio 24 d. įsigyti atsakovų parduodamą butą, todėl šie atsakovų veiksmai rodo, kad patys atsakovai nelaikė ieškovo nesąžininga sutarties šalimi. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad šalys susitarė dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pagal preliminariąją sutartį nesudarymo pasekmių. Atsakovai ieškovui pretenzijų nereiškė, iki pat 2009 metų pabaigos suteikė jam teisę įsigyti butą, kurį pardavė kitiems asmenims nepasibaigus šiam terminui. Tai, kad po 2009 m. sausio 29 d. susitarimo praėjus keleriems metams pasikeitė atsakovų nuomonė dėl šalių ikisutartinių teisinių santykių pasibaigimo pasekmių, nėra pagrindas ieškovą pripažinti nesąžininga sutarties šalimi. Nekonstatavus ieškovo nesąžiningumo, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovų patirtų nuostolių atlyginimo.

56Net ir pripažinus ieškovą nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, tai savaime nesąlygoja nuostolių atsakovams priteisimo, kadangi būtina nustatyti, ar atsakovų patirtų nuostolių atsiradimą lėmė ieškovo veiksmai/neveikimas. Šios bylos kontekste svarbu įvertinti tai, kad preliminariąja sutartimi šalys tarėsi dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Taigi būsimos sutarties objektas buvo nekilnojamasis turtas. Nekilnojamasis turtas yra specifinė turto rūšis, o nekilnojamojo turto rinka – išskirtinė sritis, kurioje vykstantis ekonominiai pokyčiai yra sunkiai prognozuojami ir nepriklausantys nuo šalių valios. Nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas visuomet yra susijęs su tam tikra finansine rizika. Pirkėjas rizikuoja tuo, kad kritus kainoms jis tą patį turtą galėtų įsigyti mažesne kaina, pardavėjai – kad kitu metu turtą jie būtų pardavę brangiau ir daugiau išlošę. Preliminariojoje sutartyje pagrindinės sutarties sudarymo data buvo numatyta 2008 m. birželio 30 d. Turtą atsakovai tretiesiems asmenims pardavė tik 2009 m. rugsėjo mėnesį. Lietuvoje ekonomikos krizės požymiai visuotinai pripažįstami nuo 2008 metų pabaigos. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje ekonomikos krizė sąlygojo nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, t. y. spartų nekilnojamojo turto objektų vertės kritimą. Kaip jau buvo nurodyta, kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Atsakovai butą pardavė ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Taigi ieškovo veiksmai nesąlygojo sumažėjusios nekilnojamojo turto rinkos kainos. Aplinkybė, kad ieškovui atsisakius pirkti atsakovų butą, nekilnojamojo turto kainos krito, nesudaro pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir sumažėjusios nekilnojamojo turto rinkos kainos buvimo. Konstatuoti, kad tretieji asmenys būtent už šalių preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą 2008 metais būtų įsigiję atsakovų butą, taip pat negalima.

57Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino bylai svarbias aplinkybes – šalių santykius lėmusių veiksmų pobūdį, neatsižvelgė į objektyvius nuo šalių valios nepriklausančius ekonominius procesus, todėl nepagrįstai konstatavo atsakovams teisę į nuostolių parastos galimybės vertės forma atlyginimą. Tokiu atveju yra pagrindas sprendimo dalį, kuria priešieškinis patenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinio dalį dėl nuostolių priteisimo atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

58Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi teisinės įtakos nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui.

59Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

60Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovų priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo areštuotas 630 000 Lt vertės ieškovui priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo esant nepakankamai – areštuotos turtinės teisės ir piniginės lėšos (1 t., 140-141, 147 b. l.). Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d., 331 str. 6 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovų priešieškinis patenkintas, panaikinta ir atsakovų priešieškinis atmestas, todėl vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

61Dėl šių priežasčių naikintina teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta sprendimui įsiteisėjus sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 610 000 Lt.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

63Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

64Pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinus priešieškinio dalį, iš ieškovo atsakovams buvo priteista 10 000 Lt žyminio mokesčio už patenkintą priešieškinio turtinį reikalavimą. Teismo sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo panaikinus, panaikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atsakovams priteisimo. Taip pat naikintina sprendimo dalis, kuria valstybei iš ieškovo priteisti 9 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

65Skundžiamu sprendimu valstybei iš atsakovų buvo priteisti 5 544 Lt žyminio mokesčio ir 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsakovų priešieškinį atmetus visa apimtimi, iš jų priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos padidėjo iki 27 Lt, todėl yra pagrindas sprendimo dalį, kuria iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteista po 2 781 Lt, pakeisti, iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteisiant po 2 785,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

66Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

67Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 500 Lt žyminio mokesčio (2 t., 17 b. l.). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 8 500 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (2 t., 43 b. l.). Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina ieškovui 1 500 Lt žyminis mokestis (iš kiekvieno atsakovo po 750 Lt), o valstybei - atidėtas 8 500 Lt žyminis mokestis (iš kiekvieno atsakovo po 4 250 Lt) (CPK 93 str. 96 str.).

68Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

69Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti.

70Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo O. Z. (O. Z.) atsakovams E. K. ir D. J. priteista 600 000 Lt nuostoliams atlyginti ir 10 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šią atsakovų E. K. ir D. J. priešieškinio dalį atmesti.

71Sprendimo dalis, kuriomis ieškovo O. Z. ieškinys patenkintas ir kita atsakovų E. K. ir D. J. priešieškinio dalis atmesta, palikti nepakeistas.

72Sprendimo dalį, kuria iš atsakovų E. K. ir D. J. valstybei priteista po 2 781 Lt, pakeisti ir priteisti valstybei iš atsakovų E. K. ir D. J. po

732 785 (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis) Lt 50 ct bylinėjimosi išlaidų.

74Panaikinti sprendimo dalį, kuria valstybei iš ieškovo O. Z. (O. Z.) priteisti 9 (devyni) Lt bylinėjimosi išlaidų.

75Panaikinti sprendimo dalį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovo O. Z. (O. Z.) turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintas iki 610 000 Lt.

76Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovų E. K. ir D. J. priešieškinio reikalavimams užtikrinti už 630 000 Lt pritaikytą ieškovo O. Z. (O. Z.), a. k. ( - ) kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, jo esant nepakankamai – turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą (Turto arešto akto Nr. 2012006339).

77Priteisti ieškovui O. Z. (O. Z.), a. k. ( - ) iš atsakovų E. K., a. k. ( - ), ir D. J., a. k. ( - ) po 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

78Priteisti valstybei iš atsakovų E. K., a. k. ( - ), ir D. J., a. k. ( - ) po 4 250 (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt) Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

79Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 5. Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 29... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Teismas nustatė, kad preliminariosios sutarties 2 punktu šalys įsipareigojo... 9. Ieškovo teiginį, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16... 12. 1. Teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir ex officio pakeitė... 13. 2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo... 14. 3. Priešieškinis buvo priimtas pažeidžiant CPK 143 straipsnio reikalavimus,... 15. 4. Teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas,... 16. 5. Teismo išvada, kad preliminariosios sutarties 10.3 punktas yra nepakankamas... 17. 6. Nepagrįstos teismo išvados, kad preliminariąja sutartimi šalys nebuvo... 18. 7. Teismas priteisė iš ieškovo 600 000 Lt nuostoliams atlyginti, nenustatęs... 19. 8. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovą nesąžininga preliminariosios... 20. 9. Teismas šioje byloje buvo šališkas, todėl neįvykdė teisingumo ir... 21. Atsakovai su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.... 22. 1. Nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pakeitė... 23. 2. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismas pažeidė šalių... 24. 3. Priimdamas priešieškinį teismas nepažeidė civilinio proceso kodekse... 25. 4. Teismo išvada, kad preliminarioji sutartis negali galioti ilgiau nei metus,... 26. 5. Teismas pagrįstai priteisė nuostolių atlyginimą, o ieškovo argumentai... 27. 6. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei atsakovės teisme duoti... 28. 7. Ieškovas nenurodo, kokie konkrečiai teismo veiksmai laikytini šališkais,... 29. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį... 30. 1. 2009 m. sausio 29 d. susitarimas dėl preliminariosios sutarties pakeitimo... 31. 2. Susitarimo pagrindu atsakovai sumokėjo ieškovui 30 000 Lt, todėl... 32. 3. Konstatavęs, kad preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo... 33. Ieškovas su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad skundas... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 36. Byloje nustatyta, kad 2007 m. spalio 2 d. ieškovas ir atsakovai sudarė... 37. Dėl teismo šališkumo... 38. Ieškovas teigia, kad teismas buvo šališkas, todėl byla nebuvo visapusiškai... 39. Ieškovas nereiškė nušalinimo bylą pirmosios instancijos teisme... 40. Dėl preliminariosios sutarties pabaigos momento... 41. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame... 42. Dėl ieškovo pagal preliminariąją sutartį perduotos pinigų sumos... 43. CK 6.156 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje... 44. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo sumokėtų 300 000 Lt... 45. Dėl 2009 m. sausio 29 d. susitarimo galiojimo... 46. Šalys 2009 m. sausio 29 d. sudarė susitarimą, kuriuo nutarė nutraukti... 47. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms... 48. Dėl atsakovų patirtų nuostolių atlyginimo... 49. Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 600 000 Lt nuostolių,... 50. Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad teismas ex officio pakeitė... 51. CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties... 52. Ieškovas teigia, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta... 53. Ieškovo manymu, teismas priteisė iš jo atsakovams nuostolių atlyginimą... 54. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo... 55. Sprendžiant dėl nuostolių parastos galimybės vertės forma atlyginimo... 56. Net ir pripažinus ieškovą nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę... 57. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 58. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako,... 59. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo... 60. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovų... 61. Dėl šių priežasčių naikintina teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 63. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 64. Pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinus priešieškinio dalį, iš... 65. Skundžiamu sprendimu valstybei iš atsakovų buvo priteisti 5 544 Lt žyminio... 66. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme... 67. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 500 Lt žyminio mokesčio (2 t.,... 68. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 69. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti.... 70. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo O. Z. (O. Z.) atsakovams E. K.... 71. Sprendimo dalis, kuriomis ieškovo O. Z. ieškinys patenkintas ir kita... 72. Sprendimo dalį, kuria iš atsakovų E. K. ir D. J. valstybei priteista po 2... 73. 2 785 (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis) Lt 50 ct... 74. Panaikinti sprendimo dalį, kuria valstybei iš ieškovo O. Z. (O. Z.)... 75. Panaikinti sprendimo dalį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio... 76. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi... 77. Priteisti ieškovui O. Z. (O. Z.), a. k. ( - ) iš atsakovų E. K., a. k. ( -... 78. Priteisti valstybei iš atsakovų E. K., a. k. ( - ), ir D. J., a. k. ( - ) po... 79. Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui....