Byla 2A-12-527/2015

Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei R. K., atsakovės UAB ,,Molupis ir Ko“ atstovui advokatui Gediminui Saudargui, atsakovės UAB ,,Alytaus duona“ direktoriui A. J. S. ir atstovui K. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3422-90/2013 pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Molupis ir Ko“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus duona“ dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė pareiškė ieškinį (t. 1, b. l. 1–6), kuriame prašė priteisti iš atsakovių solidariai 99 609,15 Lt ir papildomai iš atsakovės UAB „Alytaus duona“ 4 577,30 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad ieškovė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė duonos ir pyrago gaminių pirkimo atvirą konkursą, kurio laimėtoju, atsižvelgiant į pasiūlytą kainą, buvo pripažinta atsakovė UAB „Molupis ir Ko“. Laimėtoja 2010-12-23 buvo pakviesta atvykti sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties ne vėliau kaip iki 2010-12-30, tačiau ji 2010-12-29 raštu atsisakė pasirašyti sutartį, nurodydama aplinkybes, kurios jai buvo žinomos viso konkurso metu. UAB „Molupis ir Ko“ atsisakius sudaryti sutartį, ieškovė pasiūlė sudaryti sutartį su UAB „Alytaus duona“, kurios pasiūlymas buvo antrasis, tačiau ši 2010-12-29 raštu taip pat atsisakė be motyvų. Ieškovė planavo, kad nauja sutartis įsigalios 2011-01-01, o atsakovės atsisakymą sudaryti sutartį pateikė tik 2010-12-29. Atsakovėms atsisakius pasirašyti sutartį, ieškovės padaliniai liko neaprūpinti duonos ir pyrago gaminiais, todėl reikėjo skubos tvarka atlikti naujas pirkimo procedūras decentralizuotai ir nupirkti konkrečiam padaliniui iki naujo konkurso paskelbimo ir įvykdymo. Ieškovė sumokėjo gerokai didesnę kainą pirkdama prekes decentralizuotai, negu būtų nupirkusi tas pačias prekes iš atsakovių konkurse, todėl atsakovėms taikoma civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma. Asmens dalyvavimas konkurse reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursą, sudaryti sutartį. Dalyvaudamos konkurse atsakovės sutiko su konkurso sąlygomis ir įsipareigojo sudaryti sutartį. Atsisakiusios sudaryti sutartį, atsakovės elgėsi nesąžiningai, todėl turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovės yra solidarūs skolininkai ta apimtimi, kuria padaryta žala apima 99 609,15 Lt (sumokėtos sumos skirtumas, lyginant su atsakovės UAB „Molupis ir Ko“ pasiūlymu, atsakovei UAB „Molupis ir Ko“ atsisakius sudaryti sutartį ir ieškovei nupirkus gaminius decentralizuotai ir centralizuotai). Be to, UAB „Alytaus duona“ turi atlyginti ir skirtumą tarp visų savo veiksmais padarytų nuostolių (104 186,45 Lt, t. y. sumokėtos sumos skirtumas, lyginant su atsakovės UAB „Alytaus duona“ pasiūlymu, atsakovei UAB „Alytaus duona“ atsisakius sudaryti sutartį ir ieškovei nupirkus gaminius decentralizuotai ir centralizuotai) ir jai kylančios pareigos atlyginti nuostolius solidariai su atsakove UAB „Molupis ir Ko“ (99 609,15 Lt), t. y. 4 577,30 Lt. 99 609,15 Lt ir 104 186,45 Lt sumos gaunamos palyginus atsakovių pasiūlymuose nurodytus prekių įkainius bei įkainius, pateiktus įmonių, iš kurių buvo perkami gaminiai, t. y. kainų skirtumą padauginant iš nupirkto kiekio (kiekis priklauso nuo ieškovės padalinių poreikio ir nepriklauso nuo to, su kokiu tiekėju sudaroma sutartis) vieneriems metams.

4Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-11-15 preliminariu sprendimu (t. 2, b. l. 113–114) ieškinį patenkino visiškai. Teismas priteisė solidariai iš atsakovių ieškovei Lietuvos kariuomenei 99 609,15 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 99 609,15 Lt sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-11-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės UAB „Alytaus duona“ ieškovei 4 577,30 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 4 577,30 Lt sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-11-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės UAB „Molupis ir Ko“ 1 494 Lt žyminio mokesčio ir 9 Lt pašto išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovės UAB „Alytaus duona“ 1 631 Lt žyminio mokesčio ir 4 Lt pašto išlaidų valstybei.

5Atsakovėms pateikus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (2 t., b. l. 117–118, 146–155) ir bylą išnagrinėjus iš esmės, Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-03-20 galutiniu sprendimu (t. 19, b. l. 128–135) 2012-11-15 preliminarų sprendimą panaikino, ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Molupis ir Ko“ 1 450 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad derybos dėl sutarties sudarymo su atsakovėmis vyko po ieškovės atviro konkurso organizavimo VPĮ pagrindu atsakovėms pateikus savo pasiūlymus perkamoms paslaugoms teikti, todėl šiuo atveju sutartys su tiekėjais turėjo būti sudaromos viešojo pirkimo būdu po įvykusių derybų. CK normos dėl viešojo pirkimo būdu sudaromos sutarties turi būti taikomos subsidiariai, todėl viešųjų pirkimų teisiniams santykiams taikomos VPĮ normos, o CK ir kitos teisės normos taikomos tik tada, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo ar šio įstatymo nuostatose įtvirtintos blanketinės normos (CK 6.382 str.). Teismas, nurodęs, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia CK norma (6.163 str. 3 d.), kuri numato, kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, įrodinėdama, kad atsakovės neturėjo tikslo sudaryti sutartį, taip pat atliko kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus, atsižvelgiant į tai, jog duonos ir pyrago gaminiai buvo perkami konkurso būdu, o pasiūlymus sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis ieškovė teikė tiekėjams, esantiems nustatytoje eilėje, sprendė, kad ginčai dėl pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo turi būti sprendžiami pagal VPĮ, o ne pagal CK normas, reguliuojančias ikisutartinius santykius. Teismo teigimu, šalių santykiai negali būti kvalifikuojami kaip ikisutartiniai, nes šalių santykius dėl produkcijos pirkimo–pardavimo iki sutarčių sudarymo reguliuoja VPĮ. Kad tokie santykiai negali būti kvalifikuojami kaip ikisutartiniai santykiai CK 6.162–6.187 straipsnių prasme, patvirtina ir teismų praktika (LAT 2006-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006). Tik šalims pradėjus derybas dėl esminių sutarties sąlygų tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais. Pagal VPĮ tikslus pasisiūlymas dalyvauti atvirame konkurse reiškia tik informaciją pirkėjui apie pageidavimą dalyvauti konkurse, o perkančiosios organizacijos siūlymas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį vertintinas kaip siūlymas pasinaudoti pirmumo teise parduoti produkciją ir pradėti derybas dėl jos pirkimo–pardavimo. Perkančiosios organizacijos pasiūlymas dar nereiškia, kad sutartis bus sudaryta. VPĮ 96 straipsnyje nurodyta, kad jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas nevykdo VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti VPĮ, nukentėjusi šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, todėl teismas nurodė, kad tokiu būdu VPĮ numato, kokiais atvejais nukentėjusioji šalis gali kreiptis dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. VPĮ nenustato kitokios atsakomybės pasiūlymą pateikusiam tiekėjui ir atsisakiusiam sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, nei kylančios iš pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, o nagrinėjamu atveju pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ieškovė neprašė. VPĮ, numatydamas tiekėjo atsisakymo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį mechanizmą, iš karto suponavo nuostatą, kad negalimas reikalavimas žalos (nuostolių) atlyginimo, kai tiekėjas apskritai atsisako sudaryti sutartį, žinoma, jei nepažeidžiama VPĮ nuostata, pranešti raštu perkančiajai organizacijai per jos nustatytą terminą apie atsisakymą sudaryti sutartį. Teismas, nurodęs, kad ieškovė nesuformulavo VPĮ pažeidimų, kaip atsakovių atsakomybės klausimo pagrindo, neįrodinėjo šių aplinkybių, ieškinį atmetė, nurodydamas, kad šio ginčo reguliavimui netaikytinos CK normos.

6Kauno apygardos teismas 2013-08-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1340-343/2013 Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-20 galutinį sprendimą panaikino ir bylą grąžino apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai konstatavo, jog ginčo atveju sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą negali būti taikomos CK nuostatos, todėl, teismui nepasisakius dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo nagrinėjamu atveju, iš esmės nenagrinėjant apeliantės pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimo, liko neatskleista bylos esmė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu (t. 22, b. l. 57–60), išnagrinėjęs bylą iš naujo, ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Molupis ir Ko“ 2 050 Lt ir atsakovei UAB ,,Alytaus duona“ 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas iš byloje esančių dokumentų, šalių atstovų, liudytojų parodymų nustatė, kad 2010-10-20 ieškovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė duonos ir pyrago gaminių pirkimo atvirą konkursą 2011 metams (t. 1, b. l. 9–39). 2010-12-07 laimėjusiu pasiūlymą nustatyta: 1) UAB „Molupis ir Ko“, 2) UAB „Alytaus duona“ (t. 1, b. l. 48). 2010-12-23 laimėtojai UAB „Molupis ir Ko“ ieškovė pasiūlė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovė atsisakė (t. 1, b. l. 49–50), nurodydama aplinkybes, kurios jai nebuvo žinomos konkurso metu, t. y. nebuvo numatytas įsipareigojimas nupirkti visą produkcijos kiekį; numatytas nelankstus kainų pakeitimo mechanizmas; dėl baudų sistemos pažeidžiamos tiekėjo teisės ir nenumatyta galimybė keisti sutartį. Atsisakius laimėtojui sudaryti sutartį, ieškovė pasiūlė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį pagal sąrašą antrajai – UAB „Alytaus duona“ (t. 1, b. l. 51), kuri taip pat atsisakė sudaryti sutartį (t. 1, b. l. 52), kadangi, didėjant žaliavų kainoms, atsakovė, nelaimėjusi šio konkurso, sudarė sutartis su kitais pirkėjais (t. 20, b. l. 19–45). 2010-12-29 ieškovė nusprendė pirkimą laikyti neįvykusiu (t. 1, b. l. 53). 2011-01-05 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu (t. 1, b. l. 54) leista padaliniams decentralizuotai pirkti duonos ir pyrago gaminius. 2011-02-14 patvirtintos naujos konkurso sąlygos (t. 1, b. l. 55–94), paskelbtas naujas konkursas. Teismo nuomone, ieškovė elgėsi neapdairiai, nenumatė aplinkybės, kad konkursas gali neįvykti, kad galėtų tinkamu laiku skelbti naują konkursą; ieškovė konkurso sąlygose nenurodė, kokią dalį produkcijos ketina įsigyti; ta aplinkybė, kad perka tik dalį produkcijos, paaiškėjo tik pirmajai atsakovei gavus 2010-12-23 pasiūlymą sudaryti sutartį, ir ta perkama dalis sudarė tik 65 procentus viso kiekio, kuriam atsakovė pateikė pasiūlymą, o kaina palikta ta pati vienetui. Konkurso sąlygose nenurodydama ketinamo įsigyti prekių kiekio, ieškovė prisiėmė riziką, kad sutartis gali būti nesudaryta; taip pat nepasinaudojo pasiūlymų galiojimo užtikrinimo teise; ieškovė galėjo ir turėjo numatyti, kad gali tekti organizuoti naują konkursą. 2010 m. duonos tiekimo sutartis su UAB „Alytaus duona“ baigėsi 2010 m. gruodį, ji nebuvo pratęsta, todėl viešųjų pirkimų konkursą ieškovė turėjo skelbti anksčiau, kad, jam neįvykus, galėtų iki metų pabaigos surengti naują konkursą, kad galėtų centralizuotai aprūpinti kariuomenę duonos gaminiais. Kaip parodė liudytoja R. G., pradžioje laimėjusia konkursą buvo paskelbta UAB „Klaipėdos duona“, UAB „Alytaus duona“ buvo trečia, vėliau buvo pranešta, kad laimėjo UAB „Molupis ir Ko“, jie liko antri, todėl ieškojo kitų pirkėjų, buvo sudarytos sutartys su kitais pirkėjais. Kai konkursas neįvyko, atsakovė UAB „Alytaus duona“ siūlė pratęsti dviems mėnesiams 2010 m. duonos gaminių tiekimo sutartį iki įvyks antrasis konkursas, tačiau ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutiko, o leido pirkti duonos ir pyrago gaminius decentralizuotai padaliniams, kurie pirko nerealiomis kainomis. Teismo nuomone, atsakovės neatliko jokių neteisėtų, VPĮ prieštaraujančių veiksmų, vien pasiūlymų pateikimas negali būti vertinamas kaip besąlyginis įsipareigojimas sudaryti sutartį, šalys nesutarė dėl esminių sutarties sąlygų, todėl pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos dėl ieškovės kaltės (CK 6.248 str. 4 d.)

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10Ieškovė apeliaciniame skunde (t. 22, b. l. 75–84) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių argumentų:

111. Dėl įrodymų vertinimo ir sprendimo turinio. Teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino, netinkamai vertino įrodymus, nekonstatavo, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, tuo pažeisdamas CPK 265 str. 1 d., 263 str. 1 d. Motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas turėjo nurodyti teismo nustatytas aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia išvadas, vertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat teisės aktus, kuriais vadovavosi, ir kitus teisinius argumentus, tačiau to nepadarė, tuo pažeisdamas CPK 270 str. 4 dalį. CPK 185 str. numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tačiau teismas apsiribojo tik keliomis atsakovių, jų kviesto liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, nevertindamas, ar šios aplinkybės neprieštarauja teisės aktams, oficialiems rašytiniams įrodymams ir protingumo principams. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodęs keletą atsakovių argumentų teismas jų pagrindu priėmė sprendimą, neanalizuodamas, nevertindamas iš esmės jokių ieškovės pateiktų įrodymų, formaliai nurodydamas CK 6.248 str. 4 d., tačiau net šios normos taikymo nepagrįsdamas tinkamais motyvais. Ši teisės norma reglamentuoja, kad jei dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės taikymo. Teismas minėtą teisės normą pritaikė neteisingai, nes ji taikytina tuomet, kai yra kaltas ne tik skolininkas, bet ir kreditorius. Kreditoriaus kaltės nagrinėjamu atveju nėra. Skolininko kaltės teismas nenagrinėjo ir nevertino. Teismas konstatavo ieškovės kaltę, nurodydamas, kad atsakovės neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ši teismo išvada yra neteisinga tiek dėl neteisingo materialinės teisės normų taikymo, tiek ir dėl ieškovės nurodymo kalta, o atsakovių –neatlikusiomis jokių neteisėtų veiksmų.

122. Dėl teismo argumento, kad atsakovės neatliko jokių neteisėtų, VPĮ prieštaraujančių veiksmų ir civilinės atsakomybės sąlygų nevertinimo.

13Ieškovė nesutinka su teismo teiginiais, kad ,,atsakovės neatliko jokių neteisėtų, VPĮ prieštaraujančių veiksmų, vien pasiūlymų pateikimas negali būti vertinamas kaip besąlyginis įsipareigojimas sudaryti sutartį”. Sutartiniai prievoliniai santykiai atsirado vykdant viešųjų pirkimų procedūras. Sutartinių prievolinių santykių subjektai yra ikisutartinių santykių šalys (sudarius sutartį – sutarties šalys). LAT yra nurodęs, kad konkursą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų. CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties (LAT 2010-04-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-127/2010).

14Teismas iš esmės nevertino atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Ginčas tarp proceso šalių yra kilęs dėl to, kad viešojo pirkimo komisijai sudarius pasiūlymų eilę ir pakvietus atsakoves sudaryti sutartį, jos atsisakė ją sudaryti ir nesudarė. Tiekėjas turi teisę pakeisti arba atšaukti savo pateiktą pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu dar nėra pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas (VPĮ 29 str. 4 d.). Šiam terminui suėjus, pasiūlymų pakeitimas ar atsiėmimas negalimas. Prievolės tarp šalių susidarė viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo metu, tačiau tai nesudaro prielaidų netaikyti CK nustatytų šalių pareigų esant ikisutartiniams santykiams. VPĮ nustato viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūras, tvarką, kuriomis privaloma vadovautis, siekiant įsigyti prekių, paslaugų, darbų. Viešojo pirkimo procedūrų metu tarp pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos taip pat susiklosto ikisutartiniai santykiai. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis.

15Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Pažeidimą galima padaryti aktyviais veiksmais arba pasyviai, civilinė atsakomybė atsiranda, kai dėl neteisėto elgesio kiti asmenys patiria žalos. Atsakovių civilinei atsakomybei kilti yra visos sąlygos:

16Atsakovių veiksmai buvo neteisėti. Atsakovės atsisakydamos pasirašyti sutartį pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 str. 1 d.), bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neatšaukė pasiūlymo, pasiūlymas jo pripažinimo laimėjusiu metu galiojo, nesirūpino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalą ieškovei, prieš pateikiant pasiūlymą neįvertino visų padarinių, galinčių kilti dėl pasiūlymo pateikimo ir vėliau atsisakymo jį vykdyti ir sudaryti gaminių pirkimo pardavimo sutartį) (CK 6.246 str.), taip pat pažeidė oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CPK 6.167 str. 1 d.), t. y. pažeidė įsipareigojimą sudaryti sutartį, todėl turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, nes šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ir / ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.163 str. 3 d.). Atsakovės įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį, pateikdamos pasiūlymus, kuriuose išreiškė sutikimą su visomis pirkimo sąlygomis. 2010-11-23 UAB ,,Alytaus duona“ pasiūlyme ir UAB ,,Molupis ir ko“ 2010-11-25 pasiūlyme patvirtino, kad sutinka su visomis pirkimo sąlygomis. Dalyvaudamas viešojo pirkimo konkurse (pateikęs neatšauktą (neatsiimtą) galiojantį pasiūlymą) tiekėjas įgyja prievolę būti sutarties saistomam, t. y. sudaryti sutartį. Neteisėti atsakovių veiksmai identiški – abi atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kai joms buvo pasiūlyta ją sudaryti. Laikoma, kad derybos pradedamos ir deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Dalyvaudamos konkurse ir turėdamos išsamią informaciją apie sutarties sąlygas, atsakovės sutiko su konkurso sąlygomis ir įsipareigojo sudaryti sutartį, tačiau laimėję konkursą atsisakė ją sudaryti, ir tai yra pagrindas pripažinti jų elgesį nesąžiningu (LAT 2010-04-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-127/2010). Atsakovės atsisakydamos pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį pažeidė sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lūkesčių principus, numatytus CK 1.2 str. Ikisutartinių santykių dalyviai turi tam tikrų pareigų, kurias pažeidus gali atsirasti žala, kaip ji atsirado ir šiuo atveju. Atsakovės pažeidė pareigą elgtis sąžiningai – sutiko su visomis konkurso sąlygomis (pagal pirkimo dokumentus tai apėmė ir sutikimą su pateiktu pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų projektu), tačiau po to atsisakė pasirašyti sutartį. LAT 2005-01-19 c. b. Nr. 3K-3-38/2005: sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų: pirma, draudžiama šaliai vesti derybas, jei ji apskritai neketina sudaryti sutarties, antra, reikalaujama, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties. Nagrinėjamu atveju priežastys, dėl kurių atsakovės nesudarė sutarties (toliau aptariama atskirai), nebuvo pakankamos, nežinomos ir nesudarė pagrindo nutraukti ikisutartinius santykius.

17Priežastinis ryšys. Atsakovių veiksmų visuma sukėlė teisines pasekmes. Pareiga sudaryti sutartį netampa nei didesnė, nei mažesnė, nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje preliminarioje pasiūlymų eilėje tiekėjas yra. Priežastinis ryšys abiejų atsakovių atsakomybės atveju – netiesioginis, t. y. tik iš abiejų jų veiksmų visumos, t. y. dėl atsakovių veiksmų visumos ieškovei atsirado žala. Pagal LAT praktiką c. byloje Nr. 3K-7-59/2008, jei atsakovus sieja vienarūšis priežastinis ryšys, tai taip pat yra solidarios atsakomybės požymis. Žala – abiejų atsakovių neteisėtų veiksmų rezultatas. Priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų elgesio (veiksmų) pasireiškė tuo, kad dėl jų veiksmų visumos apeliantė turėjo vykdyti naujas pirkimo procedūras, pirkti jų metu tiekėjų pasiūlytomis didesnėmis kainomis ir dėl to patyrė nuostolių.

18Atsakovių kaltė pasireiškė neatsargumu, t. y. atsakovės galėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį padarys ieškovei žalos, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti tokių pasekmių. CK 6.248 str. 1 d. reglamentuoja, kad skolininko kaltė preziumuojama. Pagal CK 6.248 str. 3 d. atsakovės taip pat yra kaltos dėl to, kad atsižvelgiant į prievolės – įsipareigojimo sudaryti sutartį – esmę bei kitas aplinkybes jos nebuvo tiek rūpestingos ir apdairios, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

19Žala: CK 249 str. 1 d. abiejų atsakovių veiksmais padaryta 99 609,15 Lt žala – ieškovės patirti tiesioginiai nuostoliai (turėtos išlaidos). CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. UAB ,,Alytaus duona” taip pat yra atsakinga už dėl jos veiksmų kilusią 4 577,30 Lt žalą – skirtumą tarp visų savo veiksmais padarytų nuostolių (104 186,45 Lt) ir jai kylančios pareigos atlyginti nuostolius solidariai su UAB ,,Molupis ir ko”. Ieškiniu reikalaujama nuostolių suma gauta palyginus atsakovių konkurso pasiūlymuose pateiktus prekių įkainius bei įkainius, pateiktus tiekėjų, iš kurių buvo perkami duonos ir pyrago gaminiai, apeliantei įvykdžius naujas pirkimo procedūras po to, kai atsakovės atsisakė sudaryti pirkimo sutartį (kainų skirtumas padaugintas iš nupirkto prekių kiekio 2011 metais, nes pagal neįvykusio konkurso sąlygas buvo numatytas prekių pristatymas 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo, tiekėjams buvo pasiūlyta atvykti sudaryti pirkimo sutartį iki 2010-12-30).

20Pagal CK 6.6 str. 3 dalį. solidari skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pagal 4 dalį, jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį. Jei asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, paprastai taikoma solidarioji atsakomybė (LAT c. b. Nr. 3K-7-59/2008). CPK 274 str. 2 dalis numato, kad, priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari ar subsidiari.

213. Dėl teismo motyvo, kad ieškovė nepasinaudojo pasiūlymų galiojimo užtikrinimo teise. Pagal VPĮ perkančioji organizacija tik gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrintas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrintas CK nustatytais prievolės įvykdymo užtikrinimo būdais, t. y. perkančiajai organizacijai suteikiama teisė pasirinkti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas yra perkančiosios organizacijos teisė, bet ne pareiga. Tačiau papildomų garantijų reikalavimas, kuris tam tikrais atvejais reikalauja papildomų tiekėjų lėšų (t. y. brangsta viešojo pirkimo procesas) arba gali riboti tiekėjų konkurenciją, nepaneigia pareigos tiekėjams būti sąžiningiems pirkimo procedūrose ir kitų pareigų, kylančių ne tik iš VPI, bet ir iš kitų įstatymų (nagrinėjamu atveju – CK). Ieškovė kaip perkančioji organizacija siekdama, kad konkurse dalyvautų kuo daugiau potencialių tiekėjų, kad pirkimui skirtos lėšos būtų panaudotos racionaliai, nusprendė nereikalauti prievolių įvykdymo užtikrinimo. Tačiau šis apsisprendimas vertintinas ne kaip rizikos prisiėmimas, o atvirkščiai – kaip verslo subjektų skatinimas dalyvauti viešuose pirkimuose ir teikti konkurencingus pasiūlymus. Pažymėtina, kad buvo atsižvelgta ir į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus 2010-09-30 įsakymu Nr. 1S-139 patvirtintų Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų 7.3 punkte numatyta, kad rekomenduojama reikalauti tik proporcingų finansinių garantijų, kurios užtikrina pasiūlymo galiojimą ir sutarties įvykdymą. Neproporcingų finansinių garantijų reikalavimas yra kliūtis verslo subjektams dalyvauti viešuose pirkimuose. VPĮ 30 str. 1 dalis numato galimybę perkančiajai organizacijai numatyti, kad kartu su pasiūlymu tiekėjai pateiktų pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimu – papildoma prievole (CK 6.70 str.; 6.76 str. 2 d.) – užtikrinamas pagrindinės prievolės įvykdymas, t. y. užtikrinama, kad tiekėjas laikysis pasiūlyme priimtų įsipareigojimų ir sudarys pirkimo sutartį. Dalyvaudamas viešojo pirkimo konkurse (pateikęs neatšauktą (neatsiimtą) galiojantį pasiūlymą) tiekėjas įgyja prievolę būti sutarties saistomam, t. y. sudaryti sutartį. Perkančiajai organizacijai nepasinaudojus galimybe reikalauti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo kaip papildomos prievolės, pagrindinė prievolė sudaryti sutartį neišnyksta, todėl tiekėjui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, reikalaujant nuostolių atlyginimo. Prievolių įvykdymo užtikrinimas yra kreditoriaus (ieškovės) teisių apsaugos garantas, skatinantis skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo nereikalavimas nesudaro pagrindo teigti, kad atsisakoma nuo žalos atlyginimo. Priešingai, CK 6.251 str. 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Prievolių įvykdymo užtikrinimas ir nuostolių atlyginimas yra skirtingi institutai ir neturi būti tapatinami. Dėl išdėstytų motyvų teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovė nepasinaudojo pasiūlymų galiojimo užtikrinimo teise tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti.

224. Dėl teismo argumento, kad vien pasiūlymų pateikimas negali būti vertinamas kaip besąlyginis įsipareigojimas sudaryti sutartį. Dalyvaudami konkurse ir pateikdami pasiūlymą tiekėjai įgyja prievolę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties sudarymas yra pagrindinis viešojo pirkimo tikslas. Perkančioji organizacija turi teisę į tiekėjo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą – vykdant galiojantį pasiūlymą sudaryti sutartį. Perkančioji organizacija taip pat turi teisėtus lūkesčius, kad pripažinusi galiojantį pasiūlymą laimėjusiu ir apie tai informavusi tiekėją (akceptavusi pasiūlymą) sudarys su juo pirkimo sutartį. Įsipareigojimų (prievolės) neįvykdymas tiekėjui sukelia pasekmes – nuspręsdamas nesudaryti sutarties, jis prisiima riziką ir atsakomybę dėl galimų perkančiosios organizacijos nuostolių (žalos) atlyginimo. Tokiu būdu tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos susiklosto prievoliniai teisiniai santykiai, kurių nereglamentuoja VPĮ, tačiau reglamentuoja CK. CK ir kitos teisės normos taikomos tik tada, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo (6.382 str.). VPĮ 29 str. 1 dalyje numatyta, kad pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą laiką. Atsakovių pateiktuose pasiūlymuose buvo nurodyta, kad šie galioja iki 2011-02-25. Pasiūlymo galiojimo terminas taip pat yra įpareigojantis, t. y. tiekėjas įsipareigoja, kad perkančiajai organizacijai pasirinkus tiekėjo pateiktą pasiūlymą ir tiekėjui laimėjus viešąjį pirkimą, tiekėjas sutartį įvykdys pasiūlyme numatytomis sąlygomis ir kaina. VPĮ 29 str. 4 dalyje įtvirtinta tiekėjo pateikto pasiūlymo pakeitimo ir atšaukimo galimybė: tiekėjas turi teisę pakeisti arba atšaukti savo pateiktą pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu dar nėra pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas. Pateikdamos pasiūlymus atsakovės pateikė ofertą (CK 6.167 str.), t. y. pateiktas pasiūlymas sudaryti sutartį pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įpareigojančiam akcepto atveju. Apeliantas akceptavo ofertą, pakviesdamas atsakoves atvykti jos sudaryti. Pagal CK 6.173 str. 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas. Taigi atsakovės, galiojant jų pasiūlymams, gavo apelianto kvietimą sudaryti sutartį, tačiau ją sudaryti atsisakė. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį (VPĮ 18 str. 2 d.). Ši teisės norma numato, kokiais atvejais yra laikoma, kai tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu, neįvykdo savo prievolės sudaryti sutartį. Atsakovių veiksmai – atsisakymas sudaryti sutartį – taip pat patenka į šios normos taikymo apimtį ir yra oferento įsipareigojimo akcepto atveju būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam pažeidimu. Atsakovės turėjo teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti konkurse, ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį. Nepagrįstai atsisakydamos sudaryti sutartį atsakovės pažeidė CK 6.163 straipsnyje numatytą pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Abi šalys privalo elgtis sąžiningai. Šią pareigą apeliantas įgyvendino tinkamai, konkurso dokumentuose nurodydamas visas būsimas sutarties vykdymo sąlygas, tuo tarpu atsakovių veiksmai apelianto atžvilgiu buvo nesąžiningi, todėl nesąžiningai šaliai gali ir šiuo atveju turi būti taikoma civilinė atsakomybė. LAT yra nurodęs, kad asmens dalyvavimas konkurse reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursą, sudaryti sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas konkursas. Dalyvaudamos konkurse ir turėdamos visą bei išsamią informaciją apie sutarties sąlygas, atsakovės sutiko su konkurso sąlygomis ir įsipareigojo sudaryti sutartį, tačiau laimėję konkursą atsisakė sudaryti sutartį, ir tai yra pagrindas pripažinti, jog atsakovės elgėsi nesąžiningai, todėl turi atlyginti patirtus nuostolius. (LAT 2010-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010). CK 6.4 straipsnis taip pat numato, kad šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Ieškovės Maisto produktų 2011 metams viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokole 2010-12-29 Nr. MRD 28-P-8 nurodyta, kad ,,Visi atvirame konkurse dalyvavę tiekėjai 2010-12-07 raštu MRD 28-IS-10 buvo informuoti apie komisijos nustatytą pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą. informacija, kokios yra pasiūlymų kainos ir kokie tiekėjai pateikė pasiūlymus konkurso dalyviams buvo pateikta 2010-11-26 Lietuvos kariuomenės 2010-11-26 raštu Nr. MRD28-IS-2, todėl atsakovės gavę 2010-12-07 Nr. MRD28-IS-10 konkurso dalyviams raštą ,,Dėl laimėjusio pasiūlymo nustatymo“ sužinojo, kad preliminarioje pasiūlymų eilėje yra tik 2 pasiūlymai, ir jei manė, kad jų teisės ar teisėti interesai pažeisti sudarant preliminarią pasiūlymų eilę, ją galėjo skųsti, tačiau atsakovės jokių perkančiosios organizacijos veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, komisijos sprendimai yra galiojantys, neapskųsti ir nenuginčyti, terminai apskundimui yra pasibaigę. Todėl nėra galimybės jų daugiau kvestionuoti, ir dėl to bet kokie atsakovų argumentai, kuriais nesutinkama su perkančiosios organizacijos veiksmais, sprendimais dėl minėto pirkimo, yra nepagrįsti ir atmestini.

235. Dėl teismo motyvo, kad ieškovė, konkurso sąlygose nenurodydama ketinamo įsigyti prekių kiekio, prisiėmė riziką, kad sutartis gali būti nesudaryta. Teismas neteisingai nurodė, kad konkurso sąlygose nebuvo nurodytas ketinamas įsigyti prekių kiekis. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad perkami prekių kiekiai yra preliminarūs, analogiška nuostata buvo sutarties projekte, ir ji nebuvo ir negalėjo būti naujiena tiekėjams, todėl aplinkybe – sužinojimu dėl prekių kiekių – teismas ir atsakovai šioje byloje rėmėsi nepagrįstai. Kad prekių kiekiai preliminarūs, buvo aišku iš pirkimo dokumentų jau prieš teikiant pasiūlymus, nepaisant to atsakovės pasiūlymus pateikė. Duonos ir pyrago gaminių preliminarūs kiekiai taip pat nurodyti ir su UAB ,,Alytaus duona“ 2009-12-30 sudarytoje sutartyje, nepaisant to, tai nesutrukdė tiekėjui sudaryti sutarties, todėl teismo motyvai – nepagrįsti. Teismas neteisingai įvertino informaciją dėl 65 procentų viso kiekio, jokie kiekiai sudarant sutartį nebuvo keičiami ar naujai nustatomi, jie buvo nurodyti kaip pirkimo dokumentuose – perkamas preliminarus kiekis. Teismas neteisingai nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovė perka tik dalį produkcijos, paaiškėjo tik pirmajai atsakovei gavus 2010-12-23 pasiūlymą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, ir kad tai sudarė tik 65 procentus viso kiekio, kuriam atsakovė pateikė pasiūlymą, kadangi jokia pirkimo dokumentuose pateikta informacija prieš pasirašant sutartį konkurso dalyviams nebuvo keičiama, vykdydama pirkimą ir sudarydama sutartį ieškovė nežinojo, kiek tiksliai nupirks pagal sutartį, todėl prekių kiekis buvo preliminarus. Teismas neteisingai remiasi atsakovių argumentais dėl 65 procentų kiekio. Šį dydį 2012-05-13 atsiliepime į apeliacinį skundą buvo nurodžiusi atsakovė UAB ,,Molupis ir ko“, nurodydama, kad iš konkurso dokumentų 1 priede nurodyto kiekio realiai buvo nupirkta 65 procentai. Tai dar kartą patvirtina aplinkybę, kad pasirašant sutartį nebuvo ir negalėjo būti žinomi prekių kiekiai, kurie bus realiai faktiškai nupirkti ją vykdant. Nupirktas faktinis prekių kiekis tapo ar galėjo tapti aiškus tik po to, kai buvo nupirkti reikalingi prekių kiekiai 2011 metais. Todėl teismas neteisingai rėmėsi 65 procentais kiekio kaip argumentu, pagrindžiančiu UAB ,,Molupis ir ko“ atsisakymą pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį. VPĮ 18 str. 6 dalis numatė, kad pirkimo sutartyje nurodomi tikslūs prekių kiekiai, jeigu tik tai įmanoma. Sutarties projekte buvo numatomi preliminarūs prekių kiekiai ir įkainiai, kainos keitimo mechanizmas buvo numatytas kainodaros taisyklėse, kurios nustatytos vadovaujantis Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodika, patvirtinta VPT prie LRV direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. IS-21. Ieškovės paskelbtame konkurse pridėtose kainodaros taisyklėse pasirinktas kainos apskaičiavimo būdas – įkainio bazės nustatymas. Konkretaus pavadinimo prekės įkainio baze laikoma Statistikos departamento pateikiama jos vidutinė mažmeninė kaina.

246. Dėl teismo argumento, kad šalys nesutarė dėl esminių sutarties sąlygų, bei dėl teismo išdėstytų UAB ,,Molupis“ atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių – nenumatyto įsipareigojimo nupirkti visą produkcijos kiekį, numatyto nelankstaus kainų pakeitimo mechanizmo, baudų sistemos ir nenumatytos galimybės keisti sutartį. Vadovaujantis VPĮ 18 str. 3 dalimi (pirkimo dokumentų 13.4 p.), sudarant sutartį joje negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose ir tiekėjo pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Ieškovė prie pirkimo dokumentų buvo pridėjusi sutarties sąlygas (t. y. pateiktos sutarties sąlygos buvo pirkimo dokumentų dalis), todėl, nustačius laimėtoją, jos nebegalėjo būti keičiamos. VPĮ 18 str. 6 dalyje numatyta, kas turi būti nurodyta pirkimo sutartyse. Ieškovės konkurso dokumentai ir jų dalis – pirkimo–pardavimo sutarties projektas – atitiko nurodytos teisės normos reikalavimus. Be to, esminės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos yra prekė ir kaina (CK 6.305 str.). Dėl teismo išdėstytų UAB ,,Molupis“ atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių – atsakovė neturėjo pagrindo nesudaryti pirkimo–pardavimo sutarties, nes sutarties sąlygos buvo žinomos jau prieš teikiant pasiūlymus, ir tuomet atsakovė turėjo tinkamai įvertinti savo pajėgumus, galimybes sudaryti ir vykdyti sutartį pagal jau žinomas konkurso dokumentuose (sutarties projekte) pateiktas sąlygas, jei teikė pasiūlymą – su pateiktomis sąlygomis sutiko, jos buvo atsakovei priimtinos. Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad UAB ,,Molupis ir ko“ su vienu iš ieškovės padalinių – Lietuvos kariuomenės MPB ,,Geležinis vilkas“ Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotoju pėstininkų batalionu – po šio padalinio atliktų decentralizuotų duonos ir pyrago gaminių viešųjų pirkimų procedūrų pasirašė iš esmės identišką sutartį (su tokiomis pat sąlygomis), kurią atsisakė pasirašyti ieškovei vykdant centralizuotą pirkimą (ieškinio priedas Nr. 33), todėl dar ir dėl šios priežasties šie UAB ,,Molupis ir ko“ argumentai yra nepagrįsti.

257. Dėl atsakovės UAB ,,Alytaus duona“ atsisakymo sudaryti sutartį motyvų. Teismo teigimu, UAB ,,Alytaus duona“ atsisakė sudaryti sutartį todėl, kad didėjo žaliavų kainos ir nelaimėjusi šio konkurso atsakovė sudarė sutartį su kitais pirkėjais. Šie teismo motyvai nepagrįsti, kadangi UAB ,,Alytaus duona“ atsisakė sudaryti sutartį 2010-12-29 raštu Nr. 260, kuriame nenurodė jokių atsisakymo motyvų. Teismo nurodytas motyvas dėl didėjančių žaliavų kainų nebuvo nurodytas atsisakymo metu, be to, tai nepagrindžia atsisakymo sudaryti sutartį, kadangi UAB ,,Alytaus duona“ nėra pradedantis verslo subjektas, šioje srityje turi kelių metų patirtį, todėl turėjo ir galėjo įvertinti galimus kainų pakilimus, tai yra teikdama pasiūlymą su tam tikromis pasiskaičiuotomis siūlomomis kainomis (įkainiais) prisiėmė verslo riziką, pati įvertino arba netinkamai įvertino savo galimybes ir pajėgumus sudaryti ir vykdyti sutartį pagal pateiktas sutarties sąlygas pirkimo dokumentuose nurodytu laikotarpiu, pažymėtina, kad laikotarpis tarp pasiūlymo pateikimo ir termino sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį yra per trumpas kainų didėjimui pagrįsti. Aplinkybė, kad UAB ,,Molupis ir ko“ paskelbus laimėtoju, UAB ,,Alytaus duona“ ieškojo naujų pirkėjų, buvo sudarytos sutartys su kitais pirkėjais, taip pat yra atsakovės prisiimta rizika ir padaryti sprendimai nelaukiant viešojo pirkimo konkurso procedūrų pabaigos – pirkimo sutarties sudarymo. Visi tiekėjai, esantys preliminarioje pasiūlymų eilėje, yra potencialūs tiekėjai pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, t. y. atsisakius aukščiau stovinčiam eilėje sudaryti sutartį, ją sudaryti siūloma paskesniam tiekėjui, todėl UAB ,,Alytaus duona“ elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai nelaukdama viešojo pirkimo procedūrų pabaigos, ir tai negali būti laikoma pagrįstu atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį motyvu.

268. Dėl teismo argumento, kad neįvykus konkursui, atsakovė UAB ,,Alytaus duona“ siūlė 2010 m. duonos gaminių tiekimo sutartį pratęsti iki įvyks antrasis konkursas, tačiau ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutiko, ir dėl liudytojo parodymų nepagrįsto vertinimo. Teismas nurodė, kad ,,liudytoja R. G. parodė, kad pradžioje laimėjusia konkursą buvo paskelbta UAB ,,Klaipėdos duona“, UAB ,,Alytaus duona“ buvo trečia, vėliau buvo pranešta, kad laimėjo UAB ,,Molupis ir ko“, jie liko antri, todėl ieškojo kitų pirkėjų, buvo sudarytos sutartys su kitais pirkėjais. Kai konkursas neįvyko, atsakovė UAB ,,Alytaus duona“ siūlė pratęsti dviems mėnesiams 2010 m. duonos gaminių tiekimo sutartį iki įvyks antrasis konkursas, tačiau ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutiko, o leido pirkti duonos ir pyrago gaminius decentralizuotai padaliniams, kurie pirko nerealiomis kainomis.“ Teismas nepagrįstai vertino ir vadovavosi liudytojos R. G. parodymais. Informacija, kad pradžioje laimėjusia konkursą buvo paskelbta UAB ,,Klaipėdos duona“, o UAB ,,Alytaus duona“ buvo trečia, yra neteisinga, prieštaraujanti byloje pateiktai pirkimo dokumentacijai. Kartu su ieškovės kanceliarijos teisės departamento 2013-10-18 raštu Nr. TS-150 teismui buvo pateikta Centralizuoto duonos ir pyrago gaminių pirkimo 2011 metams viešojo pirkimo konkurso medžiaga, joje esantis Lietuvos kariuomenės maisto produktų 2011 metams viešojo pirkimo komisijos 2010-11-26 raštas Nr. MRD28-IS-2 ,,Dėl pasiūlymų kainų“ įrodo, kad šiuo raštu konkurso dalyviai buvo informuoti apie pradinį supažindinimą su elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais ir jų kainomis, pasiūlymų pateikimo eiliškumo tvarka, kur pirmu nurodytas UAB ,,Klaipėdos duona“ pasiūlymas. Tačiau priešingai nei parodė liudytoja, tai nėra preliminarios eilės nustatymas ar informacija apie laimėjusį pasiūlymą, tai tik informacija konkurso dalyviams apie gautus pasiūlymus, pateikta pagal jų pateikimo eiliškumą. Teismas neobjektyviai ir netinkamai vertino liudytojos parodymus ir jais rėmėsi, neatsižvelgė, kad jie prieštarauja bylos rašytiniams įrodymams, tuo pažeisdamas CPK 197 str. 2 d., numatančią, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Lietuvos kariuomenės Maisto produktų 2011 metams viešojo pirkimo komisijos 2010-12-03 raštas Nr. MRD28-IS-6, adresuotas UAB ,,Klaipėdos duona“, įrodo aplinkybes, kad viešojo pirkimo komisija atmetė UAB ,,Klaipėdos duona“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojos parodymais, kad kai konkursas neįvyko, atsakovė UAB ,,Alytaus duona“ siūlė pratęsti dviems mėnesiams 2010 m. duonos gaminių tiekimo sutartį iki įvyks antrasis konkursas. Kartu su ieškovės kanceliarijos teisės departamento 2013-10-18 raštu Nr. TS-150 teismui ieškovė taip pat pateikė 2009-12-30 prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 297 kopiją ir įrodymus, kad ieškovė į UAB ,,Alytaus duona“ 2010-09-01 raštu Nr. S-656 kreipėsi prašydama pranešti, ar ji sutinka tomis pačiomis sąlygomis tęsti 2009-12-30 prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 297, ir UAB ,,Alytaus duona“ 2010-09-06 raštu Nr. 195 į tai atsakė, kad pratęsti šios sutarties neturi galimybių. Byloje esant oficialiems rašytiniams įrodymams – minėtiems ieškovės ir UAB ,,Alytaus duona“ raštams, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos parodymais, tuo pažeisdamas CPK 197 str. 2 d. Be to, neaišku, apie kokią 2010 m. sutartį liudytoja ir teismas kalba, kadangi sutartis su UAB ,,Alytaus duona“ buvo sudaryta 2009-12-30. Be to, šios sutarties 7.6 punktas numatė, kad ,,numatoma galimybė vienerių metų laikotarpiu nuo Sutarties įsigaliojimo dienos pratęsti Sutartį dar 12 (dvylikai) mėnesių, t. y. papildomai įsigyti prekių ne didesnį kiekį nei nurodyta Sutarties 1 priede tokiomis pat Sutarties sąlygomis, Šalims pasirašant susitarimą dėl Sutarties pratęsimo.“ Todėl, atsižvelgiant į nurodytą sutarties sąlygą, sutartis galėjo būti pratęsta dar 12, bet ne 2 mėnesiams – pagal pratęsimą būtų galima papildomai įsigyti visą Sutarties 1 nurodytą prekių kiekį. Pažymėtina, kad jokiais rašytiniais įrodymais – pasiūlymais pratęsti galiojančią sutartį UAB ,,Alytaus duona“ byloje nesirėmė, jų nepateikė, nes jų tiesiog neteikė, o į ieškovės pateiktą pasiūlymą atsakė neigiamai. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos LRV 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 2010 metais ir dabar numato, kad asmenų prašymai gali būti pateikiami žodžiu (telefonu ar tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją) (14 p.), žodinis prašymas gali būti išdėstomas valstybės tarnautojui, „vieno langelio“ asmenų aptarnavimo padalinio, jeigu jis įsteigtas, ar kito padalinio atstovui, turinčiam įgaliojimus spręsti asmenims rūpimus klausimus telefonu arba aptarnauti asmenis (15 p.), priimami tik tokie žodiniai prašymai, kuriuos galima išspręsti tuoj pat, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų (16 p.). Liudytojos parodymai, kuriais rėmėsi teismas (liudytoja teigė, kad kalbėjosi su R. Z. telefonu ir siūlė pratęsti sutartį su UAB ,,Alytaus duona“), prieštarauja ir nurodyto teisės akto nuostatoms. Be to, teismo iškviesta liudytoja R. Z. neturėjo įgaliojimų spręsti sutarties pratęsimo klausimų, teismo posėdyje ji paaiškino, kad tik tam tikru laikotarpiu ji pavadavo viešojo pirkimo komisijos pirmininkę, be to, neprisiminė, kad UAB ,,Alytaus duona“ darbuotoja R. G. telefonu būtų siūliusi pratęsti galiojančia sutartį. Pažymėtina, kad tokio pasiūlymo nebūtų buvę galima išspręsti tuoj pat, nepažeidžiant asmens ir įstaigos interesų, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutiko. Šalys turi naudotis sąžiningai savo procesinėmis teisėmis. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad UAB ,,Alytaus duona“ buvo siūlyta pratęsti 2009-12-30 sutartį dar prieš pradedant pirkimo procedūras, tačiau atsakovė atsisakė pratęsti ir pateikė pasiūlymą konkursui. UAB ,,Alytaus duona“, atsisakiusi pratęsti galiojančią sutartį, 2010-10-20 paskelbtame konkurse pateikė pasiūlymą, tikėdamasi, kad iš jos bus nupirkti maisto produktai didesnėmis nei jau sudaryta sutartis, kainomis, t. y. verslo subjektas protingai negalėjo siūlyti gruodžio mėn. pratęsti sutartį mažesnėmis kainomis nei kad turėjo galimybę sudaryti sutartį kaip laimėtojas didesnėmis pasiūlytomis kainomis. Teismas nurodo, kad ieškovė leido pirkti duonos ir pyrago gaminius decentralizuotai padaliniams, kurie pirko nepagrįstomis kainomis. Šis teismo teiginys nepagrįstas, kadangi sprendimą dėl pirkimo decentralizuotai priėmė ne ieškovė, o krašto apsaugos ministras įsakymu, o pirkimus vykdę padaliniai duonos ir pyrago gaminius pirko teisės aktų nustatyta tvarka vykdydami viešųjų pirkimų procedūras. Dėl liudytojos – UAB ,,Alytaus duona“ atstovės dalyvavimo procese. CPK 189 str. 2 d. 1 punktas numato, kad negali būti apklausiami kaip liudytojai atstovai civilinėje byloje apie aplinkybes, kurias sužinojo būdami atstovu. CPK 192 str. 1 dalis numato, kad apklaustas liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos, 61 str. – kiti proceso dalyviai (liudytojai, vertėjai, ekspertai, valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti) – įstatymų nustatyta tvarka procese dalyvaujantys asmenys, kurie teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi. Teismas leisdamas šioje byloje tam pačiam asmeniui – R. G. būti ir liudytoja, ir UAB ,,Alytaus duona“ atstove šioje byloje, pažeidė CPK 61 str., 192 str. 1 d., 189 str. 1 d. 1 p. Pagal CPK 61 str. liudytojas – asmuo, teisiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi, tačiau teismas R. G. viename teismo posėdyje apklausęs kaip liudytoją, liudijančią savo darbovietės naudai, kitame posėdyje jai leido dalyvauti kaip UAB ,,Alytaus duona“ atstovei. Dėl šių aplinkybių liudytojos R. G. parodymais teismas vadovavosi nepagrįstai, tuo pažeisdamas įrodinėjimą ir proceso dalyvių padėtį procese reglamentuojančias procesinės teisės normas, taip pat CK 1.5 str. sąžiningumo principą.

279. Dėl teismo argumentų, kad ieškovė konkursą turėjo skelbti anksčiau, kad jam neįvykus galėtų iki metų pabaigos surengti naują konkursą, kad galėtų centralizuotai aprūpinti kariuomenę gaminiais. Ieškovė viešojo pirkimo procedūras atliko įstatymų nustatytais terminais, teisės aktai nenumato, prieš kiek laiko iki numatomo pirkimo pradžios turi būti įvykdytos procedūros, be to, pirmiausia siūlė pratęsti 2009-12-30 sutartį UAB ,,Alytaus duona“. Iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos atsakovės turėjo teisę pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą CVP IS priemonėmis (tai numatė konkurso sąlygų 5.14 p.), tačiau to nepadarė, todėl dėl atsakovių kaltės pirkimo procedūros tęsėsi, nors galėjo baigtis anksčiau, atsakovėms atsiėmus pasiūlymus. Argumentas, kad konkursą reikėjo skelbti anksčiau, yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad kiekvienas konkursas potencialiai gali būti neįvykęs, o neįvykusių konkursų skaičius taip pat gali būti didesnis nei vienas, t. y. ,,turėjo skelbti anksčiau“ yra neobjektyvus kriterijus, nepagrįstas jokiais terminais ir teisės aktais, todėl juo teismas vadovavosi nepagrįstai.

28Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Alytaus duona“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 22, b. l. 92–97). Atsakovės nuomone, apeliantės nurodyti argumentai, kad atsakovė privalo atsakyti pagal CK normas, reguliuojančias žalos atlyginimą, neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakovė, pralaimėjusi konkursą ir dar negavusi pasiūlymo iš ieškovės, sudarė sutartis dėl duonos gaminių produkcijos su kitais pirkėjais. Tuo momentu, kai bendrovė gavo pasiūlymą tiekti produkciją iš ieškovės, ji jau neturėjo galimybės įvykdyti sutarties sąlygų bei pateikti prašomos produkcijos kiekio bei asortimento. Bendrovės kaltės dėl sutarties nepasirašymo negali būti ir todėl, kad negalėjo numatyti tos aplinkybės, jog UAB „Molupis ir Ko“, kaip konkurso nugalėtojas, atsisakys pasirašyti šią sutartį. UAB „Alytaus duona“, neturėdama galimybės įvykdyti sutarties sąlygų, geranoriškai, nenorėdama gadinti santykių su senu verslo partneriu Lietuvos kariuomene, gelbėdama padėtį, pasiūlė pratęsti anksčiau sudarytą sutartį su ieškove dar 2-iems mėnesiams. Ieškovė be jokio pagrindo šį pasiūlymą atmetė, motyvuodama, kad sutartis pagal anksčiau galiojusias sąlygas gali būti sudaryta tik 12-ai mėnesių. Toks elgesys negali būti vertinamas kitaip, kaip pačios ieškovės neūkiškumas, nelankstus verslo reikalų sprendimas, kas sąlygojo apelianto patirtą žalą. VPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nėra nustatytos imperatyvios normos, kad tiekėjas privalėtų pasirašyti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė nepasinaudojo ir galimybe užsitikrinti pirkimo–pardavimo sutarties pasiūlymą. CK 1.5 straipsnyje nustatyta, kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Šios nuostatos galioja ir UAB „Alytaus duona“ atžvilgiu. Apeliantė nurodo, kad teismas R. G. parodymus turėjo vertinti kritiškai, nes esą nėra neginčijamai nustatyta, kad ši liudytoja atsisakant pasirašyti produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį, būtų bendravusi su ieškovės VPT ir nurodžiusi priežastis (staigus duonos gaminių žaliavų kainų kilimas, sutarties sudarymas su kitais pirkėjais), dėl kurių buvo atsisakyta pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį. Tai, kad pirmame teismo posėdyje R. G. buvo pakviesta liudytoja, o vėliau teisme dalyvavo kaip atstovė, negalima laikyti CPK normų pažeidimu. Tiek apklausta kaip liudytoja, tiek dalyvaudama kaip bendrovės atstovė, R. G. pasisakė tik dėl vienos jai žinomos aplinkybės, kad gavus pasiūlymą sudaryti duonos gaminių pirkimo–pardavimo sutartį, ji bendravo su ieškovės VPT atstove ir pasiūlė pratęsti anksčiau galiojusią sutartį dar 2-iems mėnesiams. Jos, kaip bendrovės atstovės, dalyvavimas antrajame teismo posėdyje tebuvo formalus. Jokių sąlygų kilti civilinei atsakomybei UAB „Alytaus duona“ atžvilgiu, numatytų įstatyme, nėra. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp bendrovės veiksmų ir ieškovei atsiradusių žalingų pasekmių. Žalingų pasekmių atsiradimą sąlygojo patys ieškovės nesąžiningi veiksmai skelbiant ir nustatant tik sau palankias konkurso sąlygas, neatsižvelgiant į tiekėjų interesus. UAB „Alytaus duona“ elgėsi teisėtai ir sąžiningai, atsisakydama pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, informavo apie tai ieškovę ir nurodė aplinkybes, dėl kurių ši sutartis nebuvo pasirašyta.

29Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Molupis ir Ko“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 22, b. l. 99–113). Atsakovės nuomone, teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su pagrindinės sutarties nesudarymu, bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas išnagrinėjo bylą neišsamiai ar neobjektyviai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 178 str., 185 str., 263 str.).

30CPK 263 str. 1 d. ir 265 str. 1 d. įtvirtina bendrąją pareigą teismui priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą, įvertinti byloje pateiktus įrodymus, konstatuoti, kurie iš jų yra svarbūs, bei nustatyti konkrečiai taikomus teisės aktus. Tuo tarpu CPK 270 str. 4 d. detalizuojamas sprendimo motyvuojamosios dalies turinys, kuriame, remiantis CPK, turi būti nurodoma: (1) nustatytos bylos aplinkybės; (2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; (3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; (4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Pirmiausiai pabrėžtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (LAT 2009-05-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-219/2009). Be to, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą ir kasacinio teismo įrodymų vertinimo klausimu formuojamą teismų praktiką nereikalauja, kad absoliučiai visi šalių dėstomi argumentai bei pateikiami duomenys būtų ištirti ir įvertinti, o tik tie, kurie susiję bei reikšmingi aplinkybėms, įrodinėjamoms proceso metu, išsiaiškinti ir nustatyti (LAT 2011-04-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-185/2011). Šiuo atveju, atsižvelgiant į CPK reglamentavimą bei LAT formuojamą praktiką, teismas turi pareigą vertinti ir nurodyti įrodymus, kuriais grindžia sprendime daromas išvadas. Tačiau, siekiant užkirsti šalių piktnaudžiavimą suteiktomis materialinėmis, o ypač procesinėmis, teisėmis, teismas vertina tik reikšmingas bylai aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Kitaip tariant, teismas turi išlaikyti balansą, nepažeisti proceso ekonomiškumo ir greitumo principų, todėl teikiamiems į bylą įrodymams ir yra keliami sąsajumo, reikšmingumo reikalavimai, skatinama vertinti tik svarbiausius įrodymus. Dar daugiau, apeliantas tik abstrakčiai nurodo tariamus skundžiamo sprendimo trūkumus, jų neindividualizuoja. Apeliantė nenurodo konkrečių aplinkybių, dėl kurių teismas nepasisakė, kas tik patvirtina, kad svarbiausi bylos aspektai skundžiamame sprendime vis dėlto yra nurodomi. Teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl apelianto išsakyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi tariami įrodymus reglamentuojančio CPK 185 str. taikymo pažeidimai. Apeliantė nurodo, esą teismas, priimdamas sprendimą, neva apsiribojo tik keliomis byloje nurodytomis aplinkybėmis, nevertindamas šių įrodymų galimo prieštaringumo. Atsakovė, nesutikdama su šiuo argumentu, atkreipė dėmesį į LAT praktiką, kad galutinai ir privalomai įvertinti įrodymus palikta teismo kompetencijai ir niekas teismui negali nurodyti, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2008-04-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-215/2008). Kaip matyti iš Lietuvos teismų formuojamos praktikos, įrodymų vertinimas yra iš dalies subjektyvus dalykas, grindžiamas vidiniu įsitikinimu. Tačiau vien tai, kad apeliantės teikiami įrodymai teismui atrodė mažiau įtikinami, negu atsakovių pateikiami įrodymai, jokiu būdu nereiškia, kad jie nebuvo vertinami. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantės nurodomo CPK 185 str. pažeidimai neturi pagrindo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo dalis, kurioje ginčijamas tinkamas CPK 265 str. 1 d., 263 str. 1 d., 270 str., 185 str. bei CK 6.248 str. 4 d. taikymas, neturi pagrindo.

31Dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kuria patvirtinama, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nurodo, kad atsakovė neva elgėsi nesąžiningai ikisutartinių santykių stadijoje, kad tariamai egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovėms bendrai turėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė. Atsakovė nesutinka su šia apelianto pozicija. Pagrindinis derybų tikslas – sandorio sudarymas. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, būtina rasti sąžiningumo ir sutarties laisvės principų pusiausvyrą. Sutarties laisvės principas įtvirtintas CK 6.163 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas ir derėtis ir neatsako už tai, jog susitarimas nepasiekiamas. Taigi, sąžiningumo principas yra bene vienintelis principas, ribojantis šalių sutarties laisvę esant ikisutartiniams santykiams. Už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė (CK 6.245 str. 4 d.), jai atsirasti būtinas sąlygų visetas: žala, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalą asmens kaltė. Asmuo, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę nesąžiningam derybų partneriui, turi įrodyti pirmųjų trijų sąlygų buvimą, tarp jų neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), tačiau taip pat turi būti nustatyta (LAT 2009-09-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-363/2009, 2010-11-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-488/2010. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl apelianto reikalavimas negali būti tenkinamas.

32Dėl šalių sąžiningumo ginčo ikisutartiniuose santykiuose ir neteisėtų veiksmų. Sąžiningumo principo turinio CK neatskleidžia, tačiau šio principo turinys yra išaiškintas kasacinio teismo praktikoje. Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamą subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys asmenų nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas esant ginčo teisiniams santykiams (LAT 2010-11-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-488/2010). Pagal CK 6.163 straipsnio 1 dalį ikisutartiniuose santykiuose šalys privalo elgtis sąžiningai. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas, tačiau šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius; derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijaus neatitinkančius veiksmus (CK 6.163 str. 2–3 d.). Taigi, jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (LAT 2011-03-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-129/2011, 2010-06-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-279/2010, 2006-11-04 nutarimas c. b. Nr. 3K-P-382/2006. Vadinasi, apeliantė privalėjo įrodyti, kad atsakovas arba neturėjo tikslo sudaryti sutartį, arba atliko kitus sąžiningumo kriterijaus neatitinkančius veiksmus. Apeliantė teigia, esą atsakovės nesielgė atidžiai ir rūpestingai bei pažeidė įsipareigojimą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kai jiems buvo pasiūlyta ją sudaryti. Apeliantės teigimu, priežastys, dėl kurių atsakovės nutraukė derybas, nebuvo pakankamos. Apibendrinant, apeliantė pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde niekur nenurodo, kad atsakovės neturėjo tikslo sudaryti sutarties ir įrodinėja tik antrąjį galimo nesąžiningumo aspektą. UAB „Molupis ir Ko“ nesąžiningumą apeliantė įrodinėja dviem sąlygomis: atsakovė sutiko su visomis konkurso sąlygomis (4-asis ir 6-asis apeliacinio skundo argumentai); perkami preliminarūs prekių kiekiai atsakovei buvo žinomi (5-asis apeliacinio skundo argumentas). Atsakovė nesutinka su tokiomis apeliantės išvadomis, nes jos neatitinka bylos įrodymų ir faktinių aplinkybių. Atsakovė nepažeidė bendros pareigos elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, nes prieš pateikdama pasiūlymą įvertino savo teikiamo pasiūlymo galiojimą ir 2010-10-20 paskelbto Konkurso sąlygas. Būtent dėl šios priežasties atsakovė 2010-11-25 pasiūlyme (21 t., b. l. 18–19) sąžiningai nenurodė, jog: „Tiekėjas patvirtina, kad sutinka su Pirkėjo pateiktomis prekių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis (Konkurso sąlygų 8 priedas)“, nors to įsakmiai reikalavo Konkurso sąlygų 5.9.1 punktas ir 1 priedas ,,Pasiūlymas duonos ir pyrago gaminių pirkimo atviram konkursui“. Kaip matyti iš Konkurso sąlygų, tiekėjai buvo įpareigoti pasiūlymus pateikti visam preliminariai numatomų įsigyti duonos ir pyrago gaminių kiekiui (sąlygų 2.3 ir 5.7 p.). Pažymėtina, kad nei vienoje iš Konkurso nuostatų nebuvo įtvirtinta, mažiausiai kokią dalį objekto apeliantė ketina įsigyti. Vertinant pirkimo–pardavimo sutarties pagrindines sąlygas (Konkurso sąlygų 8 priedas), pažymėtina, kad esminė sąlyga, t. y. kiekis (sutarties pagrindinių sąlygų priedas – lentelė), jose taip pat nebuvo apibrėžtas. Vadinasi, atsakovė elgėsi sąžiningai ir jau pasiūlymo pateikimo stadijoje nurodė, kad dėl pagrindinės sąlygos – kiekio (bent jau minimalaus) šalys turės pasiekti aiškų susitarimą ir jį įtvirtinti sutartyje. Ieškovė, nors ir turėdama teisę pagal Konkurso sąlygų 9.3, 9.7.3 ir VPĮ 39 str. 2 d. 2 punktus, neatmetė atsakovės pasiūlymo, neprašė jo patikslinti, o priėmė ir vertino, tokiais savo veiksmai patvirtindama, kad atsakovės pozicija dėl Konkurso sąlygų 8 priedo yra pagrįsta ir dėl to gali būti deramasi (jei atsakovė laimėtų Konkursą, kaip ir įvyko). Pažymėtina, kad ieškovės pirkimų komisija itin detaliai analizavo visus pasiūlymus ir teikė pastabas net dėl kelių gramų gaminių skirtumo (20 t., b. l. 122), todėl pagrįsta teigti, kad ieškovės pirkimo komisija žinojo apie atsakovės pakoreguotą, lyginant su Konkurso medžiaga, pasiūlymą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų jo tikslinimui. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, esą atsakovė elgėsi nesąžiningai. Priešingai, nei Konkurso sąlygose, nei skelbime aiškiai nenurodydama, kokia dalis duonos ir pyrago gaminių bus perkama, pati ieškovė suklaidino tiekėjus, siekė nepagrįstai praturtėti jų sąskaita. Aplinkybė, kad ieškovė įsigis vos dalį pirkimo objekto, atsakovei paaiškėjo tik gavus 2010-12-23 pasiūlymą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Po minėto rašto gavimo atsakovei susisiekus su ieškovės atstovais, ieškovės materialinių resursų departamentas patvirtino, kad tikrai numatoma įsigyti tik dalį duonos ir pyrago gaminių. Iš atsakovės atlikto apibendrinimo matyti, kad iš Konkurso priede Nr. 1 nurodyto 180 705 kg kiekio, realiai buvo nupirkta vos 118 093 kg, kas sudaro tik 65 procentus viso kiekio, kuriam atsakovės ir pateikė savo pasiūlymus (priedas Nr. A1-2). Nekyla abejonių, kad atsakovės kainodara ir konkurencingas pasiūlymas yra tiesiogiai susiję su ieškovės įsigyjamu prekių kiekiu. Vienoks pasiūlymas yra įsigyjant 118 093 kg duonos gaminių, ir visiškai kitoks – įsigyjant 180 705 kg. Tai paaiškinama pajėgumų rezervavimo vienam pirkėjui, logistikos ir sandėliavimo kaštų tiesiogine priklausomybe nuo parduodamo kiekio, juo labiau, kai pristatymo objektai – ieškovės daliniai – yra išsidėstę visoje Lietuvoje. Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad ikisutartiniuose santykiuose abi šalys privalo elgtis sąžiningai. Atsakovės oferta buvo tiksli ir aiški, sudaranti sąlygas šalims derėtis dėl sutarties sąlygų. Apeliantė, priimdama atsakovės pasiūlymą ir jo neatmesdama jau pirminėje stadijoje, akceptavo tokį atsakovės pasiūlymą, tačiau nesąžiningai pareikalavo sudaryti sutartį nepatikslindama numatytų įsigyti prekių kiekio ir nenumatydama atitinkamos kainodaros. VPĮ 24 str. 8 dalis imperatyviai įtvirtina, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Lietuvos teismai ne vienoje byloje yra konstatavę, kad perkančioji organizacija privalo kruopščiai ir tinkamai parengti pirkimo dokumentus, nes būtent jų pagrindu tiekėjai rengia ir teikia savo pasiūlymus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1625/2011). Nagrinėjamu atveju apeliantė suklaidino Konkurso dalyvius, todėl derybų stadijoje apeliantei kategoriškai atsisakant įtvirtinti racionalias kainos peržiūrėjimo, t. y. sutarties pakeitimo, sąlygas, atsakovė neturėjo kitos išeities kaip tik atsisakyti sudaryti sutartį tik apeliantei palankiomis sąlygomis. Tokia apeliantės pozicija pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą ir paneigia visą dalyvavimo viešajame pirkime esmę. Patenkinus tokį apeliantės reikalavimą būtų sukurtas teisiškai ydingas precedentas, kai perkančioji organizacija, remiantis ydingomis pirkimo sąlygomis ir grasindama nuostolių atlyginimo reikalavimu (žr. 2011-01-14 ieškovės raštą, ieškinio priedas Nr. 43), faktiškai verčia Konkurso laimėtoją sudaryti sutartį, nors šalys ir nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų. Lietuvos teismai, aiškindami CK 6.163 straipsnį, akcentuoja, kad vienas iš esminių sąžiningo elgesio ikisutartiniuose santykiuose pasireiškimo elementų yra šalių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (CK 6.163 str. 4 d. taisyklė) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-28 nutartis c. b. Nr. 2A-209/2011). Nei Konkurso sąlygose, nei skelbime aiškiai nenurodydama, kokia dalis duonos ir pyrago gaminių bus perkama, pati apeliantė suklaidino galimus tiekėjus. Todėl būtent apeliantė elgėsi nesąžiningai ir jei patyrė kokių nors nuostolių, tai išimtinai dėl savo kaltės (CK 6.248 str. 4 d.), nes atsakovė jokiais savo veiksmais nesukūrė apeliantei pagrįsto pasitikėjimo, lūkesčio ir įsitikinimo, kad sutartis tikrai bus sudaryta – atsakovė jos projektui išreiškė aiškų nepritarimą jau pasiūlymo pateikimo stadijoje. Todėl vėliau tarp šalių nutrūkus deryboms apeliantė visiškai nepagrįstai tokį derybų rezultatą sieja išimtinai su atsakovės veiksmais, kai pirmiausia pati apeliantė nesielgė sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Atmestinas apeliantės argumentas, esą atsakovės nesąžiningumą patvirtina 2011-01-26 atsakovės sudaryta panaši sutartis su ieškovės MPB „Geležinis vilkas“ LDK Kęstučio mechanizuotoju pėstininkų batalionu. Šis batalionas yra įsikūręs netoli atsakovės buveinės Tauragėje. Nepasirašius sutarties su apeliante, atsakovė sąžiningai, vykdydama ūkinę-komercinę veiklą, kurios pagrindinis tikslas – pelno siekimas, sudarė sutartį su pirkėju, kuriam gaminių pristatymas nereikalauja faktiškai jokių papildomų išlaidų, susijusių su logistika ar sandėliavimu: pristatant gaminius kitiems tiekėjams Tauragės rajone, tuo pačiu yra vežama ir batalionui, juo labiau, kad batalionas įsigijo standartinius atsakovės gaminius. Taigi ši sutartis, viena vertus, yra viena iš daugelio atsakovės sudaromų su Tauragėje esančiais pirkėjais, kita vertus, ji objektyviai negali būti lyginama su apeliantės siūlyta sudaryti sutartimi, pagal kurią numatyti visiškai skirtingi kiekiai, o gaminių pristatymo vietos būtų išsidėsčiusios visoje Lietuvoje. Todėl atsakovės sutartis su batalionu neįrodo atsakovės nesąžiningumo, o tik patvirtina atsakovės veiklos nepertraukiamumą ir įprastinę komercinę veiklą. Kita vertus, sutartis su batalionu ir 2011 m. vasarį apeliantės organizuoto konkurso rezultatai bei atsakovės pateikti statistiniai duomenys (priedas Nr. A1-3) įrodo, kad atsakovės pasiūlymo kaina, vertinant atskirai kiekvieną poziciją, buvo labai maža. Pavyzdžiui, remiantis oficialiąja statistika, 1 kg batono iš kvietinių miltų vidutinė mažmeninė kaina 2010 m. gruodžio mėn. sudarė 5,41 Lt. Tuo tarpu 2010-11-25 atsakovės pasiūlyme analogiško batono 1 kg kaina sudarė tik 2,10 Lt; ruginės – kvietinės duonos 1 kg kaina analogiškai skyrėsi nuo vidutinės 4,24 Lt iki pasiūlymo 1,90 Lt. Iš to darytina išvada, kad, viena vertus, atsakovės pasiūlymo kaina buvo paskaičiuota ir orientuota akivaizdžiai į labai didelius apeliantės įsigytinų gaminių kiekius. Taigi atsakovė sąžiningai ir pagrįstai tikėjosi, kad apeliantė įsigis gaminių kiekį, kuris atitiks pasiūlytą kainą, t. y. atsakovė, laimėjusi Konkursą, neturės dirbti nuostolingai. Kita vertus, atsižvelgiant į numatomą įsigyti kiekį, apeliantė, kaip nuolat ir didelėmis apimtimis viešuosius pirkimus organizuojantis ir vykdantis subjektas, galėjo ir turėjo įvertinti, kad atsakovės pasiūlyta kaina yra neįprastai maža (VPĮ 40 str.). Tokiu atveju, sutinkamai su Konkurso sąlygų 9.5 punktu, apeliantė privalėjo atsakovės paprašyti per apeliantės komisijos nurodytą terminą pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, įskaitant ir detalų kainų sudėtinių dalių pagrindimą. Kadangi apeliantė nesikreipė į atsakovę, apeliantė pati prisiėmė riziką, kad galutiniame derybų etape, paaiškėjus, jog atsakovės lūkestis dėl apeliantės ketinamo įsigyti gaminių kiekio neatitinka atsakovės pasiūlytos kainos, atsakovė gali tokiomis sąlygomis atsisakyti sudaryti sutartį, kas ir įvyko. Šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentą, kad derybos nutrūko be pakankamos priežasties. Nagrinėjamu atveju derybos nutrūko ne dėl atsakovės kaltės, t. y. atsakovė neatliko jokių neteisėtų (nesąžiningų veiksmų), nes laikėsi nuoseklios ir pagrįstos derybinės pozicijos, suformuluotos ir expressis verbis įtvirtintos 2010-11-25 pasiūlyme, kuriame iš karto nesutiko su apeliantės pateiktu sutarties projektu. Sutarčių sudarymo laisvės, vertinamos kaip konstitucinio lygmens garantija, principas yra analizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Pagal formuojamas nuostatas, sutarties sudarymo laisvė – tai laisvas jos šalių valios reiškimas, siekiant sudaryti sutartį. Tai yra teisė savarankiškai, kartu su kontrahentu spręsti sutarties turinio klausimus, nepažeidžiant imperatyviųjų įstatymo reikalavimų, nevaržant kitų asmenų teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1996-11-20 nutarimas). Civilinėje teisėje sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Kiekvienos sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Taigi konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia. Civilinėje teisėje galiojantis sutarties laisvės principas pirmiausia reiškia laisvę sudaryti sutartį ar, atvirkščiai, jos nesudaryti. Tai reiškia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar vienašalio įsipareigojimo (LAT 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). Nagrinėjamu atveju šalių valia dėl sutarties sudarymo nesutapo, išsiskyrus šalių pozicijoms dėl prekių kiekio ir kainos, todėl būtų nepagrįsta ir nesąžininga dėl sutarties nesudarymo kaltinti tik vieną šalį – atsakovę. Kaip minėta, sąžiningumą apsprendžia objektyvusis ir subjektyvusis kriterijai. Perkančioji organizacija (apeliantė), neatmesdama atsakovės 2010-11-25 pasiūlymo, abiejų kriterijų aspektu elgėsi nesąžiningai, nes neveikė apdairiai, rūpestingai, atsižvelgiant į jos patirtį ir kompetenciją vykdant viešuosius pirkimus. Taip apeliantė sudarė nepagrįstą atsakovės įsitikimą, kad jos išreikštas nesutikimas su pirkimo–pardavimo sutarties projektu yra sąlyga tolimesnėms deryboms – taigi apeliantė suklaidino atsakovę, kaip Konkurso dalyvį, o vėliau pareikalavo sudaryti sutartį, grasindama sankcijomis. Tokie apeliantės veiksmai neatitinka komentuotų sutarties laisvės principų, todėl pripažintini nesąžiningais. Kadangi pagrindas atsirasti civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams civiliniams santykiams yra sąžiningumo principo pažeidimas, o kaip pagrįsta anksčiau, atsakovė ikisutartiniuose santykiuose su apeliante elgėsi sąžiningai, todėl laikytina, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, iš kurių galėtų būti kildinama jos civilinė atsakomybė. Juo labiau, ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad atsakovė būtų pažeidusi ir VPĮ nuostatas. Vadinasi, atsakovė nepažeidė nei specialaus akto (VPĮ), nei bendrųjų sąžiningumo principų ir normų, taigi neteisėtumo sąlyga nėra įrodyta.

33Dėl žalos. Taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatoma palyginus kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą. Taikant kainų skirtumo principą, sutartis turi būti sudaroma per protingą terminą ir protingomis sąlygomis, t. y. turi būti įvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys (LAT 2009-04-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-126/2009; 2010-02-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-82/2010; 2010-06-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-279/2010). Net jei būtų konstatuotas atsakovės nesąžiningumas (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), svarbiausia yra tai, kad atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį nesutrukdė apeliantei sudaryti pagrindinės sutarties su trečiaisiais asmenimis – šiuo atveju UAB „Alytaus duona“. Taigi apeliantės praradimai dėl atsakovės veiksmų galėtų būti tik kainų skirtumas tarp UAB „Molupis ir Ko“ ir UAB „Alytaus duona“ pasiūlymų Konkursui. Pirma, jei derybos tarp apeliantės ir atsakovės iš viso nebūtų vykusios (atsakovė nebūtų pateikusi pasiūlymo Konkursui), pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su UAB „Alytaus duona“. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė atsisakė sudaryti sutartį, ar ji iš viso nebūtų pateikusi pasiūlymo Konkursui, rezultatas būtų identiškas – apeliantė sutartį sudarinėtų (t. y. pratęsinėtų 2009-12-30 sutartį) su UAB „Alytaus duona“. Antra, apeliantė lygina „pagrindinės sutarties kainą“ ir atsakovės pasiūlymą Konkursui, nors jų objektyviai negalima palyginti. Atsakovė viso proceso metu akcentavo, kad negalima lyginti dviejų visiškai skirtingų konkursų, t. y. 2010-10-20 Konkurso duonos ir pyrago gaminiams, bei 2011-02-23 konkurso atskirai: duonai, batonui, džiūvėsiams (1-a dalis), bandelėms (2-a dalis) ir cukrui (3-ia dalis). Nekyla jokių abejonių, kad tiekėjo pasiūlymas vienai pirkimo daliai yra visiškai skirtingas nuo pasiūlymo, teikiamo visoms dalims kompleksiškai. Todėl nesąžininga, nepagrįsta ir neteisinga iš atsakovės reikalauti viso skirtingų pirkimų kainų skirtumo. Apeliantė, suskirstydama Konkursu perkamų gaminių kiekį kitame konkurse į skirtingas dalis, prarado teisę remtis kainų skirtumu, kaip pagrindu savo įrodinėjamiems nuostoliams pagrįsti. Pažymėtina, kad 2013-11-12 teismo posėdyje ieškovės darbuotoja patvirtino, kad tiek skaidymas pirkimo į dalis, tiek ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimas didina pasiūlymo kainą. Kadangi 2011-02-23 konkurse, priešingai, nei 2010-10-20 Konkurse, pirkimas buvo padalintas į dalis, be to, papildomai buvo reikalaujama pasiūlymo galiojimo užtikrinimo (2011-02-23 konkurso sąlygų 6-tas skyrius), akivaizdu, kad šio pirkimų kainų objektyviai negalima lyginti su ankstesniu pirkimu, taigi ir negalima reikalauti nuostolių tokio paskaičiavimo pagrindu. Ir trečia, nors apeliantė savo nuostolius kildina ir iš decentralizuotų pirkimų, atliktų laikotarpiu tarp abiejų konkursų, tačiau atsakovė negali būti atsakinga už nepagrįstą apeliantės išlaidavimą perkant gaminius nepagrįstai didelėmis kainomis: iš lentelių (ieškinio priedas Nr. 45) matyti, kad gaminiai minėtu laikotarpiu vienuose padaliniuose buvo perkami už kelis kartus didesnę kainą, nei pirko kiti daliniai. Žr. pvz., Įgulų aptarnavimo tarnybos (ieškinio priedo Nr. 45 lapas 14) perkamą duoną už 7,73 Lt/kg, ir palyginimui Lietuvos kariuomenės (ieškinio priedo Nr. 45 lapas 21) perkamą duoną už 1,91 Lt/kg. Apeliantė, neužtikrinusi efektyvaus, racionalaus ir proporcingo lėšų panaudojimo iki naujo konkurso paskelbimo, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, kurią nepagrįstai siekia perkelti atsakovei. Apibendrinant, taikant ikisutartinę atsakomybę, siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta (LAT 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2010). Tačiau apeliantė siekia būtent tos naudos, kurią ji būtų gavusi, jei būtų sudaryta sutartis su atsakove, nes visiškai nepagrįstai lygina atsakovės 2010-11-25 pasiūlymo ir 2011-02-23 konkurso kainas. LAT praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu, kainų skirtumo principas objektyviai negalėtų būti taikomas (žr., pvz., LAT 2007-07-18 nutartį c. b. Nr. 3K-3-308/2007; 2009-04-03 nutartį c. b. Nr. 3K-3-126/2009). Pažymėtina, kad kainų skirtumo principas yra ne vienintelis prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdas (LAT 2010-02-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-82/2010).

34Atsakovės vertinimu, nors apeliantė per protingą terminą nesudarė pakeičiančios sutarties, tačiau akivaizdu, kad tokios „pakeičiančios sutarties“ kaina atitiktų atsakovės UAB „Alytaus duona“ pasiūlymo kainai. Kadangi atsakovė negali būti atsakinga už UAB „Alytaus duona“ veiksmus, atsisakant pasirašyti sutartį su apeliante, laikytina, kad tik nuostolių dydis, paskaičiuotas kaip skirtumas tarp abiejų atsakovių pasiūlymų Konkursui, būtų racionalus ir atitiktų komentuotus LAT išaiškinimus ir nuostolių atlyginimo principus. Tačiau įvertinant, kad neįrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, minėtas kainų skirtumas iš atsakovės negali būti priteisiamas.

35Faktą, kad 2011-02-23 konkursui pateiktų pasiūlymų kainos negali būti rodikliu apskaičiuojant apeliantės nuostolius, patvirtina ir objektyvios, nuo šalių valios nepriklausančios aplinkybės. Kaip matyti iš su motyvuotais prieštaravimais atsakovės pateiktų statistinių duomenų (priedas Nr. A1-3), duonos gaminių vidutinė mažmeninė kaina 2010 m. gruodžio mėn. labai išaugo. Ši aplinkybė buvo akcentuojama ir UAB „Alytaus duona“ procesiniuose dokumentuose. Maisto prekių rinkoje įvykę pokyčiai, nulėmę gaminių kainų kilimą ginčo laikotarpiu (2010 m. gruodis – 2011 m. vasaris) ir iki šiol, yra objektyvūs ir nuo šalių valios nepriklausantys veiksniai. Konstatuotina, kad apeliantė, reikalaudama priteisti nuostolius, neįrodė savo reikalavimų, kurie atitiktų LAT pateiktus išaiškinimus LAT 2010-02-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-82/2010 (LAT 2010-02-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-82/2010).

36Dėl priežastinio ryšio ir solidarios atsakomybės. Lietuvos teismų praktikoje yra konstatuota, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-10 nutartis c. b. Nr. 2A-87/2014). Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (LAT 2008-03-26 nutartis c. b. Nr. 3K-7-59/2008; 2007-11-26 nutartis c. b. Nr. 3K-7-345/2007; 2005-03-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-156/2005). Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio, todėl teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (LAT 2008-03-26 nutartis c. b. Nr. 3K-7-59/2008). Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad tarp apeliantės įrodinėjamų nuostolių ir atsakovių veiksmų yra skirtingo pobūdžio priežastinis ryšys. Akcentuotina, kad atsakovės yra konkurentai, besivaržantys viešuosiuose pirkimuose, šiuo atveju – Konkurse. Todėl UAB „Alytaus duona“ turėjo interesą, kad UAB „Molupis ir Ko“ atsisakytų sudaryti sutartį. UAB „Molupis ir Ko“ nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tiesioginis konkurentas taip pat atsisakys sudaryti sutartį su apeliante. Sutinkamai su VPĮ 18 str. 2 dalimi, atsakovei, pagrįstai ar nepagrįstai atsisakius sudaryti sutartį, sutartis yra sudaroma su antroje vietoje pagal pasiūlymų eilę esančiu tiekėju – UAB „Alytaus duona“. Šią nuostatą atkartoja ir Konkurso sąlygų 11.7 punktas. Todėl nepriklausomai nuo UAB „Alytaus duona“ atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių, UAB „Molupis ir Ko“ nulėmė tik apeliantės pasiūlymo pateikimą atsakovei UAB „Alytaus duona“ ir su tuo susijusius praradimus. Ryšys tarp UAB „Molupis ir Ko“ atsakymo ir naujo konkurso paskelbimo yra pernelyg nutolęs, nes šį ryšį nutraukia UAB „Alytaus duona“ ir pačios apeliantės veiksmai. Juo labiau, kad gaminių kainos kitimas savaime nėra pakankamas pripažinti, kad tokio dydžio nuostolių apeliantė patyrė dėl su atsakove nutrūkusių derybų, nes šių dviejų faktų nesieja priežastinis ryšys (LAT 2009-09-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-363/2009). Atmestinas apeliantės argumentas, esą tik dėl abiejų atsakovių veiksmų visumos apeliantė patyrė žalos. Akcentuotina, kad nėra jokios abiejų atsakovių veiksmų visumos: UAB „Molupis ir Ko“ atsisakymas sudaryti sutartį nulėmė tik apeliantės derybas su UAB „Alytaus duona“, tuo tarpu pastarosios atsisakymas – apeliantės apsisprendimą pirma, gaminius pirkti decentralizuotai, o vėliau – skelbti naują konkursą. Dar daugiau, būtent pati apeliantė pasirinko ne sutarties su UAB „Alytaus duona“ pratęsimo variantą, o naujo konkurso skelbimo būdą, taigi, remiantis apeliantės argumentais, visi trys: abi atsakovės ir apeliantė veikė bendrai, tačiau akivaizdu, kad tokia logika aiškinti priežastinio ryšio teoriją yra ydinga ir visiškai nepagrįsta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (LAT 2007-11-26 nutartis c. b. Nr. 3K-7-345/2007). Taigi, nustatant priežastinį ryšį, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenumatė ir negalėjo numatyti, kad jo atsakymas lems Konkurso pasibaigimą ar antroje vietoje esančio tiekėjo atsisakymą, taigi nėra apeliantės deklaruojamo bendrumo, o įprasta gyvenimiška rizika pasireiškia gaminių kainos augimu, kuris negali būti siejamas su atsakovo veiksmais, todėl šio kilimo pasekmės negali būti perkeliamos atsakovui. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (LAT 2008-03-26 nutartis c. b. Nr. 3K-7-59/2008). Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš nurodytų sąlygų, todėl nesant jokio bendrumo tarp atsakovių veiksmų ir pasekmių, laikytina, kad solidarumo išimtis negali būti taikoma, o turi būti remiamasi dalinės atsakomybės prezumpcija. Tuo tarpu, kadangi atsakovės veiksmai nulėmė tik pasiūlymo pateikimą UAB „Alytaus duona“, laikytina, kad apeliantės deklaruojami nuostoliai nėra atsakovės veiksmų pasekmė. Remiantis CK 6.279 str. 4 dalies nuostatomis, jeigu iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš kelių asmenų veiksmų, šie asmenys neatsako solidariai, jeigu įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų) už kuriuos jie yra atsakingi, rezultatas. Nurodytos aplinkybės, argumentai bei įrodymai vienareikšmiškai patvirtina faktą, jog atsakovė niekaip nesusijusi su apeliantės neva patirtos žalos padarymu. Kaip jau minėta, neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės atsisakymo sudaryti sutartį, Konkurso procedūrų pasibaigimo, naujo konkurso paskelbimo ir apmokėjimo jo laimėtojams. Atsakovė šiuo atveju buvo tik viena iš Konkurso dalyvių, todėl atsakovė jokiu būdu negali būti atsakinga už kitų Konkurso dalyvių sprendimus. Konkurso procedūrų pasibaigimas ir naujų konkursų paskelbimas teoriškai gali būti nebent tiesioginė UAB „Alytaus duona“ veiksmų (atsisakymo sudaryti sutartį) pasekmė, bet ne UAB „Molupis ir Ko“. Be to, atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad Konkurso reikalavimus atitiko tik du pasiūlymai (atsakovių) ar kad apeliantė nesuskirstė pirkimo dalimis. Apeliantė, būdama apdairi ir sąžininga bei įvertinusi žemą Konkurso dalyvių aktyvumą, galėjo ir turėjo pasiruošti galimam pakartotiniam Konkurso rengimui. Atitinkamai, apeliantės tariamai patirta žala priežastiniu ryšiu nėra susijusi su UAB „Molupis ir Ko“ veikla, todėl remiantis CK 6.279 str. 4 dalies nuostatomis, tiek atsakovės civilinės atsakomybės, tiek ir solidarios civilinės atsakomybės taikymas šioje civilinėje byloje nėra galimas.

37Dėl kaltės. Teismų praktika pripažįsta nukentėjusios sąžiningos šalies teisę į nuostolių atlyginimą. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, esminę reikšmę turi šalies, atsisakiusios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu. Tuo pačiu turi būti įvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys. Jeigu nuostolius prašanti atlyginti šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, tai kitos šalies atsakomybė gali būti sumažinta arba ši šalis gali būti visiškai atleista nuo pareigos atlyginti nuostolius. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Kartu turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. jo atidumas, rūpestingumas, galėjimas numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis, ir kt. Be to, turi būti įvertinti ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai, t. y. šalyje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., nekilnojamojo turto rinkoje vykstanti kainų kaita, kurią gali lemti tiek šalies vidiniai, tiek regioniniai ar net pasauliniu mastu vykstantys procesai, kaip antai ekonominė krizė ir pan.). Tai reiškia, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokių praradimų, turi juos įrodyti (CPK 178 str.). (LAT 2010-02-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-82/2010). Nagrinėjamu atveju, nors apeliantė remiasi kainų skirtumu (atsakovės pasiūlymo Konkursui ir vėlesnių apeliantės pirkimų, Konkursui neįvykus), tačiau, viena vertus, tų praradimų neįrodė (vertindama skirtingus pirkimus, be to, nesudariusi pakeičiančios sutarties), o kita vertus, nepaneigia teismo padarytos išvados apie pačios apeliantės kaltę. Kaip minėta, atsakovė nuosekliai ir pagrįstai deklaravo savo nesutikimo su sutarties sąlygomis poziciją, t. y. jau pasiūlymo pateikimo stadijoje elgėsi sąžiningai, todėl atsakovės kaltės dėl bet kokių apeliantės nuostolių nėra. Kita vertus, analizuojant apeliantės veiksmų tinkamumą, akivaizdu, kad apeliantė nedėjo jokių pastangų: 1) savalaikiai paskelbti Konkursą, 2) pasirengti galimam Konkurso neįvykimo atvejui, 3) pratęsti galiojančią sutartį su UAB „Alytaus duona“, 4) užtikrinti racionalų lėšų naudojimą laikotarpiu nuo Konkurso pabaigos iki naujo konkurso. Jei apeliantė būtų laiku ir tinkamai suplanavusi pirkimus bei įvertinusi riziką, kad Konkursas gali neįvykti, tuomet apeliantė nebūtų patyrusi jokių praradimų. Sutartis su UAB „Alytaus duona“ dėl gaminių galiojo iki 2010-12-30 su galimybe sutartį pratęsti dar 12 mėnesių (20 t., b. l. 92). Vadinasi, jei Konkursas būtų paskelbtas ne 2010 m. spalio, o birželio ar liepos mėnesį, tuomet net jam ir neįvykus (negavus nei vieno pasiūlymo, visus pasiūlymus atmetus ar pan.), apeliantė galėtų arba pratęsinėti ankstesnę sutartį, arba skelbti naują konkursą nesant jokios rizikos, kad gaminiai gali būti nepateikti. Visgi, apeliantė pasirinko rizikingą elgesio variantą, Konkursą skelbiant prieš pat pasibaigiant sutarties galiojimui ir jau žinant, kad sutartis nebus pratęsta (2010-09-06 UAB „Alytaus duona“ raštas Nr. 195). Taigi darytina pagrįsta išvada, kad apeliantė tokiais savo neatsargiais veiksmais pati susikūrė neigiamas pasekmes, kas sudaro pagrindą atleisti atsakovus nuo atsakomybės, net jei ir būtų konstatuota jų civilinė atsakomybė (CK 6.248 str. 4 d.). 2013-11-12 teismo posėdyje apklausta apeliantės darbuotoja R. Z. negalėjo paaiškinti, kodėl Konkursas buvo paskelbtas likus vos 2 mėnesiams iki sutarties galiojimo pabaigos. Pažymėtina, kad atsakovė savo pasiūlymą pateikė 2010-11-25, t. y. likus tik mėnesiui iki sutarties galiojimo pabaigos. Vadinasi, apeliantė buvo itin nerūpestinga ir neapdairi, nes prisiėmė didelę riziką, kad per vieną mėnesį Konkursas tikrai gali neįvykti. Taip ir atsitikus, savo darbuotojų, atsakingų už pirkimus, neapdairumo ir tiesioginių funkcijų nevykdymo pasekmes apeliantė nesąžiningai siekia perkelti atsakovėms. Šios pasekmės yra itin neproporcingos, nes įvertinant, kad atsakovė Konkurso procedūrose dalyvavo tik 1 mėnesį, apeliantė už pasitraukimą reikalauja priteisti net 100 000 Lt. Akivaizdi disproporcija verčia ieškoti tikrųjų priežasčių, kurios yra susijusios tik su apeliantės veiksmais. Jei apeliantė būtų laiku, t. y. gerokai anksčiau, pasiruošusi ir įvykdžiusi Konkursą, iki sutarties galiojimo pabaigos ji būtų objektyviai suspėjusi įvykdyti pakartotinį pirkimą. Visgi, akivaizdu, kad apeliantė ieškojo paprasčiausio varianto. Šį apeliantės aplaidumą patvirtina ir atsisakymas pratęsti 2 mėnesiams sutartį su UAB „Alytaus duona“. Nors 2013-11-12 teismo posėdyje liudytoja R. G. parodė kalbėjusi telefonu su R. Z., tačiau pastaroji neprisiminė pakankamai neseniai vykusio bendravimo. Visuma šių aplinkybių leidžia teigti, kad dėl apeliantės įrodinėjamų nuostolių kalta yra pati apeliantė, todėl civilinė atsakomybė atsakovėms negali būti taikoma (CK 6.248 str. 4 d.). (LAT 2013-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Pagaliau, kaip matyti, Konkurse dalyvavo ne tik atsakovės, todėl UAB „Molupis ir Ko“ nežinojo ir negalėjo žinoti, kad dėl jos atsisakymo Konkursas neįvyks. Vadinasi, ir šiuo aspektu atsakovė negali būti laikoma kalta ir atsakinga už apeliantės deklaruojamus nuostolius, kurie iš esmės yra apeliantės aplaidumo ir kainų rinkoje pokyčių rezultatas.

38Dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir besąlyginio įsipareigojimo sudaryti sutartį. Apeliantė teigia, esą pasiūlymo galiojimo užtikrinimas yra perkančiosios organizacijos teisė, o ne pareiga, tuo tarpu pateikdami pasiūlymą tiekėjai įgyja prievolę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė neginčija, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo (VPĮ 30 str. 1 d.), tačiau kaip ir kiekviena teisės norma, taip ir ši privalo būti taikoma konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ginčo aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, kaip perkančioji organizacija, nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, nes pavėluotai paskelbė Konkursą. Taigi apeliantės sprendimas neprašyti pasiūlymo galiojimo užtikinimo ir taip pritraukti kuo daugiau dalyvių, iš esmės patvirtina apeliantės aplaidumą ir kaltę, nes artėjant sutarties galiojimo pabaigai apeliantė neturėjo kitos galimybės, kaip tik skatinti kuo daugiau dalyvių pateikti pasiūlymus. Tačiau tai nereiškia, kad neįvykus Konkursui ir nesuspėjus paskelbti naujo, kainų pokytį turi kompensuoti atsakovė. Nekyla ginčas dėl to, kad ne tiekėjas, o perkančioji organizacija yra stipresnioji šalis šiuose santykiuose, todėl didžiausius nuostolius patiria ne perkančioji organizacija, kuriai dažnu atveju pirkimų vykdymas yra įstatyminė pareiga ir viena iš funkcijų, o būtent tiekėjas, investavęs laiką ir resursus į pasiūlymo parengimą ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo gavimą, kai tuo tarpu perkančioji organizacija gali bet kada nutraukti pirkimo procedūras (VPĮ 7 str. 5 d.). Todėl būtent šiuo atveju faktas, kad ieškovė nepasinaudojo VPĮ 30 str. 1 d. numatytu reikalavimu ir neįtvirtino jo Konkurso sąlygų kontekste, papildomai pagrindžia, jog ieškovė dėl naujo konkurso organizavimo nepatyrė jokių nuostolių, o jei tokie ir susidarė, tai tik dėl pačios ieškovės kaltės. Atmestinas apeliantės argumentas, esą atsakovė, pateikdama pasiūlymą, besąlygiškai sutiko sudaryti pirkimo sutartį. Atsakovė įrodė, kad, visų pirma, dėl ydingų pirkimo sąlygų ji, teikdama pasiūlymą, nenurodė, kad pritaria Konkurso sąlygų 8-tam priedui. Vėliau paaiškėjus, jog kaina gaminių vienetui turi likti tokia pati, nors nebus perkamas visas kiekis, atsakovė sąžiningai ir pagrįstai atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Taigi šalys nepasiekė galutinio susitarimo. Aplinkybę, kad priklausomai nuo realiai ieškovės planuojamo įsigyti gaminių kiekio, atsakovės ir kitų Konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų kaina būtų visiškai kitokia, tiesiogiai patvirtina ieškovės 2011 m. vasarį organizuotas konkursas, pagal kurio rezultatus akivaizdus pasiūlymų kainų skirtumas, pavyzdžiui, pagal 2010 m. Konkursui pateiktus pasiūlymus, laimėjusiame atsakovės pasiūlyme nurodyta 460 984 Lt kaina, tuo tarpu 2011 m. konkurso laimėjusių pasiūlymų kaina siekė 638 349 Lt. Atsakovės vertinimu, tiekėjams sužinojus, kad ieškovė realiai ketina įsigyti tik daugiau kaip pusę gaminių, atsižvelgiant į kainodarą, pasiūlymai 2011 m. vasario mėn. konkursui buvo pateikti su realų kiekį atitinkančiomis kainomis. Lietuvos teismai ne vienoje byloje yra konstatavę, kad perkančioji organizacija privalo kruopščiai ir tinkamai parengti pirkimo dokumentus, nes būtent jų pagrindu tiekėjai rengia ir teikia savo pasiūlymus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-28 nutartį c. b. Nr. 2A-1625/2011). Šiuo atveju apeliantė neįvykdė įstatyminės pareigos, todėl negali remtis įrodinėjamu atsakovės įsipareigojimu sudaryti sutartį, nes nebuvo prielaidų jos sudarymui, t. y. nebuvo išreikštos šalių valios dėl esminių sąlygų.

39Dėl liudytojų parodymų. Nors apeliantė teigia, esą teismas netinkami įvertino apklaustų liudytojų parodymus, tačiau LAT praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo nei kad jo nebuvo (LAT 2010-06-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-257/2010; 2010-01-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-13/2010). Vien ta aplinkybė, kad teismas rėmėsi liudytojos parodymais, nepaneigia fakto, kad teismas nevertino ir kitų byloje esančių įrodymų. Apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su sutarties pratęsimu, buvo itin svarbios nagrinėjamai bylai, todėl teismas pagrįstai analizavo visus su tuo susijusius įrodymus ir padarė atitinkamą išvadą. Nors ši išvada yra nepalanki apeliantei, tai nereiškia, kad teismas padarė konkrečius procesinius pažeidimus. Pažymėtina, kad liudytoja R. G. nedalyvavo kaip atstovė ir liudytoja viename posėdyje. UAB „Alytaus duona“ buvo atstovaujama advokato, todėl R. G. dalyvavimas posėdyje buvo labiau formalus. Taigi, jei teismas vertintų, kad teismas ir padarė tam tikrų procesinių pažeidimų, tai šie pažeidimai buvo mažareikšmiai ir neįtakojo iš esmės teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimo.

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

42Dėl teismo argumento, kad atsakovės neatliko jokių neteisėtų, VPĮ prieštaraujančių veiksmų ir civilinės atsakomybės sąlygų nevertinimo.

43Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ,,atsakovės neatliko jokių neteisėtų, VPĮ prieštaraujančių veiksmų, vien pasiūlymų pateikimas negali būti vertinamas kaip besąlyginis įsipareigojimas sudaryti sutartį”. Sutartiniai prievoliniai santykiai atsirado vykdant viešųjų pirkimų procedūras. Sutartinių prievolinių santykių subjektai yra ikisutartinių santykių šalys (sudarius sutartį – sutarties šalys). LAT 2010-04-07 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-127/2010 yra nurodyta, kad konkursą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų. CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties.

44Visiškai pritartina apeliantei, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Ginčas tarp proceso šalių yra kilęs dėl to, kad viešojo pirkimo komisijai sudarius pasiūlymų eilę ir pakvietus atsakovę UAB „Molupis ir Ko“ (pirmosios vietos laimėtoją), ši atsisakė sudaryti sutartį 2010-12-29 pranešimu (1 t., b. l. 50) nurodydama motyvus (sutartyje nenumatytas įsipareigojimas nupirkti visą Konkurse skelbtą produkcijos kiekį; kainų pakeitimui numatytas nelankstus mechanizmas; tiekėjo teisę pažeidžia numatyta baudų sistema; sutartyje nenumatyta teisė keisti sutartį), ko pasekoje sudaryti sutartį buvo siūloma atsakovei UAB ,,Alytaus duona“ (antrosios vietos laimėtojai), tačiau ši 2010-12-29 raštu (1 t., b l. 52) atsisakė atvykti pasirašyti sutartį be jokių motyvų. Kaip numatyta VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje, tiekėjas turi teisę pakeisti arba atšaukti savo pateiktą pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu dar nėra pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas. Šiam terminui suėjus, pasiūlymų pakeitimas ar atsiėmimas nebėra galimas. Prievolės tarp šalių susidarė viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo metu, tačiau tai nesudaro prielaidų netaikyti CK nustatytų šalių pareigų esant ikisutartiniams santykiams. VPĮ nustato viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūras, tvarką, kuriomis privaloma vadovautis, siekiant įsigyti prekių, paslaugų, darbų. Viešojo pirkimo procedūrų metu tarp pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos taip pat susiklosto ikisutartiniai santykiai. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis.

45Vadovaujantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažeidimą galima padaryti aktyviais veiksmais arba pasyviai, civilinė atsakomybė atsiranda, kai dėl neteisėto elgesio kiti asmenys patiria žalos.

46Atsakovių civilinei atsakomybei kilti, kolegijos nuomone, yra visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

471. Atsakovių neteisėti veiksmai.

48Atsakovės, atsisakydamos pasirašyti sutartį, kolegijos nuomone, pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 str. 1 d.), bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neatšaukė savo pasiūlymų, kurie jų pripažinimo laimėjusiais 1-mą ir 2-ą vietas metu galiojo, nesirūpino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalą ieškovei, prieš pateikiant pasiūlymą neįvertino visų padarinių, galinčių kilti dėl pasiūlymo pateikimo ir vėliau atsisakymo jį vykdyti ir sudaryti gaminių pirkimo pardavimo sutartį) (CK 6.246 str.), taip pat pažeidė oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CPK 6.167 str. 1 d.), t. y. pažeidė įsipareigojimus sudaryti sutartį. Vadovaujantis CK 6.163 straipsnio 3 dalimi, šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ir / ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Atsakovės įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį, pateikdamos pasiūlymus, kuriuose išreiškė sutikimą su visomis pirkimo sąlygomis. 2010-11-23 UAB ,,Alytaus duona“ pasiūlyme ir UAB ,,Molupis ir Ko“ 2010-11-25 pasiūlyme patvirtino, kad sutinka su visomis pirkimo sąlygomis. Dalyvaudamas viešojo pirkimo konkurse (pateikęs neatšauktą (neatsiimtą) galiojantį pasiūlymą) tiekėjas įgyja prievolę būti sutarties saistomam, t. y. sudaryti sutartį. Laikoma, kad derybos pradedamos ir deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Dalyvaudamos konkurse ir turėdamos informaciją apie sutarties sąlygas, atsakovės sutiko su konkurso sąlygomis ir įsipareigojo sudaryti sutartį, tačiau laimėję konkursą atsisakė ją sudaryti, ir tai yra pagrindas pripažinti jų elgesį nesąžiningu (LAT 2010-04-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-127/2010). Atsakovės atsisakydamos pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį pažeidė sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lūkesčių principus, numatytus CK 1.2 straipsnyje. Atsakovės pažeidė pareigą elgtis sąžiningai – sutiko su visomis konkurso sąlygomis (o tai pagal pirkimo dokumentus apėmė ir sutikimą su pateiktu pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų projektu, todėl, kad atsakovė UAB ,,Molupis ir Ko“ atskirai tokio sutikimo neišreiškė, neturi jokios reikšmės atsakovės pasiūlymo galiojimui), tačiau po to atsisakė pasirašyti sutartį. LAT 2005-01-19 c. b. Nr. 3K-3-38/2005 nurodė, jog sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų: pirma, draudžiama šaliai vesti derybas, jei ji apskritai neketina sudaryti sutarties, antra, reikalaujama, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties.

49Dėl teismo išdėstytų UAB ,,Molupis“ atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių – nenumatyto įsipareigojimo nupirkti visą produkcijos kiekį, numatyto nelankstaus kainų pakeitimo mechanizmo, baudų sistemos ir nenumatytos galimybės keisti sutartį. Nagrinėjamu atveju priežastys, nurodytos atsakovės UAB ,,Molupis ir Ko“ 2010-12-29 pranešime (1 t., b l. 50), dėl kurių ji nurodė nepasirašysianti sutarties, kolegijos nuomone, nebuvo pakankamos ir nesudarė pagrindo nutraukti ikisutartinius santykius, kadangi visos tos sąlygos atsakovei buvo žinomos iš Konkurso dokumentų jau prieš teikiant pasiūlymus, o neaiškias ar nesuprantamas sąlygas atsakovė galėjo savalaikiai prašyti ieškovę paaiškinti (VPĮ 27 str.), tame tarpe ir sąlygą dėl nurodytų preliminarių įsigytinos produkcijos kiekių, todėl atsakovė turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti savo pajėgumus, galimybes sudaryti ir vykdyti sutartį pagal jau žinomas konkurso dokumentuose (sutarties projekte) pateiktas sąlygas, jei teikė pasiūlymą – su pateiktomis sąlygomis sutiko, jos buvo atsakovei priimtinos, o, nepaprašius paaiškinti pirkimo sąlygų, nebegali tuo remtis savo veiksmų pateisinimui. Kaip nurodyta ieškinyje, atsakovė UAB ,,Molupis ir Ko“ su vienu iš ieškovės padalinių – Lietuvos kariuomenės MPB ,,Geležinis vilkas“ Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotoju pėstininkų batalionu – po šio padalinio atliktų decentralizuotų duonos ir pyrago gaminių viešųjų pirkimų procedūrų pasirašė iš esmės identišką sutartį (su tokiomis pat sąlygomis), kurią atsisakė pasirašyti ieškovei vykdant centralizuotą pirkimą (ieškinio priedas Nr. 33), todėl dar ir dėl šios priežasties šie UAB ,,Molupis ir Ko“ argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis VPĮ 18 straipsnio 3 dalimi (pirkimo dokumentų 13.4 p.), sudarant sutartį joje negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose ir tiekėjo pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Ieškovė prie pirkimo dokumentų buvo pridėjusi sutarties sąlygas (t. y. pateiktos sutarties sąlygos buvo pirkimo dokumentų dalis), todėl, nustačius laimėtoją, jos nebegalėjo būti keičiamos. VPĮ 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kas turi būti nurodyta pirkimo sutartyse. Kolegijos nuomone, ieškovės konkurso dokumentai ir jų dalis – pirkimo–pardavimo sutarties projektas – atitiko nurodytos teisės normos reikalavimus.

50Dėl atsakovės UAB ,,Alytaus duona“ atsisakymo sudaryti sutartį. Teismo teigimu, UAB ,,Alytaus duona“ atsisakė sudaryti sutartį todėl, kad didėjo žaliavų kainos ir nelaimėjusi šio konkurso atsakovė sudarė sutartį su kitais pirkėjais. Šie teismo motyvai nepagrįsti, kadangi UAB ,,Alytaus duona“ atsisakė sudaryti sutartį 2010-12-29 raštu Nr. 260 (1 t., b. l. 52), kuriame nenurodė jokių atsisakymo motyvų. Teismo nurodytas motyvas dėl didėjančių žaliavų kainų nebuvo nurodytas atsisakymo metu, be to, tai nepagrindžia atsisakymo sudaryti sutartį, kadangi UAB ,,Alytaus duona“ nėra pradedantis verslo subjektas, šioje srityje turi kelių metų patirtį, todėl turėjo ir galėjo įvertinti galimus kainų pakilimus, tai yra teikdama pasiūlymą su tam tikromis pasiskaičiuotomis siūlomomis kainomis (įkainiais) prisiėmė verslo riziką, pati įvertino arba netinkamai įvertino savo galimybes ir pajėgumus sudaryti ir vykdyti sutartį pagal pateiktas sutarties sąlygas pirkimo dokumentuose nurodytu laikotarpiu, pažymėtina, kad laikotarpis tarp pasiūlymo pateikimo ir termino sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį yra per trumpas kainų didėjimui pagrįsti. Aplinkybė, kad UAB ,,Molupis ir Ko“ paskelbus laimėtoju, UAB ,,Alytaus duona“ ieškojo naujų pirkėjų, buvo sudarytos sutartys su kitais pirkėjais, taip pat yra atsakovės prisiimta rizika ir padaryti sprendimai nelaukiant viešojo pirkimo konkurso procedūrų pabaigos – pirkimo sutarties sudarymo. Visi tiekėjai, esantys preliminarioje pasiūlymų eilėje, yra potencialūs tiekėjai pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, t. y. atsisakius aukščiau stovinčiam eilėje sudaryti sutartį, ją sudaryti siūloma paskesniam tiekėjui, todėl UAB ,,Alytaus duona“ elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai nelaukdama viešojo pirkimo procedūrų pabaigos, ir tai negali būti laikoma pagrįstu atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį motyvu.

51Dėl teismo motyvo, kad ieškovė nepasinaudojo pasiūlymų galiojimo užtikrinimo teise. Pritartina apeliantei, jog pasiūlymo galiojimo užtikrinimas yra perkančiosios organizacijos teisė, bet ne pareiga, nes VPĮ 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina galimybę (bet ne pareigą) perkančiajai organizacijai numatyti, kad kartu su pasiūlymu tiekėjai pateiktų pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, ir pareigą pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrintas CK nustatytais prievolės įvykdymo užtikrinimo būdais, t. y. perkančiajai organizacijai suteikiama teisė pasirinkti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog papildomų garantijų reikalavimas, kuris tam tikrais atvejais reikalauja papildomų tiekėjų lėšų (t. y. brangsta viešojo pirkimo procesas) arba gali riboti tiekėjų konkurenciją, nepaneigia pareigos tiekėjams būti sąžiningiems pirkimo procedūrose ir kitų pareigų, kylančių ne tik iš VPI, bet ir iš kitų įstatymų (nagrinėjamu atveju – CK). Ieškovė nurodė, kad ji, kaip perkančioji organizacija, siekdama, kad konkurse dalyvautų kuo daugiau potencialių tiekėjų, kad pirkimui skirtos lėšos būtų panaudotos racionaliai, nusprendė nereikalauti prievolių įvykdymo užtikrinimo. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimu – papildoma prievole (CK 6.70 str.; 6.76 str. 2 d.) – užtikrinamas pagrindinės prievolės įvykdymas, t. y. užtikrinama, kad tiekėjas laikysis pasiūlyme priimtų įsipareigojimų ir sudarys pirkimo sutartį. Dalyvaudamas viešojo pirkimo konkurse (pateikęs neatšauktą (neatsiimtą) galiojantį pasiūlymą) tiekėjas įgyja prievolę būti sutarties saistomam, t. y. sudaryti sutartį. Perkančiajai organizacijai nepasinaudojus galimybe reikalauti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo kaip papildomos prievolės, pagrindinė prievolė sudaryti sutartį neišnyksta, todėl tiekėjui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, reikalaujant nuostolių atlyginimo. Prievolių įvykdymo užtikrinimas yra kreditoriaus (ieškovės) teisių apsaugos garantas, skatinantis skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo nereikalavimas nesudaro pagrindo teigti, kad atsisakoma nuo žalos atlyginimo. Prievolių įvykdymo užtikrinimas ir nuostolių atlyginimas yra skirtingi institutai ir neturi būti tapatinami. Dėl išdėstytų motyvų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, visiškai atmesdamas ieškinį, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovė nepasinaudojo pasiūlymų galiojimo užtikrinimo teise tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti, tačiau tai nereiškia, jog ieškovės nepasinaudojimas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pareikalavimu nepatvirtina ir pačios ieškovės kaltų veiksmų, sąlygojančių dalinės atsakomybės taikymą, apie ką bus paminėta toliau.

52Dėl teismo argumento, kad vien pasiūlymų pateikimas negali būti vertinamas kaip besąlyginis įsipareigojimas sudaryti sutartį. Kolegija visiškai pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog dalyvaudamas konkurse ir pateikdamas pasiūlymą tiekėjas įgyja prievolę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties sudarymas yra pagrindinis viešojo pirkimo tikslas. Perkančioji organizacija turi teisę į tiekėjo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą – vykdant galiojantį pasiūlymą sudaryti sutartį. Perkančioji organizacija taip pat turi teisėtus lūkesčius, kad pripažinusi galiojantį pasiūlymą laimėjusiu ir apie tai informavusi tiekėją (akceptavusi pasiūlymą) sudarys su juo pirkimo sutartį. Įsipareigojimų (prievolės) neįvykdymas tiekėjui sukelia pasekmes – nuspręsdamas nesudaryti sutarties, jis prisiima riziką ir atsakomybę dėl galimų perkančiosios organizacijos nuostolių, kuriuos teikėjas protingai gali numatyti, atlyginimo. Tokiu būdu tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos susiklosto prievoliniai teisiniai santykiai, kurių nereglamentuoja VPĮ, tačiau reglamentuoja CK. CK ir kitos teisės normos taikomos tik tada, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo (CK 6.382 str.). VPĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą laiką. Atsakovių pateiktuose pasiūlymuose buvo nurodyta, kad šie galioja iki 2011-02-25. Pasiūlymo galiojimo terminas taip pat yra įpareigojantis, t. y. tiekėjas įsipareigoja, kad perkančiajai organizacijai pasirinkus tiekėjo pateiktą pasiūlymą ir tiekėjui laimėjus viešąjį pirkimą, tiekėjas sutartį įvykdys pasiūlyme numatytomis sąlygomis ir kaina. VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta tiekėjo pateikto pasiūlymo pakeitimo ir atšaukimo galimybė: tiekėjas turi teisę pakeisti arba atšaukti savo pateiktą pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu dar nėra pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas. Pateikdamos pasiūlymus atsakovės pateikė ofertą (CK 6.167 str.), t. y. pateiktas pasiūlymas sudaryti sutartį pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įpareigojančiam akcepto atveju. Apeliantas akceptavo ofertą, pakviesdamas atsakoves atvykti jos sudaryti. Pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas. Taigi atsakovės, galiojant jų pasiūlymams, gavo apelianto kvietimą sudaryti sutartį, tačiau ją sudaryti atsisakė. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį (VPĮ 18 str. 2 d.). Ši teisės norma numato, kokiais atvejais yra laikoma, kai tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu, neįvykdo savo prievolės sudaryti sutartį. Atsakovių veiksmai – atsisakymas sudaryti sutartį – taip pat patenka į šios normos taikymo apimtį ir yra oferento įsipareigojimo akcepto atveju būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam pažeidimu. Atsakovės turėjo teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti konkurse, ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį. Nepagrįstai atsisakydamos sudaryti sutartį atsakovės pažeidė CK 6.163 straipsnyje numatytą pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Abi šalys privalo elgtis sąžiningai. Šią pareigą apeliantas įgyvendino tinkamai, konkurso dokumentuose nurodydamas visas būsimas sutarties vykdymo sąlygas, tuo tarpu atsakovių veiksmai apelianto atžvilgiu buvo nesąžiningi, todėl nesąžiningai šaliai gali ir šiuo atveju turi būti taikoma civilinė atsakomybė. LAT yra nurodęs, kad asmens dalyvavimas konkurse reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursą, sudaryti sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas konkursas. Dalyvaudamos konkurse ir turėdamos visą bei išsamią informaciją apie sutarties sąlygas, atsakovės sutiko su konkurso sąlygomis ir įsipareigojo sudaryti sutartį, tačiau laimėję konkursą atsisakė sudaryti sutartį, ir tai yra pagrindas pripažinti, jog atsakovės elgėsi nesąžiningai, todėl turi atlyginti patirtus nuostolius. (LAT 2010-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010). CK 6.4 straipsnis taip pat numato, kad šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Ieškovės Maisto produktų 2011 metams viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokole 2010-12-29 Nr. MRD 28-P-8 nurodyta, kad ,,Visi atvirame konkurse dalyvavę tiekėjai 2010-12-07 raštu MRD 28-IS-10 buvo informuoti apie komisijos nustatytą pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą. informacija, kokios yra pasiūlymų kainos ir kokie tiekėjai pateikė pasiūlymus konkurso dalyviams buvo pateikta 2010-11-26 Lietuvos kariuomenės 2010-11-26 raštu Nr. MRD28-IS-2, todėl atsakovės gavę 2010-12-07 Nr. MRD28-IS-10 konkurso dalyviams raštą ,,Dėl laimėjusio pasiūlymo nustatymo“ sužinojo, kad preliminarioje pasiūlymų eilėje yra tik 2 pasiūlymai, ir jei manė, kad jų teisės ar teisėti interesai pažeisti sudarant preliminarią pasiūlymų eilę, ją galėjo skųsti, tačiau atsakovės jokių perkančiosios organizacijos veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, komisijos sprendimai yra galiojantys, neapskųsti ir nenuginčyti, terminai apskundimui yra pasibaigę. Todėl nėra galimybės jų daugiau kvestionuoti, ir dėl to bet kokie atsakovų argumentai, kuriais nesutinkama su perkančiosios organizacijos veiksmais, sprendimais dėl minėto pirkimo, yra nepagrįsti ir atmestini.

532. Dėl priežastinio ryšio ir solidarios atsakomybės.

54Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y., ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-10 nutartis c. b. Nr. 2A-87/2014). LAT yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y., kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (LAT 2008-03-26 nutartis c. b. Nr. 3K-7-59/2008; 2007-11-26 nutartis c. b. Nr. 3K-7-345/2007; 2005-03-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-156/2005). Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomą nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio, todėl teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (LAT 2008-03-26 nutartis c. b. Nr. 3K-7-59/2008). Nagrinėjamu atveju kolegijai nekyla abejonių, kad tarp apeliantės įrodinėjamų nuostolių ir atsakovių veiksmų yra skirtingo pobūdžio priežastinis ryšys. Atsakovės yra konkurentai, besivaržantys viešuosiuose pirkimuose, konkrečiu atveju – Konkurse. Kadangi būtent UAB „Alytaus duona“ buvo sudariusi ankstesnę sutartį su ieškove, daugiau negu akivaizdu, kad UAB „Alytaus duona“, tapusi antros vietos laimėtoja, turėjo interesą, kad UAB „Molupis ir Ko“ atsisakytų sudaryti sutartį. UAB „Molupis ir Ko“, nuspręsdama nepasirašyti sutarties, negalėjo žinoti, kad jos tiesioginis konkurentas, iki tol dalyvavęs sutartiniuose santykiuose ir išreiškęs savo pageidavimą tuose santykiuose dalyvauti ir toliau, taip pat atsisakys sudaryti sutartį su apeliante. VPĮ 18 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2011-01-06) buvo numatyta, kad ,,Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.“ Pagal tokį teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog, pirmosios vietos laimėtojui dėl bet kokios priežasties (tiek pagrįstos, tiek nepagrįstos) atsisakius sudaryti sutartį, sutartis yra sudaroma su antroje vietoje pagal pasiūlymų eilę esančiu tiekėju – šiuo atveju su UAB „Alytaus duona“. Šią nuostatą atkartoja ir Konkurso sąlygų 11.7 punktas. Todėl nepriklausomai nuo UAB „Alytaus duona“ atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių, konstatuotina, jog atsakovės UAB „Molupis ir Ko“ veiksmai nulėmė tik apeliantės pasiūlymo pateikimą atsakovei UAB „Alytaus duona“ ir su tuo susijusius ieškovės praradimus. Ryšys tarp UAB „Molupis ir Ko“ atsisakymo pasirašyti sutartį ir žalos, patirtos dėl gaminių pirkimo brangesnėmis kainomis decentralizuotai ir pagal naujo konkurso metu sudarytas sutartis, kolegijos nuomone, yra pernelyg nutolęs, nes šį ryšį nutraukia atsakovės UAB „Alytaus duona“ ir pačios apeliantės veiksmai.

55Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė žalą patyrė dėl abiejų atsakovių veiksmų visumos. Kolegijos nuomone, šioje byloje nenustatyta jokia abiejų atsakovių veiksmų visuma: atsakovės UAB „Molupis ir Ko“ atsisakymas sudaryti sutartį nulėmė tik atsiradusį pagrindą apeliantei kreiptis su siūlymu sudaryti sutartį į atsakovę UAB „Alytaus duona“ jos pasiūlytomis šiek tiek didesnėmis kainomis, tuo tarpu tik pastarosios atsakovės atsisakymas jau tiesiogiai nulėmė tai, kad apeliantei teko gaminius pirkti decentralizuotai ir centralizuotai pagal paskelbtą naują konkursą. LAT 2007-11-26 nutartyje c. b. Nr. 3K-7-345/2007 yra išaiškinęs, kad, nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taigi, nustatant priežastinį ryšį, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Molupis ir Ko“, kolegijos nuomone, netgi būdama apdairi ir protinga, niekaip negalėjo numatyti, kad jos 2010-12-29 atsisakymas pasirašyti sutartį dėl priežasčių, kurios atsakovei UAB ,,Alytaus duona“ buvo žinomos iš buvusio ankstesnio bendradarbiavimo (nebuvo siurprizinės, ypač dėl konkretaus gerokai mažesnio nupirkto produkcijos kiekio, neatitinkančio sutartyje nurodyto preliminaraus kiekio) ir neatėmė noro dalyvauti konkurse pakartotinai, lems antroje pasiūlymų eilės vietoje esančio tiekėjo atsisakymą, o tuo pačiu ir Konkurso pasibaigimą, taigi nėra apeliantės deklaruojamo bendrumo ir priežastinio ryšio. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (LAT 2008-03-26 nutartis c. b. Nr. 3K-7-59/2008). Nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, nėra nei vienos iš nurodytų sąlygų, todėl, nesant jokio bendrumo tarp atsakovių veiksmų ir pasekmių, solidarioji atsakomybė negali būti taikoma, o turi būti remiamasi dalinės atsakomybės prezumpcija. Kadangi atsakovės UAB „Molupis ir Ko“ veiksmai nulėmė tik pasiūlymo pateikimą atsakovei UAB „Alytaus duona“, laikytina, kad apeliantės deklaruojami nuostoliai nėra atsakovės UAB „Molupis ir Ko“ veiksmų pasekmė. Remiantis CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jeigu iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš kelių asmenų veiksmų, šie asmenys neatsako solidariai, jeigu įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kuriuos jie yra atsakingi, rezultatas. Nurodytos aplinkybės, argumentai bei įrodymai vienareikšmiškai patvirtina faktą, jog atsakovės UAB „Molupis ir Ko“ atsisakymas sudaryti sutartį niekaip nesusijęs su Konkurso procedūrų pasibaigimu, decentralizuotu gaminių pirkimu, naujo konkurso paskelbimu ir apmokėjimu jo laimėtojams, t. y. su ieškinyje nurodytos žalos padarymu, išskyrus skirtumą tarp pirmos ir antros vietos laimėtojų pasiūlymų kainos. Kaip jau minėta, atsakovė UAB „Molupis ir Ko“ šiuo atveju buvo tik viena iš Konkurso dalyvių, todėl jokiu būdu negali būti atsakinga už kitų Konkurso dalyvių sprendimus, nulėmusius Konkurso pasibaigimą.

56Konkurso procedūrų pasibaigimas ir to sąlygotas žalos ieškovei padarymas, produkciją įsigijus didesnėmis kainomis, kolegijos nuomone, yra tiesioginė tik atsakovės UAB „Alytaus duona“ veiksmų (atsisakymo sudaryti sutartį) pasekmė, bet ne UAB „Molupis ir Ko“.

573. Atsakovių kaltė.

58Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog atsakovių kaltės pasireiškė neatsargumu, t. y. atsakovės galėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį padarys ieškovei žalos, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti tokių pasekmių. CK 6.248 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad skolininko kaltė preziumuojama. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį atsakovės taip pat yra kaltos dėl to, kad atsižvelgiant į prievolės – įsipareigojimo sudaryti sutartį – esmę bei kitas aplinkybes jos nebuvo tiek rūpestingos ir apdairios, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

594. Padaryta žala

60Dėl žalos, padarytos atsakovės UAB „Molupis ir Ko“ neteisėtais veiksmais

61Pažymėtina, jog šioje konkrečioje situacijoje netgi konstatavus atsakovės UAB ,,Molupis ir Ko“ nesąžiningumą, svarbiausia yra tai, kad šios atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį negalėjo sutrukdyti ieškovei sudaryti pagrindinės sutarties su atsakove UAB „Alytaus duona“, kuri pasiūlymų eilėje buvo antra. Todėl konstatuotina, jog apeliantės praradimus dėl atsakovės UAB ,,Molupis ir Ko“ veiksmų sudaro tik kainų skirtumas tarp UAB „Molupis ir Ko“ ir UAB „Alytaus duona“ pasiūlymų Konkursui, sudarantis 242,3 Lt (461 226,6 – 460 984,3). Jei derybos tarp apeliantės ir atsakovės UAB ,,Molupis ir Ko“ iš viso nebūtų vykusios (atsakovė nebūtų pateikusi pasiūlymo Konkursui), pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su UAB „Alytaus duona“, kurios pasiūlymo kaina būtų buvusi ta pati. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė UAB ,,Molupis ir Ko“ atsisakė sudaryti sutartį, ar ji iš viso nebūtų pateikusi pasiūlymo Konkursui, rezultatas būtų identiškas – apeliantė sutartį būtų sudariusi su atsakove UAB „Alytaus duona“, būtent su kuria buvo sudaryta ir ankstesnė (2009-12-30) sutartis. Kadangi atsakovė UAB ,,Molupis ir Ko“ negali būti atsakinga už UAB „Alytaus duona“ veiksmus, atsisakant pasirašyti sutartį su apeliante, laikytina, kad tik nuostolių dydis, paskaičiuotas kaip skirtumas tarp abiejų atsakovių pasiūlymų Konkursui, yra racionalus ir atitinka nuostolių atlyginimo principus. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė dėl atsakovės UAB ,,Molupis ir Ko“ neteisėtų veiksmų, dydį paskaičiuoja kaip skirtumą tarp abiejų atsakovių UAB „Molupis ir Ko“ ir UAB „Alytaus duona“ pasiūlymų Konkursui ir konstatuoja, jog tokiu būdu paskaičiuotas nuostolis, sudarantis 242,3 Lt (461 226,6 – 460 984,3), taip pat atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

62Dėl žalos, padarytos atsakovės UAB „Alytaus duona“ neteisėtais veiksmais

63Taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatoma palyginus kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą. Taikant kainų skirtumo principą, sutartis turi būti sudaroma per protingą terminą ir protingomis sąlygomis, t. y. turi būti įvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys (LAT 2009-04-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-126/2009; 2010-02-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-82/2010; 2010-06-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-279/2010).

64Kolegijos nuomone, apeliantė, skaičiuodama žalą, nepagrįstai lygina „pagrindinės sutarties kainą“ ir atsakovės pasiūlymą Konkursui, nors jų objektyviai net negalima palyginti. Kolegijos nuomone, negalima lyginti dviejų visiškai skirtingų konkursų, t. y. 2010-10-20 Konkurso duonos ir pyrago gaminiams, bei 2011-02-23 dalimis išskaidyto konkurso atskirai: duonai, batonui, džiūvėsiams (1-a dalis), bandelėms (2-a dalis) ir cukrui (3-ia dalis). Kolegijai nekyla jokių abejonių, kad tiekėjo pasiūlymas tik vienai pirkimo daliai, kuri neabejotinai yra mažesnė už visumą, įvertinus kainodaros principus, yra visiškai skirtingas nuo pasiūlymo, teikiamo visoms dalims kompleksiškai. Be to, pažymėtina ir tai, jog, kaip matyti iš 2011-02-23 konkurso sąlygų 6-to skyriaus, 2011-02-23 konkurse papildomai buvo reikalaujama pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. 2013-11-12 teismo posėdyje ieškovės darbuotoja patvirtino, kad tiek pirkimo skaidymas į dalis, tiek ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pateikimas didina pasiūlymo kainą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovė nepagrįstai ir neteisingai žala įvardija visą skirtingų pirkimų (kurių pirmasis nebuvo išsklaidytas dalimis ir kuriame nebuvo reikalaujama pasiūlymo galiojimo užtikrinimo) kainų skirtumą. Apeliantė, suskirstydama Konkursu perkamų gaminių kiekį kitame konkurse į skirtingas dalis, nors bylos duomenimis būtinybė tokiam suskirstymui nebuvo nustatyta, ir, be to, papildomai nusprendusi pareikalauti pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, kurio pirmajame konkurse nereikalavo, kolegijos nuomone, prarado teisę remtis kainų skirtumu, kaip pagrindu savo įrodinėjamiems nuostoliams tiksliai pagrįsti. 2011-02-23 konkurso pirkimų kainų objektyviai negalint lyginti su ankstesniu pirkimu, tikslių nuostolių paskaičiavimas tokiu būdu taip pat laikytinas nepagrįstu.

65Apeliantė savo nuostolius taip pat skaičiuoja ir pagal kainas decentralizuotų pirkimų, atliktų laikotarpiu tarp abiejų konkursų, tačiau, kolegijos nuomone, atsakovė negali būti atsakinga už nepagrįstą apeliantės išlaidavimą perkant gaminius nepagrįstai didelėmis kainomis: iš lentelių (ieškinio priedas Nr. 45) matyti, kad gaminiai minėtu laikotarpiu vienuose padaliniuose buvo perkami už kelis kartus didesnę kainą, nei pirko kiti daliniai. Žr. pvz., Įgulų aptarnavimo tarnybos (ieškinio priedo Nr. 45 lapas 14) perkamą duoną už 7,73 Lt/kg, ir palyginimui Lietuvos kariuomenės (ieškinio priedo Nr. 45 lapas 21) perkamą duoną už 1,91 Lt/kg. Duomenys apie tai, jog ieškovė neturėjo galimybių duonos, batono ir bandelių decentralizuotai pirkti mažesnėmis kainomis ir kituose padaliniuose, kad ieškovė dėjo maksimalias pastangas pigiausiems gaminiams surasti, į bylą nepateikta. Apeliantė, nesugebėjusi užtikrinti efektyvaus, racionalaus ir proporcingo lėšų panaudojimo iki naujo konkurso paskelbimo, kolegijos nuomone, privalo prisiimti su tuo susijusią riziką, kurią nepagrįstai siekia perkelti atsakovėms.

66Faktą, kad 2011-02-23 konkursui pateiktų pasiūlymų kainos negali būti rodikliu apskaičiuojant tikslius apeliantės nuostolius, patvirtina ir objektyvios, nuo šalių valios nepriklausančios aplinkybės. Kaip matyti iš su motyvuotais prieštaravimais atsakovės pateiktų statistinių duomenų (priedas Nr. A1-3), duonos gaminių vidutinė mažmeninė kaina 2010 m. gruodžio mėn. labai išaugo. Ši aplinkybė buvo akcentuojama ir UAB „Alytaus duona“ procesiniuose dokumentuose. Maisto prekių rinkoje įvykę pokyčiai, nulėmę gaminių kainų kilimą ginčo laikotarpiu (2010 m. gruodis – 2011 m. vasaris), yra objektyvūs ir nuo šalių valios nepriklausantys veiksniai.

67Visos šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog, ieškovei 2011 metais per protingą terminą nesudarius analogiškomis sąlygomis (t. y. dėl kurių buvo paskelbtas 2010-10-20 Konkursas) ,,pakeičiančios“ arba ,,pagrindinės“ sutarties, ieškovė jos pasirinktu žalos paskaičiavimo būdu (kai 2011 metais decentralizuotu ir centralizuotu būdu įgytos produkcijos kaina lyginama su atsakovės pasiūlymo Konkursui kaina) tikslus ieškovės patirtų nuostolių dydis negali būti įrodytas.

68CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų – t. y. veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

69Teismų praktika pripažįsta nukentėjusios sąžiningos šalies teisę į nuostolių atlyginimą. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, esminę reikšmę turi šalies, atsisakiusios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu. Tuo pačiu turi būti įvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys. Jeigu nuostolius prašanti atlyginti šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, tai kitos šalies atsakomybė gali būti sumažinta arba ši šalis gali būti visiškai atleista nuo pareigos atlyginti nuostolius. Turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. jo atidumas, rūpestingumas, galėjimas numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis, ir kt. Be to, turi būti įvertinti ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai, t. y. šalyje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., nekilnojamojo turto rinkoje vykstanti kainų kaita, kurią gali lemti tiek šalies vidiniai, tiek regioniniai ar net pasauliniu mastu vykstantys procesai, kaip antai ekonominė krizė ir pan.). Tai reiškia, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokių praradimų, turi juos įrodyti (CPK 178 str.). (LAT 2010-02-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-82/2010).

70Nors nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos keturios atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos, kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas konstatuoti ir pačios apeliantės kaltę. Analizuojant apeliantės veiksmų tinkamumą, akivaizdu, kad apeliantė nedėjo pakankamai pastangų: 1) savalaikiai paskelbti Konkursą, 2) pasirengti galimam Konkurso neįvykimo atvejui, 3) pratęsti galiojančią sutartį su UAB „Alytaus duona“, 4) užtikrinti racionalų lėšų naudojimą laikotarpiu nuo Konkurso pabaigos iki naujo konkurso. Jei apeliantė būtų laiku ir tinkamai suplanavusi pirkimus bei įvertinusi riziką, kad Konkursas gali neįvykti, tuomet, kolegijos nuomone, apeliantės nurodyto dydžio praradimų nebūtų patyrusi. Sutartis su UAB „Alytaus duona“ dėl gaminių galiojo iki 2010-12-30 su galimybe sutartį pratęsti dar 12 mėnesių (20 t., b. l. 92). Vadinasi, teisi yra atsakovė, jei Konkursas būtų paskelbtas ne 2010 m. spalio, o birželio ar liepos mėnesį, tuomet net jam ir neįvykus (negavus nei vieno pasiūlymo, visus pasiūlymus atmetus ar pan.), apeliantė būtų galėjusi arba pratęsinėti ankstesnę sutartį, arba skelbti naują konkursą nesant jokios rizikos, kad gaminiai gali būti nepateikti. Tačiau apeliantė pasirinko rizikingą elgesio variantą, Konkursą skelbiant prieš pat pasibaigiant sutarties galiojimui ir jau žinant, kad sutartis dvylikai mėnesių tomis pačiomis sąlygomis nebus pratęsta (2010-09-06 UAB „Alytaus duona“ raštas Nr. 195; 20 t., b. l. 115). Taigi darytina pagrįsta išvada, kad apeliantė tokiais savo neatsargiais veiksmais pati prisidėjo prie neigiamų pasekmių, kas sudaro pagrindą iš dalies atleisti (bet ne visiškai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas) atsakovę UAB ,,Alytaus duona“ nuo atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.). 2013-11-12 teismo posėdyje apklausta apeliantės darbuotoja R. Z. negalėjo paaiškinti, kodėl Konkursas buvo paskelbtas likus vos 2 mėnesiams iki sutarties galiojimo pabaigos. Pažymėtina, kad atsakovė savo pasiūlymą pateikė 2010-11-23, t. y. likus tik šiek tiek daugiau nei mėnesiui iki sutarties galiojimo pabaigos. Vadinasi, apeliantė buvo itin nerūpestinga ir neapdairi, nes prisiėmė didelę riziką, pagrįstai nesitikėdama, kad per vieną mėnesį Konkursas tikrai gali ir neįvykti. Taip ir atsitikus, savo darbuotojų, atsakingų už pirkimus, neapdairumo pasekmes apeliantė nesąžiningai siekia perkelti atsakovėms. Šios pasekmės, kolegijos nuomone, yra itin neproporcingos, nesąžiningos ir neteisingos. Akivaizdi disproporcija verčia ieškoti tikrųjų priežasčių, kurios yra susijusios tik su apeliantės veiksmais. Jei apeliantė būtų laiku, t. y. gerokai anksčiau, pasiruošusi ir įvykdžiusi Konkursą, iki sutarties galiojimo pabaigos ji būtų objektyviai suspėjusi įvykdyti pakartotinį pirkimą. Visgi, akivaizdu, kad apeliantė ieškojo paprasčiausio varianto. Šį apeliantės neapdairumą, kolegijos nuomone, patvirtina ir ieškovės atsisakymas pratęsti sutartį su UAB „Alytaus duona“ jos siūlytam 2 mėnesių terminui. Nors 2013-11-12 teismo posėdyje liudytoja R. G. parodė kalbėjusi telefonu su R. Z., tačiau pastaroji neprisiminė pakankamai neseniai vykusio bendravimo. Visuma šių aplinkybių leidžia teigti, kad dėl apeliantės įrodinėjamų nuostolių kalta yra ir pati apeliantė, todėl civilinė atsakomybė atsakovės UAB ,,Alytaus duona“ atžvilgiu taikytina tik mažesne dalimi (CK 6.248 str. 4 d.). (LAT 2013-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).

71Dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo nereikalavimo. Ginčo aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, kaip perkančioji organizacija, nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, nes pavėluotai paskelbė Konkursą. Taigi apeliantės sprendimas neprašyti pasiūlymo galiojimo užtikinimo ir taip pritraukti kuo daugiau dalyvių, iš esmės taip pat patvirtina ir apeliantės aplaidumą ir jos kaltę, nes, akivaizdu, jog artėjant sutarties galiojimo pabaigai apeliantė nebeturėjo kitos galimybės, kaip tik skatinti kuo daugiau dalyvių pateikti pasiūlymus. Tačiau, kolegijos nuomone, tai nereiškia, kad neįvykus Konkursui ir ieškovei nesuspėjus paskelbti naujo, visą kainų pokytį turi kompensuoti atsakovė. Nekyla ginčas dėl to, kad ne tiekėjas, o perkančioji organizacija yra stipresnioji šalis šiuose santykiuose, todėl didžiausius nuostolius patiria ne perkančioji organizacija, kuriai dažnu atveju pirkimų vykdymas yra įstatyminė pareiga ir viena iš funkcijų, o būtent tiekėjas, investavęs laiką ir resursus į pasiūlymo parengimą ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo gavimą, kai tuo tarpu perkančioji organizacija gali bet kada nutraukti pirkimo procedūras (VPĮ 7 str. 5 d.). Todėl būtent šiuo atveju faktas, kad ieškovė nepasinaudojo VPĮ 30 str. 1 d. numatytu reikalavimu ir neįtvirtino jo Konkurso sąlygų kontekste, kolegijos nuomone, papildomai pagrindžia, jog ieškovės nuostolius dėl naujo konkurso organizavimo sąlygojo ir jos pačios kaltė.

72Dėl liudytojų parodymų. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos R. G. parodymais, kad kai konkursas neįvyko, atsakovė UAB ,,Alytaus duona“ siūlė pratęsti dviems mėnesiams 2010 m. duonos gaminių tiekimo sutartį iki įvyks antrasis konkursas. Nors ieškovė į atsakovę UAB ,,Alytaus duona“ 2010-09-01 raštu Nr. S-656 kreipėsi prašydama pranešti, ar ji sutinka tomis pačiomis sąlygomis tęsti 2009-12-30 prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 297, ir UAB ,,Alytaus duona“ 2010-09-06 raštu Nr. 195 į tai atsakė, kad pratęsti šios sutarties neturi galimybių, konstatuotina, jog šie rašytiniai įrodymai apeliantės argumentų nepatvirtina. Nors 2009-12-30 sutarties 7.6 punktas numatė, kad ,,numatoma galimybė vienerių metų laikotarpiu nuo Sutarties įsigaliojimo dienos pratęsti Sutartį dar 12 (dvylikai) mėnesių, t. y. papildomai įsigyti prekių ne didesnį kiekį nei nurodyta Sutarties 1 priede tokiomis pat Sutarties sąlygomis, Šalims pasirašant susitarimą dėl Sutarties pratęsimo“, kolegija nemano, jog pagal tokią sutartinę nuostatą sutartis negalėjo būti pratęsta trumpesniam šalių sulygtam terminui. LAT praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo nei kad jo nebuvo (LAT 2010-06-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-257/2010; 2010-01-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-13/2010). Vien ta aplinkybė, kad teismas rėmėsi liudytojos parodymais, nepaneigia fakto, kad teismas nevertino ir kitų byloje esančių įrodymų. Apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su sutarties pratęsimu, buvo itin svarbios nagrinėjamai bylai, todėl teismas pagrįstai analizavo visus su tuo susijusius įrodymus ir padarė atitinkamą išvadą, jog pati ieškovė nesutiko sutarties pratęsti 2 mėnesiams. Nors ši išvada yra nepalanki apeliantei, tai nereiškia, kad teismas padarė konkrečius procesinius pažeidimus. Pažymėtina, kad liudytoja R. G. nedalyvavo kaip atstovė ir liudytoja viename posėdyje. UAB „Alytaus duona“ buvo atstovaujama advokato, todėl R. G. dalyvavimas posėdyje buvo labiau formalus. CPK 189 str. 2 d. 1 punktas numato, kad negali būti apklausiami kaip liudytojai atstovai civilinėje byloje apie aplinkybes, kurias sužinojo būdami atstovu. Šiuo atveju, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo išvadai, jog ši liudytoja teisme liudijo apie aplinkybes, kurias sužinojo būdama atstove. Kolegijos nuomone, teismas, leisdamas šioje byloje tą patį asmenį – R. G. būti ir liudytoja, ir UAB ,,Alytaus duona“ atstove šioje byloje, nepažeidė CPK 61 str., 192 str. 1 d., 189 str. 1 d. 1 p.

73Visos šios nustatytos aplinkybės, duoda kolegijai pagrindą, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi (atsižvelgus į atsakomybės prigimtį, į šalių tarpusavio santykius, taip pat konstatavus, jog dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovei atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių) ir 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalimis (konstatavus pačios ieškovės veiksmus, dėl kurių atsirado ar padidėjo nuostoliai), atsakovę UAB ,,Alytaus duona“ didesne dalimi atleisti nuo civilinės atsakomybės ir, pačiai kolegijai nustačius nuostolių dydį, kurio ieškovė negalėjo tiksliai įrodyti (CK 6.249 str. 1 d.), iš atsakovės UAB ,,Alytaus duona“ priteisti 20 000 Lt nuostolių, kurie, kolegijos nuomone, atitinka proporcingumo principą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

74Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas ginti apeliantės teises ir interesus, teisiškai nepagrįstai apeliantę pripažino neturinčia teisės įžalos atlyginimą, pažeidė materialiosios teisės normas jas netinkamai aiškindamas ir taikydamas, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

75Dėl bylinėjimosi išlaidų

76Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

77Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

78Atsakovė UAB „Molupis ir Ko“ teikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (t. 2, b. l. 146–155) ir du atsiliepimus į ieškovės apeliacinius skundus (t. 20, 1–6 ir t. 22, b. l. 99–113). Atsakovė UAB „Molupis ir Ko“ pateikė:

791) 2013-02-27 prašymą dėl priteisimo 8 135,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme už prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo parengimą pagal 2013-01-02 PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 1237, apmokėtą 2013-01-22 (t. 19, b. l. 104–108);

802) 2013-07-25 prašymą dėl priteisimo 4 652,69 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal 2013-06-03 PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 13730, apmokėtą 2013-07-05 (t. 20, b. l. 51–55);

813) 2013-11-12 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, kuriame prašė viso priteisti 15 855,50 Lt (8 135,70 + 4 089,80 + 3 630) pagal 2013-01-02 PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 1237 (kurios suma 8 135,7 Lt), 2013-03-01 PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 13152 (kurios suma 4 089,8 Lt, apmokėta 2013-07-05, už pasirengimą bylai, kelionę ir atstovavimą 2013-02-28 8 val.) ir pagal 2013-11-04 PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 14687 (kurios suma 3 630 Lt, apmokėta 2013-11-11, už pasirengimą bylai, kelionę ir atstovavimą 2013-10-02 9 val.) (t. 22, b. l. 40–47);

824) 2014-04-03 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, kuriuo prašė priteisti 4 646,40 Lt (t. 22, b. l. 120–124) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal 2014-02-03 sąskaitą faktūrą NIP Nr. 1537, apmokėtą 2014-02-28.

83Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą 2004-04-02 Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Rekomendacijos), konstatuotina, jog už prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo numatyta maksimali 1 MMA arba 1 000 Lt suma (iki 2014-10-01 1 MMA 1 000 Lt), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą numatyta maksimali 1,5 MMA arba 1 500 Lt. Atsakovė UAB ,,Molupis ir Ko“ už prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo parengimą prašo priteisti 8 135,70 Lt, už atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuris buvo teiktas pirmą kartą nagrinėjant civilinę byla apeliacine tvarka, 4 652,69 Lt ir už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 4 646,40 Lt, kas žymiai viršija Rekomendacijose nustatytą dydį. Konstatuotina, jog pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma už prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ir du atsiliepimus į apeliacinį skundą sudaro 3 500 Lt (1 000+1 500+1 500). Pagal Rekomendacijų 8.18 p. nustatyta už 1 val. atstovavimo teismo posėdžiuose 0,15 MMA arba 150 Lt (iki 2014-10-01 1 MMA 1 000 Lt) arba 155,25 Lt (nuo 2014-10-01 1 MMA 1 035 Lt). Atsakovę advokatas atstovavo apie 9 val. iki 2014-10-01, kas sudarytų 1 350 Lt (150 Lt x 9), ir apie 3 val. teismo posėdžiuose, kurie vyko po 2014-10-01, kas sudarytų 465,75 Lt (155,25 Lt x 3), viso už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma sudaro 1 815,75 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad iš atsakovės UAB ,,Molupis ir Ko“ priteistina tik 242,3 Lt suma iš solidariai prašytos priteisti 99 609,15 Lt sumos, laikant, jog ieškinys šios atsakovės atžvilgiu patenkintas tik 0,24 procentais, teismas iš ieškovės atsakovei priteisia 5 801,79 Lt bylinėjimosi išlaidų, paskaičiuotų tokiu būdu: (4 000 + 1 815,75) x 99,76 / 100.

84Atsakovė UAB „Alytaus duona“ teikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (t. 2, b. l. 117–118), du atsiliepimus į ieškovės apeliacinius skundus (t. 20, b. l. 14–17 ir t. 22, b. l. 92–97). Atsakovė UAB „Alytaus duona“ pateikė duomens apie turėtas 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 20, b. l. 18), 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 22, b. l. 98) ir apie turėtas 300 Lt atstovavimo išlaidas (t. 23, b. l. 204). Kadangi atsakovės turėtos 2 300 Lt dydžio atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės priteistina tik 20 000 Lt suma iš prašytos priteisti 99 609,15 Lt ir 4 577,3 Lt sumų, laikant, jog ieškinys šios atsakovės atžvilgiu patenkintas 19,2 procentais, teismas iš ieškovės atsakovei priteisia 1 858,4 Lt bylinėjimosi išlaidų, paskaičiuotų tokiu būdu: 2 300 x (100 - 19,2) / 100.

85Ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, teismo turėtos pašto išlaidos iš atsakovių nepriteistinos, nes neviršija 10 Lt

86Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

87apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

88Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują galutinį sprendimą, kurio rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

89Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

90Ieškinį tenkinti iš dalies.

91Priteisti iš atsakovės UAB „Molupis ir Ko“ (j. a. k. 179862629) ieškovei Lietuvos kariuomenei (j. a. k. 188732677) 242,3 Lt (kas atitinka 70,17 Eur) nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo Lt sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-11-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

92Priteisti iš atsakovės UAB „Alytaus duona“ (j. a. k. 149641055) ieškovei Lietuvos kariuomenei (j. a. k. 188732677) 20 000 Lt (kas atitinka 5 792,4 Eur) nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo Lt sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-11-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

93Priteisti iš atsakovės UAB „Molupis ir Ko“ (j. a. k. 179862629) 20 Lt (kas atitinka 5,79 Eur) žyminio mokesčio.

94Priteisti iš atsakovės UAB „Alytaus duona“ (j. a. k. 149641055) 300 Lt (kas atitinka 86,87 Eur) žyminio mokesčio.

95Priteisti iš ieškovės Lietuvos kariuomenės (j. a. k. 188732677) atsakovei UAB „Molupis ir Ko“ (j. a. k. 179862629) 5 801,79 Lt (kas atitinka 1 680,31 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

96Priteisti iš ieškovės Lietuvos kariuomenės (j. a. k. 188732677) atsakovei UAB ,,Alytaus duona“ (j. a. k. 149641055) 1 858,4 Lt (kas atitinka 538,23 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.