Byla 3K-3-279/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltik vairas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autovygreda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltik vairas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltik vairas“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Autovygreda“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Bylos šalių ginčas kilo dėl preliminariosios sutarties neįgyvendinimo teisinių padarinių.

5Ieškovas UAB „Autovygreda“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Baltik vairas“ 150 000 Lt avansą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas.

6Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gegužės 3 d. sudarė su atsakovu nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo įsipareigojimų sutartį (toliau – Sutartis), o 2008 m. birželio 9 d. ir 2008 m. birželio 17 d. – papildomus susitarimus, pagal kuriuos šalys įsipareigojo iki 2008 m. birželio 16 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas įsipareigojo pirkti iš atsakovo 1518,51 kv. m pastatą–sandėlį, pažymėtą plane 1F1p, 1225,83 kv. m kiemo aikštelę, taip pat pagal 2004 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį atsakovui priklausančią 0,4885 ha žemės sklypo nuomos teisę Šiauliuose, Vairo g. Sutarties 1.1.2. punkte buvo nurodyta, kad atsakovas taip pat perleidžia (Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui sutikus) greta parduodamo turto esančio 0,3288 ha ploto žemės sklypo nuomos pagal 2004 m. birželio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį teisę. Vykdydamas Sutartį, ieškovas 2007 m. gegužės 5 d. sumokėjo atsakovui 150 000 Lt avansą. Atsakovas įsipareigojo iki 2008 m. birželio 3 d. pateikti Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos teisės perkėlimo ieškovui. Papildomu susitarimu buvo nustatyta, kad Sutarties 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose pažymėti žemės sklypai iki 2008 m. birželio 5 d. bus sujungti, suteikiant jiems vieną unikalųjį numerį. Ieškovo teigimu, atsakovas neįvykdė įsipareigojimo iki 2008 m. birželio 3 d. pateikti Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos teisės perkėlimo, negavus šio sutikimo, neteko prasmės Sutarties ir papildomo susitarimo vykdymas, toks atsakovo elgesys reiškia sutartinės prievolės neįvykdymą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.256 straipsnio 1 dalis, CK 6.205 straipsnis), todėl, remiantis Sutarties 3.5 punktu, atsakovas privalo grąžinti ieškovui 150 000 Lt avansą.

7Atsakovas UAB „Baltik vairas“ priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovo 168 000 Lt nuostolių ir 6 proc. metines palūkanas.

8Atsakovas nurodė, kad jis įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus ir buvo pateikęs notarui visus dokumentus, reikalingus turto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. 2008 m. gegužės 15 d. priėmimo–perdavimo aktu atsakovas perdavė ieškovui ginčo nekilnojamąjį turtą laikinai eksploatuoti; iki 2008 m. rugsėjo 10 d., kai šis turtas buvo grąžintas atsakovui, ieškovas juo neatlygintinai naudojosi, atsakovas negalėjo šio turto išnuomoti, be to, šešiolika mėnesių, t. y. kol truko ikisutartiniai santykiai, turėjo jį išlaikyti. 2008 m. rugsėjo 12 d. atsakovas gavo ieškovo pranešimą apie atsisakymą pirkti šį turtą. Pagal Sutarties 3.3 punktą, jei pirkėjas vienašališkai nutraukia šią sutartį, jo sumokėtas avansas lieka pardavėjui kaip netesybos už patirtas ar būsimas išlaidas, todėl atsakovas 2008 m. rugsėjo 16 d. pranešė ieškovui, kad įskaito sumokėtą avansą netesyboms padengti. Atsakovo teigimu, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 2008 m. rugsėjo 16 d. pranešimą apie įskaitymą netesybos jau sumokėtos, todėl negali būti mažinamos. Remdamasis tuo, kad pagal UAB „Ober–haus“ 2008 m. rugsėjo 22 d. duomenis vieno mėnesio ginčo turto nuomos rinkos vertė yra 14 000 Lt, atsakovas nurodė, jog, neatlygintinai naudodamasis šiuo turtu keturis mėnesius, ieškovas gavo 56 000 Lt naudos, kuri pripažintina atsakovo nuostoliais, taip pat turi atlyginti atsakovo negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs nuomodamas ginčo turtą, t. y. prarastos galimybės nuomoti šį turtą piniginę vertę.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 3 d. ieškovas (pirkėjas) ir atsakovas (pardavėjas) sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo įsipareigojimų sutartį; Sutarties 1.1.2. punkte buvo susitarta, kad atsakovas perleis nuomos teisę (Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui sutikus) į greta parduodamo turto esantį žemės sklypą; Sutarties 1.3 punkte pardavėjas įsipareigojo iki 2007 m. birželio 30 d. pateikti pirkėjui Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo; Sutarties 1.4 ir 1.5 punktuose šalys susitarė turtą pirkti–parduoti už 3 835 000 Lt, sutartį pasirašyti ne vėliau kaip iki 2007 m. birželio 30 d.; 2007 m. gegužės 5 d. ieškovas pagal sutarties 2.1 punktą sumokėjo atsakovui 150 000 Lt avansą; pirkimo–pardavimo sutartis iki nurodyto termino nebuvo sudaryta, nes pardavėjas nesutvarkė nuomojamos žemės sklypo detaliojo plano ir nepateikė pirkėjui žemėtvarkos pažymos. Teismas pažymėjo, kad pirmiau nurodytas sutarties nesudarymo aplinkybes pripažino abi šalys, patvirtino liudytojai, ieškovo atstovas. Pagal vėlesnius papildomus susitarimus šalys nukėlė pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą iki 2008 m. birželio 16 d., po to – iki 2008 m. birželio 30 d., taip pat susitarė, kad žemės sklypai bus sujungti į vieną iki 2008 m. birželio 5 d., ir padidino pardavimo kainą iki 3 870 400 Lt. Ieškovas nuo 2008 m. gegužės 15 d. iki 2008 m. rugsėjo 10 d. laikinai eksploatavo patalpas, kurį laiką vyko šalių derybos, atsakovas pasiūlė ieškovui pasirašyti vekselį bei paskolos sutartį, kurių šis nepasirašė, o 2008 m. rugsėjo mėn. ieškovas atsisakė pirkti nurodytą turtą. Teismas, remdamasis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 28 d. sprendimu bei Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. birželio 3 d. pažyma, sprendė, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, t. y. sutartu terminu nepateikė Žemėtvarkos skyriaus sutikimo dėl žemės nuomos teisės perleidimo; nesudarius pagrindinės sutarties iki 2008 m. birželio 30 d., ieškovo prievolė ją sudaryti pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovas be pagrindo vertina ieškovo veiksmus kaip sutarties nutraukimą, jis pagal Sutarties 3.3 punktą privalo grąžinti ieškovui avansą, nes ieškovo kaltės dėl sąlygų neįvykdymo nenustatyta. Dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių teismas nurodė, kad atsakovas inicijavo sutarties vykdymo pakeitimą, naujų terminų nustatymą, tačiau dėl jo vilkinto pardavimo dokumentų tvarkymo proceso ieškovui 2008 m. birželio mėn. atsirado finansavimo problemų. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nagrinėjamos kategorijos bylose, sprendė, kad nekilnojamojo turto rinkoje 2008 m. susiklosčiusi situacija, sumažėjęs bankų finansavimas, kuris galėjo turėti įtakos taip pat ir ieškovo mokumui, nepatvirtina ieškovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nepasirašymo, nes ginčo turto pardavimo procesas nuo 2007 m. gegužės mėn. užsitęsė dėl atsakovo kaltės. Teismo nuomone, atsakovas, būdamas protinga ir apdairi sutarties šalis, inicijuodamas sandorį su gamybine veikla užsiimančia bendrove, turėjo suvokti riziką ir realią galimybę, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis gali būti ir nesudaryta. Vertindamas šalių elgesį, teismas taip pat laikė svarbiomis aplinkybėmis tai, kad atsakovas 2007-2008 m. pardavinėjo tą patį turtą, ieškodamas pirkėjo geresnėmis sąlygomis, kad Sutartyje sulygtą žemės sklypų sujungimą atliko visiškai nederindamas su ieškovu, nors, šio teigimu, sujungimo sąlygos jam buvo svarbios svarstant verslo plėtros klausimus. Šios aplinkybės ir atsakovo interesams atstovavusio liudytojo V. M. parodymai, teismo nuomone, pagrindžia išvadą, kad atsakovas, galiojant preliminariajai sutarčiai, siekė parduoti turtą nebūtinai ieškovui, todėl pagrįstas ieškovo teiginys, jog, kylant turto vertei, atsakovas tikėjosi palankesnio pirkėjo bei turėjo interesą vilkinti procesą, tuo tarpu ieškovas nepadarė atsakovui nuostolių. Teismas konstatavo, kad kai nėra ieškovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nepažeistas Susitarimo 3.3 punktas, atsakovo 2008 m. rugsėjo 16 d. atliktas avanso įskaitymas yra nepagrįstas ir negaliojantis (CK 6.130 straipsnis), be to, įskaitymas negalimas dėl CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto draudimo įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, todėl patenkino ieškovo reikalavimą dėl negrąžinto avanso bei procesinių palūkanų priteisimo. Kartu teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priešieškiniui tenkinti, nes atsakovas neįrodė, jog ieškovas gavo iš ginčo patalpų ar sutaupė 56 000 Lt ir jog atsakovas 2008 m. gegužės–rugsėjo mėn. realiai galėjo išnuomoti patalpas kitiems asmenims bei gauti naudą.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, dėl kurios iš ginčo šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto ir turtinių teisių pirkimo–pardavimo sutartis, teisingai atskleidė sutarties šalių vaidmenį bei elgesį sudarant preliminariąją sutartį, jos galiojimo metu, taip pat po to, kai pasibaigė šalių nustatytas terminas ir prievolė pagrindinei sutarčiai sudaryti, įvertino pasikeitusias verslo aplinkos sąlygas ir, remdamasis nustatytų aplinkybių visetu (CPK 185 straipsnis), priėjo prie teisingų išvadų. Teisėjų kolegijos nuomone, aiškinant Sutarties bei papildomų susitarimų dalis dėl Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimo pateikimo, akivaizdu, kad kai dvišalėje sutartyje yra pardavėjo (atsakovo) įsipareigojimas ne gauti tokį sutikimą įstatymo nustatyta tvarka, bet jį pateikti, tai reiškia aiškiai suformuluotą jo pareigą pateikti tokį sutikimą kitai sutarties šaliai. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2007 m. gegužės 3 d., pirminis pagrindinės sutarties pasirašymo terminas buvo sulygtas 2007 m. birželio 30 d., tačiau dėl to, kad atsakovas negalėjo laiku įvykdyti įsipareigojimų, susijusių su valstybinės žemės nuomos teise ir žemės sklypų sujungimu, šis dar du kartus buvo pakeistas, kol buvo susitarta, jog pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2008 m. birželio 30 d. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliantas teisingai nurodė, jog šie susitarimai buvo pasiekti šalių sutarimu, tačiau sprendė, kad atsakovas, inicijuodamas sandorį su gamybine veikla užsiimančia bendrove, atstovaujamas profesionalaus nekilnojamojo turto verslu besiverčiančio verslininko, siūlydamas preliminariosios sutarties bei Susitarimų sąlygas, tarp jų ir pagrindinės sutarties sudarymo terminus, bei žinodamas, jog šių klausimų išsprendimas yra jo pareiga, numatė arba iš savo praktikos turėjo numatyti, kiek savivaldybėje gali užtrukti šių klausimų sprendimas. Ieškovas, vykdydamas 2007 m. gegužės 3 d. Sutartį, nedelsdamas 2007 m. gegužės 5 d. mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 150 000 Lt, kuriais šis tebesinaudoja. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. birželio 3 d. sutikimas (pažyma) buvo išsiųstas ar kitaip pateiktas ieškovui vykdant sutartį; apelianto pateiktas pirkimo–pardavimo sutarties projektas, kuriame remiamasi nurodyta pažyma, nepaneigia ieškovo argumentų, nes byloje nenustatyta, jog būtent šis projektas buvo pateiktas ieškovui. Teisėjų kolegija nurodė, kad, vertindamas šalių elgesį, teismas teisingai vertino ir ieškovo nurodytą aplinkybę, kurios atsakovas neneigė, jog, galiojant ginčo preliminariajai sutarčiai, pagal kurią jau buvo gautas avansas, atsakovas per savo atstovą – nekilnojamojo turto verslu užsiimančią bendrovę – siekė surasti pirkėją, galintį nupirkti ginčo turtą geresne kaina. Remdamasi pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais ir byloje ištirtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija atmetė apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, nepateikdamas ieškovui nurodytos žemėtvarkos skyriaus pažymos, iš esmės pažeidė sutartį ir kad be pagrindo nekonstatavo ieškovo nesąžiningo veikimo bei jo kaltės dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas, remdamasis ieškovo 2008 m. rugsėjo 16 d. raštu, nepagrįstai aiškina jo veiksmus kaip neteisėtą vienašalį preliminariosios sutarties nutraukimą, nes ši sutartis pasibaigė šalims nesudarius pagrindinės sutarties per sulygtą terminą, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių veiksmus sutarties galiojimo metu, priėjo prie teisingos išvados, jog atsakovas esmingai pažeidė sutartinius įsipareigojimus; teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad, pasibaigus ginčo sutarčiai, atsakovas privalo grąžinti ieškovui šio sumokėtą avansą, nes ieškovo kaltės dėl sutarties sąlygų neįvykdymo nenustatyta (Sutarties 3.3 punktas; CK 6.237 straipsnis). Dėl atsakovo argumentų apie avanso įskaitymą į netesybas teisėjų kolegija pažymėjo, kad netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (CK 6.70 straipsnis), taigi, nenustačius ieškovo kaltės dėl ginčo prievolės neįvykdymo, ir konstatavus, jog atsakovas esmingai pažeidė sutartį, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes jo reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas (CK 6.130 straipsnis). Dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovo 168 000 Lt netiesioginių nuostolių teisėjų kolegija konstatavo, kad, nustatęs, jog sutartinius įsipareigojimus iš esmės pažeidė atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį, o atsakovo teiginiai, kad ieškovas turi kompensuoti prarastos galimybės piniginę vertę, nes be pakankamo pagrindo nutraukė derybas, prieštarauja bylos medžiagai (CK 6.256, 6.258 straipsniai).

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį – patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Teismai netinkamai aiškino ir taikė preliminariąją sutartį reglamentuojančias teisės normas. Teismų praktikoje preliminariosios sutarties sudarymas reiškia, kad šalių derybos yra toli pažengusios, todėl yra itin reikšmingas sąžiningumo reikalavimas. Preliminarioji sutartis, kaip ir bet kuri kita, keičiama šalių susitarimu, suderinus bendrą poziciją, laikantis šalių lygybės principo. Ignoruodami tai, bylą nagrinėję teismai teigė, kad aplinkybė, jog papildomi šalių susitarimai pasiekti abiejų šalių susitarimu, nėra itin reikšminga, nes pagrindinės sutarties sudarymo terminai buvo nukelti dėl atsakovo, kuris, naudodamasis profesionalaus nekilnojamojo turto verslu užsiimančio subjekto paslaugomis, turėjo tiksliai numatyti, kiek reikės laiko reikiamiems dokumentams iš savivaldybės gauti. Teismai neanalizavo, dėl ko užtruko sutikimo, pažymų savivaldybėje gavimas. Abejotini apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl netinkamo atsakovo elgesio skelbiant viešai apie ginčo nekilnojamojo turto pardavimą po to, kai dėl šio turto buvo sudaryta preliminarioji sutartis, taip pat iškeltos nepagrįstos dvejonės, kad dokumentus žemės sklypams sujungti atsakovas rengė ne ieškovo interesais. Įstatymų nenustatyta imperatyvaus draudimo vesti derybas dėl to paties objekto su keliais asmenimis vienu metu. Svarbiausia – veikti sąžiningai ir laikytis geros dalykinės praktikos (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.163 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nesudarė preliminariųjų sutarčių su kitais asmenimis.

152. Teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Pagrindinė ir vienintelė ieškovo įrodinėta aplinkybė – kad atsakovas pažeidė įsipareigojimą iki nustatytos datos, t. y. iki 2008 m. birželio 3 d., pateikti Žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo. Ieškovas, vienašališkai nutraukęs sutartį, siekė išvengti preliminariojoje sutartyje sulygto avanso praradimo, jeigu atsakovas pasiliktų jį kaip netesybas, todėl Sutarties 1.3 punkte nurodytos sąlygos tariamą pažeidimą pasirinko kaip tinkamą pretekstą savo elgesiui pateisinti. Atsakovas neigė pažeidęs nurodytą sutartinį įsipareigojimą, tačiau bylą nagrinėję teismai, neatlikę išsamios papildomo susitarimo 1.3 punkto analizės, nepagrįstai konstatavo šio įsipareigojimo pažeidimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai yra ginčas dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, sutarties sudarymo, šalių elgesio po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“, bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; kt.). Pagal nurodytas sutarčių aiškinimo taisykles teismai turėjo vertinti, ar Sutarties 1.3 punktas tikrai buvo pažeistas ir ar ieškovas turėjo pagrindą nutraukti ginčo sutartį. Pagal nekilnojamojo turto sandorių sudarymo praktiką visi dokumentai, būtini sandoriui sudaryti, pirmiausia pateikiami notarui, nes šis, prieš tvirtindamas sandorį, turi pareigą įsitikinti dokumentų ir sandorio teisėtumu. Ginčo atveju teismai rėmėsi tik lingvistiniu Sutarties 1.3 punkto aiškinimu ir sprendė, kad Žemėtvarkos skyriaus sutikimas dėl žemės nuomos teisės perleidimo turėjo būti pateiktas pirkėjui, t. y. ieškovui, ir taip susiaurino nurodytos sąlygos esmę – gauti iki šalių sulygtos datos valdžios institucijos sutikimą dėl žemės nuomos teisės perleidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytą įsipareigojimą atsakovas įvykdė Sutartyje nustatytu terminu ir perdavė reikiamą dokumentą notarui, taip pat pranešė apie dokumento gavimą pirkėjui, nors šis to nepripažįsta. Be to, notaras informavo pirkėją apie parengtus dokumentus pagrindinei sutarčiai sudaryti, tai taip pat patvirtina, kad visi reikiami dokumentai buvo pateikti. Ieškovas, veikdamas sąžiningai, artėjant pagrindinės sutarties sudarymo terminui, turėjo aktyviau bendradarbiauti su pardavėju ir, jeigu jam neva nebuvo pranešta apie notarui pristatytus dokumentus, turėjo savarankiškai domėtis, kaip vyksta pagrindinės sutarties rengimas. Teismai nevertino ieškovo elgesio bendradarbiavimo pareigos aspektu ir įžvelgė tik atsakovo kaltę, taip pat nevertino aplinkybių, kad ieškovas, neatvykęs sutartu laiku pasirašyti pagrindinės sutarties, toliau naudojosi atsakovo turtu, šalys toliau vedė derybas. Tai rodo, kad Sutarties 1.3 punkto pažeidimas, kaip esminis pagrindas ginčo sutarčiai nutraukti, buvo pasirinktas siekiant pateisinti sutarties nutraukimą ir taip išvengti nustatytos atsakomybės. Tokį ieškovo elgesį teismai turėjo kvalifikuoti kaip nesąžiningą.

163. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai kritiškai vertino liudytojo D. K., kuris yra ieškovo komercijos direktorius ir akcininkas, parodymus, taip pažeidė pareigą vertinti liudytojo santykius su šalimis ir neužtikrino maksimaliai objektyvaus šio liudytojo parodymų vertinimo. Apeliacinis teismas neištaisė šios klaidos, tik nurodė, kad nurodyto liudytojo parodymai nėra esminiai. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios, todėl negali būti skirstomi į esminius ir neesminius. Teismas turi vertinti byloje esančių įrodymų visetą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepatikrino ir motyvuotai neįvertino, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atskleidė ginčo esmę, ar tinkamai nustatė su ginčo sutarties nutraukimu susijusias aplinkybes, ar rėmėsi įrodytomis aplinkybėmis. Apeliacinis teismas tik formaliai pakartojo pirmosios instancijos teismo motyvus. Teismai akivaizdžiai neobjektyviai aiškino ir vertino bylos aplinkybes, rėmėsi tik ieškovui naudingais faktais, pažeidė įrodymų vertinimo pagal tikimybių pusiausvyrą principą, be to, išvadas grindė prielaidomis ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

174. Teismai pažeidė rungimosi, dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principus. Ieškovas savo reikalavimus grindė iš esmės vieninteliu argumentu, t. y. tuo, kad ginčo sutartis nutraukta atsakovui neįvykdžius įsipareigojimo pateikti iki 2008 m. birželio 3 d. Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos. Nepaisant to, teismai analizavo ir vertino kitas ieškovui naudingas aplinkybes, kuriomis šis nesirėmė. Pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas analizavo 2008 m. susiklosčiusią nekilnojamojo turto rinkoje situaciją, kuri galėjo būti nepalanki ieškovui, taip pat sumažėjusį bankų finansavimą, faktą, kad atsakovas ir po preliminariosios sutarties pasirašymo viešai skelbė parduodantis ginčo turtą. Apeliacinės instancijos teismas rėmimąsi nurodytomis aplinkybėmis pateisino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamu klausimu formuojama praktika ir siekiu kuo tiksliau nustatyti šalių elgesį ginčo teisinio santykio metu, taip pat papildomai analizavo UAB „Ober–haus“ vaidmenį ginčo šalių santykiuose, nors ieškovas šia aplinkybe nesirėmė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą nurodytų civilinio proceso principų aiškinimo ir taikymo praktiką ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti nurodytų veiksmų už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje P. S. v. UAB „Klaipėdos technikos mokykla“, bylos Nr. 3K-3-684/2003; 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004; 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Velidas“, V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-94/2009).

185. Teismai pažeidė CK 6.165 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu šalis, sudariusi preliminariąją sutartį, nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tai ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Teismai netinkamai vertino šalių santykius ir, pažeisdami teisės normas, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nenustatė, kad ieškovas vengė sudaryti sutartį, nesilaikė sandorio šalims nustatytos bendradarbiavimo pareigos ir reikalavimo elgtis sąžiningai, laikytis geros verslo praktikos taisyklių. Jeigu teismai nebūtų padarę išvardytų pažeidimų, būtų konstatuota, kad ieškovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, todėl turi pareigą atlyginti atsakovui nuostolius. Ieškovo perduotas atsakovui preliminariojoje sutartyje nustatytas avansas atliko dvi funkcijas: pirma, tai buvo šalių sulygtas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas tuo atveju, jeigu pirkėjas atsisakytų ar vengtų sudaryti sutartį (ši suma liktų pardavėjui kaip iš anksto šalių aptartų nuostolių kompensacija); antra, tai buvo atskaitos taškas, apskaičiuojant šalių sutartus nuostolius, jeigu prievolę pažeistų pinigus gavęs asmuo. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ginčo sutartį pažeidė atsakovas, be pagrindo neanalizavo netinkamo ieškovo elgesio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių jam nereikia įrodinėti, nes šalys dėl jų susitaria iš anksto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB „Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009; kt.). Tik kai reikalaujama papildomų nuostolių, reikia pateikti tokių nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Dėl to nagrinėjamu atveju teismų svarstymai, kad atsakovas ginčo sutartyje nurodytus dokumentus rengė ne ieškovo interesais ir galbūt dėl to nepatyrė su tuo susijusių išlaidų, yra beprasmiai. Ieškovas neginčijo netesybų dydžio, šis yra protingas (5 proc. visos sandorio vertės), todėl apskritai nebuvo pagrindo kelti faktinio nuostolių buvimo ar nebuvimo klausimo.

19Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, be tiesioginių nuostolių, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už sugriautą pagrįstą pasitikėjimą, t. y. atlyginti ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts. Rome, 1994, p. 50-52; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-38/2005). Nėra vienodos tokių nuostolių apskaičiavimo tvarkos, todėl kiekvienu atveju teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turi diskreciją parinkti labiausiai konkrečiai situacijai tinkantį nuostolių nustatymo metodą. Remdamasis tuo atsakovas, be netesybų, prašė priteisti jam 168 000 Lt netiesioginių nuostolių atlyginimą.

20Teismų išvada, kad atsakovas neįrodė reikalaujamų nuostolių ir kad apskritai neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, nes jis, o ne ieškovas pažeidė sutartį, yra akivaizdžiai nepagrįsta dėl teismų padarytų teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimų. Atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių patirtus nuostolius. Šalių derybos buvo itin toli pažengusios, atsakovas neturėjo abejonių, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, jis ne tik nepasinaudojo galimybe nuomoti turtą tretiesiems asmenims ir taip gauti pajamų, bet ir leido ieškovui net keturis mėnesius neatlygintinai naudotis ginčo turtu. Pagal teismų praktiką, kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis gauna naudos iš savo neteisėto elgesio, sąžininga šių santykių šalis gali reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

216. Apeliacinio teismo nutartis neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos išanalizuoti ir motyvuotai atsakyti į visus tiek faktinius, tiek teisinius apeliacinio skundo argumentus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje G. L. v. UAB „Kaišadorių žalvarnis“, bylos Nr. 3K-3-974/2003; 2003 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje V. P. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1114/2003; kt.). Apeliacinis teismas nepasisakė dėl atsakovo argumento, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys prieštarauja viena kitai, neanalizavo argumentų dėl netinkamo CK 6.130 straipsnio taikymo.

22Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

231. Teismai nepažeidė preliminariąją sutartį reglamentuojančių teisės normų. Kasatoriaus pozicija yra ydinga dėl to, kad jis ginčo šalis siejusį santykį laiko nutrauktu, o ne pasibaigusiu. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad net pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimui ieškovas privalėjo sudaryti pagrindinę sutartį. Teismų nustatyta, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta per šalių sutartą terminą būtent dėl kasatoriaus kaltės, jo neteisėto neveikimo. Be to, kasatorius elgėsi nesąžiningai, nes per visą preliminariosios sutarties galiojimo laiką ieškojo ginčo turto pirkėjų, kurie sumokėtų didesnę kainą, ir vengė sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu.

242. Kasatoriaus argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra nepagrįsti. Kasaciniame skunde nėra aiškių argumentų, kaip teismai pažeidė proceso teisės normas ir kokią įtaką tai turėjo sprendimo teisėtumui. Kasatorius ginčija ne įrodymų teisėtumą, bet bando įteigti, kad jo pateikti ir bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai yra svaresni ir kad teismai turėjo remtis būtent jais. Taip kasatorius ginčija tam tikras teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios jam nenaudingos, tačiau bylos faktų nustatymas nėra kasacinio teismo kompetencija (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismai įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

253. Teismai nepažeidė kasatoriaus išvardytų civilinio proceso principų, abiem šalims buvo suteiktos vienodos galimybės įgyvendinti procesines teises: teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, reikšti prašymus, prieštaravimus.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykį pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese.

29Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami preliminariosios sutarties neįgyvendinimo teisinių padarinių, civilinės atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose taikymo, taip pat sutarčių aiškinimo ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimai.

30Dėl preliminariosios sutarties neįgyvendinimo teisinių padarinių

31

32Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė preliminariąją sutartį reglamentuojančias teisės normas, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ir nepagrįstai sprendė, jog ginčo šalių preliminarioji sutartis buvo pažeista atsakovo, todėl jis privalo grąžinti ieškovui šio sumokėtą avansą.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog 2007 m. gegužės 3 d. šalių sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo įsipareigojimų sutartis yra preliminarioji. Ši sutartis nebuvo įgyvendinta, t. y. šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarė pagrindinės nekilnojamojo turto ir turtinių teisių pirkimo–pardavimo sutarties, todėl prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Ginčas kilo dėl to, kuri iš preliminariosios sutarties šalių kalta dėl šios sutarties neįgyvendinimo, ir to teisinių padarinių, t. y. netesybų mokėjimo ir nuostolių atlyginimo.

34Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2007 m. gegužės 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo įsipareigojimų sutartimi susitarė iki 2007 m. birželio 30 d. sudaryti nurodyto nekilnojamojo turto ir turtinių teisių (nuomos teisės į valstybinės žemės sklypus) pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas įsipareigojo iki 2008 m. birželio 3 d. pateikti ieškovui Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos teisės perkėlimo. 2008 m. birželio 9 d. papildomu susitarimu šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis bus pasirašyta ir patvirtinta notaro ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio 16 d., o 2008 m. birželio 17 d. papildomu susitarimu – ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio 30 d. Ieškovas, vykdydamas 2007 m. gegužės 3 d. sutarties 2.1 punkte įtvirtintą įsipareigojimą, 2007 m. gegužės 5 d. sumokėjo atsakovui 150 000 Lt avansą. Pagal Sutarties 3.3 punktą, jeigu pirkėjas vienašališkai nutraukia Sutartį, jo sumokėtas avansas lieka pardavėjui kaip netesybos; jeigu Sutartis nutraukiama dėl pardavėjo kaltės, tai pardavėjas grąžina pirkėjui šio sumokėtą avansą bei sumoka tokio paties dydžio kaip avansas netesybas; Sutarties 3.5 punkte nurodyta, kad esminiu šios sutarties pažeidimu nelaikoma, jeigu tam tikri įstatymai nustato, jog būtinas atitinkamas valstybinės institucijos leidimas, turintis reikšmės šiai sutarčiai vykdyti, ir pardavėjas dėl tokios priežasties negali laiku vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų; tokioje situacijoje šalys sieks rasti bendrą sprendimą ir atitinkamai pakeisti šią sutartį; esant tokiai situacijai, pirkėjas turi teisę reikalauti sugrąžinti sumokėtą avansą.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti pinigus negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

36Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatos patvirtina, kad šalys susitarė dėl šioje sutartyje nustatytos prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis ir civilinės atsakomybės netesybų forma (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Neįgyvendinus preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma, jog nepagrįstai vengta ar nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, ir ši atsakomybė taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

37Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nurodęs, kad atsakovas iki 2008 m. birželio 3 d. neįvykdė įsipareigojimo pateikti jam Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl valstybinės žemės nuomos teisės perkėlimo, pažeidė preliminariąją sutartį, remdamasis Sutarties 3.5 punktu, prašė teismo priteisti iš atsakovo avansą, kurio šis negrąžina, teigdamas, jog įskaitė kaip netesybas. Tuo tarpu atsakovas, nurodęs, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, t. y. šiam nepagrįstai atsisakius ją sudaryti, teigė, jog ieškovo sumokėtas avansas turi likti atsakovui kaip netesybos pagal preliminariąją sutartį. Dėl ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų, kad atsakovas neturi pagrindo reikalauti netesybų, nes ginčo šalis siejęs santykis nebuvo nutrauktas, jis pasibaigė per sutartą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, teisėjų kolegija pažymi, jog prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas nereiškia, kad šaliai, dėl kurios kaltės nebuvo įgyvendinta preliminarioji sutartis, negali būti taikoma šioje sutartyje nustatyta civilinė atsakomybė netesybų forma.

38Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad preliminarioji sutartis neįgyvendinta tik dėl atsakovo, t. y. pardavėjo, kaltės, nes jis sutartu terminu nepateikė ieškovui Žemėtvarkos skyriaus sutikimo dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo. Teismai nurodė ir tai, kad atsakovas, kaip apdairus ir protingas asmuo, turėjo suvokti realią riziką, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis gali būti ir nesudaryta, o jo nesąžiningumą ikisutartinių santykių metu grindė ir aplinkybe, kad, pasirašęs su ieškovu preliminariąją sutartį, ieškojo kitų pirkėjų, siekdamas parduoti nekilnojamąjį turtą palankesnėmis, negu buvo sutarta su ieškovu, sąlygomis.

39CK 6.163 straipsnio, reglamentuojančio šalių pareigas esant ikisutartiniams santykiams, 2 dalyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tačiau jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir dėl to nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.163 straipsnio 3 dalį šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariąją sutartį, 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

40Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių ikisutartinius santykius, aiškinimo ir taikymo praktiką, nors nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis,jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Pareiga elgtis sąžiningai vykstant deryboms taip pat apima šalių pareigą suteikti viena kitai žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Kai derybų metu šalis elgiasi nesąžiningai, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Tačiau net nustačius, kad ikisutartinių santykių metu viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir yra atsakinga už kitos šalies patirtus nuostolius, privalu tirti bei vertinti kitos šalies elgesį, vykdant preliminariąją sutartį. Pripažinus, kad ir kita šalis elgėsi nesąžiningai bei savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, pirmosios šalies atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Albonita“ v. UAB „Kauno saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-592/2007).

41Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais dalį kasacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčo šalių preliminariosios sutarties neįgyvendinimo teisinių padarinių, buvo būtina analizuoti ir vertinti abiejų šios sutarties šalių elgesį sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos požiūriu (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

42Dėl įrodymų vertinimo taisyklių

43

44Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, darydami išvadą, jog preliminariąją sutartį pažeidė tik atsakovas, ir kad pagrindinė sutartis nesudaryta tik dėl jo kaltės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

45Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką teismo sprendime padarytos išvados turi būti pagrįstos bylos nagrinėjimo metu nustatytomis reikšmingomis šalių ginčui išspręsti aplinkybėmis ir įrodymais, ištirtais bei įvertintais civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno iš jų įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai buvo ar jų nebuvo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje V. I., R. P. v. UAB „Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009; kt.).

46Susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga, teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai, darydami išvadą, jog ginčo šalių preliminarioji sutartis neįgyvendinta tik dėl atsakovo (pardavėjo) kaltės, t. y. dėl to, kad jis iki 2008 m. birželio 3 d. nepateikė valdžios institucijos sutikimo dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo, vertino ne visus byloje esančius įrodymus. Teismai netyrė ir nevertino bylos duomenų, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2008 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą dėl ginčo šalių preliminariojoje sutartyje nurodytų valstybinės žemės sklypų sujungimo (T. 1, b. l. 144), Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. birželio 3 d. išdavė atsakovui pažymą dėl sutikimo perduoti šių žemės sklypų nuomos teisę (T. 1, b. l. 23). Byloje nesiaiškinta, dėl kokių priežasčių užtruko gauti nurodytą valdžios institucijos sutikimą – tai lėmė objektyvios aplinkybės, susijusios su teritorijų planavimo dokumentų rengimu, ar atsakovo nepakankamas rūpestingumas ar net sąmoningas delsimas, kaip bylos nagrinėjimo metu teigė ieškovas. Aplinkybę, kad nurodyta pažyma nebuvo pateikta būtent ieškovui, kaip nustatyta preliminariojoje sutartyje, teismai vertino formaliai, remdamiesi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, t. y. pažeisdami CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kasaciniame skunde teisingai pažymėta, kad aptariamos sutarties sąlygos esmė – gauti valdžios institucijų sutikimą dėl žemės nuomos teisės perleidimo iki šalių sutartos datos. Teismų neįvertinti bylos faktai, kad ieškovas laisva valia pasirašė 2008 m. birželio 9 d. ir 2008 m. birželio 17 d. papildomus susitarimus, kurie laikytini tolesnėmis derybomis dėl pagrindinės sutarties sudarymo bei sutarties pasirašymo datos perkėlimo (T. 1, b. l. 11-13, 58-60). Šiuose susitarimuose įrašyta, kad pardavėjas įsipareigoja iki 2008 m. birželio 3 d. pateikti žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl žemės nuomos teisės perleidimo. Teismai nesiaiškino, kodėl ieškovas pasirašė 2008 m. birželio 9 d. ir 2008 m. birželio 17 d. papildomus susitarimus, tęsė derybas dėl pagrindinės sutarties sudarymo, naudojosi jam perduotomis patalpomis ir po to, kai, jo teigimu, atsakovas, nepateikęs iki 2008 m. birželio 3 d. kompetentingos valdžios institucijos leidimo dėl žemės nuomos teisės perleidimo, esmingai pažeidė sutartį. Neištirtos ir neįvertintos atsakovo nurodytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, kad 2008 m. gegužės 15 d. patalpų priėmimo–perdavimo aktu atsakovas perdavė ieškovui, t. y. būsimam pirkėjui, patalpas, dėl kurių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, ir šis naudojosi jomis neatlygintinai iki 2008 m. rugsėjo 10 d. (T. 1, b. l. 44, 45), t. y. ir po to, kai, ieškovo teigimu, atsakovui iki 2008 m. birželio 3 d. nepateikus valdžios institucijos sutikimo dėl žemės nuomos teisės perleidimo, jis neteko intereso pirkti preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą. Tinkamai netirta ir nevertinta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis buvo pateikęs dokumentus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti, notarų kontorai, 2008 m. birželio 12 d. buvo užsakyta VĮ Registrų centro pažyma pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti (T. 1, b. l. 30); nesiaiškinta, dėl kokių priežasčių ieškovas 2008 m. birželio mėn. neatvyko į notarų biurą sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties (T. 1, b. l. 79-93). Pažymėtina, kad ieškovas ir po 2008 m. birželio 30 d., t. y. kai baigėsi preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tęsė derybas su atsakovu dėl pastatų pirkimo bei naudojosi ginčo patalpomis; apie sprendimą nesudaryti pagrindinės sutarties ieškovas pranešė atsakovui 2008 m. rugsėjo 12 d. Nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas reikšmingas sprendžiant, ar dėl ginčo šalių sudarytos preliminariosios sutarties neįgyvendinimo kalta tik viena šalis, ar yra abiejų šalių kaltės. Tai turi esminę reikšmę byloje kilusiam ginčui dėl civilinės atsakomybės netesybų forma už preliminariosios sutarties neįgyvendinimą teisingai išspręsti.

47Teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo sutikti su teismų vertinimu, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog po preliminariosios sutarties sudarymo jis ieškojo kitų ginčo nekilnojamojo turto pirkėjų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pradėjęs ar vykdęs derybas arba sudaręs preliminariąsias sutartis ir įsipareigojęs parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims. Įstatyme nėra nustatyto draudimo ieškoti kitų turto, dėl kurio sudaryta preliminarioji sutartis, pirkėjų. Vien kitų pirkėjų ieškojimas savaime nereiškia sudarytos preliminariosios sutarties pažeidimo. Jeigu pardavėjas atsisakytų vykdyti preliminariąją sutartį dėl to, kad surastų kitą pirkėją, siūlantį jam geresnes pirkimo–pardavimo sąlygas, jam tektų neigiami tokio elgesio padariniai, t. y. asmeniui, su kuriuo buvo sudaryta preliminarioji sutartis, jis privalėtų atlyginti nuostolius.

48Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo bylos dalis, kuria visiškai patenkintas ieškovo ieškinys, grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

49Dėl priešieškinio reikalavimų

50Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neteisėtai atmetė priešieškinį dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo.

51Teisėjų kolegija pažymi, kad priešieškinio reikalavimus dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo atsakovas grindė dviem pagrindais: pirma, prarastos galimybės išnuomoti ginčo nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims, pinigine verte, apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto vertintojų nustatytą preliminarią ginčo turto nuomos rinkos vertę; antra, ieškovo gauta nauda, kai šis keturis mėnesius neatlygintinai naudojosi nurodytu nekilnojamuoju turtu.

52Reikalavimą dėl prarastos galimybės gauti pajamas iš ginčo turto piniginės vertės kompensavimo bylą nagrinėję teismai atmetė, remdamiesi, be kita ko, tuo, kad atsakovas neįrodė, jog jis turėjo realią galimybę išnuomoti šį turtą už įvardytą kainą kitiems asmenims.

53Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismų išvada ir nurodo, kad atsakovas netinkamai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl prarastos galimybės piniginės vertės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, pažymėta, kad be tiesioginių nuostolių, sąžiningos preliminariosios sutarties šalies nuostoliais taip pat gali būti pripažinta prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Po plenarinės sesijos priimtose kasacinio teismo nutartyse taip pat laikomasi praktikos, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokių praradimų, turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje N. V. v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-209/2007; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Iviltra“ v. R. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-333/2008; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB „Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad patalpas, dėl kurių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, jis anksčiau nuomojo ar ketino ir turėjo realią galimybę išnuomoti kitiems asmenims, juolab gauti jo nurodyto dydžio nuomos mokestį. Atsakovas tik hipotetiškai rėmėsi nekilnojamojo turto vertintojo preliminariai nustatytu rinkos vertės nuomos mokesčiu. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai turėjo pagrindą atmesti priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių, grindžiamų prarastos galimybės pinigine verte, priteisimo.

54Reikalavimą pripažinti atsakovo nuostoliais ieškovo gautą naudą, kai šis keturis mėnesius neatlygintinai naudojosi ginčo patalpomis, pirmosios instancijos teismas atmetė, remdamasis tuo, kad nenustatyta ieškovo kaltės, taip pat neteisėtų veiksmų dėl nesudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, be to, atsakovas neįrodė, jog ieškovas, naudodamasis atsakovo turtu, gavo ar sutaupė 56 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovo apeliacinį skundą ir palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, pasisakė tik dėl nuostolių, reikalaujamų kaip prarastos galimybės piniginės vertės, tuo tarpu dėl reikalavimo pripažinti nuostoliais ieškovo gautą naudą, neatlygintinai naudojantis ginčo turtu, atmetimo nenurodė jokių motyvų (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo gautos naudos pripažinimo atsakovo nuostoliais, grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra duomenų apie 2008 m. rugpjūčio mėn. vykusį ginčo šalių susirašinėjimą dėl pastato nuomos ir nuomos mokesčio dydžio (T. 1, b. l. 46-47), tačiau šie bylos duomenys nebuvo analizuoti ir tirti.

55Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi byloje kilusiam ginčui išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

56

57Dėl bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų

58

59Dėl byloje inicijuoto kasacinio proceso kasacinis teismas turėjo 49,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kitų būtinų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nėra galimybės išspręsti nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo į valstybės biudžetą klausimą (CPK 96 straipsnis). Tai turėtų išspręsti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

61

62Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimas patenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autovygreda“ ieškinį ir priteisti jam iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltik vairas“ 150 000 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų) bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat atmesti priešieškinio reikalavimą pripažinti atsakovo nuostoliais ieškovo gautą naudą, ir kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka.

63Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

64Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Bylos šalių ginčas kilo dėl preliminariosios sutarties neįgyvendinimo... 5. Ieškovas UAB „Autovygreda“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 6. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gegužės 3 d. sudarė su atsakovu nekilnojamojo... 7. Atsakovas UAB „Baltik vairas“ priešieškiniu prašė priteisti jam iš... 8. Atsakovas nurodė, kad jis įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus ir buvo... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m.... 14. 1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė preliminariąją sutartį... 15. 2. Teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Pagrindinė ir... 16. 3. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos... 17. 4. Teismai pažeidė rungimosi, dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo... 18. 5. Teismai pažeidė CK 6.165 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu... 19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu derybas be pakankamo pagrindo... 20. Teismų išvada, kad atsakovas neįrodė reikalaujamų nuostolių ir kad... 21. 6. Apeliacinio teismo nutartis neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų dėl... 22. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 23. 1. Teismai nepažeidė preliminariąją sutartį reglamentuojančių teisės... 24. 2. Kasatoriaus argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra... 25. 3. Teismai nepažeidė kasatoriaus išvardytų civilinio proceso principų,... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 29. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami preliminariosios sutarties... 30. Dėl preliminariosios sutarties... 31. ... 32. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog 2007 m. gegužės 3 d.... 34. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2007 m. gegužės 3 d. nekilnojamojo turto... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog avansą arba... 36. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudarytos preliminariosios sutarties... 37. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nurodęs, kad atsakovas iki 2008 m. birželio... 38. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad preliminarioji sutartis neįgyvendinta... 39. CK 6.163 straipsnio, reglamentuojančio šalių pareigas esant ikisutartiniams... 40. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų,... 41. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais... 42. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių ... 43. ... 44. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, darydami išvadą,... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką... 46. Susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga, teisėjų kolegija pažymi, kad... 47. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo sutikti su teismų... 48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl civilinio proceso normų,... 49. Dėl priešieškinio reikalavimų... 50. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neteisėtai atmetė priešieškinį... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešieškinio reikalavimus dėl... 52. Reikalavimą dėl prarastos galimybės gauti pajamas iš ginčo turto... 53. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismų išvada ir nurodo, kad atsakovas... 54. Reikalavimą pripažinti atsakovo nuostoliais ieškovo gautą naudą, kai šis... 55. Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi byloje kilusiam... 56. ... 57. Dėl bylinėjimosi kasaciniame teisme... 58. ... 59. Dėl byloje inicijuoto kasacinio proceso kasacinis teismas turėjo 49,43 Lt... 60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. ... 62. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 63. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.... 64. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...