Byla e2-523-196/2018
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo KAM-BUD Sp.z.o.o. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2492-866/2018 pagal ieškovo KAM-BUD Sp.z.o.o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Milsta“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas KAM-BUD Sp.z.o.o. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovo KAM-BUD Sp.z. o.o. ir atsakovės UAB „Milsta“ sudarytą 2017 m. balandžio 10 d. sutartį Nr. MIL170410_2 negaliojančia ab initio nuo jos sudarymo ir laikyti šią sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi; priteisti iš atsakovės 45 471, 36 Eur dydžio įsiskolinimą, 3 511, 05 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės UAB „Milsta“ priklausančiam kilnojamajam/nekilnojamajam turtui ir/arba piniginėms lėšoms, esančioms tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, 48 982, 41 Eur dydžio ieškinio turtiniam reikalavimui užtikrinti. Nurodė, kad aplinkybę, jog iš esmės išnagrinėjus bylą gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Ieškiniu pareikšta reikalavimo suma atsakovei yra akivaizdžiai didelė. Atsakovė galimai turi finansinių sunkumų, jai yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje civilinėje byloje, kas sukelia pagrindo abejoti atsakovės stabilia finansine būkle, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovo KAM-BUD Sp.z.o.o. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Milsta“ atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo tokį prašymą motyvuoti bei pagrįsti įrodymais (CPK 178 str.).
  3. Teismo teigimu, didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje besąlygiškai taikyti atsakovės turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Teismas, įvertinęs atsakovės su atsiliepimu pateiktą 2017 m. gruodžio 7 d. antstolio patvarkymą, pagal kurį matyti, jog ieškovo nurodomoje kitoje civilinėje byloje areštuotos atsakovei priklausančios transporto priemonės, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus pateiktus Juridinių asmenų registrui, sprendė, kad įmonės veikla dėl taikytų areštų nėra sutrikdyta ir neįprastų finansinių sunkumų įmonė nepatiria.
  4. Teismo manymu, taikius ribojimus šioje civilinėje byloje gali būti sutrikdyta visos įmonės veikla ir tokios priemonės šioje proceso stadijoje būtų neproporcingos. Juolab, kad ieškovas nepagrindė, jog ieškinio suma atsakovės įmonei yra didelė bei yra reali sprendimo neįvykdymo rizika. Šias išvadas teismas padarė preliminariai įvertinęs ir ieškovo bei atsakovo nurodytas faktines aplinkybes dėl ginčo esmės.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovas KAM-BUD Sp.z.o.o. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepagrindė, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė bei yra reali sprendimo neįvykdymo rizika. Ieškovas negali turėti duomenų apie atsakovės turtinę būklę, nes tokie duomenys yra išskirtinai atsakovės dispozicijoje. Pagal teismų praktiką atsakovo (skolininko) turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kad bus pajėgi įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą.
    2. Ieškinio įvertinimas prima facie, leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Tai patvirtina faktinės aplinkybės, kad ieškovas atsakovei yra pateikęs statybines medžiagas, o už jas atsakovė nėra atsiskaičiusi. Šios aplinkybės taip pat yra pagrindas atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė geranoriškai nesumoka už statybines medžiagas, nepaisant ieškovo raginimų žodžiu ir raštu, dėl ko kyla pagrįstos abejonės, jog teismui priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, tokio sprendimo įvykdymas dėl atsakovės nesąžiningumo bei galimo vengimo bet kokiu atveju ir bet kokiais būdais išvengti prievolės, gali pasunkėti arba jo įvykdymas gali tapti neįmanomas.
    3. Teismas, spręsdamas ar taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įvertinti, kad kitoje civilinėje byloje atsakovei įsiteisėjusia nutartimi jau yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas, vertindami tas pačias aplinkybes, negali priimti skirtingų sprendimų.
  2. Atsakovė UAB ,,Milsta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priimti naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
    1. Ieškovas jokių konkrečių įrodymų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nepateikė. Taip pat nenurodė, kad siekė tokius įrodymus gauti bei neprašė teismo jų išreikalauti.
    2. Atsakovė, pateikdama atsiliepimą dėl prima facie ieškinio pagrįstumo, pateikė paaiškinimus, kad ieškovo ieškinyje nurodomos sumos yra nesumokamos ieškovui dėl to, kad ieškovas netinkamai vykdo šalių sudarytą sutartį. Atsakovė nevengia atsiskaityti su ieškovu, tiesiog reikalauja, kad ieškovas įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą sutartį. Atsakovė taip pat pateikė paaiškinimus dėl PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumo bei objektyvią informaciją apie savo finansinę būklę. Nors kitoje byloje atsakovei yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau įmonės finansinės būklės tai neįtakojo. Teismas pagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendė šalių pateiktų dokumentų ribose bei nusprendė, kad didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje nesąlygiškai taikyti atsakovės turto areštą.
    3. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovės finansinę būklę pagrindžiantys duomenys yra išskirtinai tik atsakovės dispozicijoje. Ieškovas atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato) turėjo teisę teikti užklausas atitinkamoms įstaigoms ir institucijoms, siekiant įvertinti atsakovės finansinę padėtį. Taigi ieškovas turėjo galimybę gauti ir pateikti bent dalį duomenų apie atsakovės finansinę padėtį.
    4. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė ir vien ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal teismų praktiką, kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines aplinkybes, atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams.

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4Dėl papildomų įrodymų priėmimo

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB ,,Milsta“ 2017 m. rugsėjo 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2017 m. lapkričio 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Nurodytais dokumentais atsakovė siekia paneigti vieną iš privalomų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygų– grėsmės teismo sprendimui įvykdymą. Taip pat atsakovė nurodo, kad papildomų įrodymų pateikimas neapsunkins teismo proceso bei nepažeis ieškovo teisių ir interesų, nes pats ieškovas pabrėžė šių įrodymų reikalingumą.
  3. Atsižvelgiant į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktus naujus įrodymus priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Apeliantas, kurios atstovas yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojas, turėjo galimybę su jais susipažinusi.

5Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  2. Apeliantas skunde nurodo, kad ieškinio prima facie įvertinimas, leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip minėta, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, duomenų dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių konstatavęs, kad ieškovas neįrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nepagrindė, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė bei yra reali sprendimo neįvykdymo rizika, dėl to nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.
  4. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).
  5. Pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018). Taigi nors vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).
  6. Iš atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto 2017 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad UAB ,,Milsta“ turimas turtas sudarė 1 707 899 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai –

    61 421 897 Eur. Pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 18 864 Eur pelno. Pagal UAB ,,Milsta“ 2017 m. lapkričio 30 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, bendrovės turtas sudarė 1 052 536 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 759 741 Eur, ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė turėjo 25 657 Eur pelno. Įvertinus byloje pareikšto ieškinio sumą, kuri sudaro 48 982, 41 Eur, bei atsakovės turimo turto bei įsipareigojimų santykį, laikytina, kad pateikti įrodymai paneigia apelianto argumentus dėl blogos atsakovės turtinės padėties bei galimybės įvykdyti galimai palankų apeliantui teismo sprendimą.

  7. Nagrinėjamoje byloje apeliantas duomenų, kurie leistų tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą (t. y. jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovės nesąžiningumą apeliantas grindė tik aplinkybėmis, kad ieškovas atsakovei yra pateikęs statybines medžiagas, tačiau atsakovė geranoriškai nesumoka už jas, nepaisant ieškovo raginimų žodžiu ir raštu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė prievolę apeliantui atsiskaityti už pateiktas statybines medžiagas ginčija tuo, kad apeliantas netinkamai vykdo šalių sudarytą sutartį. Todėl vien neatsiskaitymo su ieškovu faktas nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina.
  8. Nėra aktualūs ir atskirojo skundo argumentai dėl kitoje byloje atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir šiuo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018), konstatuojant, kad kitoje byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo. Todėl tokioje nutartyje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės (privalomos kitam teismui ir todėl iš naujo neįrodinėtinos) teisinės galios (CPK 182 str. 2 p.). Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas kitoje byloje neįpareigoja teismo tenkinti šioje byloje apelianto pareikštą prašymą areštuoti atsakovės turtą, nes šis klausimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiamas individualiai vertinant bylos, kurioje prašoma užtikrinti reikalavimus, faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo aspektu, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įvertinus kitoje byloje areštuotą atsakovei priklausantį turtą bei taikius ribojimus šioje byloje, gali būti sutrikdyta atsakovės veikla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino suminį abiejose bylose prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių poveikį atsakovės veiklos tęstinumui, nes taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo.
  9. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai