Byla 1A-474-282/2015

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui, gynėjui advokatui Andriui Kazakevičiui, nuteistajam R. Š.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

  • pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (už 2009 m. gruodžio 1 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties suklastojimą) 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda;
  • pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už 2009 m. gruodžio 1 d. sutarties pagrindu apgaule išvengtą turtinę prievolę) 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda;
  • pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už 2011 m. rugpjūčio 23 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties suklastojimą) 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda;
  • pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už 2011 m. rugpjūčio 23 d. sutarties pagrindu apgaule išvengtą turtinę prievolę) 9 MGL (338,94 eurų) dydžio bauda;
  • pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už 2012 m. kovo 15 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties suklastojimą) 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinus apėmimu ir dalinio sudėjimo būdu, iš pradžių apėmimu subendrinus bausmes, paskirtas už 2009 m. gruodžio 1 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties suklastojimą ir šios sutarties pagrindu apgaule išvengtą turtinę prievolę bei už 2011 m. rugpjūčio 23 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties suklastojimą ir šios sutarties pagrindu apgaule išvengtą turtinę prievolę, sudarančias idealiąją nuskalstamų veikų sutaptį, o po to prie griežčiausios – apėmimu subendrintos bausmės, paskirtos už 2011 m. rugpjūčio 23 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties suklastojimą ir šios sutarties pagrindu apgaule išvengtą turtinę prievolę, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskirtas už kitas nusikalstamas veikas, R. Š. paskirta subendrinta bausmė – 15 MGL (564,90 eurų) dydžio bauda.

4Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. Š. paskirta galutinė bausmė – 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda, sumokant ją per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5Kolegija

Nustatė

6R. Š. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 1 d. ( - ) rajono savivaldybėje, tiksliai nenustatytais laiku ir vietoje, transporto priemonės „VW Golf“, VIN kodas ( - ), pirkimo - pardavimo sutarties grafoje „Šalys parduodamą transporto priemonę įkainojo <...> Lt“ įrašė tikrovės neatitinkantį rankraštinį įrašą skaičiais „1000“ bei šią sutartį pasirašė ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą, nes realiai transporto priemonę „VW Golf“, VIN kodas ( - ), pardavė V. Š. už 3000 Lt (868,86 Eur) bei šį žinomai suklastotą dokumentą realizavo pateikdamas V. Š. pasirašymui, taip sudarė sau palankias sąlygas sumažinti nuo gautų pajamų paskaičiuotinų ir mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir valstybės biudžetus įmokų ir mokesčių dydžius.

7Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 1 d. ( - ) rajono savivaldybėje, tiksliai nenustatytais laiku ir vietoje, pagal žinomai suklastotą pirkimo - pardavimo sutartį V. Š. už 3000 Lt (868,86 Eur) pardavęs transporto priemonę „VW Golf“, VIN kodas ( - ), nuo šių gautų 3000 Lt (868,86 Eur) pajamų nesumokėjo nuo 2009 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1991 m. gegužės 21 d. Nr. I-1336 9 straipsnio 5 dalį 279,89 Lt (81,06 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 1996 m. gegužės 21 d. Nr. I-1343 18 straipsnio 4 dalį, 5 dalį 88,38 Lt (25,60 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, apie šias gautas pajamas iki 2010 m. gegužės 1 d. nepateikė mokesčių administratoriui metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, taip pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį“ bei nesumokėjo 294,62 Lt (85,33 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, taip nuo 2009 m. gruodžio 31 d. apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės – įmokų ir mokesčių sumokėjimų į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir valstybės biudžetus bendroje sumoje 662,89 Lt (191,99 Eur) už 2009 metus.

8Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. ( - ) rajono savivaldybėje, tiksliai nenustatytais laiku ir vietoje, transporto priemonės „Audi A4“, VIN kodas ( - ), pirkimo - pardavimo sutarties grafoje „Šalys parduodamą transporto priemonę įkainojo <...> Lt“ įrašė tikrovės neatitinkantį rankraštinį įrašą skaičiais „500“ bei pateikė ją pasirašyti A. Š. vardu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą, nes realiai transporto priemonę „Audi A4“, VIN kodas ( - ), pardavė G. P. už 5000 Lt (1448,10 Eur) bei šį žinomai suklastotą dokumentą realizavo pateikdamas G. P. pasirašymui, taip sudarė sau palankias sąlygas sumažinti nuo gautų pajamų paskaičiuotinų ir mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir valstybės biudžetus įmokų ir mokesčių dydžius.

9Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. ( - ) rajono savivaldybėje, tiksliai nenustatytais laiku ir vietoje, pagal žinomai suklastotą pirkimo - pardavimo sutartį G. P. už 5000 Lt (1448,10 Eur) pardavęs transporto priemonę „Audi A4“, VIN kodas ( - ), nuo šių gautų 5000 Lt (1448,10 Eur) pajamų nesumokėjo nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1991 m. gegužės 21 d. Nr. I-1336 9 straipsnio 5 dalį 698,25Lt (202,23 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 1996 m. gegužės 21 d. Nr. I-1343 18 straipsnio 4 dalį, 5 dalį 220,50 Lt (63,86 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, apie šias gautas pajamas iki 2012 m. gegužės 1 d. nepateikė mokesčių administratoriui metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, taip pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį“ bei nesumokėjo 245 Lt (70,96 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, taip nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės įmokų ir mokesčių sumokėjimų į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir valstybės biudžetus bendroje sumoje 1163,75 Lt (337,05 Eur) už 2011 metus.

10Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 15 d. ( - ), tiksliai nenustatytais laiku ir vietoje, transporto priemonės „Audi A4“, VIN kodas ( - ), pirkimo - pardavimo sutarties grafoje „Šalys parduodamą transporto priemonę įkainojo <...> Lt“ įrašė tikrovės neatitinkantį rankraštinį įrašą skaičiais „200“ bei ją pasirašė ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą, nes realiai transporto priemonę „Audi A4“, VIN kodas ( - ), pardavė E. G. už 4800 Lt (1390,18 Eur) bei šį žinomai suklastotą dokumentą realizavo pateikdamas E. G. pasirašymui, taip sudarė sau palankias sąlygas sumažinti nuo gautų pajamų paskaičiuotinų ir mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir valstybės biudžetus įmokų ir mokesčių dydžius.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, kad neginčija teismo nustatytų faktinių veikų aplinkybių, veikų kvalifikacijos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės rūšies bei jos dydžio, tačiau teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jo 2009-12-01, 2011-08-23 ir 2012-03-15 įvykdytos veikos nėra viena tęstinė veika tik dėl to, kad tarp sandorių praėjo labai ilgi laiko tarpai, ir trijų automobilių pardavimas per šį laiką nelaikomas verslu. Nurodo, kad per kaltinime nurodytą laiką jis pardavė daugiau nei tris kaltinime nurodytus automobilius, be to, iš 2015-04-30 pranešimo apie įtarimą turinio matyti, kad jis buvo įtariamas dėl 6 automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių klastojimo (2009-01-21, 2009-12-01, 2010-04-10, 2010-08-14, 2011-08-23, 2012-03-15), todėl nuo pirmosios jam inkriminuojamos veikos įvykdymo (2009-12-01) iki paskutinės inkriminuojamos veikos įvykdymo (2012-03-15), t. y. per dvejus metus ir keturis mėnesius, buvo realizuoti 5 automobiliai. Todėl teismo išvados, jog tyrimo metu buvo nustatyti tik trys prekybos automobiliais atvejai, o laikotarpiai tarp sandorių labai ilgi, prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktai medžiagai. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo duotus paaiškinimus, jog klastoti dokumentus sugalvojo siekdamas didesnės naudos už automobilių perpardavinėjimą, kad nuo vieno sandorio jam likdavo apytiksliai po 300 eurų, kurių ilgam užtekdavo, o kadangi pragyvenimui lėšų jam duodavo ir jo motina, tai savo sumanymą užsiimti neteisėta veika jis vykdė ne itin intensyviai, jog iš karto suplanavo parduoti ne vieną automobilį, bet užsiimti tokia veikla pastoviai. Šių jo nurodytų aplinkybių teismas neaptarė, jų nepaneigė. Nurodo, kad už vertimąsi ūkine, komercine veikla pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 173 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamoji (BK 202 straipsnio 1 dalis). Teigia, kad šiuo atveju stambaus mato požymio nėra, nes nebuvo pasiektas 500 MGL dydis, o dėl versliškumo požymio, mano, kad jo vykdyta veikla nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad už tai grėstų baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė. Pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vien dėl kelių smulkių neteisėtos veiklos epizodų neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties ir principų (kasacinė nutartis byloje 2K-335/2012).

12Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl R. Š. kaltės padarius nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

15Nuteistasis pripažįsta suklastojęs automobilių pirkimo-pardavimo sutartis, jose nurodęs mažesnes automobilių pardavimo kainas, nei kainas, už kurias iš tikrųjų jis pardavė automobilius, taip pat prisipažino nesumokėjęs mokesčių nuo gautų pajamų pardavus automobilius. Tačiau apeliantas teigia, kad tokie jo veiksmai turi būti kvalifikuojami ne kaip atskiri nusikaltimai, o kaip tęstinės nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

16BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nepateiktas tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimas, tačiau pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Pastebėtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010). Taip pat pagal teismų praktiką nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti (sukčiavimo atveju apgaule įgyti) apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006, 2K-59/2015, 2K-59-139/2015, 2K-444-699/2015).

17Apeliantas teigia, kad iš karto buvo suplanavęs parduoti ne vieną automobilį, kad automobilių pirkimu-perpardavimu jis užsiėmė nuolatos, o dokumentus klastojo siekdamas didesnės naudos už automobilių perpardavinėjimą, tačiau tokie nuteistojo teiginiai nepatvirtina, kad jis įvykdė tik vieną tęstinę veiką.

18Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-05-12 pranešime Nr. (32.41-GMP) RM-10292 (2 t. 27–28 b. l.) nurodyta, kad tuo atveju, jei transporto priemonės perkamos ne asmeniniam naudojimui, o turint tikslą jas parduoti, aktyviai ieškoma būdų perpardavimui skirtas priemones įsigyti kuo pigiau ir parduoti kuo brangiau, investuojamas darbas ir (ar) lėšos joms tvarkyti (remontuoti), ir tai daroma tęstinį laikotarpį, gyventojas, vadovaudamasis Gyventojų pajamų mokesčio 35 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalo mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą (2 t. 27–28 b. l.), taip pat individualią veiklą vykdantis gyventojas turi vykdyti ir kitas mokesčių teisės aktuose nustatytas mokestines prievoles: mokėti gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo bei valstybinio socialinio draudimo įmokas, įsiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, jei tokia prievolė atsiranda pagal LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, vesti buhalterinę apskaitą, deklaruoti pajamas ir kt. Taip pat iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-10-29 pranešimo Nr. (27.4-30.3)-RD-2874 (2 t. 30 b. l.) matyti, kad R. Š. 2007–2013 metų mokestiniams laikotarpiams verslo liudijimų nebuvo įsigijęs. Nuteistasis pripažino, kad jis nemokėjo jokių mokesčių valstybei, ir tai patvirtina pateiktos R. Š. metinių pajamų deklaracijų kopijos (2 t. 31–37 b. l.), iš kurių matyti, kad nuteistasis už parduotus automobilius gautų pajamų nedeklaravo. Nekyla abejonių, kad pradėdamas pirmą nusikalstamą veiką, 2009 m. gruodžio 1 d. suklastodamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, R. Š. negalėjo numatyti, ar 2011 m. rugpjūčio 23 d. bei 2012 m. kovo 15 d. klastos kitų automobilių pirkimo-pardavimo sutartis, ar iš viso ras asmenų, kurie norės iš jo nupirkti automobilius pirkimo-pardavimo sutartyje nurodant žymiai mažesnę perkamo automobilio kainą, nes iš bylos duomenų matyti, kad naujus automobilius R. Š. pirkdavo pardavęs prieš tai nusipirktą automobilį, tarp automobilių pirkimų buvo laiko tarpai nuo 1 iki 10 mėnesių (2 t. 59–60 b. l.). Taigi, paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. Š. veikė pagal kiekvienu atveju susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, t. y. priklausomai nuo to, kada pavykdavo nupirkti automobilį ir parduoti jį nurodant mažesnę parduodamo automobilio kainą ir taip išvengti prievolės mokėti mokesčius valstybei. Pažymėtina, kad per laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2012-03-15 suklastodamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis R. Š. pardavė tris automobilius (dėl automobilių „Volvo V40“, „Peugout 206“, „Renault Megane Scenic“ pardavimo apeliantui 2015-04-30 pareikštas įtarimas nepasitvirtino), ir tarp šių veikų praėjo ilgi laiko tarpai: tarp pirmos ir antros sutarčių suklastojimo praėjo 1 metai 8 mėnesiai, o tarp antros ir trečios sutarčių suklastojimo praėjo 7 mėnesiai, automobiliai buvo parduoti skirtingiems asmenims už skirtingas kainas. Be to, R. Š. apgaule išvengė mokesčių valstybei už atskirus mokestinius laikotarpius, taigi, kiekvienu atskiru atveju jis turėjo priimti atskirus sprendimus dėl sutarties klastojimo ir dėl mokesčių nemokėjimo. Visuma paminėtų aplinkybių neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis turėjo išankstinį sumanymą apgaule įgyti apibrėžto dydžio pinigų sumą per tam tikrą laikotarpį. Dėl to, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tarp veikų praėjusių laiko tarpų nemažą trukmę, nuteistojo veiksmų epizodiškumą, konstatuojama išankstinė R. Š. tyčia padaryti daugelį nusikalstamų veikų, o ne tęstinę veiką. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai R. Š. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip atskiras nusikalstamas veikas, o ne kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

19Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jo nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama ir pagal ATPK 173 straipsnį, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad jis klastojo dokumentus ir apgaule išvengė turtinės prievolės, t. y. padarė ne administracinį teisės pažeidimą, o penkis tyčinius nusikaltimus, be to, pats apeliantas skunde nurodo, kad neginčija nustatytų faktinių veikų aplinkybių, jo veikų kvalifikacijos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

20Pripažinus, kad nuteistasis padarė ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o atskirus nusikaltimus, nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir R. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos būtinos sąlygos – „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“.

21Teisėjų kolegija nenustatė ir, kad nuteistajam paskirta bausmės yra neteisinga. Iš bylos matyti, kad nuteistasis padarė penkis nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikdamas tyčia, jo padaryti nusikaltimai yra baigti. R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į R. Š. asmenybę – nevedęs, mokosi, nors buvo baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau nebuvo teistas, po jo padarytų nusikalstamų veikų praėjo pakankamai didelis laiko tarpas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Atsižvelgusi į šias paminėtas aplinkybes bei vadovaudamasi BK 55 straipsnio nuostata, numatančia, jog pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkius nusikaltimus, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirdamas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas, kurios savo dydžiais yra žymiai mažesnės nei už nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos vidurkis, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad ir paskirta subendrinta bausmė yra žymiai mažesnė nei už nesunkų nusikaltimą skiriamas baudos vidurkis. Taigi, nuteistajam už atskiras veikas paskirtos bausmės bei paskirta subendrinta bausmė savo rūšimi bei dydžiu nėra per griežtos ir R. Š. paskirtos bausmės nėra pagrindo švelninti. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos bausmės rūšies bei dydžio.

22Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24atmesti nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu,... 4. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. Š.... 5. Kolegija... 6. R. Š. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 1 d. ( - ) rajono... 7. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 1 d. ( - ) rajono... 8. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. ( - ) rajono... 9. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. ( - ) rajono... 10. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 15 d. ( - ), tiksliai... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti teismo nuosprendį ir... 12. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja,... 15. Nuteistasis pripažįsta suklastojęs automobilių pirkimo-pardavimo sutartis,... 16. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias... 17. Apeliantas teigia, kad iš karto buvo suplanavęs parduoti ne vieną... 18. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-05-12 pranešime Nr. (32.41-GMP)... 19. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jo nusikalstama veika gali... 20. Pripažinus, kad nuteistasis padarė ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką,... 21. Teisėjų kolegija nenustatė ir, kad nuteistajam paskirta bausmės yra... 22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 24. atmesti nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės...