Byla 2-1541-330/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų V. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sartonic būsto statyba“ pareiškimas pripažinti bankrotą tyčiniu pagal jų nurodytas aplinkybes, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ bankroto byloje Nr. B2-1167-640/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sartonic būsto statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų V. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sartonic būsto statyba“ pareiškimas pripažinti bankrotą tyčiniu pagal jų nurodytas aplinkybes, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ bankroto byloje Nr. B2-1167-640/2015.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje buvo sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsakovei UAB „Sisneta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vantolina“.

6Pareiškėjai UAB „Sartonic būsto statyba“, V. L. patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti BUAB „Sisneta“ (toliau tekste – Bendrovė) bankrotą tyčiniu pagal jų nurodytas aplinkybes, konstatavus R. Z. kaltę, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, kad 2011 m. Bendrovė per visą savo veiklos laikotarpį pirmą kartą patyrė nuostolių. Be to, jau 2010 m. Bendrovės pelnas sudarė tik 25 368 Lt, t.y. buvo žymiai mažesnis nei įprastinis, siekdavęs 300 000 - 500 000 Lt. 2011 m. balandžio 28 d. Bendrovės akcininkų susirinkimo metu atsakovas R. Z. kaip atsakingas Bendrovės vykdantysis direktorius, teigdamas, kad toks mažas pelnas yra dėl projektų perkėlimo į kitus metus, faktiškai suklaidino kitus Bendrovės akcininkus ir, tikėtina, jog tokie jo veiksmai buvo sąmoningi. Patikėdamas visus svarbiausius pardavimus vienam konkrečiam vadybininkui, jis akivaizdžiai netinkamai vykdė savo kaip Bendrovės vykdančiojo direktoriaus pareigas, susijusias su Bendrovės valdymu. 2012 m. veiklą pradėjo informacinių technologijų bendrovė UAB „IT Gama“, kurios akcininkai yra R. Z. ir P. A., turintys po 50 procentų šios bendrovės akcijų, o P. A. dar yra ir UAB „IT Gama“ direktorius. Bendrovės veikla buvo faktiškai perkelta į UAB „IT Gama“.

8Atsakovas R. Z., tretieji asmenys P. A., UAB „IT Gama“ atsiliepimu prašė pareiškėjų patikslintą pareiškimą atmesti, tenkinti jų priešpriešinį pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal šiame pareiškime nurodytas aplinkybes, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Nurodė, kad esminis pokytis vadovavime įmonei pasireiškė V. L. tapus BUAB „Sisneta“ generaliniu direktoriumi. Būtent nuo 2010 metų, V. L. tapus generaliniu BUAB „Sisneta“ direktoriumi, Bendrovė pradėjo patirti nuostolius. Tuo tarpu R. Z. realiai buvo tik V. L. ir UAB „Sartonic būsto statyba“ priimtų sprendimų vykdytojas. Nei R. Z., nei kiti BUAB „Sisneta“ darbuotojai konkursinių projektų, iš kurių buvo gaunamos pardavimų pajamos, skirstymo veiksmų neatliko. Patys darbuotojai, priklausomai nuo savo ryšių, sugebėjimų, juos (projektus) surasdavo, įgyvendindavo, ir, esant teigiamiems rezultatams (sėkmingiems pardavimams), gaudavo nuo jų pelningumo priklausančias premijas. 2011 m. labai žymiai krito BUAB „Sisneta“ pardavimai per CPO dėl išaugusios konkurencijos, pasikeitusių rinkos poreikių. Buhalterinėje apskaitoje jau nuo 2010 m. neatsispindėjo tikroji BUAB „Sisneta“ finansinė padėtis, nes būtent tokia situacija buvo naudinga pagrindiniam akcininkui siekiant sudaryti neteisėtus sandorius ir užvaldžius įmonės turtą privesti ją prie bankroto. BUAB „Sisneta“ veikla, verslas nebuvo perkelti į UAB „IT Gama“. Konkuruojančios įmonės sukūrimas nėra ir negali būti prilyginamas vienos įmonės veiklos perkėlimui į kitą įmonę. UAB „IT Gama“, priešingai nei BUAB „Sisneta“, nevykdo didmeninės prekybos spausdinimo ir kopijavimo technikos eksploatacinėmis medžiagomis, duomenų laikmenomis ir antivirusine programine įranga. Iš buvusių 50-80 pastovių BUAB „Sisneta“ klientų, UAB „IT Gama“ nedirba nei su vienu. BUAB „Sisneta“ nebaigtų vykdyti sutarčių UAB „IT Gama“ neperėmė.

10Atsakovas R. Z., tretieji asmenys P. A., UAB „IT Gama“ pateikė priešpriešinį pareiškimą pareiškėjams V. L. ir UAB „Sartonic būsto statyba“, kuriuo prašo pripažinti BUAB „Sisneta“ bankrotą tyčiniu dėl aplinkybių, susijusių su V. L. ir UAB „Sartonic būsto statyba“ kaltais veiksmais.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjų V. L. ir UAB „Sartonic Būsto statyba“ pareiškimą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal jų nurodytas aplinkybes. Teismas tenkino atsakovo R. Z. ir trečiųjų asmenų P. A. bei UAB „IT Gama“ pareiškimą ir pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu šių asmenų pareiškimo pagrindu.

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Sisneta“ bankroto byloje administratorius ginčijo UAB „Sartonic būsto statyba“ 323 427,61 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą ir dėl to ieškiniu kreipėsi į teimą, prašydamas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento tarp Bendrovės ir atsakovo UAB „Sartonic būsto statyba“ sudarytus sandorius: 2012 m. sausio 31 d. susitarimą dėl skolų atidėjimo ir skolinių įsipareigojimų perleidimo; 2012 m. liepos 27 d. susitarimą dėl skolinių įsipareigojimų; 2012 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą tarpusavio skolų užskaitymo aktą; 2012 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R8-1587; 2012 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą tarpusavio skolų užskaitymo aktą; 2012 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria perleista automobilio FIAT Scudo nuosavybės teisė; 2012 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria perleista automobilio VW Caddy Kombi nuosavybės teisė; 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarytą tarpusavio skolų užskaitymo aktą; 2012 m. spalio 2 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, įformintą PVM sąskaita-faktūra serija S Nr. 0134. Taip pat administratorius prašė iš UAB „Sartonic būsto statyba“ priteisti Bendrovei 271 513,71 Lt, kurie UAB „Sartonic būsto statyba“ buvo pervesti 2012 m. rugpjūčio 23 d. bei 2012 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo pavedimais. Panaikinus ginčijamus sandorius administratorius prašė taikyti restituciją natūra ir grąžinti Bendrovei ginčijamais sandoriais perleistą turtą; tuo atveju, jei paaiškėtų, kad restitucijos natūra taikymas yra negalimas, taikyti restituciją sumokant piniginį ekvivalentą – priteisiant 736 185,52 Lt (civilinė byla Nr. B2-1170-467/2014). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi tą ieškinį patenkino. Panaikino ieškiniu prašomus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento šalių sudarytus ginčo sandorius ir taikė restituciją. Panaikinus ginčijamus sandorius ir nesant galimybės jais perleistą turtą grąžinti Bendrovei natūra, taikant restituciją iš atsakovo priteisė Bendrovės (ieškovo) naudai 709 476,87 Lt, patvirtino atsakovo 1 059 613,13 Lt kreditorinį reikalavimą Bendrovės bankroto byloje. Teismas, išanalizavęs finansinės atskaitomybės dokumentus, padarė išvadą, kad Bendrovė 2012 m. pradžioje jau buvo nemoki ar ant nemokumo ribos. Nurodė, kad Bendrovės finansinė padėtis pastebimai blogėjo dar nuo 2009 m., t.y. mažėjo priklausančio kapitalo dydis ir bendrovės turto vertė: nuo 2009 m. iki 2011 m. sumažėjo nuo 10 640 098 Lt iki 4 900 325 Lt (iš jų planuojamos gauti sumos – 1 870 335 Lt), Bendrovė 2011 m. patyrė 1 037 007 Lt nuostolį, jos įsipareigojimai siekė 4 002 700 Lt, kas sudaro daugiau nei 80 procentų bendrovės turto. UAB „Sartonic būsto statyba“ nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki nuginčytų sandorių sudarymo 2012 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais pastoviai buvo skolinga Bendrovei. Teismas pažymėjo, kad jeigu tuo laikotarpiu Bendrovei būtų buvusi grąžinta jau daugiau nei 6 metus egzistavusi UAB „Sartonic būsto statyba“ beveik milijono litų dydžio skola, Bendrovės turtinė padėtis būtų žymiai pagerėjusi, kas, tikėtina, apskritai būtų leidę išvengti Bendrovės bankroto 2012 m. pabaigoje. Konstatuota, kad ginčo sandoriai, sudaryti tarp Bendrovės ir UAB „Sartonic būsto statyba“, akivaizdžiai pažeidė Bendrovės kreditorių teises, kadangi šie sandoriai buvo sudaryti Bendrovei jau esant faktiškai nemokiai, prieš pat bankroto bylos jai iškėlimą buvo perimta didžioji dalis Bendrovės turto, kas akivaizdžiai apsunkino galimybes bankroto proceso metu pilnai patenkinti Bendrovės kreditorių reikalavimus. Tarpusavyje artimai susijusių asmenų (UAB „Sartonic būsto statyba“ vadovė A. L. yra buvusio Bendrovės vadovo V. L. sutuoktinė) sudarytais sandoriais buvo akivaizdžiai suteikta pirmenybė UAB „Sartonic būsto statyba“ patenkinti savo reikalavimus kitų Bendrovės kreditorių atžvilgiu. Be to, ginčijamais sandoriais buvo pažeisti Bendrovės kreditorių turtiniai interesai, nes šiuo Bendrovėje yra turto už 504 545 Lt (2012 m. gruodžio 28 d. balanso duomenys), kreditorinių reikalavimų pagal Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusių nutarčių duomenis pareikšta už 972 787,10 Lt sumą (iš jų pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai – 267 728,92 Lt, antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai – 347 239,01 Lt, trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai – 357 619,17 Lt). Tuo tarpu, jei ginčijami sandoriai nebūtų buvę sudaryti arba juos pripažinus negaliojančiais, ieškovo bendrovės turtas padidėtų papildoma 736 185,52 Lt suma ir iš jo galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Sandorių ginčijimo byloje teismas pažymėjo, kad UAB „Sartonic būsto statyba“ perėmė Bendrovės įsipareigojimus bankui, nes neturėjo kito pasirinkimo (ji laidavo bankui už tinkamą Bendrovės įsipareigojimų įvykdymą), tačiau tai nesudarė pagrindo ginčijamais sandoriais perimti didžiosios dalies Bendrovės turto, tokiu būdu pažeidžiant kitų Bendrovės kreditorių interesus. Bendrovės ir UAB „Sartonic būsto statyba“ sudarytus ginčo sandorius teismas laikė nesąžiningais, nes byloje buvo nustatyta, kad bylos šalių vadovai V. L. ir A. L. yra sutuoktiniai, o UAB „Sartonic būsto statyba“ valdo didžiąją Bendrovės akcijų dalį, kurią įsigijo iš V. L. ir A. L.. Sandorių ginčijimo byloje teismas sandorių šalių nesąžiningumą papildomai grindė ir tuo, jog UAB „Sartonic būsto statyba“ Bendrovei buvo skolinga itin didelę sumą, siekiančią beveik milijoną litų ir šis įsiskolinimas tęsėsi septynerius metus nuo 2005 m. iki pat ginčijamų sandorių sudarymo 2012 m. viduryje, jog ginčijami sandoriai sudaryti likus maždaug vienam mėnesiui iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei pateikimo teisme, o paskutinieji – netgi po to, kai šis pareiškimas buvo pateiktas ir Bendrovė savo atsiliepime patvirtino įmonės nemokumo faktą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-09-29 nutartimi paliko galioti pirmiau nurodytą Vilniaus apygardos teismo 2014-07-07 nutartį dėl ginčo sandorių.

14Bankroto administratorius, nurodydamas, jog Bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu, vadovaujasi minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2014-07-07 nutartyje išdėstytais argumentais dėl pareiškėjų veiksmų nesąžiningumo ir įmonės privedimą prie bankroto sieja būtent su šių pareiškėjų – V. L. ir UAB „Sartonic būsto statyba“ veiksmais. Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su bankroto administratoriaus pozicija ir rėmėsi faktais, kurie yra nustatyti su kitoje byloje įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2014-07-07 nutartimi ir bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-29 nutartimi (CPK 182 str.).

15Teismas nustatė, jog P. A. įsigijo UAB „IT Gama“ 2012-05-23. Kaip nurodė ir patvirtino R. Z. bei P. A., pinigus bendrovės apyvartinėms lėšoms pagal 2012-05-25 paskolos sutartis P. A. pasiskolino iš R. Z. ir tik dėl to R. Z. tapo UAB „IT Gama“ akcininku. Teismas nustatė, kad dalis Bendrovės darbuotojų dirba UAB „IT Gama“, tačiau vien ta aplinkybė, jog darbuotojai perėjo dirbti, nepatvirtina fakto, jog buvo perkeltas verslas (iš 31 Bendrovėje dirbusio darbuotojo, UBA „IT Gama“ dirba tik 8 žmonės). Beveik visi ankščiau Bendrovėje dirbę darbuotojai buvo priimti dirbti UAB „IT Gama“ tik po to, kai buvo iškelta Bendrovės bankroto byla. Liudytojais apklausti darbuotojai patvirtino, jog UAB „IT Gama“ įsidarbino tik todėl, jog Bendrovei grėsė bankrotas, buvo sumažinti atlyginimai, o UAB „IT Gama“ vadovavo buvęs kolega P. A., kuriuo jie pasitikėjo. Be to, liudytojai patvirtino, jog jokios informacijos iš Bendrovės jie neišsinešė ir negalėjo išsinešti. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog UAB „IT Gama“ jokios svarbios informacijos, žinių, sutarčių pavyzdžių iš Bendrovės neperėmė. Didžioji dalis sutarčių sudaryta su asmenimis kurie Bendrovėje jokių susitarimų niekada neturėjo, dalis sutarčių sudarytos laimėjus viešuosius pirkimus. UAB „IT Gama“ pilnai apsirūpinusi ilgalaikiu turtu (kompiuteriais). Pareiškėjų argumentus, kad UAB „IT Gama“ perviliojo Bendrovės klientus, teismas laikė nepagrįstais. Išanalizavęs byloje esančius duomenis dėl UAB „IT Gama“ sudarytų sutarčių ir įvertinęs su tuo susijusius įrodymus, teismas nurodė konstatavo, jog teigti apie tai, esą UAB „IT Gama“ perėmė Bendrovės klientus ir perkėlė verslą, nėra pagrindo. Be to, teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjų argumentą, jog nei atsakovas R. Z., nei trečiasis asmuo P. A. nepranešė pareiškėjams apie UAB „IT Gama“ įsigijimą. Byloje yra įrodymų, patvirtinančių faktą, kad P. A. nieko neslėpė, o V. L. ir sąskaitą išrašiusi L. L. V. apie UAB „IT Gama“ atsiradimą žinojo iš karto po jos įsigijimo. Teismas darė išvadą, kad įsigyjant UAB „IT Gama“ atsakovo R. Z. ir trečiųjų asmenų veiksmuose nebuvo nesąžiningumo Bendrovės atžvilgiu.

16Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju konkuruojančios įmonės sukūrimas negali būti prilyginamas vienos įmonės veiklos perkėlimui į kitą. Be to, UAB „IT Gama“, priešingai nei Bendrovė, nevykdo didmeninės prekybos spausdinimo ir kopijavimo technikos eksploatacinėmis medžiagomis, duomenų laikmenomis ir antivirusine programine įranga, o iš buvusių 50-80 pastovių Bendrovės klientų, UAB „IT Gama“ nedirba nei su vienu. Kaip nustatyta kitoje byloje įsiteisėjusia teismo 2014-07-07 nutartimi, jau 2012 m. pradžioje Bendrovė buvo nemoki, todėl teismas laikėsi nuostatos, kad UAB „IT Gama“ veikla jokios įtakos Bendrovės privedimui prie bankroto negalėjo turėti, tad konstatuoti esant ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p. nurodytas aplinkybes teismas neturėjo pagrindo.

17Pareiškėjų pareiškime taip pat nurodyta, jog trečiajam asmeniui P. A. buvo mokamos nepagrįstai didelės premijos bei atostoginiai. Teismo vertinimu, tiek byloje esanti medžiaga, tiek liudytojos I. G. parodymai patvirtina, jog įmonėje buvo patvirtinta ir nustatyta darbuotojų premijavimo tvarka, kurios buvo laikomasi išmokant premijas darbuotojams. Byloje nėra nustatyta, jog tokiais veiksmais R. Z. ar P. A. būtų prisidėję privedant Bendrovę prie bankroto.

18Teismas nustatė, kad sutuoktiniai V. L. ir A. L. yra bendrovių vadovai UAB „Sartonic būsto statyba“ direktorė A. L., Bendrovės generalinis direktorius V. L.). Šie duomenys patvirtina V. L. ir UAB „Sartonic būsto statyba“ sąsajumą. Pareiškėjas V. L. dirbo Bendrovėje nuo 2001 m. kovo 6 d. direktoriumi ekonomikai, o nuo 2010 m. liepos 2 d. –generaliniu direktoriumi, buvo Bendrovės valdybos pirmininkas, o pagal sutuoktinės UAB „Sartonic būsto statyba" direktorės A. L. įgaliojimą visuotiniame akcininkų susirinkime atstovavo pagrindinį Bendrovės akcininką. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas V. L. objektyviai negalėjo nežinoti Bendrovės finansinės situacijos. Šiuo atveju A. L., kaip pagrindinio Bendrovės akcininko atstovė, informaciją turėjo gauti iš asmens, kurį įgaliojo veikti akcininko vardu, t.y. iš V. L.. V. L. pripažino, kad įgijo ekonominį išsilavinimą, turėjo visas galimybes susipažinti su visais finansinės atskaitomybės dokumentais, liudytoja apklausta vyr. buhalterė I. G. patvirtino, jog jam teikė ir aiškino buhalterinius dokumentus, finansines ataskaitas. Vėliau buhalterinę apskaitą tvarkė V. L. ir A. L. dukra L. L. –V.. Sprendimą priimti dirbti L. L. – V. priėmė jos tėvas ir Bendrovės generalinis direktorius V. L., kuriam vyr. buhalterė pavaldi. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjams visa informacija apie Bendrovės finansinę būklę buvo gerai žinoma. Iš byloje esančio 2012 m. sausio 31 d. susitarimo dėl skolų atidėjimo ir skolinių įsipareigojimų perleidimo teismas sprendė, jog buvo ne tik atidėtas UAB „Sartonic būsto statyba“ skolos Bendrovei mokėjimas, tačiau taip pat įtvirtintas šalių susitarimas, kad tuo atveju, jei Bendrovė netinkamai vykdytų įsipareigojimus bankui ar taptų bankrutuojanti, restruktūrizuojama ar likviduojama, o laidavimo sutartys galiotų, UAB „Sartonic būsto statyba“ įsipareigotų perimti Bendrovės prievoles bankui pagal kreditavimo sutartis, o Bendrovė be atskiro susitarimo taptų skolinga UAB „Sartonic būsto statyba“ 881 321,13 Lt. Pasak teismo, kaip jau konstatuota pirmiau minėtuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, tokio susitarimo turinys leidžia spręsti, kad jau 2012 m. pradžioje buvo žinoma arba bent jau pagrįstai prognozuojama sunki Bendrovės finansinė padėtis. Kaip matyti iš Bendrovės generalinio direktoriaus 2011-01-03 įsakymo, pareiškėjas V. L. kaip generalinis direktorius vadovavo Bendrovei ir priiminėjo svarbius sprendimus jos veiklos klausimais. Teismo vertinimu, tas įsakymas paneigia pareiškėjo V. L. nurodytą aplinkybę, jog įmonei faktiškai vadovavo R. Z.. Šią aplinkybę paneigia ir pačių byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai bei byloje apklaustų liudytojų parodymai. Faktą, jog pareiškėjams buvo gerai žinoma Bendrovės finansinė padėtis, patvirtina ir audito už 2010 metus išvados duomenys, kurie pareiškėjams buvo žinomi. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjų pareiškime išdėstytais argumentais pripažinti, kad Bendrovė buvo privesta prie bankroto dėl R. Z. veiksmų, nėra pagrindo.

19Vertindamas atsakovo R. Z. ir trečiųjų asmenų pareiškimo pagrįstumą, teismas rėmėsi faktais, nustatytais Lietuvos apeliacinis teismo 2014-09-29 nutartimi, kuria buvo palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2014-07-07 nutartis. Kaip jau minėta pirmiau, tais procesiniais sprendimais UAB „Satronic būsto statyba“ ir Bendrovės sudaryti sandoriai buvo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo sudarymo dienos, iš UAB „Satronic būsto statyba“ priteista Bendrovės naudai 709 476,87 Lt. Teismo nutartyje nurodoma, kad 2005-05-27 Bendrovė pardavė UAB „Sartonic būsto statyba“ UAB „Kopijavimo sistemos“ akcijas. Šalys sulygo, kad parduodamų akcijų kaina yra 357 000 Lt, kurią UAB „Sartonic būsto statyba“ įsipareigoja apmokėti Bendrovei iki 2008 m. gruodžio 31 d. Sudarius minėtą sandorį, jokie mokėjimai iš UAB „Sartonic būsto statyba“ nebuvo atlikti. Sandoriai patvirtina galimybę Bendrovei gauti apyvartinių lėšų, kurių ji negavo, tuo tarpu turto masė sumažėjo. Teismas konstatavo, kad perleidus Bendrovės turtą (akcijas), atsiskaitymo už jį išdėstymas 7 metų laikotarpiui akivaizdžiai pažeidė Bendrovės teises ir tai konstatuota įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Teismo vertinimu, Bendrovės interesai buvo pažeisti ir dėl to, kad UAB „Kopijavimo sistemos“ akcijos buvo perleistos UAB „Sartonic būsto statyba“ už akivaizdžiai per mažą kainą (357 000 Lt), nes bendra suma, kurią UAB „Sartonic būsto statyba“ gavo už UAB „Kopijavimo sistemos“ perleistas akcijas, siekė 993 583 Lt. Bendrovė už 1 604 249,83 Lt įsigijo patalpas, esančias ( - ), Vilniuje. Minėtas patalpas 2012 m. rugpjūčio 29 d. (prieš pat bankroto bylos iškėlimą) Bendrovė perleido M. K. ir S. K. už 935 000 Lt. Teismas sprendė, kad toks sandoris akivaizdžiai nenaudingas Bendrovei, nes liudytojas B. M. patvirtino, jog minėtas patalpas ketino įsigyti už 1 200 000 Lt, tačiau V. L. atsisakė jas jam parduoti. Be to, už Bendrovės parduotas patalpas ( - ), Vilniuje, gautų pinigų dalis (271 513,71 Lt) buvo pervesta į UAB „Sartonic būsto statyba“ sąskaitą. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas V. L. priėmė sprendimą ne Bendrovės naudai, o UAB „Sartonic būsto statyba“ naudai bei pablogino Bendrovės finansinę padėtį. Bendrovė 2007-07-05 pirko iš UAB „Ukmergės statyba“ patalpas, esančias ( - ), Vilniuje, už 1 740 000 Lt. Teismo vertinimu, šiuo ir kitais nekilnojamo turto sandoriais buvo didinama Bendrovės skolinių įsipareigojimų masė. Be to, buvo perkamas turtas, kuris nebuvo naudojamas ir nebuvo reikalingas Bendrovės veikloje, nes ji nekilnojamo turto prekyba neužsiėmė. Tokius sandorius teismas vertino kaip akivaizdžiai nenaudingi Bendrovei. 2008 m. sausio 14 d. Bendrovė pardavė UAB „Sartonic būsto statyba“ negyvenamąsias administracinės paskirties patalpas, tačiau už perleistas patalpas su Bendrove nebuvo tinkamai ir galutinai atsiskaityta. UAB „Sartonic būsto statyba“ įsiskolinimas Bendrovei už patalpas ( - ), Vilniuje, buvo dengiamas ne visas iš karto, o penkerių metų laikotarpyje dalimis. Teismo vertinimu, toks apyvartinių lėšų įšaldymas yra akivaizdus nuostolis įmonei. Neturėdama šių lėšų, Bendrovė buvo priversta kreiptis ne vieną kartą į kreditą teikiančius subjektus finansavimo, mokėti palūkanas. Teismas nurodė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina tai, jog Bendrovėje nuolat trūko apyvartinių lėšų. Nepaisant to pareiškėjas V. L. 2011-01-03 savo darbo užmokestį dar kartą padidino iki 7000 Lt. Teismas akcentavo, kad apie Bendrovės blogą finansinę padėtį tiek V. L., tiek UAB „Sartonic būsto statyba“ žinojo ir tai suprato, tačiau veiksmų pakeisti padėtį nesiėmė. Remdamasis Nepriklausomo auditoriaus išvada, teismas nurodė, kad Bendrovei finansuojant savo patronuojančią įmonę UAB „Sartonic būsto statyba“, ir tuo pačiu metu skolinantis lėšas iš bankų bei mokant jiems dideles palūkanas bei kitus mokesčius, teikiant garantus, buvo veikiama priešingai Bendrovės interesams. Be kita ko, teismo nutartyje nurodyta, kad situacija, kai UAB „Sartonic būsto statyba“, neatsiskaičiuosi už įsigytas patalpas su Bendrove, jomis užtikrino Bendrovės kreditorinius reikalavimus ir ėmė už tai iš Bendrovės didelius pinigus, prieštarauja protingumo ir ekonomiškumo principams. Vertindamas V. L. ir UAB „Sartonic būsto statyba“ sąsajumą, jų nesąžiningumą, teismas labiau tikėtina pripažino aplinkybę, kad dalis Linkų šeimai atliekamų UAB „Ukmergės statyba“ darbų buvo finansuojami ne jų pačių, bet Bendrovės sąskaita. Teismo teigimu, patalpos ( - ), Vilniuje, Bendrovei nebuvo reikalingos, jos tik apsunkino jos finansinę situaciją ir, tikėtinai buvo projektuojamos į nekilnojamuoju turtu užsiimančios patronuojančios įmonės turto masės padidinimą ateityje. Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovei nupirkus patalpas ( - ), Vilniuje, jomis neatlygintinai naudojosi Linkų šeimos nariai ir jų draugai.

20Teismas konstatavo byloje esant nustatytas aplinkybes, jog UAB „Sartonic būsto statyba“ per 2012 metus iš Bendrovės perėmė turto už 709 467,87 Lt (sandoriai pripažinti neteisėtais). Sudarytų sandorių vertė buvo nustatoma tariantis tarpusavyje susijusiems asmenims (Bendrovės generaliniam direktoriui V. L., jo sutuoktinei akcininko UAB „Sartonic būsto statyba“ direktorei A. L. ir A.V. L. dukrai UAB „Sisneta“ vyr. buhalterei L. L. – V.). Teismas nustatė, kad minėta suma buvo sumažintas Bendrovės turtas ir tai turėjo tiesioginės įtakos jos nemokumo būklei susidaryti, dėl ko yra pagrindas ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p. pagrindais konstatuoti, jog dėl pareiškėjų V. L. ir UAB „Sartonic būsto statyba“ veiksmų Bendrovė buvo privesta prie bankroto ir pripažinti jos bankrotą tyčiniu.

21III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22Pareiškėjai V. L. ir uždaroji akcinė bendrovė „Sartonic būsto statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – visiškai tenkinti pareiškėjų V. L. ir UAB „Sartonic būsto statyba“ patikslintą pareiškimą dėl BUAB „Sisneta“ bankroto pripažinimo tyčiniu dėl atsakovo R. Z. kaltės, o atsakovo ir trečiųjų asmenų priešpriešinį pareiškimą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas darydamas išvadą, jog verslas iš Bendrovės nebuvo perkeltas į UAB „IT Gama“, vertino perėjusių darbuotojų skaičių ir perimtas sutartis, tačiau visiškai neatsižvelgė į Bendrovės vykdyto ir dabar UAB „IT Gama“ vykdomo verslo specifiką, neįsigilino ir neišnagrinėjo Bendrovės ir UAB „IT Gama“ veiklos subtilybių. Atsižvelgiant į rinką, kurioje veikė Bendrovė ir šiuo metu veikia UAB „IT Gama“, norint pateikti konkurencingą pasiūlymą, reikia turėti specifinių žinių ir kompetencijos (know-how), ypač kai perkamos paslaugos.
  2. 2010 m. Bendrovėje susiklostė situacija, kai vienas vadybininkas, P. A. darė 2,4 karto daugiau pardavimų, nei visi likę bendrovėje dirbę vadybininkai. Už vadybininkų darbo paskirstymą pagal teismui apteiktus duomenis buvo atsakingas R. Z., taigi vadybininkų veiklos rezultatai buvo priklausomi ne tik nuo vadybininkų asmeninių savybių, tačiau ir nuo to, kokios užduotys jiems buvo pavedamos. Tai, jog P. A. prisidėjo prie visų pelningiausių Bendrovės pardavimų, tikėtinai paaiškinama, tuo, jog atsakovą R. Z. ir P. A. sieja uošvio ir žento ryšiai. R. Z. sąmoningai nesiėmė veiksmų atleisti iš darbo nuostolingai dirbančius vadybininkus, kas privedė Bendrovę prie pajamų mažėjimo ir galiausiai prie bankroto. Trečiojo asmens P. A. veiksmai įkuriant UAB „IT Gama“ galėjo reikšti veiklos perkėlimą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šio asmens įkurta nauja bendrovė neatitiko tiekėjams keliamų kvalifikacijos reikalavimų, kurie keliami dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, ji veiklą pradėjo vykdyti pasirašydama jungtinės veiklos sutartis su bendrovėmis, kurios šiuos kvalifikacijos reikalavimus atitikdavo, tokiu būdu dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose, nors paslaugą de facto suteikdavo UAB „IT Gama“.
  3. Teismas netinkamai sprendė klausimą dėl veiklos perkėlimo. Buvo būtina vertinti ne tik tai, ar naujai įkurtas juridinis asmuo perima vykdyti buvusias bankrutuojančio juridinio asmens sutartis ir perkelia darbuotojus, tačiau atsižvelgti ir į vykdomo verslo specifiką, taip pat vertinti, ar apskritai atsakingų asmenų veiksmai privedė Bendrovę prie situacijos, jog vieno žmogaus išėjimas iš darbo gali reikšti bendrovės bankrotą, o tuo pačiu minėtas asmuo vykdo identišką veiklą rinkoje ir dirba su užsakovais, taip pat veikiančiais identiškoje rinkoje. Teismas nepagrįstai teigė, jog UAB „IT Gama“ neperviliojo Bendrovės klientų. UAB „IT Gama“ dirba su tais pačiais klientais ir tiekėjais, kaip ir dirbo Bendrovė.
  4. Teismas nesigilino į aplinkybes, kodėl UAB „IT Gama“, įsteigta 2012 m. gegužės 22 d. (praėjus vos trims savaitėms po Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame atsakovas 2012 m. prognozavo 350 000 Lt pelno), kurios įstatinis kapitalas 10 tūkst. litų ir kurioje dirba tik du darbuotojai (direktorius P. A. ir finansininkas), sugebėjo sudaryti sutartį, pagal kurią UAB „IT Gama“ įsipareigojo iki 2012 m. birželio 30 d. Vidaus reikalų ministerijos padalinių – Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kt., 552 automobiliams sumontuoti kompiuterinę įrangą. Teismas nesiaiškino, kas atliko montavimo darbus (UAB „IT Gama“ direktorius P. A. teismo posėdžio metu taip ir nesugebėjo paaiškinti šios aplinkybės), neišreikalavo darbų priėmimo-perdavimo aktų, nors pareiškėjai ne kartą prašė teismo juos išreikalauti. Minėtą projektą ruošė Bendrovė, konkrečiai – P. A., o projektą įgyvendino UAB „IT Gama“. Tai yra akivaizdus nebaigtų vykdyti sutarčių perėmimo įrodymas.
  5. Svarbu tai, jog į UAB „IT Gama“ perėjo dirbti pagrindiniai asmenys – vykdantysis direktorius R. Z. ir P. A., kurio generuojami pardavimai buvo net keletą kartų didesni, nei visų kitų Bendrovės pardavimų vadybininkų kartu paėmus. Darbuotojai perėjo dirbti į UAB „IT Gama“, nors dar kurį laiką dirbo Bendrovėje.
  6. Teismas neįsigilino į pareigų ir atsakomybės paskirstymą tarp V. L. ir vykdančiojo direktoriaus R. Z.. Skundžiamoje nutartyje nėra vertinamas ypač svarbus faktas, dėl ko R. Z. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir paskirtas vykdančiuoju direktoriumi. 2010 m. R. Z. įgijo teistumą dėl PVM grobstymo, todėl Bendrovė negalėjo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pagal 2011 m. sausio 03 d. generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 2 dėl pareigų ir atsakomybės paskirstymo generaliniam ir vykdančiajam direktoriui, R. Z. paskirtas atsakingu už Bendrovės komercinės, ūkinės ir finansinės veiklos organizavimą bei vykdymą. Būtent R. Z., o ne V. L. tvirtindavo dokumentus priimant ir atleidžiant iš darbo darbuotojus, nustatant atlyginimus, skiriant premijas, sudarant komercines ir ūkines sutartis. Būtent išimtinai R. Z. kontroliavo sąskaitų apmokėjimą, kitų finansinių pavedimų vykdymą. V. L. netvirtindavo nė vieno šios veiklos srities klausimo, išskyrus vykdančiojo direktoriaus ir vyriausiojo finansininko priėmimo, atleidimo iš darbo įsakymus, jų atlyginimo ir premijų skyrimo dokumentus. V. L. neturėjo teisės veikti Bendrovės vardu bankuose.
  7. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, jog UAB „Sartonic būsto statyba“ ilgą laiką dalinai neatsiskaitė su Bendrove už parduotas patalpas ( - ), todėl Bendrovė esą buvo priversta imti kreditus. Patalpos buvo parduotos už 1,7 mln. litų 2008 m. sausio 14 d., po pusės metų dėl nekilnojamojo turto kainų krizės patalpų vertė nukrito du kartus. UAB „Sartonic būsto statyba“, kaip nekilnojamojo turto bendrovė, dėl krizės patyrė ypač didelius nuostolius, todėl dalinis pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų vykdymas buvo atidėtas, pasirašant su atsakovu tarpusavio skolų užskaitymo aktus. 2012 m. liepos 26 d. UAB „Sartonic būsto statyba“ už pirktas patalpas su Bendrove atsiskaitė galutinai. Iš šio sandorio Bendrovė uždirbo 620 000 Lt vien tik dėl turto pirkimo-pardavimo kainų skirtumo. Bendrovė paskolas ėmė nuo savo veiklos pradžios, kai V. L. dar nedirbo bendrovėje. Paskolos buvo reikalingos stambiems užsakymams vykdyti.
  8. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog V. L. ir A. L. negalėjo nežinoti apie Bendrovės finansinę padėtį, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog iš Bendrovės finansinių dokumentų (pelno - nuostolių ataskaitos, balanso) nebuvo galima spręsti apie realią Bendrovės padėtį. Bendrovės finansinę padėtį lemdavo užsakymai.

23Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. Z., tretieji asmenys P. A., UAB „IT Gama“ atskirąjį skundą prašo atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliantai nepagrįstai, teigia, jog teismas neatsižvelgė į UAB „IT Gama“ ir Bendrovės verslo specifiką. Nors abi bendroves sieja veikla, susijusi su informacinių technologijų paslaugų teikimu, tačiau skiriasi teikiamų paslaugų rūšys, t. y. bendrovės veikia skirtingose informacinių technologijų rinkos šakose.
  2. Teismas teisingai nustatė, jog konkuruojančios bendrovės sukūrimas nereiškia vienos įmonės veiklos perkėlimo į kitą. Be to, Bendrovė viešųjų pirkimų negalėjo vykdyti dėl finansinių sunkumų, dėl UAB „Sartonic būsto statyba“ skolos, o ne dėl specifinių žinių ar kompetencijos turėjimo ar neturėjimo.
  3. Atskirojo skundo argumentus, jog teismas esą nevertino tos aplinkybės, kad atsakovui būnant tiesiogiai atsakingam už darbo paskirstymą bendrovėje, visus pelningiausius užsakymus vykdė vienas asmuo, dėl ko bendrovės veikla priklausė nuo vieno vadybininko veiklos, paneigia liudytojų parodymai bei teismo nustatytos aplinkybės, jog vadybininkai projektus vykdė, patys juos surasdami.
  4. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad dėl atsakovo ir P. A. kaltės Bendrovės pardavimų apimtys 2011 m. sumažėjo, kadangi tai lėmė pasikeitę rinkos poreikiai šioje srityje bei kitos aplinkybės.
  5. Apeliantai nepaaiškina, kaip trečiojo asmens dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose jungtinių sutarčių pagrindu susijęs su Bendrovės bankrotu.
  6. Apeliantai klaidina teismą dėl aplinkybių, susijusių su UAB „IT Gama“. Jų nurodytos bendrovės yra UAB „IT Gama“ tiekėjai, o ne klientai.
  7. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog atsakovas ir tretieji asmenys perėmė 2012-04-10 vykdytą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos viešąjį pirkimą, kadangi Bendrovė šiame konkurse net nedalyvavo. Nors trečiasis asmuo su uždarąja akcine bendrove “ATEA” sudarė sutartį ir atliko dalį viešojo konkurso darbų, tačiau Bendrovė su minėta bendrove net nebuvo sudariusi jokių sutarčių. UAB “ATEA” raštas patvirtina, kad trečiojo asmens UAB „IT Gama“ atsiradimas rinkoje neturėjo įtakos pasirenkant sutarčių vykdymo partnerius, be to, jau nuo 2012 m. pradžios tęsėsi Bendrovės įsiskolinimas UAB “ATEA”.
  8. Atsakovas ir tretieji asmenys nurodė, kad pasitraukimą iš Bendrovės lėmė tai, jog Bendrovės finansinė padėtis buvo prasta, jie negaudavo darbo užmokesčio, o vadovaujant V. L. ir sudarant Bendrovei ekonomiškai nenaudingus sandorius, Bendrovei atsitiesti buvo neįmanoma. UAB „IT Gama“ įkurta ne siekiant perimti Bendrovės veiklą, o veiklos vykdymui, siekiant gauti pajamas.

24Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Sisneta“ bankroto administratorius atskirąjį skundą prašė atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. V. L. deklaratyviai teigia, kad jam nebuvo žinomi duomenys apie Bendrovės finansinę padėtį. Nuo 2011 m. būtent V. L. buvo bendrovės vadovas, o tai, kad R. Z. įdarbino vykdančiuoju direktoriumi ir pavedė vykdyti kasdienę ūkinę bendrovės veiklą, nereiškia, jog perleido vykdyti pareigas pagal bendrovės įstatus.
  2. Bendrovės veiklą ir finansinę padėtį privalėjo kontroliuoti V. L. ir didžiausias akcininkas UAB „Sartonic būsto statyba“, kadangi jie buvo atsakingi už strateginius bendrovės sprendimus.
  3. V. L. ir UAB „Sartonic būsto statyba” nepagrįstai teigia, kad negarinėjamu atveju nuginčyti sandoriai neturėjo įtakos Bendrovės padėčiai, kadangi nuginčijus sandorius Bendrovė gavo lėšų, kuriomis patenkino pirmos eilės kreditorių reikalavimus.

25Pareiškėjai V. L. ir UAB „Sartonic būsto statyba“ pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad atsakovas bei tretieji asmenys nepagrįstai teigia, jog neperėmė Bendrovės verslo. Nagrinėjamu atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp Bendrovės nemokumo ir UAB „IT Gama“ įsteigimo. Be to, atsakovo vadovavimo laikotarpiu buvo pasirašytos sutartys su UAB „Sartonic būsto statyba” dėl nekilnojamojo turto, akcijų pardavimo, bendrovės kreditavimo, nuginčyti sandoriai buvo sudaryti jau esant Bendrovei nemokiai, todėl šie sandoriai negalėjo privesti Bendrovės prie bankroto.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ (tekste taip pat - BUAB „Sisneta“, Bendrovė) bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

28Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-10-01) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Iki 2013-10-01 galiojusioje ĮBĮ redakcijoje nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. 2013-04-18 įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą, nuo 2013-10-01 įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto apibrėžimu. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas apibrėžė bankroto kilimo požymius, kurių esant bent vienam, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius, yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo pagal teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių tyčinio bankroto požymių. ĮBĮ 20 str. 3 d. taip pat įtvirtinta prezumpcija, kada bankrotas laikomas tyčiniu.

29Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013).

30Dėl pagrindų konstatuoti UAB „Sisneta“ bankrotą tyčiniu

31Pirmosios instancijos teismas BUAB „Sisneta“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. nurodytais pagrindais. ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. numato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustatoma, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Įmonės bankrotas taip pat pripažįstamas tyčiniu, jeigu nustatoma, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.), taip pat tuo atveju, jeigu turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, svainystės ar partnerystės ryšiai su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui (ĮBĮ 20 str. 2 d. 3 p.).

32Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Sartonic būsto statyba“, kurios direktorė yra A. L., įsigijusi iš sutuoktinių V. L. ir A. L. 60,97 proc. Bendrovės akcijų, buvo didžiausia Bendrovės akcininkė. V. L. buvo Bendrovės vadovu bei valdybos pirmininku, taip pat pagal įgaliojimus atstovavo Bendrovės akcininko UAB „Sartonic būsto statyba“ interesus akcininkų susirinkimuose. Akivaizdu, jog visus Bendrovės esminius ir lemiamus sprendimus, susijusius su Bendrovės veiklos vystymu nevaržomai galėjo priimti vienas pats V. L.. Nors pareiškėjas V. L. teigia, kad faktiškai bendrovei vadovavo ne jis, o atsakovas R. Z., šie teiginiai paneigti byloje esančiais įrodymais, liudytojų paaiškinimais.

33Pirmosios instancijos teismas Bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. įtvirtintais pagrindais, iš esmės remdamasis viena aplinkybe – tuo, kad Bendrovei jau faktiškai esant nemokiai, buvo sudarinėjami ekonomiškai nenaudingi, tačiau išimtinai UAB „Sartonic būsto statyba“ palankūs sandoriai, kurie teismo sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais, tai pat kiti teismo aptarti sandoriai, kurie nebuvo būtini Bendrovės veiklai vykdyti. Pripažinti negaliojančiais sandoriai buvo sudaryti pareiškėjui V. L. einant Bendrovės generalinio direktoriaus pareigas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apskųstoje teismo nutartyje išdėstyta pozicija, jog minėta aplinkybė įrodo netinkamą Bendrovės valdymo organo (vadovo) V. L. pareigų, tiesiogiai susijusių su įmonės valdymu, vykdymą, kuris pasireiškė Bendrovei nenaudingų sandorių sudarymu, atsiskaitymų atidėjimais, kas sudaro savarankiškus pagrindus pripažinti tyčinio bankroto požymių buvimą.

34Apeliacinis teismas pažymi, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Vertinant įrodymus tokio pobūdžio bylose, būtina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtaką įmonės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumą, atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusią situaciją įmonėje, sandorio šalių ryšius, sandorių ekonominį pagrįstumą ir pan., nes tai reikšminga sprendžiant dėl įmonės vadovo pareigos veikti išimtinai įmonės interesais įvykdymo.

35Remiantis byloje esančiais duomenis bei aukščiau aptarta teismų praktika, nėra pagrindo vertinti byloje nustatytų aplinkybių kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Kaip nustatyta byloje, Bendrovė jau 2012 m. sausio mėnesį buvo nemoki. Šiame kontekste yra akivaizdu, kad V. L., vėliau sudarydamas Bendrovei ekonomiškai nenaudingus sandorius, atidėdamas skolos Bendrovei mokėjimus, atsižvelgiant į sandorio šalių ryšius, nebuvo lojalus vadovautai bendrovei, veikė nesąžiningai Bendrovės interesų atžvilgiu, nesilaikė rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standarto. Nors minėtais teismo pripažintais negaliojančiais sandoriais buvo veikiama iš esmės Bendrovės pagrindinės akcininkės naudai, tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, tik Bendrovei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir kuo daugiau ji turi skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.). Akivaizdu, kad aukščiau aptarti bendrovės vadovo veiksmai, kas, be kita ko, nustatyta ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl Bendrovės sandorių pripažinimo negaliojančiais, prieštaravo Bendrovės kreditorių interesams, kurie Bendrovei esant nemokiai turėjo vyrauti.

36Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog teismas esą nepagrįstai nurodė, kad V. L. ir A. L. negalėjo nežinoti apie Bendrovės finansinę padėtį. Bendrovės savininkai (dalyviai) turi pareigą domėtis įmonės vykdoma veikla, jos finansine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3k-449/2014). Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. L. ir A. L., kaip UAB „Sartonic būsto statyba“ direktorei, buvo ribojamos galimybės gauti ir turėti išsamią informaciją apie Bendrovės finansinę padėtį.

37Apeliantai teigia, jog teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su patalpų ( - ), Vilniuje, pardavimu ir atsiskaitymu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Apeliantai iš esmės pripažįsta, jog būtent dėl Bendrovės pagrindinės akcininkės finansinių sunkumų buvo atidėtas dalinis pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų vykdymas. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad siekiant padėti A. L. valdomai UAB „Sartonic būsto statyba“, buvo veikiama Bendrovės sąskaita, neatsižvelgiant į pačios Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus, jos kreditorių interesus.

38Šių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimą, kad <...> tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai.

39Apeliantas V. L. nurodo, kad teismas neįsigilino į pareigų bei atsakomybės paskirstymą tarp jo ir R. Z. pagal 2011 m. sausio 3 d. generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 2. Pažymėtina, kad pagal šį įsakymą R. Z. priskirtos atsakomybės ribos nėra esmingai susijusios su sprendimais sudaryti sandorius, kurie pripažinti negaliojančiais. Byloje nenustatyta, jog apelianto nurodomų R. Z. pareigų (tvirtinti dokumentus priimant ir atleidžiant iš darbo darbuotojus, nustatyti atlyginimus, skirti premijas, sudaryti komercines ir ūkines sutartis, mokėti sąskaitas) vykdymas būtų susijęs su Bendrovės nemokumu, Bendrovės turto, debitorinių ir kreditorinių skolų, investicijų valdymu. Taip pat nesutiktina su atskirojo skundo teiginiu, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nėra vertintas faktas, jog R. Z. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir paskirtas vykdančiuoju direktoriumi dėl to, kad įgijo teistumą dėl PVM grobstymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apeliantų pozicija, kadangi tokia aplinkybė nėra susijusi su nagrinėjama byla. Byloje nėra duomenų, kad R. Z. veiksmai, susiję su teistumo įgijimu, turėjo įtakos Bendrovės mokumui.

40Dėl BUAB „Sisneta“ veiklos perkėlimo į kitą įmonę

41Apeliantai teigia, kad teismas darė nepagrįstas išvadas, susijusias su verslo iš Bendrovės perkėlimu į UAB „IT Gama“, kurios akcininkai yra buvę Bendrovės darbuotojai – vykdomasis direktorius R. Z. ir vadybininkas P. A..

42Vadovaujantis ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p. preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, jei kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

43Byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog Bendrovės finansinė padėtis blogėjo negaunant užsakymų, nelaimint viešųjų konkursų. Kaip nurodė buvę Bendrovės darbuotojai, jiems buvo sumažinti atlyginimai, dėl ko, nematydami Bendrovės finansinės padėties pagerėjimo galimybių, jie nusprendė nutraukti darbo santykius su Bendrove. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis anksčiau Bendrovėje dirbusių darbuotojų buvo priimti dirbti UAB „IT Gama“ tik po to, kai Bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien ta aplinkybė, jog darbuotojai perėjo dirbti į UAB „IT Gama“, nepatvirtina fakto, jog buvo perkeltas pats verslas. Kaip nurodyta pirmiau, Bendrovė jau 2012 m. sausio mėnesį buvo nemoki, o jos vadovui priimant Bendrovei ekonomiškai nenaudingus sprendimus, sudarant neteisėtais pripažintus sandorius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, natūralu, jog Bendrovės darbuotojai nutraukė darbo santykius ieškodami palankesnių galimybių gauti pajamų. Kaip nurodo apeliantai, didelę dalį Bendrovės pelno lėmė vadybininko P. A. veiklos rezultatai. Nors apeliantai nurodė, kad minėtam asmeniui tikslingai buvo pavedami vykdyti pelningiausi projektai, šiuos teiginius paneigia byloje esantys šalių paaiškinimai. Apeliantai, įrodinėdami tokias aplinkybes, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtent bendrovės valdymo organai skirstė projektus vadybininkams, kad R. Z. dėl svainystės ryšių su P. A. šiam paskirdavo pelningiausių projektų vykdymą. Tai, kad P. A. veiklos rezultatai buvo itin pelningi Bendrovei, savaime nereiškia, kad nuo šio darbuotojo sprendimo nutraukti darbinius santykius su Bendrove tiesiogiai priklausė pačios Bendrovės likimas.

44Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „IT Gama“ neperėmė nei nebaigtų vykdyti Bendrovės sutarčių, nei nuolatinių Bendrovės klientų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laimint viešuosius konkursus perkančioji organizacija netampa laimėjusios bendrovės nuolatiniu klientu. Šalių sutartiniai santykiai susiklosto teikiant paslaugas pagal laimėtą viešąjį pirkimą, tačiau ne sudarius sutartinius įsipareigojimus vadovaujantis laisvu sutarčių sudarymo principu.

45Apeliantai nepaaiškino, kokios bylai nagrinėti dėl BUAB „Sisneta“ bankroto pripažinimo tyčiniu reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatytos išreikalavus prašomus dokumentus apie UAB „IT Gama“ vykdomą ir Bendrovės vykdytą veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylą neturi reikšmės aplinkybės, susijusios su UAB „IT Gama“ vykdomomis ir Bendrovės vykdytomis sutartimis jungtinės veiklos sutarčių pagrindu, todėl tenkinti prašymą dėl tokių duomenų išreikalavimo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

46Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, įskaitant ir nutartyje išdėstytus motyvus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas Bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Šiuo atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais, todėl atskirąjį skundą atmeta, o apskųstą teismo nutartį palieka nepakeistą, iš dalies patikslinant jos rezoliucinę dalį.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų

48UAB „IT Gama“ pateikė prašymą priteisti iš apeliantų apeliacinėje instancijoje patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą pagal 2015-10-20 sąskaitą Nr. 10-06. BUAB „Sisneta“ bankroto administratorius taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už 613,29 Eur sumą pagal 2015-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą serija AMG005 Nr. 1500514.

49Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija, galiojanti nuo 2015-03-19) 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Remiantis Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 m. antrąjį ketvirtį sudarė 713,9 Eur. Atsižvelgtina į tai, kad UAB „IT Gama“ ir BUAB „Sisneta“ bankroto administratoriaus prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra didesnės už rekomenduojamą maksimalų dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (Rekomendacijų 8.16 p.), kuris šiuo atveju sudarytų 285,56 Eur sumą. Dėl šios priežasties atlygintinos ne didesnės išlaidos, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 88 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.).

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:

52„Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ (į. k. 122566895) bankrotą tyčiniu.

53Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų V. L. (a.k. ( - ) ir UAB „Sartonic būsto statyba“ (į.k. 111713881) 8000 eurų, t.y. iš kiekvieno po 4000 eurų, bylinėjimosi išlaidų UAB „IT Gama“ (į.k. 302786971) naudai.

54Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų V. L. (a.k. ( - ) ir UAB „Sartonic būsto statyba“ (į.k. 111713881) 4170,28 eurų, t.y. iš kiekvieno po 2085,14 eurų, bylinėjimosi išlaidų BUAB „Sisneta“ (į.k. 122566895) naudai.

55Išmokėti liudytojams M. M. (a.k. ( - ) ir A. F. (a.k. ( - ) iš teismo depozitinės sąskaitos po 14,56 eurų kiekvienam už liudytojo pareigų atlikimą teisme.“

56Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų V. L. (a.k. ( - ) ir UAB „Sartonic būsto statyba“ (į.k. 111713881) 285,56 eurų, t.y. iš kiekvieno po 142,78 eurų, bylinėjimosi išlaidų UAB „IT Gama“ (į.k. 302786971) naudai, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

57Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų V. L. (a.k. ( - ) ir UAB „Sartonic būsto statyba“ (į.k. 111713881) 285,56 eurų, t.y. iš kiekvieno po 142,78 eurų, bylinėjimosi išlaidų BUAB „Sisneta“ (į.k. 122566895) naudai, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje buvo sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsakovei UAB... 6. Pareiškėjai UAB „Sartonic būsto statyba“, V. L. patikslintu pareiškimu... 7. Nurodė, kad 2011 m. Bendrovė per visą savo veiklos laikotarpį pirmą kartą... 8. Atsakovas R. Z., tretieji asmenys P. A., UAB „IT Gama“ atsiliepimu prašė... 9. Nurodė, kad esminis pokytis vadovavime įmonei pasireiškė V. L. tapus BUAB... 10. Atsakovas R. Z., tretieji asmenys P. A., UAB „IT Gama“ pateikė... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Sisneta“ bankroto byloje... 14. Bankroto administratorius, nurodydamas, jog Bendrovės bankrotas pripažintinas... 15. Teismas nustatė, jog P. A. įsigijo UAB „IT Gama“ 2012-05-23. Kaip nurodė... 16. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju konkuruojančios įmonės... 17. Pareiškėjų pareiškime taip pat nurodyta, jog trečiajam asmeniui P. A. buvo... 18. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai V. L. ir A. L. yra bendrovių vadovai UAB... 19. Vertindamas atsakovo R. Z. ir trečiųjų asmenų pareiškimo pagrįstumą,... 20. Teismas konstatavo byloje esant nustatytas aplinkybes, jog UAB „Sartonic... 21. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 22. Pareiškėjai V. L. ir uždaroji akcinė bendrovė „Sartonic būsto... 23. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. Z., tretieji asmenys P. A., UAB... 24. Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Sisneta“ bankroto administratorius... 25. Pareiškėjai V. L. ir UAB „Sartonic būsto statyba“ pateikė rašytinius... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 27. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d.... 28. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio... 29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima... 30. Dėl pagrindų konstatuoti UAB „Sisneta“ bankrotą tyčiniu... 31. Pirmosios instancijos teismas BUAB „Sisneta“ bankrotą pripažino tyčiniu... 32. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Sartonic būsto statyba“, kurios... 33. Pirmosios instancijos teismas Bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20... 34. Apeliacinis teismas pažymi, kad įmonės administracijos vadovo, kaip... 35. Remiantis byloje esančiais duomenis bei aukščiau aptarta teismų praktika,... 36. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog teismas esą nepagrįstai... 37. Apeliantai teigia, jog teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su... 38. Šių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo... 39. Apeliantas V. L. nurodo, kad teismas neįsigilino į pareigų bei atsakomybės... 40. Dėl BUAB „Sisneta“ veiklos perkėlimo į kitą įmonę... 41. Apeliantai teigia, kad teismas darė nepagrįstas išvadas, susijusias su... 42. Vadovaujantis ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p. preziumuojama, kad bankrotas yra... 43. Byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog Bendrovės... 44. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „IT Gama“... 45. Apeliantai nepaaiškino, kokios bylai nagrinėti dėl BUAB „Sisneta“... 46. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo dėl atskirajame skunde... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 48. UAB „IT Gama“ pateikė prašymą priteisti iš apeliantų apeliacinėje... 49. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 51. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį palikti iš esmės... 52. „Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“... 53. Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų V. L. (a.k. ( - ) ir UAB... 54. Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų V. L. (a.k. ( - ) ir UAB... 55. Išmokėti liudytojams M. M. (a.k. ( - ) ir A. F. (a.k. ( - ) iš teismo... 56. Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų V. L. (a.k. ( - ) ir UAB... 57. Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų V. L. (a.k. ( - ) ir UAB...