Byla 1A-617-307/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio, teisėjų: Aloyzo Kruopio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Elenai Žilėnienei, Ingridai Maldeikienei, nuteistiesiems E. Ž., N. B., nuteistojo N. B. atstovei pagal įstatymą L. B., nukentėjusiajai A. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. Ž., V. B., N. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

2N. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusieji G. P. ir I. P.) aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis A. M.) dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji D. S.) aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusieji D. N. ir A. N.) vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

7- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (nukentėjusieji K. G. ir V. G.) vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis M. T.) aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis A. K.) vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10- pagal BK 254 straipsnio 2 dalį (nukentėjusysis A. K.) trejų metų laisvės atėmimo bausme;

11- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusieji E. R. ir A. R.) aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą ir dalinį jų sudėjimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, o po to prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir N. B. paskirta subendrinta ketverių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu, pritaikius bausmių keitimą, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir N. B. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

13E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

14- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis A. M.) dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

15- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (nukentėjusieji K. G. ir V. G.) vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

16- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis M. T.) aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

17Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir E. Ž. paskirta subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir E. Ž. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

18V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

19- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusieji G. P. ir I. P.) vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

20- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (nukentėjusieji K. G. ir V. G.) dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

21Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. B. paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir V. B. paskirta galutinė ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

22Nuosprendžiu nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. R. iš N. B., o jam neturint turto ar uždarbio, iš jo motinos L. B., priteista 706,00 Lt/204,47 Eur (septyni šimtai šeši litai/ du šimtai keturi eurai 47 ct) turtinės žalos atlyginimui.

23Tarp nukentėjusiųjų V. G., K. G. ir kaltinamojo N. B. atstovės pagal įstatymą L. B. 2015 m. sausio 14 d. patvirtintas sudarytas susitarimas dėl 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

24Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. G. solidariai iš E. Ž. bei V. B. priteista 193,08 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt trys eurai 8 ct) turtinės žalos atlyginimui.

25Nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui K. G. solidariai iš E. Ž. bei V. B. priteista 1 800,00 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

26Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš E. Ž., V. B. ir nepilnamečio N. B., o jam neturint turto ar uždarbio, iš jo motinos L. B., priteista 1 421,29 Lt/411,63 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai dvidešimt vienas litas 29 ct/ keturi šimtai vienuolika eurų 63 ct) žalai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti.

27Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš nepilnamečio N. B., o jam neturint turto ar uždarbio, iš jo motinos L. B., priteista 241,45 Lt/69,92 Eur (du šimtai keturiasdešimt vienas euras 45 ct/ šešiasdešimt devyni eurai 92 ct) žalai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti.

28Nukentėjusiojo V. G. naudai iš E. Ž., V. B. ir nepilnamečio N. B., o jam neturi turto ar uždarbio, iš jo motinos L. B., priteista po 140,91 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų 91 ct) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

29Nukentėjusiosios A. N. naudai iš nepilnamečio N. B., o jam neturint turto ar uždarbio, iš jo motinos L. B., priteista 300,00 Lt/86,88 Eur (trys šimtai litų/aštuoniasdešimt šeši eurai 88 ct) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

30Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. K., tačiau apeliacinių skundų dėl jo nuteisimo negauta.

31Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

32N. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 31 d. apie 17.00 val., prie ( - )-o namo, Kaune, veikiant bendrininkų grupe su nepilnamečiu V. B., gimusiu ( - ), kartu siekiant bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, abiems su V. B. priėjus prie nukentėjusiojo mažamečio G. P., gimusio ( - ), ir liudytojo mažamečio N. S., gimusio ( - ) metais, tuo sudarant situaciją, kuri nukentėjusiajam mažamečiui G. P. buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, V. B. stovint šalia, N. B. pareikalavus iš nukentėjusiojo mažamečio G. P. atiduoti mobilaus ryšio telefoną, dėl ko įbaugintam nukentėjusiajam mažamečiui G. P. perdavus N. B. savo nešiojamą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 100“, 75,00 Lt/21,72 Eur vertės, priklausantį I. P., su „Bitės teledema“ SIM kortele, kurios abonento numeris ( - ), N. B. su V. B. tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobę svetimą turtą, pabėgo.

33Be to, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 7 d. apie 21.30 val., prie ( - )-o namo, Kaune, veikiant bendrininkų grupe su nepilnamečiu E. Ž., gimusiu ( - ), kartu siekiant bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, abiems su E. Ž. priėjus prie nukentėjusiojo A. M., N. B. kumščiu sudavus nukentėjusiajam A. M. vieną smūgį į nugaros sritį ir tokiu būdu pargriovus jį ant žemės, po to gulinčiam nukentėjusiajam A. M. koja spaudžiant kaklą, po to E. Ž. nukentėjusiajam A. M. spyrus ne mažiau dviejų kartų į veido sritį ir ne mažiau dviejų kartų į kairę koją, o po to kartu su E. Ž. apieškojus nukentėjusiojo rūbų kišenes, kuriose suradus nukentėjusiajam A. M. priklausantį 400,00 Lt/115,84 Eur vertės turtą: 350,00 Lt/101,36 Eur, įvairiomis kupiūromis, ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1616“ (( - )), 50,00 Lt/14,48 Eur vertės, su Tele2 „Pildyk“ SIM kortele, kurios abonento numeris ( - ), N. B. su E. Ž. tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobę svetimą turtą pabėgo.

34Be to, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 16 d. apie 01.00 val., prie ( - )-o namo, Kaune, nutraukdamas nuo nukentėjusiosios D. S. kaklo aukso grandinėlę, 2 000,00 Lt/579,24 Eur vertės, su pakabuku, 600,00 Lt/173,77 Eur vertės, ir su nutraukta grandinėle pabėgdamas, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, D. S. priklausantį, bendros 2 600,00 Lt/753,01 Eur vertės, turtą.

35Be to, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 9 d. apie 18.00 val., prie ( - )-o namo, Kaune, veikiant kartu su grupe ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, kartu siekiant bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, visiems grupe priėjus prie nukentėjusiojo nepilnamečio D. N., gimusio ( - ) metais, ir apsupus jį ratu, tuo sudarant situaciją, kuri nukentėjusiajam nepilnamečiui D. N. buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, po to N. B. spyrus vieną kartą nukentėjusiajam nepilnamečiui D. N. į pilvo sritį, po to ikiteisminiu tyrimu nenustatytam asmeniui prikišus prie nukentėjusiojo nepilnamečio D. N. kaklo daiktą, panašų į peilį, po to N. B. apieškojus nukentėjusiojo nepilnamečio D. N. kelnių kišenes, jose suradus bei pasiėmus, t. y. tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobus svetimą turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy mini“ (IMEI ( - )), 200,00 Lt/57,92 Eur vertės, priklausantį A. N., su „Tele 2“ Pildyk kortele, kurios abonento numeris ( - ), abu pabėgo.

36Be to, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 11 d. apie 22.30 val., prie ( - )-o namo, Kaune, veikiant bendrininkų grupe su nepilnamečiu E. Ž., gimusiu ( - ), ir V. B., kartu siekiant bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, visiems trims priėjus prie nukentėjusiojo nepilnamečio K. G., gimusio ( - ) metais, ir apsupus jį ratu, tuo sudarant situaciją, kuri nukentėjusiajam nepilnamečiui K. G. buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, N. B. pareikalavus nukentėjusiajam nepilnamečiui K. G. parodyti ką jis turi, o nukentėjusiajam atsisakius tai daryti, N. B. iš kišenės išsitraukus kastetą ir juo ne mažiau dviejų kartų smogus nukentėjusiajam K. G. į veido sritį, po to N. B. apieškojus nukentėjusiojo K. G. kišenes, kuriose suradus nukentėjusiajam V. G. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Nokia Lumia 800“ (IMEI ( - )), 600,00 Lt/173,77 Eur vertės, su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, kurios abonento numeris ( - ), ir jį pagrobus, po to E. Ž. ne mažiau dviejų kartų smogus kumščiu nukentėjusiajam K. G. į galvos sritį, po to V. B. jėga nutraukus nuo nukentėjusiojo nepilnamečio K. G. jo vilkimą striukę „Nike“, 400,00 Lt/115,84 Eur vertės, priklausančią nukentėjusiajam V. G., po to E. Ž. vieną kartą spyrus nukentėjusiajam K. G. į kojas, nuo to K. G. krito ant grindinio, dėl ko įvykio metu dėl patirto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. G. sveikata, pasireiškusi apatinio žandikaulio dešinės pusės vainikinės ataugos lūžimu, o N. B. su E. Ž. ir V. B. tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobę svetimą turtą, pabėgo.

37Be to, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 6 d. apie 16.00 val., prie ( - )-o namo, Kaune, veikiant bendrininkų grupe su nepilnamečiu E. Ž., gimusiu ( - ), kartu siekiant bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, abiem su E. Ž. priėjus prie nepilnamečio nukentėjusiojo M. T., gimusio ( - ) metais, tuo sudarant situaciją, kuri nukentėjusiajam nepilnamečiui M. T. buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, E. Ž. stovint šalia, N. B. paklausus nukentėjusiojo nepilnamečio M. T. ar jis turi mobilaus ryšio telefoną, o nukentėjusiajam atsakius neigiamai, po to N. B. atsegus įsibauginusio, todėl nesipriešinančio nukentėjusiojo nepilnamečio M. T. striukės užtrauktuką, o po to atsegus rankinės, kabančios ant nukentėjusiojo kaklo, užtrauktuką, ir iš rankinės ištraukus, ir pasiėmus, t. y. tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobus svetimą, R. Z. priklausantį, 950,00 Lt/275,13 Eur vertės turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S II Plius“ (IMEI ( - )) su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele, kurios abonento numeris ( - ), N. B. su E. Ž. tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobę svetimą turtą, pabėgo.

38Be to, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 27 d. apie 06.40 val., prie ( - )-o namo, Kaune, veikiant kartu su ikiteisminiu tyrimu nenustatytu asmeniu, kartu siekiant bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, abiems priėjus prie nukentėjusiojo A. K. ir apsupus jį ratu, tuo sudarant situaciją, kuri nukentėjusiajam A. K. buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, po to bendrais veiksmais panaudojus fizinį smurtą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. K. sveikatą, o būtent: N. B. spyrus vieną kartą nukentėjusiajam A. K. į veido sritį, o ikiteisminiu tyrimu nenustatytam asmeniui pareikalavus iš nukentėjusiojo A. K. atiduoti pinigus ir spyrus ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis A. K. nugriuvo ant grindinio, po to N. B. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui apieškojus gulinčio nukentėjusiojo A. K. rūbų kišenes, N. B. nukentėjusiojo A. K. kelnių kišenėje suradus ir paėmus, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobus nukentėjusiajam A. K. priklausantį, 660,00 Lt/191,14 Eur vertės, turtą: mobilaus ryšio telefonus „Nokia“, 200,00 Lt vertės, (IMEI ( - )), su „Omnitel“ operatoriaus SIM kortele, kurios abonento numeris ( - ), ir „Samsung“, 60,00 Lt/17,37 Eur vertės (IMEI ( - )), su „Tele 2“ operatoriaus „Pildyk“ SIM kortele, kurios abonento numeris ( - ), taip pat legaliai laikomą ir nešiojamą šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą „Magnum Blow“, 9 mm kalibro, juodos spalvos, N. B. su ikiteisminiu tyrimu nenustatytu asmeniu tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobę svetimą turtą, pabėgo.

39Be to, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 7 d. apie 20.30 val., Kaune, važiuojant ikiteisminio tyrimo nenustatytu visuomeniniu transportu nuo stotelės, esančios prie ( - ), Kaune, veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, abiems priėjus prie nukentėjusiojo nepilnamečio E. R. ir apsupus jį ratu, tuo sudarant situaciją, kuri nukentėjusiajam E. R. buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui paklausus nukentėjusiojo nepilnamečio E. R. ar jis turi pinigų, o N. B. paklausus ar jis turi telefoną, įbaugintam nepilnamečiui E. R. perdavus N. B. savo nešiojamą 700,00 Lt/202,73 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S plius“ (IMEI ( - )), priklausantį A. R., su „Tele2“ operatoriaus „Labas“ SIM kortele, kurios abonento numeris ( - ), N. B. su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobę svetimą turtą, išlipę iš visuomeninio transporto, pabėgo.

40E. Ž. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 7 d. apie 21.30 val., prie ( - )-o namo, Kaune, veikiant bendrininkų grupe su nepilnamečiu N. B., gimusiu ( - ), kartu siekiant bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, abiems su N. B. priėjus prie nukentėjusiojo A. M., N. B. kumščiu sudavus nukentėjusiajam A. M. vieną smūgį į nugaros sritį ir tokiu būdu pargriovus jį ant žemės, o po to gulinčiam nukentėjusiajam A. M. koja spaudžiant kaklą, E. Ž. nukentėjusiajam A. M. spyrė ne mažiau dviejų kartų į veido sritį ir ne mažiau dviejų kartų į kairę koją, po to kartu su N. B. apieškojo nukentėjusiojo rūbų kišenes, kuriose suradus nukentėjusiajam A. M. priklausantį 400,00 Lt/115,84 Eur vertės turtą: 350,00 Lt/101,36 Eur įvairiomis kupiūromis, ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1616“ (IMEI ( - )), 50,00 Lt vertės, su Tele2 „Pildyk“ SIM kortele, kurios abonento numeris ( - ), tokiu būdu su N. B. jį pagrobė ir pabėgo.

41Be to, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m gruodžio 11 d. apie 22.30 val., prie ( - )-o namo, Kaune, veikiant bendrininkų grupe su nepilnamečiu N. B., gimusiu ( - ), ir V. B., kartu siekiant bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, visiems trims priėjus prie nukentėjusiojo nepilnamečio K. G., gimusio ( - ) metais, ir apsupus jį ratu, tuo sudarant situaciją, kuri nukentėjusiajam nepilnamečiui K. G. buvo bauginant, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, N. B. pareikalavus nukentėjusiajam nepilnamečiui K. G. parodyti ką jis turi, o nukentėjusiajam atsisakius tai daryti, N. B. iš kišenės išsitraukus kastetą ir juo ne mažiau dviejų kartų smogus nukentėjusiajam K. G. į veido sritį, po to visiems kartu apieškojus nukentėjusiojo K. G. kišenes, kuriose suradus nukentėjusiajam V. G. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Nokia Lumia 800“ (IMEI ( - )), 600,00 Lt/173,77 Eur vertės, su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele, kurios abonento numeris ( - ), ir jį pagrobus, E. Ž. ne mažiau dviejų kartų smogė kumščiu nukentėjusiajam K. G. į galvos sritį, po to V. B. jėga nutraukė nuo nukentėjusiojo nepilnamečio K. G. jo vilkimą striukę „Nike“, 400,00 Lt/115,84 Eur vertės, priklausančią nukentėjusiajam V. G., po to E. Ž. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam K. G. į kojas, nuo to K. G. krito ant grindinio, dėl ko įvykio metu dėl patirto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. G. sveikata, pasireiškusi apatinio žandikaulio dešinės pusės vainikinės ataugos lūžimu, o E. Ž. su N. B. ir V. B. tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobę svetimą turtą, pabėgo.

42Be to, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 6 d. apie 16.00 val., prie ( - )-o namo, Kaune, veikiant bendrininkų grupe su nepilnamečiu N. B., gimusiu ( - ), kartu siekiant bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, abiems priėjus prie nepilnamečio nukentėjusiojo M. T., gimusio ( - ) metais, tuo sudarant situaciją, kuri nukentėjusiajam nepilnamečiui M. T. buvo bauginant, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, E. Ž. stovint šalia, N. B. paklausus nukentėjusiojo nepilnamečio M. T. ar jis turi mobilaus ryšio telefoną, o nukentėjusiajam atsakius neigiamai, po to N. B. atsegus įsibauginusio, todėl nesipriešinančio nukentėjusiojo nepilnamečio M. T. striukės užtrauktuką, o po to atsegus rankinės, kabančios ant nukentėjusiojo kaklo, užtrauktuką, ir iš rankinės ištraukus ir pasiėmus, t. y. tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobus svetimą, R. Z. priklausantį, 950,00 Lt/275,13 Eur vertės turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S II Plius“ (IMEI ( - )) su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele, neturinčia materialinės vertės, kurios abonento numeris ( - ), E. Ž. su N. B. tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobę svetimą turtą, pabėgo.

43V. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 31 d. apie 17 val., prie ( - )-o namo, Kaune, veikiant bendrininkų grupe su nepilnamečiu N. B., gimusiu ( - ), kartu siekiant bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, abiems su N. B. priėjus prie nukentėjusiojo mažamečio G. P., gimusio ( - ) metais, ir liudytojo mažamečio N. S., gimusio ( - ) metais, tuo sudarant situaciją, kuri nukentėjusiajam mažamečiui G. P. buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, V. B. stovint šalia, N. B. pareikalavus iš nukentėjusiojo mažamečio G. P. atiduoti mobilaus ryšio telefoną, įbaugintam nukentėjusiajam mažamečiui G. P. perdavus N. B. savo nešiojamą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 100“, 75,00 Lt/21,72 Eur vertės, priklausantį I. P., su „Bitės teledema“ SIM kortele, kurios abonento numeris ( - ), N. B. su V. B. tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobę svetimą turtą, pabėgo.

44Be to, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 11 d. apie 22.30 val., prie ( - )-o namo, Kaune, veikiant bendrininkų grupe su nepilnamečiais E. Ž., gimusiu ( - ), ir N. B., gimusiu ( - ), kartu siekiant bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, visiems trims priėjus prie nukentėjusiojo nepilnamečio K. G., gimusio ( - ) metais, ir apsupus jį ratu, tuo sudarant situaciją, kuri nukentėjusiajam nepilnamečiui K. G. buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, N. B. pareikalavus nukentėjusiajam nepilnamečiui K. G. parodyti ką jis turi, o nukentėjusiajam atsisakius tai daryti, N. B. iš kišenės išsitraukus kastetą ir juo ne mažiau dviejų kartų smogus nukentėjusiajam K. G. į veido sritį, po to N. B. apieškojus nukentėjusiojo K. G. kišenes, kuriose suradus nukentėjusiajam V. G. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Nokia Lumia 800“ (IMEI ( - )), 600,00 Lt/173,77 Eur vertės, su „Tele2“ „Pildyk“ SIM kortele, kurios abonento numeris ( - ), ir jį pagrobus, po to E. Ž. ne mažiau dviejų kartų smogus kumščiu nukentėjusiajam K. G. į galvos sritį, po to V. B. jėga nutraukus nuo nukentėjusiojo nepilnamečio K. G. jo vilkimą striukę „Nike“, 400,00 Lt/115,84 Eur vertės, priklausančią nukentėjusiajam V. G., po to E. Ž. vieną kartą spyrus nukentėjusiajam K. G. į kojas, nuo ko K. G. krito ant grindinio, dėl ko įvykio metu dėl patirto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. G. sveikata, pasireiškusi apatinio žandikaulio dešinės pusės vainikinės ataugos lūžimu, o V. B. su E. Ž. ir N. B. tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobę svetimą turtą, pabėgo.

45Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendį: pripažinti visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sušvelninti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis A. M.) paskirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę; jo veiką, įvykdytą prieš K. G., iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį bei sumažinti K. G. priteistos neturtinės žalos dydį, taip pat išteisinti jį pagal BK 180 straipsnio 1 dalį konstatavus, kad jis nedalyvavo M. T. apiplėšime.

46Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jam inkriminuotos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupe, ir kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apelianto teigimu, pagal įstatymą bendrininkų grupė susideda iš trijų, o ne dviejų asmenų. Tuo tarpu nuosprendyje konstatuota, kad šias nusikalstamas veikas apeliantas padarė veikdamas dviese su nepilnamečiu N. B.. Taigi, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nuosprendyje konstatuota nepagrįstai. Be to, nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino esant jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi. Tai nulėmė, kad jam buvo paskirta per griežta, net dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

47Apeliantas taip pat nurodo, kad epizode dėl plėšimo iš K. G., jo veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi jis prieš K. G. nenaudojo šaltojo ginklo. Nuteistojo teigimu, apiplėšimo metu jis šalia K. G. nestovėjo. Nors ir spyrė nukentėjusiajam du kartus į veido sritį ir vieną kartą į koją, tačiau asmeniškai nieko iš jo nepaėmė, ką savo parodymuose patvirtino ir pats K. G.. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Apelianto teigimu, jis nukentėjusiajam nesulaužė žandikaulio, tačiau už minėtus tris K. G. suduotus smūgius sutinka sumokėti 100,00 Eur.

48Apeliantas taip pat nurodo, kad M. T. apiplėšime nedalyvavo. Veikos padarymo metu buvo nuėjęs pasisveikinti su toliau esančia draugų grupe, po to kalbėjo su drauge, o paties apiplėšimo net nematė. Apie apiplėšimą sužinojo tik gerokai vėliau. Be to, jis asmeniškai nieko iš M. T. nepaėmė, jam nieko nedarė, o tik pasisveikino su juo, todėl turi būti išteisintas.

49Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, pakeisti: perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei netenkinti K. G. pareikšto civilinio ieškinio. Apeliantas nurodo, kad jis šaltojo ginklo ar fizinės jėgos prieš K. G. nenaudojo, jam žandikaulio nesulaužė. Taigi, pirmosios instancijos teismas jo veiką šiame epizode nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bei nepagrįstai iš jo priteisė net 1 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo K. G. naudai.

50Nuteistasis N. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendį: paskirti jam švelnesnę bausmę bei taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

51Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 2 dalies, 59 straipsnio nuostatas, formaliai pasisakė dėl BK 92 straipsnio nuostatų taikymo negalimumo bei nukrypo nuo Lietuvos A. T. formuojamos praktikos. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 92 straipsnio taikymui reikalingos sąlygos. Veikas, už kurias yra nuteistas, jis padarė būdamas nepilnametis, dar būdamas neteistu, dėl savo paauglystės klaidų yra padaręs išvadas ir gailisi. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę švelninančių aplinkybių, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą žalą.

52Teismo posėdyje nuteistieji, nuteistųjų gynėjai, nuteistojo N. B. įstatyminė atstovė prašė tenkinti paduotus apeliacinius skundus, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusioji prašė apeliacinius skundus spręsti teismo nuožiūra.

53Apeliaciniai skundai atmetami.

54Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

55Dėl nuteistojo E. Ž. apeliacinio skundo

56Nuteistojo E. Ž. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, taip pat nepagrįstai nenustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. M. T. apiplėšime jis nedalyvavo, asmeniškai nieko iš jo nepaėmė. Be to, veika dėl plėšimo iš K. G. turi būti perkvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Anot apelianto, K. G. naudai iš jo priteistas civilinis ieškinys yra per didelis.

57Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis E. Ž. nedalyvavo M. T. apiplėšime, paneigiamas baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apeliantas pats pripažino, kad minėtos veikos padarymo metu buvo kartu su N. B., tačiau teigė nematęs, kokius konkrečius veiksmus atliko N. B.. Tuo tarpu nukentėjusysis M. T., pirmosios instancijos teismo posėdyje apibūdindamas apelianto vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, nurodė, kad plėšimo metu kartu su N. B. buvo E. Ž., jis nieko nedarė, bet stovėjo už N. B., vadinamo „mongoliuku“. Smūgių N. B. ir E. Ž. jam nesudavė, tačiau jo ir E. Ž. bijojo. Nukentėjusysis M. T. patvirtino, kad bijojo, jog telefono užvaldymo metu N. B. ir greta jo buvęs E. Ž. jį gali sumušti, todėl nesipriešino. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu atpažino tiek nuteistąjį N. B., atėmusį iš jo mobilųjį telefoną, tiek šalia buvusį nuteistąjį E. Ž., kuris stovėjo nuo jo maždaug vieno metro atstumu, nieko nedarė, nieko neklausinėjo, tačiau viską stebėjo (t. 2, b. l. 176-177). Parodymų patikrinimo metu M. T. taip pat parodė, kur įvykio metu stovėjo kiti N. B. draugai, o kur pats N. B. ir nuteistasis E. Ž.. Iš 2014 m. birželio 25 d. parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad nuteistasis E. Ž. ir N. B. buvo atsiskyrę nuo likusių dviejų draugų, stovėjo arti nukentėjusiojo (t. 2, b. l. 178-180). Be to, aplinkybė, jog nukentėjusysis sugebėjo įsidėmėti, jog ant E. Ž. krumplių yra ištatuiruoti skaičiai, taip pat patvirtina išvadą, jog nuteistasis nuo nukentėjusiojo buvo nutolęs nedideliu atstumu. Taigi, aptartais nukentėjusiojo bei paties nuteistojo parodymais paneigiama jo gynybinė versija, kad jis nedalyvavo vykdant plėšimą iš M. T.. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo apeliacinio skundo teiginius, kad jis įvykio metu nematė N. B. atliekamų veiksmų, nusikaltime nedalyvavo, nes tuo metu, kai N. B. bendravo su nukentėjusiuoju, jis stovėjo atokiau. Byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo E. Ž. teiginius, kad įvykio metu jis bendravo su mergina. Priešingai, bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad plėšimo metu prie nukentėjusiojo buvo tik N. B. ir E. Ž.. Nuteistasis E. Ž. nuo N. B. ir nukentėjusiojo stovėjo gan nedideliu atstumu, o tai leidžia spręsti, kad nuteistasis negalėjo nematyti, negirdėti ir nesuprasti prieš nukentėjusįjį atliekamų veiksmų pobūdžio, reikšmės bei aplinkybės, kad savo buvimu nusikalstamos veikos padarymo vietoje jis nukentėjusiajam sukelia plėšime dalyvaujančių asmenų jėgos persvaros ir padidintos grėsmės jausmą ir tokiu būdu prisideda prie nusikaltimo darymo. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad N. B. jam atsegė striukę, tada jo rankinę iš kurios ištraukė mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S II Plius“. E. Ž. visą tą laiką buvo kartu ir viską stebėjo, taigi negalėjo negirdėti tarp nukentėjusiojo ir N. B. vykusio pokalbio, nematyti N. B. atliekamų veiksmų. Be to, iš nukentėjusiojo M. T. parodymų turinio matyti, kad tiek N. B., tiek apeliantas nuo jo pasitraukė tik po to, kai buvo paimtas mobilusis telefonas, po ko visa kompanija pabėgo, o tai patvirtina abiejų nuteistųjų tyčios užvaldant nukentėjusiojo turtą kryptingumą.

58Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad grasinimas, būdingas plėšimui, gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam, ką šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo metu sąlygojo E. Ž. buvimas šalia N. B.. Nepaisant to, kad nuteistasis asmeniškai jokių aktyvių veiksmų neatliko, nieko iš nukentėjusiojo nepaėmė, būdamas šalia N. B. jis kėlė nukentėjusiajam baimės jausmą, demonstravo akivaizdžią jėgų persvarą, kas padėjo palaužti nukentėjusiojo valią priešintis. Nagrinėjamu atveju susitarimas apiplėšti nukentėjusįjį įvyko spontaniškai, nusikalstamos veikos vykdymo metu. N. B. pagrobė iš nukentėjusiojo turtą, po ko jie kartu su E. Ž. pasišalino iš įvykio vietos, nes buvo pasiektas nusikalstamos veikos tikslas. Visi šie E. Ž. ir N. B. veiksmai apygardos teismo pagrįstai įvertinti kaip bendravykdytojų padarytas nusikaltimas. Šiuo atveju neturi reikšmės, kurio iš nuteistųjų veiksmai buvo aktyvesni. Objektyviųjų požymių visuma patvirtina, jog nuteistieji N. B. ir E. Ž. veikė suderintai, siekdami vieno tikslo, jie suvokė nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė veiksmų pasekmes. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad E. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje su N. B., apiplėšė M. T. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

59Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nuteistojo veiką, įvykdytą prieš K. G., iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi apeliantas apiplėšimo metu prieš šį nukentėjusįjį nenaudojo šaltojo ginklo, šalia jo nestovėjo, asmeniškai nieko iš jo nepaėmė, nesulaužė žandikaulio. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Plėšimas, padarytas naudojant nešaunamąjį ginklą, kelia didesnį pavojų asmens gyvybei ir sveikatai, nes naudodamas tokią fizinę ar psichinę smurto priemonę kaltininkas demonstruoja savo pasiryžimą realizuoti ketinimus, todėl tokia aplinkybė laikytina nusikalstamą veiką kvalifikuojančiu požymiu. Teismų praktikoje ir baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad kastetas yra laikomas nešaunamuoju – šaltuoju smogiamojo – triuškinamojo poveikio ginklu, kurio civilinė apyvarta yra uždrausta. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančiame 2014 m. vasario 17 d. daikto apžiūros protokole užfiksuoti specialisto paaiškinimai (t. 2, b. l. 112). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Be to, bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-55/2012). Bendrininkavimo atveju įrankio, sudarančio BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį, turėjimas yra inkriminuojamas ir asmenims, kurie patys ginklo ar kito įrankio (pvz., peilio, kasteto) neturėjo, tačiau pritarė jo panaudojimui arba, jei ir nepritarė, bet matydami (suvokdami), kad veika vykdoma panaudojant atitinkamą įrankį, toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis Nr. 2K-254/2013). Nagrinėjamu atveju apelianto argumentai, kad jis nenaudojo kasteto prieš nukentėjusįjį K. G., nieko iš jo nepaėmė ir jo nesužalojo, o tik kelis kartus įspyrė, dėl to jo tyčia neapima kvalifikuojančio požymio, yra nepagrįsti. Bendrininkų V. B., E. Ž. ir N. B. susitarimas padaryti plėšimą panaudojant kastetą konstatuotas nustačius, kad nuteistasis E. Ž. ir V. B. matė ir suvokė, kaip N. B. nukentėjusiajam K. G. sudavė smūgius kastetu, tam neprieštaravo, toliau bendrai smurtavo, kartu pasišalino iš nusikaltimo vietos, kai buvo atimtas K. G. žinioje buvęs turtas. Tą patvirtina nukentėjusiojo, pačių nuteistųjų, liudytojų A. G. ir V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl šių aplinkybių apeliacinis teismas daro išvadą, kad E. Ž. pagrįstai nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

60Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. plėšimus iš M. T. bei A. M., nuteistasis E. Ž. įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su N. B., abu atliko vykdytojų vaidmenis. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai konstatavo, jog tai yra apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.).

62Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kolegija sprendžia, jog E. Ž. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas buvo deklaratyvus procesinis veiksmas, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį, o ne pripažinti kaltę, padėti atskleisti nusikalstamas veikas. Tai patvirtina ir jo apeliacinio skundo teiginys, jog jis nedalyvavo M. T. apiplėšime. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas ne tik keitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bet viso proceso metu dangstė padarytų nusikaltimų bendrininkus teigdamas, kad neprisimena ir nematė kokius veiksmus jie atliko. Be to, apygardos teisme jis vengė duoti išsamius parodymus teigdamas, kad policijai davė bet kokius parodymus, kad viskas greičiau baigtųsi, nelabai pamena, nežino nusikaltimų padarymo aplinkybių ir t. t. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas savo parodymais tik iš dalies prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo šioje byloje priėmimo. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jis buvo indiferentiškas vykstančiam procesui, akivaizdžiai demonstravo nenorą daryti išvadas iš savo padarytų nusikalstamų veiksmų. Jo atsiprašymas buvo deklaratyvus, pasakytas tik siekiant sušvelninti gresiančią bausmę. Proceso metu nuteistasis kritiškai nevertino savo poelgių, visiškai neišgyveno dėl padarytų veiksmų, jų pasekmių bei nesistengė sušvelninti nusikalstamų veikų padarinių. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apygardos teismas pagrįstai nepripažino, jog nuteistojo E. Ž. elgesys atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus atsakomybę lengvinančiai aplinkybei keliamus reikalavimus. Jokių kitų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra, jų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir pats E. Ž.. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertino, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir paskyrė nuteistajam teisėtas ir teisingas bausmes už visas tris jo padarytas nusikalstamas veikas.

63Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

64Neturtine žala gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Žmogaus sveikata neabejotinai yra vertybė ir nuteistasis E. Ž., kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais smurtaudamas prieš K. G., tokiais neteisėtais savo veiksmais šį teisinį gėrį pažeidė. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiajam K. G. buvo padarytas apatinio žandikaulio dešinės pusės vainikinės ataugos lūžis, suduoti smūgiai į galvą ir kojas. Nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl žandikaulio lūžio daryta operacija. Jam teko gydytis ligoninėje, o reabilitaciją tęsti namuose. Dėl nuteistojo E. Ž. ir jo bendrininkų veiksmų nukentėjusysis ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir kitus nepatogumus. Jis negalėjo normaliai valgyti, jautė diskomfortą, turėjo praleisti pamokas, buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Be to, nukentėjusysis patyrė ir neigiamus psichologinius išgyvenimus, didelį stresą, baimę, emocinę depresiją, susirūpinimą dėl savo sveikatos ateityje (t. 2, b. l. 118, t. 7, b. l. 56-58). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į visas teisingam neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, t. y. ir nuteistojo E. Ž. jauną amžių, sveikatą, galimybę dirbti, jokio registruoto turto neturėjimą, teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas solidariai iš nuteistojo E. Ž. ir nuteistojo V. B. nukentėjusiojo K. G. naudai priteisti 1 800,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas ir pagrįstas, mažinti šios sumos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

65Esant aptartų aplinkybių visumai, nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas yra atmetamas.

66Dėl nuteistojo V. B. apeliacinio skundo

67Nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde nesutinkama su jo veikos, įvykdytos prieš K. G., kvalifikacija pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bei šiam nukentėjusiajam iš apelianto priteista neturtine žala. Apelianto teigimu, jis jokios fizinės jėgos prieš K. G. nenaudojo, žandikaulio jam nesulaužė.

68Kaip jau buvo minėta, bendrininkavimo atveju nebūtina, jog visi bendrininkai realizuotų visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, o įrankio, sudarančio BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį, turėjimas yra inkriminuojamas ir asmenims, kurie patys ginklo ar kito įrankio (pvz., peilio, kasteto) neturėjo, tačiau pritarė jo panaudojimui arba, jei ir nepritarė, bet matydami (suvokdami), kad veika vykdoma panaudojant atitinkamą įrankį, toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. B. teigia, jog fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Kolegija pažymi, kad ši apelianto gynybinė versija nėra nauja ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo įvertinta. Nagrinėjamu atveju nepasitvirtino nuteistųjų iškelta versija, kad jie neketino apiplėšti K. G., o tik su juo išsiaiškinti santykius. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visi trys nuteistieji, t. y. V. B., N. B. ir E. Ž., kartu priėjo prie nukentėjusiojo K. G., jį apsupo. Nuteistasis N. B. ant rankos pirštų užsimovė kastetą ir sudavė juo ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą po to, kai jis atsisakė atiduoti jam savo telefoną. Kartu buvę kiti du nuteistieji pritarė tokiam smurto naudojimui, nes nė vienas nepasišalino iš nusikaltimo vietos, atvirkščiai, jie aktyviais veiksmais prisidėjo prie daromo nusikaltimo. Nuteistasis E. Ž. pats ėmė naudoti smurtą prieš nukentėjusįjį, o V. B. panaudodamas jėgą nuvilko nukentėjusiajam striukę, kai pastarojo pasipriešinimas jau buvo palaužtas. Taigi, byloje nustatyta, kad nuteistieji veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vienas kito veiksmams, šių veiksmų tęsimu, kol buvo pasiektas tikslas), kiekvienas nuteistasis realizavo dalį kvalifikuotos plėšimo sudėties objektyviųjų požymių, t. y. visi trys suprato, kad kuria nukentėjusiajam grėsmingą, nesaugią situaciją, palaužia jo pasipriešinimą naudodami fizinį smurtą bei ginklą ir to siekė, turėdami tikslą pasisavinti nukentėjusiojo turtą. Ikiteisminio tyrimo metu tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis E. Ž. parodė, kad jie matė kaip N. B. užsimovė kastetą ant rankos pirštų ir juo sudavė nukentėjusiajam į veidą. Nuteistasis E. Ž. teisme savo parodymus pakeitė ir jau neigė matęs minėtą aplinkybę, tačiau būtent šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiojo ir nuteistojo N. B. parodymų turinys. Nuteistasis V. B. taip pat teigė nematęs, jog N. B. nukentėjusiajam smūgiavo pasinaudodamas kastetu. Vis dėlto šiuos apelianto parodymus paneigia apygardos teismo ištirtų įrodymų visuma. Iš pačių nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymų turinio matyti, kad nuteistasis V. B. betarpiškai dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, kartu su kitais nuteistaisiais buvo apsupęs nukentėjusįjį. Aplinkybę, kad nuteistasis N. B. maunasi kastetą pastebėjo tiek nuteistasis E. Ž., tiek nukentėjusysis. Pas nuteistąjį N. B. po jo sulaikymo buvo rastas kastetas, kurį nukentėjusysis atpažino kaip nusikaltimo įrankį (t. 2, b. l. 115-116), o tai patvirtina aplinkybę kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistieji nuo nukentėjusiojo ir vienas kito buvo nutolę nedideliu atstumu, taigi, kaip ir nukentėjusysis, galėjo įžiūrėti N. B. naudojamą ginklą. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad visi nuteistieji matė ir suvokė vienas kito atliekamus veiksmus bei jų prasmę. Jiems veikiant kartu, iš pradžių sudarius nukentėjusiajam K. G. bauginančią situaciją, o po to ir pakaitomis naudojant fizinį smurtą bei fizinę jėgą prieš nukentėjusį, jį apiplėšė, pagrobdami telefoną ir striukę, taip padarydami 1000,00 Lt/289,62 EUR turtinę žalą. Dėl to pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nenustatė nusikaltimo vykdytojo eksceso, taigi nuteistojo V. B. veika buvo teisingai kvalifikuota kaip bendrininkų grupės padarytas plėšimas panaudojant kastetą.

69Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais patvirtinta, kad V. B. veikdamas bendrininkų grupėje padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl yra materialiai atsakingas už nukentėjusiajam K. G. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu iš jo ir E. Ž. solidariai K. G. naudai pagrįstai priteista 1 800,00 Eur dydžio padarytos neturtinės žalos bei K. G. įstatyminio atstovo V. G. naudai 193,08 Eur turtinės žalos atlyginimas.

70Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, kolegija kaip nepagrįstą atmeta nuteistojo V. B. apeliacinį skundą.

71Dėl nuteistojo N. B. apeliacinio skundo

72Nuteistojo N. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, bei nepagrįstai nesivadovavo BK 92 straipsnio nuostatomis ir skyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę.

73Kaip jau buvo minėta, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra konstatuojama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju nuteistasis N. B. dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė tik dėl dalies nusikalstamų veikų, bet net ir tuomet siekė nuslėpti pagrobtą auksinę grandinėlę realizuoti padėjusį asmenį bei nusikaltimų bendrininkus, teigdamas, kad neprisimena nei jų, nei nusikalstamų veikų aplinkybių (t. 4, b. l. 109-110, 112-116, 122, 124-134). Jo parodymai teisme nebuvo išsamūs. Nuteistasis N. B. nurodė tik savo nusikalstamų veikų padarymo metu atliktus veiksmus, teigė, kad bendrininkų atliktų veiksmų nematė, o dalis nukentėjusiųjų meluoja. Be to, jis ir toliau slėpė iš D. S. pavogtą auksinę grandinėlę padėjusios parduoti merginos tapatybę nurodydamas, kad ją lombarde pardavė pats, nors šią versiją paneigia objektyvi bylos medžiaga. Taigi, apeliantas savo parodymais tik iš dalies prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo šioje byloje priėmimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu jis buvo indiferentiškas vykstančiam procesui, akivaizdžiai demonstravo nenorą daryti išvadas iš savo padarytų nusikalstamų veiksmų. Jo atsiprašymas buvo deklaratyvus, pasakytas tik siekiant sušvelninti gresiančią bausmę. Proceso metu nuteistasis neišgyveno dėl padarytų veiksmų, jų pasekmių, neatsiprašė visų nukentėjusiųjų, neteisėtus savo poelgius teisino jaunu amžiumi ir protinių gebėjimų stoka, be to, pats asmeniškai neatliko jokių veiksmų, siekiant sušvelninti padarytų veikų padarinius, keisti savo elgesį teigiama linkme. Dėl to apygardos teismas pagrįstai nepripažino, jog nuteistojo N. B. elgesys atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus atsakomybę lengvinančiai aplinkybei keliamus reikalavimus.

74Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Pažymėtina, kad juo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, tuo daugiau reikšmės tai turi skiriant bausmę. Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui priklausomai nuo bylos aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pripažinti lengvinančios aplinkybės buvimą tokiu atveju yra teismo teisė, bet ne pareiga. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tarp nukentėjusiųjų V. G., K. G. ir kaltinamojo N. B. atstovės pagal įstatymą L. B. 2015 m. sausio 14 d. buvo sudarytas susitarimas dėl iš viso 1 000,00 eurų dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 7, b. l. 36), tačiau šis susitarimas įvykdytas tik dalinai, visa sutarta žalos suma šiems nukentėjusiesiems nėra atlyginta, tuo tarpu atlygintoji dalis nėra ženkli. Duomenų, kad nukentėjusiajai A. R. nuteistasis N. B. ar jo įstatyminė atstovė būtų atlyginusi visą ar bent dalį padarytos žalos byloje nėra. N. B. kaltais veiksmais padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui taip pat neatlyginta net dalinai. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nepažeidė ir pagrįstai nenustatė nuteistojo N. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis savo noru atlygino ar pašalino nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

75Apeliantas N. B. skunde prašo vadovautis BK 92 straipsnio nuostatomis ir taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. BK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 92 straipsnio taikymas galimas tik esant nurodytų įstatymo numatytų sąlygų visumai. Be to, šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Skirdami bausmę nepilnamečiui teismai, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

76Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas taikyti BK 92 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė nuteistajam N. B. realią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs bylos medžiagą, apibūdinančią N. B., apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad jo charakteristika yra išimtinai neigiama. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už septynis apysunkius nusikaltimus nuosavybei, vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei ir vieną sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais. Nusikaltimai tyčiniai, padaryti siekiant savanaudiškų tikslų, dalis jų įvykdyti panaudojant fizinį ir psichologinį smurtą, o vienas – žalojantį šaltąjį ginklą, t. y. kastetą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad beveik visas nusikalstamas veikas, išskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, įvykdė bendrininkaudamas, atliko itin aktyvų vykdytojo vaidmenį. Nuteistojo N. B. elgesys tiek iki minėtų nusikalstamų veikų padarymo, tiek po jų, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Iki nusikalstamų veikų padarymo N. B. charakterizuojamas išimtinai neigiamai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad į policiją dominančių vaikų apskaitą jis įrašytas nuo 2010 m. balandžio 21 d. (t. 3, b. l. 120). Nors yra jauno amžiaus ir iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, tačiau Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu jis nuteistas už 2012 m. gruodžio 21 d. įvykdytą plėšimą. N. B. yra baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 112-113, 115). Iš Kauno jaunimo mokyklos pateiktų charakteristikų taip pat matyti, kad nuteistasis nebuvo linkęs lankyti pamokų, nuteistojo mama su mokymosi įstaigomis nebendradarbiavo (t. 3, b. l. 131-132). Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados pateiktos informacijos matyti, kad prieš nuteistąjį buvo pradėti net keli ikiteisminiai tyrimai, kurie buvo nutraukti vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A-3343 N. B. iki 2011 m. liepos 1 d. skirta minimali priežiūros priemonė. Nepaisant to, L. B. sūnaus elgesiui tinkamos įtakos nepadarė, jis toliau darė teisės pažeidimus, dėl ko 2012 m. liepos 31 d. buvo kreiptasi dėl vidutinės priežiūros priemonės N. B. skyrimo (t. 3, b. l. 139-140). Apelianto mama beveik keturiasdešimt kartų bausta už mažamečio N. B. padarytus teisės pažeidimus tarp kurių dominuoja smurtas prieš kitus vaikus, auksinių grandinėlių iš moterų ir kitos vagystės, mobiliųjų telefonų grobimas, alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimas (t. 3, b. l. 175-176, 190-198), o tai tik dar kartą patvirtina aplinkybę, kad motina savo sūnaus elgesiui jokios įtakos neturi. Tuo tarpu nuteistojo tėvas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o duomenų apie kitus asmenis, galinčius daryti nuteistojo elgesiui teigiamą įtaką byloje nėra. Kolegija pažymi ir tai, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas tik paskelbus jo paiešką, nes iki tol šaukimus atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą ignoravo (t. 4, b. l. 45-48). Nuteistojo netinkamas elgesys po nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo taip pat nepakito. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų jis charakterizuojamas neigiamai, kaip pasižymintis emocijų nevaldymu, sunkiai sukalbamas, ūmaus būdo. Be to, jis pasižymi ir subkultūriniais bruožais, kuriuos bando perteikti kitiems suimtiesiems, linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles (t. 7, b. l. 119-120). Be to, iš 2015 m. lapkričio 2 d. nuteistojo charakteristikos matyti, kad N. B., būdamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose suėmimo sąlygomis iš viso net septyniolika kartų buvo baustas už Suėmimo vykdymo režimų reikalavimų pažeidimus (penkiolika nuobaudų galiojančios šiai dienai, o penkios paskutinės nuobaudos paskirtos jau po skundžiamo apygardos nuosprendžio priėmimo). Visos šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo asmenybės vertybinę orientaciją ir jau susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas bei polinkį į delinkventinį elgesį. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo nepilnamečio N. B. asmenybės, jo kriminalinės praeities, elgesio prieš bei po nusikalstamų veikų padarymo, analizė rodo, kad BK 41 ir 80 straipsniuose numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti be realus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti BK 92 straipsnio nuostatų, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skirdamas nuteistajam realias laisvės atėmimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę, apygardos teismas be BK 92 straipsnio nuostatų įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir paskyrė apeliantui teisėtą bei teisingą bausmę. Esant nurodytų aplinkybių visumai nuteistojo N. B. apeliacinis skundas atmetamas.

77Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

79nuteistųjų E. Ž., V. B. ir N. B. apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. N. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180... 4. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis A. M.) dešimties mėnesių... 5. - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji D. S.) aštuonių mėnesių... 6. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusieji D. N. ir A. N.) vienerių... 7. - pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (nukentėjusieji K. G. ir V. G.) vienerių... 8. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis M. T.) aštuonių mėnesių... 9. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis A. K.) vienerių metų... 10. - pagal BK 254 straipsnio 2 dalį (nukentėjusysis A. K.) trejų metų laisvės... 11. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusieji E. R. ir A. R.) aštuonių... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi,... 13. E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 14. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis A. M.) dešimties mėnesių... 15. - pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (nukentėjusieji K. G. ir V. G.) vienerių... 16. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis M. T.) aštuonių mėnesių... 17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės... 18. V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 19. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusieji G. P. ir I. P.) vienerių... 20. - pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (nukentėjusieji K. G. ir V. G.) dvejų metų... 21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės... 22. Nuosprendžiu nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. R. iš N. B., o jam... 23. Tarp nukentėjusiųjų V. G., K. G. ir kaltinamojo N. B. atstovės pagal... 24. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. G. solidariai iš E. Ž. bei V. B.... 25. Nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui K. G. solidariai iš E. Ž. bei V. B.... 26. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš... 27. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš... 28. Nukentėjusiojo V. G. naudai iš E. Ž., V. B. ir nepilnamečio N. B., o jam... 29. Nukentėjusiosios A. N. naudai iš nepilnamečio N. B., o jam neturint turto ar... 30. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. K., tačiau apeliacinių skundų dėl... 31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 32. N. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 31... 33. Be to, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m.... 34. Be to, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m.... 35. Be to, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m.... 36. Be to, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m.... 37. Be to, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m.... 38. Be to, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 2 dalį jis nuteistas... 39. Be to, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2014 m.... 40. E. Ž. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės... 41. Be to, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m... 42. Be to, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m.... 43. V. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 31... 44. Be to, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2013 m.... 45. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo... 46. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo,... 47. Apeliantas taip pat nurodo, kad epizode dėl plėšimo iš K. G., jo veika turi... 48. Apeliantas taip pat nurodo, kad M. T. apiplėšime nedalyvavo. Veikos padarymo... 49. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo Kauno apygardos teismo 2015 m.... 50. Nuteistasis N. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo... 51. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę,... 52. Teismo posėdyje nuteistieji, nuteistųjų gynėjai, nuteistojo N. B.... 53. Apeliaciniai skundai atmetami.... 54. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek... 55. Dėl nuteistojo E. Ž. apeliacinio skundo... 56. Nuteistojo E. Ž. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos... 57. Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis E. Ž. nedalyvavo M. T.... 58. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 59. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nuteistojo veiką, įvykdytą prieš K.... 60. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, BK 25 straipsnio 2... 61. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 62. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos... 63. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 64. Neturtine žala gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius... 65. Esant aptartų aplinkybių visumai, nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas yra... 66. Dėl nuteistojo V. B. apeliacinio skundo... 67. Nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde nesutinkama su jo veikos, įvykdytos... 68. Kaip jau buvo minėta, bendrininkavimo atveju nebūtina, jog visi bendrininkai... 69. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais patvirtinta, kad V. B. veikdamas... 70. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, kolegija kaip nepagrįstą atmeta... 71. Dėl nuteistojo N. B. apeliacinio skundo... 72. Nuteistojo N. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas... 73. Kaip jau buvo minėta, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę... 74. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 75. Apeliantas N. B. skunde prašo vadovautis BK 92 straipsnio nuostatomis ir... 76. Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas taikyti BK 92... 77. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 79. nuteistųjų E. Ž., V. B. ir N. B. apeliacinius skundus atmesti....