Byla 1A-314-518/2018
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei, Arvydui Kuzminskui, nuteistajam L. D., gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui, nukentėjusiosioms B. Ž., V. Ž., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

3Iš L. D. priteista:

4- V. Ž. 8 600 Eur turtinės ir 25 765,44 Eur neturtinės žalos bei 2 500 Eur procesinių išlaidų atlyginimo;

5- D. Ž. 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

6- B. Ž. 20 000 Eur neturtinės žalos ir 1 300 Eur procesinių išlaidų atlyginimo;

7- R. Ž. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

8Taip pat iš L. D. priteistas išlaikymas D. Ž. kas mėnesį mokamomis 154,32 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki D. Ž. pilnametystės.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

101. L. D. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 01.20 val., bute, esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smogė vieną smūgį peiliu S. Ž. į krūtinės dešinę pusę, tarp IV ir V šonkaulio, vieną smūgį į krūtinės kairę pusę, vidurinės raktikaulinės linijos ir X, XI šonkaulių projekcijoje, ir vieną smūgį į kairio peties sritį, pereinant į pažasties sritį, tuo padarydamas jam durtines-pjautines kiaurymines krūtinės ląstos žaizdas su abiejų plaučių ir kepenų kairės skilties sužalojimu, dėl ko nuo ūminio vidinio ir išorinio nukraujavimo, durtinių-pjautinių kiauryminių krūtinės ląstos žaizdų su abiejų plaučių ir kepenų kairės skilties sužalojimu, S. Ž. mirė.

112. Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde prašo:

121) panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriame būtų teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, konflikto priežastis, įvertintos veikos paskatos, jų pavojingumas, nukentėjusiojo veiksmai ir jų indėlis nusikaltimo padarymui, taip pat būtų teisingai paskirta bausmė už padarytus veiksmus;

132) atnaujinti įrodymų tyrimą ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklausti L. D. ir liudytojus, kurių parodymuose yra prieštaravimų ir nutylėjimų.

142.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, visos kilusios abejonės buvo aiškinamos nuteistojo nenaudai, taip pažeidžiant esminius baudžiamosios teisės principus. Nuteistojo teigimu, apygardos teismas neįvertino jo parodymų dėl veikos, parodymus nepagrįstai atmetė, o vadovavosi išimtinai nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, neatsižvelgdamas į jų vienpusiškumą, galimą tendencingumą bei prieštaringumą, nors liudytojai ir nematė pačios veikos, o tik konflikto užuomazgas. Be to, visi liudiję asmenys yra nužudytojo S. Ž. giminaičiai ir pažįstami, dėl to suinteresuoti bylos baigtimi, griežtesniu nubaudimu ir didesnių civilinių ieškinių priteisimu. Anot apelianto, toks formalus veikos aplinkybių ištyrimas, paviršutiniškas įrodymų vertinimas neleido teismui nustatyti byloje tikrosios tiesos, tikrųjų konflikto paskatų, tai nulėmė per griežto nuosprendžio L. D. atžvilgiu priėmimą, paskiriant per griežtą bausmę ir civilinių ieškinių priteisimą, neatsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, visiškai nepasisakant dėl atlygintinos žalos dydžio.

152.2. Kaip teigiama skunde, iš skundžiamo nuosprendžio gali pasirodyti, jog konfliktas įvyko be priežasties, tiesiog be jokios dingsties L. D. paėmus peilį ir subadžius S. Ž., tačiau viskas vyko priešingai. Skunde cituojami L. D. parodymai apie įvykio aplinkybes, t. y. kad švenčiant gimtadienį L. D. pakvietė šokti S. Ž. uošvę D. S., tuo labai nepatenkintas buvo S. Ž., kuris nuolat replikavo, užgauliai žemino L. D.. Tai girdėjo D. S. ir S. Ž. žmona, o R. G. tuo metu buvo išėjusi ir to negirdėjo. Vėliau vakaro metu S. Ž. siūlė kartu išgerti, bet L. D. tuo metu gerti nenorėjo. Po kiek laiko pačiam L. D. pasiūlius išgerti, S. Ž. vėl pradėjo įžūliai kalbėti, įžeidinėti L. D.. Tačiau visos šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje nepaminėtos, nors ir turi esminę reikšmę, nes iš jų galima spręsti, dėl ko įvyko tarpusavio konfliktas. L. D. buvo įžeistas, paniekintas, pažemintas, iš jo tyčiotasi prie moterų, jam nepažįstamų žmonių ir taip jis buvo išprovokuotas. L. D. tvirtina, kad jau norint jam išeiti namo, jį vėl pradėjo užgaulioti S. Ž., todėl eidamas pro virtuvę jis pasiėmė peilį. Tuo metu R. G. atėmė peilį ir numetė ant spintelės. Matydamas S. Ž. keliamą grėsmę L. D. vėl pasiėmė peilį siekdamas atgrasyti S. Ž. nuo bet kokių smurtinių veiksmų. Visgi L. D. einant pro šalį, S. Ž. sugriebė jį ir jie kartu nugriuvo ant grindų. Tuo metu jokių kitų žmonių šalia nebuvo. Grumiantis ant žemės, jausdamas grėsmę savo gyvybei ir sveikatai L. D. peiliu sudavė smūgius S. Ž.. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu L. D. nurodė ne visas įvykio aplinkybes ar ne viską sugebėjo paaiškinti, skunde aiškinama tuo, jog L. D. buvo ištiktas streso dėl to, ką padarė ir gresiančios atsakomybės, be to, nenorėjo viešinti jam viešai išsakytus įžeidimus. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu net tyrėja L. D. aiškino, jog užteks tik prisipažinimo, kuris palengvins L. D. padėtį, o byla bus nagrinėjama pagreitinta tvarka. L. D. pasiryžimą viską papasakoti patvirtina ir tai, kad iš karto po nusikaltimo jis ėjo pasiduoti policijai, eidamas per miestą klausinėjo žmonių, kur yra policija.

162.3. Apeliantas nurodo, kad smūgių peiliu sudavimo metu jis buvo vertikalioje padėtyje. Pirmosios instancijos teismas nevertino sužalojimų išsidėstymo, pobūdžio, neapklausė teismo medicinos ekspertų. Nors iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimai S. Ž. galėjo būti padaryti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje, bet iš skundžiamo nuosprendžio galima spręsti, jog buvo durta stovinčiam žmogui be jokios priežasties, kas prieštarauja įvykių eigai ir sudaro klaidingą nuomonę dėl nužudymo motyvų. Vadovaujantis neteisingais liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, L. D. turėjo nusekti S. Ž. iš paskos ir tada suduoti smūgius peiliu jam į nugarą, bet pagal smūgių lokalizaciją yra priešingai. Visgi neapklausus teismo medicinos eksperto, specialisto trasologo, vienareikšmiškos išvados, kokioje padėtyje buvo suduoti smūgiai peiliu, daryti negalima. Vykusias grumtynes patvirtina dėl griuvimo ant grindų ant L. D. kelio atsiradusi kraujosruva (1 t., b. l. 196). Taip pat nebuvo atkreiptas dėmesys į liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų neatitikimą faktinėms aplinkybėms, nelogiškumą ir nenuoseklumą. Skunde akcentuojamos ir kitos skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodytos aplinkybės, t. y. kad neva įvykį matė V. Z. ir B. Ž., nors suduodant smūgius peiliu daugiau žmonių toje pačioje patalpoje nebuvo. Kiti asmenys galėjo matyti tik konflikto pradžią. Pagal V. Ž. parodymus išeitų, jog L. D. peilį prie stalo pasiėmė be jokios priežasties, nevykstant konfliktui, kas visiškai nelogiška. Akivaizdu, jog nukentėjusiosios parodymai melagingi, ji nutyli konfliktinį S. Ž. elgesį. Tuo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. davė parodymus apie L. D. ir S. Ž. grumtynes, per kurias net nukrito televizorius. Apie tai, kad neva nesant jokio konflikto L. D. su peiliu puolė S. Ž., nurodė ir D. S.. Įvertinus V. Ž. ir D. S. parodymus, taip pat atsižvelgus į skambučio Bendrajam pagalbos centrui išklotinę, matyti, jog policija buvo kviečiama jau vykstant konfliktui. Be to, pagal V. Z. parodymus, įėjusi į kambarį ji pamatė kraują, kaip nugriūna S. Ž. ir ant jo užvirsta drabužių džiovykla, t. y. lyg būtų durta stovinčiam S. Ž., bet tai netiesa. Nors liudytoja R. G. parodė, kad švenčiant tarp pobūvio dalyvių jokių konfliktų nebuvo, bet visgi pastebėjo, jog L. D. buvo suirzęs. Tinkamai neištyrus bylos rašytinės medžiagos, o tik ją pagarsinus, liko neįvertinta ir tai, kad analogiškas konflikto aplinkybes L. D. nurodė ne tik duodamas parodymus, bet ir akistatos su R. G. metu.

172.4. Apibendrinant skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas be jokio objektyvaus pagrindo nesivadovavo nuteistojo L. D. parodymais, kurie atitinka bylos medžiagą. Teismas, neįvertinęs nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų prieštaringumo, neatitikimo bylos medžiagai, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, remdamasis vien tik selektyviai atrinktais parodymų fragmentais, patvirtinančiais kaltinimą, nustatė tokią tariamai buvusią įvykių seką, kuri prieštarauja bylos aplinkybėms. Teismas nepagrįstai nepripažino įrodyta, kad S. Ž. užgauliai įžeidinėjo L. D., kuris dėl tokio provokuojančio S. Ž. elgesio labai susijaudinęs pastarąjį nužudė. Be to, grumtynių metu L. D. turėjo gintis nuo jį puolusio S. Ž.. Teismas ne tik ignoravo S. Ž. elgesį įvykio metu, bet ir nesiėmė priemonių nustatyti S. Ž. asmenybės, charakteristikos, galimo girtumo. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant S. Ž. dalyvavimą konflikte. Be to, visiškai nepagrįstai kaip galimą konflikto priežastį apygardos teismas įvardijo L. D. girtumą. Tokia teismo išvada yra formali. Nors negalima atmesti alkoholio įtakos kilusiam konfliktui, bet reikia atsižvelgti ir į L. D. kūno sudėjimą, pagal kurį esant nustatytam alkoholio kiekiui nėra pagrindo manyti, jog L. D. buvo praradęs nuovoką. Priešingai, neprarastą nuovoką patvirtina tai, kad L. D. po įvykio pats nuėjo į policiją. Be to, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika, turėtų būti keliamas klausimas dėl L. D. pakaltinamumo. Kita vertus, S. Ž. taip pat buvo vartojęs alkoholio, bet į tai teismas neatsižvelgė. Taip pat nuteistajam neaišku, ar kaip lengvinanti aplinkybė buvo įvertinta tai, jog L. D. ne tik prisipažino dėl nusikaltimo, bet ir nuoširdžiai gailisi.

182.5. Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme nuteistasis nurodo, kad padaręs nusikaltimą nebėgo ir nesislėpė, bet nuėjo į policiją, kiek galėjo prisiminti papasakojo visas įvykio aplinkybes, stengėsi padėti nukentėjusiųjų šeimai, jo iniciatyva nukentėjusiojo šeimai buvo pervesta pinigų, persiuntė atsiprašymą ir siūlė sumokėti už laidotuves. Be to, jis yra darbingo amžiaus, ūkininkauja, neturi jokių skolų, negyvena asocialiai, byloje buvo pateiktos trys teigiamos charakteristikos (3 t., b. l. 147, 148, 149), bet teismas įvertino tik vieną. Taigi, tinkamai neįvertinęs L. D. asmenybės nei iki nusikaltimo, nei po nusikaltimo apygardos teismas paskyrė sankcijoje numatytos bausmės vidurkį atitinkančią bausmę. Apelianto manymu, tokia bausmė viską prisipažinusiam asmeniui, padariusiam nors ir labai sunkų, bet atsitiktinio pobūdžio nusikaltimą, tuo labiau dėl didelio susijaudinimo, kurį sąlygojo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, yra per griežta. Iš esmės tokio dydžio bausmės atlikimas tęsis visą likusį aktyvų nuteistojo gyvenimą.

192.6. L. D. teigia, kad yra pasiryžęs atlyginti priteistą žalą ir sąžiningai tai darys, bet mano, jog nustatydamas atlygintinos žalos dydį teismas neįvertino visų aplinkybių. Nuosprendyje nėra motyvuota, kodėl atskiriems nukentėjusiesiems priteisti atitinkami žalos atlyginimo dydžiai, nenurodyta teismų praktika. Nurodoma, kad L. D. turi turto ir būtų atlyginęs nukentėjusiesiems žymiai didesnę žalą, jei nebūtų buvusios areštuotos jo banko sąskaitos. Teismas neįvertino, kad pats S. Ž. taip pat buvo neblaivus, jo elgesys turėjo įtakos kilusiems padariniams. Priteisiant turtinę žalą S. Ž. sutuoktinei buvo vertinamos būsimos, dar nepatirtos išlaidos, kas yra neteisinga. Be 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš L. D. priteistos ir periodinės išmokos S. Ž. dukrai iki jos pilnametystės, kas papildomai sudarys 22 000 Eur ir yra nepakeliama našta nuteistajam. Be to, kadangi L. D. turtas yra bendras su negalią turinčia sutuoktine, todėl siekiant nepažeisti jos interesų, nustatytinas protingumo kriterijus atitinkantis žalos atlyginimas.

203. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis L. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė, nukentėjusiosios B. Ž., V. Ž. ir jų atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

214. Nuteistojo L. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

22Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

235. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. D. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

246. Skundžiamu nuosprendžiu L. D. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad nužudė S. Ž.. Apeliaciniame skunde L. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriame būtų teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, konflikto priežastis, įvertintos veikos paskatos, jų pavojingumas, nukentėjusiojo veiksmai ir jų indėlis nusikaltimo padarymui. Apeliantas neneigia durdamas peiliu mirtinai sužalojęs S. Ž., bet nurodo tai padaręs būdamas labai susijaudinęs dėl pastarojo provokuojančio elgesio, užgauliai įžeidinėjant L. D., be to, grumtynių metu nuteistasis turėjo gintis nuo jį puolusio S. Ž.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji L. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

257. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. BK 130 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Taip pat turi būti vertinami kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai, konflikto prielaidos, jo eiga, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgiama į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju, į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-604/2005, Nr. 2K-288/2006, Nr. 2K-155/2007, Nr. 2K-723/2007, Nr. 2K-271/2008, Nr. 2K-130/2009, Nr. 2K-155/2009, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-226/2011, Nr. 2K-189/2013 ir kt.). Šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusysis S. Ž. įvykio metu elgėsi neteisėtai ar itin įžeidžiančiai L. D. atžvilgiu, taip sukeldamas pastarojo staigų didelį susijaudinimą.

267.1.1. Nuteistasis L. D. apklaustas pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai. Nuteistasis parodė, kad įvykio vakarą su pažįstama R. G. buvo svečiuose pas D. S., kur vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko į namus grįžo D. S. dukra V. Ž. su vyru S. Ž.. Pastarasis be jokios priežasties pradėjo įžeidinėti L. D., vadino seniu, kabinėjosi prie jo dainavimo, šokimo ir pan. Nuteistasis stengėsi į tai nekreipti dėmesio, tačiau tokios nepažįstamo asmens išsakomos replikos jam buvo užgaulios. Vėliau vakarojant bei vartojant alkoholinius gėrimus S. Ž. ir toliau įžeidinėjo L. D., vadino „gaidžiu“, „lochu“. Nuteistasis dėl to įsižeidė, nuo stalo paėmė peilį, norėdamas S. Ž. pagąsdinti, tačiau peilis iš jo buvo atimtas. Po to šventės dalyviai išsiskirstė, nuteistasis taip pat nutarė eiti namo, tačiau toliau stovėjęs S. Ž. dar kartą jį pavadino „gaidžiu“ ir liepė dingti iš buto. L. D. susierzinęs ir supykęs priėjo prie S. Ž., pastarasis pačiupo už nuteistojo rūbų, partrenkė ant žemės, jie pradėjo grumtis. Tada L. D. iš kažkur paėmė peilį ir netaikydamas į konkrečias kūno vietas dūrė S. Ž. keletą kartų. Vėliau į patalpą įėjus V. Z. ir pradėjus šaukti, jis atsikvošėjo ir išėjo iš namo. Nuteistasis paaiškino, kad nesiekė S. Ž. mirties, tačiau dėl išgerto didelio alkoholio kiekio (0,7 l degtinės) ir pykčio dėl įžeidimo nesuvaldė savo veiksmų (t. 3, b. l. 152-154).

277.1.2. Tokia nuteistojo pateikta įvykių versija iš dalies prieštarauja L. D. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2017 m. rugsėjo 10 d. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, L. D. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. su pažįstama R. G. buvo svečiuose pas D. S. ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau grįžęs šeimininkės žentas S. Ž. pradėjo prie visko kabinėtis, reikšti nepasitenkinimą, tačiau asmeniškai L. D. nieko nesakė. Nuteistasis į tai nekreipė dėmesio. Po kurio laiko dauguma svečių išėjo, L. D. liko dviese su S. Ž.. Staiga pastarasis be jokios priežasties puolė L. D., nuteistasis matė, kad rankose jis turi virtuvinį peilį. Nuteistasis pamatęs peilį pradėjo grumtis, abu pargriuvo ant žemės. Nugriuvęs ant žemės, nuteistasis atėmė iš S. Ž. peilį ir dūrė jam į krūtinės sritį. L. D. mano, kad viskas įvyko dėl to, jog pats buvo neblaivus, tačiau S. Ž. išprovokavo jį puldamas peiliu (t. 2, b. l. 88-89).

287.1.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo pozicija dėl įvykio eigos, nukentėjusiojo S. Ž. elgesio ir priežasčių, nulėmusių smurtinius L. D. veiksmus pastarojo atžvilgiu, buvo nenuosekli. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu L. D. parodė, kad S. Ž. vakaro eigoje pradėjo reikšti nepasitenkinimą, tačiau prie nuteistojo žodžiais nesikabinėjo, o vėliau be priežasties su peiliu puolė L. D.. Taigi, nuteistasis nenurodė, jog S. Ž. įvykio metu elgėsi itin įžeidžiančiai L. D. atžvilgiu, tačiau tvirtino, kad nukentėjusysis jį užpuolė. Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme L. D. parodė, kad S. Ž. įvykio metu nuolat šaipėsi iš jo, vadino necenzūriniais žodžiais, dėl ko nuteistasis įsižeidė ir supyko. Vienu metu siekdamas pagąsdinti S. Ž. nuteistasis buvo paėmęs peilį, tačiau jis iš L. D. buvo atimtas. Vėliau jau norint nuteistajam eiti namo, nukentėjusysis S. Ž. dar kartą jį įžeidė ir L. D. priėjus pačiupo už nuteistojo rūbų bei partrenkė ant žemės. Toks L. D. parodymų nenuoseklumas apeliaciniame skunde aiškinamas tuo, kad nuteistasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvo ištiktas streso dėl to, ką padarė, ir gresiančios atsakomybės, be to, nenorėjo viešinti jam viešai išsakytų įžeidimų. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus, tačiau šioje nutartyje aptarta L. D. parodymų kaita įgalina nuteistojo parodymus, kurie taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis, vertinti kaip neatitinkančius kitų byloje ištirtų įrodymų. Nuteistasis negalėjo logiškai paaiškinti savo parodymų kaitos priežasčių. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos nuteistojo parodymus ir dėl to, kad jie prieštarauja liudytojų bei nukentėjusiųjų, buvusių įvykio vietoje, nuosekliems parodymams.

297.2.1. Nukentėjusioji V. Ž. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. pobūvio pas juos namuose metu nebuvo jokių pykčių, barnių. Nukentėjusysis S. Ž. prie nieko nesikabinėjo, nelaidė jokių replikų ir nesakė jokių įžeidžiančių žodžių nuteistajam L. D.. Sėdint prie stalo L. D. be jokios priežasties netikėtai nuo stalo pasiėmė stalinį peilį ir laikė stipriai suspaudęs kumštyje. Ji liepė padėti peilį, S. Ž. taip pat tam pritarė. Tačiau L. D. pečiu stumdė S. Ž.. V. Ž. ir jos mama D. S. paprašė S. Ž. eiti miegoti, palydėjo jį į mamos miegamąjį, o pačios išbėgo į kiemą kviesti policijos. Būnant kieme išgirdo, kaip V. Z. šaukia, kad S. Ž. jau negyvas (t. 3, b. l. 156-157).

307.2.2. Liudytoja D. S. apklausta pirmosios instancijos teisme nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes kaip ir V. Ž., parodė, kad visą vakarą jokių konfliktų nei tarp vieno nebuvo. Vienu metu išgirdo, kaip jos dukra V. Ž. liepė padėti L. D. rankoje laikomą stalinį peilį. D. S. taip pat paprašė padėti šį peilį, tačiau L. D. neklausė. Tada liudytoja paprašė R. G., kad ji pabandytų iš nuteistojo paimti peilį, o pati nuėjo pasiimti telefono, kadangi ruošėsi skambinti į policiją, nes įtarė, jog kažkas gali įvykti negero dėl tokio L. D. elgesio. Nueidama kartu su V. Ž. paprašė S. Ž. eiti miegoti, dukra palydėjo pastarąjį iki miegamojo. Pasiėmusi telefoną pamatė, kad L. D. rankoje laiko didelį peilį ir eina miegamojo link, kur prieš tai nuėjo nukentėjusysis S. Ž.. Ji su dukra V. Ž. išbėgo į lauką kviesti policijos (t. 3, b. l. 159-161).

317.2.3. Liudytoja V. Z. apklausta pirmosios instancijos teisme taipogi parodė, kad pobūvio metu, kol ji nenuėjo miegoti, viskas buvo gerai, visi linksminosi, jokių konfliktų nebuvo. Po kurio laiko būdama savo kambaryje ji išgirdo triukšmą ir nubėgo į savo dukros D. S. miegamąjį. Prie lovos stovėjo L. D., kuris kažką laikė rankoje. Tuo metu nukentėjusysis S. Ž. nukrito ant grindų, o ant jo užvirto drabužių džiovykla, aplink visur buvo kraujo. Liudytoja nubėgo prie nukentėjusiojo ir nematė, kaip L. D. pasišalino iš kambario (t. 3, b. l. 161-162).

327.2.4. Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad visi liudiję asmenys yra nužudytojo S. Ž. giminaičiai ir pažįstami, dėl to suinteresuoti bylos baigtimi, griežtesniu nubaudimu ir didesnių civilinių ieškinių priteisimu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusioji V. Ž. (nužudytojo sutuoktinė), liudytojos D. S. (nužudytojo sutuoktinės motina) ir V. Z. (nužudytojo sutuoktinės močiutė) buvo artimais ryšiais susijusios su S. Ž.. Tačiau šių asmenų parodymai atitinka ir jokiais ryšiais su S. Ž. nesusijusios liudytojos R. G. parodymus. Pastaroji įvykio metu buvo L. D. draugė ir kartu su nuteistuoju taipogi dalyvavo aptariamame pobūvyje. Liudytoja R. G. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad švenčiant tarp pobūvio dalyvių jokių konfliktų nebuvo. Liudytoja negirdėjo, kad kas būtų įžeidęs L. D.. Taip pat nematė, kad S. Ž. savo elgesiu, žodžiais būtų supykdęs nuteistąjį. Vėliau R. G. pastebėjo, kad L. D. yra suirzęs, tačiau pastarasis dėl to nieko nepaaiškino. Bandydama jį išsivesti namo, pamatė, kad jis paėmė peilį. Ji atėmė iš L. D. peilį, padėjo virtuvėje ant spintelės ir iš karto išėjo namo (t. 3, b. l. 157-159).

337.2.5. Taigi, priešingai nei nuteistasis L. D., visi kiti pobūvyje dalyvavę asmenys – nukentėjusioji V. Ž., liudytojos D. S., V. Z. ir R. G. – parodė, kad vakaro eigoje tarp svečių jokių konfliktų nebuvo ir kad nužudytasis S. Ž. nuteistojo L. D. neįžeidinėjo bei prie jo nesikabinėjo. Šių asmenų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (t. 1, b. l. 53-54, 55-56, 82-83, 84-85, 87-88, 102-103), parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 89-95, 104-114), tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra jokio pagrindo. Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios V. Ž., liudytojų D. S., V. Z. ir R. G. parodymai yra prieštaringi ir turėjo būti vertinami kritiškai, tačiau šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiosios V. Ž. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų. Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai ir S. Ž. paprašius L. D. padėti peilį, tarp pastarųjų įvyko grumtynės, o ji su D. S. išbėgo į kiemą kviesti policijos. Tuo tarpu apklausta pirmosios instancijos teisme V. Ž. parodė, kad jai ir S. Ž. paprašius L. D. padėti peilį, nukentėjusioji palydėjo S. Ž. iki miegamojo ir su D. S. išbėgo į kiemą kviesti policijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam galėjo turėti reikšmės įvairūs faktoriai: užduodamų klausimų, detalizuojant nukentėjusiosios parodymus, tikslumas, nuo įvykio praėjęs laiko tarpas, nukentėjusiosios psichologinė būsena ir kt. Teisėjų kolegija daro neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiosios V. Ž. parodymai savo esme yra vienodi ir nuoseklūs. Nukentėjusioji aiškiai nurodė pobūvio eigą, kad S. Ž. jokiais veiksmais L. D. neįžeidė ir su juo nekonfliktavo. Be to, V. Ž. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai sutampa su liudytojų D. S., V. Z. ir R. G. nuosekliais parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių šie asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį L. D. tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jų parodymais netikėti, kadangi jie sutampa tarpusavyje, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

347.3. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis S. Ž. prieš užpuolimą būtų atlikęs neteisėtus ar itin įžeidžiančius veiksmus, kurie galėtų sukelti nuteistajam L. D. didelį susijaudinimą (fiziologinį afektą). Tiriamo įvykio metu nukentėjusysis ginklo ar kitokio grėsmę galinčio kelti daikto neturėjo, nuteistojo nepuolė, tarp šių asmenų nebuvo kilęs joks konfliktas, jie iki šio įvykio nebuvo pažįstami. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, dėl nuteistojo neteisingai įvertintos aplinkos pastarajam nesaikingai vartojant alkoholį ir nesant objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis įžeidė L. D., nėra pagrindo pripažinti, jog S. Ž. buvo nužudytas nuteistajam L. D. labai susijaudinus. Taigi, šiuo atveju nuteistojo L. D. veiką perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį nėra jokio teisinio pagrindo.

358. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas ir dėl būtinosios ginties situacijos. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010).

368.1. Šiuo atveju, nors nuteistasis L. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad susierzinęs ir supykęs priėjo prie S. Ž., pastarasis pačiupo už nuteistojo rūbų, partrenkė ant žemės bei jie pradėjo grumtis, tačiau byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų. Nukentėjusioji V. Ž., liudytojos D. S. ir R. G. nematė paties L. D. smurtinių veiksmų atlikimo momento, tačiau parodė, kad nuteistasis buvo agresyviai nusiteikęs. V. Ž. ir D. S. matė, kad sėdėdamas prie stalo L. D. laikė tvirtai sugniaužęs virtuvinį peilį, pečiu stumdė nukentėjusįjį S. Ž., jo buvo prašoma padėti peilį. Vėliau R. G. bandydama nuteistąjį išsivesti namo, pamatė, kad jis paėmė peilį. Ji atėmė iš L. D. peilį, padėjo virtuvėje ant spintelės. Tačiau nuteistasis nenurimo, liudytoja D. S. matė, kaip pastarasis, laikydamas didelį peilį ėjo miegamojo link, kur prieš tai nuėjo nukentėjusysis S. Ž.. D. S. kartu su V. Ž. išbėgo į kiemą kviesti policijos. Liudytoja V. Z. matė jau tik nuteistojo smurtinių veiksmų pabaigą, t. y. kaip nukentėjusysis S. Ž. po patirtų sužalojimų krito ant grindų, o L. D. stovėjo šalia. Taigi, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, jog S. Ž. bandė suduoti, sudavė kokius nors smūgius ar kaip kitaip smurtavo prieš L. D.. Nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Dėl šios priežasties nuteistajam nebuvo būtinybės nuo tokio kėsinimosi gintis. Nors apžiūros metu ant L. D. kelių priekinių paviršių buvo aptiktos kraujosruvos (t. 1, b. l. 196), tai neginčijamai nepatvirtina, kad nukentėjusysis S. Ž. užpuolė nuteistąjį L. D. ir kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

379. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smogė du smūgius peiliu S. Ž. į krūtinę ir vieną smūgį į kairio peties sritį. L. D. veiksmai buvo valiniai, sąmoningi, atlikti per trumpą laiko tarpą, sužalojimai padaryti tikslingai, t. y. į gyvybei svarbią vietą – krūtinę, nukentėjusiojo mirtis įvyko staiga. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, L. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad peilį naudoti jis buvo išmokęs tarnaudamas kariuomenėje. Šie L. D. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, nors ir neblaivus, tačiau suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog du kartus durdamas peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą (krūtinę), kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir šių padarinių norėjo. Taigi, L. D. nužudė S. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia.

3810. Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. D. veiksmus įvertino kaip nužudymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nors specialisto išvadoje Nr. M278/2017(06) nurodyta, kad sužalojimai S. Ž. galėjo būti padaryti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje (t. 1, b. l. 184-187), tačiau pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina, jog tarp nuteistojo L. D. ir nužudytojo S. Ž. vyko grumtynės. Todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju nuteistojo padėtis suduodant smūgius nukentėjusiajam neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

39Dėl bausmės.

4011. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam L. D. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam L. D. baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

4111.1. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. žmogaus mirtį, nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. L. D. neteistas (t. 2, b. l. 10), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 11-15), ūkininkauja (t. 2, b. l. 16), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 2, b. l. 7), charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 147-149), atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos iki skundžiamos nuosprendžio priėmimo (t. 4, b. l. 33) ir bylą perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (t. 4, b. l. 78-80). Pirmosios instancijos teismas L. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

4211.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam L. D. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskyrė sankcijos vidurkį atitinkančią laisvės atėmimo bausmę 11 metų, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.

43Dėl civilinių ieškinių.

4412. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. D. nurodo, kad nustatydamas atlygintinos žalos dydį teismas neįvertino visų aplinkybių, nuosprendyje nėra motyvuota, kodėl atskiriems nukentėjusiesiems priteisti atitinkami žalos atlyginimo dydžiai. Apelianto nuomone, kadangi jo turtas yra bendras su negalią turinčia sutuoktine, todėl siekiant nepažeisti jos interesų, nustatytinas protingumo kriterijus atitinkantis žalos atlyginimas.

4513. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji B. Ž. ir R. Ž., kurie yra nužudytojo S. Ž. tėvai, pareiškė civilinį ieškinį 80000 Eur (po 40000 Eur kiekvienam) neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 11-14). Nukentėjusioji V. Ž., kuri yra nužudytojo S. Ž. sutuoktinė, ir D. Ž., kuri yra nužudytojo S. Ž. dukra, atstovaujama įstatyminės atstovės V. Ž., pareiškė civilinį ieškinį 8600 Eur turtinei bei 150000 Eur (po 75000 Eur kiekvienai) neturtinei žalai atlyginti, taip pat dėl išlaikymo priteisimo D. Ž., kas mėnesį mokant 154,32 Eur periodines išmokas nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki jos pilnametystės (t. 3, b. l. 78-82). Apygardos teismas nukentėjusiųjų B. Ž., R. Ž. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo L. D. priteisė jiems po 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiųjų V. Ž., D. Ž. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo L. D. priteisė V. Ž. 8600 Eur turtinės ir 25765,44 Eur neturtinės žalos atlyginimo, D. Ž. 40000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat iš L. D. priteistas išlaikymas D. Ž. kas mėnesį mokamomis 154,32 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki jos pilnametystės.

4614. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai V. Ž. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos teiktų paslaugų (43,44 Eur), už po S. Ž. nužudymo likusio kraujo išvalymą (363 Eur) dydis yra paremtas nukentėjusiosios pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 3, b. l. 86, 94-95), jis yra realus ir pagrįstas.

4714.1. Atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis ir kapo sutvarkymu, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis – jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios V. Ž. patirtos S. Ž. laidojimo išlaidos (karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų ir kt.) yra paremtos nukentėjusiosios pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 3, b. l. 87-93), šis turtinės žalos dydis (iš viso 1207,68 Eur) yra realus ir pagrįstas.

4814.2. Nukentėjusioji V. Ž. civiliniame ieškinyje taip pat prašė iš L. D. priteisti būsimas kapo sutvarkymo išlaidas. Nukentėjusioji šią turtinę žalą grindė 2017 m. rugsėjo 20 d. sudaryta darbų atlikimo sutartimi su M. J. individualia įmone dėl kapavietės sutvarkymo darbų. Pagal šią sutartį bendra vykdomų darbų kaina yra 7090 Eur (t. 3, b. l. 96). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors būsimos kapavietės sutvarkymo išlaidos yra patvirtintos dokumentais, tačiau jų dydis, atsižvelgiant į CK 6.291 straipsnio 1 dalį, neatitinka protingumo kriterijaus, kelis kartus viršija teismų praktikoje įprastomis ir vidutinėmis pripažįstamas išlaidas, todėl turi būti sumažintas. Iš teismų praktikos matyti, kad paprastai teismų priteisiamos mažesnės kapo sutvarkymo išlaidos negu nagrinėjamoje byloje prašė nukentėjusioji V. Ž.. Vienoje baudžiamojoje byloje kapo sutvarkymo išlaidos sumažintos iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018); kitoje baudžiamojoje byloje – iki 5000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2011); dar kitoje byloje priteista suma – 6145,64 Lt visai turtinei žalai atlyginti, t. y. kapavietės sutvarkymui ir laidojimo išlaidoms) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380/2008). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką dėl kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimo, realią ekonominę situaciją Lietuvoje (įvedus naują valiutą (Eur), prekės ir paslaugos brango, kainoms įtaką darė ir infliacija), daro išvadą, kad įprastomis, vidutinėmis ir CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytą protingumo kriterijų atitinkančiomis kapo sutvarkymo išlaidomis laikytina 3500 Eur suma. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra pakankamas atlyginimas už įprasto, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymą.

4914.3. Nukentėjusioji V. Ž. civiliniame ieškinyje taip pat prašė iš L. D. priteisti būsimas išlaidas, reikalingas bažnyčios aukoms už 11 mišių iki metų laiko nuo S. Ž. žūties – iš viso 200 Eur. Pagal teismų praktiką atlyginamos tik būtinosios laidojimo išlaidos, o įvairios religinės ar tradicinės apeigos praėjus dideliam laiko tarpui nuo mirties nėra būtinosios laidojimo išlaidos ir priklauso išimtinai nuo mininčiųjų valios, todėl nėra kompensuojamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. Ž. civiliniame ieškinyje prašomos atlyginti išlaidos, reikalingos bažnyčios aukoms už 11 mišių iki metų laiko nuo S. Ž. žūties, nėra būtinos laidojimo išlaidos, todėl iš nuteistojo L. D. neturi būti priteistos.

5014.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis dėl nukentėjusiajai V. Ž. iš nuteistojo L. D. priteistos turtinės žalos atlyginimo keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), nustatant, kad nukentėjusiosios V. Ž. patirta ir atlygintina turtinė žala sudaro iš viso 5114,12 Eur (43,44 Eur (Valstybinės teismo medicinos tarnybos teiktos paslaugos) + 363 Eur (už po S. Ž. nužudymo likusio kraujo išvalymą) + 1207,68 Eur (laidojimo išlaidos) + 3500 Eur (kapo sutvarkymo išlaidos). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji V. Ž. gavo 304 Eur laidojimo pašalpą, atitinkamai mažintinas šiai nukentėjusiajai priteistinos turtinės žalos dydis.

5114.5. Nukentėjusioji V. Ž. civiliniame ieškinyje taip pat prašė iš L. D. priteisti išlaikymą D. Ž. kas mėnesį mokamomis 154,32 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki jos pilnametystės. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Nepilnamečiai vaikai visais atvejais, t. y. nepriklausomai nuo jų turtinės padėties ir kitų sąlygų, turi teisę gauti iš tėvų išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), atitinkamai vieno iš tėvų mirties atveju turi teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, 3K-3-495/2009). S. Ž. nužudymo dieną (2017 m. rugsėjo 10 d.) šis dydis buvo 380 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644). D. Ž. yra nužudytojo dukra (t. 3, b. l. 84) ir pagal įstatymą turėjo teisę į išlaikymą iš tėvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nužudytojo S. Ž. pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą ir orientacinis šios pareigos dydis šioje byloje turi teisinę reikšmę vertinant vaiko patirtą žalą dėl maitintojo netekimo. Byloje nėra duomenų, kad S. Ž. iki žūties nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką. Nukentėjusioji V. Ž. pateikė duomenis apie savo ir nužudytojo S. Ž. gautas darbines pajamas, kurios bendrai sudarė vidutiniškai 1091 Eur (S. Ž. – vidutiniškai 771 Eur, V. Ž. – vidutiniškai 320 Eur) (t. 3, b. l. 98-99). S. Ž. dalis bendrose šeimos pajamose sudarė 71 procentą. Taigi, nužudytojo S. Ž. išlaikymo nepilnametei dukrai dalis iš 380 Eur proporcingai buvo 270 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, atėmęs D. Ž. gaunamą 115,68 Eur našlaitės pensiją (t. 3, b. l. 100), pagrįstai iš nuteistojo L. D. priteisė išlaikymą D. Ž. kas mėnesį mokamomis 154,32 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki jos pilnametystės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis priteistas išlaikymo dydis nėra per didelis ir yra pakankamas nepilnametės D. Ž. poreikiams patenkinti.

5215. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

5315.1. Nukentėjusieji B. Ž. ir R. Ž. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sūnaus S. Ž. nužudymo patyrė didžiulę netektį, dvasinį skausmą, emocinį stresą, jiems sutriko miegas, kankina nerimas. B. Ž. nuolat vartoja raminamuosius vaistus, lankosi pas gydytoją dėl potrauminio streso sindromo. R. Ž., kuris yra neįgalus, sustiprėjo sveikatos sutrikimai, laikosi aukštas kraujospūdis. Nukentėjusiuosius su sūnumi siejo labai stiprūs emociniai, socialiniai ryšiai, jie kasdien matydavosi, S. Ž. dalyvavo jų gyvenime, padėjo ūkio darbuose bei buities reikaluose, rūpinosi jų kultūringu laisvalaikiu (t. 3, b. l. 11-14). Nukentėjusioji B. Ž. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad su sūnumi labai gerai sutarė, su juo bendraudavo kiekvieną dieną, S. Ž. buvo pagrindinis pagalbininkas, padėjo ūkininkauti. Dėl sūnaus netekties labai išgyvena, jaučia didžiulį sielvartą, nuolat geria vaistus (t. 3, b. l. 155). Nukentėjusysis R. Ž. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad su sūnumi jį siejo stiprus ryšys, per savaitę kelis kartus susitikdavo. S. Ž. padėjo ūkininkauti, remontuoti pastatus. Jaučia didelį skausmą dėl sūnaus mirties, kankina nemiga, pakilo kraujospūdis, dėl to nuolat reikia gerti vaistus (t. 3, b. l. 155-156).

5415.2. Nukentėjusioji V. Ž. civiliniame ieškinyje nurodė, kad S. Ž. buvo pavyzdingas vyras ir tėtis, rūpinosi šeimos pilnaverčiu ir visapusišku gyvenimu bei labai mylėjo jas su dukra. Juos siejo labai stiprūs emociniai ryšiai, jie kartu planavo ateitį, šeimos pagausėjimą, nuosavo būsto įsigijimą. Netekus S. Ž., neįmanoma įgyvendinti šių kartu kurtų planų ir tinkamai gyventi. Dėl sutuoktinio nužudymo nukentėjusiajai sutriko miegas, ji patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus. Dėl emocinės depresijos V. Ž. kreipėsi į gydytojus, nes neteko gyvenimo prasmės. Išgyventos dvasinės kančios neišvengiamai paveiks V. Ž. ir jos dukros gyvenimą, jos bus susirūpinusios ne tik dėl S. Ž. nužudymo, bet ir dėl savo ateities bei išlikimo (t. 3, b. l. 78-82). Nukentėjusioji V. Ž. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad po S. Ž. nužudymo ją kankina nemiga, jos su dukra blogai jaučiasi, dukra vis klausia apie tėtį. Po įvykio V. Ž. prireikė psichologo pagalbos, ji geria raminamuosius vaistus. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad tarp S. Ž. ir jų dukros buvo labai glaudus ryšys, jis ja labai rūpinosi (t. 3, b. l. 156-157).

5515.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo L. D. nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji B. Ž., R. Ž., V. Ž. ir D. Ž. patyrė neturtinės žalos. Iš aptartų aplinkybių galima daryti išvadą, kad nukentėjusiųjų B. Ž., R. Ž., V. Ž. ir D. Ž. santykiai su nužudytuoju S. Ž. buvo labai artimi. Šiuo atveju tyčiniais nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – nukentėjusieji B. Ž. ir R. Ž. staiga ir netikėtai neteko sūnaus, kuris padėdavo ūkio darbuose, buityje, V. Ž. – sutuoktinio, D. Ž. – tėvo, be kurio neįmanoma įgyvendinti kartu kurtų ateities planų. Tokia smurtinė mirtis nukentėjusiesiems neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, kančias ir sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą, neigiamai paveikė jų gyvenimą. Dėl S. Ž. nužudymo nukentėjusieji neteko artimo ryšio, šiltų santykių.

5615.4. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas iš L. D. nukentėjusiesiems B. Ž., R. Ž., V. Ž. ir D. Ž. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgus į nuteistojo L. D. amžių (61 m.), jo turtinę padėtį (L. D. turtas yra bendras su negalią turinčia sutuoktine), taip pat į tai, kad iš nuteistojo priteistas ir pakankamai didelis turtinės žalos atlyginimas, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos dydis (iš viso 105 765,44 Eur) yra neadekvatus, aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams bei turėtų būti sumažintas. Dėl nurodytos priežasties skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), nustatant, jog nukentėjusiųjų B. Ž. bei R. Ž. patirta ir atlygintina neturtinė žala sudaro po 10 000 Eur, nukentėjusiosios V. Ž. – 15 000 Eur, nukentėjusiosios D. Ž. – 20 000 Eur. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis šiems nukentėjusiesiems yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431-746/2015, 2K-421-511/2016, 2K-44-648/2016, 2K-9-697/2017 ir kt.).

5715.5. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis L. D. atlygino dalį žalos, t. y., 2018 m. kovo 27 d. mokėjimu 4234,56 Eur neturtinės žalos V. Ž. (t. 4, b. l. 33), 2018 m. birželio 13 d. mokėjimu po 5000 Eur neturtinės žalos D. Ž. ir V. Ž. (t. 4, b. l. 80), 2018 m. birželio 14 d. mokėjimais po 2500 Eur neturtinės žalos B. Ž. ir R. Ž. (t. 4, b. l. 78-79), atitinkamai mažintinas šiems nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydis.

58Dėl proceso išlaidų atlyginimo.

5916. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų B. Ž. ir V. Ž. atstovas advokatas V. Vasilionokas pateikė prašymą iš nuteistojo L. D. priteisti nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Buvo pateikti pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios B. Ž. ir V. Ž. atstovui advokatui V. Vasilionokui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo po 500 eurų (t. 4, b. l. 81-82).

6016.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, į tai, su kokiomis skundžiamo nuosprendžio nustatytomis aplinkybėmis apeliaciniu skundu nesutinkama, kokias nuosprendžio dalis prašoma naikinti ar keisti, kokio sudėtingumo byla, kiek užtruko pateikto apeliacinio skundo paruošimas, jo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme bei kitas aplinkybes.

6116.2. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis L. D., jame buvo keliami klausimai dėl nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės ir priteistų civilinių ieškinių. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl civilinių ieškinių. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiųjų atstovas advokatas V. Vasilionokas dalyvavo apeliacinės instancijos dviejuose teismo posėdžiuose, kurių metu įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų atstovo teiktų teisinių paslaugų apimtis apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelė – nukentėjusiųjų atstovas atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą nepateikė, su baudžiamosios bylos medžiaga buvo iš anksto susipažinęs, kadangi kaip nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ši byla taip pat nėra sudėtinga ar didelės apimties – apeliaciniame skunde nebuvo keliami sudėtingi įstatymo taikymo klausimai, byla buvo nagrinėta dėl vienos nusikalstamos veikos, kurią padarė vienas nuteistasis, bylą sudaro 4 tomai. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad už nukentėjusiųjų atstovo paslaugas apeliacinės instancijos teisme prašoma priteisti 1000 Eur suma yra pernelyg didelė, neproporcinga šio proceso sudėtingumui, bylos trukmei bei advokato atliktam darbui. Todėl ši suma turi būti atlyginta iš dalies, t. y. iš nuteistojo L. D. priteisiant po 250 Eur (iš viso 500 Eur) nukentėjusiųjų B. Ž. ir V. Ž. turėtų proceso išlaidų advokatui.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

63Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti.

64V. Ž. iš L. D. priteistos atlyginti turtinės žalos dydį sumažinti iki 4810,12 Eur, o neturtinės žalos dydį – iki 5765,44 Eur.

65D. Ž. iš L. D. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį sumažinti iki 15000 Eur.

66B. Ž. iš L. D. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį sumažinti iki 7500 Eur.

67R. Ž. iš L. D. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį sumažinti iki 7500 Eur.

68Iš L. D. priteisti V. Ž. ir B. Ž. po 250 Eur už atstovo teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme

69Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš L. D. priteista:... 4. - V. Ž. 8 600 Eur turtinės ir 25 765,44 Eur neturtinės žalos bei 2 500 Eur... 5. - D. Ž. 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;... 6. - B. Ž. 20 000 Eur neturtinės žalos ir 1 300 Eur procesinių išlaidų... 7. - R. Ž. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.... 8. Taip pat iš L. D. priteistas išlaikymas D. Ž. kas mėnesį mokamomis 154,32... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 10. 1. L. D. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 01.20 val., bute,... 11. 2. Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde prašo:... 12. 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį ir priimti... 13. 2) atnaujinti įrodymų tyrimą ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka... 14. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka... 15. 2.2. Kaip teigiama skunde, iš skundžiamo nuosprendžio gali pasirodyti, jog... 16. 2.3. Apeliantas nurodo, kad smūgių peiliu sudavimo metu jis buvo vertikalioje... 17. 2.4. Apibendrinant skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog pirmosios... 18. 2.5. Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme nuteistasis... 19. 2.6. L. D. teigia, kad yra pasiryžęs atlyginti priteistą žalą ir... 20. 3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis L. D. ir jo gynėjas... 21. 4. Nuteistojo L. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 22. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.... 23. 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 24. 6. Skundžiamu nuosprendžiu L. D. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį... 25. 7. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 26. 7.1.1. Nuteistasis L. D. apklaustas pirmosios instancijos teisme savo kaltę... 27. 7.1.2. Tokia nuteistojo pateikta įvykių versija iš dalies prieštarauja L.... 28. 7.1.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo pozicija dėl įvykio eigos,... 29. 7.2.1. Nukentėjusioji V. Ž. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė,... 30. 7.2.2. Liudytoja D. S. apklausta pirmosios instancijos teisme nurodė iš... 31. 7.2.3. Liudytoja V. Z. apklausta pirmosios instancijos teisme taipogi parodė,... 32. 7.2.4. Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad visi liudiję asmenys... 33. 7.2.5. Taigi, priešingai nei nuteistasis L. D., visi kiti pobūvyje dalyvavę... 34. 7.3. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, byloje nenustatyta, jog... 35. 8. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas ir dėl būtinosios ginties... 36. 8.1. Šiuo atveju, nors nuteistasis L. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė,... 37. 9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,... 38. 10. Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 39. Dėl bausmės. ... 40. 11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos... 41. 11.1. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį... 42. 11.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios... 43. Dėl civilinių ieškinių.... 44. 12. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. D. nurodo, kad nustatydamas... 45. 13. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji B. Ž. ir R. Ž., kurie yra... 46. 14. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens... 47. 14.1. Atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis ir kapo... 48. 14.2. Nukentėjusioji V. Ž. civiliniame ieškinyje taip pat prašė iš L. D.... 49. 14.3. Nukentėjusioji V. Ž. civiliniame ieškinyje taip pat prašė iš L. D.... 50. 14.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis dėl... 51. 14.5. Nukentėjusioji V. Ž. civiliniame ieškinyje taip pat prašė iš L. D.... 52. 15. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis... 53. 15.1. Nukentėjusieji B. Ž. ir R. Ž. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl... 54. 15.2. Nukentėjusioji V. Ž. civiliniame ieškinyje nurodė, kad S. Ž. buvo... 55. 15.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 56. 15.4. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas iš L. D.... 57. 15.5. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis L. D. atlygino dalį žalos, t.... 58. Dėl proceso išlaidų atlyginimo. ... 59. 16. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų B. Ž. ir... 60. 16.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 61. 16.2. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis L. D., jame buvo... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 63. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti.... 64. V. Ž. iš L. D. priteistos atlyginti turtinės žalos dydį sumažinti iki... 65. D. Ž. iš L. D. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį sumažinti iki... 66. B. Ž. iš L. D. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį sumažinti iki... 67. R. Ž. iš L. D. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį sumažinti iki... 68. Iš L. D. priteisti V. Ž. ir B. Ž. po 250 Eur už atstovo teisines paslaugas... 69. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....