Byla 2-1862/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu, trečiasis asmuo UAB „Elektra visiems“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turto atžvilgiu, civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Litgrid“ ieškinį atsakovui J. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu, trečiasis asmuo UAB „Elektra visiems“.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (actio Pauliana), prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovo J. L. ir trečiojo asmens UAB „Elektra visiems“ sudarytą paskolos sutartį ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo J. L. trečiojo asmens UAB „Elektra visiems“ naudai 569 848,11 Lt sumą. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (569 848,11 Lt sumai) atsakovo J. L. atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė paskolos sutartį, pagal kurią iš trečiojo asmens atsakovui nesąžiningu būdu buvo perduota daugiau nei 0,5 mln. litų. Ieškovas yra trečiojo asmens kreditorius, trečiasis asmuo yra faktiškai nemokus ir neturi lėšų ar turto, į kurį ieškovas galėtų nukreipti savo reikalavimus, o tokios sutarties sudarymas suponuoja tolimesnį trečiojo asmens finansinės būklės blogėjimą. Atsakovo atžvilgiu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes ieškinio reikalavimo suma šio atsakovo atžvilgiu jam laikytina didele. Atsakovas turi didelių skolų kitiems kreditoriams, kurių naudai yra taikyta atsakovo turto hipoteka, kas sumažina ieškovo galimybes išsiieškoti iš atsakovo turto.

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovo AB „Litgeid“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo netenkino.

6Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties, prašydamas minėtą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Nurodė, kad teismas nevertino ieškovo pateikto rašytinio įrodymo, patvirtinančio paskolos pagal sudarytą paskolos sutartį suteikimo faktą, t.y. AB „Elektra visiems“ patvirtinimą, kad UAB „Elektra visiems“ atsakovui yra suteikęs paskolą 569 848,11 Lt sumai, yra visos sąlygos, būtinos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, t.y. ieškovo AB „Litgrid“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui (569 848,11 Lt) areštavo atsakovui J. L. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai - atsakovo J. L. turtą ir (ar) turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui bei esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant perduoti pinigines lėšas ar kitą turtą tretiesiems asmenims, bei leido atsakovui iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti 2 000 Lt, o taip pat atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

9Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, priimdamas 2014 m. liepos 28 d. nutartį, neįvertino, jog ieškovas kartu su ieškiniu yra pateikęs teismui UAB „Elektra visiems“ 2014-03-25 raštą antstoliui A. N., kuriame pats trečiasis asmuo pripažįsta, jog J. L. yra suteikęs 569 848,11 Lt dydžio paskolą. Šis dokumentas nors ir neįrodo pinigų perdavimo momento, vis dėlto, įvertinus jį kartu su pateikta paskolos sutartimi, sudaro prielaidą manyti, kad UAB „Elektra visiems“ suteikė J. L. 569 848,11 Lt dydžio paskolą. Šie duomenys bei atskirajame skunde nurodyti motyvai nagrinėjamos bylos stadijoje leidžia spręsti dėl ieškinio prima facie pagrįstumo. Be to, ženkli 569 848,11 Lt ieškinio suma, įvertinus, kad reikalavimas yra reiškiamas fiziniam asmeniui, taip pat sudaro prielaidas abejoti atsakovo finansiniu pajėgumu dėl pareikšto reikalavimo, o taip pat ir abejoti galimai palankaus ieškovui teismo būsimo sprendimo tinkamu įvykdymu.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu atsakovas J. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

  1. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi apelianto atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui tikėtinai nepagrindus savo ieškinio reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti ieškovo pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jei atlikęs tokį vertinimą teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos Apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Byloje patikimų duomenų, kad UAB „Elektra visiems" pagal 2014 m. vasario 10 d. paskolos sutartį apeliantui yra suteikęs 569 848,11 LTL dydžio paskolą, tiesioginių įrodymų apie tai, kokio dydžio paskola yra nesumokėta, nėra. Todėl nustačius, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai preliminariai leidžia manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs su ieškiniu pateiktą ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prima facie įvertinęs ieškovo reikalavimus bei pateiktus įrodymus, 2014 m. liepos 28 d. nutartyje konstatavo, kad pagal LR CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimus ieškovo ieškiniui tenkinti nagrinėjamoje byloje tikėtino pagrindo nėra bei atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.
  2. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, nes pripažįstamas sudarytu nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (LR CK 6.870 str. 2 d.). Todėl konkrečių paskolos teisinių santykių tarp trečiojo asmens UAB „Elektra visiems" ir apelianto pagal paskolos sutartį konstatavimui yra reikalingi įrodymai apie faktiškai šio sandorio pagrindu paskolos davėjo paskolos gavėjui perduotus pinigus. Taip pat, vertinant ieškinio pagrįstumą, yra svarbu nustatyti, ar atsakovas yra atlikęs paskolos (ar jos dalies) apmokėjimo veiksmus. Jei paskola bent iš dalies yra grąžinta, atitinkamai mažėja ir galimai ieškovo pažeistų teisių mastas, tačiau teismas to nesiaiškino.
  3. Ginčijama nutartis yra nepagrįsta, nes buvo priimta pirmosios instancijos teismui vadovaujantis išimtinai tik ieškovo pateiktas įrodymais, kurie yra neobjektyvūs, netikslūs ir neišsamūs. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio reikalavimais, ieškovas turėjo pareigą kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti duomenis apie apelianto galimą finansinį nepajėgumą ateityje atsiskaityti su trečiuoju asmeniu UAB „Elektra visiems", apie apelianto turimas pradelstas skolas kitiems kreditoriams ar vykdomus jo atžvilgiu išieškojimus, apie apelianto turtą, apie ketinimus jį paslėpti ir taip vengti paskolos UAB „Elektra visiems" grąžinimo. Vietoj šių aktyvių įrodinėjimo veiksmų ieškovas apsiribojo tik į bylą pateiktais pirminiais duomenimis apie trečiojo asmens UAB „Elektra visiems“ pagal paskolos sutartį apeliantui suteiktos paskolos dydį ir apelianto prisiimtą įkaito davėjo statusą užtikrinant savo sutuoktinės B. L. prievolės, kurios įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, įvykdymą. Nurodytų įrodymų apie ieškovo deklaruojamą apelianto galimą finansinį nepajėgumą ateityje atsiskaityti su trečiuoju asmeniu UAB „Elektra visiems" akivaizdžiai nepakanka.
  4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, vadovavosi netiksliais įrodymais apie paskolos sutarties pagrindu apelianto turimos skolos trečiojo asmens UAB „Elektra visiems" naudai dydį. Apeliantas, apmokėdamas trečiojo asmens UAB „Elektra visiems" įsipareigojimus kitiems asmenims, gautą paskolą nuolat dalimis periodiškai grąžina jau nuo 2014 m. kovo 31 d., nors pagal Paskolos sutarties 1 punktą paskolos grąžinimo terminas yra nustatytas 2019 m. gruodžio 31 d. Atskirojo skundo pateikimo metu likusi skola yra 495 466,02 Lt.
  5. Teismas ginčijama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones apelianto turtui, nesant realios grėsmės (lot. periculum in mora), kad galimai ieškovui palankaus teismo galutinio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės apelianto atžvilgiu nebūtų pritaikytos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl toks pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus jų, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Ieškovas ieškinyje iš esmės nepateikė jokių aiškių argumentų, įrodymų ar bent tikėtinų duomenų, kad apeliantas ėmėsi veiksmų paslėpti jam priklausantį turtą ar perleisti jį ar kitų veiksmų, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad apeliantas sieks apsunkinti galimą išieškojimą vykdant būsimą teismo sprendimą.
  6. Teismas nurodo, kad 569 848,11 Lt dydžio ieškovo ieškinio suma apeliantui yra ženkli. Pažymėtina, kad didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti, ją taikydamas teismas turi įvertinti dydį ne absoliučiu jos dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t.y. ar tam konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai esama įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, pagal šiam turtui taikomus apribojimus, pagal gaunamas pajamas, pagal turimus įsipareigojimus kreditoriams yra didelė, konstatuojama, kad reikalavimo sumos dydis patvirtina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką ir subjektyviuoju aspektu. Ieškovas jokių bent preliminarių duomenų apie apelianto galimą finansinį nepajėgumą ateityje atsiskaityti su trečiuoju asmeniu UAB „Elektra visiems" ar ieškovu, apie apelianto turimas pradelstas skolas kitiems kreditoriams ar vykdomus jo atžvilgiu išieškojimus, apie jo turtą, apie ketinimus jį paslėpti ir taip vengti skolos trečiajam asmeniui UAB „Elektra visiems" ar ieškovui grąžinimo, nepateikė.
  7. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė Lietuvos Respublikos Hipotekos registro išrašą, iš kurio matyti, kad apeliantas, užtikrindamas savo sutuoktinės B. L. prievolių kreditoriui kredito unijai „Memelio taupomoji kasa" įvykdymą, yra įkeitęs jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ir bendrosios nuosavybės teise su sutuoktine valdomą pagalbinio ūkio pastatą (pirtį - daržinę). Tačiau pats teismas 2014 m. liepos 28 d. nutartyje yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog apeliantas su savo kreditoriais yra nustatęs sutartinę hipoteką tam tikram apelianto turtui taip pat dar nereiškia, kad apeliantas negalės įvykdyti savo įsipareigojimų ir grąžinti paskolos. B. L. prievolės kredito unijai „Memelio taupomoji kasa" įvykdymo terminas sueina 2015 m. rugpjūčio 1 d., todėl šiai dienai nėra jokios pagrįstos grėsmės, kad iš apeliantui priklausančio turto gali būti priverstinai išieškota B. L. skola ir tokiu būdu sumažės apelianto turto apimtis.
  8. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos ir neproporcingos. Ginčijama nutartimi pritaikytas apelianto turto areštas 569 848,11 Lt sumai viršija pagal paskolos sutartį apelianto turimų finansinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui UAB „Elektra visiem” dydį (495 466,02 Lt).

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Litgrid“ prašo jo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas savo 2014 m. liepos 28 d. nutartį, tinkamai įvertino ieškovo ieškinio prima facie pagrįstumą bei jį patvirtinančius įrodymus bei pagrįstai sprendė, kad egzistuoja sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinio turinys ir su juo pateikti įrodymai prima facie patvirtina ieškovo reikalavimų pagrįstumą, t. y. leidžia konstatuoti tikimybę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, pagal pareikštą ieškinį galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
  2. Ieškovas savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išsamiai nurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, detalizuodamas eilę reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtina ne tik preliminarų ieškinio pagrįstumą, tačiau ir egzistuojančią grėsmę, kad, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, t.y. kad UAB „Elektra visiems", būdama faktiškai nemoki, sudarė paskolos sutartį su UAB „Elektra visiems" direktoriumi (atsakovu), tikėtinai turint vienintelį tikslą – nesąžiningu būdu atsakovui iš skolininko (bendrovės) pervesti pinigines lėšas, žinant, kad įmonei gresia bankrotas; paskolos sutartimi buvo iš esmės pažeisti UAB „Elektra visiems" kreditorių, įskaitant ieškovą, interesai; paskolos sutartis sudaryta nesant prievolės sudaryti tokios sutarties ir pan.
  3. Atsakovo atsiliepimo teiginiai suponuoja nepagrįstą atsakovo siekį perkelti jam tenkančią įrodinėjimo naštą ieškovui (CPK 178 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju įrodinėjimo našta tarp šalių paskirstoma taip, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti savo ieškinio tikėtiną (prima facie) pagrįstumą bei riziką teismo sprendimo įvykdymui, tačiau atsakovui, siekiančiam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, tenka pareiga paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Todėl atsakovo teiginys, jog pareigą įrodyti, kokia konkreti suma atsakovui buvo perduota pagal Paskolos sutartį ir (ar) kokia suma buvo grąžinta, turi išimtinai tik ieškovas, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius: paskolos sutarties sudarymo faktą; paskolos sutarties įvykdymo faktą – paskolos davėjo UAB „Elektra visiems" patvirtinimą antstoliui, kad bendrovė atsakovui yra suteikusi paskolą, kurios dydis lygus 569 848,11 Lt.
  4. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog jis yra skolingas mažesnę sumą, nei nurodyta ieškinyje. Su atskiruoju skundu pateiktas paties atsakovo, veikiančio įmonės vardu, pasirašytas 2014 m. rugpjūčio 18 d. raštas, kuriame nurodytos tariamos paskolos sutarties vykdymo aplinkybės (grąžinta paskolos dalis), laikytinas abejotinos įrodomosios vertės dokumentu. Byloje esantis rašytinis įrodymas – įmonės vardu veikiančio atsakovo pasirašytas raštas antstoliui byloja, kad atsakovo įsipareigojimų suma UAB „Elektra visiems" yra 569 848,11 Lt, o jokių duomenų apie dalinį paskolos grąžinimą minėtame dokumente nėra. Tik po to, kai atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jis parengė minėtą 2014 m. rugpjūčio 19 d. raštą, kuriame nurodyta nauja su paskolos vykdymu susijusi aplinkybė – tariamas dalies paskolos grąžinimas.
  5. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, yra tikėtina tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-307/2008 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą dėl sumos, viršijančios 0,5 mln. Lt, priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad taisyklė, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl byloje turi būti nustatyta, jog ieškovo ieškiniu reikalaujama suma konkrečiam atsakovui, įvertinus jo turtinę padėtį, konkrečiu laiku, konkrečioje situacijoje iš tikrųjų yra didelė, t. y. yra didelė ex facto, o ne in abstracto. Kaip teisingai nutartyje pažymėjo teismas, nagrinėjamo ginčo atveju ieškinio reikalavimo suma atsakovo atžvilgiu jam laikytina didele, kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, o tokiam asmeniui pinigų suma, viršijanti 0,5 mln. Lt, yra akivaizdžiai didelė.
  6. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas nepagrindė, jog atsakovas ketina paslėpti jam priklausantį turtą ir (ar) imtis kitų veiksmų, kad išvengtų prievolės UAB „Elektra visiems" vykdymo. Praeityje atlikti atsakovo veiksmai pakankamai aiškiai indikuoja, kad jis yra linkęs elgtis nesąžiningai, o tai lemia riziką dėl galimo nesąžiningo turto slėpimo ir (ar) išvaistymo. Be to, remdamasis ieškovo pareiškimu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtos atsakovo veiklos (didelės vertės sukčiavimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 182 str. 2 d.) (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00715-14).
  7. Atsakovas teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka CPK 145 str. numatyto ekonomiškumo principo, nes ieškinio suma yra didesnė už atsakovo įsipareigojimus UAB „Elektra visiems“, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes (CPK 178 str.).

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apelianto atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti apeliacijos ribas, taip pat absoliučių bylos nagrinėjimo pagrindų byloje nenustatyta.

16Atskirasis skundas netenkintinas

17Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

18Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

19Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

20Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį apeliantui dėl paskolos sutarties, sudarytos tarp atsakovo J. L. ir trečiojo asmens UAB „Elektra visiems“, pripažinimo negaliojančia ir restitucijos, priteisiant iš atsakovo J. L. trečiojo asmens UAB „Elektra visiems“ naudai 569 848,11 Lt sumą, taikymo. Pirmosios instancijos teismas pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinąsias apsaugos priemones – apelianto nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei turtinių teisių areštą. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, visų pirma, vadovaujasi aplinkybe, kad teismas prima facie neįvertino ieškinio pagrįstumo. Kaip minėta, tuo atveju, jei ieškovas tikėtinai nepagrindžia pareikšto ieškinio reikalavimo, laikinosios apsaugos priemonės iš esmės negali būti taikomos. Pažymėtina, kad teismas tokiu atveju tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t.y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų, taip pat juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas procesiniu teisiniu aspektu. Ieškovas nurodė ieškinyje savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus (kaip paskolos sutartį, paskolos davėjo UAB „Elektra visiems" patvirtinimą antstoliui, kad bendrovė atsakovui yra suteikusi paskolą, kurios dydis lygus 569 848,11 Lt ir pan.), kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, tai atliekama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti teise pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. Todėl nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013).

21Apeliantas taip pat teigia, kad neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, kadangi apeliantas nuolatos gražina paskolą dalimis (nors paskolos gražinimo terminas nėra suėjęs), byloje nėra duomenų, jog apeliantas ketintų imtis veiksmų, siekdamas paslėpti jam priklausantį turtą ar jį perleisti kitiems asmenims, ieškinio suma apeliantui nėra ženkli. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Priešingai, byloje yra duomenų, jog apeliantas, užtikrindamas savo sutuoktinės B. L. prievolių kreditoriui kredito unijai „Memelio taupomoji kasa" įvykdymą, yra įkeitęs jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir bendrosios nuosavybės teise su sutuoktine valdomą pagalbinio ūkio pastatą (pirtį - daržinę), o tai tik padidina sprendimo neįvykdymo grėsmę, juo labiau, kad apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo sutuoktinė B. L. tinkamai vykdo savo įsipareigojimus kreditoriui kredito unijai „Memelio taupomoji kasa“. Taigi, neturint duomenų apie apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtą, negalima spręsti, kad jo turtinė padėtis yra gera, o pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė. Taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas, apelianto argumentas, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes minimaliomis sąnaudomis (CPK 3 str. 1 d.). Todėl apelianto turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui, nes būtent apeliantas, siekdamas įrodyti savo mokumą, taigi, išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010). Pažymėtina, kad nors byloje nėra duomenų, jog atsakovas ketintų perleisti nekilnojamąjį turtą ar kitaip siektų apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimus, yra nukreiptos siekiant užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, susijusios su pareikštais reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas leido atsakovui iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kiekvieną mėnesį naudoti po 2000 Lt, taip pat atsiskaityti pagal ginčijamą prievolę, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

22Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų, o jų netaikius galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

23Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (actio Pauliana), prašydamas... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovo AB... 6. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi panaikino... 9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, priimdamas 2014 m. liepos 28 d.... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu atsakovas J. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Litgrid“ prašo jo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. Atskirasis skundas netenkintinas... 17. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui... 18. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje... 19. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines... 20. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį apeliantui dėl paskolos... 21. Apeliantas taip pat teigia, kad neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo... 22. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 23. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 24. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti...