Byla 2-1083-236/2016

Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arko AG“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arko AG“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-3945-565/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arko AG“ ieškinį atsakovei SIA AKMENOGLES dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Arko AG“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės SIA AKMENOGLES 71 382,05 USD skolą ir 6 424,38 USD delspinigių (viso 71 043,12 Eur) , 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012-11-06 šalys sudarė sutartį Nr. 035 ARK-AKG LV 2012, kurios pagrindu ieškovė atsakovei tiekė akmens anglį, o atsakovė įsipareigojo už ją sumokėti, tačiau įsipareigojimo neįvykdė.

5Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir (ar) kilnojamojo turto areštą 77 806,43 JAV dolerių ribose. Šį prašymą grindė didele ieškinio suma bei aplinkybe, jog atsakovė galimai neturi lėšų, 1,5 metų su ieškove neatsiskaito, yra rizika, kad turtą, gautas lėšas ar prekes atsakovė gali nesąžiningai perleisti.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2016-03-30 nutartimi ieškovės UAB „Arko AG“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

8Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad ieškinys atsakovės atžvilgiu yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas, tačiau pažymėjo, kad nors ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir pakankamai didelės sumos, šie faktai patys savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės sunkią finansinę padėtį, duomenų apie atsakovės nemokumą arba kitų įrodymų, patvirtinančių grėsmę, kad ji nevykdys teismo sprendimo. Iš ieškovės pateikto atsakovės balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos už 2014 m. negalima daryti vienareikšmės išvados, kad atsakovei kaip juridiniam asmeniui ieškinio reikalavimų suma (76 711,23 JAV USD) šiuo metu yra didelė ir atsakovė neturėtų lėšų sumokėti galimai teismo priteistinos skolos ieškovei. Atsakovės 2014-12-31 balanso duomenimis, ji turėjo 92 921 Eur apyvartinių lėšų, 89 436 Eur santaupų, o trumpalaikes kreditorines skolas sudarė 100 382 Eur, tačiau duomenų, kad atsakovės turtas 2015 m. žymiai sumažėjo ir įsiskolinimų padaugėjo, ieškovė nepateikė.

9Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovė ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdama išvengti skolos ieškovui mokėjimo, ar tyčia blogina savo turtinę padėtį, turimą turtą perleidinėja tretiesiems asmenims, tokiu būdu sunkindama ieškovei galimybę patenkinti finansinius reikalavimus. Aplinkybė, kad atsakovė 1,5 metų su ieškove neatsiskaito, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė yra nesąžininga, nes byloje yra tik ieškovės nurodytos aplinkybės dėl skolos, tačiau nėra žinomi atsakovės argumentai dėl ieškinio pagrįstumo. Todėl ieškovės argumentai dėl atsakovės galimo teismo sprendimo nevykdymo atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.).

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Ieškovė UAB „ Arko AG“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-03-30 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodoma, kad atsakovė turėjo 89 436 Eur santaupų, kadangi akivaizdu, jog piniginių lėšų ji turėjo tik 961 Eur, o 89 436 Eur suma yra įmonės atsargų suma. Tai reiškia, jog atsakovės turtą sudaro atsargos ir pinigai bei iš debitorių gautinos sumos, viso 92 921 Eur.
2. Trumpalaikiai atsakovės įsipareigojimai yra 100 382 Eur, nuosavos lėšos neigiamos, įmonė vykdo apyvartą, tačiau su ieškove neatsiskaito. Iš to galima spręsti, kad įmonė gaunamas iš pardavimo lėšas slepia ar vykdo kitus veiksmus, kurie gali pasunkinti teismo sprendimo įvykdymui riziką.
3. Ieškovė pateikė teismui pakankami įrodymų, pagrindžiančių grėsmę dėl būsimo sprendimo įvykdymo: skolininkė be pagrįstos priežasties ilgiau kaip pusantrų metų vėluoja vykdyti savo pinigines prievolės, nors prievolės įvykdymo terminas yra pakankamas; nors ieškovė ir nurodo, kad skolininkė dalį skolos apmokėjo, tačiau teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad skolininkė prievoles vykdo itin vangiai, kas taip pat patvirtina, kad sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
4. Iš atsakovės turimo 100 382 Eur įsiskolinimo didžiąją dalį sudaro skola ieškovei. Šios sumos mokėjimo terminas yra praleistas ir tai galimai sudaro prielaidas spręsti, jog atsakovė yra nemoki.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės UAB „Arko AG“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

15CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

17Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Arko AG“ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą iš esmės grindžia didele ieškinio suma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vien pareikšto piniginio reikalavimo suma šiuo atveju nesuponuoja būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012; 2013 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 2-1724/2013, 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. e2-1507-330/2015). Grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti prievolių vykdymo, tačiau tokių duomenų ar pagrįstų prielaidų ieškovė teismui nepateikė.

19Iš esmės visi apeliantės argumentai, įrodinėjant grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, susiję su teismui pateiktais atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais, tačiau, kaip matyti iš jų turinio, šie dokumentai nėra išduoti oficialios juos tvarkančios institucijos, todėl teismas turi pagrindą abejoti jų originalumu. Be to, net ir vertinant pateiktus dokumentus, kaip atspindinčius realią atsakovės turtinę padėtį, kaip nurodo pati ieškovė – atsakovės turtas 2014 m. pabaigoje sudarė 92 921 Eur, kas yra daugiau nei ieškovės ieškiniu reiškiama suma. Tuo tarpu ta aplinkybė, jog tik mažą šio turto dalį sudaro grynieji pinigai, priešingai nei teigia apeliantė, situacijos nekeičia. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė vykdo ūkinę veiklą, dėl ko nagrinėjamu atveju didelę įrodomąją reikšmę turėtų šiuo metu egzistuojanti atsakovės turtinė padėtis, tačiau tokios informacijos ieškovė teismui nepateikė. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog pakankamai svarių argumentų pagrindžiančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ieškovė nepateikė, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.

20Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2016-04-29 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3945-565/2016 ieškovės UAB „Arko AG” ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės SIA AKMENOGLES ieškovės UAB „Arko AG” naudai 70 286,85 JAV dolerių skolą, 6 424,38 JAV dolerių delspinigius, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 76 711,23 JAV dolerių sumą nuo 2016-02-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 1 710 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu sprendimas už akių yra įsiteisėjęs. Dėl šios priežasties laikytina, jog prasidėjus sprendimo vykdymo stadijai nebėra tikslinga kalbėti apie teismo laikinųjų apsaugos priemonių, kurios skirtos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taikymą. Šiuo atveju ieškovui, siekiančiam realaus skolos išieškojimo reikia imtis veiksmų, nustatytų teismo sprendimo vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis, o ne teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, skirtų būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, instituto pagalba.

21Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

22Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.