Byla e2A-1133-513/2018
Dėl testamento nuginčijimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovėms I. M. ir Z. M., trečiajam asmeniui notarei V. M. dėl testamento nuginčijimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė G. M. prašė teismo pripažinti negaliojančiu S. M. 2011-08-20 sudarytą testamentą Nr. VM9-3082, panaikinti 2011-12-01 paveldėjimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį, pripažinti, kad I. M. ir Z. M. neturi teisės paveldėti S. M., mirusio ( - ), turto.

82.

9Nurodė, kad S. M. ginčijamu testamentu visą savo turtą bei turtines teises paliko savo motinai I. M. Testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas testatoriaus gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), Klaipėda. I. M. paveldėjimo teisę 2011-12-01 pirkimo–pardavimo sutartimi už 1000 Lt pardavė Z. M.

103.

11Ieškovės teigimu, tėvui 2010-11-02 diagnozuotas ( - ), 2011-06-10 dėl skausmų paskirtas trimadolis, o nuo 2011-07-15 – trimadolis ir diazepamas, 2011-08-08 – morfinas. Mano, kad testatorius galėjo nesuvokti atliekamų veiksmų esmės ir prasmės, negalėjo savarankiškai ir sąmoningai suformuoti ir išreikšti tikrosios savo valios, testamento sudarymo metu jo sveikatos būklė dėl staigiai progresuojančios ūmios onkologinės ligos ir vartojami vaistai galėjo turėti įtakos jo valiai. Mano, kad atsakovės Z. M. ir I. M. veikė nesąžiningai, savo naudai, paveikė testatoriaus valią sudaryti testamentą, apgaule įtikindamos, kad jis pasveiks, ir siekė eliminuoti ieškovę iš paveldėtojų rato, o notarė neišsiaiškino tikrosios testatoriaus valios.

124.

13Atsakovės I. M. ir Z. M. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad testamento turinys testatoriui buvo suprantamas ir aiškus, nes jis, suvokdamas savo veiksmų pasekmes, laisva valia ir nieko neverčiamas padarė patvarkymą notarės akivaizdoje, o būtent visą savo turtą bei daiktines teises paliko savo motinai I. M.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas.

176.

18Teismas nustatė, kad ieškovė yra testatoriaus dukra, jos motinos ir tėvo santuoka nutraukta 2008 m. Testatorius savo dukrai, ieškovei, 2011 m. padovanojo butą ( - ), Klaipėdoje, o likusį turtą ginčijamu testamentu paliko savo motinai I. M. Nuo 2006 m. S. M. gyveno su atsakove Z. M., su ja susituokė ( - ), o ( - ) mirė. Ginčijama 2011-12-01 paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi I. M. teises į visą paveldėtą turtą pardavė Z. M., kuri 2011-12-22 tapo mirusiojo turto paveldėtoja pagal testamentą.

197.

20Teismas nurodė, jog ieškovė reikalavimus grindė dviem sandorių negaliojimo pagrindais: 1) CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. testamento sudarytojas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės; 2) CK 1.91 straipsniu ir 5.6 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. testamentas sudarytas dėl apgaulės. Teismas, išnagrinėjęs bylą, šių sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų nenustatė.

218.

22Teismas paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-189/2017 konstatuota, jog S. M. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti atlikdamas juridinį veiksmą (sudarydamas testamentą) ir, pagal esamus medicininius dokumentus, jokių duomenų, kad būtų pažeisti intelektiniai ir valios elementai nėra, todėl kitokios išvados apie S. M. psichikos sveikatos būklę negali būti. Teismas nenustatė pagrindo kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį ir konstatavo, kad ekspertizės akto išvadas patvirtina kiti byloje esantys įrodymai bei liudytojų parodymai, taip pat nenustatė, kad testamentas būtų sudarytas dėl apgaulės.

239.

24Papildomu teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir atsakovei Z. M. iš ieškovės G. M. priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2610.

27Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) G. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

2811.

29Apeliantė argumentuoja, jog ekspertizės išvada nemotyvuota, apsiribota tik medicininių dokumentų turinio perrašymu, neatliktas tyrimas, neatsakyta į 2, 4 klausimus, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Teigia, jog mokslinėje literatūroje pripažįstama, kad skrandžio vėžys sukelia sunkių psichopatologinių sutrikimų, taip pat diagnozavus onkologinį susirgimą didžiausią stresą sukelia pats požiūris į ligą, sergantiesiems vėžiu dažnai pasireiškia šie depresijos požymiai: nusivylimas, beviltiškumo ir menkavertiškumo jausmas, baimė ir nerimas laikotarpiu po ligos diagnozės nustatymo, taip pat chemoterapinio ar chemospindulinio gydymo laikotarpiu būdinga savižudybės rizika. Mano, kad ekspertas turėjo ir galėjo savo tyrime remtis mokslinės literatūros duomenimis tam, kad atsakytų į jam užduotus 2–4 klausimus. Pažymi, jog skiriant ekspertizę tikslas buvo sužinoti, ar ligos eiga, vartojami medikamentai bei kitos aplinkybės galėjo turėti įtakos testatoriaus valios formavimuisi, o ne tai, ar testamento sudarymo metu jis buvo neveiksnus. Teigia, jog paskirti nuskausminamieji vaistai daro įtaką žmogaus sąmonei, mąstymui. Tėvo būklė blogėjo kiekvieną dieną dėl vėžinės intoksikacijos, jis buvo labai silpnas, negalėjo valgyti, buvo reikalinga nuolatinė slauga ir be narkotinių medžiagų, esant itin stipriems skausmams, ligonis neišgyvena. Teigia, jog testamento pasirašymo metu vaistų poveikis nebuvo pasibaigęs ir testamento pasirašymo metu būklė pagerėti negalėjo, o medicininiuose dokumentuose užfiksuota tėvo sunki somatinė būsena, ryškus skausminis sindromas, išsekimas bei vėžinės intoksikacijos požymiai buvo dar iki testamento surašymo. Pažymi, jog ir ekspertas pripažino, kad visos nurodytos aplinkybės valios formavimuisi galėjo turėti įtakos. Mano, kad testatorius negalėjo nesuvokti atliekamų notarinių veiksmų esmės ir prasmės; negalėjo savarankiškai ir sąmoningai suformuoti ir išreikšti valios sudaryti testamentą ar kokį kitą oficialų dokumentą.

3012.

31Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas eksperto atsakymus į šalių klausimus, iškreipė jų prasmę. Ieškovės teigimu, notarės paaiškinimai taip pat prieštarauja byloje esantiems duomenims, t. y. notarė parodė, kad matė tėvą vaikštant, nors tuo metu jo būklė buvo labai bloga, be to, šiuo metu vyksta ginčas su ieškovės motina dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, o notarė teigė, kad turtas buvo padalytas santuokos nutraukimo byloje. Mano, kad notarė suinteresuota bylos baigtimi ir turėjo išankstinį nusistatymą dėl S. M. valios, nes testamentas surašytas iš anksto ir jį pasirašant nebuvo galimybės koreguoti turinį, be to, notarė nežinojo, kad testatorius vartoja narkotines medžiagas, t. y. vaistus nuo skausmo, nesiaiškino, kodėl testatorius visą savo turtą palieka motinai, o ne dukrai.

3213.

33Ieškovės teigimu, niekas nežino ir negali patikrinti teismo sprendime nurodyto teismo ir neatvykusios liudyti gydytojos onkologės-chemoterapeutės J. I. pokalbio telefonu turinio, todėl galbūt teismas nebuvo suinteresuotas liudytojos atvykimu ir įkalbėjo ją nevykti. Teigia, jog būtent ši liudytoja galėtų parodyti, kad S. M. testamento pasirašymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo adekvačiai įvertinti atliekamų veiksmų reikšmės bei aiškiai išreikšti savo valios dėl testamento turinio.

3414.

35Ieškovės teigimu, teismas, išnagrinėjęs jos tėvo ir motinos santuokos nutraukimo bylą, nepadalijo turto, todėl kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5507-639/2014 (naujas Nr. 2-3-639/2018) paaiškėjo, kad tėvas buvo verčiamas sudaryti testamentą, nuo jo buvo slepiama, kad nebeišgyvens. Šioje civilinėje byloje pati Z. M. paaiškino, kad jei nebūtų patarusi surašyti testamento, S. M. nebūtų jo surašęs, nes buvo įsitikinęs, kad pasveiks. Pažymi, kad apgaulė gali būti ir sandorio šalies tylėjimas – aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas. Apeliantė nurodo, jog testamentu palikto turto – buto ir akcijų – vertė sudaro apie 120 000 Eur. Testamento sudarymo metu jos tėvas su atsakove Z. M. santuokos sudaręs nebuvo, todėl pagal įstatymą ji nebūtų paveldėtoja, taip pat pagal įstatymą nebūtų paveldėjusi ir atsakovė mirusiojo motina I. M. Pirmos eilės paveldėtoja pagal įstatymą yra ieškovė. I. M. ir Z. M. susitarė dėl palikimo perleidimo Z. M. naudai; susitarė, kad jo dukra G. M. jokio turto nepaveldės, vėliau I. M. pardavė Z. M. paveldėtą turtą už 0,24 procento jo nominalinės vertės ir jos negali būti laikomos sąžiningomis, nes paveikė testatoriaus valią sudaryti testamentą, veikė savo naudai ir siekė eliminuoti ieškovę iš paveldėtojų rato.

3615.

37Atsakovės I. M. ir Z. M. atsiliepimu apeliacinio skundo prašo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Argumentuoja, jog teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, todėl padarė pagrįstas išvadas.

3816.

39Atsakovės argumentuoja, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad testatorius buvo verčiamas sudaryti testamentą, buvo apgautas, siekė ieškovę eliminuoti iš paveldėtojų rato, negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti sprendimų. Teigia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais, jos jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų paveikta testatoriaus valia, neatliko, o ieškinys yra nesąžiningas, trukdo iki galo užbaigti paveldėjimo procedūras. Pažymi, jog ieškovei buvo pažadėtas ir padovanotas butas, kuriame ji su motina, buvusia testatoriaus žmona, gyvena iki šiol.

4017.

41Atsakovės taip pat nurodo, jog ieškovė po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo taip pat nesikreipė, todėl mano, kad ieškovei tėvo palikimo priėmimo klausimai nebuvo aktualūs, o ginčas kilo jos motinos, buvusios sutuoktinės, iniciatyva.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43Apeliacinis skundas netenkintinas.

44IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4518.

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio

471 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4819.

49CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

5020.

51Ieškovė siekia nuginčyti savo tėvo S. M. 2011-08-20 sudarytą testamentą Nr. VM9-3082, kuriuo visą savo turtą jis paliko savo motinai I. M., ir 2011-12-01 paveldėjimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria paveldėjimo teises I. M. pardavė Z. M., ir pripažinti, kad I. M. ir Z. M. neturi teisės paveldėti S. M., mirusio ( - ), turto.

5221.

53Teisės doktrinoje testamentas apibrėžiamas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka visiškai veiksnaus fizinio asmens – testatoriaus laisva valia sudarytas sandoris, kuriuo testatorius nusprendžia dėl jam priklausančio turto likimo ir kurio teisiniai padariniai atsiranda tik jam mirus.

5422.

55Testamentu išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji (sandoriams) (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji (paveldėjimui) (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30, 5.35 straipsniai, kt.) teisės normose nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju jos tėvas, sirgęs sunkia liga ir vartojęs vaistus, galėjo nesuvokti atliekamų notarinių veiksmų esmės ir prasmės, negalėjo savarankiškai ir sąmoningai suformuoti ir išreikšti valios sudaryti testamentą, jo valia buvo paveikta atsakovių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, nesutinka su apeliantės teiginiais ir konstatuoja, kad jie grindžiami prielaidomis ir spėjimais.

5623.

57Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), t. y. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

5824.

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2 Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

6025.

61Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatydamas tikrąją testatoriaus valią ir galimybes ją išreikšti. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į jo būseną (sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, o teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

6226.

63Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai. Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu. Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.

6427.

65Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba, priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

6628.

67Išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik jeigu pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Būtent tai ir akcentavo pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikęs teismo psichiatrijos ekspertas D. T. Iš jo paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje ir ekspertizės akto išvadų matyti, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad terapinėmis dozėmis skirti medikamentai būtų galėję sąlygoti testatoriaus gebėjimą suvokti savo veiksmus bei juos valdyti testamento sudarymo metu, nėra duomenų, kad testatorius prieš testamento sudarymą bei jo sudarymo metu dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti, nėra duomenų, kad testatorius dėl onkologinės ligos ar dėl psichikos sutrikimo testamento sudarymo metu būtų negalėjęs objektyviai išreikšti savo valios, suprasti su juo atliekamų veiksmų bei jų prasmės. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau kai ginčijant sandorį ieškinio pagrindu nurodoma psichikos negalia ir jos nulemta būsena, dėl kurios sandorį sudaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę. Nagrinėjamu atveju ekspertizės akto išvadas pagrindžia ir liudytojų parodymai bei byloje esantys medicininiai įrašai ir kiti rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti, kad ekspertizes atlikęs ekspertas kompetentingai ištyrė ir įvertino mirusiojo ligos eigą, taikytą gydymą, ekspertizės išvados yra logiškos, pagrįstos tyrimo metu gautais duomenimis. Aplinkybė, kad ekspertizės išvados ne tokios, kokių tikėjosi ieškovė, nesudaro pagrindo teigti, jog ekspertizė atlikta netinkamai. Eksperto išvados, kuriose suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą dėl testatoriaus gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę sudarant testamentą, pripažintinos tiesioginiu įrodymu. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios duotų pagrindą nesutikti su eksperto išvadomis. Tuo tarpu apeliantė, teigdama, jog ekspertizės išvada nepagrįsta, atlikta netinkamai, savo teiginius grindžia mokslinės medicininės literatūros ir vaistų informacinių lapelių duomenimis, kuriuose pateikiama apibendrinta mokslinė ir tyrimų informacija. Pažymėtina, jog nėra neigiama, kad skausmą malšinantys vaistai, ypatingai stiprūs (morfinas ir pan.), kurie priskiriami narkotinėms medžiagoms, taip pat nepagydomos ligos diagnozė ir bendra fizinė savijauta, skausmas gali turėti ir neabejotinai turi įtakos žmogaus psichikos sveikatai ir jos būklei, tačiau šioje civilinėje byloje nagrinėjamas konkretus atvejis ir konkreti byloje esanti medžiaga ir įrodymai, kurie paneigia apeliaciniame skunde išdėstytus bendro pobūdžio teiginius ir spėjimus.

6829.

69Apeliantei argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismo sprendime iškreipti eksperto paaiškinimai, juos išklausius konstatuotina priešingai. Ekspertas, teigdamas, jog šeimos gydytojai smulkiai neaprašo pacientų psichikos būklės ir sveikatos, nurodė, jog šeimos gydytojai ligos istorijoje visada pažymi, jeigu kyla abejonių dėl asmens psichikos sveikatos, tačiau smulkiai šios būklės nevertina, nes neturi tam kompetencijos. Tokias pačias aplinkybes parodė ir kaip liudytoja apklausta testatoriaus šeimos gydytoja L. J., kuri nurodė, jog, esant įtarimui ar nusiskundimų, visada pažymima ligos istorijoje ir siunčiama pas specialistą. Paprastai tokia asmens būklė yra pastebima aplinkinių su juo bendraujančių asmenų, juolab artimų giminaičių, kurių moralinė pareiga rūpintis testatoriumi kai kuriais atvejais įgyja ir teisinę pareigą. Pažymėtina ir aplinkybė, jog pačios ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ji nebendravo su tėvu, nuo 2006 metų ryšių nepalaikė, aplankė jį tik prieš pat mirtį, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, apie 2011-08-22, kai apie itin blogą tėvo savijautą jai pranešė atsakovė Z. M. Ši aplinkybė taip pat paneigia ieškovės teiginius apie tėvo būklę ir gebėjimą suformuluoti bei išreikšti valią testamento sudarymo metu. Be to, iš šeimos gydytojos parodymų ir eksperto paaiškinimų matyti, jog nuskausminamuosius vaistus mirusysis vartojo ne pačius stipriausius, o morfinas jam skirtas neilgai ir nedidelėmis dozėmis. Pažymėtina ir aplinkybė, jog šeimos gydytoja parodė, kad Z. M. atnešė jai likusius nenaudotus mirusiojo vaistus, o, pačios Z. M. teigimu, ji morfino S. M. iš viso neleido, skausmą malšino silpnesnio poveikio vaistais. Byloje taip pat nustatyta, jog dar 2011-08-12 S. M. buvo darbe ir pas šeimos gydytoją.

7030.

71Itin išsamūs ir testamentą patvirtinusios notarės V. M. parodymai, iš kurių akivaizdu, kad testatorius aiškiai suvokė savo veiksmus, jie atitiko jo valią, jis aiškinosi, kokios kiltų teisinės pasekmės, jeigu testamento nesudarytų, kokia paveldėjimo pagal įstatymą eilė ir pan. Priešingai, nei teigia apeliantė, notarė žinojo apie testatoriui taikomą nuskausminamąjį gydymą ir pažymėjo, jog toks gydymas nėra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Notarė išsiaiškino testatoriaus valią, jis pasirašė testamentą apgalvojęs savo veiksmus ir išsiaiškinęs jų pasekmes, o aiškintis, kodėl testatoriaus valia yra būtent tokia (turtą palikti motinai, o ne kitam asmeniui), notarė neturėjo. Aplinkybė, kad notarė į testatoriaus namus atvyko su paruoštu testamento tekstu, nereiškia, kad testatorius negalėjo keisti savo valios ar atsisakyti pasirašyti notarės parengtą testamentą. Priešingai, iš bylos aplinkybių matyti, jog testamentas sudarytas laisva mirusiojo valia ir niekam neverčiant.

7231.

73Taip pat pripažintini nepagrįstai apeliantės argumentai, kad testamentas sudarytas apgaule paveikus testatoriaus valią. Aplinkybė, kad atsakovės stengėsi suteikti mirusiajam vilties pasveikti ir nesakė, jog jis neabejotinai mirs, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo išvadai, kad testamentas sudarytas dėl apgaulės. Iš ieškovės atstovo pateiktos (civilinė byla Nr. 2-5507-639/2014) teismo 2014-12-11 posėdžio garso įrašo ištraukos apie testamento sudarymo aplinkybes matyti, jog testatoriaus valia buvo padovanoti dukrai (ieškovei) butą, ką jis ir padarė, o kito turto palikti buvusiai žmonai ir dukrai nenorėjo, nes jų santykiai buvo konfliktiški. Atsakovės Z. M. teigimu, S. M. jokiu būdu nebūtų rašęs testamento nei dukros, nei buvusios žmonos naudai. Pažymėtina, jog, vertinant šiuos atsakovės teiginius notarės parodytų aplinkybių kontekste, ypač tai, kad testatoriui buvo išaiškintos teisinės pasekmės, kas būtų, jeigu nesudarytų testamento, akivaizdu, jog testatoriaus valia buvo būtent tokia, kokia išreikšta testamente. Pagrindo netikėti notarės, vykdžiusios savo pareigas, parodymais nenustatyta, o apeliantės teiginiai dėl notarės suinteresuotumo byla niekuo nepagrįsti.

7432.

75Taip pat nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl teismo suinteresuotumo. Pažymėtina, jog teisėjo nušalinimo klausimas byloje išspręstas 2018-03-16 teismo pirmininko nutartimi ir pagrindų jį nušalinti nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir netikėti ginčijamame sprendime nurodytomis aplinkybėmis dėl teismo telefoninio pokalbio su neatvykusia liudytoja gydytoja onkologe chemoterapeute J. I., kuri pateikė medicininius paciento ligos istorijos išrašus ir, atsižvelgiant į tai, jog nuo gydymo praėjo septyneri metai, logiški gydytojos paaiškinimai, jog kitokių aplinkybių, nei užfiksuota ligos istorijoje, ji nurodyti negali. Iš gydytojos J. I. 2011-08-08 S. M. fizinės būklės įvertinimo pagal ECOG skalę nustatyta, kad būklė atitinka 2–3 balus. Pagal šią skalę 2 balai reiškia, jog ligonis negali atlikti jokio darbo, tačiau pasirūpina savimi, lovoje praleidžia iki 50 proc. dienos, 3 balai – ribotos galimybės pasirūpinti savimi, lovoje praleidžia daugiau kaip 50 proc. dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis 2011-08-08 ligonio funkcinės būklės įvertinimas taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog 2011-08-20 testamento sudarymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų ar jo valia buvo kaip nors paveikta.

7633.

77Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovių teiginiais, jog ieškovė po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo taip pat nesikreipė, todėl ieškovei tėvo palikimo priėmimo klausimai nebuvo aktualūs. Iš bylos duomenų ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šis ginčas kilo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3-639/2018 pagal ieškovės V. M., buvusios sutuoktinės ieškinį dėl turto padalijimo, kuriuo ji siekia įgyti pusę mirusiojo turėtų akcijų.

7834.

79Ieškovės teiginiai dėl atsakovių nesąžiningumo sudarant paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, dėl sutarties vertės, išankstinio susitarimo ir pan. nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, nedaro sutarties neteisėtos, o tokios sutarties sudarymas atitinka sutarčių laisvės principą. Kiti apelianto apeliaciniame skunde keliami argumentai sprendžiant ginčą tarp šalių reikšmės neturi, todėl neanalizuotini.

8035.

81Atsižvelgdama į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo teisinių argumentų, kodėl turėtų būti naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliacinį skundą grindžia prielaidomis ir spėjimais, o faktines bylos aplinkybes ir įrodymus interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas.

8236.

83Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

84Dėl bylinėjimosi išlaidų

8537.

86Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

8738.

88Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė Z. M. už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 500 Eur (t. 2, b. l. 103–104), šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

89Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

90Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

91Priteisti atsakovės Z. M. naudai iš ieškovės G. M. 500 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. ... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė G. M. prašė teismo pripažinti negaliojančiu S. M. 2011-08-20... 8. 2.... 9. Nurodė, kad S. M. ginčijamu testamentu visą savo turtą bei turtines teises... 10. 3.... 11. Ieškovės teigimu, tėvui 2010-11-02 diagnozuotas ( - ), 2011-06-10 dėl... 12. 4.... 13. Atsakovės I. M. ir Z. M. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 5 d.... 17. 6.... 18. Teismas nustatė, kad ieškovė yra testatoriaus dukra, jos motinos ir tėvo... 19. 7.... 20. Teismas nurodė, jog ieškovė reikalavimus grindė dviem sandorių negaliojimo... 21. 8.... 22. Teismas paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo... 23. 9.... 24. Papildomu teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu išspręstas bylinėjimosi... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. 10.... 27. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) G. M. prašo panaikinti Klaipėdos... 28. 11.... 29. Apeliantė argumentuoja, jog ekspertizės išvada nemotyvuota, apsiribota tik... 30. 12.... 31. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas eksperto... 32. 13.... 33. Ieškovės teigimu, niekas nežino ir negali patikrinti teismo sprendime... 34. 14.... 35. Ieškovės teigimu, teismas, išnagrinėjęs jos tėvo ir motinos santuokos... 36. 15.... 37. Atsakovės I. M. ir Z. M. atsiliepimu apeliacinio skundo prašo netenkinti,... 38. 16.... 39. Atsakovės argumentuoja, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų,... 40. 17.... 41. Atsakovės taip pat nurodo, jog ieškovė po tėvo mirties į notarą dėl... 42. Teisėjų kolegija... 43. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 44. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 45. 18.... 46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 47. 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas... 48. 19.... 49. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 50. 20.... 51. Ieškovė siekia nuginčyti savo tėvo S. M. 2011-08-20 sudarytą testamentą... 52. 21.... 53. Teisės doktrinoje testamentas apibrėžiamas kaip asmeninis, vienašalis,... 54. 22.... 55. Testamentu išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl... 56. 23.... 57. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), t. y.... 58. 24.... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismai,... 60. 25.... 61. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios... 62. 26.... 63. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu... 64. 27.... 65. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius... 66. 28.... 67. Išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo... 68. 29.... 69. Apeliantei argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismo sprendime... 70. 30.... 71. Itin išsamūs ir testamentą patvirtinusios notarės V. M. parodymai, iš... 72. 31.... 73. Taip pat pripažintini nepagrįstai apeliantės argumentai, kad testamentas... 74. 32.... 75. Taip pat nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl teismo suinteresuotumo.... 76. 33.... 77. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovių teiginiais, jog... 78. 34.... 79. Ieškovės teiginiai dėl atsakovių nesąžiningumo sudarant paveldėjimo... 80. 35.... 81. Atsižvelgdama į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija... 82. 36.... 83. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog... 84. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 85. 37.... 86. Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai... 87. 38.... 88. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė Z. M. už advokato teisinę... 89. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 90. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 5 d.... 91. Priteisti atsakovės Z. M. naudai iš ieškovės G. M. 500 Eur (penki šimtai...