Byla 2K-514/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutarties.

2Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu V. S. nuteista pagal BK 236 straipsnio 1 dalį šešiems mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, V. S. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2009 m. birželio 12 d. (dvi paros).

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi nuteistosios V. S. apeliacinį skundą atmetė.

5Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,

Nustatė

6V. S. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2008 m. gruodžio 14 d. 16.20 val. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimų skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir tai patvirtinusi savo parašu, melagingai pranešė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 13 d. 22.00 val. iki 2008 m. gruodžio 14 d. 14.00 val. iš vietos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobtas jai priklausantis 100 000 Lt vertės automobilis „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), draustas kasko draudimu UAB DK „PZU Lietuva“. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. S. 2008 m. gruodžio 14 d. 17 val. vykusios liudytojos apklausos metu patvirtino pirmiau nurodytus protokole užfiksuotus faktus.

7V. S. taip pat nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdama tikslą gauti draudimo išmoką už jos vardu registruotą ir 2007 m. gruodžio 21 d. UAB DK „PZU Lietuva“ kasko draudimu 94 700 Lt sumai apdraustą automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2008 m. gruodžio 15 d., atvykusi į UAB DK „PZU Lietuva“, esančią (duomenys neskelbtini), melagingai pranešė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 13 d. 22.00 val. iki 2008 m. gruodžio 14 d. 14.00 val. iš vietos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobtas jai priklausantis automobilis „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip V. S. pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės UAB DK „PZU Lietuva“ turtą – 66 060 Lt dydžio draudimo išmoką, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo kompanijos darbuotojams suabejojus dėl įvykio aplinkybių pinigai nebuvo išmokėti.

8Kasaciniu skundu nuteistoji V. S. prašo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorė nurodo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, teismai, atsižvelgę į visų aplinkybių visumą, galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-594/2007, 2K-84/2009). Be to, neteisinga, kad teismai nepripažino jai atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors konstatavo faktą, kad pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Būtent jos parodymų pagrindu nusikaltimai buvo ištirti. Todėl, anot kasatorės, buvo pažeistos BK nustatytos bausmių skyrimo taisyklės, neatsižvelgta į atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą.

9Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo taikyti nurodyto BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio nuostatų, nes nenustatyta jokių „išskirtinių“ aplinkybių. Tokią pat išvadą priėjo ir apeliacinės instancijos teismas. Kasatorė pažymi, kad minėtame straipsnyje nėra nurodyta, kad turi būti išimtinių aplinkybių norint jį taikyti. Visais atvejais apie tokių aplinkybių buvimą ir kokios jos sprendžia teismas konkrečioje byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-594/2005). Tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos bei visuomenės interesą vykdant teisingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-594/2007, 2K-594/2005). Anot kasatorės, skiriant jai bausmę, atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas (pasikėsinimas sukčiauti) nesukėlė realių ir sunkių pasekmių, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo ir neturi jokių susiformavusių polinkių nusikalsti, anksčiau neteista, nusikaltimo padarymo metu viena augino du nepilnamečius vaikus, vaikai šiuo metu yra moksleiviai, jau pilnamečiai, tačiau tėvas jų neremia, suėjus 18 metų amžiui, jiems alimentų nebemoka, vaikus ji išlaiko viena, rado darbą ir oficialiai dirba darbininke. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nebūtina išskirti kažkokią vieną išimtinę faktinę aplinkybę, bet reikia vertinti bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2009). Kasatorė teigia suvokusi savo veiksmų žalingumą, padariusi išvadas dėl tolesnio gyvenimo, laikosi visuomenės nustatytų gyvenimo taisyklių ir nepažeidinės jų ateityje, nėra nusižengusi po nusikaltimų padarymo, teismo procesas buvo didžiulė gyvenimo pamoka, todėl bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

11Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Paškevičius atsiliepimu į nuteistosios V. S. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad visi kasacinio skundo motyvai aptarti Vilniaus apygardos teismo nutartyje. Tiek pirmosios instancijos nuosprendyje, tiek apeliacinėje nutartyje paaiškinta, kodėl V. S. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi teismai nelaiko jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismų sprendimuose padarytos visapusiškos, detalios, išsamios ir motyvuotos išvados netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Laisvės atėmimo bausmė paskirta nepažeidžiat baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir jos paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui. Paskirta beveik minimali straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

12Kasacinis skundas netenkintinas

13

14Dėl paskirtos bausmės ir pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį

15Kasatorė savo skunde argumentuoja, kad teismas nepagrįstai nenustatė jai atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies ir nepaskyrė jai bausmės, nesususios su laisvės atėmimu. Šie teiginiai nepagrįsti. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2010, 2K-444/2010 ir kt). Savanoriškas prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos kartu su bendrininkais, pripažįstamas tik tada, kai kaltininkas atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas (kasacinės nutartys Nr. 2K-609/2005, 2K-259/2009. 2K-400/2009 ir kt.).

16Pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl nepripažįsta atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas): kaltinamosios parodymai apklausų metu buvo prieštaringi, ji keitė parodymus pagal bylos tyrimo eigą, tuo apsunkindama tyrimą, taigi nebuvo iki galo atvira. Apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrino ir motyvuotai pritarė tokiam vertinimui. Kitaip vertinti situaciją nėra pagrindo.

17Nepagrįsti ir kasatorės teiginiai, neva teismas turėjo pritaikyti jai BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas gali būti vadinamas išimtiniu. Teis­mas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, tu­ri nu­ro­dy­ti, ko­kios yra iš­im­ti­nės ap­lin­ky­bės, rodančios, jog straipsnio sank­ci­jo­je nu­ma­ty­tos baus­mės pa­sky­ri­mas as­me­niui už nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ry­mą, aiš­kiai prieš­ta­rau­tų tei­sin­gu­mo prin­ci­pui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 p.).

18Nagrinėjamoje byloje laisvės atėmimas paskirtas nuteistajai už pasikėsinimą padaryti sunkų savanaudišką nusikaltimą – didelės vertės turto sukčiavimą. Vienintelė bausmė, numatyta už šią veiką, yra laisvės atėmimas (iki aštuonerių metų). Teismas paskyrė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Aplinkybės, kurios, anot kasatorės, rodo pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (kad nusikaltimas nesukėlė realių ir sunkių pasekmių, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ji prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, anksčiau neteista, viena išlaiko du sūnus moksleivius, įsidarbino), teismo buvo įvertintos skiriant bausmę – paskirta bausmės minimumui artimesnė bausmė. Teismas svarstė ir klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, tačiau nenustatė pagrindo išvadai, kad vienintelės sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo – paskyrimas prieštaraus teisingumo principui. Išnagrinėjęs nuteistosios argumentus, tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atmesdamas nuteistosios apeliacinį skundą, teismas nurodė, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog V. S. padarė nesunkų ir sunkų nusikaltimus, veikė tiesiogine tyčia ir iš savanaudiškų paskatų, nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti, nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, ji legaliai niekur nedirbo, ne kartą buvo bausta administracine tvarka, be to, buvo padariusi baudžiamąjį nusižengimą, dėl kurio ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, buvo nutrauktas. Tai, anot teismo, rodo nuteistosios polinkį daryti teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nuteistosios vaikai šiuo metu jau yra pilnamečiai, be to, jie turi tėvą, kuris, nors kartu su jais negyvena, tačiau, kaip nurodė pati nuteistoji pirmosios instancijos teisme, teikia jiems išlaikymą.

19Teismų vertinimui pritartina. Aplinkybių, kuriomis būtų įmanoma pagrįsti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nenustatyta.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Nuteistosios V. S. kasacinį skundą atmesti.