Byla 2K-594/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

3dalyvaujant prokurorui M. Jancevičiui,

4gynėjams advokatams L. Guižauskienei, E. Karažinui, A. Žukui,

5nuteistajam V. B.,

6išteisintiesiems R. U., V. M.,

7teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. nuosprendžio ir nuteistojo R. T. gynėjo bei Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nuosprendžio.

8Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. nuosprendžiu nuteisti:

9R. T. pagal:

10BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį dėl sunkvežimio „Scania R 114“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), su puspriekabe „Krone SDP27“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vagystės, įvykdytos 2002 m. balandžio 6 d., 100 MGL dydžio bauda;

11BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį dėl sunkvežimio „Scania 94 L“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vagystės, įvykdytos 2002 m. liepos 11 d., 100 MGL dydžio bauda.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 150 MGL dydžio bauda.

13V. B. pagal:

14BK 24 straipsnio 3 dalį, 200 straipsnio l dalį 150 MGL dydžio bauda;

15BK 22 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnį 150 MGL dydžio bauda;

16BK 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio l dalį 50 MGL dydžio bauda.

17Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 250 MGL dydžio baudą.

18Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. nuosprendžiu išteisinti:

19R. U. (R. U.) pagal:

20BK 178 straipsnio 3 dalį dėl sunkvežimio „Iveco 130“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei puspriekabės „Schmitz“ vagystės, įvykdytos 2001 m. spalio 29 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

21BK 178 straipsnio 3 dalį dėl sunkvežimio „Volvo FL 10“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vagystės, įvykdytos 2001 m. lapkričio 8 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

22V. M. pagal:

23BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 200 straipsnio l dalį, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

24BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

25Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. nuosprendis dėl nuteistojo R. T. pakeistas: R. T. už nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2002 m. balandžio 6 d. sunkvežimio ,,Scania R 114“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe ,,Krone SDP 27“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystės) paskirta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, o už nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2002 m. liepos 11 d. sunkvežimio ,,Scania 94L“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystės), – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

26Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti L. Š., D. L., A. G., T. P. (T. P.), tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

27Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį prokuroro kasacinį skundą patenkinti, o nuteistojo R. T. gynėjo ir nuteistojo V. B. kasacinius skundus atmesti, nuteistojo R. T. gynėją, prašiusį jo kasacinį skundą patenkinti, nuteistąjį V. B. ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo V. B. kasacinį skundą patenkinti, nuteistąjį V. M. ir jo gynėją bei nuteistąjį R. U., prašiusius prokuroro kasacinį skundą atmesti,

Nustatė

28R. T. nuteistas už tai, kad, veikdamas kaip padėjėjas kartu su D. L. ir L. Š., 2002 m. balandžio 6 d. pagrobė didelės vertės svetimą turtą-sunkvežimį „Scania R 114“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei puspriekabę „Krone SDP“(valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 296 800 Lt vertės, buvusią Vilniuje, Panerių g. 51, o būtent: L. Š. ir R. T. 2002 m. balandžio 6 d., apie 24 val., atvyko į vagystės vietą, esančią Vilniuje, Panerių g. 51. R. T., L. Š. prašymu stebėjo aplinkinius kelius, vedančius į vagystės vietą, turėdamas tikslą apie galimą pavojų informuoti L. Š. Tuo metu L. Š., panaudodamas specialią priemonę, pateko į šio sunkvežimio vidų. Po to L. Š., R. T. lydint automobiliu ir stebint, ar kelyje nėra policijos ekipažų, nuvarė šį sunkvežimį į angarą, esantį Molėtų r., Luokesos k., kur šį ir paliko. Ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2002 m. balandžio 16 d., D. L. ir R. T. nuvyko į angarą, esantį Molėtų r., Luokesos k., iš kur R. T. minėtą sunkvežimį, D. L. ir L. Š. automobiliais lydint bei stebint, ar kelyje nėra policijos pareigūnų, pervarė į sodybą, esančią Anykščių r., Debeikių sen., Čekonių k. Ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2002 m. balandžio 22-24 d., D. L. atvyko į sodybą, esančią Anykščių r., Debeikių sen., Čekonių k., iš kurios R. T. L. Š. prašymu šį sunkvežimį, D. L. ir L. Š. lydint automobiliais bei stebint kelią, ar nėra policijos pareigūnų, nuvarė prie Lietuvos Respublikos - Baltarusijos Respublikos valstybės sienos.

29R. T. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas kaip padėjėjas kartu su L. Š., 2002 m. liepos 12 d. pagrobė didelės vertės svetimą turtą - sunkvežimį „Scania 94 L“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 97 489 Lt vertės iš kiemo, esančio Vilniuje, Baltupio g. 53, o būtent: R. T. ir L. Š. 2002 m. liepos 12 d. atvyko į kiemą, esantį Vilniuje, Baltupio g. 53, kur R. T. L. Š. prašymu stebėjo šalia esančias gatves, kad apie galimą pavojų praneštų L. Š. L. Š., panaudodamas specialią priemonę, pateko į sunkvežimio vidų. Tada L. Š. nuvarė sunkvežimį į Anykščių r., tardymo nenustatytą vietą, R. T. automobiliu lydint ir stebint, ar kelyje nėra policijos pareigūnų.

30V. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su L. Š., D. L. ir A. G., turėdami tikslą neteisėtai neišvežti prekių iš Lietuvos Respublikos bei jas pagrobti, veikdami organizuota grupe, iš anksto susitarę dėl vaidmenų ir užduočių pasiskirstymo, neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos sieną prekių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą ir kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, ir pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą Rusijos Federacijos įmonės - RAB „Barkli-I“ turtą, atlikdami tokius veiksmus:

31L. Š., 2002 m. lapkričio mėn. (tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), sukurstytas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, subūrė organizuotą grupę bei koordinavo jos narių - D. L., V. B., A. G. - veiklą bei jiems vadovavo vykdant iš anksto sumanytas nusikalstamas veikas.

32V. B., būdamas V. B. transporto paslaugų įmonės (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Kretingoje, (duomenys neskelbtini)) savininkas, L. Š. ir D. L. nurodymu įvykdė Rusijos Federacijos RAB „Barkli-I“ priklausančių prekių (fotoaparatų, žiūronų), kurios turėjo būti gabenamos iš Vokietijos Federacijos tranzitu per Lietuvos Respubliką į Suomiją įmonei „ILP - Graup Oy“, atvežimą iš Vokietijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, šias prekes atgabeno į Lietuvos Respubliką. 2002 m. lapkričio 17 d. L. Š. ir D. L. nurodymu V. B. ir jo įmonės vairuotojas A. G. Klaipėdos muitinėje priėmė pervežti atgabentas Rusijos Federacijos RAB „Barkli-I“ priklausančias prekes - fotoaparatus „Olympus“, „Premier“ ir žiūronus „Olympus“, kurių bendra vertė 788 815,2 euro (2 723 621,1 Lt); L. Š. ir D. L. nurodymu V. B. įformino tranzito dokumentus prekėms išvežti iš Lietuvos Respublikos, t. y. CARNET TIR Nr. D x 37173846; pagal tarptautinius krovinių transporto važtaraščius (CMR) Nr.0006926 ir (INVOICE) Nr. 230448 į Lietuvos Respubliką įvežtos Rusijos Federacijos RAB „Barkli-I“ priklausančios prekės Klaipėdos muitinėje pakrautos į V. B. transporto paslaugų įmonės krovininio automobilio „Iveco“ (valst. Nr. ( - )), puspriekabę BSS (valst. Nr. ( - )), jiems ir kitiems organizuotos grupės nariams žinant, kad prekės realiai nebus išvežtos, bet bus neteisėtai iškrautos Lietuvos Respublikoje ir pagrobtos.

332002 m. lapkričio 18 d. L. Š. nurodymu V. B. nurodė vairuotojui A. G. nugabenti prekes į jam priklausančią aikštelę Kretingoje, kur V. B. neteisėtai nuėmė krovinio muitinės plombas bei kartu su L. Š. ir D. L. iškrovė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį prekių - fotoaparatų „Olympus“ - ir jas pagrobė.

342002 m. lapkričio 19 d. vykdydamas L. Š. nurodymą V. B. nurodė A. G. išvežti likusias prekes į Rusijos Federaciją per Latvijos Respubliką, tą pastarasis ir padarė; tačiau dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų priežasčių prekes grąžinus į Lietuvos Respubliką, 2002 m. lapkričio 22 d., toliau vykdydamas L. Š. nurodymus, V. B. Klaipėdos muitinėje įformino naujus prekių tranzito per Lietuvos Respubliką dokumentus: CARNET TIR Nr. P x 37174195, tarptautinius krovinių transporto važtaraščius (CMR) Nr. 0367585 ir (INVOICE) Nr. 230448, bendrąją deklaraciją Nr.0211221R10002001, pagal kuriuos prekės turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos į Suomiją įmonei „ILP - Graup Oy“.

35Tęsiant vykdomą sumanytą nusikalstamą veiką neteisėtai neišvežti nurodytų prekių per Lietuvos Respublikos sieną bei jas pagrobti, 2002 m. lapkričio 23 d. L. Š. nurodymu V. B. neteisėtai neišvežė nurodytų prekių per Lietuvos Respublikos sieną, bet su A. G. krovininį automobilį su prekėmis perdavė D. L., kuris L. Š. nurodymu krovininį automobilį palydėjo iki Širvintų rajone Vilnius - Panevėžys autostradoje esančios kavinės „Suzana“, kur L. Š. perėmė automobilio valdymą ir, nuvairavęs šį į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, ten visas likusias Rusijos Federacijos įmonei - RAB „Barkli-I“ priklausančias prekes iškrovė ir jas pagrobė.

36Siekiant nuslėpti įvykdyto nusikaltimo - svetimo didelės vertės turto pagrobimo ir neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos pėdsakus, L. Š. paliepimu V. B. nurodė vairuotojui A. G. 2002 m. lapkričio 23 d. tariamai išvežti Rusijos Federacijos RAB „Barkli-I“ priklausančias prekes per Lietuvos Respublikos sieną, tą pastarasis ir padarė, o 2002 m. lapkričio 24 d. Latvijos Respublikoje L. Š. su A. G. įvykdė tariamą automobilio „Iveco“(valst. Nr. ( - )), puspriekabės BSS (valst. Nr. ( - )) su tarsi vežtomis prekėmis (fotoaparatais, žiūronais) ir vairuotojo A. G. plėšimą.

37Be to, V. B. ir A. G., 2002 m. lapkričio 17 d., veikdami bendrininkų grupe, Klaipėdos muitinėje priėmę pervežti atgabentas Rusijos Federacijos RAB „Barkli-I” priklausančias prekes - fotoaparatus „Olympus“, „Premier“ ir žiūronus „Olympus“, kurių bendra vertė 788 815,2 euro (2 723 621,1 Lt), ir V. B. įforminus tranzito dokumentus prekėms išvežti iš Lietuvos Respublikos, t. y. CARNET TIR Nr. D x 37173846, ir pagal tarptautinius krovinio transporto važtaraščius (CMR) Nr.0006926 ir (INVOICE) Nr. 230448 į Lietuvos Respubliką įvežtas Rusijos Federacijos RAB „Barkli-I“ priklausančias prekes Klaipėdos muitinėje kraunant į V. B. transporto paslaugų įmonės krovininio automobilio „Iveco“ (valst. Nr. ( - )) puspriekabę BSS (valst. Nr. ( - )) pagrobė dalį prekių: 2 vnt. fotoaparatų „Olimpus C-300“ 980 eurų (3383,74 Lt) vertės, 10 vnt. fotoaparatų „Premier PC-660“ 127,1 euro (438,85 Lt) vertės ir žiūronus „Olympus“ 10x42 ExWPI 358 eurų (1236,1 Lt) vertės, iš viso 1465,1 euro (5058,69 Lt) vertės, t. y. pagrobė svetimą - Rusijos Federacijos įmonės RAB „Barkli – I“ turtą.

38R. U. buvo išteisintas dėl kaltinimo kad, veikdamas bendrininkų grupe su L. Š. ir D. L., V. D. (mirusiu 2003 gegužės 31 d.), 2003 m. spalio 29 d. įvykdė didelės vertės svetimo turto – sunkvežimio „Iveco 130“ (valst. Nr. ( - )) 119 667 Lt vertės vagystę iš Vilniuje, Savanorių pr. 174, esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Veikdami pagal susitarimą D. L. ir R. U. 2001 m. spalio 29 d., tardymo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 21 val., atvyko į Vilnių, Savanorių pr. 174, kur L. Š. jam ir D. L. nurodė stebėti šalia šios gatvės esančią teritoriją ir, kilus pavojui, apie tai pranešti L. Š., kol šis vykdys sunkvežimio vagystę. Pagal susitarimą su L. Š. D. L. ir R. U. išsidėstė gretimose nuo vagystės gatvėse stebėdami aplinkinius kelius, vedančius į įvykio vietą, ketindami apie galimą pavojų perspėti L. Š. Tuo metu L. Š., panaudodamas specialią priemonę automobilio spynoms atrakinti – visraktį, sulaužęs durelių spynelę, pateko į sunkvežimio „Iveco 130“ (valst. Nr. ( - )), kurio vertė 119 667 Lt, vidų bei, sulaužęs užvedimo spynelę, užvedė sunkvežimio variklį. Įsitikinęs, kad sunkvežimis tinkamas pavogti, be signalizacijos, L. Š. paskambino V. D. ir liepė laukti, kol atvyks D. L., o D. L. nurodė vykti į Maišiagalą ir iš ten atvežti V. D., kuris turėjo pavogtą transporto priemonę pervaryti iš vagystės vietos, Vilniaus, Savanorių pr. 174, į Vilniaus r., Nemenčinės apylinkę. D. L. nuvykus į Maišiagalą, Laisvės alėją, ten paėmus V. D., atvežus jį į Vilniuje Savanorių pr. 174, esančią automobilių stovėjimo aikštelę, V. D., vykdydamas L. Š. nurodymą, sunkvežimį-vilkiką „Iveco 130“ (valst. Nr. ( - )) nuvarė į tardymo nenustatytą vietą, esančią Vilniaus r., Nemenčinės apylinkėje; tuo metu R. U., L. Š., D. L. lydint vogtą transporto priemonę bei stebint kelią, ar nėra policijos pareigūnų, šį sunkvežimį paliko Vilniaus r., apie 4 km už Nemenčinės.

39Išteisindamas R. U. dėl šio kaltinimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apklausiamas L. Š. tvirtino, jog nesakė R. U., kodėl reikia stebėti, ar kelyje nėra policijos pareigūnų, o apklausiamas D. L. negalėjo patvirtinti, kad R. U. buvo žinoma apie tai, jog daroma vagystė. Pats R. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė žinojęs apie daromas vagystes, todėl patikimais įrodymais nenustatyta, kad jis žinojo, jog vykdoma sunkvežimio vagystė. Aplinkybės, kad R. U. pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, jog vyksta nusikaltimas, nesudaro pagrindo jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaip vagystės bendrininką.

40R. U. taip pat išteisintas dėl kaltinimo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su L. Š. ir D. L., 2001 m. lapkričio 8 d. įvykdė didelės vertės svetimo turto – sunkvežimio „Volvo FL 10“ (valst. Nr. ( - )) 35 375 Lt vertės vagystę iš Vilniaus, Bitininkų g. 2. 2001 m. lapkričio 8 d. L. Š. paskambino R. U. bei D. L., kad šie padėtų įvykdyti sunkvežimio - vilkiko vagystę iš Vilniaus, Bitininkų g. 2B. Vykdydami šį L. Š. nurodymą, R. U. ir D. L. 2001 m. spalio 8 d., tarp 19 ir 22 val., atvyko į Vilnių, Baltupių g., kur L. Š. R. U. ir D. L. paprašė stebėti šalia šios gatvės esančią teritoriją tuo metu, kai L. Š. vykdys sunkvežimio „Volvo FL 10“ (valst. Nr. ( - )) vagystę iš Vilniaus, Bitininkų g., kad kilus pavojui pašaliniams asmenims pastebėti šią vagystę, apie tai praneštų L. Š. Vykdydami L. Š. nurodymą, D. L. bei R. U. atvyko į vagystės vietą, esančią Vilniuje, Bitininkų g. 2 B, ir išsidėstę gretimose gatvėse stebėjo aplinkinius kelius, vedančius į vagystės vietą, ketindami apie galimą pavojų pranešti L. Š. Po to L. Š., panaudodamas specialią priemonę durims atrakinti – visraktį, patekęs į šio sunkvežimio vidų, jį užvedė. Įsitikinęs, kad ši transporto priemonė tinkama vagystei, yra be signalizacijos, L. Š. nurodė D. L. nuvykti į Maišiagalą paimti V. D., kuris turėjo šią transporto priemonę pervaryti iš vagystes vietos, esančios Bitininkų g. 2 B, į angarą, esantį Vilniaus r., Rudausių k., kad šią transporto priemonę ten paslėptų. Vykdydamas šį L. Š. nurodymą, D. L. nuvyko į Maišiagalą, Liepų alėją, kur paėmė V. D. bei jį atvežė į vagystės vietą, esančią Vilniuje, Bitininkų g. 2 B. Po to, vykdydamas L. Š. nurodymą, V. D. šį sunkvežimį-vilkiką „Volvo FL 10“(valst. Nr. ( - )) 35 375 Lt vertės iš Bitininkų g., L. Š., D. L. bei R. U. lydint bei stebint kelią, ar kelyje nėra policijos pareigūnų, nuvarė į angarą, esantį Vilniaus r., Rudausių k., kur jį ir paliko.

41Išteisindamas R. U. dėl šio kaltinimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apklausiamas L. Š. tvirtino, jog R. U. nežinojo, kad yra vykdoma sunkvežimio vagystė, o D. L. parodė, kad su R. U. apie vagystę nekalbėjo. Pats R. U. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinėjimo bylos teisme metu neigė žinojęs apie daromas vagystes, todėl patikimais įrodymais nenustatyta, kad R. U. žinojo, jog yra vykdoma sunkvežimio vagystė. Aplinkybės, kad R. U. pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad vyksta nusikaltimas, nesudaro pagrindo jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaip vagystės bendrininko.

42V. M. išteisintas dėl kaltinimų tuo, kad jis, turėdamas tikslą neteisėtai neišvežti prekių iš Lietuvos Respublikos, bet jas pagrobti, veikdamas organizuota grupe, iš anksto susitaręs dėl vaidmenų ir užduočių pasiskirstymo kartu su L. Š., D. L., V. B., A. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, padėjo padaryti neteisėtą prekių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą ir kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, neišvežimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir pagrobė didelės vertės svetimą Rusijos Federacijos įmonės - RAB "Barkli-I" turtą atlikdamas žemiau nurodytus veiksmus.

43V. M. 2002 m. lapkričio mėn. (tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), veikdamas L. Š. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su D. L., V. B., A. G., padėjo padaryti ir padarė iš anksto sumanytas nusikalstamas veikas.

44V. M. dalyvavo organizuotos grupės narių vykdomoje nusikalstamoje veikoje ir žinojo, kad prekės realiai nebus išvežtos, bet bus neteisėtai iškrautos Lietuvoje ir pagrobtos, L. Š. ir D. L. davė nurodymus V. B. transporto paslaugų įmonės savininkui V. B. įvykdyti Rusijos Federacijos RAB „Barkli-I“ priklausančių prekių (fotoaparatų, žiūronų), kurios turėjo būti gabenamos iš Vokietijos Federacijos tranzitu per Lietuvos Respubliką į Suomiją įmonei „ILP - Graup Oy", atvežimą iš Vokietijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, o jas atgabenus į Lietuvos Respubliką, priimti pervežti Rusijos Federacijos RAB „Barkli-I“ priklausančias prekes fotoaparatus „Olympus“, „Premier“ ir žiūronus „Olympus“, kurių bendra vertė 788.815,2 euro (2 723 621,1 Lt), įforminti tranzito dokumentus prekėms išvežti iš Lietuvos Respublikos.

452002 m. lapkričio 17 d.,V. B. vykdant šiuos nurodymus ir įforminus tranzito dokumentus - CARNET TIR Nr. D x 37173846 pagal tarptautinius krovinių transporto važtaraščius (CMR) Nr. 0006926 ir (INVOICE) Nr. 230448 į Lietuvos Respubliką įvežtos Rusijos Federacijos RAB „Barkli-I“ priklausančios prekės Klaipėdos muitinėje buvo pakrautos į V. B. transporto paslaugų įmonės krovininio automobilio „Iveco“ (valst. Nr. ( - )) puspriekabę BSS (valst. Nr. ( - )).

462002 m. lapkričio 18 d. prekės L. Š. nurodymu A. G. buvo nugabentos į V. B. priklausančią aikštelę Kretingos mieste, kur, V. B. neteisėtai nuėmus krovinio muitinės plombas, V. M. kartu su kitais organizuotos grupės nariais - L. Š., D. L., V. B. iškrovė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį prekių – fotoaparatų „Olympus“, - ir jas pagrobė.

472002 m. lapkričio 19 d. L. Š. nurodymu V. B. ir A. G. išvežus likusias prekes į Rusijos Federaciją per Latvijos Respubliką, tačiau dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų priežasčių prekes grąžinus į Lietuvos Respubliką, 2002 m. lapkričio 22 d. V. B. įvykdžius L. Š. nurodymus, Klaipėdos muitinėje buvo įforminti nauji prekių tranzito per Lietuvos Respubliką dokumentai: CARNET TIR Nr. P x 37474195, tarptautinių krovinių transporto važtaraščiai (CMR) Nr. 0367585, (INVOICE) Nr. 230448, bendroji deklaracija Nr.0211221R10002001, pagal kuriuos prekės turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos į Suomiją įmonei „ILP - Graup Oy“.

48Tęsiant vykdomą sumanytą nusikalstamą veiką neteisėtai neišvežti nurodytų prekių per Lietuvos Respublikos sieną, bet jas pagrobti, 2002 m. lapkričio 23 d. L. Š. nurodymu Kretingoje, V. M. kartu su D. L., M. V. paėmė iš V. B. priklausančios aikštelės krovininį automobilį su prekėmis, kurį V. M. ir D. L. lydint M. V. nuvairavo iki Širvintų r., Vilnius – Panevėžys autostradoje esančios kavinės „Suzana“, kur L. Š. perėmė automobilio valdymą ir, nuvairavęs jį į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, ten visas likusias Rusijos Federacijos įmonei - RAB „Barkli-I“ priklausančias prekes iškrovė ir jas pagrobė.

49Siekdamas padėti nuslėpti įvykdyto nusikaltimo – svetimo didelės vertės turto pagrobimo ir neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos pėdsakus, 2002 m. lapkričio 23 d., organizuotos grupės nariams V. B., D. L., A. G. žinant ir pritariant, V. M. dalyvavo L. Š. organizuotame tariamame Rusijos Federacijos RAB „Barkli-I“ priklausančių prekių išvežime per Lietuvos Respublikos sieną ir padėjo 2002 m. lapkričio 24 d. Latvijos Respublikoje L. Š. įvykdyti tariamą automobilio „Iveco“ (valst. Nr. ( - )), puspriekabės BSS (valst. Nr. ( - )) su tariamai vežtomis prekėmis (fotoaparatais, žiūronais) ir vairuotojo A. G. plėšimą.

50Taip V. M. padėjo neteisėtai neišvežti per Lietuvos Respublikos sieną prekių – fotoaparatų ,,Olympus“, ,,Premier“, žiūronų ,,Olympus“, kurių vertė buvo 788 815,2 euro (2 723 621,1 Lt), priklausiusių Rusijos Federacijos įmonei RAB ,,Barkli-I“, ir kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, bei pagrobė didelės vertės svetimą Rusijos Federacijos įmonės ,,Barkli-I“ turtą – fotoaparatus ,,Olympus“, ,,Premier“ už 787 350,1 euro (2 718 562,5 Lt).

51Išteisindamas V. M. dėl šių kaltinimų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustatyta jo tyčia padaryti nusikalstamas veikas. L. Š., D. L., A. G., liudytojas R. T. nenurodė, kad V. M. žinojo apie daromas nusikalstamas veikas. Pats V. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltu neprisipažino. Aplinkybės, kad V. M. važiavo su kitais kaltinamaisiais į Latviją, Rusijos Federaciją, Kretingą, lydėjo sunkvežimį iš Kretingos, kad V. M. automobilyje ir jo tėvo P. M. garaže rasti pagrobti fotoaparatai dar neįrodo, jog kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamą veikos pobūdį, - kitų kaltinamųjų veiksmai – važiavimas mašinomis, prekių iškrovimas, prašymas pasaugoti prekes nesudarė pagrindo V. M. suprasti, kad daromos nusikalstamos veikos.

52Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį dėl R. U. ir V. M. išteisinimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl to, kad nagrinėjant bylą teisme buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

53Prokuroro nuomone, teismas, padarydamas išvadą, kad R. U. nesuvokė padedantis daryti vagystes, neatsižvelgė į D. L. parodymus, duotus 2006 m. gegužės 19 d. apeliacinės instancijos teisme, iš kurių matyti, kad R. U. buvo žinoma apie daromas vagystes. Įvertindamas L. Š. parodymų patikrinimo vietoje 2003 m. gegužės 6 d. protokolo duomenis, teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą ryšys tarp bendrininkų buvo palaikomas mobiliojo ryšio telefonais ir jie galėjo vienas kito nematyti. Įvertindamas L. Š. ir D. L. parodymus, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atliekant jų parodymų patikrinimą vietoje, jie parodė vietas, iš kur buvo pavogti sunkvežimiai.

54Padarydamas išvadą, kad neįrodyta, jog R. U. buvo iš anksto susitaręs su D. L. ir L. Š. pagrobti sunkvežimį, teismas neatsižvelgė į L. Š. parodymus apie tai, kad jei R. U. nebūtų padėjęs vykdyti vagystes, jis galbūt būtų ieškojęs kito asmens, kuris padėtų jam įgyvendinti nusikalstamą sumanymą. R. U. ir L. Š. išankstinį susitarimą padaryti nusikalstamą veiką rodo tai, kad R. U. sutiko dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir vėliau patvirtino savo sutikimą veiksmais, kuriuos atliko pakartotinai. Išvadą apie tokį susitarimą patvirtina aplinkybės, kad visos nusikalstamos veikos darytos vėlyvu paros metu, kad L. Š. teiravosi R. U. priemonių, skirtų vagystėms palengvinti, kad L. Š. prašymas stebėti, ar nakties metu kelyje nėra policijos pareigūnų ir apie tai jį informuoti, buvo neįprastas, kad R. U., stovėdamas ir stebėdamas kelią, matė, kaip pro jį stovintį pravažiavo D. L., o paskui jį sunkvežimis, jokių veiksmų nutraukti nusikalstamas veikas nesiėmė, iš stebėjimo vietos pasišalino tik tada, kai L. Š. nurodė jo nelaukti, kad R. U. praeityje keturis kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, su L. Š. susipažino atlikdamas bausmę.

55Padarydamas išvadą, kad neįrodyta V. M. tyčia padaryti nusikalstamas veikas, teismas netinkamai įvertino liudytojo R. T. parodymus pripažindamas juos nenuosekliais. Prokuroras atkreipia teismo dėmesį į tai, kad R. T. 2003 m. kovo 31 d. buvo apklaustas apie pokalbio tarp V. M. ir R. T. turinį, o kitų apklausų metu jis apie tai nebuvo apklausiamas, todėl aplinkybė, kad kitų apklausų metu R. T. nepakartojo savo parodymų, kad V. M. ir L. Š. kalbėjo apie plėšimo inscenizavimą, nesuteikia pagrindo R. T. parodymus vertinti kaip nenuoseklius. Įvertindamas R. T. parodymus, teismas neatsižvelgė į tai, kad šis ėmė neigti, jog V. M. buvo žinoma apie daromas nusikalstamas veikas tik apeliacinės instancijos teisme. Liko neįvertinti fiksuoti telefoniniai pakalbiai tarp V. M. ir L. Š. bei kitų asmenų, pateikti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Įvertindamas L. Š. parodymus teismas neatsižvelgė į tai, kad šis sąmoningai menkino kitų bendrininkų vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, o tai ypač aktualu kalbant apie V. M., kuris yra L. Š. giminaitis.

56Nuteistojo R. T. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria R. T. paskirta bausmė, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

57Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes griežtesnę bausmę R. T. paskyrė atsižvelgęs į visuomenės intereso reikšmę, padarytų nusikaltimų sunkumą, lengvinančių aplinkybių nebuvimą. R. T. gynėjas nurodo, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-610/2005) BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tik tada, kai nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio nuostatas, o tai leidžia daryti išvadą, kad bausmės skyrimo pagal BK 54 straipsnio 3 dalies taisykles tvarka yra ypatinga, kitokia nei bausmės skyrimo pagal BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, 62 straipsnio taisykles tvarka. Dėl to aplinkybės, reikšmingos skiriant bausmę pagal BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, 62 straipsnio taisykles, t.y. tokios, kokias nurodė apeliacinės instancijos teismas, yra nereikšmingos skiriant bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį ir į jas negali būti atsižvelgiama.

58R. T. gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, į kokias aplinkybes atsižvelgė paskirdamas R. T. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, todėl nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“).

59R. T. gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė konkrečių ir aiškių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė R. T. yra neteisinga, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 331 straipsnį, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 5.6 punktas).

60R. T. gynėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas paskirdamas bausmę R. T. tinkamai neatsižvelgė į tai, kad kaltininkas nusikalstamas veikas padarė atsitiktinai, kad dėl jo veikimo nekilo sunkios negrąžintinos pasekmės, kad jis gyvena normalų gyvenimo būdą, turi legalų pragyvenimo šaltinį, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, išimtinės aplinkybės, dėl kurių bausmė gali būti paskirta pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, neturi būti suprantamos kaip kažkokios itin išimtinės, ekstraordinarinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-420/260), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad R. T. tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

61R. T. gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminio prokuroro apeliacinio skundo motyvo, jog R. T. veiksmai negali būti perkvalifikuojami iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 178 straipsnio 3 dalies ir BK 24 straipsnio 6 dalies, 178 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, nepateikė motyvuotų išvadų dėl įrodymų vertinimo, o apsiribojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų pakartojimu, todėl neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir taip iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

62Nuteistasis V. B. kasaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 200 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį 50 MGL dydžio bauda, o paskirtos bausmės pagal BK 63 straipsnio 4 dalies taisykles subendrintos paskiriant jam galutinę bausmę 250 MGL dydžio baudą, ir palikti galioti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, paskiriant jam galutinę bausmę – 150 MGL dydžio baudą.

63Nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas jį kaltu pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmai pagal šį kaltinimą yra vertintini kaip veiksmai, atlikti su jau pagrobtu turtu, kurie pagal susiklosčiusią teismų praktiką savarankiškai nekvalifikuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“).

64V. B. manymu, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas jį kaltu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, nes ši veika yra dalis tęstinės veikos, kuri kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, už kurią jis nuteistas ir už kurią jam paskirta bausmė.

65Nuteistojo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, turėjo nuosprendį sušvelninti ir jam, nors jis apeliacinio skundo nebuvo padavęs, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

66Nuteistojo V. B., R. T. gynėjo ir apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasaciniai skundai atmestini.

67Dėl prokuroro kasacinio skundo

68Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarydamas išvadą, kad R. U. nesuvokė padedantis daryti vagystes, neatsižvelgė į D. L. parodymus, duotus 2006 m. gegužės 19 d. apeliacinės instancijos teisme, iš kurių matyti, kad R. U. buvo žinoma apie daromas vagystes, o įvertindamas L. Š. parodymų patikrinimo vietoje 2003 m. gegužės 6 d. protokolo duomenis, teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą ryšys tarp bendrininkų buvo palaikomas mobiliojo ryšio telefonais ir jie galėjo vienas kito nematyti; be to, įvertindamas L. Š. ir D. L. parodymus, teismas neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad, atliekant jų parodymų patikrinimą vietoje, jie parodė vietas, iš kur buvo pavogti sunkvežimiai. Dėl to, prokuroro nuomone, nagrinėjant bylą teisme, buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį dėl R. U. ir V. M. išteisinimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

69Kasaciniame skunde tvirtinama, kad nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus, nes šis teismas nepaisė įrodymų vertinimo reikalavimų, pripažįstant neįrodyta tai, kad R. U. dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme, ir šis pažeidimas, kasatoriaus nuomone, pripažintinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Pažeidimas motyvuojamas pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei tuo, kad apeliacinės instancijos teismas kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių netyrė ir nevertino, t. y., kad šis teismas neišsamiai patikrino byloje surinktus įrodymus dėl R. U. padėjimo daryti sunkvežimių vagystes ir dėl to nepateikė argumentuotų išvadų.

70Pagal BPK 20 straipsnio 1, 2, 4 dalis įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais.

71BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką šių reikalavimų pažeidimu, o kartu ir esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu kasacinės instancijos teismas pripažįsta atvejus, kai teisėjai, vertindami įrodymus, visiškai neatsižvelgia į tam tikrus duomenis, kurių išnagrinėjimas gali turėti esminės reikšmės teismo išvadoms. Žinoma, tokiais duomenimis nėra ir negali būti pirmosios instancijos teismo nustatytos ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, nes šios aplinkybės nustatomos ne kaip nors kitaip, o būtent įvertinus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus ir jų pagrindu padarius išvadas. Šioje byloje kaip tik apeliacinės instancijos teismas, padarydamas savas išvadas ir patvirtindamas pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, atsižvelgė į visų surinktų įrodymų visetą, t. y. atsižvelgė ne tik ikiteisminio tyrimo ar pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje surinktus bei ištirtus įrodymus, bet ir įvertino apeliacinės instancijos teisme patikrintus įrodymus. Todėl kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių netgi nelogiškas, nes šių aplinkybių nustatymo teisingumas kaip tik buvo tikrinamas apeliacinės instancijos teisme ir konstatuota, kad teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.

72Kasacinio skundo teiginiai apie įrodymų vertinimą apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo išvadai, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyti reikalavimai, t. y. kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas, pagal kurį jie vertino įrodymus, nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar kad vertinant įrodymus nebuvo vadovautasi įstatymu. Pagal kasacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme darytina išvada, kad ginčijamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimas bylos aplinkybėms. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas, kad teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kad yra prieštaringų įrodymų, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms, o nuosprendyje nenurodyta, kodėl teismas priėmė vienus iš jų ir atmetė kitus. Visi šie atvejai atitinka BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytą nuosprendžio pakeitimo pagrindą – nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 18 punktas), tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas (BPK 369 straipsnis).

73BPK 376 straipsnio 1 dalis apibrėžia kasacinės instancijos teismo įgaliojimus nagrinėjant kasacinę bylą. Čia nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnį kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas arba esminiai BPK pažeidimai. Taigi kasacinės instancijos teismas sprendžia, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų.

74Tai reiškia, kad kasacinis teismas nenagrinėja kasacinio skundo argumentų dėl pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių, jei tai nėra tiesiogiai susiję su Baudžiamojo ar Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymu. Prokuroro kasaciniame skunde yra teiginių, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė netinkamas išvadas, jog R. U. nesuvokė padedantis daryti vagystes, nurodo, kad teismai netinkamai įvertino L. Š. ir D. L. parodymus, taip pat neteisingai laikė L. Š. ir D. L. parodymus parodymų patikrinimo vietoje neinformatyviais. Matyti, kad prokuroro kasaciniame skunde nemažai argumentų skirta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių analizei bei kritikai, pateikiant iš kaltinimo pozicijų interpretuotas išvadas dėl baudžiamojo proceso metu gautų duomenų. Skunde išdėstytos ištraukos iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo parodymų bei jų vertinimai kasacine tvarka nenagrinėtini, nes tai yra bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme dalykas, ir šie klausimai apeliacinės instancijos teismo posėdyje, padarant išvadas nuosprendyje, buvo išnagrinėti laikantis Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

75Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus. Šioje straipsnio dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą, teismo posėdyje atliko įrodymų tyrimą, dar kartą apklausė nuteistuosius, išteisintuosius, pašalino prieštaravimus tarp jų parodymų, detaliai išanalizavo nuteistųjų L. Š., D. L., išteisintojo R. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jų parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietose, ištyrė papildomai pateiktą medžiagą ir byloje surinktus įrodymus, motyvuotai atsakė į visus skunde išdėstytus argumentus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti šio straipsnio reikalavimai.

76Kasaciniu skundu prokuroras dar prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. M. išteisinimo. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai nustatė, jog V. M. nesitarė su nuteistaisiais L. Š., D. L., A. G. dėl krovinio neiškrovimo, kad nežinojo, kam priklausė krovinys ir kokiu tikslu buvo iškrauta dalis fotoaparatų, kad nežinojo, iš kur gauti fotoaparatai, kuriuos L. Š. sukrovė į garažą ir po to prašė padėti realizuoti.

77Kaip minėta, įrodymų vertinimas ir išvadų, pagrįstų jais, darymas yra pirmosios instancijos teismo, priimančio apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismo, tikrinančio šio nuosprendžio ne tik teisėtumą, bet ir pagrįstumą, prerogatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą kasacine tvarka, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduodamas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu.

78Kasatorius skunde ginčija V. M. nusikalstamos veikos padarymo ar nepadarymo faktus ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atliktą įrodymų tyrimą. Iš esmės kasatorius teigia, kad apeliacinio teismo išvados dėl V. M. išteisinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad šis teismas netinkamai įvertino nuteistojo R. T. parodymus apeliacinės instancijos teisme, juos vertino atsietai nuo kitų jo parodymų, duotų nagrinėjant bylą. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nors pats įrodymų nerenka ir jų iš naujo nevertina, tačiau pasisako dėl tinkamo ar netinkamo BPK normų aiškinimo tiek, kiek tai susiję su įrodymų leistinumu, jų patikimumu, įrodymų vertinimo taisyklių laikymusi.

79Kasaciniame skunde ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas patikimumo aspektu. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės būtų pažeistos. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas V. M. iš esmės rėmėsi (tai pripažįstama ir kasaciniame skunde) tik nuteistojo R. T. parodymais. Jo parodymai V. M. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, tai pripažinęs apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje atliko įrodymų tyrimą ir papildomai apklausė nuteistąjį R. T., išteisintąjį V. M. ir pakartotinai ištyrė kitus byloje surinktus ir naujai pateiktus įrodymus. Nuosprendyje, labai išsamiai išanalizavęs visus R. T. parodymus, duotus šioje byloje, taip pat aptaręs ir įvertinęs nuteistųjų L. Š., D. L., V. B., A. G., liudytojo M. V., išteisintojo V. M. parodymus, naujai pateiktas telefoninių pokalbių išklotines ir pagal jas atlikto fonoskopinio tyrimo išvadas, pagrįstai konstatavo, kad apeliacine tvarka teismo posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtino V. M. pareikštų kaltinimų ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo nekaltumo.

80Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nepažeisdamas BPK 332 straipsnio 3 dalies, motyvuotai atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, ir BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, tinkamai pasisakyta dėl byloje surinktų įrodymų (nuteistųjų, išteisintojo, liudytojo parodymų bei kitų įrodymų) visumos. Todėl ir ši kasacinio skundo dalis negali būti tenkinama.

81Dėl nuteistojo R. T. gynėjo kasacinio skundo, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį

82Nuteistojo R. T. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria R. T. paskirta bausmė, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, skunde iš esmės nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pasielgė netaikydamas R. T. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, kaip tai buvo padaręs pirmosios instancijos teismas. Kolegijos nuomone, šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

83BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse - bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Aišku, teismas turi išvardyti, kuo remiantis jis padarė savo išvadą. Tokia išvada turi sekti įvertinus padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas R. T. šio straipsnio nuostatas, didesnį dėmesį skyrė jo asmenybei – anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, jaunas, dirba ir išlaiko šeimą, į nusikalstamą veiką įtrauktas atsitiktinai, jo vaidmuo, kaip bendrininko, antraeilis, nors padaręs nusikalstamas veikas neprisipažino, bet neprisipažino tik esant tyčiai, tačiau iš elgesio teisiamojo posėdžio metu matyti, jog gailisi (T. 20, b. l. 50). Tačiau teismas, padaręs išvadą, kad realios bausmės paskyrimas R. T. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, visiškai nevertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, apie tai nuosprendyje net neužsiminta. Todėl apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, įvertino ne tik nuteistojo R. T. asmenines savybes, bet ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir pagrįstai padarė išvadą, kad jam negalėjo būti paskirta švelnesnė nei numatyta straipsnio (BK 178 straipsnio 3 dalyje) sankcijoje bausmė, t. y. negalėjo būti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, bausmę teismas skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, nes tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, ir kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės ir pan. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad BK 54 straipsnio 3 dalis yra taikoma tik išimtinais atvejais, kai konkrečioje byloje yra nustatytos tokios aplinkybės, kurios duotų pagrindą pritaikyti šį įstatymą. Šioje baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių visumos nebuvo nustatyta, todėl neteisus kasatorius skunde ypatingai akcentuodamas nuteistojo R. T. asmenines savybes kaip įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje išanalizavęs visų byloje esančių aplinkybių visumą, išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl nuteistajam R. T. negali būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis. Kita kasatoriaus skundo dalis yra susijusi su prokuroro apeliacinio skundo netinkamu išnagrinėjimu. Nuteistojo R. T. gynėjas kritikuoja apeliacinės instancijos teismo nuosprendį todėl, kad, jo nuomone, neva neišsamiai išnagrinėtas prokuroro kasacinis skundas dėl R. T. nuteisimo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo nuteistųjų L. Š., D. L., liudytojų R. L., J. D., J. Š. parodymų, ir daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, neišsamiai išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, iš esmės pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš prokuroro apeliacinio skundo (T. 20, b. l. 139) matyti, kad jame nebuvo prašoma nuteisti R. T., apeliaciniame skunde buvo prašoma tik netaikyti kitiems nuteistiesiems, tarp jų ir R. T., BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Tai apeliacinis teismas, kaip minėta anksčiau, ir nagrinėjo, į visus apeliacinio skundo argumentus nuteistojo R. T. atžvilgiu buvo išsamiai atsakyta nuosprendyje, todėl ir šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas.

84Dėl nuteistojo V. B. kasacinio skundo

85Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jo nuteisimo už didelės vertės svetimo turto pagrobimą, nes, jo nuomone, jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką ir todėl negalėjo atsakyti pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius.

86Tęstine nusikalstama veika yra viena nusikalstama veika, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, nukreipti į vieningą objektą, ir kuriuos apima vieninga kaltininko tyčia. Padarytos veikos atskiri veiksmai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis, siekiant vieningo rezultato, t. y. nusikalstama veika reiškiasi tapačiais veiksmais, nukreiptais į vieną objektą, esant vienai kaltės formai ir siekiant vieno rezultato.

87Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstinė nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinė byla Nr. 2K-307/2007).

88Kasatorius neteisingai teigia, kad jis nusikaltimus padarė vieninga tyčia ir siekdamas vieningo rezultato. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad kartu su A. G. 2002 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos muitinėje, paėmę prekes pervežti, dalį jų - už 5558,69 Lt pagrobė, nežinant apie tai kitiems grupės nariams. O pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį V. B. nuteistas už tai, kad 2002 m. lapkričio mėnesį kartu su kitais nuteistaisiais L. Š., D. L., A. G. pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą už 2 718 562, 50 Lt. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad V. B. padarė visiškai skirtingas dvi nusikalstamas veikas, kurios padarytos skirtingu laiku, skirtingoje vietoje, skirtingomis grupėmis, vienos prekės buvo pagrobtos, kitas – tik pasikėsinta pagrobti, ir nors šios nusikalstamos veikos numatytos to paties Baudžiamojo kodekso straipsnyje, tačiau išdėstytos skirtingose dalyse, taip pat byloje nenustatyta (to neminėjo ir nuteistasis V. B. visos bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu), kad šiuos nusikaltimus sietų vieningas nuteistojo sumanymas, kaip kad teigiama kasaciniame skunde. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

89Neteisingas ir nuteistojo V. B. kasacinio skundo teiginys, kad jo nusikalstama veika negalėjo būti kvalifikuota pagal BK 200 straipsnio 1 dalį, nes, jo manymu, veiksmai atlikti su jau pagrobtu svetimu turtu papildomai nekvalifikuojami ir baudžiamosios atsakomybės turtą pagrobusiam asmeniui neužtraukia. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. B. kartu su kitais nuteistaisiais neteisėtai neišvežė iš Lietuvos Respublikos didelio kiekio prekių, gabenamų tranzitu, kurių vertė viršijo 250 MGL ir kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Tai, kad jis su A. G. nedidelę dalį šių prekių buvo pagrobęs, negali būti traktuojama kaip veiksmai, atlikti su visu pagrobtu svetimu turtu, kaip kad pažymėta Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 23, 2007, p. 340). Šis nusikaltimas yra padarytas visiškai kitam objektui, nusikalstama veika padaryta visiškai kita asmenų grupe, nusikaltimas numatytas visai kitame Baudžiamojo kodekso skyriuje, nepadarius šio nebūtų galima pagrobti viso turto, o juolab inscenizuoti jo pagrobimą Latvijos Respublikoje. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ir šis V. B. kasacinio skundo argumentas nepagrįstas.

90Nenustačius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių keitimo arba naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasaciniai skundai netenkintini, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

91Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BKP 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

92Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, nuteistojo R. T. gynėjo ir nuteistojo V. B. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant M. Čiučiulkai,... 3. dalyvaujant prokurorui M. Jancevičiui,... 4. gynėjams advokatams L. Guižauskienei, E. Karažinui, A. Žukui,... 5. nuteistajam V. B.,... 6. išteisintiesiems R. U., V. M.,... 7. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 8. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. nuosprendžiu nuteisti:... 9. R. T. pagal:... 10. BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį dėl sunkvežimio „Scania... 11. BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį dėl sunkvežimio „Scania... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos... 13. V. B. pagal:... 14. BK 24 straipsnio 3 dalį, 200 straipsnio l dalį 150 MGL dydžio bauda;... 15. BK 22 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnį 150 MGL dydžio... 16. BK 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio l dalį 50 MGL dydžio bauda.... 17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 18. Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. nuosprendžiu... 19. R. U. (R. U.) pagal:... 20. BK 178 straipsnio 3 dalį dėl sunkvežimio „Iveco 130“ (valst. Nr.... 21. BK 178 straipsnio 3 dalį dėl sunkvežimio „Volvo FL 10“ (valst. Nr.... 22. V. M. pagal:... 23. BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 200 straipsnio l dalį,... 24. BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, nenustačius, kad jis... 25. Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 27 d.... 26. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 21 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti L.... 27. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį... 28. R. T. nuteistas už tai, kad, veikdamas kaip padėjėjas kartu su D. L. ir L.... 29. R. T. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas kaip padėjėjas kartu su L. Š.,... 30. V. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su L. Š., D. L. ir A. G.,... 31. L. Š., 2002 m. lapkričio mėn. (tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu... 32. V. B., būdamas V. B. transporto paslaugų įmonės (kodas (duomenys... 33. 2002 m. lapkričio 18 d. L. Š. nurodymu V. B. nurodė vairuotojui A. G.... 34. 2002 m. lapkričio 19 d. vykdydamas L. Š. nurodymą V. B. nurodė A. G.... 35. Tęsiant vykdomą sumanytą nusikalstamą veiką neteisėtai neišvežti... 36. Siekiant nuslėpti įvykdyto nusikaltimo - svetimo didelės vertės turto... 37. Be to, V. B. ir A. G., 2002 m. lapkričio 17 d., veikdami bendrininkų grupe,... 38. R. U. buvo išteisintas dėl kaltinimo kad, veikdamas bendrininkų grupe su L.... 39. Išteisindamas R. U. dėl šio kaltinimo pirmosios instancijos teismas... 40. R. U. taip pat išteisintas dėl kaltinimo, kad jis, veikdamas bendrininkų... 41. Išteisindamas R. U. dėl šio kaltinimo pirmosios instancijos teismas... 42. V. M. išteisintas dėl kaltinimų tuo, kad jis, turėdamas tikslą neteisėtai... 43. V. M. 2002 m. lapkričio mėn. (tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu... 44. V. M. dalyvavo organizuotos grupės narių vykdomoje nusikalstamoje veikoje ir... 45. 2002 m. lapkričio 17 d.,V. B. vykdant šiuos nurodymus ir įforminus tranzito... 46. 2002 m. lapkričio 18 d. prekės L. Š. nurodymu A. G. buvo nugabentos į V. B.... 47. 2002 m. lapkričio 19 d. L. Š. nurodymu V. B. ir A. G. išvežus likusias... 48. Tęsiant vykdomą sumanytą nusikalstamą veiką neteisėtai neišvežti... 49. Siekdamas padėti nuslėpti įvykdyto nusikaltimo – svetimo didelės vertės... 50. Taip V. M. padėjo neteisėtai neišvežti per Lietuvos Respublikos sieną... 51. Išteisindamas V. M. dėl šių kaltinimų pirmosios instancijos teismas... 52. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu... 53. Prokuroro nuomone, teismas, padarydamas išvadą, kad R. U. nesuvokė... 54. Padarydamas išvadą, kad neįrodyta, jog R. U. buvo iš anksto susitaręs su... 55. Padarydamas išvadą, kad neįrodyta V. M. tyčia padaryti nusikalstamas... 56. Nuteistojo R. T. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos... 57. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 58. R. T. gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje... 59. R. T. gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė... 60. R. T. gynėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas paskirdamas bausmę R.... 61. R. T. gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas... 62. Nuteistasis V. B. kasaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m.... 63. Nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą... 64. V. B. manymu, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą... 65. Nuteistojo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad byloje... 66. Nuteistojo V. B., R. T. gynėjo ir apygardos prokuratūros vyriausiojo... 67. Dėl prokuroro kasacinio skundo... 68. Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 69. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad nurodyta apeliacinės instancijos teismo... 70. Pagal BPK 20 straipsnio 1, 2, 4 dalis įrodymai baudžiamajame procese yra... 71. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 72. Kasacinio skundo teiginiai apie įrodymų vertinimą apeliacinės instancijos... 73. BPK 376 straipsnio 1 dalis apibrėžia kasacinės instancijos teismo... 74. Tai reiškia, kad kasacinis teismas nenagrinėja kasacinio skundo argumentų... 75. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 76. Kasaciniu skundu prokuroras dar prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 77. Kaip minėta, įrodymų vertinimas ir išvadų, pagrįstų jais, darymas yra... 78. Kasatorius skunde ginčija V. M. nusikalstamos veikos padarymo ar nepadarymo... 79. Kasaciniame skunde ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas... 80. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo... 81. Dėl nuteistojo R. T. gynėjo kasacinio skundo, taikant BK 54 straipsnio 3... 82. Nuteistojo R. T. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos... 83. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo... 84. Dėl nuteistojo V. B. kasacinio skundo... 85. Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 86. Tęstine nusikalstama veika yra viena nusikalstama veika, kurią sudaro keli... 87. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstinė... 88. Kasatorius neteisingai teigia, kad jis nusikaltimus padarė vieninga tyčia ir... 89. Neteisingas ir nuteistojo V. B. kasacinio skundo teiginys, kad jo nusikalstama... 90. Nenustačius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių... 91. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BKP 382 straipsnio 1... 92. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, nuteistojo R. T....