Byla 2K-500/2014
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 13 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 13 d. nutarties.

3Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžiu H. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas 50 parų areštas. Iš H. G. išieškota 10,80 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.

4Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 13 d. nutartimi nuteistojo H. G. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6H. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įsigijo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ) H. G. vardu, kurio blankas buvo atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. blankas atspausdintas rašaliniu spausdintuvu, o jame esantys įrašai ir parašas – lazeriniu spausdintuvu, ir 2013 m. gegužės 16 d., apie 16.00 val., Panevėžyje, ( - ), panaudojo šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), pateikdamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniajam patruliui E. B.

7Kasaciniu skundu nuteistasis H. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 13 d. nutartį ir bylą nutraukti atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo arba panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę.

8Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų, nes jis dėl padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Anot kasatoriaus, bylos duomenys patvirtina, kad jis teisę vairuoti transporto priemones turėjo nuo 1998 m. kovo 20 d., be to, tokią teisę jis turėjo ir tuo metu, kai iš jo buvo paimtas netikras vairuotojo pažymėjimas. Būtent ši aplinkybė ir lemia padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą, nes veika nesukėlė žalos saugomiems visuomeniniams santykiams.

9Anot kasatoriaus, iš bylos medžiagos matyti, kad egzistavo tiek objektyvieji (vertinant nusikaltimu padarytą žalą), tiek subjektyvieji (vertinant tyčios kryptingumą ir tikslus) veikos pripažinimo mažareikšme kriterijai. Kasatorius pabrėžia, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, nes neturėjo realių ketinimų panaudoti netikrą vairuotojo pažymėjimą, tačiau teismai į šias aplinkybes neatsižvelgė.

10Teismai vadovavosi tik vieno liudytojo – policijos pareigūno E. B. parodymais, kurie prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems liudytojos S. P. parodymams. Antai liudytojo S. P., skirtingai negu E. B., parodė, kad kasatorius pateikė pasą, kurio aplanke buvo netikras vairuotojo pažymėjimas. Be to, liudytojas E. B. teisme parodė, kad S. P. kitą dieną, t. y. 2013 m. gegužės 17 d., buvo kartu su juo, kada kasatorius prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau tą dieną ši liudytoja su kitu kolega buvo kitame ekipaže ir nurodė, jog įvykio medžiagą formino E. B. Be to, anot kasatoriaus, aplinkybę, ar jis policijos pareigūnui pateikė suklastotą pažymėjimą ar ne, turėjo patvirtinti kiti asmenys, buvę kartu su liudytoju (policijos pareigūnu) E. B., t. y. pareigūnės S. P. ir D. B., tačiau jos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo apklaustos.

11Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatė atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Anot kasatoriaus, dar prieš pradedant ikiteisminį tyrimą jis 2013 m. gegužės 17 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi; ikiteisminio tyrimo metu laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų, davė daviau išsamius paaiškinimus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, savo parodymų viso baudžiamojo proceso metu nekeitė. Be to, net ir kaltinamajame akte buvo nustatyta kasatoriaus atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdus gailėjimasis. Taip pat kasatorius nurodo, kad buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jis dėl to neprieštaravo. Kasatorius mano, kad teismai jo prisipažinimo nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes nurodė skirtingą vairuotojo pažymėjimo pateikimo būdą negu jį tikrinęs policijos pareigūnas (kasatorius nurodė, kad netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė paso aplanke, o policijos pareigūnas – jog pateikė atskirai). Kasatorius teigia, kad pateikimo būdas neturi teisinės reikšmės vertinant asmens parodymus kaip prisipažinimą.

12Taip pat kasatorius nurodo, kad policijos pareigūnai jam būnant bute neturėjo teisės reikalauti pateikti vairuotojo pažymėjimą, nes vairuotojo pažymėjimas yra dokumentas, kurio pateikimo galima reikalauti tik būnant eismo dalyviu, t. y. realizuojant specialiąją teisę.

13Kasatorius teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis dirba, o dėl paskirtos 50 parų arešto bausmės jis netektų darbo ir negalėtų padėti studijuojančioms dukterimis. Kasatorius mano, kad bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas arba paskirtos arešto bausmės išdėstymas laiko atžvilgiu (atliekant poilsio dienomis), vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, jam turėtų didesnį auklėjamąjį poveikį negu paskirtoji bausmė.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo kasacinį skundą atmesti.

15Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus argumentai dėl BK 37 straipsnio taikymo ir jo veikos pripažinimo mažareikšme yra nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad vairuotojo pažymėjimas iš kasatoriaus buvo paimtas dar 2010 m. lapkričio 25 d. įstatymų nustatyta tvarka. Vairuotojo pažymėjimo kasatorius atgavęs nebuvo, tai pripažino ir jis pats, todėl, pritariant Panevėžio apygardos teismo nuomonei bei remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, toks asmuo laikomas neturinčiu teisės vairuoti transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas padaro išvadą, jog veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad, padarant BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padaroma žala ir dokumento teisinės apyvartos funkcionalumui bei patikimumui. Kasatorius pripažįsta, kad įsigydamas netikrą vairuotojo pažymėjimą suprato, jog tai nelegalu, savo vairuotojo pažymėjimo tuo metu neturėjo, o už įsigytą sumokėjo pakankamai didelę pinigų sumą. Esant šioms aplinkybėms, kasatoriaus veikoje nėra požymių, kurie lemtų jo padarytos veikos pripažinimą mažareikšme.

16Taip pat atsiliepime pažymima, kad teismai pagrįstai nepripažino kasatoriaus atsakomybe lengvinančiuos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atkreiptinas dėmesys, kad kasatorius prisipažino ne policijos pareigūnui pateikęs netikrą vairuotojo pažymėjimą, o tada, kai pareigūnai jau buvo patikrinę informaciją dėl šio dokumento tikrumo. Šiuo atveju sutiktina su teismų nuomone, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažįstamas nusikalstamą veiką lengvinančia aplinkybe tik tuo atveju, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinktų įrodymų, pripažįsta padaręs nusikaltimą, atvirai, nieko neslėpdamas ir nevengdamas atsakomybės duoda parodymus apie nusikaltimo aplinkybes.

17Kartu atsiliepime nurodoma, kad BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos skiriant kasatoriui bausmę nebuvo pažeistos, atsižvelgta į tai, jog jis padarė tyčinę veiką, į tikslą panaudoti žinomai netikrą dokumentą bei kitas aplinkybes. Pabrėžtina, kad kasatoriui paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, o bausmės dydis parinktas mažesnis už šios rūšies bausmės vidurkį, todėl paskirta bausmė yra teisinga.

18Nors kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, šis prašymas yra deklaratyvus, nes skunde nenurodoma, kokie esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai padaryti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį.

19Nuteistojo H. G. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

20Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

21Kasatorius teigia, kad jam pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta 50 parų arešto bausmė yra per griežta, ir prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

22BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taigi, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, šiuo atveju turima galvoje visų pirma padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

23Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalyje yra bendrosios BK 54 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos teisės normos, nustatančios, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų, išimtis. Teismų praktikoje, sistemiškai taikant BK nuostatas, sprendžiama, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt.).

24Nagrinėjamoje byloje nuteistajam H. G. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta 50 parų arešto bausmė. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis), į nusikalstamos veikos pobūdį, kuris rodo, kad kaltinamasis įsigijo brangiai kainavusį suklastotą vairuotojo pažymėjimą turėdamas tikslą jį panaudoti. Taip pat teismas įvertino kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, o būtent tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, 2010 m. lapkričio 25 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalį, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, baustas administracine tvarka, dirba, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nuteistojo gynėjas, kaip švelnesnę bausmės rūšį, prašė skirti baudą, teismas pažymėjo, kad kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – areštas, bauda minėto straipsnio sankcijoje nenumatyta; be to, įvertinus nusikaltimo pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, nėra pagrindo skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

25Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą dėl jam paskirtos bausmės, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, teisingai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirtoji bausmė yra neteisinga.

26Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismai šioje byloje neįsigilino ir tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, padarytos veikos pavojingumo, nuteistojo H. G. asmenybės. Tinkamas šių aplinkybių visumos įvertinimas turi esminę reikšmę paskiriant jiems teisingas bausmes.

27Pažymėtina, kad nors H. G. įgijo ir policijos pareigūnams pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, tačiau žalos BK 300 straipsniu saugomai vertybei – valdymo tvarkai, nesukėlė. Byloje nustatyta, kad suklastotas vairuotojo pažymėjimas buvo pateiktas ne policijos pareigūnams sustabdžius kasatoriaus vairuojamą automobilį, o atvykus į butą prieš tai gavus pranešimą, kad nenustatytas vairuotojas palikęs automobilį pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis įvykio aplinkybių neslėpė ir kitą dieną po nusikaltimo padarymo atvykęs į policijos komisariatą prisipažino įgijęs netikrą vairuotojo pažymėjimą ir dėl to labai gailėjosi.

28Be to, bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme metu nuteistasis pateikė prašymą, vadovaujantis BK 76 straipsniu, atleisti jį nuo bausmės dėl ligos bei medicininius dokumentus apie susirgimą sunkia nepagydoma liga ir hospitalizaciją. Iš pateiktų dokumentų (2014 m. spalio 29 d. medicininis pažymėjimas, Forma Nr. 046/a) matyti, kad nuteistajam diagnozuota IV stadijos skrandžio karcinoma su metastazėmis į stuburą ir kaulus.

29BK 76 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką. Ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus, yra medicinos, o ne teisės klausimas. Sunkių nepagydomų ligų sąrašas yra pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Išvadą, ar asmuo serga sunkia nepagydoma liga, pateikia gydytojų komisija.

30BPK 359 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teikimas atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos nagrinėjamas teismo posėdyje BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klausimus dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos pagal šio Kodekso 359 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Esant šioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas negali taikyti BK 76 straipsnio ir atleisti nuteistąjį nuo bausmės, nes tai yra vietos apylinkės teismo kompetencija, be to, tam yra būtina gydytojų komisijos išvada, kurios pateikimo tvarka nustatyta minėtame 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247.

31Tačiau, atsižvelgdami į nuteistojo sveikatos būklę bei padarytos veikos pavojingumą, o būtent į tai, kad padarytas nusikaltimas realios žalos valdymo tvarkai nesukėlė, teisėjų kolegija laiko, kad minėtos aplinkybės vertintinos kaip išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme.

32Kartu pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik dvi bausmių rūšis: areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Pagal BK 49 straipsnio 2 dalį areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje, todėl abi sankcijoje numatytos bausmės savo turiniu iš esmės nesiskiria. Taigi teismo galimybės tinkamai individualizuoti bausmę neperžengiant sankcijos ribų, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra apribotos. Be to, skiriant arešto bausmę pagal BK 75 straipsnio nuostatas, nėra galimas jos vykdymo atidėjimas, kai tuo tarpu paskyrus laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą galima atidėti. Susidaro situacija, kad kaltininkui pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskyrus areštą jis gali patirti didesnius laisvės suvaržymus, susijusius su laisvės atėmimu, negu paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant.

33Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam H. G. yra teisinis pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už padarytą nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

35Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 13 d. nutartį pakeisti:

36H. G., pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 1 MGL (130 Lt) dydžio baudą.

37Kitas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 13 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžiu H. G.... 4. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija... 6. H. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ikiteisminio... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis H. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto... 8. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio... 9. Anot kasatoriaus, iš bylos medžiagos matyti, kad egzistavo tiek objektyvieji... 10. Teismai vadovavosi tik vieno liudytojo – policijos pareigūno E. B.... 11. Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatė atsakomybę... 12. Taip pat kasatorius nurodo, kad policijos pareigūnai jam būnant bute... 13. Kasatorius teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 15. Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus argumentai dėl BK 37 straipsnio taikymo ir... 16. Taip pat atsiliepime pažymima, kad teismai pagrįstai nepripažino kasatoriaus... 17. Kartu atsiliepime nurodoma, kad BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos skiriant... 18. Nors kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir... 19. Nuteistojo H. G. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 20. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 21. Kasatorius teigia, kad jam pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta 50 parų... 22. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio... 23. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK... 24. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam H. G. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį... 25. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą... 26. Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismai šioje byloje... 27. Pažymėtina, kad nors H. G. įgijo ir policijos pareigūnams pateikė netikrą... 28. Be to, bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme metu nuteistasis... 29. BK 76 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo... 30. BPK 359 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 31. Tačiau, atsižvelgdami į nuteistojo sveikatos būklę bei padarytos veikos... 32. Kartu pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik dvi... 33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 35. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendį ir... 36. H. G., pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54... 37. Kitas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio...