Byla e2S-138-856/2018
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1612-322/2017, kuria skolininkės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Idega“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1612-322/2017, kuria skolininkės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Termosat“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama iš skolininkės UAB „Idega“ priteisti 52 148,58 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir 402 Eur bylinėjimosi išlaidas, siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi kreditorės UAB „Termosat“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo skolininkei UAB „Idega“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, esančius pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, šio turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti, areštavus lėšas, esančias kredito ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leido skolininkei vykdyti mokėjimus kreditorei, mokėti mokesčius valstybei, įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei darbo užmokestį darbuotojams, bendrai 52600 Eur sumai.
  1. Teismas konstatavo, kad skolininkės UAB „Idega“ turtinė padėtis nežinoma, juridiniam asmeniui pareikštų reikalavimų suma yra didelė, jos dydis – 52 600 Eur, skolininkė, kreditorės teigimu, vengia atsiskaityti. Kadangi byloje duomenų apie skolos kreditorei apmokėjimą nėra, todėl, siekdamas apsaugoti kreditorės interesus bei užtikrinti sprendimo įvykdymą, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei priklausančio turto areštą.

    7

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Idega“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį ir kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

104.1. Tiek kreditorė UAB „Termosat“, tiek pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju grėsmę, kad galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, grindžia didele reikalavimų suma, tačiau motyvų, pagrindžiančių tokią teismo poziciją, t. y. kodėl vien didelės turtinės vertės pareikštas reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip savaime sukeliantis grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nei kreditorė UAB „Termosat“, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė.

114.2. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Termosat“ būtent tokiame kontekste apeliantės nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad skolininkė UAB „Idega“ turi ketinimų imtis kokių nors nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė. Jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą skolininkės nesąžiningumą, nenustatė ir apylinkės teismas.

124.3. Kreditorė UAB „Termosat“ buvo informuota, kad mokėjimai yra sulaikomi iki kol ginčo objekte bus atlikta ekspertizė (ekspertizę atlieka UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“, atstovaujamas generalinio direktoriaus ir teismo eksperto A. S.). Todėl akivaizdu, kad jokio piktybiško vengimo iš UAB „Idega“ pusės nėra.

134.4. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs skolininkei UAB „Idega“. Teisinis reguliavimas numato, kad apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

144.5. CPK 148 str. 2 d. numato, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. UAB „Idega“ direktorius ir vienintelis akcininkas V. K. laidavo už skolininkę 52 600,00 Eur. Visi pateikti dokumentai patvirtina, kad UAB „Idega“ laiduotojo V. K. turtas ir metinės pajamos žymiai viršija kreditorės UAB „Termosat“ reikalavimo sumą, kas suponuoja išvadą, kad nėra jokios grėsmės, kad galimai palankus UAB „Termosat“ teismo sprendimas negalės būti įvykdytas.

  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Termosat“ prašo atmesti skolininkės UAB „Idega“ atskirąjį skundą dėl apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties. Nurodo, kad apmokėjimus už rangos darbus ginčo objekte rangovei UAB „Gedlina“ atlieka ne skolininkė, o skolininkės vienintelis akcininkas V. K. iš savo asmeninės sąskaitos. Tai rodo, kad skolininkės turtinė padėtis yra bloga, nes ji neturi piniginių lėšų tam, kad atsiskaitytų su kreditoriais. UAB „Idega“ nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų nei už 2015, nei už 2016 metus, tai rodo, jog skolininkė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, slepia duomenis apie savo turtinę padėtį. Viešų registrų duomenimis vienintelis skolininkės turtas yra areštuotas kitoje civilinėje byloje dėl ginčo dėl to paties objekto. Skolininkė pateikė savo dalyvio laidavimo raštą, tačiau jis niekaip neužtikrina prievolės pagal reikalavimus įvykdymą. Skolininkė darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 11 ir 12 priėmė ir jokių pastabų dėl jų kokybės bei kiekio nepareiškė, todėl vengimas atsiskaityti sutartyje numatytais terminais yra akivaizdžiai nesąžiningas. Faktą, kad skolininkė elgiasi nesąžiningai, patvirtina ir tai, jog ji jau daugiau kaip mėnesį visiškai nebendradarbiauja ir nedalyvavo gamybiniuose susirinkimuose. Skolininkė 2017-11-24 be jokio pagrindo išvarė kreditorės darbuotojus iš objekto, pati nebendrauja ir nepaskiria atsakingo asmens situacijai sureguliuoti. Tai akivaizdžiai nesąžininga. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Vadinasi, įsigaliojus šiems įstatymo pakeitimams, bendrąja taisykle tapo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepranešus atsakovui, o nuspręsti, ar konkrečiu atveju apie tokio klausimo svarstymą pranešti atsakovui, palikta teismo diskrecijai.

15Teismas

konstatuoja:

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

17teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliantės UAB „Idega“ atskirasis skundas netenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės skolininkės UAB „Idega“ turtui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
  1. Bylos medžiaga nustatyta, kad kreditorė UAB „Termosat“ pareiškimu dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą, prašydama iš skolininkės UAB „Idega“ priteisti 52148,58 Eur skolą, 6 procentų dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą 52600,00 Eur sumai.
  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
  1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinka CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, didelė ieškinio suma (52600,00 Eur) teismo vertinta kaip galinti pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar jį padaryti neįmanomu.
  1. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.), tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad didelės ieškinio sumos prezumpcijos tikslas ne sudaryti savarankišką pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustačius, kad reikalavimas yra turtinis ir išreiškiamas konkrečia finansine suma, o palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-740-943/2016).
  1. Rungimosi bei proceso šalių lygiateisiškumo principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio teisės instituto, taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui. Grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų būti paneigta įrodymais, kad atsakovas turi pakankamai turto ir gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
  1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria kreditorės reikalavimams užtikrinti areštuotas jos turtas, nurodydama, kad tiek kreditorė UAB „Termosat“, tiek pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, neįrodė atsakovės nesąžiningumo, kreditorės reikalaujama ieškinio suma jai nėra didelė, nes atsakovės vienintelis akcininkas V. K. yra laidavęs už skolininkę, jo turto vertė daugiau nei 10 kartų viršija prašomą priteisti sumą. Pastaruosius argumentus grindžia kartu su prie atskirojo skundo pridėtais įrodymais –2017-12-12 Laidavimu, Statybos eigos audito rangos sutartimi Nr. 2017/1, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, metinėmis pajamų deklaracijomis, ilgalaikio turto sąrašu, sąskaitos išrašu, kurie apeliacinės instancijos teismo priimami ir vertinami atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs skolininkei, o kreditorė su šiais įrodymais yra susipažinusi (CPK 314 straipsnis).
  1. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Idega“ akcininko ir direktoriaus 2017-12-12 V. K. Laidavimą, kuriame pastarasis laidavo už UAB „Idega“ 52 600 Eur sumai apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-1612-322/2017, pridėdamas įrodymus, patvirtinančius V. K. gerą turtinę padėtį.
  1. Proceso įstatymo normos suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims, prašyti teismo pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Vienas iš galimų galiojančios laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita priemone būdų - kito asmens laidavimas už atsakovą (ieškovą) (CPK 148 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai kitas asmuo laiduoja už atsakovą (ieškovą), kuriam taikyta laikinoji apsaugos priemonė, teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, gali galiojančią laikinąją apsaugos priemonę pakeisti ar panaikinti (CPK 148 straipsnio 3 dalis). Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina išsiaiškinti, ar galiojančios laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita adekvačiai užtikrins ieškovui (atsakovui) galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tik atlikus bylos faktinių aplinkybių analizę galima nustatyti, ar kito asmens laidavimas už atsakovą (ieškovą) yra adekvatus prievolės įvykdyti ieškovui (atsakovui) galimai palankų teismo sprendimą užtikrinimo būdas, ar taikant šį būdą nebus pažeistos ieškovo (atsakovo) teisės ir teisėti interesai. Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.76 straipsnio 1 dalis). Materialiosios teisės normos nustato, kad laidavimas yra šalutinė prievolė, o laiduotojo atsakomybė skolininko kreditoriui yra solidari (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis). Ginčus dėl to, ar pakanka laiduotojo turto ir ar prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas adekvatus, sprendžia teismas (CK 6.77 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjant byloje kilusį ginčą būtina atsižvelgti ir į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą analogiškų klausimų sprendimo praktiką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartį byloje Nr. 2-214/2008, 2008 m. liepos 17 d. nutartį byloje Nr. 2-523/2008, 2010 m. gegužės 12 d. nutartį byloje Nr. 2A-523/2010, 2011 m. sausio 20 d. nutartį byloje Nr. 2-93/2011).
  1. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos duomenimis, skolininkės UAB „Idega“ atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei prie jo pridėtais dokumentais, sprendžia, kad šiuo atveju UAB „Idega“ direktoriaus ir akcininko V. K. pateiktas Laidavimas, kuriuo jis laidavo už UAB „Idega“ prievolių įvykdymą, nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog V. K. Laidavimas niekaip neužtikrina prievolės pagal kreditorės reikalavimus įvykdymą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2017-12-12 Laidavimu V. K. neįkeičia jam nuosavybės teise priklausančio turto kreditorės naudai, kitaip nesuvaržo savo teisių į turimą turtą, o tik patvirtina, kad šiuo metu turi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas pagal kreditorei UAB „Termosat“ galimai palankų teismo sprendimą. V. K. pateiktas Laidavimas negarantuoja, jog laiduotojas neperleis turimo turto (atitinkamos jo dalies) kitiems asmenims ar kitaip nesuvaržys teisių į šį turtą, taip pat realiomis priemonėmis negarantuoja, kad priėmus kreditorei galimai palankų teismo sprendimą, laiduotojas turės pakankamai turto įvykdyti UAB „Termosat“ reikalavimus. Teismo įsitikinimu, kuris paremtas ir aukščiau nurodyta formuojama teismine praktika, tik viešuose registruose fiksuojamas apribojimų nustatymas skolininkės UAB „Idega“ laiduotojui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ar kitam registruotinam turtui gali užtikrinti, kad kreditorei galimai palankus teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Tokia išvada darytina dėl to, kad atitinkamų įrašų viešuose registruose padarymas, pavyzdžiui, laidavimo sutarties bei apribojimo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į registruotiną turtą, kurio vertė ne mažesnė už pareikšto reikalavimo sumą, įregistravimas, garantuotų, kad šis turtas nebus perleistas tretiesiems asmenims (CK 4.253 straipsnis, 4.254 straipsnio 1 punktas, 4.255 straipsnio 7 punktas). Jokių apribojimų laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu registruotinu turtu ar juo įsipareigoti kreditorės naudai, UAB „Idega“ laiduotojas V. K. Laidavime nenumatė.
  1. CPK 148 straipsnio 2 dalyje nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo) būdai (tarp jų ir laidavimas) turi būti adekvatūs (lygiaverčiai) teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nes tik tokiu atveju ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, tokio teismo sprendimo įvykdymas yra garantuojamas (užtikrinamas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju teismo sprendimo užtikrinimas laidavimu nėra adekvatus apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Kadangi V. K. Laidavimas jam priklausančiu turtu negali užtikrinti teismo sprendimo tinkamo įvykdymo, todėl turi būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė, užtikrinanti teismo sprendimo įvykdymą – skolininkės UAB „Idega“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštas.
  1. Pažymėtina, kad apeliantė atskiruoju skundu neteikė įrodymų apie skolininkės UAB „Idega“ esamą finansinę padėtį ir neįrodinėjo aplinkybių apie skolininkės galimybes įvykdyti galimai kreditorei palankų teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
  1. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl procesinės teisės normų pažeidimo teismui neinformavus skolininkės apie kreditorės prašymo nagrinėjimą. CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, teisinis reguliavimas numato pareigą pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą tik esant duomenų, sudarančių teismui pagrindą spręsti, kad toks pranešimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju skolininkė buvo tinkamai informuota apie teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą, skolininkė tinkamai pasinaudojo savo teise skųsti šią nutartį, tokiu būdu pasinaudodama įstatymo jai suteikta galimybe būti išklausyta tiek pirmosios instancijos teismo (nutartį priėmęs teismas, esant pagrindui, gali pasinaikinti atskiruoju skundu skundžiamą nutartį), tiek ir apeliacinės instancijos teismo. Todėl, priešingai nei nurodo skolininkė, pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, procesinės teisės normų nepažeidė.
  1. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad nėra realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Visų pirma, asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš tikrųjų ne visais atvejais gali pagrįsti tokią grėsmę, nes ji gali būti išoriškai dar ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai kitos šalies brandinama priklausomai nuo situacijos. Juolab, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nėra pakankami konstatuojant grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymo nebuvimui turtinės padėties aspektu (CPK 185 straipsnis). Antra, nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie skolininkės ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turimą turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau skolininkei nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti.
  1. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, skolininkės atskirojo skundo argumentus bei kreditorės atsikirtimus į atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

20Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai