Byla 2A-1342/2014
Dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarė J. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. G. ir O. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų I. G. ir O. G. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Butvita“, uždarajai akcinei bendrovei „FIRST partneriai“ dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarė J. M.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiais CK 1.80, 1.81, 1.90 ir 1.91 straipsniuose įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais.

6Ieškovai I. G. ir O. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:

  1. pripažinti negaliojančiomis tarp ieškovų ir atsakovų UAB „Butvita“, UAB „FIRST partneriai“ 2013 m. vasario 13 d. sudarytas hipotekos sutartis, patvirtintas Kauno miesto 23-ojo notarų biuro, notarinio registro Nr. 695 ir Nr. 696;
  2. įpareigoti atsakovus išregistruoti ginčijamų sandorių pagrindu atsiradusią hipoteką iš Hipotekos registro;
  3. panaikinti Kauno miesto 23-ojo notaro biuro notarės J. M. 2013 m. rugsėjo 12 d. atliktus vykdomuosius įrašus Nr. 5211 ir Nr. 5212.

7Ieškovai nurodė, kad siekdami įvykdyti savo įsipareigojimus G. S. (skola pagal vekselį 780 834,95 Lt), 2013 m. vasario mėnesį kreipėsi į ieškovės brolį V. R., prašydami padėti įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovės brolis sutiko paskolinti pinigų, tačiau mainais paprašė įkeisti savo turtą, užtikrinant UAB „Butvita“ ir UAB „FIRST partneriai“ 2012 m. liepos 20 d. sudarytos 779 000 Lt paskolos sutarties vykdymą, patikindamas, kad tai tik formalaus pobūdžio veiksmas, kuris niekaip nepakenks ieškovų teisėms. Ieškovai sutiko ir, ieškovės brolio nurodymu, susisiekė su UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ direktore, kuri pasirūpino, kad ginčijami sandoriai būtų parengti pasirašymui (hipotekos sandorių rengime ieškovai nedalyvavo). Sandorių pasirašymas įvyko 2013 m. vasario 13 d. 11.00 val. Kauno miesto 23-ajame notarų biure (notarė J. M.). Notarė ginčijamus sandorius pateikė pasirašyti nesurištus, jų nepagarsino, ieškovams perdavė du dokumentus, kurių jie netikrino, nes manė, jog tai du to paties hipotekos sandorio egzemplioriai. Apie hipotekos sandorio sudarymą ieškovai informavo ieškovės brolį, kuris paprašė palaukti, nes neturi šiuo metu tokios didelės pinigų sumos, tačiau praėjus keliems mėnesiams informavo, kad negali suteikti tokios didelės finansinės paramos ir pasiūlė kreiptis į atsakovą UAB „FIRST partneriai“ su prašymu baigti įregistruotą hipoteką. Prieš kreipdamiesi į atsakovą, ieškovai atsitiktinai pastebėjo, kad pasirašė du hipotekos sandorius. Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorį (kuriuo užtikrintas 779 000 Lt dydžio prievolės įvykdymas), notarinio registro Nr. 696, negaliojančiu dėl ieškovės brolio V. R. apgaulės, kuris buvo prižadėjęs ieškovams padėti atsiskaityti su G. S. (CK 1.91 str.). Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu kitą hipotekos sandorį (kuriuo užtikrintas 7 150 000 Lt prievolės įvykdymas), notarinio registro Nr. 695, nes nesuvokė, jog sudarė du hipotekos sandorius (CK 1.90 str.). Akivaizdu, kad joks protingas žmogus nebūtų sudaręs sandorio, kuriuo užtikrintų trečiojo asmens prievolę, rizikuodamas visu savo turtu ir už tai nieko negaudamas. Ieškovai prašė pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais naikinti ir jų pagrindu atliktus vykdomuosius įrašus.

8Atsakovas UAB „FIRST partneriai“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai apgaulę sieja su V. R. įsipareigojimais, kuris nėra ginčijamų hipotekos sandorių šalis. Atsakovas neturėjo susitarimų su V. R., kurie galėtų įtakoti ginčijamų sandorių galiojimą bei nežinojo apie galimus ieškovų susitarimus su V. R.. Atsakovas nėra prisiėmęs įsipareigojimų ieškovams ar atlikęs kokius nors apgaulės veiksmus jų atžvilgiu. Ieškovai yra didelę patirtį turintys verslininkai, ilgą laiką užėmę itin aukštas ir atsakingas pareigas įmonių valdymo organuose (O. G. yra ilgametė AB Ūkio banko stebėtojų tarybos narė, I. G. buvo AB „Kauno tiekimas“ valdybos pirmininkas), todėl jiems taikomi aukštesni nei paprastiems asmenims rūpestingumo ir apdairumo standartai. Net ir pripažinus, kad ieškovai suklydo, toks suklydimas negali būti laikomas esminiu, nes patys ieškovai buvo neatsargūs ir neapdairūs (jeigu neskaitė ginčijamų sandorių), todėl jiems tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).

9Atsakovas B UAB „Butvita“ atsiliepime į ieškinį prašė teismo nuožiūra spręsti dėl ieškinio patenkinimo.

10Trečiasis asmuo Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarė J. M. atsiliepime į ieškinį prašė teismo nuožiūra spręsti dėl ieškinio patenkinimo. Nurodė, kad sudarant ginčijamus sandorius ieškovams buvo išaiškintas jų turinys ir pasekmės. Ieškovai suprato, kad sudaro du hipotekos sandorius, juos skaitė, pasirašė. Ieškovai buvo dažni (išskirtiniai) klientai, pasirašomas sutartis skaitydavo, būdavo atvejų, kai išeidavo sutarčių nepasirašę. Ieškovams buvo įteikta po vieną kiekvieno ginčijamo sandorio egzempliorių, nes jie yra sutuoktiniai (sandoryje dalyvavo kaip vienas vienetas). Ginčijamų sutarčių sąlygas 2013 m. vasario 13 d. atsiuntė UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ juristė (tą pačią dieną, kada buvo pasirašomi sandoriai), o pažymas sandorių sudarymui (iš VĮ Registrų centras) 2013 m. vasario 12 d. užsakė ieškovė O. G..

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. 696, negaliojančiu dėl apgaulės, nes vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 6 dalimi ieškovai turėjo įrodyti, kad atsakovai (ginčijamo sandorio šalys) žinojo (turėjo žinoti), jog V. R. (kuris nėra ginčijamo sandorio šalis) tyčiniais nesąžiningais veiksmais suklaidino ieškovus, tačiau ieškovai tokių įrodymų nepateikė, o atsakovas UAB „FIRST partneriai“ tvirtino, jog nežinojo apie jokius ieškovų ir V. R. susitarimus. Liudytoja S. P. (buvusi atsakovo UAB „FIRST partneriai“ direktorė) nurodė, kad sandorių sudarymo metu nebuvo žinoma apie jokius ieškovų ir V. R. susitarimus, vadovavo O. G. ir ji sprendė dėl sandorių sudarymo. Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. 695, negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 str.). Teismas nustatė, kad ieškovai savo suklydimą siejo su aplinkybe, kad jie nesuprato (nesuvokė), jog pas notarą pasirašė du hipotekos sandorius, tai yra ginčijamo sandorio dėl 7 150 000 Lt prievolės užtikrinimo jie neketino pasirašyti. Tačiau notarė patvirtino, jog ieškovai suprato pasirašantys du hipotekos sandorius ir juos skaitė; taip pat notarė patvirtino, kad būtent ieškovė O. G. užsakė pažymas sandoriams sudaryti; liudytoja S. P. (tuo metu buvusi atsakovo direktore), dalyvavo ginčijamų sandorių pasirašyme bei patvirtino, kad ji prašė užtikrinti dvi paskolos sutartis, tą ieškovai žinojo, o pas notarę pasirašydami ginčijamas sutartis suprato, jog sudaromos dvi hipotekos sutartys; liudytoja S. P. nurodė, kad atsakovai (įmonės) priklausė UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ įmonių grupei, kuriai iš esmės vadovavo ieškovė O. G. ir sprendė, kokius sandorius sudarinėti; ieškovams buvo įteikti abu ginčijami sandoriai; ieškovai pasirašė 8 egzempliorius dokumentų (esant vienam sandoriui būtų tik keturi); ieškovai ėmė ginčyti sandorius tik praėjus 7 mėnesiams po jų sudarymo, kai atsakovui UAB „Butvita“ buvo pradėta bankroto procedūra bei pradėtas vykdyti išieškojimas pagal ginčijamus sandorius; ieškovai yra didelę patirtį turintys verslininkai, ilgą laiką užėmę itin aukštas ir atsakingas pareigas įmonių valdymo organuose (O. G. buvo ilgametė AB „Ūkio bankas“ stebėtojų tarybos narė, I. G. buvo AB „Kauno tiekimas“ valdybos pirmininkas), dėl ko jiems taikomi aukštesni nei paprastiems asmenims rūpestingumo ir apdairumo standartai. Teismas iš šių aplinkybių sprendė, kad ieškovų veiksmuose nėra suklydimo požymių, priešingai - ieškovai suprato, jog pasirašo du ginčijamus sandorius. Teismas, atmetęs ieškinio reikalavimus dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, atmetė ir ieškinio išvestinius reikalavimus.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14Ieškovai I. G. ir O. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Ieškovai nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

  1. teismas, konstatuodamas, kad nėra pagrindo pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės nepagrįstai rėmėsi vien atsakovo UAB „FIRST partneriai“ motyvu, jog jam nebuvo žinoma apie ieškovų susitarimą su V. R.. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovai iš tokio sandorio negavo naudos; sandoriai, kurie buvo užtikrinti hipotekos sutartimis, buvo sudaryti daug anksčiau; nenustatytas ieškovų ryšys su atsakovais; atsakovai yra UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ įmonės; pastarosios įmonės valdybos pirmininko ir stebėtojų tarybos nario pareigas ėjo V. R.; UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ direktorė R. M. yra buvusi UAB „FIRST“ partneriai valdybos narė; pastarosios įmonės akcininkė A. K. yra buvusi UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ valdybos narė; UAB „FIRST partneriai“ direktorė S. P. tvirtino, kad ieškovė organizavo ginčijamų sandorių sudarymą, siekė asmeninės naudos, nes ji yra atsakovo UAB „FIRST partneriai“ akcininkė. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai žinojo apie ieškovų susitarimus su V. R.;
  2. teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normas, nes nors ir tenkino ieškovų prašymą apklausti liudytoją UAB „Butvita“ direktorę, to nepadarė. Be to, būtina apklausti UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ direktorę R. M., nes ieškovai ir atsakovas UAB „FIRST partneriai“ patvirtino, kad ji organizavo ginčijamų sandorių sudarymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad būtina skirti žodinį posėdį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka;
  3. teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, nes ieškovai ne tik nesuprato sudaromo sandorio esmės, bet ir neketino jo sudaryti. Ginčijamų sandorių turinys buvo iš esmės identiškas, skyrėsi tik užtikrinamos prievolės dydis; ginčijami sandoriai notarų biure buvo atnešti nesurišti; ieškovai asmeninio turto hipotekos sandorius sudarė pirmą kartą;
  4. teismas ex officio turėjo konstatuoti ginčijamų sandorių pripažinimą niekiniais vadovaujantis CK 1.80-1.81 straipsniais, nes jais pažeidžiamos ieškovės kreditoriaus G. S. teisės, jam negalint vykdyti išieškojimo iš ieškovės turto. Be to, hipotekos sandoriai prieštarauja CK 4.171 straipsnio 6 daliai ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 daliai, nes ginčijamais sandoriais buvo įkeisti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi 3 žemės sklypai bei inžineriniai statiniai, nesudarius tarp bendraturčių sutarčių dėl naudojimosi jais tvarkos nustatymo, bei nepridėjus prie šių sandorių žemės sklypų planų.

15Atsakovas B UAB „Butvita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad teismas neturi detaliai pasisakyti dėl kiekvieno šalies argumento. Teismo sprendimą laiko motyvuotu ir įtikinamu.

16Atsakovas UAB „FIRST partneriai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovai neįrodė suklydimo fakto. Ieškovai yra verslininkai; ieškovė ėjo AB „Ūkio bankas“ stebėtojų tarybos narės pareigas; ieškovas buvo AB „Kauno tiekimas“ valdybos pirmininkas; ieškovas 2014 m. kovo 13 d. teismo posėdyje patvirtino, kad laikė save profesionaliu ir patyrusiu verslininku bei, kad AB „Kauno tiekimas“ sudarinėdavo hipotekos sandorius. Dėl šios priežasties ieškovams taikomi ypatingai dideli rūpestingumo reikalavimai. Be to, būtent ieškovė buvo nurodžiusi sudaryti hipotekos sandorius bei užsakė jiems sudaryti reikalingas pažymas. Ieškovai pasirašė notarinių veiksmų atlikimo registre, kuriame buvo nurodyta, kad aprašomi du sandoriai. Ieškovai nepaneigė teismo nustatytų svarbių aplinkybių, paneigiančių ieškovų suklydimo faktą. Ieškovai meluoja, kad turėjo skolą G. S., nes Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-669-658/2014 įrodinėja, kad G. S. ieškovei 2012 m. lapkričio 16 d. paskolos sutarties Nr. 201211/2 neįvykdė ir 224 500 EUR ieškovei neperdavė. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad V. R. įkalbinėjimas/prašymas buvo pagrindas sudaryti ginčijamus sandorius. Ieškovai patys patvirtino, kad V. R. jiems jokių lėšų nepaskolino. Liudytoja S. P. buvo iškviesta liudyti ieškovų prašymu, šios liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina notarės paaiškinimai. Ginčijami sandoriai nebuvo sąlyginiai. Atsakovams nebuvo žinomi vidiniai ieškovės ir jos artimo giminaičio susitarimai. Aplinkybė, kad ginčijami sandoriai neatlygintiniai, nesudaro pagrindo pripažinti juos neteisėtais. Kadangi ieškovai yra UAB „Ūkio investicinė grupė“ akcininkai, logiška, kad jie savo turtu užtikrino netiesiogiai valdomos įmonės veiklą. Ieškovai nenurodo kokias naujas aplinkybes galėtų patvirtinti prašomos iškviesti liudytojos. Ieškovai, teigdami, kad sudarė hipotekos sandorį tik formaliai, patvirtina savo neteisėtus veiksmus, kurie negali būti ginami. Ieškovai tik apeliaciniame skunde pareiškė naujus reikalavimus dėl sandorių pripažinimo niekiniais, kurie negali būti nagrinėjami apeliacinėje instancijoje (CPK 312 str.). Ieškovai nepateikia argumentų kaip ginčijami sandoriai prieštarauja gerai moralei arba viešajai tvarkai. Žemės įstatymas ar CK 4.171 straipsnio 6 dalis neįtvirtina, kad šių nuostatų pažeidimas sandorius daro negaliojančiais. Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje neminimi hipotekos sandoriai. Be to, ieškovų nurodomi sandorių trūkumai gali būti lengvai pašalinami, prie jų pridedant žemės sklypų planus, dėl ko vadovaujantis favor contractus principu tokie sandoriai turi būti išsaugoti. Ginčijamus sandorius patvirtino notarė, o ieškovai nenurodo, kokį interesą gina dėl nepridėto žemės sklypo plano. Dėl CK 4.171 straipsnio 6 dalies pažeidimo gali kreiptis tik kiti bendraturčiai, kurių teises pažeidžia hipotekos sandoriai dėl bendrąja daline nuosavybe priklausančio daikto įteikimo, nesant jų sutikimo. Kadangi atsakovas UAB „FIRST partneriai“ yra sąžiningas kreditorius, hipotekos sandoriai turi būti palikti galioti. Atsakovas pateikia naujus įrodymus: ieškovės O. G. 2013 m. lapkričio 19 d. patikslinto ieškinio ir 2014 m. kovo 6 d. prašymo dėl įrodymų išreikalavimo nuorašus bei 2012 m. liepos 31 d. UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ akcininkų sąrašo nuorašą.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas netenkinamas.

19Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Iš ieškovų O. G. ir I. G. apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo matyti, kad apeliantai pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą įrodinėja remdamiesi iš esmės trimis argumentais. Pirma, ieškovų teigimu, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias ieškovų atžvilgiu panaudotą ieškovės brolio V. R. apgaulę, bei faktines aplinkybes, patvirtinančias atsakovų UAB „Butvita“ (dabartinis teisinis statusas- bankrutavusi) ir UAB „FIRST partneriai“ žinojimą apie apgaulę, dėl ko nepagrįstai ginčijamą 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 696, atsisakė pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Antra, ieškovų teigimu, teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, patvirtinančias, jog ieškovai neketino sudaryti ginčijamos 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutarties, notarinio registro Nr. 695, dėl ko nepagrįstai atsisakė pastarąją sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Trečia, ieškovai mano, kad teismas ex officio turėjo pripažinti ginčijamas hipotekos sutartis niekiniais ir negaliojančiais sandoriais CK 1.80-1.81 straipsniuose įtvirtintais pagrindais, nes šiais sandoriais buvo pažeistos ieškovės kreditoriaus G. S. teisės bei nesilaikyta imperatyvių teisės normų, įtvirtintų CK 4.171 straipsnio 6 dalyje ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje.

21Dėl 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutarties, notarinio registro Nr. 696, pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu

22Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-72/2014 ir kt.). Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti; taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-306-2007, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-264/2013, 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-429/2013 ir kt.).

23Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad jie 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 696, sudarė dėl ieškovės brolio V. R. (kuris nėra ginčijamos sutarties šalis) panaudotos apgaulės, kuri pasireiškė ieškovės brolio aktyviais veiksmais, tai yra įsipareigojimu įvykdyti už ieškovę 225 467 EUR dydžio piniginę prievolę jos kreditoriui G. S. (pagal ieškovės 2012 m. lapkričio 16 d. išduotą vekselį kreditoriui), bei neveikimu – minėto įsipareigojimo neįvykdymu. Vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu bei CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bylos šalies įrodinėjimo pareiga, ieškovai turėjo įrodyti šią aplinkybę (ieškovės brolio V. R. apgaulę), kuria grindė savo ieškinio reikalavimą pripažinti ginčijamą hipotekos sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Tačiau ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių buvus tarp ieškovės ir ieškovės brolio V. R. susitarimą dėl ieškovės skolos perkėlimo ieškovės broliui, paskolos sutarties tarp ieškovės brolio ir ieškovės sudarymo ir pan. Priešingai, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje Nr. 2-669-658/2014 priimtame 2014 m. gegužės 23 d. sprendime konstatuota, jog O. G. (kuri minėtoje byloje turi atsakovės procesinį teisinį statusą) teigė, kad ji negavo iš kreditoriaus G. S. jokių lėšų, o 2012 m. lapkričio 16 d. vekselį 225 467 EUR sumai išdavė dėl kreditoriaus G. S. panaudoto ekonominio spaudimo (CPK 179 str. 3 d.). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, nei viena iš ieškovų apeliaciniame skunde minimų aplinkybių (tiesioginės turtinės naudos dėl ginčijamos hipotekos sutarties sudarymo negavimas, atsakovų sąsajos su ieškovės broliu V. R., atsakovo UAB „FIRST partneriai“ buvusios direktorės buvimas kartu ir šio atsakovo akcininku) nepaneigia fakto, jog ieškovai neįrodė egzistavus ieškovės brolio V. R. apgaulę, tai yra įsipareigojimą ieškovei įvykdyti piniginę prievolę jos kreditoriui G. S., kas buvo vienintelė ginčijamos hipotekos sutarties, notarinio registro Nr. 696, sudarymo priežastis. Pastarąją išvadą netiesiogiai patvirtina ir pačių ieškovų įvardintos atsakovų sąsajos su ieškovės broliu V. R., atsakovams priklausant tai pačiai įmonių grupei, su kuria susijusiose įmonėse ir patys ieškovai ilgą laiką ėjo valdymo organų pareigas (b.l. 76-83, t. 1). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti loginę prielaidą, jog ieškovai kaip komercinių santykių subjektai galėjo turėti komercinį suinteresuotumą užtikrinti asmeniniu turtu su ieškovais susijusių įmonių (vieno iš atsakovų kitam atsakovui) įsipareigojimų vykdymą.

24Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neįrodė apgaulės panaudojimo fakto ginčijamam sandoriui sudaryti, netenka teisinės prasmės ieškovų argumentai apie tai, kad ginčijamos hipotekos sutarties šalys (atsakovai) žinojo apie ne sandorio šalies apgaulės panaudojimo faktą (CK 1.91 str. 6 d.). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ieškovų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo/nepagrįstumo, kuriais ieškovai įrodinėja atsakovus žinojus apie tarp ieškovės ir jos brolio sudarytą susitarimą dėl ieškovės brolio įsipareigojimo įvykdyti ieškovės piniginę prievolę.

25Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jei byloje būtų pakankamai įrodymų apie ieškovės ir jos brolio susitarimą įvykdyti ieškovės piniginę prievolę kreditoriui, ar šis susitarimas gali būti laikomas ieškovų atžvilgiu panaudota apgaule turėtų būti nustatinėjama ieškovų elgesį vertinant vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs galimybę kreditoriui, skolininkui ir įkaito davėjui sudaryti sąlyginę hipoteką, kuomet susitariama, kad hipoteka įsigalios nuo sutartyje nustatytos sąlygos įvykdymo momento (CK 4.184 str. 1 d.). Įvertinus tai, kad ieškovai buvo patyrę verslininkai, sudarę ne vieną komercinį sandorį bei ėję atsakingas pareigas stambaus kapitalo įmonių valdymo organuose, darytina išvada, kad tuo atveju, jei ieškovai iš tikrųjų turėjo tikslą įkeisti savo turtą tik ieškovės broliui suteikus ieškovei paskolą, ieškovai galėjo pasinaudoti įstatymo leidėjo įtvirtintu sąlyginės hipotekos institutu ir būtent tokį sandorį sudaryti notarine tvarka (CK 1.5 str.). Aplinkybė, kad ieškovai, būdami patyrusiais verslininkais bei suvokdami tiek sutartinės hipotekos sandorio sukeliamas teisines pasekmes, tiek ieškovams kilsiančių įsipareigojimų pagal tokį sandorį apimtis, vis vien sudarė būtent sutartinės hipotekos sutartį ir niekaip neįformino ieškovų kaip įkaitų davėjų pareigų atsiradimo priklausymo nuo ieškovės brolio įsipareigojimo padengti ieškovės piniginę prievolę įvykdymo momento, patvirtina, kad ieškovai visą riziką dėl ieškovės brolio įsipareigojimų neįvykdymo ieškovei prisiėmė patys sau. Tokiu atveju taip pat nebūtų pagrindo teigti, kad ieškovai vien dėl ieškovės ir jos brolio sudaryto susitarimo nesuprato ginčijamos hipotekos sutarties esminių aplinkybių, turinio, teisinių pasekmių, dėl ko taip pat nebūtų pagrindo šią sutartį pripažinti negaliojančia vadovaujantis CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.

26Teisėjų kolegija iš ieškovų argumentų turinio sprendžia, kad ieškovai apskritai neįrodinėja, jog jie nesuprato sudaromu ginčijamu sandoriu sukuriamų pasekmių, tačiau teigia, jog su atsakovais buvo sutarta šį sandorį sudaryti formaliai, neketinant sukurti jokių realių pasekmių. Vadinasi, ieškovai įrodinėja, jog ginčijama hipotekos sutartis, notarinio registro Nr. 696, yra tariamas sandoris (CK 1.86 str. 1 d.). Tačiau ieškovai, teigdami, kad nei viena iš hipotekos sutarties šalių neketino jos realiai vykdyti, o atsakovai net žadėjo išregistruoti hipoteką, nepateikė nei vieno tai patvirtinančio įrodymo (CPK 12 str. ir 178 str.). Priešingai, byloje yra įrodymai apie aktyvų atsakovo UAB „FIRST partneriai“ naudojimąsi savo kaip hipotekos kreditoriaus teisėmis, pradėjus priverstinį išieškojimą pagal ginčijamą hipotekos sutartį (b.l. 37-38, 43-44, t. 1).

27Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, iš kurių pagrįstai nustatė ieškovus neįrodžius apgaulės fakto egzistavimo bei atitinkamai netenkino ieškovų reikalavimo pripažinti hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 696, negaliojančia CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (dėl ne sandorio šalies apgaulės panaudojimo prie vieną iš sandorio šalių).

28Dėl 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutarties, notarinio registro Nr. 695, pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu pagrindu

29Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, sandoris, sudarytas iš esmės suklydus, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 2 d., 4-5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-206/2014 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-504/2008, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-531/2009 ir kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-85/2011, 2014 m. kovo 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-68/2014 ir kt.).

30Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutartis, notarinio registro Nr. 695, buvo sudaryta dėl suklydimo, nes ieškovai apskritai neturėjo ketinimo ją sudaryti, o juos suklaidino notarės veiksmai, pateikiant neįrištus egzempliorius, neišaiškinant jiems sandorių turinio bei pateikiant pasirašyti du iš esmės identiško turinio sandorius, dėl ko ieškovai suklydo, manydami, jog pasirašo tik vieną 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 696. Iš byloje esančių 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutarčių, notarinio registro Nr. 695 ir Nr. 696, teksto matyti, kad sutarčių turinys yra iš esmės identiškas, išskyrus hipotekomis užtikrinamų prievolių dydžius, hipotekomis užtikrinamų prievolių atsiradimo pagrindus ir šių prievolių įvykdymo terminus (b.l. 22-34, t. 1). Įvertinus ieškovų brandų amžių bei ilgalaikę patirtį verslo santykiuose, darytina išvada, kad bet kuris kitas apdairus, atidus verslininkas veikdamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis, tai yra pasirašydamas notarinę hipotekos sutartį, pagal kurią užtikrina svetimą prievolę, būtų perskaitęs pasirašomos sutarties kiekvieno egzemplioriaus sąlygas ir pastebėjęs, jog juose skiriasi užtikrinamų prievolių dydis, atsiradimo pagrindai ir įvykdymo terminai. Be to, visiškai nelogiška, kad ieškovai nei pasirašydami notaro teikiamų paslaugų registre atskirai už kiekvieną sudarytą hipotekos sutartį, nei matydami už kiekvieno sandorio sudarymą mokėtiną skirtingą atlyginimą notarui visiškai nesuvokė, jog to neturėtų būti, sudarant tik vieną hipotekos sutartį. Taigi, taikant protingumo kriterijų sprendžiama, kad nagrinėjamoje faktinėje situacijoje ieškovai neįrodė esant jų suklydimo faktą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 695, pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu.

31Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei ieškovai iš tikrųjų neatidžiai perskaitė 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutarties, notarinio registro Nr. 695, nuostatas, kuriose įvardinamas hipoteka užtikrinamos prievolės dydis, atsižvelgiant į ieškovų ilgalaikę patirtį komercinių santykių srityje, darytina išvada, kad ieškovai tokiu būdu elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, kas laikoma ne suklydimu, o aplaidumu (dideliu neatsargumu), kuris neatleidžia aplaidžiai besielgusios sutarties šalies nuo sudarytos sutarties vykdymo bei nesudaro įstatyme įtvirtinto pagrindo tokią sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (CK 1.5 str., 1.90 str. 5 d., 4.175 str. 2 d., 6. 189 str. 1 d.).

32Dėl 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutarčių, notarinio registro Nr. 695 ir Nr. 696, pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.80-1.81 straipsniuose įtvirtintais pagrindais

33CK 1.80 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.80 straipsnyje įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą galima taikyti tik tuo atveju, jei konstatuojama sąlygų visuma: pirma, teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-432/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuluotos taisyklės, kuriomis vadovaujantis sprendžiama, ar teisės norma imperatyvi. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, svarbus yra lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-432/2008).

34Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, kad ginčijamomis hipotekos sutartimis buvo įkeistos bendrąja daline nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų dalys, tai yra 146/297 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 176/283 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 251/653 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis inžinerinio statinio – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-34, t. 1). Ieškovų teigimu, nėra sudarytos naudojimosi aukščiau minėtais bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiais daiktais tvarkos nustatymo sutartys, dėl ko tokių daiktų įkeitimo sandoriai prieštarauja imperatyviai nuostatai, įtvirtintai CK 4.171 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, jog įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiama daikto dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudarytoje ir notaro patvirtintoje naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartyje.

35Kadangi ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo ex officio nustatyti ginčijamų hipotekos sutarčių prieštaravimą CK 4.171 straipsnio 6 dalyje įtvirtintai imperatyviai teisės normai, Lietuvos apeliacinis teismas ex officio patikrino Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis apie ieškovams kartu su kitais asmenimis priklausančius bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius daiktus, kurie buvo įkeisti ginčijamomis hipotekos sutartimis (CPK 179 str. 3 d.). Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų matyti, kad visi ieškovų minimi 4 nekilnojamieji daiktai įregistruoti kaip bendrąja daline nuosavybės teise priklausantys I. G. bei G. T. ir J. M. T. (kuriems likusi nekilnojamųjų daiktų dalis priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise). Be to, ieškovų minėtų 4 nekilnojamųjų daiktų dalis G. T. ir J. M. T. įsigijo ta pačia 2012 m. gegužės 2 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3286, kurioje buvo nustatyta ir naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka. Taigi, viešame registre įregistruoti duomenys patvirtina, kad (priešingai nei teigia ieškovai) tarp bendraturčių buvo sudarytos ir notaro patvirtintos sutartys dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 4 nekilnojamųjų daiktų (kurių dalys buvo įkeistos ginčijamomis hipotekos sutartimis) naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.262 str., 6.393 str. 1 d.).

36Atsižvelgiant į išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovai, ginčijamos hipotekos sutartys atitiko CK 4.171 straipsnio 6 dalyje nustatytą reikalavimą, nesant bendraturčių sutikimo įkeisti bendrąja daline nuosavybe priklausančio nekilnojamojo daikto dalį, sudaryti notaro patvirtintą sutartį dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nevertina ieškovų apeliaciniame skunde pateiktų samprotavimų apie CK 4.171 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisės normos imperatyvumą, ginčijamų hipotekos sutarčių prieštaravimą minėtai teisės normai bei teismo pareigą ex officio pripažinti, jog ginčijamos hipotekos sutartys yra niekinės ir negaliojančios dėl prieštaravimo CK 4.171 straipsnio 6 dalyje įtvirtintai imperatyviai teisės normai (CPK 12 str. ir 178 str.).

37Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas turėjo ex officio nustatyti ginčijamų hipotekos sutarčių prieštaravimą Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai imperatyviai teisės normai, kurioje nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema, kurie yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Ieškovai šią išvadą daro atsižvelgę į tai, kad prie ginčijamų hipotekos sutarčių nebuvo pridėti įkeičiamų žemės sklypų (ar jų dalių) planai.

38Teisėjų kolegija ieškovų nurodomos Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos imperatyvumą ir šios normos pažeidimo įtaką ginčijamų hipotekos sutarčių galiojimui vertina vadovaudamasi aukščiau nutartyje minėtomis kasacinio teismo suformuotomis taisyklėmis. Iš pačios teisės normos struktūros matyti, kad joje kalbama apie tokius sandorius, kuriais perleidžiamos (laikinai ar neterminuotai) daiktinės teisės į žemės sklypą – tai yra nuosavybės teisės, valdymo teisė ar naudojimosi žemės sklypu teisė. Be to, iš šioje teisės normoje naudojamų žodžių turinio matyti, kad visi žemės sklypo sandoriai (prie kurių privalo būti pridėtas žemės sklypo planas ar schema) turi būti susiję su šių žemės sklypų savininko ar faktinio valdytojo pasikeitimu, žemės sklypą perleidžiant, jį išnuomojant ar perduodant jį naudotis kitam asmeniui. Tuo tarpu hipotekos sandorio esmė yra priešinga – įkeičiamas daiktas (nors nuosavybės teisės į jį ir suvaržomos) nėra perduodamas naujam asmeniui (kreditoriui) (CK 4.170 str. 1 d.). Be to, hipotekos sandorį reglamentuojančios CK specialiosios teisės normos (CK 4.170 str. – 4.197 str.) nenumato imperatyvaus reikalavimo, įkeičiant žemės sklypą pridėti jo planą ar schemą. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostata neįtvirtina imperatyvių reikalavimų, taikytinų hipotekos sandoriams dėl žemės sklypo įkeitimo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovų apeliacinio skundo samprotavimus dėl teismo pareigos ex officio nustatyti ginčijamų hipotekos sutarčių prieštaravimą imperatyviai teisės normai, įtvirtintai Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje.

39Ieškovai ieškinyje kėlė bei apeliaciniame skunde palaikė reikalavimą ginčijamas hipotekos sutartis pripažinti niekinėmis ir prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), nes jos pažeidžia ieškovės kreditoriaus G. S. interesus. Ieškovams išaiškintina, kad skolininko sandoriai, kurie sudaromi galimai pažeidžiant kreditoriaus interesus, yra laikomi ne niekiniais, o nuginčijamais (CK 1.78 str. 1-2 d.). Dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu gali kreiptis kreditorius, kurio teisės tokiu sandoriu galimai buvo pažeistas, o ne tokį galimai neteisėtą kreditoriaus atžvilgiu sandorį sudaręs nesąžiningas skolininkas (CK 1.137 str. 2-4 d., 6.66 str.).

40Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinio pobūdžio klausimų išsprendimo

41Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkintas, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiškios bei byloje esančių įrodymų pakanka pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, neperžengiant ieškovų apeliacinio skundo ribų (CPK 322 str.). Ieškovų apeliacinio skundo argumentai dėl būtinumo apklausti 2 liudininkes atmetami kaip neįrodyti, nes ieškovai nenurodė kokius iš esmės priešingus nei nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime faktus prašomos iškviesti liudytojos galėtų patvirtinti.

42Teisėjų kolegija atmeta kaip prieštaraujantį bylos nagrinėjimo eigos aplinkybėms ieškovų apeliaciniame skunde nurodytą teiginį, jog teismas rezoliucija tenkinęs ieškovų prašymą iškviesti liudytoją A. M. (buvusią UAB „Butvita“ direktorę), šios liudytojos neiškvietė. Iš byloje esančių 2014 m. vasario 3 d. ir 2014 m. kovo 13 d. teismo posėdžių garso įrašų matyti, kad teisėjas 2014 m. vasario 3 d. protokoline nutartimi tenkino ieškovės atstovės prašymą iškviesti liudytoją buvusią B UAB „Butvita“ direktorę A. M. ir šiai liudytojai išsiuntė šaukimą (b.l. 151-157, 162, t. 1). Pastarajai liudytojai neatvykus į 2014 m. kovo 13 d. teismo posėdį ir ieškovams bei jų atstovui prašant ją pakartotinai iškviesti liudytoja, teisėjas šį prašymą protokoline nutartimi atmetė (b.l. 178-185). Nustatytos bylos eigos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pasinaudojo įstatymo leidėjo jam suteikta prerogatyva spręsti dėl įrodymų tyrimo apimties ir iš pradžių tenkinęs prašymą dėl liudytojos apklausos, vėliau tokį prašymą atmetė, nustatęs, kad ši liudytoja nenurodys jokių aplinkybių, turinčių ryšį su nagrinėjama byla (CPK 180 str., 183 str., 189 str. 1 d.).

43Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų O. G. ir I. G. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė pripažinti negaliojančiomis ginčijamas hipotekos sutartis CK 1.90-1.91 straipsniuose įtvirtintais pagrindais bei neturėjo pareigos ex officio spręsti dėl šių sutarčių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais sandoriais CK 1.80- 1.81 straipsniuose įtvirtintais pagrindais. Nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, ieškovų O. G. ir I. G. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

44Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovų į valstybės biudžetą priteisiama 31 795 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi, iš ieškovės O. G. priteisiant 15 897 Lt, o iš ieškovo I. G. – 15 898 Lt (CPK 84 str., 96 str. 2 d.).

45Apeliacinio skundo bei ieškinio netenkinus ir pirmosios instancijos teismui galutiniu sprendimu šio procesinio klausimo neišsprendus, iš ieškovų į valstybės biudžetą priteisiama 31 587 Lt žyminio mokesčio už ieškinį dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1561-112/2013, iš ieškovės O. G. priteisiant 15 794 Lt, o iš ieškovo I. G. – 15 793 Lt (CPK 84 str., 96 str. 2 d.).

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

47Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Iš ieškovės O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune) priteisti į valstybės biudžetą 31 691 Lt žyminio mokesčio.

49Iš ieškovo I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune) priteisti į valstybės biudžetą 31 691 Lt žyminio mokesčio

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiais CK... 6. Ieškovai I. G. ir O. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 7. Ieškovai nurodė, kad siekdami įvykdyti savo įsipareigojimus G. S. (skola... 8. Atsakovas UAB „FIRST partneriai“ atsiliepime į ieškinį prašė jį... 9. Atsakovas B UAB „Butvita“ atsiliepime į ieškinį prašė teismo... 10. Trečiasis asmuo Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarė J. M. atsiliepime į... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 14. Ieškovai I. G. ir O. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti... 15. Atsakovas B UAB „Butvita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį... 16. Atsakovas UAB „FIRST partneriai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 20. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta,... 21. Dėl 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutarties, notarinio registro Nr. 696,... 22. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis... 23. Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad jie 2013 m. vasario 13 d. hipotekos... 24. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neįrodė apgaulės panaudojimo fakto... 25. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tuo atveju,... 26. Teisėjų kolegija iš ieškovų argumentų turinio sprendžia, kad ieškovai... 27. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 28. Dėl 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutarties, notarinio registro Nr. 695,... 29. Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, sandoris, sudarytas iš esmės... 30. Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad 2013 m. vasario 13 d. hipotekos... 31. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei ieškovai iš... 32. Dėl 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutarčių, notarinio registro Nr. 695 ir... 33. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo... 34. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, kad ginčijamomis hipotekos sutartimis... 35. Kadangi ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo ex officio... 36. Atsižvelgiant į išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai... 37. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas turėjo ex officio... 38. Teisėjų kolegija ieškovų nurodomos Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje... 39. Ieškovai ieškinyje kėlė bei apeliaciniame skunde palaikė reikalavimą... 40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinio pobūdžio klausimų... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų prašymas nagrinėti apeliacinį... 42. Teisėjų kolegija atmeta kaip prieštaraujantį bylos nagrinėjimo eigos... 43. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų O. G. ir I. G.... 44. Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovų į valstybės biudžetą... 45. Apeliacinio skundo bei ieškinio netenkinus ir pirmosios instancijos teismui... 46. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 48. Iš ieškovės O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu... 49. Iš ieškovo I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu...