Byla e2A-486-613/2018
Dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) I. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė I. P. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui R. P., prašydama nepilnamečio sūnaus P. P. ir nepilnametės dukros A. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo R. P. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 220,00 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo 2 426,63 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu turi du nepilnamečius bendrus vaikus, kurie šiuo metu gyvena su ieškove. Atsakovas nuo 2016 m. lapkričio mėn. prie vaikų išlaikymo beveik neprisideda, todėl išlaikymo našta tenka vienai ieškovei. Nuo tos dienos, kai su atsakovu pradėjo gyventi atskirai, nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, prie jos yra prisirišę, todėl mano, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Taip pat nurodė, kad nepilnamečių vaikų P. P. ir A. P. išlaikymui iš atsakovo turėtų būti priteista po 220,00 Eur kiekvienam vaikui. Pažymėjo, kad vaikų organizmas yra greitai augantis, todėl svarbu užtikrinti pilnavertį tokio amžiaus vaikų maitinimąsi bei sudaryti kitas tinkamas sąlygas reikalingas visapusiškos asmenybės vystymuisi. Pateikta vaiko poreikių lentelė, kurioje detalizuota, kad vienam vaikui per mėnesį išlaikyti reikalinga suma sudaro 440,00 Eur. Ieškovės finansinė padėtis yra sunki, todėl viena minėtų sumų nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti negali, todėl mano, kad atsakovas taip pat turi prisidėti prie vaikų išlaikymo lygia dalimi. Pažymėjo, kad atsakovas išlaikymo vaikams nuo 2016 m. lapkričio mėnesio praktiškai neteikė, atliko tik kelis epizodinius mokėjimus, todėl juos išskaičiavus iš atsakovo prašo priteisti 2 426,63 Eur įsiskolinimą už abu vaikus.
  2. Atsakovas R. P. atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Prašo ieškovės ieškinį dalyje dėl 2 426,63 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. pripažinti nepagrįstu ir atmesti; nepilnamečių vaikų P. P. ir A. P. išlaikymui skirti po 130,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės, paskiriant šių pinigų valdytoją uzufrukto teise jų motiną ieškovę I. P.; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina ieškove I. P.; netenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo arba sumažinti jų dydį; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 1 d. ieškovė nepranešusi atsakovui, išsinuomojo atskirą būstą, ketindama su vaikais ir nauju draugu gyventi atskirai. Tačiau, praėjus nepilnoms dviem savaitėm grįžo į atsakovo namus, paaiškinusi atsakovui, kad norinti susitaikyti su juo ir toliau gyventi kartu. Atsakovas sutiko, kad ieškovė kartu su abiem nepilnamečiais vaikais grįžtų ir gyventų kartu jo mamai nuosavybės teise priklausančiame name. Nepavykus išspręsti santykiuose susidariusios konfliktinės situacijos, 2017 m. kovo 17 d. ieškovė su atsakovu nusprendė gyventi skyriumi, žodžiu susitarė, kad atsakovas vaikų išlaikymui skirs po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, į šią sumą bus įskaičiuotos išlaidos už kurą, kuris bus sunaudotas vežant vaikus iš ir į vaikų lopšelį - darželį, abu nepilnamečiai vaikai gyvens kartu su motina. Atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo, veždamas abu vaikus į ir iš vaikų lopšelio-darželio, kuris šiuo metu nuo vaikų gyvenamosios vietos yra apie 25 km atstumu, kas viso per mėnesį sudaro apie 90,00 Eur papildomų išlaidų. Atsakovas pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras kas mėnesį apmoka už UAB „Tele2“ ryšio paslaugas, kuriomis naudojasi ieškovė ir už išsimokėjimo būdu paimtą telefono aparatą „Samsung G903F Galaxy S5 Neo“, kuriuo taip pat naudojasi ieškovė, kas viso per mėnesį sudaro vidutiniškai po 26,37 Eur papildomų išlaidų. Ieškovės ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gegužes 31 d. bei paskaičiuota įsiskolinimo 2 426,63 Eur suma atsakovas nesutinka, kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. kovo 17 d. abu tėvai vedė bendrą ūkį, gyveno kartu, rūpinosi vaikais ir ta aplinkybė, jog šalys tvarkė bendrą ūkį ir gyveno kartu, leidžia daryti išvadą, kad išlaikymą teikė abu tėvai, jeigu neįrodoma priešingai. Su ieškovės nurodyto išlaikymo skyrimo kiekvienam vaikui po 220,00 Eur suma kas mėnesį ir pateikta vaiko poreikių lentele atsakovas taip pat nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus: dukrą K. V. ir sūnų L. J. P., kuriems yra teismo sprendimu mokamas išlaikymas, kas sudaro viso 201,00 Eur kas mėnesį atsakovo išlaidų. Be to, prižiūri savo sergančią mamą A. P., kuriai nustatytas neterminuotai didelių specialiųjų poreikių lygis. Atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį yra nenuolatinės, jas atsiliepimo pateikimo metu sudarė: gaunama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri šiuo metu yra 176,05 Eur dydžio; laikini arba sezoniniai darbai. Viso už gegužės mėnesį atsakovas pajamų gavo 574,37 Eur, atėmus patiriamas išlaidas, susijusias su nepilnamečių vaikų išlaikymu atsakovui pragyvenimui gegužės mėnesį liko apie 80,00 Eur, todėl atsakovas neturi galimybes, skirti tokio dydžio ieškovės prašomos vaikų išlaikymui sumos, nors deda visas pastangas kiek galima daugiau užsidirbti ir gauti pajamų pragyvenimui. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės sudaryta vaiko poreikių lentele. Atsakovo įsitikinimu išlaidų sumos dirbtinai padidintos ir yra per didelės nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Pažymėjo, kad ieškovei su atsakovu gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį savo nepilnamečių vaikų išlaikymui niekada neskirdavo tokio dydžio sumų. Taip pat, atsakovas atkreipė dėmesį, kad neprieštarauja, kad vaikai ir jų motina gyventų, jų ankstesniame gyvenamajame būste, už kurį nuomos mokesčio mokėti nereikėtų, vaikų lopšelis-darželis būtų netoli namų.
  3. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė V. S. teismo posėdyje ieškinį palaikė iš dalies. Nurodė, kad vaikų poreikiams patenkinti būtų tikslinga priteisti po 190 Eur kiekvienam vaikui.

5II.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ir 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi dėl sprendime padarytos aritmetinės klaidos ištaisymo ieškinį tenkino iš dalies:
    1. Nustatė nepilnamečių vaikų P. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina ieškove I. P., a. k. ( - ).
    2. Priteisė iš atsakovo R. P., a. k. ( - ), išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. gegužės 17 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
    3. Priteisė iš atsakovo R. P., a. k. ( - ), 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui P. P., gim. ( - ).
    4. Priteisė iš atsakovo R. P., a. k. ( - ), 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui A. P., gim. ( - ).
    5. Nepilnamečių vaikų P. P., gim. ( - ), ir A. P., gim. ( - ), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę I. P., a. k. ( - ).
    6. Priteisė iš atsakovo R. P., a. k. ( - ), 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.
    7. Priteisė iš atsakovo R. P., a. k. ( - ), 364,59 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. P., a. k. ( - ).
  2. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, įvertinęs ieškovės atstovo paaiškinimus, kad vaikai gyvena su ieškove, yra prisirišę prie mamos, sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas. Teismas, vertindamas nepilnamečių vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį, sprendė, kad nėra pagrindo manyti, kad vaiko poreikių lentelėje nurodytos sumos būtų neatitinkančios ekonominės realybės ar joms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Taip pat sprendė, jog į bylą pateiktais įrodymais tikėtinai įrodyta, kad atsakovas gauna daugiau pinigų iš muzikinės veiklos nei nurodo. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties, reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Padarė išvadą, kad atsakovas turi galimybę dirbti, jo muzikiniai gebėjimai yra paklausūs rinkoje, atsakovo amžius ir sveikatos būklė pagal byloje turimus duomenis leidžia jam dirbti ir užsidirbti. Teismo vertinimu, vienintelė objektyvi aplinkybė, kuri sudaro prielaidas, nepaneigiant šalių vaikų poreikių, mažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymo vaikams dydį yra jo turimų išlaikomų vaikų skaičius (keturi vaikai), todėl vaikų išlaikymui priteistina po 175 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (kreipimosi dėl teismo įsakymo išdavimo 2017 m. gegužės 17 d.) iki vaikų pilnametystės. Teismas, spręsdamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, sprendė, kad šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu su nepilnamečiais vaikais minėtu laikotarpiu gyveno tuose pačiuose namuose, todėl tikėtina, kad prie vaikų poreikių tenkinimo, kaip antai būsto išlaikymo, kitų einamųjų išlaidų, prisidėjo abu. Todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovas iki tol, kol ieškovė gyveno vienuose namuose su atsakovu, apskritai neteikė jokio išlaikymo vaikams ar kad jo teikiamas išlaikymas visiškai neatitiko vaikų poreikių, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkino iš dalies.

7III.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė I. P., atstovaujama advokato Ričardo Noreikos, prašo 2017 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovo R. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. P. ir A. P. po 220,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, tačiau ne mažiau nei pusę LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo R. P. papildomai išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams P. P. ir A. P. iš viso 1 777,92 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiama teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįsta, netinkamai įvertinti įrodymai, dėl ko yra pagrindas pakeisti sprendimą šioje dalyje ir tenkinti ieškovės reikalavimus visa apimtimi.
    2. Dėl išlaikymo vaikams dydžio priteisimo
      1. Nagrinėjamu atveju priteistas išlaikymo dydis iš atsakovo neatitinka net orientacinio minimalaus išlaikymo dydžio, t. y. 190,00 Eur, kuris įprastai pripažįstamas kaip būtinas norint patenkinti bent minimalius vaiko poreikius ir tik itin išskirtinais atvejais teismų praktikoje nukrypstama nuo šio orientacinio kriterijaus, t. y. kai nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių teikti didesnio, pavyzdžiui dėl asmens negalios, pensijinio amžiaus ir pan. Šioje byloje nenustatyta jokių svarbių aplinkybių, išskyrus atsakovo turimų vaikų skaičių, kodėl teismas nukrypo nuo orientacinio kriterijaus, o tai nėra pagrindas mažinti išlaikymo dydį.
      2. Teismas, sumažinęs iš atsakovo priteistiną vaikams skiriamą išlaikymo dydį iki 175,00 Eur, neįvertino visų šių aplinkybių ir to, kad atsakovas turi galimybę teikti prašomą išlaikymo dydį vaikams, t. y. turi turto, gauna pajamas, tuo labiau, kad teismas nustatė, kad atsakovas turi galimybę užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaikų poreikiams patenkinti.
      3. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį: jų gaunamas pajamas, turimą turtą. Atsižvelgiant į tai, mano, kad teismo sprendime priteista 175,00 Eur kas mėnesį mokama išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra akivaizdžiai per maža vaikų poreikiams patenkinti. Pažymėjo, kad ieškovė neturi galimybių teikti ženkliai didesnio išlaikymo vaikams nei atsakovas, taip kompensuodama atsakovo išlaikymo dalį. Šiuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
      4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios nurodytos išlaidos atitinka ekonominę realybę ir yra pagrįstos.
    3. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
      1. Teismas visiškai nevertino ieškovės pateiktų į bylą įrodymų dėl laikotarpio, už kurį turėjo būti priteistas įsiskolinimas, o ši prielaida padaryta remiantis faktu, kad ieškovė ir atsakovas kurį laiką vis dar gyveno vienuose namuose.
      2. Teismas už du išlaikymo mėnesius kiekvienam vaikui priteisė po 225,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, taigi už vieną mėnesį priteisė tik po 112,50 Eur, t. y. beveik per pusę mažiau nei prašė ieškovė, kuo remiantis nustatė tokį išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už mėnesį nenurodė.
      3. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio, jo įsiskolinimo nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Šiuo atveju teismas tuo nesivadovavo ir tariamas abejones dėl išlaikymo įsiskolinimo vertino išimtinai atsakovo naudai.
      4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tikėtina, jog atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo, nes gyveno tuose pačiuose namuose.
    4. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių bei įrodymų patikimumo, įrodymų pusiausvyros, įrodymų pakankamumo principų, ignoravo ieškovės paaiškinimus bei bylos medžiagą, tačiau patikėjo atsakovo paaiškinimais, kurie nieko nebuvo pagrįsti.
    5. Ieškovė prašo ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi, tai ir bylinėjimosi išlaidos ieškovei atsakovui turėtų būti atlyginamos visu 100 proc., t. y. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 31,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, viso 531,00 Eur.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovui visas apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įsigilino į bylos esmę, ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo civilinėje byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
    2. Mano, kad teismo priteista išlaikymo suma yra teisinga, pakankama ir atitinkanti realias galimybes.
    3. Ieškovės teiginys, jog sprendimas naikintinas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į orientacinį minimalaus išlaikymo dydį, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tai, kad vaikams išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas atsakovo gaunamas pajamas bei, priimdamas sprendimą priteisti po 175,00 Eur išlaikymą per mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui, atsižvelgė į visas civilinėje byloje esamas aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo keisti.
    4. Teismas teisingai įvertino objektyvią aplinkybę dėl išlaikomų vaikų skaičiaus. Atsakovas, be šių dviejų nepilnamečių vaikų P. P. ir A. P., turi dar du nepilnamečius vaikus L. J. P. ir K. V., kuriems teismo sprendimais priteistas išlaikymas sudaro 188,26 Eur (300,00 Lt ir 350,00 Lt).
    5. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovė ir atsakovas su nepilnamečiais vaikais nurodytu laikotarpiu gyveno tuose pačiuose namuose, vedė bendrą ūkį, todėl ieškovės teiginiai dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, ieškovė klaidina ir neteisingai aiškina pirmosios instancijos teismo išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimą.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV.

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Apeliacinis skundas netenkintinas.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
  3. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

12Dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

  1. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė šalių nepilnamečių vaikų P. P. ir A. P. išlaikymui po 175,00 Eur kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
  2. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra neatitinkantis orientacinio minimalaus išlaikymo dydžio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės nurodytos nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui išlaidos atitinka ekonominę realybę ir yra pagrįstos, todėl nepagrįstai sumažino prašomą priteisti išlaikymo dydį tuo pagrindu, jog atsakovas turi ir kitų išlaikytinių.
  3. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
  4. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
  5. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
  6. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas, formuodamas šiuo klausimu praktiką, pasisakė, jog vaikams priteistino išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinė byla Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Todėl kiekvienu nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, būtina individualizuoti kiekvieno vaiko poreikius atskirai ir nustatyti kokio dydžio išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas.
  7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės nurodytos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti išlaidos yra pagrįstos ir atitinkančios realybę, tačiau, atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo nuostatas ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, neatsiejamai nuo vaikų poreikių analizavo ir tėvų turtinę padėtį bei sprendė dėl galimybės teikti prašomo priteisti dydžio išlaikymą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių paaiškinimus, į bylą pateiktus duomenis apie šalių faktiškai gaunamas pajamas, ar pajamos yra pastovios, galimybes užsidirbti, aplinkybes dėl kitų išlaikomų asmenų, ir pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra objektyvi aplinkybė, sudaranti prielaidą mažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, nepaneigiant nepilnamečių vaikų poreikių, – išlaikomų vaikų skaičius. Todėl, atsižvelgiant į šios nutarties 14 punkte nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką, nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad išlaikytinių skaičius nėra pagrindas mažinti prašomą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį.
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas papildomai prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo juos nuveždamas į vaikų darželį-lopšelį bei parveždamas iš jo, kas per mėnesį sudaro apie 90,00 Eur papildomų išlaidų. Be to, iš byloje pateiktų duomenų nenustatyta, jog nepilnamečiai vaikai turi specialiųjų poreikių ir dėl to jiems reikalingas didesnis išlaikymas nei priteisė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma kartu su teikiamu ieškovės išlaikymu nagrinėjamu atveju yra pakankama patenkinti nepilnamečių vaikų poreikius.
  9. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia šalių dėmesį, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turi galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

13Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

  1. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
  2. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikams nuo 2016 m. lapkričio mėnesio praktiškai neteikė, atliko tik kelis epizodinius mokėjimus, todėl prašė iš atsakovo priteisti 2 426,63 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą abiem vaikams už 7 mėnesius skaičiuojant po 220,00 Eur per mėnesį ir išskaičiuojant ieškovo sumokėtas sumas. Atsakovas su ieškove nesutiko. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. kovo 17 d. abu tėvai vedė bendrą ūkį, gyveno kartu, rūpinosi vaikais ir ta aplinkybė, jog šalys tvarkė bendrą ūkį ir gyveno kartu, leidžia daryti išvadą, kad išlaikymą teikė abu tėvai, jeigu neįrodoma priešingai. Taip pat nurodė, kad ieškovė iš atsakovo namų buvo išėjusi trumpam, tačiau, neradus būsto kur gyventi, laikinai gyveno atsakovo mamos nuosavybės teise priklausančiame name, antrame šio namo aukšte. Galutinai ieškovė šiuos namus paliko 2017 m. vasario gale ir persikėlė gyventi į Klaipėdą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, ieškovei ir atsakovui kartu su nepilnamečiais vaikais nurodytu laikotarpiu gyvenant tuose pačiuose namuose, tikėtina, kad prie vaikų poreikių tenkinimo prisidėjo abu tėvai.
  4. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog bylą nagrinėjęs teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių bei įrodymų patikimumo, įrodymų pusiausvyros, įrodymų pakankamumo principų, ignoravo ieškovės paaiškinimus bei bylos medžiagą, tačiau patikėjo atsakovo paaiškinimais, kurie nieko nebuvo pagrįsti.
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
  6. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
  7. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
  8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. ieškovė ir atsakovas su nepilnamečiais vaikais gyveno tuose pačiuose namuose, nuosavybės teise priklausančiuose atsakovo motinai. Šios aplinkybės šalys neginčija, tačiau ieškovė teigia, kad ji su atsakovu bendro ūkio nevedė, kiekvienas gyveno savo gyvenimus, šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai apie tai, jog atsakovas užmezgė naują pažintį su kita moterimi. Atsakovas teigia, kad jie gyveno kartu, kartu rūpinosi vaikais.
  9. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju tikėtina, kad prie vaikų poreikių tenkinimo prisidėjo abu tėvai. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Nagrinėjamu atveju ginčo, kad šalys nurodytu laikotarpiu gyveno kartu su nepilnamečiais vaikais, nėra. Todėl pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovė, teigdama, jog atsakovas neprisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, turi įrodyti šias aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad, nurodytu laikotarpiu šalims gyvenant su nepilnamečiais vaikais tuose pačiuose namuose, atsakovas neprisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, kad jai vienai teko būsto išlaikymo, kitų einamųjų išlaidų dengimas. Priešingai, ieškovė gyveno atsakovo motinai priklausančiame name ir tik 2017 m. kovo mėnesio pradžioje šiuos namus paliko galutinai. Byloje duomenų apie tai, jog atsakovas netinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas, nėra pateikta. Ieškovė nurodytu laikotarpiu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nesikreipė. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nesprendžiamas klausimas, nuo kurio momento šalys nebevedė santuokinio gyvenimo ar kuri iš šalių yra kalta dėl santuokos iširimo. Nagrinėjamu atveju aktualus teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momento nustatymas, kuris teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo yra nustatytas tinkamai ir pagrįstai.
  10. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius kiekvienam vaikui po 112,50 Eur už mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais skyriumi su atsakovu gyvena nuo 2017 m. kovo mėnesio vidurio, ir tai, jog atsakovas vaikų išlaikymui 2017 m. balandžio mėnesį skyrė 150,00 Eur, o 2017 m. gegužės mėnesį – 100,00 Eur (e. b. l. 50-51), atitinkamai išlaikymo įsiskolinimą sumažino ir kiekvienam vaikui (skaičiuojant po 175,00 Eur per mėnesį) priteisė po 225,00 Eur.
  11. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

14Dėl procesinės bylos baigties

  1. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą bei šiais klausimais formuojamą teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamojo sprendimo dalies naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Taip pat nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą tarp šalių (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės visas jo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti. Kadangi atsakovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteisimo klausimas nespręstinas.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo palikti nepakeistą.

18Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai