Byla 2-486-157/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Makey Studio“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla Nr. B2-5795-562/2016 pagal pareiškėjų J. J., E. A. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Litsera“ pareiškimą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Langų gama“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Alson“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Švarus kiemas“, H. T. apdirbimo įmonė, ir atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Makey Studio“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjai J. J. ir E. A. 2016 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą su pareikšimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Makey Studio“ (toliau – UAB ,,Makey Studio“) iškėlimo. Nurodė, kad jie su atsakove buvo sudarę darbo sutartis, pagal kurias jiems turėjo būti mokamas nustatyto dydžio darbo užmokestis; kad įmonė šių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, susidarė 2 595,13 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimas (J. J. – 1 411,13 Eur, E. A. – 1 184 Eur).
  2. Atsakovė UAB „Makey Studio“ atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti kiek įmanoma vėliau, sudarant jai sąlygas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teigia, kad finansinius sunkumus sukėlė vykstantys teisminiai procesai su trečiaisiais asmenimis, o užbaigus bylinėjimosi procesus, atsakovės turtinė padėtis pagerėtų, ji turi įvairaus turto ir yra moki.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi įmonei iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB ,,Makey Studio“ atskirąjį skundą, nutarė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1688-798/2016).
  4. Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui 2016 m. rugsėjo 6 d. šiame teisme gautas pareiškėjo UAB ,,Litsera“ pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškėja nurodė, kad įmone jai yra skolinga 34 000 Eur. Teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi šis pareiškimas prijungtas prie nagrinėjamos bankroto bylos. Vėliau, t. y. 2016 m. rugsėjo 7 d., 2016 m. spalio 11 d., spalio 25 d. gauti kreditorių BUAB ,,Alson“, UAB ,,Švarus kiemas“, H. T. apdirbimo įmonės prašymai jas į traukti į bylą suinteresuotais asmenimis.
  5. Atsakovė 2016 m. spalio 6 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nepripažįsta pareiškėjos UAB ,,Litsera“ nurodyto įsiskolinimo, nes ji yra skolinga įmonei daugiau kaip 1 mln., nesutinka su BUAB ,,Alson“ reikalavimu, kadangi teisme yra sprendžiamas jų ginčas.
  6. Atsakovės direktorius S. Š. 2016 m. spalio 11 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuris teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi sujungtas su nagrinėjama bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi iškėlė įmonei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Draugo petys“. Atsakovė 2016 m. lapkričio 7 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė minėtą teismo nutartį panaikinti, bankroto bylą nutraukti ir iškelti restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi, įvertinęs tai, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nebuvo ištirtos aplinkybės, susijusios su įmonės mokumu bei galimybė iškleti restruktūrizavimo bylą, panaikino savo priimtą teismo nutartį ir atnaujino bylos nagrinėjimą.
  1. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Makey Studio“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Draugo petys“.
  2. Teismas nustatė, kad UAB „Makey Studio“ įregistruota 2009 m. rugsėjo 23 d.; kad įmonės vadovas yra S. Š., akcininkas – UAB „Tauvilas“; kad atsakovė ne vieną kartą teikė skirtingus duomenis apie savo turto sudėtį: 2016 m. balandžio 30 d. balansą (turtas – 1 856 981 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 904 086 Eur; nuostoliai – 38 327 Eur); 2016 m. rugsėjo 1 d. balansą (turtas – 2 212 721 Eur; mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 177 414 Eur; pelnas – 44 085 Eur), 2016 m. spalio 31 balansą ( turtas – 2 246 511 Eur, per metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 185 642 Eur; pelnas – 69 647 Eur). Teismas, įvertinęs 2016 m. balandžio 30 d. bei 2016 m. spalio 31 d. finansinių dokumentų duomenis konstatavo, kad įmonėje dirbant tik 5 darbuotojams staigus pelno pokytis kelia abejonių taip pat nepateikta dokumentų, patvirtinančių tokį trumpalaikio turto padidėjimą.
  3. Įvertinęs 2016 m. spalio 31 balansą pažymėjo, kad formaliai vertinant šiuos duomenis, galima būtų sutikti su argumentu, jog atsakovės būklė neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtino nemokumo apibrėžimo. Vertindamas įmonės balanse nurodytą ilgalaikio turto realumą teismas pažymėjo, kad ilgalaikį finansinį turtą sudaro 14 000 Eur pajus Kredito unijoje bei investicijos į dukterines įmones – 50 procentų UAB „Sautra“ akcijų už 28 962 Eur įsigijimas bei 25 000 Eur įgytas UAB „STA servisas“ reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad UAB „Sautra“ nuo 2016 m. vasario mėn. turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui, todėl nėra pagrindo finansiškai nestabilios bendrovės akcijų vertės įtraukti į atsakovo ilgalaikio finansinio turto sudėtį – balanse nurodytą 68 582 Eur finansinį turtą sumažino 28 962 Eur (68 582 Eur – 28 962 Eur = 39 620 Eur). Taip pat nustatė, kad balanse nurodytą materialųjį turtą (likutinė vertė 287 551,03 Eur) sudaro žemės sklypas, esantis adresu ( - ), ir 7 automobiliai. Teismas konstatavo, kad žemės sklypo vertę patvirtina UAB „Capital“ 2015 m. rugpjūčio 24 d. turto vertinimo ataskaita Nr. 15-N08-41. Tuo tarpu pagal VĮ „Regitra“ duomenis atsakovei nuosavybės teise priklauso tik viena iš septynių transporto priemonių, t. y. Fiat 500, kurios likutinė vertė 3 958,55 Eur (4 t., b. l. 70), kitos nurodytos transporto priemonės (VW Passat, Porsche Cayenne, BMW X6, Mercedes-Benz C180, Mercedes-Benz S320, Peugeot 508GT), kurių bendra likutinė vertė 133 592,48 Eur, atsakovei nuosavybės teise nepriklauso. Įvertinęs tai, kad minėtos transporto priemonės nėra įmonės, kuriai inicijuojama bankroto byla, nuosavybė, ilgalaikį materialųjį turtą sumažino 133 592,48 Eur. t. y. iki 153 958,55 Eur. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas konstatavo, kad reali įmonės ilgalaikio turto vertė – 193 587,55 Eur (39 620 Eur (ilgalaikis finansinis turtas) + 153 958,55 Eur (ilgalaikis materialusis turtas)).
  4. Vertindamas balanse nurodyto trumpalaikio turto realumą teismas pažymėjo, kad atsakovė detalizuodama trumpalaikio turto sudėtį nurodo, jog per vienerius metus gautinas sumas sudaro: 1 060 176,07 Eur suma gautina iš pirkėjų, 100 674 Eur gautinas PVM, 7 612 Eur kitos sumos. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktą bendrovės debitorių sąrašą, bendra debitorinių įsiskolinimų suma yra 1 000 652,10 Eur (663 184,96 Eur (UAB „Litsera“ debitorinis reikalavimas) + 33 746,15 Eur (UAB „Kernavės būstas“ debitorinis reikalavimas) + 20 000 Eur (UAB „Vilniaus konstruktorius“ debitorinis reikalavimas) + 89 982,09 Eur (UAB „Alson“ debitorinis reikalavimas) + 156 003,86 Eur (UAB „BR Finance“ debitorinis reikalavimas) + 37 735,09 Eur (UAB „Žygvilė“ debitorinis reikalavimas)). Įvertinęs šias aplinkybes konstatavo, kad šie balanso duomenys nėra tikslūs, nes suma, kurią planuoja gauti iš pirkėjų, nesutampa su debitorinių įsiskolinimų suma. Taip pat pažymėjo, kad planuojamu susigrąžinti PVM dydžiu atsakovė mažina skolos dydį Valstybinei mokesčių inspekcijai (236 540 Eur (skola VMI) - 100674 Eur (sukauptas / grąžintinas PVM) =135 866 Eur). Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovė yra pareiškusi ieškinį debitoriams UAB „Litsera“ ir UAB „Alson“ dėl 1 089 861,50 Eur skolos priteisimo (c. b. Nr. e2-3824-467/2016); ieškinį debitoriui UAB „Žygvilė“ dėl 37 735,09 Eur skolos (c. b. Nr. e2-14535-861/2016). Tačiau, įvertinęs tai, kad BUAB „Alson“, kurios 89 982,09 Eur dydžio skolą atsakovė yra įtraukusi į debitorių sąrašą, yra bankrutavusi įmonė bei teismų praktiką dėl galimybės atgauti išieškomas sumas konstatavo, kad ginčijamos skolų sumos neįskaitomos į bendrovės turto realią vertę ir gautinas sumas mažino iki 209 749,96 Eur (1 000 652,10 Eur (bendra debitorinių reikalavimų suma) – 663 184,96 Eur (UAB „Litsera“ debitorinis reikalavimas) – 37 735,09 Eur (UAB „Žygvilė“ debitorinis reikalavimas) – 89 982,09 Eur (BUAB „Alson“ debitorinis reikalavimas) = 209 749,96 Eur).
  5. Pasisakydamas dėl kito balanse nurodyto trumpalaikio turto – buto, esančio adresu ( - ), pažymėjo, kad Vilniaus 14 notarų biuras 2016 m. liepos 20 d. išdavė vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, netesybomis; kad antstolė V. Meškauskienė 2016 m. rugsėjo 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-2988 įkeistą butą, esantį ( - ), realizuoti priverstine tvarka, nustatant minėto turto vertę – 230 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, minėto nekilnojamojo turto vertę sumažino 65 000 Eur. Teismo vertinimu atsakovė nepagrįstai įtraukė į trumpalaikio turto sudėtį 21 021,58 Eur vertės baldus, nes nėra pateikta duomenų, patvirtinančių šių baldų įsigijimą. Apibendrinęs nustatytus duomenis konstatavo, kad reali trumpalaikio turto vertė yra 845 644,38 Eur (209 749,96 Eur (per vienerius metus gautinos sumos) + 635 894,42 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys)).
  6. Įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes teismas padarė išvadą, kad galutinė reali viso atsakovės turto vertė yra 1 039 222,93 Eur (193 578,55 Eur (ilgalaikis turtas) + 845 644,38 Eur (trumpalaikis turtas)).
  7. Tesimas taip pat konstatavo, kad atsakovės pateiktas kreditorių sąrašas nėra tikslus. Pažymėjo, kad teisme 2016 m. spalio 11 d. gautas pareiškėjo UAB „Švarus kiemas“ prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pateikiant 2015 m. spalio 19 d. teismo įsakymą, kurio pagrindu UAB „Švarus kiemas“ iš atsakovės priteista 7 611,25 Eur skola, 630,29 Eur delspinigių ir 57,00 Eur žyminio mokesčio (skolų kreditoriams sąraše nurodyta suma – 4 111,25 Eur, neatitikimą sudaro 4 187,29 Eur); 2016 m. spalio 25 d. H. T. apdirbimo įmonės prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pateikiant duomenis, kad 2015 m. kovo 15 d. teismo įsakymu minėtai įmonei iš atsakovės priteista 6 633,90 Eur skola, 4 052,26 Eur delspinigių ir 160,00 Eur žyminio mokesčio (skolų kreditoriams sąraše nurodyta suma – 6 633,90 Eur, taigi neatitikimą sudaro 4 212,26 Eur suma); kad Vilniaus 14 notarų biuro notarė R. B. 2016 m. liepos 20 d. išdavė vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, netesybomis LTL Kredito unija naudai (viso skolos suma yra 146 012,04 Eur bei 8 proc. dydžio metinės palūkanos). Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti atsakovės teikiamų duomenų teisingumu. Taip pat nustatė, kad pareiškėja UAB „Litsera“ 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė papildomus duomenis, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog atsakovė nepagrįstai nurodo, kad 160 815,37 Eur skolos S. V. IĮ „Santera“ grąžinimo terminas numatytas 2018-2019 m. – byloje pateikta neapmokėtos skolos suvestinė bei elektroniniuose šalių susirašinėjimuose nurodyti duomenys patvirtina, kad mokėjimo terminai yra praleisti. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas vertino, jog pradelstų įsipareigojimų dydis sudaro mažiausiai 560 848,13 Eur (387 122,66 Eur + 4 187,29 Eur + 4 212,26 Eur + 4 510,55 Eur + 160 815,37 Eur).
  8. Teismas konstatavo, kad pradelsti įsipareigojimai (560 848,13 Eur) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (1 039 222,93 Eur), ir sprendė, kad tai sudaro pagrindą pripažinti UAB „Makey Studio“ nemokia.
  9. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju įmonės nemokumą patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės: pagal SODRA viešuosius duomenis įmonė turi 5 apdraustuosius asmenis, skola valstybės biudžetui yra 11 450,41 Eur; pagal VMI viešuosius duomenis įmonė turi 135 865,75 Eur dydžio mokestinę nepriemoką; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kad 2015-2016 m. prieš UAB „Makey Studio“ buvo pradėti 25 teismo procesai dėl lėšų priteisimo. Todėl teismas sprendė, kad įmonės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, ji atitinka nemokios įmonės statusą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).
  10. Teismas, vertindamas atsakovės vadovo pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrįstumą, pažymėjo, kad nustačius, jog įmonė yra nemoki, jos atžvilgiu vykdoma 18 skirtingų vykdomųjų bylų, darytina išvada, jog įmonės patiriami finansiniai sunkumai yra ilgai besitęsiantys, nuolatinio pobūdžio, todėl restruktūrizavimo proceso taikymas atsakovės įmonei nėra tikslingas. Taip pat pažymėjo, kad nors atsakovė restruktūrizavimo plane nurodė, jog siekiant sėkmingai užbaigti pradėtą nekilnojamojo turto plėtros projektą pavadinimu „Avižienių pipiriukas“, siekiama kuo palankesnių sutartinių sąlygų derantis su rangovais, bendradarbiaujant su bendrovę finansuojančiomis institucijomis, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių atliktus ar atliekamus projekto vystymo darbus, gautus leidimus, iš kokių šaltinių ketina gauti lėšų projektui įgyvendinti.

4III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5

  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB ,,Makey Studio“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naują – bankroto bylą nutraukti, iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė yra nemoki. Teismas nepagrįstai iš įmonės balanso išbraukė 790 902,08 Eur debitorinių reikalavimų, nes šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3824-467/2016 dėl skolos priteisimo, reikalavimas pagrįstas, todėl ši suma laikytina įmonės turto dalimi. Tačiau net ir išbraukus minėtą sumą iš balanso likusio turto vertė yra 1 323 239,80 Eur, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 420 358,11 Eur, t. y. jie neviršija pusės į įmonės balansą įrašytos turto vertės. Teismas ignoravo aplinkybę, kad 23 kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 584 675,74 Eur, sutiko, kad įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla bei atidėti skolų mokėjimą, todėl šie reikalavimai neturi būti įskaityti į bendrą sumą.
    2. Teismas nevertino nei įmonės turto, nei pradelstų įsipareigojimų, bankroto bylą iškėlė tik nurodydamas, kad ji yra skolinga VMI, Sodra biudžetui bei darbuotojams. Su darbuotojais yra atsiskaityta, skolos valstybės biudžetui susidarė dėl kitoje byloje teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, dėl ko įmonė negalėjo vykdyti statybų veiklos, įsigyti medžiagas, samdyti darbuotojus ir kt. Jas panaikinus įmonė galės atkuri normalią ūkinę veiklą. Dėl šių priežasčių negalima daryti išvados, kad tokia įmonės padėtis yra laikinai.
    3. Nepagrįsti teismo argumentai, kad 89 982,86 Eur skolos išieškojimas iš BUAB ,,Alson“ yra nerealus, nes ši įmonė bankrutavusi. Faktas, kad įmonei iškelta bankroto byla nereiškia, kad skola iš jos ar jos vadovų, akcininkų negalė būti priteista. Taip pat nėra pagrindo eliminuoti UAB ,,Žygvilė“ iš įmonės debitorių sąrašo, nes reikalavimas šiai skolininkei pagrįstas rašytiniais įrodymais, šiuo metu šalių ginčas nagrinėjamas teisme (civilinė byla Nr. e2-14535-861/2016).
    4. Teismas netinkamai įvertino balanse nurodyto nekilnojamojo turto vertę. UAB ,,Capital“ atliktame žemės sklypo, esančio adresu ( - ), vertinime nurodyta jo vertė – 300 000 Eur, teismas nepagrįstai į balandą neįtraukė 150 000 Eur. Nepagrįsta teismo išvada, kad transporto priemonės negalėjo būti įtrauktos į balansą, nes tik vieną iš jų yra grąžinta lizingo davėjui, kitų valdytoju tebėra atsakovė, net ir nutraukus lizingo sutartis Bankas turėtų grąžinti skirtumą tarp turto vertės ir nesumokėtų įmokų dalies. Antstolė, vykdanti išieškojimą iš turto – buto, esančio ( - ), nustatė nepagrįstai mažą turto vertę, nes reali jo vertė yra ne 230 000 Eur, o 295 000 Eur.
    5. Teismas visapusiškai neįvertino galimybės iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, nenagrinėjo pateikto plano metmenų. Taip pat ignoravo aplinkybę, kad šiuo metu yra įgyvendinamas projektas ,,Avižienių pipiriukas“, t. y. jai priklausančiame žemė sklype statomi dvibučiai namai, kuriuos ketinama parduoti, už juos gautomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriais. Siekiant atstatyti įmonės mokumą ketinama parduoti įmonės ilgalaikį turtą – transporto priemones. Ketinama suaktyvini skolų išieškojimą iš nesąžiningų debitorių, kadangi pagal įstatymo nuostatas įmonė bus atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
  3. Pareiškėja UAB ,,Litsera“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą.
  4. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Nepagrįsti skundo argumentai, kad įmonė nėra faktiškai nemoki. Teismas pagrįstai nesivadovavo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta informacija, kuri paneigta byloje esančiais rašytinais įrodymais. Teismas pagrįstai į debitorių sąrašą neįtraukė teismuose ginčijamų reikalavimų. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi antstolės V. Meškauskienės patvarkymu, kuriame nustatyta buto vertė – 230 000 Eur, nes duomenų, kad šis patvarkymas būtų panaikintas, nustatyta kita turto vertė, nepateikta. Pagrįstai iš balanso išbrauktas lizinguotos transporto priemonės, nes lizingu įgytas turtas iki jo visiško išpirkimo priklauso Bankui. Teismo išvada dėl įmonei priklausančio žemės sklypo vertės taip pat laikytina pagrįsta.
    2. Nepagrįsti skundo argumentai, kad į kreditorių sąrašą negalėjo būti įtrauktos įmonės, kurios sutiko atidėti mokėjimus. Tai, kad dalis kreditorių pritarė dėl kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo savaime nereiškia, jog mokėjimai joms nėra pradelsti.
    3. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad įsiskolinimai yra laikino pobūdžio, nes net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones įmonei leidžiama mokėti mokesčius valstybei, tačiau įmonės įsiskolinimas biudžetui nuolat augo. Faktą, kad finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio patvirtina ir aplinkybė, kad 2015-2016 m. prieš atsakovė pradėti 25 teisminiai procesai, jos atžvilgiu vykdoma 18 vykdomųjų bylų.
    4. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas nenagrinėjo atsakovės pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų, neįvertino atsakovės finansinių dokumentų. Teismas detaliai išanalizavo atsakovės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių metmenyse nurodomų mokumo ir veiklos atkūrimo priemonių realumą. Metmenyse nėra duomenų, patvirtinančių atliktus ir atliekamus projekto ,,Avižienių pipiriukas“ įgyvendinimo darbus, nenurodyta iš kokių šaltinių ketinama gauti lėšų projektui įgyvendinti.

6IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atsisakius atsakovei UAB „Makey Studio“ iškelti restruktūrizavimo bylą jai iškelta bankroto byla.
  2. Minėta, kad nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi apeliantė atsakovė UAB „Makey Studio“ remiasi esminiu argumentu, jog teismas netinkamai vertino jos finansinę padėtį, todėl nepagrįstai sprendė dėl nemokumo. Taip pat teigia, kad teismas neteisingai vertino restruktūrizavimo plano metmenis ir be pagrindo sprendė, kad jie yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikia galimybės spręsti apie restruktūrizavimo sėkmę.
  3. Prieš pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga pažymėti nagrinėjamu atveju aktualias įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus.
  4. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai.
  5. Kaip yra žinoma, įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad ši atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  6. Apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose ne kartą yra nurodęs, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016 etc.). Tokiu būdu, byloje turi būti nustatyta ar bendrovė yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).
  7. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, kad ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Šis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ įtvirtintus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau taip pat įvertina, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir kartu tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; ir kt.).
  8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimuose nagrinėjamos kategorijos bylose aiškinant ir taikant bendruosius civilinio proceso principus bei normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, taip pat yra suformuluota nuostata, kad šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisyklės yra taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai. Todėl taikytina: rungimosi principas, reikalaujantis, kad kiekviena šalis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis); bendradarbiavimo principas, įpareigojantis dalyvaujančius byloje asmenis įstatymo nustatyta tvarka bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis); dispozityvumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, nurodantys, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tačiau jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7, 13 straipsniai). Šie nurodymai tiesiogiai suformuluoti apibrėžiant šalių procesines teises bei pareigas (CPK 42, 178 straipsniai). Taigi pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
  9. Iš apeliantės skundo bei pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų, kurie prijungti prie bylos ir vertinami (CPK 314 straipsnis), matyti, jog nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė iš esmės teigia, kad teismas pažeidė įstatyme įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to ši nutartis naikintina.
  10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismo surinkti ir kruopščiai bei visapusiškai išnagrinėti bei įvertinti įrodymai, nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog nustatyti faktai, apibūdinantys atsakovės finansinius sunkumus (skola valstybės biudžetui – 147 316,16 Eur; 2015-2016 m. atsakovės atžvilgiu nagrinėjami 25 civiliniai ginčai dėl materialinio pobūdžio reikalavimų, vykdomą 18 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo; dėl bankroto bylos iškėlimo be kitų kreditorių kreipėsi ir darbuotojai, su kuriais atsiskaityta tik nagrinėjant šią bylą (CPK 6.9301 straipsnis) – etc.), atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokios įmonės apibrėžimą (CPK 185 straipsnis).
  11. Teismas taip pat sprendžia, kad apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš debitorių sąrašo išbraukė 880 884,94 Eur turto sumą, dėl kurios vyksta teisminiai ginčai; sumažino tiek žemės sklypo, tiek buto kainas, neįvertinus jų realios vertės; nepagrįstai lizinguoto turto nelaikė įmonės turtu, nes tik vienas iš automobilių grąžintas bankui, – nepaneigia išvadų dėl balansinio turto vertės neatitikimo jo realiai vertei, t. y., kad jis žymiai mažesnis (CPK 178 straipsnis). Atmetant paminėtus argumentus visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip teisingai nurodo apeliantė, debitorinės skolos iš tiesų laikytinos įmonės turtu, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju aplinkybės, kad įmonės debitoriai yra bankrutavusios įmonės, leidžia pagrįstai abejoti šių lėšų atgavimu, t. y. turto realumu. Antra, priešingai nei teigia apeliantė, teismas tinkamai taikė tiek įstatymo nuostatas, tiek vadovavosi ginčui aktualia teismų praktika, jog įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtraukas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (CK 6.567 straipsnio 1 dalis taip pat žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1477/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-566/2010 etc.). Trečia, tiek pasisakydamas dėl žemės sklypo, esančio adresu ( - ), tiek dėl buto, esančio adresu ( - ), vertės, teismas teisingai vadovavosi UAB ,,Capiltal“ 2015 rugpjūčio 24 d. atlikta turto vertinimo ataskaita bei antstolės V. Meškauskienės 2016 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu Nr. S1-2988. Pažymėtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma yra ir fakto teismas, apeliantė nepateikė įrodymų, jog minėti dokumentai būtų nuginčyti ar juose pateikti duomenys yra klaidingi (CPK 12, 178 straipsnis).
  12. Atmestini taip pat ir skundo argumentai, kad aplinkybė, jog dalis kreditorių – 23 iš 67, sutiko, jog įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla, bei atidėtas skolų grąžinimas – paneigia šių teismo išvadų pagrįstumą, nes atsakovės atžvilgiu tebevyksta teisminiai ginčai dėl materialinių reikalavimų (2015-2016 m. – 25 teisminiai procesai), o, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, (CPK 179 straipsnio 3 dalis) jos atžvilgiu inicijuotų teisminių ginčų skaičius didėja, vien 2017 m. jos atžvilgiu inicijuoti du nauji teisminiai ginčai (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-8775-141/2017; e2-10167-910/2017). Taip pat sutiktina su kreditorės UAB ,,Litsera“ atsiliepime išdėstyta pozicija, kad faktas, jog dalis kreditorių sutiko atidėti skolų grąžinimą, nereiškia atsiskaitymo su jais ir šių įmonės įsipareigojimų neeliminuoja.
  13. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad įmonės finansinė sunkumai yra laikino pobūdžio ir atsiradę dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4602-232/2016, jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo detaliai ištirtų bylos faktinių aplinkybių, jau 2016 m. pradžioje įmonės veikla buvo nuostolinga (2016 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita, nuostoliai – 38 327 Eur), nuo 2015 m. spalio mėn. nevykdomas įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistų skolų mokėjimas bei kt. Taigi įmonės finansinė padėtis dar iki jos turtui pritaikius areštą buvo sudėtinga, o kreditoriai, teikdami prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymo, tik siekė teisėtai apsaugoti savo turtinius interesus.
  14. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad priešingai nei savo skunde nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė ir dėl jos pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrįstumo, atliko preliminarų pateiktų restruktūrizavimo metmenų vertinimą, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti (CPK 185 straipsnis). Teismas, įvertinęs įmonės finansinę būklę ir konstatavęs egzistuojat ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą pagrindą, padarė pagrįstą išvadą, jog faktiškai nemokia įmonei negali būti keltina restruktūrizavimo byla, nes, akivaizdu, jog tokia įmonės negalės pasiekti pirmiau paminėtų ĮRĮ tikslų.
  15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad dėl atsakovės UAB „Makey Studio“ atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, kurioje yra tinkamai atskleista šios bylos esmė, todėl šis skundas atmetamas nenagrinėjant kitų tiek apelianto, tiek ir suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis, CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai