Byla e2-1296-330/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalies, kuria patvirtinti kreditorių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Makey studio“ ir R. G. individualios įmonės finansiniai reikalavimai, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Promlitsta“ restruktūrizavimo byloje (Nr. eB2-1995-781/2017)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Promlitsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalies, kuria patvirtinti kreditorių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Makey studio“ ir R. G. individualios įmonės finansiniai reikalavimai, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Promlitsta“ restruktūrizavimo byloje (Nr. eB2-1995-781/2017).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi UAB „Promlitsta“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Vermosa“. Nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kurio restruktūrizavimo administratorė neginčijo.
  2. Pareiškėjai (kreditoriai) UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Delorsa“, UAB „Makey studio“, I. P., R. G. individuali įmonė, UAB „Storent“, UAB „Sufra“, UAB „Vejuva“ pateikė UAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo administratorei prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus.
  3. UAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo administratorė prašė netvirtinti UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Delorsa“, R. G. individualios įmonės, UAB „Makey Studio“, I. P., UAB „Storent“, UAB „Sufra“ ir UAB „Vejuva“ finansinių reikalavimų.
  4. Administratorė prieštaravimus dėl pareikštų finansinių reikalavimų grindė tuo, kad iš bendrovės apskaitoje esančių mokėjimo pavedimų nustatė, jog su UAB „Bitė Lietuva“ buvo atsiskaityta. Nesutikdama su UAB „Delorsa“ finansiniu reikalavimu, administratorė nurodė, kad įmonės apskaitoje nėra apskaityta ir įtraukta pareiškėjos pateikta 2016 m. kovo 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DEL-16/03/01, o klojinių nuomos aktas, kuriuo grindžiama sąskaita, nėra pasirašytas RUAB „Promlitsta“. Be to, pagal klojinių nuomos sutarties nuostatas klojiniai turėjo būti perduoti pagal klojinių priėmimo - perdavimo aktą, kuriame turėjo būti užfiksuoti tikslūs perduodamų klojinių pavadinimai, plotas, identifikaciniai duomenys ir kt., tačiau, tokio akto pareiškėja nepateikė.
  5. Administratorė, nesutikdama su UAB „Makey studio“ finansiniu reikalavimu, nurodė, kad pareiškėjos pateikta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra fiktyvi, jos turinys sudaro pagrindą manyti, jog sutarties šalys pažeidė mokesčių teisės aktų reikalavimus bei kitus įstatymus, o tokie šalių veiksmai, pasak administratorės, gali turėti nusikalstamų veikų finansų sistemai požymių. Administratorės nuomone, abejonių kelia ir pačios reikalavimo teisės kilmė bei realumas. Administratorės teigimu, pradinis kreditorius SIA Romero group niekada nevykdė jokios ekonominės veiklos ir galimai buvo įsteigtas neteisėtai veiklai nuslėpti.
  6. Administratorė, nesutikdama su I. P. finansinio reikalavimo dalimi, nurodė, kad pagal apskaitos duomenis įmonės skola pareiškėjui sudaro 3 825 Eur sumą, todėl prašė netvirtinti pareiškėjo reikalavimo dalies dėl 675 Eur. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo 3 825 Eur reikalavimas administratorės prašymu buvo patvirtintas teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi.
  7. Administratorė, nesutikdama su R. G. individualios įmonės finansiniu reikalavimu (jo dalimi), nurodė, kad iš bendrovės apskaitos dokumentų nustatyta, jog už pirktą turtą buvo sumokėta 13 400 Eur, yra likusi nesumokėta tik 1 647,47 Eur kainos dalis, o tokio dydžio finansinis reikalavimas jau patvirtintas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi.
  8. Administratorė, nesutikdama su UAB „Storent“ finansinio reikalavimo dalimi, nurodė, kad įmonė su pareiškėja pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriame susitarė, jog bendra įsiskolinimo suma yra 1 725,27 Eur, o dėl šios sumos finansinis reikalavimas patvirtintas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi.
  9. Administratorė, nesutikdama su UAB „Sufra“ kreditoriniu reikalavimu, nurodė, kad pareiškėja finansinį reikalavimą 2016 m. gegužės 5 d. perleido UAB „Credit isco“, todėl šiuo metu įmonės atžvilgiu neturi reikalavimo teisės.
  10. Nesutikdama su UAB „Vejuva“ finansinio reikalavimo dalimi, administratorė nurodė, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose yra pateiktas 2017 m. kovo 8 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas, pagal kurį šalys susitarė, jog įmonės įsiskolinimas 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 25 082,18 Eur, o dėl šios sumos finansinis reikalavimas jau buvo patvirtintas teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Delorsa“, R. G. individualios įmonės, BUAB „Makey Studio“, I. P., UAB „Storent“, UAB „Sufra“, UAB „Vejuva“ pareiškimus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo UAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo byloje patenkino iš dalies. Teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl I. P. ir UAB „Vejuva“ finansinių reikalavimų ginčijamų dalių. Patvirtino pareiškėjos BUAB „Makey Studio“ 367 721,07 Eur ir pareiškėjos R. G. įmonės 13 400 Eur finansinius reikalavimus. Teismas netenkino pareiškėjų UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Delorsa“, UAB „Storent“ ir UAB „Sufra“ prašymų dėl finansinių reikalavimų atitinkamų dalių patvirtinimo.
  2. Teismas konstatavo, kad RUAB „Promlitsta“ su pareiškėja UAB „Bitė Lietuva“ atsiskaitė. Nustatė, kad pareiškėjai UAB „Delorsa“ ir UAB „Storent“ nepateikė ginčytinas finansinių reikalavimų dalis pagrindžiančių įrodymų. Kadangi pareiškėjai I. P. ir UAB „Vejuva“ iš esmės atsisakė nuo ginčijamų finansinių reikalavimų dalių, šioje dalyje civilinę bylą teismas nutraukė. Dėl UAB „Sufra“ finansinio reikalavimo teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė administratorės argumentą, jog pareiškėjos reikalavimo teisė perleista, paneigiančių duomenų.
  3. Dėl pareiškėjos BUAB „Makey studio“ finansinio reikalavimo teismas nustatė, kad RUAB „Promlitsta“ ir SIA Romero Group sudarė susitarimą dėl 355 000 Eur įsiskolinimo sumokėjimo, o pareiškėja BUAB „Makey studio“ 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš pradinio kreditoriaus SIA Romero group įsigijo reikalavimo teisę RUAB „Promlitsta“ atžvilgiu. Teismas akcentavo, kad šis reikalavimo teisės perleidimo sandoris nėra pripažintas negaliojančiu arba ginčijamas.
  4. Tenkindamas pareiškėjos R. G. individualios įmonės prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, teismas nustatė, kad RUAB „Promlitsta“ nevisiškai atsiskaitė pagal šalių sudarytą klojinių pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėjo, jog remiantis sutarties sąlygomis, neatsiskaitymo ar nevisiško atsiskaitymo atveju pareiškėja turi teisę reikalauti grąžinti tokios pačios kokybės pilnos komplektacijos turtą, o pirkėjo sumokėtas avansas negrąžinamas. Teismo vertinimu, RUAB „Promlitsta“, nevisiškai atsiskaičiusi už pirktą iš pareiškėjos turtą, neįgijo į jį nuosavybės teisių, todėl pareiškėja pagrįstai reikalavo turto grąžinimo, o šio reikalavimo neįvykdžius – turto vertės atlyginimo. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, jog RUAB „Promlitsta“ pagal sutartį sumokėtos lėšos laikytinos šio turto nuomos išlaidomis.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovė RUAB „Promlitsta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalį, kuria UAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti pareiškėjos BUAB „Makey studio“ 367 721,07 Eur bei pareiškėjos R. G. individualios įmonės 13 400 Eur finansiniai reikalavimai, ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų BUAB „Makey studio“ ir R. G. individualios įmonės prašymų dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo netenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. BUAB „Makey studio“ pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu buvo įgyta reikalavimo teisė RUAB „Promlitsta“ atžvilgiu, yra fiktyvi. SIA Romero group reikalavimo teisę 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi perleido UAB „Sinajus“. Esant galiojančiai reikalavimo perleidimo sutarčiai, šią aplinkybę žinodami SIA Romero group ir BUAB „Makey studio“ sudarė fiktyvią reikalavimo perleidimo sutartį. BUAB „Makey studio“ privalėjo ginčyti anksčiau sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Fiktyvios sutarties sudarymas atitinka nusikalstamos veikos požymius.
    2. SIA Romero group nevykdo ekonominės veiklos. BUAB „Makey studio“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos atsiskaitymą pagal reikalavimo perleidimo sutartį. BUAB „Makey studio“ nepateikė priminių dokumentų, kurių pagrindu atsirado atsakovės RUAB „Promlitsta“ įsiskolinimas SIA Romero group. Teismas turėjo šiuos dokumentus išreikalauti. Restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu SIA Romero group reikalavimo teisė į atsakovę nebuvo apskaityta. UAB „Makey studio“ bankroto byloje nebuvo patvirtintas reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu atsiradęs finansinis reikalavimas. BUAB „Makey studio“, būdama faktiškai nemoki, negalėjo įgyti reikalavimo teisės į atsakovę. Teismas reikalavimo perleidimo sutartį turėjo pripažinti negaliojančia ex officio. Dėl sudaryto sandorio fiktyvumo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas.
    3. Atsakovė RUAB „Promlitsta“ nebuvo informuota apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą, todėl BUAB „Makey studio“ neįgijo teisės panaudoti reikalavimo perleidimo faktą prieš atsakovę.
    4. Teismas nepagrįstai patvirtino pareiškėjos R. G. individualios įmonės finansinį reikalavimą. Teismas, remdamasis šalių sudarytos sutarties sąlygomis pažymėjo, jog pirkėjo sumokėtas avansas (neatsiskaitymo už prekę atveju) negrąžinamas. Teismas nevertino aplinkybės, jog avansą sudaro tik 3 000 Eur suma, o ne visa atsakovės sumokėta suma. Teismo išvada, kad visa atsakovės sumokėta už prekes suma laikytina turto nuomos išlaidomis, nepagrįsta. Patvirtinus tokio dydžio pareiškėjos finansinį reikalavimą, pareiškėja nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita.
  2. Atsakovė RUAB „Promlitsta“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja BUAB „Makey studio“ prašo atsakovės RUAB „Promlitsta“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas BUAB „Makey studio“ 367 721,07 Eur finansinis reikalavimas, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

517.1. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė RUAB „Promlitsta“ ir SIA Romero group 2015 m. spalio 6 d. sudarė susitarimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo, kuriuo atsakovė patvirtino esanti skolinga SIA Romero group 355 000 Eur sumą. Šis reikalavimas nebuvo ginčijamas, todėl galioja. Į bylą pateikta 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartis, kuria SIA Romero group perleido pareiškėjai reikalavimo teisę į atsakovę. Ši sutartis nenuginčyta, todėl galioja. SIA Romero group patvirtino, kad reikalavimo teisė perleista pareiškėjai.

617.2. Atsakovė nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra fiktyvi, tačiau šį argumentą paneigia rašytiniai įrodymai. Reikalavimo perleidimo sutartis nenuginčyta ir neginčijama. Atsakovės RUAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo plano metmenyse šis finansinis reikalavimas nurodytas. Atsakovė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodė, kad kreditorius yra SIA Romero group, o ne UAB „Sinajus“. Aplinkybė, jog UAB „Sinajus“ restruktūrizavimo byloje nepareiškė finansinio reikalavimo, leidžia daryti išvadą, jog tokio reikalavimo teisės neturi.

717.3. SIA Romero group reikalavimą į atsakovę perleido 2015 m. spalio 12 d. nutartimi, todėl šio reikalavimo negalėjo 2015 m. lapkričio 27 d. perleisti UAB „Sinajus“.

  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja R. G. individuali įmonė prašo atsakovės RUAB „Promlitsta“ atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria patvirtintas pareiškėjos 13 400 Eur finansinis reikalavimas, atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad šalys sudaryta pirkimo - pardavimo sutartimi susitarė, kad atsakovė nuosavybės teisę į turtą įgis tik po visiško atsiskaitymo už turtą. Nurodė, kad rinkoje analogiško turto nuomos kaina yra apie 3 000 Eur per mėnesį, kai atsakovė pareiškėjos turtu naudojosi daugiau nei du metus.
  2. Pareiškėja R. G. individuali įmonė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus.
  3. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. liepos 5 d. gautas atsakovės RUAB „Promlitsta“ prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalių, kuriomis UAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo byloje buvo patvirtinti pareiškėjų BUAB „Makey studio“ ir R. G. individualios įmonės finansiniai reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Atsakovė RUAB „Promlitsta“ (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: SIA Romero group ir UAB „Sinajus“ 2015 m. lapkričio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-486-157/2017, skolininkų, kurie iki 2016 m. birželio 14 d. nesumokėjo pelno mokesčio pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2015 metus, sąrašą, UAB „Makey studio“ ir SIA Romero group 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį, advokato Povilo Gruodžio 2017 m. sausio 26 d. pranešimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. vasario 9 d. pranešimą, UAB „Promlitsta“ 2017 m. balandžio 11 d. pareiškimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja R. G. individuali įmonė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: UAB „Ulma“ komercinį pasiūlymą ir UAB „Doka Lietuva“ komercinį pasiūlymą. Apeliantė ir pareiškėja prašymų dėl naujų įrodymų priėmimo nesuformulavo, tačiau ta aplinkybė, jog pateiktais įrodymais grindžiami jų procesinių dokumentų argumentai, leidžia daryti išvadą, jog apeliantė ir pareiškėja pageidauja jų įvertinimo apeliaciniame procese.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, nustačiusi pateiktų įrodymų ryšį su šalių procesinių dokumentų argumentais, įvertinusi aplinkybę, jog prieštaravimų dėl pateiktų įrodymų nepateikta, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, apeliantės RUAB „Promlitsta“ ir pareiškėjos R. G. individualios įmonės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

10Dėl apeliantės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą

  1. 2017 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantės RUAB „Promlitsta“ prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliantė prašo atidėti bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išspręstas RUAB „Promlitsta“ pateikto ieškinio priėmimo klausimas. Nurodė, kad 2017 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, pareikštą atsakovams BUAB „Makey studio“ ir SIA Romero group dėl 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliantės nuomone, pagal jos pateiktą ieškinį Vilniaus apygardos teisme priimtas sprendimas turės įtakos nagrinėjamoje byloje sprendžiamam klausimui, kadangi ginčijamas BUAB „Makey studio“ finansinis reikalavimas, kildinamas iš tos sutarties, kurią Vilniaus apygardos teismui pateiktu ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia.
  2. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismui pateiktas RUAB „Promlitsta“ ieškinys, pareikštas atsakovams BUAB „Makey studio“ ir SIA Romero group, dėl 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia (civilinės bylos Nr. e2-4853-562/2017) 2017 m. liepos 10 d. buvo priimtas. Atsižvelgdama į tai, kad aplinkybė, kurios buvimu apeliantė grindė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (iki bus išspręstas ieškinio priėmimo klausimas) iki teismo posėdžio pradžios išnyko (ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas), teisėjų kolegijai nebeliko pagrindo svarstyti apeliantės prašymą (CPK 1622 straipsnis).

11Dėl pareiškėjos BUAB „Makey studio“ finansinio reikalavimo

  1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi UAB „Promlitsta“ iškelta restruktūrizavimo. Nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 22 d. Pareiškėja UAB „Makey studio“ pateikė atsakovės UAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo administratorei prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą dėl 355 000 Eur skolos ir 3 proc. dydžio metinių palūkanų. Finansinis reikalavimas kildinamas iš SIA Romero group ir UAB „Makey studio“ 2015 m. spalio 12 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties.
  2. UAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo administratorė prieštaravimą dėl UAB „Makey studio“ finansinio reikalavimo grindė tuo, jog 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra fiktyvi, o jos turinys sudaro pagrindą manyti, jog sutarties šalys pažeidė mokesčių teisės aktų reikalavimus bei kitus įstatymus. Administratorės nuomone, abejonių kelia ir pačios reikalavimo teisės kilmė bei realumas.
  3. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą (tuo pačiu ir kreditorinių reikalavimų pateikimą bei tvirtinimą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ). Restruktūrizavimo byloje kreditorių reikalavimai pagal jų pateikimo momentą gali būti pateikiami ir kreditoriais tampama skirtingais būdais. Tai gali būti kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taip pat tai gali būti nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo skolininkui dienos. Šie kreditorių reikalavimai tvirtinami laikantis ĮRĮ 23 straipsnyje įtvirtintos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusių kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros, kurios įgyvendinimas sietinas su kreditorių reikalavimų pateikimu administratoriui per teismo nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nustatytą laikotarpį.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2597/2011). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą. Todėl siekiant įgyvendinti minėtus restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.
  5. Asmens pareikštas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra iš esmės tapatus ginčo teisenos tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditorinį reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 4 dalis), tačiau teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo atsakoma į kreditoriaus pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Šie kasacinio teismo išaiškinimai taikytini ir restruktūrizavimo bylose, nes tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylose kreditorių reikalavimai tvirtinami analogiškai.
  6. Pareiškėja UAB „Makey studio“ savo finansinį reikalavimą grindžia UAB „Makey studio“ ir SIA Romero group 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kurios pagrindu pareiškėja įgijo reikalavimo teisę atsakovės RUAB „Promlitsta“ atžvilgiu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad RUAB „Promlitsta“ Vilniaus apygardos teisme atsakovams BUAB „Makey studio“ ir SIA Romero group pareiškė ieškinį dėl 2015 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia (civilinės bylos Nr. e2-4853-562/2017). Iki atskirojo skundo nagrinėjimo teismo posėdyje tapo žinoma, kad teismas ieškinį priėmė, tačiau, savaime suprantama, kad teismo procesinis sprendimas dėl reikalavimo perleidimo sandorio (ne)galiojimo dar nėra priimtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  7. Nutarties 30 punkte nurodytas kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo teisinis reguliavimas bei jo aiškinimas teismų praktikoje sudaro pagrindą išvadai, kad finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į restruktūrizuojamą įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Kreditorės BUAB „Makey studio“ pareikšto finansinio reikalavimo pagrindą sudarančio reikalavimo perleidimo sandorio ginčijimo teismine tvarka faktas sudaro objektyvias kliūtis finansinio reikalavimo tvirtinimui.
  8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamo finansinio reikalavimo pagrįstumo požymiu pripažino aplinkybę, jog reikalavimo perleidimo sandoris yra galiojantis ir neginčijamas. Tokios išvados pagrįstumą lėmė tai, jog reikalavimo perleidimo sutartis apskųstos nutarties priėmimo metu nebuvo nuginčyta ar ginčijama. Tačiau po apskųstosios nutarties priėmimo faktinė situacija iš esmės pasikeitė – apeliantė teismine tvarka ginčija kreditorės finansinio reikalavimo pagrindą sudarantį sandorį.
  9. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4853-562/2017, kurioje bus sprendžiamas reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo (galiojimo) kausimas, gali būti nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl kreditorės BUAB „Makey studio“ finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Konstatuotina, kad analizuojamu atveju nėra pagrindo patvirtinti ginčijamą finansinį reikalavimą, kol RUAB „Promlitsta“ kitoje byloje pareikšto ieškinio pagrindu nėra priimtas teismo procesinis sprendimas dėl finansinio reikalavimo pagrindą sudarančio sandorio teisėtumo ir galiojimo. Ta aplinkybė, kad teismine tvarka užginčytas sandoris šiuo metu nėra panaikintas (galioja), neteikia galimybės pagal jį grindžiamą finansinį reikalavimą pripažinti pagrįstu ir jį tvirtinti.
  10. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pagal jo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes buvo teisingas – atsisakyti tvirtinti ginčijamą finansinį reikalavimą nebuvo pagrindo. Tačiau po nutarties priėmimo pasikeitusi faktinė situacija pašalina galimybę palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą dėl ginčijamo BUAB „Makey studio“ finansinio reikalavimo.
  11. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  12. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisme neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju (po apskųstosios nutarties priėmimo pasikeitus faktinei situacijai) yra būtina atlikti byloje sprendžiamo ginčo įrodymų tyrimą visa apimtimi ir įvertinti šalis siejusius teisinius santykius, jų pobūdį bei turinį, įvertinti apeliantės pastabas, keliančias abejones dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl neatskleistos bylos esmės, egzistuoja skundžiamos nutarties dalies panaikinimo ir jos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
  13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kol vyksta bankroto byla, turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, nagrinėjimas turi būti atliekamas šioje byloje, nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio, o vėliau, esant pagrindui jį tikslinti, – kol pagal įstatymą toks tikslinimas galimas. Atskirų reikalavimų nagrinėjimas ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinamas su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai siekiant išvengti kreditoriaus reikalavimų patvirtinimo, pareiškiamas ieškinys dėl sandorio, sudarančio kreditoriaus reikalavimų pagrindą, nuginčijimo. Tokio ieškinio tikslas – išvengti reikalavimų patvirtinimo, ir tai yra viena iš gynimosi nuo nepagrįsto kreditoriaus reikalavimo formų. Kadangi visi klausimai, susiję su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu, turi būti svarstomi bankroto byloje, tai toje pačioje byloje turi būti nagrinėjamas ir ieškinys, kurio paskirtis – nuginčyti pareikštą kreditoriaus reikalavimą. Atsižvelgiant į finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūrų panašumą bankroto ir restruktūrizavimo procesuose, toks aiškinimas aktualus ir sprendžiant finansinių reikalavimų tvirtinimo restruktūrizavimo byloje klausimus. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūros sustabdymas iki atskiroje byloje bus įvertintas finansinio reikalavimo pagrindą sudarančio sandorio teisėtumas, neatitinka restruktūrizavimo proceso principų.
  14. Teisėjų kolegija, įvertinusi restruktūrizavimo proceso ypatumus, kuriuos lemia tiek nutartyje analizuotas teisinis reguliavimas, tiek jo aiškinimas teismų praktikoje, padariusi išvadą, jog pirmosios instancijos teisme sprendžiant BUAB „Makey studio“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, nebuvo atskleista bylos esmė, konstatuoja esant pagrindą šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinti ir finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūros sustabdymo galimybė iš esmės nėra suderinama su restruktūrizavimo proceso tikslais, pirmosios instancijos teismui siūlytina ginčo finansinio reikalavimo tvirtinimo pakartotinio nagrinėjimo metu apsvarstyti civilinių bylų sujungimo galimybę tam, kad šio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas būtų išspręstas kartu įvertinus ir apeliantės reikalavimus dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pareikštus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje e2-4853-562/2017.

12Dėl pareiškėjos R. G. individualios įmonės finansinio reikalavimo

  1. Pareiškėja R. G. individuali įmonė RUAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo administratorei pateikė prašymą patvirtinti 15 047,47 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad 2015 m. sausio 19 d. šalys (pareiškėja ir atsakovė) sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėja perdavė atsakovei perdangos klojinių komplektą. Pažymėjo, kad pagal sutarties 1.4 punktą nuosavybės teisės į turtą (perdangos klojinių komplektą) perleidžiamos nuo visiško atsiskaitymo su pardavėju momento, pagal sutarties 4.2 punktą – pirkėjui laiku nesumokėjus sutartyje nurodytos sumos, pardavėjas turi teisę pareikalauti grąžinti turtą, o pirkėjo pagal sutartį sumokėta suma negrąžinama ir lieka pardavėjui kaip atlygis už turto nuomą. Kadangi atsakovė RUAB „Promlitsta“ už parduotą turtą ne visiškai atsiskaitė, o turtas nebuvo grąžintas pareiškėjai, atsakovė privalo atlyginti visą turto vertę (15 047,47 Eur), nes atsakovės sumokėtos lėšos laikytinos atlygiu už turto nuomą. Teismas pritarė pareiškėjos argumentams ir patvirtino 13 400 Eur pareiškėjos finansinį reikalavimą. Pažymėjo, kad likusi finansinio reikalavimo dalis (15 047,47 Eur - 13 400 Eur = 1 647,47 Eur) buvo patvirtinta teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi.
  2. Apeliantė nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi grindė tuo, jog pagal pirkimo - pardavimo sutartį avansą sudaro tik 3 000 Eur suma, o ne visa atsakovės sumokėta už turtą suma. Apeliantė nesutiko su teismo išvada, jog visa pagal sutartį sumokėta suma laikytina atlygiu už turto nuomą. Pažymėjo, kad patvirtinus visą prašomą pareiškėjos finansinį reikalavimą, pastaroji nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl tvirtintino pareiškėjos finansinio reikalavimo dydžio.
  3. Šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 1.4. punkte įtvirtinta sąlyga, pagal kurią turto nuosavybės teisė pirkėjui perduodama nuo jo pilno atsiskaitymo su pardavėju momento. Sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad turto kaina yra 15 047,47 Eur, kurią pirkėjas turi sumokėti sutartyje nurodytomis dalimis iki 2015 m. balandžio 20 d. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog apeliantė pagal sutartį sumokėjo 13 400 Eur, t. y. liko nesumokėjusi 1 647,47 Eur kainos dalies. Restruktūrizavimo byloje 2017 m. kovo 15 d. nutartimi buvo patvirtintas 1 647,47 Eur (pagal sutartį nesumokėtos kainos dalies dydžio) pareiškėjos finansinis reikalavimas. Pareiškėja tvirtina, kad atsakovė, nevisiškai atsiskaičiusi už turtą, neįgijo į jį nuosavybės teisių. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
  4. Pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o jis kainos nesumokėjo, pardavėjas turi teisę atsisakyti sutarties raštu apie tai pranešdamas pirkėjui ir išreikalauti daiktus iš pirkėjo. Tačiau tuo atveju, jeigu nesumokėta tik kainos dalis, pardavėjas gali išreikalauti tik nesumokėtą daikto kainos dalį, kai daiktas yra dalusis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.345 straipsnio 1 dalis. Ši teisės norma yra imperatyvi, todėl šalys negalėjo sutartimi jos taikymą pakeisti (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad pareiškėja apeliantės nevisiško atsiskaitymo už parduotą kilnojamąjį turtą (klojinius) atveju, neišsaugojo nuosavybės teisių į parduotą turtą, todėl negali reikalauti jį grąžinti arba atlyginti jo (turto) visą vertę.
  5. Pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta pirkėjo (apeliantės) atsakomybė nevisiško atsiskaitymo už parduotą turtą atveju. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad nevisiško atsiskaitymo atveju pirkėjas privalo mokėti delspinigius nuo nesumokėtos sumos, o sutarties 4.2 punkte numatyta pardavėjo teisė negrąžinti pirkėjo sumokėto avanso.
  6. Pirkimo – pardavimo sutartyje susitarta dėl avanso dydžio – 3 000 Eur (sutarties 2.2 punktas). Pirkėjas (apeliantė) nurodyto dydžio avansą sumokėjo 2015 m. sausio 30 d. Todėl pagal nutarties 44 punkte analizuotas sutarties sąlygas, apeliantei netinkamai vykdant įsipareigojimą sumokėti turto kainą, pareiškėja įgijo teisę pasilikti (negrąžinti) apeliantės sumokėtą 3 000 Eur avansą. Reikalavimo dėl delspinigių pagal sutarties 4.1 punkte įtvirtintą sąlygą pareiškėja nereiškė. Kolegija atmeta pareiškėjos argumentą, jog visa atsakovės sumokėta turto kainos dalis laikytina atlyginimu už turto nuomą. Pažymėtina, kad sutarties 4.2 punkto sąlygų analizė teikia pagrindą išvadai, jog pirkėjo sumokėtas avansas (3 000 Eur) apima ir nuomos išlaidas. Tokiu atveju pareiškėjos argumentai ir pateikti įrodymai dėl analogiško turto nuomos rinkos kainų tampa neaktualūs. Pareiškėjos pozicija, jog ji esą įgijo teisę į visas atsakovės sumokėtas lėšas (visą sumokėtą kainos dalį), kaip nuomos atlyginimą, yra nepagrįsta.
  7. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad apeliantė už jai parduotą turtą dalimis sumokėjo 13 400 Eur. Todėl nesumokėta kainos dalis sudaro 1 647,47 Eur (15 047,47 Eur - 13 400 Eur). Tačiau ši finansinio reikalavimo dalis jau patvirtinta įsiteisėjusia teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi. Konstatavus nevisišką apeliantės atsiskaitymo už jai parduotą turtą faktą, kuris pagal sutarties sąlygas suteikia pareiškėjai teisę negrąžinti gauto 3 000 Eur avanso, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl pareiškėjos R. G. individualios įmonės finansinio reikalavimo pakeičiama, šia nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą sumažinant nuo 13 400 Eur iki 3 000 Eur sumos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  8. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Promlitsta“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Makey studio“ 367 721,07 Eur finansinis reikalavimas, panaikinti ir pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Makey studio“ finansinio reikalavimo tvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Promlitsta“ restruktūrizavimo byloje klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Promlitsta“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas pareiškėjos R. G. individualios įmonės 13 400 Eur finansinis reikalavimas, pakeisti, sumažinant šia nutartimi patvirtintą pareiškėjos R. G. individualios įmonės finansinį reikalavimą iki 3 000 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai