Byla 1-299-626/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui, kaltinamiesiems T. A., T. O. gynėjams advokatams Emmai Domajevai, Adolfui Remeikiui, nukentėjusiajai G. S., vertėjai Boženai Seniut, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2T. A., gimęs ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ( - ), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas aštuonis kartus:

31)

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

52)

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

73)

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi paskirta 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda pakeista į 24 valandų viešųjų darbų bausmę;

94)

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-04 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;

115)

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-28 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 16 parų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų;

136)

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 16 MGL (602,56 Lt) dydžio bauda;

157)

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, areštu 30 parų (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

178)

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė,

19T. O., gimęs ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ( - ), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas dešimt kartų:

201)

21Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-03-17 nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

222)

23Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-07-03 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

243)

25Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-08-12 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

264)

27Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-10 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme;

285)

29Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-21 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

306)

31Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2 (dviem) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

327)

33Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-23 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme;

348)

35Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-17 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 (vienerių) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės apribojimo;

369)

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-13 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 2 (dviem) metams laisvės apribojimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-22 nutartimi 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, bausmę atlikęs,

3810)

39Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-09 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

40kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje.

41Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

42T. A. ir T. O. 2018-12-13, apie 19.00 val., būdami apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, iš savanaudiškų paskatų, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, aptarę savo veiksmus, sekė nukentėjusiajai G. S. iš paskos, ir pastarajai užėjus į namo, esančio adresu ( - ), laiptinę, T. O. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, o T. A. pribėgęs prie nukentėjusiosios G. S. jai už nugaros, sugriebė rankomis už jos rankinės ir naudodamas fizinę jėgą, tyčia stipriai patraukė nukentėjusiosios rankinę į save, siekdamas ją išplėšti, o nukentėjusiajai nepaleidus rankinės, T. O. bėgo prie nukentėjusiosios, kad padėti jam T. A. išplėšti iš nukentėjusiosios rankinę, kuomet T. A., naudodamas fizinę jėgą toliau traukė ant nukentėjusiosios G. S. rankos laikomą jos rankinę, ko pasekoje nukentėjusioji krito aukštelninka nuo laiptų, po ko T. O. iš gulinčios be sąmonės nukentėjusiosios rankinės ištraukė piniginę, maišelį su maisto produktais bei kartu su T. A. pasišalino, tokiu būdu, bendrais tyčiniais veiksmais T. O. ir T. A. padarė nukentėjusiajai dešinio raktikaulio sumušimą, pasireiškusį dešinio raktikaulio poodine kraujosruva, dešinio raktikaulio skeveldriniu lūžiu, dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį dešinės plaštakos odos nubrozdinimais, galvos sumušimą, pasireiškusį dešinės akies vokų poodine kraujosruva (kraujo patekėjimas iš lūžių), dešinio momens muštine žaizda, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio žvyno, dešinio pleištakaulio didžiojo sparno, dešinio skruostikaulio lanko, dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžiais, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių bei virš kairio galvos smegenų pusrutulio kaktinės, smilkininės, momeninės ir pakaušinės skilčių, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kairio smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių, kairės smilkininės skilties sumušimo židiniu su neurologine simptomatika, t. y. sužalojimus, kurie visumoje dėl galvos smegenų sumušimo vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir pasinaudojęs tuo, kad dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusioji prarado sąmonę ir jai buvo atimta galimybė priešintis, jie abu pagrobė nukentėjusiajai G. S. priklausančius daiktus: bordo-rudos spalvos rankinę ilgomis rankenomis, kurios vertė 15 Eur, ir joje buvusius plaukų dažus - 2,50 Eur vertės, odines pirštines juodos spalvos - 10 Eur vertės, raktą - 5 Eur vertės, buvusia G. S. AB SEB banko mokėjimo kortele Nr. ( - ), raudonos spalvos piniginę- 10 Eur vertės, piniginėje buvusius grynuosius pinigus- nemažiau 5 Eur (euro monetomis), nuolaidų korteles „Senukų mylimiausia“, neturinčią materialinės vertės, „Gintarinė vaistinė“ -1 Eur vertės, „Eurovaistinė“ -1 Eur vertės, „Benu“ vaistinė, neturinčią materialinės vertės, „Maxima Ačiū“, neturinčią materialinės vertės, maisto produktų maišelį, neturintį materialinės vertės, su jame buvusiais maisto produktais – pienu Rokiškio „Naminis“, 0,72 Eur vertės, duona „Ajerų“, 0,92 Eur vertės, mėsa, 4,49 Eur vertės, t. y. sunkiai sutrikdė G. S. sveikatą dėl savanaudiškų paskatų ir pagrobė svetimą nukentėjusiajai G. S. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 55,63 Eur, t.y. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje.

43Kaltinamasis T. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir teismui paaiškino, jog apie 20 metų vartoja narkotines medžiagas, heroiną. 2018-12-13 ryte buvo pavartojęs narkotines medžiagas, o vakare buvo absinencijos būsenoje, todėl, norėdamas kažkokių būdu prasimanyti pinigų tam, kad vėl nusipirkti narkotikų, susitiko su T. O. Naujininkuose, prie parduotuvės „Maxima“. Susitiko Naujininkuose, nes buvo pakeliui į taborą, kur pirkdavo narkotikus. Jie pamatė nukentėjusiąją, einančią už parduotuvės link bendrabučių, apsižiūrėjo ir nutarė ją apvogti - atimti rankinuką, palydėjo ją iki vieno namo laiptinės. Kai nukentėjusioji užėjo į laiptinę, jis pirmas nuėjo iš paskos, į laiptinę, T. O. – paskui jį. Nukentėjusioji kilo laiptais į viršų, vienoje rankoje laikė ir rankinuką, ir krepšį su produktais. Laiptinė nebuvo apšviesta. Tada jis griebė už rankino, patraukė jį ir pabėgo. Viskas įvyko greitai, jam pavyko vienu judesiu ištraukti rankinę. Kai bėgo iš laiptinės, lyg girdėjo garsą, panašų į kažką krentančio, bet jis to nematė. Jis mano, kad kai jis patraukė už rankinuko, dėl to nukentėjusioji nukrito. Kai jis patraukė už nukentėjusiosios rankinės, T. O. stovėjo žemiau. Jos žaloti nei jis, nei T. O. neketino. Jis nežino, ar nukentėjusioji būtų nekritusi, jei nebūtų patraukęs už jos rankinuko. Ne jis, nei T. O. nebuvo prie nukentėjujsiosios net psrisilietę. Jie pagrobė rankinę ir krepšį su maisto produktais, iš rankinės ištraukė piniginę, kurioje buvo apie 10 eurų monetomis. Jie pasiėmė piniginę, o rankinę ir produktus išmetė į krūmus, pinigus pasidalino po 5 eurus. Jis nesutinka, kad buvo su T. O. išankstinis susitarimas apiplėšti nukentėjusiąją. Kai jis ėjo paskui nukentėjusiąją, T. O. ėjos šalia, jis nežino, ar tuo metu T. O. suprato, kad jis ketina apvogti nukentėjusiąją. Jis sutinka atlyginti nukentėjusiajai ir ligonių kasoms padarytą turtinę žalą, bet nesutinka su padaryta nukentėjusiajai neturtine žala. Mano, kad ji yra per didelė, jis neturi galimybės sumokėti tokio dydžio neturtinę žalą. Jo asmens kratos metu pas jį buvo surasti 120 eurų, kurie yra jo aseniniai pinigai, kuriuos jis uždirbo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui pagarsinus T. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ( t. 2, b.l. 183 - 184, 195 - 196), kaltinamasis juos patvirtino bei paaiškino teismui, jog ikiteisminio tyrimo metu blogiau astiminė įvykio aplinkybes, o teisme – geriau, rankinę iškart staigiu judesiu patraukęs ištraukė iš rankų.

44Kaltinamasis T. O. savo kaltę pripažino visiškai ir teismui paaiškino, jog yra priklausomas nuo narkotikų, kaltinime nurodytu laiku buvo abstinencijos būsenoje, tą dieną, vakare, susitiko su T. A. Naujininkuose, prie parduotuvės „Maxima“. Prie pardutuvės pastebėjo nepažįstamą moterį. Tada jis pasiūlė pagrobti šios moters rankinuką, nes jau anksčiau buvo vogęs. Pasakė T. A., kad kartu eitų paskui nukentėjsiąją ir ją pasektų. Priėjo prie vieno namo laiptinės, į kurią užėjo moteris. Jis liepė T. A. eiti paskui moterį į laiptinę ir paimti jos rankinuką. T. A. pirmas įbėgo į laiptinę, o jis iškart iš paskos. Laiptinės pirmas aukštas buvo neapšviestas, kažkur aukščiau degė šviesa. Kai jis kilo laiptais į viršų, T. A. būdamas aukščiau, tarukė moters rankinuką, bet jam iškart nepavyko jo ištraukti, nes moteris buvo drankinuko dirželį persimetusi per petį. Jis pagalvojo, kad jam reikėtų padėti T. A. ištraukti tą rankinuką, bet to nespėjo padaryti, nes moteriškė, būdama laiptų viršuje, visu ūgiu krito ant laiptų žemyn ant nugaros, buvo atsitrenkusi galva į betoną. Galimai ji galėjo nusibrozdinti ranką krentant atsitrenkusi ranka į sieną ar laiptų turėklus. Kai moteriškė nukrito, ji iškart pradėjo leisti garsus, panašius į knarkimą. Tada jis pagalvojo, jei ji leidžia kažkokius garsus, reiškia yra gyva. Tada rankinukas gulėjo ant jos. Kai ji nukrito, T. A. išbėgo į lauką, o jis, likęs, apžiūrėjo rankinuką, iš jo ištraukė piniginę. Išėjęs į lauką kartu su T. A. apžiūrėjo piniginę. Joje buvo mažai pinigų, juos pasidalino, nusipirkti narkotikų neužteko. Jis už juos nusipirko alaus, T. A. – pavalgyti. Po to išsiskyrė. Jis nesutinka, kad dėl jo veismų buvo padarytas toks sunkus nukentėjusiajai sužalojimas, nes jis jokio fizinio smurto nuietnėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, ne jis traukė iš jos rankinuką. Ligonių kasų ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, mano, kad jo veiksmais buvo padaryta nukentėjusiajai ir moralinė žala, tačiau mano, kad 10 000 eurų yra per didelė suma.

45Nukentėjusioji G. S. teisme parodė, kad 2018-12-13, apie 19.00 val., ėjo namo ( - ), Vilniuje, iš parduotuvės, esančios Naujininkų mikrorajone, netoli savo namų atsigręžusi pastebėjo iš pasko einančius du jaunuolius. Vienas iš jų buvo aukštas. Iš pradžių jai pasirodė, kad jie vilkėjo šviesias striukes, bet po to suprato, kad taip jai galėjo pasirodyti dėl gatvės žibinto apšvietimo. Jie abu buvo užsidėję kapišonus, todėl jų veidų neįžiūrėjo. Ji įėjo į savo namo laiptinę, jai lipant laiptais, pirmame aukšte, pajuto, kaip ją kažkas timptelėjo, galimai jai buvo suduota per galvą – jii to nepamena, nes iškart prarado sąmonę ir ją atgavo jau būdama ligoninėje, būdama pririšta už rankų. Kiek ji žino, tada jos kepurė buvo kruvina. Nors po šio įvykio ji kažkiek vaikščiojo, buvo vežama į ligoninę, kalbėjo, tačiau ji dėl patirtos traumos visiškai to neatsimena. %vykio metu iš jos rankinės buvo dingusi piniginė, 10 eurų vertės, joje buvę pinigai – 10 eurų monetomis, pirknių maišelis su produktais: duona, 0,92 eurų vertės, pienas, vertės, mėsa, 4,49 eurų vertės, įvairios nuolaidų kortelės. Viso jai padaryta 23,13 eurų turtinė žala. Prieš įvykį ji buvo sveika, tik naudojo vaistus nuo padidinto spaudimo, buvo darbinga, nors buvo pensininkė, bet dirbo pilnu etatu, jokių sužalojimų neturėjo, o po įvykio sveikatos būklė labai pablogėjo, įvykio metu buvo sulaužytas raktikaulis, dėl to įdėta į ranką geležis, dėl ko ji pastoviai jaučia skausmą, negali dirbti, atsirado baimės jausmas, bijo tamsos, išeiti į laiptinę, bendrauti su nepažįstamais vyrais. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1 , b.l. 53 – 55, 48 – 52), nukentėjusioji juos patvirtino.

46Liudytoja E. S. teisme parodė, kad yra nukentėjusiosios dukra. 2018-12-13, apie 20.00 val., jai paskambino mama, gyvenanti ( - ) 10-104, Vilniuje, penktame aukšte, ir pasakė, kad ją užpuolė ir ji neturi nuo namų raktų. Ji maždaug po pusvalandžio atvažiavo pas mamą, kurią rado pas kaimynę, nuvedė į jos namus, nuėmė nuo galvos kepurę ir pamatė, kad mamos galva buvo kruvina, mama jautė skausmą, dėl ko ji iškvietė greitąją medicininę pagalbą, kuri atvažiavo po 10 – 15 min., kuri mamą išvežė į ligoninę. Tuo metu mama jai nieko nesakė, kad susitrenkė galvą, sakė, kad grįžtant iš parduotuvės ją užpuolė du vyrai. Galimai mama vėliau dar pasakojo, kad tie vyrukai ją tampė už rankinės, dėl ko ji nukrito. Kaip ji tada suprato iš mamos žodžių, ji nebuvo mušama. Kiek ji žino, per tą laiką, kai ji važiavo pas mamą, mama nebuvo kur nors nukritusi. Ji namo, kuriame buvo užpulta jos motina, laiptinėje, pirmame aukšte, rado pamestą raktą nuo buto durų ir mėsos gabalą. Taip pat pirmame aukšte, prie durų į bendrą koridorių, ji pastebėjo kraujo dėmę. Kiek pamena, rankinę mama turėjo, bet nepamena, ar tada buvo piniginė. Mama lygtai pasigedo piniginėje buvusių nuolaidų kortelių. Kai mam buvo nuvežta į ligoninę, tą pačią dieną ji atsisakė gultis į ligoninę, tada ji buvo neadekvati, parašė raštą, kad atsisako hospitalizuotis, taip pat mama atsisakė važiuoti ir pas ją, dėl ji su broliu nuvežė mamą į jos namus, kur ji išbuvo dvi dienas. Namuose mama vaikščiojo minimaliai, daug miegojo, nekritinėjo. O kai ji pastebėjo, kad mama elgiasi dar keisčiau, ji vėl iškvietė greitąją pagalbą, mama vėl atsisakinėjo važiuoti, bet galiausiai ji su policijos pagalba buvo paguldyta į ligoninę, kur gulėjo iki gruodžio mėn. 31 d. Mamai buvo nustatytas kraujo išsiliejimas. Po ligoninės mama jautėsi blogai tiek fiziškai, tiek morališkai. Ji visko bijodavo – pvz. tamsos, sėstis į taksi, kreipėsi pas psichologą naujininkų poliklinikoje. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikieisminiko tyrimo metu, lidytoja patvirtino juos ir teismui dar parodė, jog mamos namo laiptinės durys šiaip buvo rakinamos, bet tą vakarą, kai ji atvažiavo po užpuoimo pas mamą, laiptinės durys buvo atrakintos, o pirmame aukšte nedegė šviesa. Pati mama detaliai nepasakojo apie užpuolimą, bet ji dar matė ant jos rankos krumplių kraują. Ji nežino, ar užpuolimo metu mama buvo praradusi sąmonę.

47Liudytojas E. S. davė tokius pat parodymus, kaip ir liudytoja E. S..

48Liudytoja D. N. teisme parodė, jog galimai 2018-12-13, apie 20.00 val., pas ją į namus atėjo kaimynė G. S., kuri buvo kaip nesava, pasimetusi, keistai kalbėjo, skundėsi galvos skausmu, jis pastėbėjo kaimynės apdraskytas rankas. Tuo metu kimynė vilkėjo paltą ir buvo užsidėjusi kepurę. G. S. jai pasakė, kad iš jos kažkas ištraukė rankinę ir ji neturinti raktų nuo savo buto. Ji pamatė, kad ji su savimi turėjo rakinę, todėl pasiūlė G. S. raktus paieškoti pastarosios rankinėje. Raktų rankinėje nerado. Dar kaimynė pasakė, kad ji su savimi turėjo ir maišelį, kuriame turėjo būti nupirktas mėsos gabaliukas. Taipogi G. S. minėjo, kad jai užėjus į jų namo laiptinę, kažkas iš jos rankų ištraukė tą maišelį su maisto produktais. Tuo metu kaimynė nieko neminėjo, kad buvo sumušta ar, kad buvo kaip nors nukritusi, ir praradusi sąmonę. Jos dar kartu buvo nusileidusos į namo pirmą aukštą, tačiau tenai nedegė šviesa, buvo labai tamsu ir jos nieko ten nerado, dė,ių. Panašių į kraują, nepastebėjo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikieisminiko tyrimo metu (t.1, b.l. 119), lidytoja patvirtino juos ir dar paaiškino tesimui, kad tuo metu iš kaimynės nesklido alkoholio kvapas ir kiek ji pamena, kaimynė lygtai nieko nesakė, kad ją būtų kažkas sekęs.

49Byloje nustatyta, kad liudytoja D. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-13 apie 20 val., pas ją atėjo kaimynė G. ir pasakė, kad ji pametusi raktus. Ji buvo labai pasimetusi, išsigandusi. Ji jos pradėjo klausinėti, kas nutiko, ir kaimynė pradėjo pasakoti, kad ją kažkas sekė ir dabar ji neranda savo raktų nuo buto. Ji pagalvojo, kad galbūt kaimynė yra neblaivi, nes ji neretai pavartoja alkoholį, tačiau G. girtumą kategoriškai neigė. Jos tada abi išėjo į lauką ieškoti raktų. G. pradėjo kalbėti, kad ją kažkas sumušė namo laiptinėje tarp pirmo ir antro aukšto. Sakė, kad kažkas ją ten sugriebė. Kadangi G. buvo visiškai neadekvati, neatsiminė kas jai atsitiko, ji kaimynei uždavinėjo klausimus, tačiau ji į juos visai nereaguodavo, o atsakinėdavo visai ne į tuos klausimus, be to ji matė , jog G. dešinės rankos krumpliai yra kruvini. G. pradėjo sakyti, kad kažkokie du vyrai atėmė jos maišelį, kuriame buvo maisto produktai. Jos pasivaikščiojo lauke, jokių raktų nerado. T. G. paskambino dukrai ir šiai atvykus, G. buvo išvežta į Lazdynų ligoninę. Ji pati jokio užpuolimo nematė, iš G. tokių kalbų ji suprato, kad vakar ją kažkas užpuolė jų namo laiptinėje ir atėmė maisto produktus. Ji sakė, kad apie 18.30 val. išėjo į mėsos parduotuvę „Cesto“, kur tiksliai nežino, o vėliau buvo šalia namo esančioje „Maximoje“ (t.1, b. l. 119).

50Liudytoja I. B. teisme parodė, kad galimai 2018 m. lapkričio ar gruodžio 27 d. buvo parduotuvėje „Maxima“ Naujininkuose, su savimi neturėjo nulaidų kkortelės „Ačiū“, dėl to buvo paprašiusis kažkokio asmens, kurio ji visiškai neatsimena ir nepamennati, ar šis stovėjo eilėje prie kasos jai iš priekio, ar iš galo, pasinaudoti šia kortele. Ikiteisiminko tyrimo metu jai buvo parodytas apsipirkimo čekis

51Byloje nustatyta, kad liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. S. nepažįsta. Gyvena su savo vyru Ž. B. bei trimis vaikais Naujininkų mikrorajone, Š. gatvėje. Šeimoje turi 2 parduotuvės „Maxima“ „Ačiū“ nuolaidų korteles, t. y. turi ji bei jos vyras. „Ačiū“ kortelę išsiėmė savo vardu, prieš kiek laiko, neatsimena. Kai pildė paraišką, nurodė savo elektroninį paštą ( - ). Jokios „Ačiū“ nuolaidos kortelės nei ji, nei jos vyras nebuvo radę. Ji iš jai pareigūno parodyto UAB „Maxima“ parduotuvės esančios ( - ) 2, Vilniuje, 2018-12-29 kvito mato savo apsipirkimą, nes prisimena prekes, jog pirko staltiesę bei krapus. Šiame kvite nurodyta, jog pateikta AČIŪ kortelė, kurios numeris 944000*********8324. Kam priklauso minėta AČIŪ kortelė, negali pasakyti, nes savo AČIŪ kortelę apklausos metu yra palikusi namuose ir nežino jos nmerio. Jai parodytame 2018-12-13 parduotuvės „Maxima“ kvite Nr. 473029, yra nurodyti ne jos pirkiniai. Jos vyras dirba vairuotoju, ekspeditoriumi, išvežioja duoną, bandeles, todėl jie neperka duonos parduotuvėje. Ji prisimena, jog 2018-12-29 apsipirkinėjo, turėjo dovanų kuponą. Kaip ir mato kvite, atsiskaitė už prekes dovanų kuponu. Kai kasininkė jos paklausė, ar turi Ačiū kortelę,ji apsižiūrėjo, kad jos neturi, todėl pasisukusi, prie jos stovėjusios pagyvenusios moters pasiteiravo, ar ji turi ir ar šioji gali jai paskolinti savo „Ačiū“ kortelę. Moters veido neįsidėmėjo, pamena, kad ji buvo su kepure. Nei kokio ūgio, kūno sudėjimo, bruožų neprisimena. Ji tik paėmusi iš moters kortelę, ją padavė kasininkei ir po to, kai ją perbraukė kasoje, ją grąžino močiutei. Ji turi SEB banko kortelę, kurios numeris 5*************06. Naudojant kortelę, nereikia įvesti PIN kodo, todėl kartais duoda savo minėtą banko kortelę savo dukrai, kai ji eina apsipirkti. Jai parodyti parduotuvės „Maxima“ kvituose: 2019-01-03 bei 2019-01-16 yra nurodyti jos pirkiniai. 2018-01-13 dieną šuns pavadėlį Maximoje pirko jų dukra, jai buvo davusi savo banko ir "Maximos" kortelę „Ačiū“ (t. 1, b. l. 116-117).

52Liudytoja N. O. teisme parodė, kad ji yra kaltinamojo T. O. sutuoktinė, su kuriuo yra susituokusi 4 metus, kartu augina mažametį judviejų vaiką. Jos vyras iki suėmimo rūpinosi šeima, vaiku, stengdavosi uždirbti, dirbdavo nelegaliai, nes nturėjo dokumentų ir buvo teistas, dėl ko būdavo sunku susirasti legalų darbą. Šiuo metu jiems yra apribotos tėvysts teisės, nes ji pati atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje, o vyras vartojo narkotines medžiagas, vaiko globa yra nustatyta jos motinai.

532018-12-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos - bendrabučio tipo namo, esančio ( - ) 10, Vilniuje, pirmo aukšto laiptinės apžiūra. Protokole pažymėta, jog laiptinės durys yra metalinės su mechanine kodine spyna, kurios yra pravertos; laiptinėje yra laiptai į pirmą aukštą aukščiau; pirmo aukšto durys yra metalinės su mechanine kodine spyna, kurios apžiūros metu yra užrakintos; prie pirmo aukšto durų, ant grindų, yra pėdsakai, panašūs į kraują, nuo kurių paimta viena nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 1. Taip pat protokole nurodyta, kad prie laiptų į antrą aukštą, ant grindų, guli du UAB „Cesta“ kasos čekiai, kurie atspausdinti 2018-12-13 18.23 val., adresu Dariaus ir Girėno g. 5B, Vilniuje; šie čekiai paimti ir supakuoti į voką Nr. 2; kitų pėdsakų, ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui neaptikta; vaizdo stebėjimo kamerų aplinkui nėra (t. 1, b. l. 19-28).

54BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2018-12-13, 22.10 val. RVUL slaugytoja pranešė, kad į ligoninę dėl galvos žaizdos, smegenų sukrėtimo ir raktikaulio lūžimo kreipėsi ir po apžiūros paguldyta gydymui į neurochirurginį skyrių G. S., gyv. ( - ), kuri paaiškino, kad prie namų sumušė nepažįstamas (t. 1, b. l. 13).

552019-08-07 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešime "Dėl informacijos pateikimo" nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 14 d., Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio adresu - ( - ), Vilniuje, ir, kad buvo skambinta iš telefono, kurio abonento numeris +( - ). (t. 1, b. l. 15)

562019-08-21 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota el. paštu gauto BPC garso įrašo apžiūra. Protokole pažymėta, jog telefoninio skambučio garso įrašo trukmė 1.51 min. Failo pavadinimas: download_10.102.186.21_2018-12-14_09-44-15_25.08 ir girdimas kvietimo signalas bei moters balsas. Iš garsi turinio matyti, jog moteris kviečia medikus adresu Vilnius ( - ) 10, butas 104, 60 metų moteriai, kuriai galimai sutrenkta galva, kuri yra neadekvati ir kuri skundžiasi galvos skausmais (t. 1, b. l. 16-18).

572018-12-14 Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresn. tyrėjos Ž. C. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal roik 0118000673178 tikslu atlikti procesinius veiksmus ( - ), bendravo su nukentėjusiąja G. S., gim. ( - ), kuri aplinkoje nesiorientavo, kalbėjo, užduodamų klausimų, kuriuo metu buvo sužalota nesuprato, paaiškindama, jog ją užpuolė "verslininkai ", skundėsi dideliu galvos skausmu, todėl buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėję G. S., primigtinai siūlė jai dėl galimo galvos sumušimo vykti tyrimams į Lazdynų ligoninės priimamąjį, tačiau G. S. nuo medikų pagalbos kategoriškai atsisakė (t. 1, b. l. 44).

58Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 446/2019(01) nurodyta, kad G. S. nustatyta: dešinio raktikaulio sumušimas, pasireiškęs dešinio raktikaulio poodine kraujosruva, dešinio raktikaulio skeveldriniu lūžiu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai iki apžiūros VŠĮ RVUL 2018-12-13, galimai užduotyje nurodyto įvykio metu (2018-12-13). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio raktikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui; dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs dešinės plaštakos odos nubrozdinimais, kurie padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai vienmomentiškai, iki apžiūros VŠĮ RVUL, 2018-12-13, galimai užduotyje nurodyto įvykio metu (2018-12-13), kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; galvos sumušimas, pasireiškęs dešinės akies vokų poodine kraujosruva (kraujo patekėjimas iš lūžių), dešinio momens muštine žaizda, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio žvyno, dešinio pleištakaulio didžiojo sparno, dešinio skruostikaulio lanko, dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžiais, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių bei virš kairio galvos smegenų pusrutulio kaktinės, smilkininės, momeninės ir pakaušinės skilčių, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kairio smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių, kairės smilkininės skilties sumušimo židiniu su neurologine simptomatika, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai iki apžiūros VŠĮ RVUL 2018-12-13, galimai užduotyje nurodyto įvykio metu (2018-12-13). Sužalojimai, dėl galvos smegenų sumušimo, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2. punktu yra vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiai poveikiais. Neatmetama galimybė, kad visi nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno kritimo metu, dešine kūno puse kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ir/ ar paviršiumi (paviršiais), galimai nukritus nuo laiptų. (t. 1, b.l. 84- 86).

592019-02-25 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(92)-IS1-997 nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2018-12-13 apžiūrint įvykio vietą - ( - ), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 32-33).

602019-03-08 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(421)-IS1-1264 nurodyta, kad ant tampono su nuoplova, padaryta 2018-12-13 apžiūrint įvykio vietą - ( - ), Vilniuje, rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su G. S. gėnotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000000002 proc. (t. 1, b. l. 42-43).

612018-12-14 Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresn. tyrėjos Ž. C. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu namo, esančio ( - ), laiptinėje buvo rastas parduotuvės "Cesta", esančios adresu Dariaus ir Girėno g. 5B, Vilnius, 2018-12-13 18.23 val. pirkimo kvitas 4,49 Eur sumai. Siekiant patikslinti įvykio aplinkybes bendravo su minėtos parduotuvės darbuotoja A. Š., tel. ( - ), kuri paaiškino, jog minėto pirkėjo neatsimena, jokių įtartinų asmenų tą dieną nepastebėjo. Parduotuvė stebima vaizdo stebėjimo kamera, tačiau be įrašymo funkcijos (administratorius Inga, tel. ( - )) (t. 1, b. l. 99).

622018-12-19 Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo S. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-12-19 kartu su vyresniuoju tyrėju M. J., pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-59030-18 medžiagą nuvyko į Vilniaus Respublikinę Universitetinę ligoninę, kur šiuo metu gydoma G. S., gim. ( - ) Už minėtos pilietės gydymą yra atsakingas gydytojas-neurochirurgas H. D., kuris jiems paaiškino, kad G. S. yra nustatyta kaukolės kaulų, skruostikaulio ir raktikaulio lūžiai, sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. G. S. apklausti nepavyko, kadangi ji šiuo metu yra dezorientuota ir įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo. (t. 1, b. l. 45)

632019-04-29 T. A. "Nuoširdžiame prisipažinime" nurodęs, kad jis T. A., gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, kartu su vienu pažįstamu, kurio vardo nelabai prisimena, būdami prie parduotuvės pastebėjo moterį ir nuėjo paskui ją, bendrabučio link ( - ) Užėjo į laiptinę, pažįstamas ištraukė iš jos rankinuką ir jiedu pabėgo. Apžiūrėję rankinuką ten rado apie 10 eurų, tiksliai neprisimena. Sutinka parodyti įvykio vietą. Su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi (t. 3, b. l. 7).

642019-04-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog įtariamasis T. A. iš jam pateiktų atpažinimui fotonuotraukų atpažįsta T. O., kaip asmenį, pažymėta Nr. 2, su kuriuo, pasak R. A., 2018-12-13 namo ( - ), laiptinėje apiplėšė moterį (t. 2, b. l. 197-200).

65Iš 2019-04-29 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog įtariamojo T. A. parodymų patikrinimo vietoje metu jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vietoje parodė įvykio vietą, būdą, kaip tempė nukentėjusiosios rankinę (t. 3, b. l. 1-6).

662019-03-04 T. O. "Nuoširdžiame prisipažinime" nurodyta, kad jis T. O., 2018-12-13 vakare, tikslaus laiko nepamena, padarė nusikaltimą, adresu Š. 10, laiptinėje, tai yra nuplėšė rankinuką, pas moterį, kuri nukrito nuo laiptų, kai jis patempė jos rankinuką. Už savo padarytus veiksmus nuoširdžiai gailisi, kaltę savo pripažįsta. Nusikaltimą darė ne vienas, bet nepamena su kuo. Buvo pasinaudojęs "MAXIMA AČIŪ" kortele, kurią paėmė iš nukentėjusios (t. 2, b. l. 65).

67Iš 2019-03-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog įtariamasis T. O. ikiteisminio tyrimo metu dotus parodymus patvirtino įvykio vietoje (t. 2, b. l. 90-93).

68Įrodymų vertinimas

69Visi šie išvardinti kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei duomenis, nurodyti rašytinėje bylos medžiagoje (objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys, įvykio vietoje rasti pėdsakai ir daiktai bei jų apžiūros duomenys, duomenys, užfiksuoti atpažinimo pagal fotonuotraukas, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, taip pat duomenys apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų pobūdį, lokalizaciją ir kt.), kuriuos teismas ištyrė teisiamajame posėdyje, yra ikiteisminio tyrimo metu surinkti nepažeidžiant įstatymų, todėl pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis), kuriais teismas remiasi priimdamas nuosprendį.

70Tiesiogiai mačiusių įvykį liudytojų bylojė nėra. Pati nukentėjusioji dėl patirtos traumos įvykio neatsimena, apie savo sužalojimą nieko konkretaus paaiškinti negalėjo, išskyrus tik tai, kad buvo pastebėjusi paskui einančius du jaunuolius ir, kad savo namo laiptinėje, užlipusi laiptais iki pirmo aukšto laiptų aikštelės, pajuto timptelėjimą, galimai smūgį į galvą, po ko iškart praradusi sąmonę. Tik kaltinamųjų parodymai atskleidė aiškesnę šio įvykio eigą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra tik jų – tiesiogiai įvykyje dalyvavusių asmenų – parodymai, į jų suinteresuotumą bylos baigtimi, tokia situacija lėmė teismo pareigą itin atsargiai vertinti šių asmenų parodymus. Todėl teismas vertindamas kaltinamųjų parodymus, juos analizavo ne tik atskirai, įvertindamas ir parodymų dėl atskirų aplinkybių nuoseklumą viso proceso metu, bet ir juos lygindamas tarpusavyje bei įvertindamas juos kitų byloje surinktų objektyvių faktinių aplinkybių kontekste.

71Kaltinamųjų parodymai apie įvykio eigą tarpusavy nevisiškai sutapo. Teismas pastebi, kad T. O., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, buvo nuoširdesnis nei kaltinamasis T. A.. Jis nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad būtent jis pasiūlė T. A. pagrobti nukentėjusiosios rankinuką. Tik jo parodymai tarpusavy skyrėsi kai kuriose dėtalėse. Antai ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, kad, kai T. A. traukė iš nukentėjusiosios rankinuką, toji jo nepaleido, ir jis neatsimenantis, kaip moteris nešėsi rankinuką - ar ant peties, ar rankoje. Taip pat T. O. buvo nurodęs pamenantis, kad, kai moteris krito, jos rankinukas jau buvo T. A. rankose ir, kad jis (T. O.) vietoje patikrino rankinuko vidų. Gi teisme T. O. jau aiškiai nurodė, kad T. A. nepavyko iškart ištraukti iš moters rankinuko, nes toji buvo rankinuko dirželį persimetusi per petį ir jai nukritus, jis apžiūrėjo rankinuką, kuris tuo metu gulėjo ant moters, rankinuko nepaėmė, bet iš jo ištraukė piniginę. T. A. taipogi keitė parodymus dėl kai kurių atskirų įvykio aplinkybių. Ikiteisiminio tyrimo metu T. A. teigė nepamenantis, ar jis, ar T. O. moteriai patraukė už rankinės, kad traukė rankinę abu priėję moteriai iš už nugaros ir nelabai atsimenantis, ar moteris nukrito dėl to, kad jie traukė jos rankinuką ar dėl kitų priežasčių. Teisme jis nurodė kiek kitokias rankinės pagrobimo aplinkybes, o būtent, kad jis griebė už rankinuko, vienu judesiu patraukė jį ir jį ištraukė, po ko su T. O. pabėgo, o bėgant iš laiptinės, girdėjo garsą, panašų į kažką krentančio; manantis, kad nukentėjusioji nukrito dėl to, kad jis stipriai patraukė ją už jos rankinės. Be to T. A. nurodė, kad jis ir T. O. pagrobė rankinę ir krepšį su maisto produktais, iš rankinės ištraukė piniginę, kurioje buvo apie 10 eurų monetomis, jie pasiėmė piniginę, o rankinę ir produktus išmetė į krūmus. Teismas vertindamas šiuos kaltinamųjų parodymus bei tokius nurodytus prieštaravimus jų pačių parodymuose ir tarpusavy, atsižvelgia į tai, kad tuo laikotarpiu abu buvo priklausomi nuo narkotinių medžiagų, o įvykio metu buvo abstinencijos būsenoje, įvykis įvyko labai greitai, neapšviestoje laiptinėje, dėl ko negalėjo tiksliai atpasakoti įvykio eigą. Be to atsižvelgtina į tai, kad nuo įvykio iki jų apklausos teisme buvo praėję beveik metai, o tai yra pakankamai ilgas laikotarpis, todėl galėjo neatsiminti visas įvykio aplinkybes arba jas painioti. Pati nukentėjsioji nei ikitesiminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo aiškiai nurodyti jos rankinės grobimo aplinkybių. Iš pradžių ikiteisimnio tyrimo metu ji teigė, kad buvo pagrobta bordo spalvos rankinė, 15 eurų vertės, kurioje dar buvo plaukų dažai 2.50 Eurų vertės, odinės pirštinės juodos spalvos, 10 eurų vertės, raudonos spalvos piniginė, 10 Eurų vertės, o piniginėje - nuolaidų kortelės bei raktas nuo buto; ji neprisiminė, kur buvo rastas jos rankinukas, tačiau rankinuką ji turinti, dėl jo jokių pretenzijų neturinti. Apklausiama teisme ji nurodė į su savimi turėtą rankinuką, kurį, pasak ją, ji turėjo įvykio metu. Teisme apklausta liudytoja D. N. parodė, kad nors kaimynė G. sakė, kad iš jos pagrobė raninę, tačiau ji iškart po įvykio matė pas G. rankinę, kurioje dar ieškojo raktų nuo G. buto. Ši liudytoja ir liudytoja E. S., patvirtino, kad nei laiptinėje, nei kur nors lauke jos nebuvo radusios nukentėjusiosios išmestos rankinės, dukra dar paliudijo, kad po įvykio motina nešiojo bordo spalvos rankinuką.

72Nepaisant kaltinamųjų parodymuose kai kurių prieštaravimų, jų nurodytos aplinkybės sutapo su nukentėjusiosios parodymais, kad ją sekė du jaunuoliai ir, kad jai užėjus į savo namo laiptinę, jai užlipus laiptais į pirmo aukšto laitų aikštelę, kažkas griebė už jos rankinuko, o vėliau paaiškėjo, kad iš rankinuko dingo piniginė su pinigais ir nuolaidų kortelėmis bei rankoje neštas maišelis su maisto produktais, kad ji dėl šio įvykio patyrė sunkias galvos traumas, taip pat buvo sulaužytas dešinis raktikaulis ir sužalota dešinė plaštaka, liudytojos D. N. parodymais, kad iškart po įvykio matė nukentėjusiąją, kuri jai pasakė, kad buvo užpulta ir buvo pagrobti jos daktai ir, kuri keistai elgėsi, skundėsi galvos skausmas bei, kad matė ant jos rankų sužalijmus, taip pat sutapo su liudytojų E. S. ir E. S. parodymais apie motinos įvykio dieną patirtus sužalojimus, galvos traumą ir jos gydymąsį, kuriais teismas tiki, nes jie yra iš esmės neprieštaraujantys tarpusavy bei kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.

73Tai, kad nukentėjusioji patyrė sunkią galvos traumą, buvo lūžęs dešinis raktikaulis ir nubrozdinta dešinės rankos plaštaka, jai nukritus nugara ant laiptų, patvirtina specialisto išvada Nr. G. 446/2019(01). Dėl šioje išvadoje nustatytų nukentėjusiajai kūno sužalojimų byloje ginčų nėra, dėl to teismas plačiau apie juos nepasisako.

74Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiškomis paskatomis paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą turi būti nustatyta, kad savanaudiškos paskatos susiformavo iki sunkaus sveikatos sutrikdymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus sveikatą metu. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, jeigu plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (atsižvelgus į kvalifikuojančius požymius) ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016).

75BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius jos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių – psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-403/2012, 2K-300-699/2015 ir kt.)

76Byloje neginčijama ir nėra abejonių, jog kaltinamiesiems sumanymas užvaldyti nukentėjusiosios turtą, t. y. savanaudiškos paskatos, jau susiformavo iki nukentėjusiosios sunkaus kūno sužalojimo. Kaltinamieji tikslu gauti lėšų narkotikų įsigijimui susitiko prie parduotuvės ir, jau tada atkreipę dėmesį į iš parduotuvės einančią nukentėjusiąją, nutarė ją pasekti ir pagrobti jos rankinę. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. A. iš pradžių teismui teigė, kad jis ir T. O. nutarė pasekti nukentėjusiąją ir pagrobti jos rankinę, o vėliau jis teigė, kad nesutinka, kad buvo su T. O. išankstinis susitarimas pagrobti jos rankinę bei paaiškino, kad kai jis ėjo paskui nukentėjusiąją, T. O. ėjos šalia, jis nežino, ar tuo metu T. O. suprato, kad jis ketina apvogti nukentėjusiąją. Tačiau iš kaltinamojo T. O. parodymų aiškiai matyti buvus tokį išankstinį susitarimą. T. O. teisme nedviprasmiškai nurodė, kad būtent jis pasiūlė T. A. pagrobti šios moters rankinuką ir liepė pastarajam eiti paskui moterį į laiptinę ir paimti jos rankinuką, ką šis ir padarė. Taigi kaip matyti iš tolimesnių kaltinamųjų veiksmų: abiejų nukentėjusiosios sekimas, įėjimas paskui ją į laiptinę, rankinuko pagriebimas, kaltinamieji ne tik žodžiu, bet ir savo elgesiu pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams ir taip išreiškė savo tikrąją valią – norą užvaldyti ir pagrobti svetimą turtą.

77Nagrinėjamojoje byloje teisiamieji yra kaltinami pagrobę nukentėjusiosios turtą panaudojus jos atžvilgiu fizinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, kad T. A. griebęs iš už nukentėjusiosios nugaros jos rankoje laikomo rankinuko ir panaudodamas fizinę jėgą, tyčia stipriai patraukęs jį, siekdamas jį išplėšti, o nukentėjusiajai nepaleidus rankinės, naudodamas fizinę jėgą, traukdamas rankinę, išplėšęs ją, dėl ko nukentėjusioji krito aukštielininka ant laiptų ir sunkiai susižalojo. Tačiau abu kaltinamieji neigia vartoję fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją teigdami, kad to net neketino daryti, prie jos net fiziškai nebuvo prisilietę: T. A. nurodo, jog jis tik patraukė nukentėjusiosios rankinuką, o T. O. – kad išvis nebuvo prisilietęs prie nukentėjusiosios, o nukentėjusioji sunkiai susižalojo dėl T. A. kaltės, šiam stipriai patraukus už nukentėjusiosios rankinuko, dėl ko jie iš anksto nebuvo taręsi, kai tuo tarpu jis, tik nukentėjusiajai nukritus, pamatęs, kad nukentėjusioji yra gyva, tik be sąmonės, ištraukęs iš jos rankinuko piniginę ir kartu su T. A. pasišalinęs. Anot gynybos, tokie kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti tikslu pagrobti nukentėjusiosios rankinę atvirai (įvykdant atvirą vagystę), o ne panaudojus jos atžvilgiu smurtą ar atėmus galimybę jai priešintis (įvykdant plėšimą). Pagal T. O. gynybą, nukentėjusiosios sunkus kūno sužalojimas – buvo T. A., kaip jo bendrininko, ekscesas, t.y. pastarojo veiksmas, dėl kurio jie nebuvo susitarę.

78Šioje byloje teismas sprendė esminį klausimą, ar nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga, kaip yra inkriminuojama kaltinamiesiems, ir jei taip, tai į ką ji buvo nukreipta - nukentėjusiosios valiai palaužti (plėšimo sudėtis), ar daiktui atimti (atskirti) iš nukentėjusiosios (atviroji vagystė). Pagal teismų praktiką vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą(kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011, 2K-91/2013). Plėšimo atveju fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, to turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento, t. y. jį pasisavinti. Taipogi plėšimo atveju svetimas turtas gali būti pagrobiamas ir kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. „Kitoks atėmimas galimybės priešintis“ yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo. Šis požymis nesiejamas su fiziniu ar psichiniu smurtu. Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl plėšimo nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.

79Taigi, smurto panaudojimas yra kriterijus, kuris leidžia plėšimą atskirti nuo atvirosios vagystės. Visi nesmurtinės vagystės atvejai kvalifikuojami kaip vagystė, o visi smurtinės vagystės atvejai, nors ir nėra užpuolimo, bet atimama galimybė priešintis, kvalifikuojami kaip plėšimas. Atvirai daromos vagystės metu galimas tam tikros fizinės jėgos panaudojimas, jeigu ta fizinė jėga nukreipta ne nukentėjusiojo valiai palaužti (plėšimo sudėtis), bet daiktui atimti (atskirti) iš nukentėjusiojo. Pagal teismų praktiką, turto užvaldymas netikėtu staigiu judesiu, siekiant atskirti konkretų daiktą nuo jo turėtojo, laikomas ne plėšimu, o atvirąja vagyste. Tačiau nukentėjusiajam pasipriešinus kaltininkui ir pradėjus su juo grumtis, atviroji vagystė perauga į plėšimą.

80Teismas yra nustatęs, jog kaltinamieji turėjo vieningą tyčią – užvaldyti nukentėjusiosios turtą ir jiems šis sumanymas susiformavo iki nukentėjusiosios sunkaus kūno sužalojimo. Teismo manymu tokie kaltinamųjų veiksmai, kaip nukentėjusiosios sekimas, pribėgimas prie jos ir už jos nugaros griebimas už rankinės bei staigus jos tempimas tikslu išplėšti, t. y. atskirti nuo nukentėjusiosios, atitinka atviros vagystės požymius. Tačiau šiuo atveju susiklostė būtent tokia greitai kintanti situacija, kai vykdant kaltinamųjų vieningą sumanymą – atvirai išplėšti iš nukentėjusiosios rankų rankinę bei atliekant pirminius šio nusikalstamo sumanymo veiksmus, atviroji vagystė peraugo į plėšimą tuo momentu, kai nukentėjusioji dėl intensyvaus ir stipraus rankinės tempimo žemyn, jai stovint laiptų viršuje, prie jų krašto, ji pradėjo kristi aukštelninka. Nors kaltinamasis T. A. nepripažįsta tokį rankinės tempimą, dėl ko nuketėjusioji nukrito ir susižalojo, fiziniu smurtu, teismas vis dėlto tokį jo gana trumpą laiko tarpą trunkantį veiksmą, nesant kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiosios kūnui, vertina būtent smurtiniu. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs visą kaltinamojo T. A. visų veiksmų eigą, pobūdį, intensyvumą, paskatas, kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bei situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti. Sprendžiant iš byloje nustatytų aplinkybių, T. A. parodymų, jis, matydamas ir suprasdamas, kad nukentėjusioji buvo vyresnio amžiaus moteris, fiziškai silpnesnė už jį ir T. O., kuriai toks staigus užpuolimas tamsioje laiptinėje buvo netikėtas, deziorentavęs ją, turėjo suvokti, kad jam stovint ant laiptų žemiau nukentėjusiosios, šiai užlipus laiptais į viršų, bet dar stovint ant laiptų krašto, bei stipriai, intensyviai ir staigiai tempiant jos rankinę žemyn, o vienu judesiu rankinės nepavykus iškart išplėšti, bet toliau siekiant išlaikyti sugriebtą, tačiau dar neužvaldytą rankinę, toliau intensyviai ir sąmoningai rankinę tempiant jėga žemyn, nukentėjusioji gali kristi aukštelninka ant laiptų ir susižaloti. Kaltinamasis teigia nenorėjęs tokių pasekmių ir to nesiekęs, tačiau, kaip matyti iš jo tolimesnių veiksmų, jis buvo abejingas tokiems padariniams, nes, žinodamas, kad nukentėjusioji krito, visiškai nekreipė į tai dėmesio, nepasidomėjo jos būkle, nesuteikė jokios pagalbos, nekvietė medikų, o priešingai, T. O. ištraukus iš nukentėjusiosios rankinės piniginę, maišelį su maisto produktais, kartu pasišalino, pagrobtą turtą apžiūrėjo, pasidalino, o nereikalingus daiktus išmetė. Šios aplinkybės rodo, kad tokia kaltinamojo T. A. panaudota jėga buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais – nukentėjusiosios sunkiu kūno sužalojimu, bet ji buvo nukreipta ne kaip nors sužaloti nukentėjusiąją, o kaip priemonė įveikti kliūtį išplėšiant iš nukentėjusiosios rankinę ir, kad buvo įvykdyta ne atviroji vagystė, o plėšimas, kaltinamajam veikus netiesiogine tyčia.

81Priešingai nei teigia kaltinamasis T. O., teismas nepripažįsta šiuos kaltinamojo T. A. minėtus veiksmus jo, kaip bendrininko, ekscesu. Svarbu pažymėti, kad bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį). Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-403/2012, 2K-300-699/2015 ir kt.). Kai vieniems asmenims pagrobiant nukentėjusiojo turtą kiti tiesiogiai kartu nedalyvauja, tačiau nustatomi bendrininkavimo požymiai, nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kuris iš nuteistųjų pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. visiškai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą, tokiu atveju visų veiksmai vertinami pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-300-699/2015). Vis dėlto tokiu atveju turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai atskleistas asmenų bendrininkavimas (nustatytas susitarimas, tyčia, veiksmų bendrumas) padarant nusikalstamą veiką.

82Teismas vertindamas kaltinamojo T. O. veiksmus vykdant nukentėjusiosios turto pagrobimą, pripažįsta, kad jis iš dalies realizavo šio plėšimo objektyviuosius požymius. Būtent pagal jo parodymus, kad matydamas, kaip T. A. traukia iš nukentėjusiosios rankinę, bet iškart tai jam nepavyksta, jis ketino taip pat pribėgti prie nukentėjusiosios ir padėti T. A. ją ištraukti, tačiau to nespėjo padaryti, nes tuo momentu nukentėjusioji krito ant laiptų, galima spręsti, kad T. O. pritarė T. A. tuo metu susiformavusiam, iš anksto nesuplanuotam sumanymui būtent tokiu būdu – panaudojus jėgą tempiant nukentėjusiosios rankinę žemyn, suvokiant, kad dėl to nukentėjusioji gali kristi nuo laiptų, ir, nors iš anskto nesitarė naudoti nukentėjusiosios atžvilgiu smurto tikslu pagrobti jos turtą, tuo metu jiems buvo priimtinas bet koks turto užvaldymo būdas, nes T. O. neišsakė savo pastabų T. A. dėl pastarojo naudojamo smurto ar kaip nors kitaip neišreiškė savo nepritarimo, kad smurtas jam būtų nepriimtinas. Tokie veiksmai patvirtina kaltinamųjų bendrą veikimą siekiant bendro tikslo, priešingai, nei teigia kaltinamasis T. O., kad jis neatliko jokių veiksmų, kad būtų padėjęs T. A. įvykdyti veiką, nes nei įstatymas, nei teismų praktika nereikalauja, kad bendrininko veiksmai būtų realiai naudingi tiesioginiam vykdytojui vykdant nusikaltimą. Tai patvirtina ir tolimesni T. O. veiksmai - T. A. patempus už nukentėjusiosios rankinės ir šiai dėl to nukritus ant laiptų ir gulint be sąmonės, T. O., tai matydamas ir suvokdamas, kad nukentėjusioji tokiu būdu negalės priešintis, tuo pasinaudodamas, priėjo prie nukentėjusiosios ir iš jos rankinės ištraukė piniginę bei krepšį su maisto produktais ir kartu su T. A. pasišalino iš laiptinės, lauke kartu apžiūrėjo pagrobtus daiktus, išmetė nereikaliknmgus, pinigus pasidalino ir juos išleido savo reikmėms. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad realiai rankinė buvo pagrobta ne T. A. jos tempimo iš nukentėjusiosios metu, o tada, kai nukentėjusioji buvo nukritusi ant laiptų, todėl ši aplinkybė tikslintina kaltinime. Taigi, kaltinamieji suvokė, kad dalyvauja jiems inkriminuotų nusikaltimų padaryme, pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams, sąmoningai pasirinko būtent tokį elgesio variantą ir taip išreiškė savo tikrąją valią. Kaltinamųjų nusikalstamas sumanymas ir susitarimas jį įvykdyti nustatytas kaltinamųjų parodymais ir pagal jų elgesį nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo padarymo. Iš jų parodymų matyti, kad susitarimo metu kaltinamieji neišreiškė jokios nuomonės dėl smurto panaudojimo, bet, kaip jau buvo minėta, jų elgesys rodo, kad jiems buvo priimtinas bet koks pagrobimo būdas. Esant abstrakčiam susitarimui ir nesant bendrininkų akivaizdžiai išreikšto nesutikimo tiesioginio vykdytojo veiksmams, nėra pagrindo konstatuoti vykdytojo eksceso. Kaltinamųjų parodymai, kad jie nesmurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu rodo jų siekį sumenkinti savo vaidmenį, tačiau teismo nustatyta, kad jiems bendras tikslas buvo gauti pinigų ir tam tinkamas būdas buvo atimti daiktus iš kokio nors fiziškai silpnesnio asmens. Pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes kaltinamųjų T. A. ir T. O. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį,

83Dėl bausmės

84Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

85Nors kaltinamieji T. O. ir T. A. nepripažino esminės veikų kvalifikavimui reikšmės turinčios aplinkybės – fizinio smurto vartojimo, kai byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog būtent kaltinamieji savo bendrais veiksmais sužalojo nukentėjusiąją, teismas vis dėlto pripažįsta jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Kaip matyti iš jų parodymų, jie pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismas pripažįsta, kad jų abiejų parodymai buvo teisingi, nors ir, kad skyrėsi kai kuriose detalėse, kurios teismo manymu neturėjo reikšmės jų veikos kvalifikacijai, bet kuriais patvirtinamas įvardytos veikos faktas. Teismas atkreipia dėmesį, kadkaltinamieji, kaip asmenys, neturintys teisinių žinių, neturėjo priedermės patiems duoti teisinį savo veikos vertinimą bei galėjo dėl jo klįsti. Kitų kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pripažįsta jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jie jiems inkriminuojamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitų jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

86Valstybinis kaltintojas teismui siūlė pripažinti kaltinamųjų sunkinančią atsakomybę aplinkybę, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Tačiau teismo manymu tokių objektyvių (medicininių tyrimų išvadų ir pan.), kaltinamųjų apsvaigimą nuo narktonių ar psichotropinių medžiagų nusikaltimo padarymo metu įrodančių duomenų byloje nėra, įvykio dieną tokie duomenis neužfiksuoti, kaltinamieji buvo sulaikyti tik po kuirio laiko. Pasak kaltinamųjų, jie nusikaltimo padarymo metu ( 2018-12-13, apie 18.00 val.) nebuvo apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, o buvo absitencijos būklėje, o narkotines medžiagas buvo pavartoję tos dienos ryte. Todėl nėra pagrindo konstatuoti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

87Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems atsižvelgia į tai, kad T. A. ir T. O. padarė tyčinius, baigtus du nusikaltimus, iš kurių vienas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra apysunkis, o kitas – numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte – labai sunkus, už kuriuos BK numato: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – arešto arba laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą - tik laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų (vidurkis – 7 metai), į tai, kad dėl jų nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sužalotas žmogus, į teismo nustatytą vieną jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną – sunkinančią. Taip pat teismas įvertino ir kiekvieno iš jų, kaip bendrininkų, vaidmenį nusikaltimo padaryme, o būtent, kad T. A. veiksmai buvo pavojingesni nei T. O., nes jis panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, dėl ko jai buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, o T. O. – tik pagrobė turtą.

88Skirdamas bausmę T. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra anksčiau teistas 8 kartus, pagrinde už nusikaltimus nuosavybei bei už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, paskutinius du kartus nuteistas teismo baudžiamaisiais įsakymais už narkotinių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti piniginėmis baudomis, už visus jo padarytus nusikaltimus jam buvo skirtos bausmės, nesusijusios su terminuotu laisvės atėmimu (išskyrus areštą), tačiau, kaip matyti, jam paskirtos švelnesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis dėl ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė. Be to jis yra daug kartų baustas administracine tvarka, duomenų nėra, kad jam paskirtos baudos būtų sumokėtos, iki suėmimo niekur nedirbo (paskutinį kartą oficialiai dirbo 2016 m. rugsėjo mėn.), nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, yra nevedęs, priklausomas nuo narkotinių medžiagų, šią jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė tikslu gauti lėšų narkotikų įsigijimui. Teismas įvertina ir tai, kad pagal teismo psichiatrijos specialisto išvadą T. A. nesirgo lėtiniais progresuojančiais psichikos sutrikimais, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (t. 3, b.l. 71). Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam T. A. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis artimas sankcijose už šiuos nusikaltimus numatytiems šios rūšies bausmės vidurkiams, kurios bus teisingos ir pakankamos užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Esant nusikaltimų idealiai sutapčiai, kai viena veika padaromos kelios nsuikalstamos veikos, numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, šios bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Į subendrintą galutinę bausmę įskaitytina visas T. A. sulaikymo ir suėmimo iki šio nuosprendžio paskelbimo laikas – nuo 2019-04-29 iki 2019-12-30 (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

89Skirdamas bausmę T. O., teismas atsižvelgia į tai, kad iki šio jam inkriminuojamo nusikaltimo jis taip pat buvo teistas 10 kartų, iš kurių 9 kartus dėl svetimo turto grobimo, tame tarpe vieną kartą ir už įvykdytą plėšimą, už kuriuos jam buvo skirtos tik laisvės atėmimo bausmės, iš pradžių bausmės vykdymą atidedant, vėliau - realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau, kaip matyti, jos nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui ir nesuformavo būtinų jo pokyčių, priešingai, tik atlikęs 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal paskutinį jo atžvilgiu priimtą nuosprendį (2018-08-09), tuoj neužilgo padarė šį, jam inkriminuojamą smurtinį nusikaltimą, sukėlusį sunkius padarinius nukentėjusiam asmeniui. Be to iki jo suėmimo šioje byloje piktybiškai darė administracinius nusižengimus (2019-09-30 dienai buvo baustas 53 kartus, paskirtos baudos yra nesumokėtos (t. 3, b.l. 140 – 185)). Iki suėmimo jis nebuvo niekur oficialiai dirbęs, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors kaltinamasis teigia, kad prieš suėmimą nevartojo narkotinių medžiagų, teismo manymu, jis vis tiek yra priklausomas nuo jų vartojimo, byloje nėra objektyvių duomenų, liudijančių, kad jis būtų išsigydęs nuo jų priklausomybės, be to, pasak jį, po įvykdyto jam inkriminuojamo nusikaltimo, jis buvo jas vartojęs. Teismas įvertina ir tai, kad pagal teismo psichiatrijos specialisto išvadą T. O. nesirgo lėtiniais progresuojančiais psichikos sutrikimais, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (t. 2, b. l. 106). Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam T. O. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą skirtinos taip pat terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai mažesni nei sankcijose numatyti šios rūšies bausmės vidurkiai bei kurios savo rūšimi ir dydžiu atitiks bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), t. y. bus proporcingos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumui. Esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, šios bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, apėmimo būdu. Į bausmę įskaitytinas T. O. suėmimo iki šio nuosprendžio paskelbimo laikas – nuo 2019-11-08 iki 2019-12-30 (BK 66 straipsnis).

90Dėl kardomųjų priemonių

91Bylos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 201-04-30 nutartimi kaltinamajam T. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams (t.3, b.l. 14 - 17), buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis iki 2020(t.4, b.l. 51 – 53); taip pat Vilniaus apugardos teismo 2019-11-08 nutartimi kaltinamajam T. O. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams iki 2020-01-08 (t.4, b.l. 93 - 96). Teismo nuosprendžiu kaltinamiesiems skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, jiems paskirtos šios kardomosios priemonės iki įsiteisės nuosprendis nekeistinos, naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

92Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti

93Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2018-12-14 įvykio vietos apžiūros metu paimta viena nuoplova, du kasos čekiai, 2019-01-21 paimti nukentėjusiosios G. S. DNR lyginamieji pavyzdžiai, saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (t. 3, b.l. 40, 41) - naikintini kaip menkaverčiai; CD laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus, viena CD laikmena su vaizdo įrašu, gautu iš MAXIMA LT, UAB, esančios šioje byloje ( III tomas) - grąžintinos atitinkamai Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriui ir MAX, IMA LT, UAB; DVD laikmena su vaizdo įrašu, 2019-03-12 atliekant T. O. parodymų patikrinimą, saugomą šioje byloje – paliktina šioje byloje.

94Dėl kitų procesinių prievartos priemonių

95Bylos duomenimis siekiant užtikrinti pareikštus byloje civilinius ieškinius, Vilniaus apygardos prokuratūros 2019-05-28 nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamojo T. A. asmens kratos metu jo pateiktiems daiktas: laikrodžiui „Chalenger“ ir pinigams – 120 eurų, šio turto saugotoju paskiriant VA VPK Aptarnavimo skyrių, bei kurio terminas pratęstas iki 2020-03-30 (.

96Teismas pripažįsta, jog nuosavybės teisių apribojimo taikymo būtinumas nėra išnykęs, nes ši procesinė prievartos priemonė užtikrintų realų galimo būsimo teismo procesinio sprendimo dėl žalos atlyginimo (byloje pareikštas Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys 993,99 eurų turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiosios G. S. civilinis ieškinys – 10 011,64 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) vykdymą. Nusikalstamos veikos galimai padarytos bendrininkų grupe, todėl galima solidari kaltinamų asmenų atsakomybė, kuri reiškia, kad civilinis ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę atlyginti žalą įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Todėl turi būti įvertinta visų solidarių kaltininkų galimybė (kiekvieno iš jų atskirai) įvykdyti galimai ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą. Šiuo atveju, kaltinamajam priklausančio ir šioje nutartyje aprašyto turto vidutinė rinkos vertė nesiekia pareikšto civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio. Todėl nuosprendį paskelbus ši prievartos priemonė paliktina galioti, o panaikintina – pilnai atlyginus Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir nuykentėjusiajai G. S. padarytą žalą.

97Dėl civilinio ieškinio

98Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 993,99 euro civilinis ieškinys už nukentėjusiosios G. S. gydymą, kurį pagrindė pateiktais suteiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašais (t. 1, b. l. 89-92) tenkintinas visiškai, nes kaltinamieji padarė tyčinius nusikaltimus ir atsiradusi žala nukentėjusiosios sveikatai bei su tuo patirtos jos gydymo išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamųjų padarytomis veikomis.

99Su kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamųjų T. A. ir T. O. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 993,99 euro žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ši suma priteistina solidariai iš kaltinamųjų T. A. ir T. O..

100Nukentėjusioji G. S. šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų T. A. ir T. O. priteisti 23,13 euro turtinės žalos ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 64-65).

101Nukentėjusioji nurodo, kad jos prašomą priteisti turtinę žalą – 23,13 euro sumą sudaro: piniginė, kurios vertė 10 eurų, piniginėje buvę 5 eurai monetomis, pienas 0,72 euro vertės, duona 0,92 euro vertės, mėsa 4,49 euro vertės, „Gintarinės“ vaistinės nuolaidų kortelės išsiėmimas – 1 euras, „Eurovaistinės“ nuolaidų kortelės išsiėmimas – 1 euras.

102BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės sutiko, neginčijo šios civilinio ieškinio dalies. Pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajai G. S. buvo padaryta civiliniame ieškinyje nurodyto dydžio žala nėra, kaip ir abejonių tuo, kad žala yra priežastiniame ryšyje su kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiosios atžvilgiu ir šiai padarytais sužalojimais. Taip pat atsižvelgiama, kad nurodoma turtinės žalos suma nėra didelė ir neprieštarauja nei teisingumo, nei protingumo kriterijams, todėl nukentėjusiosios G. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

103Nukentėjusioji G. S. taip pat prašo iš kaltinamųjų T. A. ir T. O. solidariai priteisti jai 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Tokį savo reikalavimą ji grindžia tuo, kad, jos nuomone, sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl minėtų kaltinamųjų veiksmų jos atžvilgiu.

104CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą.

105Nagrinėjamoje byloje abejonių tuo, jog nukentėjusioji G. S. dėl neteisėtų kaltinamųjų T. A. ir T. O. veiksmų patyrė neturtinę žalą, nėra. Akivaizdu, jog kaltinamųjų veiksmai, pasireiškę fizinės jėgos naudojimu prieš nukentėjusiąją ir dėl to patirtas sunkus kūno sužalojimas, sukėlė nukentėjusiajai ne tik išgąstį, nemalonius išgyvenimus, bet ir fizinį skausmą, kas sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Spręsdamas dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir tinkamo šios žalos dydžio nustatymo, pirmosios instancijos teismas įvertina byloje esančius duomenis, t. y., kad dėl sunkaus kūno sužalojimo nukentėjusioji gulėjo ligoninėje pakankamai ilgą laiką. Ši aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad dėl patirto sunkaus sveikatos sužalojimo G. S. neabejotinai patyrė sunkius ir neigiamus išgyvenimus, jos sveikatos būklė niekada nebus tokia, kaip anksčiau: iki įvykio ji buvo sveika, darbinga, dirbo pilnu etatu, o patyrus sunkią traumą, pastoviai jaučia skausmus, neteko dalies darbingumo.

106Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką matyti, kad bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnyje, padarymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 eurų (nutartis Nr. 2K-350-222/2015) iki 23 000 eurų (kasacinė nutartis Nr. 2K-300-222/2017). Taigi, nors kasacinė praktika bylose dėl BK 135 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra įvairi, neturtinės žalos dydis priklauso nuo kiekvienoje byloje nustatytų konkrečių aplinkybių.

107Įvertinus visumą aukščiau minėtų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į nusikaltimo įvykdymo aplinkybes bei nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, jų trukmę bei liekamuosius reiškinius, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas, konstatuojant, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala sudaro 10 000 eurų. Bylos duomenimis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija – Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asamenų fondo administratorius 2019-02-28 yra nusprendusi išmokėti nukentėjusiajai G. S. 1 900 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 68 – 69), todėl teismo nustatytas neturtinės žalos dydis mažintinas 1 900 eurais. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, iš kaltinamųjų R. A. ir T. O. solidariai priteistinas nukentėjusiajai G. S. 8 100 eurų neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

108Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304 – 307 straipsniais,

Nutarė

109T. A. (T. A.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

110pagal BK 135 straipnio 2 dalies 9 punktą - 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

111pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

112Vadovaujantis BK 65 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir T. A. (T. A.) paskirti subendrintą galutinę bausmę – 6 (šešerių) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

113Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti T. A. (T. A.) laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 -04-29 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2019-12-30.

114Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

115T. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

116pagal BK 135 straipnio 2 dalies 9 punktą - 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

117pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

118Vadovaujantis BK 65 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir T. O. paskirti subendrintą galutinę bausmę – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

119Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti T. O. suėmimo laiką nuo 2019-11-08 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2019-12-30.

120Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

121T. A. (T. A.) ir T. O. paskirtas kardomasias priemones – suėmimus iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

122Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje saugomus daiktus:

123

124vieną nuoplovą, du kasos čekius, G. S. DNR lyginamuosius pavyzdžius, - naikintini kaip menkaverčius;

125

126CD laikmeną su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus, CD laikmeną su vaizdo įrašu, gautu iš MAXIMA LT, UAB - grąžintis atitinkamai Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriui ir MAX, IMA LT, UAB;

127

128DVD laikmeną su T. O. parodymų patikrinimo vaizdo įrašu – palikti šioje byloje.

129Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškininį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. A. (T. A.) ir T. O. solidariai 993,99 eurų turtinę žalą Vilniaus terirtorinės ligonių kasos naudai.

130Civilinės ieškovės G. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. A. (T. A.) ir T. O. solidariai 23,13 eurus turtinei žalai atlyginti bei 8 100 eurų neturtinei žalai atlyginti G. S. naudai.

131Nuosprendžiui įsiteisėjus Vilniaus apygardos prokuratūros 2019-05-28 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. A. (T. A.) turtui: laikrodžiui „Chalenger“ ir pinigams – 120 eurų, palikti galioti, panaikinti – visiškai atlyginus Vilniaus teritorinės ligonių kasai ir G. S. padarytą žalą.

132Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

133Teismas

134Vitalija Norkūnaitė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija... 2. T. A., gimęs ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas,... 3. 1)... 4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos... 5. 2)... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nuosprendžiu pagal BK 178... 7. 3)... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 teismo baudžiamuoju įsakymu... 9. 4)... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-04 nuosprendžiu pagal BK 178... 11. 5)... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-28 teismo baudžiamuoju įsakymu... 13. 6)... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendžiu pagal BK 178... 15. 7)... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 teismo baudžiamuoju įsakymu... 17. 8)... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 teismo baudžiamuoju įsakymu... 19. T. O., gimęs ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas,... 20. 1)... 21. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-03-17 nuosprendžiu pagal BK 25... 22. 2)... 23. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-07-03 nuosprendžiu pagal BK 180... 24. 3)... 25. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-08-12 nuosprendžiu pagal BK 178... 26. 4)... 27. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-10 nuosprendžiu pagal BK 178... 28. 5)... 29. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-21 nuosprendžiu pagal BK 178... 30. 6)... 31. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-29 nuosprendžiu pagal BK 178... 32. 7)... 33. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-23 nuosprendžiu pagal BK 178... 34. 8)... 35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-17 nuosprendžiu pagal BK 178... 36. 9)... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-13 nuosprendžiu pagal BK 178... 38. 10)... 39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-09 nuosprendžiu pripažintas kaltu... 40. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9... 41. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 42. T. A. ir T. O. 2018-12-13, apie 19.00 val., būdami apsvaigę nuo narkotinių... 43. Kaltinamasis T. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir teismui paaiškino, jog... 44. Kaltinamasis T. O. savo kaltę pripažino visiškai ir teismui paaiškino, jog... 45. Nukentėjusioji G. S. teisme parodė, kad 2018-12-13, apie 19.00 val., ėjo... 46. Liudytoja E. S. teisme parodė, kad yra nukentėjusiosios dukra. 2018-12-13,... 47. Liudytojas E. S. davė tokius pat parodymus, kaip ir liudytoja E. S..... 48. Liudytoja D. N. teisme parodė, jog galimai 2018-12-13, apie 20.00 val., pas... 49. Byloje nustatyta, kad liudytoja D. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad... 50. Liudytoja I. B. teisme parodė, kad galimai 2018 m. lapkričio ar gruodžio 27... 51. Byloje nustatyta, kad liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G.... 52. Liudytoja N. O. teisme parodė, kad ji yra kaltinamojo T. O. sutuoktinė, su... 53. 2018-12-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos -... 54. BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2018-12-13, 22.10 val. RVUL... 55. 2019-08-07 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešime "Dėl... 56. 2019-08-21 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota el. paštu gauto BPC... 57. 2018-12-14 Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų... 58. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 59. 2019-02-25 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto... 60. 2019-03-08 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto... 61. 2018-12-14 Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų... 62. 2018-12-19 Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato... 63. 2019-04-29 T. A. "Nuoširdžiame prisipažinime" nurodęs, kad jis T. A.,... 64. 2019-04-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole... 65. Iš 2019-04-29 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog įtariamojo... 66. 2019-03-04 T. O. "Nuoširdžiame prisipažinime" nurodyta, kad jis T. O.,... 67. Iš 2019-03-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog įtariamasis... 68. Įrodymų vertinimas... 69. Visi šie išvardinti kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai... 70. Tiesiogiai mačiusių įvykį liudytojų bylojė nėra. Pati nukentėjusioji... 71. Kaltinamųjų parodymai apie įvykio eigą tarpusavy nevisiškai sutapo.... 72. Nepaisant kaltinamųjų parodymuose kai kurių prieštaravimų, jų nurodytos... 73. Tai, kad nukentėjusioji patyrė sunkią galvos traumą, buvo lūžęs dešinis... 74. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar... 75. BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai... 76. Byloje neginčijama ir nėra abejonių, jog kaltinamiesiems sumanymas... 77. Nagrinėjamojoje byloje teisiamieji yra kaltinami pagrobę nukentėjusiosios... 78. Šioje byloje teismas sprendė esminį klausimą, ar nukentėjusiosios... 79. Taigi, smurto panaudojimas yra kriterijus, kuris leidžia plėšimą atskirti... 80. Teismas yra nustatęs, jog kaltinamieji turėjo vieningą tyčią –... 81. Priešingai nei teigia kaltinamasis T. O., teismas nepripažįsta šiuos... 82. Teismas vertindamas kaltinamojo T. O. veiksmus vykdant nukentėjusiosios turto... 83. Dėl bausmės... 84. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 85. Nors kaltinamieji T. O. ir T. A. nepripažino esminės veikų kvalifikavimui... 86. Valstybinis kaltintojas teismui siūlė pripažinti kaltinamųjų sunkinančią... 87. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems atsižvelgia į tai, kad T. A. ir T.... 88. Skirdamas bausmę T. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra anksčiau... 89. Skirdamas bausmę T. O., teismas atsižvelgia į tai, kad iki šio jam... 90. Dėl kardomųjų priemonių... 91. Bylos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 201-04-30 nutartimi... 92. Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti... 93. Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2018-12-14 įvykio vietos apžiūros metu paimta... 94. Dėl kitų procesinių prievartos priemonių... 95. Bylos duomenimis siekiant užtikrinti pareikštus byloje civilinius ieškinius,... 96. Teismas pripažįsta, jog nuosavybės teisių apribojimo taikymo būtinumas... 97. Dėl civilinio ieškinio... 98. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 993,99 euro civilinis... 99. Su kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros... 100. Nukentėjusioji G. S. šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo... 101. Nukentėjusioji nurodo, kad jos prašomą priteisti turtinę žalą – 23,13... 102. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs... 103. Nukentėjusioji G. S. taip pat prašo iš kaltinamųjų T. A. ir T. O.... 104. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik... 105. Nagrinėjamoje byloje abejonių tuo, jog nukentėjusioji G. S. dėl neteisėtų... 106. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką matyti, kad bylose dėl... 107. Įvertinus visumą aukščiau minėtų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į... 108. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304... 109. T. A. (T. A.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 135... 110. pagal BK 135 straipnio 2 dalies 9 punktą - 6 (šešerių) metų laisvės... 111. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.... 112. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmę subendrinti apėmimo... 113. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti T. A.... 114. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo... 115. T. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2... 116. pagal BK 135 straipnio 2 dalies 9 punktą - 5 (penkerių) metų laisvės... 117. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo... 118. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmę subendrinti apėmimo... 119. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti T. O.... 120. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo... 121. T. A. (T. A.) ir T. O. paskirtas kardomasias priemones – suėmimus iki... 122. Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje saugomus daiktus:... 123. –... 124. vieną nuoplovą, du kasos čekius, G. S. DNR lyginamuosius pavyzdžius, -... 125. –... 126. CD laikmeną su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus... 127. –... 128. DVD laikmeną su T. O. parodymų patikrinimo vaizdo įrašu – palikti šioje... 129. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį... 130. Civilinės ieškovės G. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir... 131. Nuosprendžiui įsiteisėjus Vilniaus apygardos prokuratūros 2019-05-28... 132. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos... 133. Teismas... 134. Vitalija Norkūnaitė...