Byla 2-2526/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Čitas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Čitas“ dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Eisiga“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Čitas“ 437 250,91 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – už ieškinio sumą (437 250,91 Lt) areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti. Nurodė, kad įvertinus ieškinio sumos dydį ir atsakovo 2012 m. balanso duomenis yra pagrindo manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pažymėjo, kad atsakovas geranoriškai vengia išspręsti kilusį ginčą ir atlyginti nuostolius ieškovui atsisako.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovo UAB „Eisiga“ reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo UAB „Čitas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už 437 250,91 Lt ir uždraudė šiuo turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti. Teismas, atsižvelgęs į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, jų taikymo sąlygas, pripažinęs, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, bei sutikdamas su ieškovo prašyme nurodytais argumentais dėl ieškinio sumos dydžio, sprendė apie pakankamo pagrindo dėl būsimo teismo sprendimo ieškinio tenkinimo atveju neįvykdymo rizikos egzistavimą ir vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.) taikė laikinąsias apsaugos priemones.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Atsakovas UAB „Čitas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Eisiga“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė objektyvių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, nepritaikius tokių priemonių, galimo teismo sprendimo neįvykdymui, todėl ieškovo prašymas turėjo būti atmestas. Priešingai, kartu su prašymu pateikti įrodymai – 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentai bei išrašai iš nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis yra gera, bendrovė veikia pelningai, o pareikšto ieškinio reikalavimų suma apeliantui nėra didelė.
  2. Didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti, ieškinio sumos dydis vertintinas atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog apeliantas yra stabiliai veikianti, moki ir konkurencinga bendrovė, iš savo veiklos gaunanti pastovių pajamų, įgijusi vertingo turto, todėl nėra pagrindo abejoti finansine padėtimi bei galimybe įvykdyti teismo sprendimą, o ieškinio suma nėra didelė. Su skundu pateiktos 2013 m. pirmojo pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys patvirtina, kad bendrovės padėtis gerėjo.
  3. Priešingai nei nurodė ieškovas, apelianto turtą sudaro ir ieškovui palankaus sprendimo vykdymui galėtų būti panaudojamas ne tik balanse apskaitytas materialusis turtas bet ir trumpalaikis turtas, kurio vertė 2 516 029 Lt, ir kurio didelę dalį – 612 713 Lt sudaro piniginės lėšos. Be to,

    81 073 799 Lt sudaro per metus gautinos sumos. Nekilnojamojo turto vertė viršija ieškinio reikalavimų sumą.

  4. Pažymi, kad apelianto turtinė padėtis gerėja, todėl ieškovo keliamos abejonės dėl staiga pablogėsiančios turtinės padėties, nepagrįstos, be to, jeigu apelianto turtinė padėtis pablogėtų ir iškiltų grėsmė sprendimo įvykdymui, ieškovas turėtų teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas ieškovo reikalavimų nevykdo, nes juos laiko nepagrįstais. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia bendrovei žalą, kadangi apelianto kontrahentams gali kelti abejonių dėl jo mokumo.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo apelianto atskirąją skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas nepaneigė didelės ieškinio sumos prezumpcijos, todėl naikinti nutarties nėra teisinio pagrindo. 2012 m. balanso duomenys ir jame nurodyta turto vertė neatspindi realios apelianto finansinės būklės, taip pat nepatvirtina, kad jo finansinė būklė gera. Didžiąją dalį apelianto turto sudaro trumpalaikis turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai per vienerius metus gauti ir kuris dėl savo pobūdžio nėra pakankamas garantas, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nekils grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Gautinos sumos vertintinos kritiškai, nes nėra aišku, ar skolininkai yra mokūs. Be to, apelianto turimi įsipareigojimai ir be ieškovo reikalaujamos sumos viršija apelianto materialaus turto vertę. Pateikta pusmečio pelno (nuostolių) ataskaita geros finansinės padėties nepatvirtina.
  2. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos, apeliantas nepateikė jas paneigiančių argumentų. Pritaikytas areštas neriboja apelianto teisės nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu naudotis, jį valdyti, gauti iš jo pajamas.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkinamas.

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantis jas taikyti asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 437 250,91 Lt nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymui pagrįsti pateikė duomenis apie atsakovo turtą – 2012 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą bei išrašus iš nekilnojamojo turto registro. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis sprendė, kad egzistuoja sprendimo neįvykdymo grėsmė dėl atsakovui didelės ieškinio sumos.

15Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012, kt.). Tačiau prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti ir vertintina kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl nepriklausomai nuo to, ar minėta suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtinės padėties nepagerina (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012, 2013 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1724/2013, 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1917/2013).

16Kaip minėta, grįsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymą ieškovas pateikė duomenis apie atsakovo turtą – 2012 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą bei išrašus iš nekilnojamojo turto registro. Pagal metinio balanso duomenis (127 b. l.) 2012 m. atsakovas turėjo turto už 4 291 568 Lt, 1 175 539 Lt sudarė ilgalaikis materialus turtas, trumpalaikis turtas – 2 516 029 Lt, iš jo 612 713 Lt pinigai ir pinigų ekvivalentai; o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 656 966 Lt. Pelno (nuostolių) ataskaita (128 b. l.) patvirtina, kad 2012 m. atsakovas gavo 211 688 Lt grynojo pelno. Įvertinus šiuos duomenis, ieškovo prašomi priteisti 437 250,91 Lt nelaikytini atsakovui didele suma, sudarančia grėsmę būsimo teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieškovui, įvykdymui. Todėl, nors su atskiruoju skundu atsakovas pateikė tik pelno nuostolių ataskaitą už 2013 m. pirmą pusmetį, pagrindžiančią, kad šiuo laikotarpiu atsakovas gavo 173 818 Lt pelną (149 b. l.), byloje esančių duomenų pakanka spręsti apie sprendimo neįvykdymo grėsmės dėl ieškinio sumos dydžio atsakovui nebuvimą. Be to, byloje esantys nekilnojamojo turto registro išrašai (129-131, 132-133, b. l.) patvirtina, kad apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas nebuvo areštuotas, neturi apsunkinimų. Lietuvos Informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.) patvirtina, kad teismuose nėra nagrinėjama bylų, kuriose apeliantas būtų atsakovas, išskyrus šią civilinę bylą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl pagrindo ieškinio sumai areštuoti atsakovo turtą buvimo (CPK 329 str. 1 d.). Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovas tyčia blogintų savo turtinę padėtį, turimą turtą perleidinėtų tretiesiems asmenims, tokiu būdu sunkindamas kitiems asmenims, tarp jų ir ieškovui, galimybę patenkinti atsirasiančius finansinius reikalavimus. Nurodytų aplinkybių visuma lemia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimą, ir klausimo išsprendimą iš esmės atmetant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

18Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

19Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai