Byla 2-1093/2012
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „ILSANTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ILSANTA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GIEDRA“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „ILSANTA“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Giedra“ 397 360,27 Lt skolos ir delspinigius, 8,06 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB „Giedra“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis 397 360,27 Lt sumai, o jo nepakakus - pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar pas atsakovą.

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Ilsanta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui UAB „Giedra“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, 397 360,27 Lt sumai, o jo nepakakus - pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar pas atsakovą.

7Atsakovas UAB „Giedra“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad reikalavimus dėl tariamos skolos sumokėjimo ieškovas pradėjo kelti dar prieš 3 metus. Per šį laikotarpį ieškovas du kartus neteisėtai siekė iškelti atsakovui bankroto bylą ir abu kartus Lietuvos apeliacinis teismas ieškovo reikalavimus atmetė. Taigi, per 3 metų laikotarpį atsakovas nesiėmė jokių neteisėtų ar teismo sprendimą apsunkinančių veiksmų. Atsakovas nurodė, kad įmonės veikla yra stabili ir pelninga, o atsižvelgiant į jos turtinę padėtį bei finansines galimybes, ieškiniu pareikštų reikalavimų suma atsakovui nėra didelė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad kitų civilinių bylų iškėlimas savaime nereiškia grėsmės sprendimo įvykdymui šioje civilinėje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi nutarė atsakovo askirąjį skundą tenkinti

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi nutarė atsakovo askirąjį skundą tenkinti ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį, kuria buvo areštuotas atsakovui UAB „Giedra“ priklausantis nekilnojamas ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos bei turtinės teisės, esančios pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, 397 360,27 Lt sumai, o jo nepakakus - piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose ar pas atsakovą, ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo UAB „Ilsanta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

10Teismas nurodė, kad atskirajame skunde atsakovo nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad šioje bylos stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo UAB „Giedra“ turto atžvilgiu nėra pagrįstas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo.

11Teismas konstatavo, kad pagal pateiktus teismui įrodymus ir atsižvelgiant į ieškovo UAB „Ilsanta“ pareikštus reikalavimus, ieškinys negali būti visiškai tenkintinas. Esant tikimybei dėl dalies ieškovo pareikštų reikalavimų nepagrįstumo, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, yra pagrindas atsisakyti taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi ar iš dalies. Atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai leidžia spręsti, jog grėsmė teismo sprendimo, kuris galimai būtų palankus ieškovui, apsunkinimui nėra objektyviai pagrįsta. Iš atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad UAB „Giedra“ yra finansiškai stabili ir pelningai veikianti įmonė, turinti didelės vertės turto. Byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad atsakovas UAB „Giedra“ ėmėsi ar gali imtis kažkokių veiksmų, siekiant apsunkinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovui palankaus šioje byloje teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13Apeliantas UAB „Ilsanta“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Teismas spręsdamas laikinųjų apaugos priemonių taikymo klausimą, nepagrįstai nukrypo į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas, visų pirma, turėjo vertinti nurodytą grėsmę, kad galimai palankus ieškovui teismo sprendimas nebus įvykdytas, o ne vertinti ieškovo ieškinio pagrįstumą, t.y. spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu klausimą, nagrinėjo ieškovo ieškinį iš esmės.

152. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki ginčas bus išspręstas iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t.y. grėsmė, jog galimai palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tinklams. Vienintelis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas. O Teismas panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones, netyrė grėsmės, jog galimai palankus ieškovui teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.

163. Nei CPK, nei teismų praktika nereikalauja, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų nustatinėjamas atsakovo nemokumas. Kitaip tariant, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne atsakovo nemokumas, tačiau grėsmė, kad ieškovui palankaus teismo įvykdymas bus apsunkintas arba taps neįmanomu.

174. Atsakovo turimo turto vertė, atsižvelgiant į jo sandarą bei lyginant su jo prisiimtais įsipareigojimais, yra maža, todėl teismas nepagrįstai nutartimi panaikino laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymą. Atsakovo turimas trumpalaikis turtas negali būti laikomas pakankamu pagrindu, kad atsakovas galėtų įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, kadangi atsakovo trumpalaikio turto pagrindą sudaro negautos pajamos, kurių atsakovas gali apskritai negauti ar kurios bus gaunamos po neapibrėžto ilgo laiko. Vien faktas, jei toks ir būtų, kad yra gera atsakovo finansinė padėtis, jokiais būdais negali pašalinti sprendimo neįvykdymo grėsmės.

185. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vien didelė ieškinio reikalavimo suma negali būti pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšti reikalavimai sudaro 397 360,27 Lt sumą, kuri yra neabejotinai didelė.

19Atsakovas UAB „Giedra“ prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal pateiktus įrodymus ir atsižvelgiant į ieškovo UAB „Ilsanta“ pareikštus reikalavimus ieškinys negali būti visiškai tenkintas, todėl tikslinga ieškinį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teises taisykles. Teismas nenagrinėjo ieškinio iš esmės, o iš dokumentinio proceso perėjo į bylos nagrinėjimą pagal bendrąsias ginčo teisės nagrinėjimo taisykles. Todėl ieškovas nepagrįstai klaidina teismą.
  2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, jog grėsmė teismo sprendimo, kuris galimai būtų palankus ieškovui, apsunkinimui nėra objektyviai pagrįsta.
  3. Atsakovo turimo turto vertė yra pakankamas garantas, kad jis galėtų įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, nes atsakovo turtas neveik 10 kartų viršija ieškovo bendrą reikalavimų sumą. Taip pat atsakovo trumpalaikis turtas yra realus ir likvidus, tiksliau tai yra pirkėjų skola atsakovui už suteiktas paslaugas užsakovams, kurie yra nebankrutuojantys, didesnė jų dalis yra įstaigos, finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų bei iš ES paramos lėšų ir atsiskaitymai už atliktus darbus vyksta pastoviai šalių sutartyse nurodytais terminais.
  4. Ieškovo teiginys, kad atsakovo turimas trumpalaikis turtas, nurodytas balanse, kaip atsargos neturi jokios objektyvios vertės yra niekuo nepagrįstas ir faktiškai prieštarauja realiai tikrovei minėto atsakovo turto atžvilgiu.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.

22Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismų sprendimų įvykdomumą civiliniame procese užtikrina laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str.).

23Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinumas užtikrinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamo tikslo įgyvendinimą nustatyti šių priemonių taikymo pagrindą bei vadovautis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės principais suponuoja teismui pareigą, sprendžiant dėl konkrečios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo ir jos taikymo masto, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus ir patį teismo sprendimą, kuris būtų priimtas ieškinio tenkinimo atveju, vykdytinumo prasme (2011 m. gegužės 16 d., Nr. 2-1575/2010; 2011 m. balandžio 28 d., Nr. 2-1122/2011). Todėl, nepagrįsti ieškovo (apelianto) motyvai, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo ir jos taikymo masto, neturėjo preliminariai vertinti ieškovo ieškinio pagrįstumo.

24Kaip minėta, teismas turi teisę imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka ieškovui. Ieškovas savo prašymą grindė didele ieškinio suma bei atsakovo galimybe imtis nesąžiningų veiksmų ir perleisti turtą. Kolegija pažymi, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas, kaip turto savininkas, laisvai disponuoja savo turtu, t. y. gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdamas išvengti galimo išieškojimo patenkinus ieškinį. Tačiau galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Pats ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Priešingai, labiau tikėtina, kad, areštavus atsakovo turtą, jo ūkinė veikla sutriktų ir dėl kilsiančių finansinių problemų būsimo teismo sprendimo įvykdymo ieškovo atžvilgiu bei atsakovo galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais pasunkėtų.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai suponuoja išvadą, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos. Tuo labiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi. Pradiniame teisminio proceso etape, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui, laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos.

26Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė CPK 144 straipsnyje nurodytų pagrindų, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias pasaugos priemones.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „ILSANTA“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Giedra“ 397... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB... 7. Atsakovas UAB „Giedra“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi nutarė atsakovo... 10. Teismas nurodė, kad atskirajame skunde atsakovo nurodytos aplinkybės bei... 11. Teismas konstatavo, kad pagal pateiktus teismui įrodymus ir atsižvelgiant į... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 13. Apeliantas UAB „Ilsanta“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 14. 1. Teismas spręsdamas laikinųjų apaugos priemonių taikymo klausimą,... 15. 2. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki ginčas bus išspręstas iš... 16. 3. Nei CPK, nei teismų praktika nereikalauja, jog taikant laikinąsias... 17. 4. Atsakovo turimo turto vertė, atsižvelgiant į jo sandarą bei lyginant su... 18. 5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vien didelė ieškinio reikalavimo suma... 19. Atsakovas UAB „Giedra“ prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties... 22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio... 23. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinumas... 24. Kaip minėta, teismas turi teisę imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo,... 26. Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad ieškovas... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą....