Byla e2-676-459/2018
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir kt., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, Palangos miesto savivaldybė, G. R

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, sekretoriaujant Rasai Jenkutei,

2dalyvaujant ieškovams G. L., J. L., K. S. ir N. B.,

3ieškovų atstovui advokatui R. G.,

4atsakovui R. Š., jo atstovei advokatei S. Š.,

5atsakovų L. M. ir V. M. atstovei advokatei V. Š.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. J., B. P., E. K., G. L., J. L., K. S., J. S., A. J., J. J., V. D., A. D., D. B., N. B. ieškinį atsakovams R. Š., L. M. ir V. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir kt., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, Palangos miesto savivaldybė, G. R.,

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8

  1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti atsakovus L. M. ir V. M. naujo statinio – vieno buto gyvenamojo namo ( - ), pastatyto pagal projektuotojo UAB „Vakarų regiono projektai“ 2014 m. parengtą statybos projektą Nr. 14/04-TP-SA, statytojais; 2) įpareigoti atsakovus R. Š., L. M. ir V. M. neatlygintinai per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: I) suprojektuoti ir įrengti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ( - ), paviršinių (lietaus) nuotekų nuotakyną pagal 2014-02-18 Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotas Technines sąlygas Nr. ( - ) – iki ( - ) gatvėje esančio nuotekų kolektoriaus šulinio Nr. 72, ir įgyvendinti statybos projekto Nr. ( - ), esančiame ( - ), įrengimo; II) atlikti statybos užbaigimo procedūras pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ reikalavimus; III) perjungti / prijungti Gyvenamojo namo paviršinių (lietaus) nuotekų nuotakyną į įrengtą paviršinių (lietaus) nuotekų nuotakyną ir perjungimo darbus perduoti vertinti UAB ,,Palangos vandenys“; 3) atsakovams neįvykdžius 2 punkte nurodytų reikalavimų per teismo nustatytą terminą, nustatyti ieškovų teisę atlikti reikalaujamus 2 punktu veiksmus ir išieškoti solidariai iš atsakovų R. Š., L. M. ir V. M. išlaidas, reikalingas rangos darbų įvykdymui – 45 553,72 Eur (CPK 273 str.); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad:
    1. Atsakovas R. Š. pagal 2014-01-09 pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį ( - ). Vėliau, 2014–2015 metais, šis sklypas ir jame pastatytas vieno buto gyvenamasis namas dalimis buvo perleisti ieškovams. Tam, kad įsigytame žemės sklype galėtų statyti gyvenamąjį namą, R. Š. ėmė rengti statybos techninę dokumentaciją. Be kitų atliekamų atitinkamų veiksmų, 2014-01-30 jis Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriui pateikė paraišką Lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) Palangos mieste techninėms sąlygoms gauti būsimame gyvenamajame name. 2014-02-18 Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotose Techninėse sąlygose Nr. ( - ) (toliau – Techninės sąlygos) nurodyta, kad lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) užsakovas privalo: 1) kooperuojantis su kitais ( - ) gatvės sklypų savininkais iki ( - ) gatvės paviršinių nuotekų kolektoriaus šulinio Nr. 72 suprojektuoti ir pakloti ( - ) gatvėje 300 mm diametro paviršinio vandens nuotakynę; 2) surinktą nuo statinių ir teritorijos lietaus ir drenažinį vandenį nuleisti į ( - ) gatvės paviršinių nuotekų tinklus. Techninio projekto aiškinamojo rašto 5 dalyje nurodyta, kad Gyvenamasis namas prijungiamas prie miesto lietaus nuotekų tinklų pagal atskirą projektą; Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotas Technines sąlygas Nr. ( - ); atskiru projektu, kooperuojant lėšas su gretimų sklypų savininkais, bus rengiamas lietaus nuotekų tinklų pajungimas į ( - ) gatvę. Gyvenamojo namo statybos projekto Techniniame projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad lietaus nuotekų tinklai projektuojami vadovaujantis 2014-01-28 sąlygomis Nr. ( - ). 2014-05-08 Palangos miesto savivaldybės administracija R. Š. išdavė leidimą statyti naują statinį pagal projektuotojos UAB „Vakarų regiono projektai“ 2014 m. parengtą Vieno buto gyvenamojo namo ( - ), statybos projektą ( - ). Deklaracija apie statybos užbaigimą sudaryta 2015-08-10. Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-08 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-155-588/2017 nustatyta, ko byloje neginčijo ir pats R. Š., ką patvirtina į bylą pateikiami dokumentai, kad gyvenamajame name, adresu ( - ), nėra suprojektuota ir paklota paviršinio vandens nuotekynė, gyvenamasis namas nėra prijungtas prie miesto lietaus nuotekų tinklų, kaip tai numatyta 2014-02-18 Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotose Techninėse sąlygose Nr. ( - ), Techniniame projekte. Vietoj to, taupydami lėšas, atsakovai lietaus ir drenažinio vandens sistemą prijungė prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo UAB „Palangos vandenys“ nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tai yra užfiksuota 2016-08-30 UAB „Palangos vandenys“ vandens apskaitos prietaiso ir (arba) nuotekų / vandentiekio pasijungimo apžiūros akte Nr. 183. Dėl minėto pažeidimo R. Š. 2016-09-19 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ( - ) pagal ATPK 999 str. 2 d. ir paskirta administracinė nuobauda. Palangos miesto apylinkės teismas 2017-06-08 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-155-588/2017 pagal ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl 2 912,57 Eur nuostolių dėl savavališko gruntinio vandens nuotekų pasijungimo priteisimo, 194,42 Eur nuostolių už kiekvieną kalendorinę dieną priteisimo, įpareigojimo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti savavališko pasijungimo padarinius atjungiant savavališkai pajungtus gruntinio vandens nuotekų tinklus nuo ieškovės buitinių nuotekų tinklų.
    2. Atsakovai R. Š. ir L. M., nors nėra susituokę, tačiau veda bendrą ūkį, bendrai jie bei L. M. sūnus V. M., taip pat atsakovo R. Š. motina L. Š. komerciniais tikslais verčiasi statybos veikla (stato ir parduoda gyvenamuosius namus). Atsakovai R. Š., L. M., V. M., L. Š. statybas finansuoja bendrai kiekvieno jų asmenine nuosavybe esančiomis lėšomis, turėdami tikslą naujai pastatytus statinius įgyti dalinės nuosavybės teise, o vėliau juos realizuoti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu iš šių statinių pardavimo uždirbti. Atsakovai L. M. ir V. M. gyvenamojo namo statybai ir / ar žemės sklypo pirkimui 2014-01-06 ir 2014-09-30 perdavė R. Š. 92 678 Eur piniginių lėšų sumą (L. M. – 78 197 Eur, V. M. – 14 481 Eur). R. Š. 2014-01-09 nupirkus žemės sklypą, visi trys atsakovai jame 2014–2015 metais vykdė gyvenamojo namo statybos darbus (atliko užsakovų funkcijas). Nors nuosavybės teise žemės sklypo L. M. su V. M. neįgijo, pagrįstai galima teigti, kad sklypą jie valdė kartu su R. Š. jo suteiktomis panaudos teisėmis. Atsakovų nurodytus tikruosius ketinimus patvirtina faktinė situacija, kad atsakovai bendrai pastatytą gyvenamąjį namą įgijo dalinės nuosavybės teise ir šiuo metu jau beveik visą šį turtą yra perleidę tretiesiems asmenims – ieškovams. Atsižvelgiant į tai, kad L. M. ir V. M. investavo savo lėšas į gyvenamojo namo statybą ir kartu atliko užsakovų funkcijas (pavedė jas atlikti R. Š.), žemės sklypą valdė panaudos teise, aktyviai dalyvavo ir kartu su atsakovu R. Š. organizavo gyvenamojo namo statybos procesą, jie Statybos įstatymo (redakcija galiojusi Gyvenamojo namo statybos metu) 2 str. 41 d., 3 str. 2 d. prasme kartu su R. Š. laikytini Gyvenamojo namo statytojais. Tai pagrindžia faktinės aplinkybės, kad L. M. ir V. M. perdavė pinigines lėšas R. Š., kad šis jas investuotų / panaudotų Gyvenamojo namo statybai turėdami tikslą nuosavybės teise įgyti dalį statomo Gyvenamojo namo: 2014-01-06 ir 2014-09-30 R. Š. su L. M. sudarė atitinkamai „paskolos sutartimis“ įvardytas sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, pagal kurias L. M. R. Š. perdavė 78 197 Eur (270 000 Lt), 2014-01-06 R. Š. su V. M. sudarė „paskolos sutartimi“ įvardytą sutartį Nr. 1, pagal kurią V. M. R. Š. perdavė 14 481 Eur (50 000 Lt). Nurodytos sumos laikytinos L. M. ir V. M. įnašais į bendrąją jungtinę veiklą. Atsižvelgiant į nurodytą bendrą atsakovų tikslą, tikruosius ketinimus, atsakovų pasirinkta minėtos pinigų sumos perdavimo R. Š. forma (paskolos sutartimis) neturi teisinės reikšmės.
    3. Nurodo, kad civilinė atsakomybė atsakovams gali / turi būti taikoma dviem savarankiškais pagrindais: viena vertus jie, kaip Gyvenamojo namo statytojai, pažeidė savo Statybos įstatyme bei kituose susijusiuose dokumentuose numatytas pareigas, antra vertus civilinė atsakomybė jiems taikytina kaip nekilnojamojo daikto, kurio kokybė neatitinka sutarčių ir teisės aktų keliamų reikalavimų, pardavėjams. Pirkimo–pardavimo sutarčių 6.1.4. d. numato, kad pardavėjai garantuoja, jog sutarčių sudarymo momentu nėra paslėptų gyvenamojo namo trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jų visai pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po namo perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Sutarčių 6.1.7. d. numato, kad jeigu perduotas namas (jo dalis) neatitiks įstatyme nustatytų būklės ar kokybės reikalavimų ir / arba pardavėjo šioje sutartyje išdėstytų patvirtinimų ir garantijų, tai pardavėjai, pirkėjo reikalavimu, privalės atlikti veiksmus, nurodytus šių sutarčių 6.2.2 p., – paaiškėjus, kad daiktas neatitinka įstatymų nustatytų kokybės ir būklės reikalavimų ir / arba pardavėjo šioje sutartyje išdėstytų patvirtinimų ar garantijų, arba paaiškėjus, kad pardavėjas nuslėpė jam žinomus daikto kokybės ar būklės trūkumus, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per pirkėjo nustatytą protingą terminą pašalintų nurodytus trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti, arba kad pardavėjas grąžintų pirkėjui sumokėtą daikto kainą, atsisakyti šios sutarties bei pareikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjui visus dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius (kai netinkamos kokybės ar būklės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas), o pardavėjas privalo įvykdyti bet kurį anksčiau nurodytą pirkėjo reikalavimą. R. Š. sudarytų Sutarčių 6.1.10 d. taip pat numatė, kad pardavėjas įsipareigoja iki 2015-09-01 savo lėšomis pripažinti pastatą tinkamu naudoti (t. y. atlikti visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad būtų užbaigta daikto statyba bei būtų patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka deklaracija apie statybos užbaigimą).
  2. Atsakovai L. M. ir V. M. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo motyvais nurodė, kad:
    1. Ne kiekvienas potencialus investuotojas tampa statytoju. Statybos įstatymo 3 str. nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama tik tada, kai (i) statytojas nuosavybės ar kita teise valdo žemės sklypą, kuriame statomas statinys; (ii) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo konkrečiu ginčo objekto statybos atveju atsakovams L. M. ir V. M. žemės sklypas ( - ), nepriklausė, taip pat statybos leidimas nebuvo išduotas jų vardu.
    2. Ieškinio teiginiai, kad L. M. veda bendrą ūkį su R. Š., yra šmeižikiško pobūdžio. L. M. iš tiesų yra seniai pažįstama su atsakovu R. Š., nes ilgą laiką buvo bendradarbiai, taip pat yra pažįstama ir su R. Š. motina L. Š., nes pinigai įprastai nėra skolinami visiškai nepažįstamiems asmenims.
    3. Ieškovų pridėta prie bylos 2016-03-01 jungtinės veiklos sutartis tarp L. M. ir L. Š. dėl gyvenamojo namo ( - ), statybos neturi ryšio su nagrinėjama byla. Kita vertus, ši sutartis įrodo, kad L. M. nevengia išviešinti lėšų investavimo į namo statybą fakto, kai statybą vykdo turėdama tikslą įgyti nuosavybės teises. Minėtame name ( - ) atsakovė gyvena ir yra deklaravusi šiuo adresu savo gyvenamąją vietą, kita šio namo dalis priklauso L. Š., kuri taip pat šiame name gyvena. Tai iš esmės yra vienintelė L. M. vykdyta statyba, todėl ieškovų teiginiai apie tai, kad atsakovai neva nuolat verčiasi statybų verslu, neatitinka tikrovės.
    4. Ieškovai neįrodė, kad skolindami atsakovui R. Š. pinigus būtų atlikę neteisėtus veiksmus. Kai kuriais atvejais veikdama pagal įgaliojimą L. M. tiesiog norėjo turėti papildomas garantijas, kad jos paskola bus panaudota pagal paskirtį ir grąžinta. Atskirų veiksmų atlikimas ir pagalba statytojui negali būti pripažįstama tolygi paties statytojo veiklai.
    5. Ieškovai teigia, kad L. M., V. M. ir atsakovas R. Š. neva yra jungtinės veiklos dalyviai. Ryšium su tuo pažymėtina, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos (LR CK 6.969 str. 4 d.). Tokios tarp atsakovų raštu sudarytos jungtinės veiklos sutarties ieškovai nepateikė, o jų samprotavimai šiuo klausimu yra tik prielaidos.
    6. Kadangi atsakovai L. M., V. M. nėra ginčo namo statytojai, tai ir antrasis ieškovų reikalavimas dėl įpareigojimo neatlygintinai ieškovams suprojektuoti ir įrengti paviršinio vandens nuotekų tinklus iki ( - ) esančio kolektoriaus negali būti tenkinamas.
  3. Atsakovas R. Š. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo motyvais nurodė, kad:
    1. Ieškovų reikalavimas pripažinti L. M., V. M. namo statytojais yra nepagrįstas, kadangi ginčo objekto statytoju buvo jis vienas, nes nuosavybės teise valdė žemės sklypą, kuriame vyko statybos ir jo vardu buvo išduotas statybos leidimas.
    2. Didžioji dalis ieškovų, t. y. N. J., A. J., J. J.,V. D., A. D., D. B., N. B., G. L. ir J. L., nupirko iš atsakovo gyvenamojo namo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), dalis, kai šis namas dar nebuvo užbaigtas statyti. Pirkimo–pardavimo sutarčių 2.3 p. nurodyta, kad namo baigtumas yra 56 procentai. Prieš parduodamas namo dalis atsakovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri išdavė jam atitinkamą 2014-09-10 pažymą Nr. PASS-30-140910-00412. Joje aiškiai nurodyta, kad namas yra statomas be nukrypimų nuo projekto. Ieškovams yra žinoma, kad jie perka nebaigto statyti statinio (baigtumas 56 proc.) dalį ir kad jie turi teisę užbaigti statinio projekte numatytus statybos darbus.
    3. Sudarydami sutartis, ieškovai daiktus apžiūrėjo bei susipažino su daiktus charakterizuojančiais dokumentais, žemės sklypo ir patalpų planais ir kad daiktai atitinka jiems keliamus reikalavimus bei mokamą kainą (Sutarčių 6.2.5 p.). Ieškovai, beje, ieškinyje ir nemini, kad trūkumų turi gyvenamasis namas, o pretenzijas reiškia tik dėl lietaus nuotekų tinklų, nors namo pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu magistraliniai lietaus nuotekų tinklai nuo ( - ) iki ( - ) kolektoriaus net nebuvo įrengti (jie nėra įrengti ir iki šiol).
    4. Buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas Palangos m. savivaldybės Statybos skyrių, kad būtų išduotos techninės sąlygos vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų įrengimui. Atestuotas projektų vadovas G. R. parengė gyv. namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo techninį projektą. Šiame projekte yra ir techninės sąlygos, parengtos Palangos m. Statybos sk. vyr. specialisto E. K., kurias mini ieškovai, ir teigia, kad pagal šias sąlygas R. Š. turėjo įrengti magistralinius lietaus nuotekų tinklus nuo ( - ) iki ( - ) kolektoriaus šulinio Nr. 72. Atsakovas teigia, kad ši sąlyga neįpareigoja jo vieno rengti magistralinius lietaus nuotekų tinklus visam ( - ) kvartalui, o tik kooperuojantis su kitais ( - ) sklypų savininkais. Antra, parengtame inžinerinių tinklų techniniame projekte yra pridėtas sklypo planas su projektuojamais vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklais, šis brėžinys suderintas su atsakingomis institucijomis, kartu ir su Palangos m. savivaldybės Statybos sk. specialistu E. K., Architektūros ir teritorijų planavimo sk. specialiste M. L. ir kt. Brėžinyje parodyti 21,3 m ilgio 160 mm diametro lietaus nuotekų tinklai ieškovų žemės sklype, o tuo tarpu magistraliniai 300 mm diametro lietaus nuotekų tinklai iš ( - ) parodyti kaip perspektyviniai. Magistraliniai lietaus nuotekų tinklai nebuvo projektuojami, nes niekas to nereikalavo, o tik pažymėti kaip perspektyviniai.
    5. LR statybos įstatymas ir Statybos techniniai reglamentai nenumato, kad vienbučio namo statytojas privalėtų nutiesti magistralinius inžinerinius tinklus. Namo projektavimo ir statybos metu galiojęs STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ su atitinkamais pakeitimais (patvirtintais LR aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. Dl-338) nenumatė privalomo lietaus nuotekų nuvedimo į lietaus nuotakyną (42.4.4–42.4.4.3 punktai), tai yra laisvai pasirenkamas statytojo sprendinys.
    6. Ieškovai nenurodo, kokios konkrečiai minėto STR nuostatos yra pažeistos projektuojant ir įrengiant vietinius namo ( - ) inžinerinius tinklus.
    7. Irengti ( - ) gatvėje magistralinius lietaus nuotekų tinklus atsakovas neturi galimybės ir dėl tos priežasties, kad ( - ) gatvė jam nepriklauso. Ši gatvė yra Palangos m. savivaldybės nuosavybė ir organizuoti lietaus nuotekų tinklų įrengimą ( - ) gatvėje privalo Palangos m. savivaldybė, todėl ieškovų reikalavimas iš esmės pareikštas netinkamiems atsakovams.
    8. Didžioji dalis ieškovų, kaip minėta, namo dalis nusipirko 2014 m.–2015 m., o į teismą kreipėsi tik 2017 m. liepos mėn., todėl praleido CK 6.338 str. 2 d. nustatytą 2 m. terminą pretenzijoms dėl daikto trūkumų pareikšti.
    9. Ieškovai prie ieškinio pridėjo Palangos m. apylinkės teismo 2017-06-08 sprendimą civ. byloje Nr. e2- 155-588/2017. Ryšium su tuo pastebėjo, kad byloje prejudicinę galią turi tik tokiose bylose nustatyti faktai, kuriose dalyvauja tos pačios šalys (CPK 182 str. 2 p.), o nurodyta byla buvo iškelta pagal kitos ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinį.
    10. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne paviršinių nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Tai reiškia, kad atsakovas privalėtų sudaryti trišalę sutartį su Palangos m. savivaldybe ir UAB „Palangos vandenys“, kad galėtų įrengti magistralinius tinklus ( - ) gatvėje, po to turėtų juos parduoti (išnuomoti) Palangos m. savivaldybei, o toks veikimo būdas būtų neprotingas ir neekonomiškas.
  4. Trečiasis asmuo UAB „Palangos vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka dėl šių priežasčių:
    1. 2016 m. rugsėjo 28 d. 14.00 val., patikrinimo metu, UAB „Palangos vandenys“ nustatė savavališką paviršinio vandens nuotekų prisijungimą prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų. Buvo surašytas nuotekų / vandentiekio eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktas. Vadovaujantis 2015-10-15 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-744 patvirtintų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – taisyklės) 51 punktu, R. Š. priskaityta 2 912,57 Eur bendrovės patirtų nuostolių suma. Civilinėje byloje Nr. e2-155-588/2017 UAB „Palangos vandenys“ prašė teismo įpareigoti R. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališką prisijungimą, remdamasi taisyklių 24 straipsniu: „Per savavališkai prijungtą nuotekų išvadą nuotekos nepriimamos tvarkyti ir šį išvadą geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas atjungia“. Kadangi savavališkas prisijungimas prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų padarytas privačioje teritorijoje, atlikti atjungimo darbų pati bendrovė neturėjo teisinių galimybių. Šiuo metu, kadangi teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, UAB „Palangos vandenys“ ieško būdų, kaip atlikti savavališko prisijungimo atjungimą nuo centralizuotų buitinių nuotekų tinklų, nepadarant žalos pastato, adresu ( - ), gyventojams. Tačiau įgyvendinus šią taisyklių nuostatą, pastato, adresu ( - ), savininkų turtas galbūt bus užlietas ir smarkiai nukentės, todėl R. Š. turi pašalinti savavališką paviršinių nuotekų prisijungimą, deramai išspręsdamas paviršinių nuotekų surinkimo klausimą.
    2. UAB „Vakarų regiono projektai“ parengtame techniniame projekte yra numatyta: „Perspektyviniai lietaus nuotekų tinklai“, tačiau toks lietaus nuotekų sprendinys projekte negalimas, nes jis nieko nereiškia. Nė viena pastato ar inžinerinių tinklų dalis negali būti „perspektyvinė“, nenurodant kito šiuo metu vykdomo projekto, prie kurio bus jungiamasi arba kuris išspręs terminą „perspektyviniai“ iki galutinio veiksmo atlikimo. Tuo tarpu Palangos miesto savivaldybės Statybos skyriaus išduotose lietaus vandens statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) Palangos mieste Techninėse sąlygose Nr. ( - ) aiškiai nurodyta, kad užsakovas (R. Š.) privalo: „Kooperuojantis su kitais ( - ) gatvės sklypų savininkais iki ( - ) gatvės paviršinių nuotekų kolektoriaus šulinio Nr. 72 suprojektuoti ir pakloti ( - ) gatvėje 300 mm diametro paviršinio vandens nuotekynę“ ir „surinktą nuo statinių ir teritorijos lietaus ir drenažinį vandenį nuleisti į ( - ) gatvės paviršinių nuotekų tinklus“.
    3. Inžineriniai tinklai įrengiami po žeme, jie nėra matomi plika akimi, todėl galbūt sudarant pirkimo–pardavimo sutartis apie netinkamai įgyvendintą projektinę inžinerinių tinklų dalį atsakovas sąmoningai nutylėjo ir neinformavo ieškovų apie prekės trūkumus, tai galėjo padaryti įtaką pirkėjų (ieškovų) apsisprendimui pirkti ar ne prekę su trūkumais, taip pat galėjo padaryti įtaką prekės kainai. Todėl, trečiosios šalies nuomone, atsakovo buvo tyčia nutylėta apie savavališkai atliktus projekto pakeitimus, nuslepiant statinio trūkumus nuo potencialių pirkėjų (šiuo metu savininkų) siekiant pasipelnyti.
  5. Teismo posėdžio metu ieškovas G. L. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad visus buto, nes patalpos buvo suplanuotos kaip dviejų kambarių butas, pirkimo klausimus derino su L. M.. Butas buvo neįrengtas, įsirengti abu su žmona pageidavo savarankiškai. Tik vėliau suprato, kad nusipirko ne butą, bet statinio dalį, kurio baigtumas 56 procentai. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 ir 2.6 punktuose nurodyta, kad statinys nebaigtas, kad jo baigtumas 56 procentai. Pas notarą pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė taip pat tik su L. M.. Kadangi visais klausimais prieš įsigydami pastato dalį bendravo tik su L. M., o R. Š. prieidavo tik tuomet, kai reikėdavo pasirašyti kokius nors dokumentus, kuriuos paruošdavo L. M., todėl jam nekilo abejonių dėl L. M., kaip statytojos, statuso.
  6. Teismo posėdžio metu ieškovė J. L. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad adresu ( - ), ji su sutuoktiniu faktiškai pirko neįrengtų patalpų kvadratinius metrus. Patalpas įsirengti pageidavo patys, todėl tik elektros jungiklius R. Š. perkėlė į kitą vietą, nes jie pageidavo, kad būtų žemiau. Pirmieji gyvenimo metai naujuose namuose džiugino, tačiau vėliau, kai sužinojo, kad gruntinio vandens nuotekos buvo savavališkai pajungtos į UAB „Palangos vandenys“ nuotekų surinkimo šulinį, džiaugsmo neliko. Ši aplinkybė paaiškėjo atsitiktinai, kai ji su kaimyne pamatė, jog neaiškios įmonės darbininkai atvykę kasa gatvę į nuotekų surinkimo šulinio pusę. Joms kilo abejonių, ar jie gali tai daryti, todėl kaimynė iškvietė UAB „Palangos vandenys“ darbuotoją. Po UAB „Palangos vandenys“ 2016 metų rugpjūčio mėnesį atlikto patikrinimo ir buvo nustatyta, kad R. Š. namo ( - ), paviršinio vandens nuotakyną į minėtą šulinį pajungė nelegaliai. R. Š. po UAB „Palangos vandenys“ nustatytų faktų pažadėjo sutvarkyti nuotakyną pagal reikalavimus, net po to kažką tvarkė, prijungė kitaip, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ir vėl nelegaliai, nes pajungė į tą patį šulinį, tik iš kitos pusės, t. y. padarė apėjimą, bet nuotekos ir toliau suteka į UAB „Palangos vandenys“ surinkimo šulinius. Kad taip galėjo būti padaryta jiems perkant patalpas, jie net nenumanė. O pradėjus gyventi, kadangi name yra cokolinis aukštas, todėl jame kaupiasi drėgmė. Draudikai atsisako mokėti nuostolius dėl atsilupančių sienų dažų nurodydami, kad 5 metus po pastatymo už tai atsako statytojas. Prieš perkant patalpas drenažo ji nematė, nes teritorija jau buvo išklota trinkelėmis. Buvo nurodyta, kad pastato baigtumas 56 procentai, tačiau užbaigimo procentas buvo didesnis, tačiau tai nebuvo užfiksuota dokumentuose, nes viduje bebuvo likę tik atlikti apdailos darbus. Be to, buvo susitarta, kad namas bus užbaigtas visiškai ir perduotas eksploatuoti. Visos derybos dėl namo dalies pirkimo klausimų vyko tik su L. M.. Po UAB „Palangos vandenys“ atlikto patikrinimo dėl nustatytų pažeidimų šalinimo taip pat pažeidimų pašalinimo klausimų sprendimą derino tik su L. M.. Buvus tokioms faktinėms aplinkybėms ji negali suprasti, kas kitas tokiomis aplinkybėmis gali būti statytojas, jeigu ji nėra statytoja.
  7. Teismo posėdžio metu ieškovas K. S. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad dėl patalpų, esančių adresu ( - ), pirmą kartą domėjosi, kai jis dar nebuvo perduotas eksploatuoti, todėl atsisakė pirkti, tačiau visais aktualiais klausimais bendravo tik su L. M., nes ji viskam vadovavo. Vėliau, 2015 metais, kai namo baigtumas jau buvo 100 procentų, patalpas nupirko iš R. Š.. Tačiau prieš perkant jis prašė L. M. parodyti namo dokumentus, bet ji atsakė, kad juos yra paėmę ir turi kas nors iš gyventojų. Kadangi matė, kad jau yra gyventojų, todėl patikėjo, kad kas nors tikrai turi. Jis buvo priešpaskutinis pirkėjas, o paskutines patalpas nupirko Lipnickienė. Praėjus dar metams UAB „Palangos vandenys“ nustatė, kad namo paviršinio vandens nuotakynas yra nelegaliai pajungtas į šios bendrovės kanalizaciją (surinkimo šulinį). L. M. aiškinantis šį atveją taip pat dalyvavo. Po ginčo nuotekų vamzdį perjungė į kitą vamzdį, tačiau paaiškėjo, kad jį vėl pajungė į kanalizacijos šulinį. Kadangi kiti ( - ) gatvės namai yra be rūsio, todėl daugiau niekam nėra aktualus nuotekų surinkimo klausimas ir techninėse sąlygose numatyta aplinkybė, jog gyventojai tai turi padaryti savo bendromis pastangomis ir lėšomis. Kadangi galiausiai darbai nebuvo atlikti ir konflikto nepavyko išspręsti, jis bendraturčių paruoštą raštą įsipareigojo nuvežti į Statybos inspekciją, esančią Klaipėdoje, kadangi yra klaipėdiškis. Tačiau ten jam paaiškino, kad iškilusį ginčijamą klausimą galės išspręsti tik kreipęsi į teismą. Jeigu šią aplinkybę, kad namo paviršinio vandens nuotakynas yra nesutvarkytas taip, kaip tai numatyta techninėse sąlygose, bet yra nelegaliai pajungtas į UAB „Palangos vandenys“ kanalizaciją, būtų žinojęs, patalpų nebūtų pirkęs.
  8. Teismo posėdžio metu ieškovė N. B. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad adresu ( - ), yra įsigijusi gyvenamąsias patalpas. Prieš jas perkant visais klausimais daugiausiai bendravo su L. M., o R. Š. tik pastovėdavo šalia. Aplinkybė, kad namo paviršinio vandens nuotakynas yra nelegaliai pajungtas į UAB „Palangos vandenys“ kanalizaciją, paaiškėjo tik apsigyvenus name, ir tai tik po kurio laiko. Priešais jų namą pastatė naują namą ir darbininkai kasė gatvę, kad galėtų prijungti vamzdžius prie šulinio, esančio prie jų namo. Kadangi atkreipė dėmesį, kad nedalyvauja UAB „Palangos vandenys“ atstovas, kilo įtarimų. Ji paskambino R. Š., bet šis paaiškino, kad viskas yra gerai. Tačiau kaimynė iškvietė UAB „Palangos vandenys“ atstovą. Paaiškėjo, kad nuotakynas yra pajungtas nelegaliai. Atvyko ir L. M.. Iš pradžių dialogas vyko draugiškai, tačiau vėliau viskas perėjo prie atsakomybės neigimo ir pašaipų. Namo gyventojai iki šiol neturi namo bylos. Nors L. M. aiškino, kad ją gaus paskutinis pirkėjas, tačiau iki šiol byla niekam iš savininkų nėra perduota. Kadangi namas yra pastatytas vietovėje, kurioje anksčiau buvo pelkės, tačiau vietovė buvo nusausinta, todėl ji spėja, kad statybos metu statant cokolinį aukštą galėjo būti pažeista drenažo linija. Prisimena, kad atvykus derėtis dėl pirkimo jai pasirodė keista, jog namas dar nebuvo baigtas statyti, tačiau aplinka jau buvo sutvarkyta visiškai, paklotos trinkelės ir užsėta žolė. Jos sesuo R. B. F. patalpas name pirko, kai namo baigtumas buvo 100 procentų, tačiau tai neturėjo įtakos aplinkybei, jog namo paviršinio vandens nuotakynas taip ir nebuvo įrengtas pagal reikalavimus, numatytus techninėse sąlygose.
  9. Teismo posėdžio metu ieškovų N. J., B. P., E. K., G. L., J. L., K. S., J. S., A. J., J. J., V. D., A. D., D. B., N. B. atstovas advokatas R. G. teismo posėdžio metu patikslintą 2017-10-31 ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad patikslintais reikalavimais prašo nustatyti atsakovų L. M. ir V. M. statytojų statusą ir įpareigoti atsakovus suprojektuoti ir įrengti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotas Technines sąlygas Nr. ( - )– iki ( - ) gatvėje esančio nuotekų kolektoriaus šulinio Nr. 72, ir įgyvendinti statybos projekto Nr. ( - ) sprendinius dėl savaiminio nutekėjimo drenažo žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), įrengimo; taip pat atlikti statybos užbaigimo procedūras bei perjungti / prijungti Gyvenamojo namo paviršinių (lietaus) nuotekų nuotakyną į įrengtą paviršinių (lietaus) nuotekų nuotakyną ir perjungimo darbus perduoti vertinti UAB ,,Palangos vandenys“. Taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą atsakovams neįvykdžius anksčiau išvardytų reikalavimų per teismo nustatytą terminą, nustatyti ieškovų teisę atlikti reikalaujamus veiksmus ir išieškoti solidariai iš atsakovų R. Š., L. M. ir V. M. išlaidas, reikalingas rangos darbų įvykdymui – 45 553,72 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  10. Teismo posėdžio metu atsakovas R. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su L. M. jokiu būdu nėra sugyventinai ir bendro ūkio neveda. Jie gyvena tuo pačiu adresu ( - ), tačiau jų butai yra skirtingi ir net skirtinguose aukštuose. Be to, L. M. yra už jį gerokai vyresnė. Jis ją pažįsta nuo vaikystės, yra geri draugai, daug vienas kitam gyvenime yra padėję ir tik tiek. Kadangi jis ėmėsi statyti namą, o tai buvo pirmas jo statytas namas, todėl J. M. ir jos sūnaus V. M. paprašė paskolinti pinigų, tiek, kiek trūko pagal gautą paskolą iš kredito unijos. Kadangi buvo draugai, paskolą jie jam suteikė be procentų. Dar prieš įsigyjant sklypą ( - ), dėl kilusių abejonių, ar ten iš viso bus galima statyti, kadangi būna, jog dėl požeminių komunikacijų to daryti nėra galimybės, jis paprašė L. M. padaryti vietovės topografinę nuotrauką. L. M. ją padarė, nes dėl savo darbinės veiklos tokią galimybę turėjo. Daugeliu prasidėjusios statybos klausimų, ypač bendraujant su pirkėjais, L. M. jam tikrai daug padėjo, kadangi jis yra labai ūmaus būdo, greitai susierzina, todėl nenorėdamas tuo pakenkti deryboms ir organizacinių klausimų sprendimui, paprašė L. M. pagalbos. Kadangi ji ir jos sūnus buvo paskolinę pinigus statyboms ir procentų mokėti neprašė, todėl buvo suinteresuoti, kad pastatytas namas bus pelningai parduotas ir jie atgaus savo lėšas.
  11. Teismo posėdžio metu atsakovo R. Š. atstovė, advokatė S. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pardavus netinkamos kokybės daiktą yra taikomas senaties terminas, nustatytas 6.338 straipsnio 2 dalyje. Devyni ieškovai praleido terminą (terminas 2 metai), tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių jį praleido, ir neprašo termino atnaujinti, todėl prašo teismo taikyti senatį. Magistraliniai tinklai nebuvo niekada pastatyti ir parduoti, o ieškovai turi įrodyti, kokios jų nupirkto statinio dalys yra netinkamos kokybės, nes inžinerinių lietaus nuotekų tinklų jie nepirko, įrodymų, kad įsigijo netinkamo statinio dalis, nepateikė. Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2014-09-10 pažymoje nurodyta, kad statinys atitinka projektą, reikalavimus, nukrypimo nuo projekto nėra. Statybos įstatymo 34 str. 4 d. nurodyta (tuo metu galiojusi redakcija), kad įsigiję nebaigtą statyti statinį, o jie įsigijo nebaigtą statyti daiktą, kurio baigtumas 56 procentai, savininkai perima statytojo teises ir pareigas (nurodyta sutartyje). Ginčo atveju statybos leidimas nėra ginčijamas, projektas nėra ginčijamas, deklaracija apie statybos užbaigimą nėra ginčijama, buitinių ir lietaus nuotekų projektas taip nėra ginčijamas, nėra duomenų, kad jis netinkamai parengtas ar suderintas. Kokį projektą R. Š. gavo, tokį ir atidavė statybų įmonei įgyvendinti. Pagal galiojantį Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą ieškinio patenkinimo atveju turės būti sudaroma trišalė sutartis su savivaldybės institucija ir paviršinių nuotekų tvarkytoju, o tai sprendimą padarytų sąlyginį ir sunkiai įgyvendinamą.
  12. Teismo posėdžio metu atsakovų L. M. ir V. M. atstovė, advokatė V. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad L. M. ir V. M. atsakovais nurodyti visiškai nepagrįstai ir, labiausiai tikėtina, kad tik dėl to, jog būtų į ką nukreipti išieškojimą, nes R. Š. turto neturi. Investuotojus prilyginti statytojams nėra jokio teisinio pagrindo. O jeigu jie padėjo statybos klausimais, tai dar nereiškia, kad buvo statytojai. L. M. ir V. M. paskolino R. Š. pinigus, todėl visiškai normalu, kad kontroliavo vykstančius darbus, kadangi būdami kreditoriai buvo suinteresuoti atgauti skolą. V. D. įgaliojimas akivaizdžiai patvirtina, jog pirkėjas pats visus su statyba susijusius veiksmus įgaliojo atlikti L. M.. Taigi L. M. visus su statyba susijusius veiksmus leido ir įpareigojo atlikti ne tik R. Š., bet ir visi kiti namo pirkėjai. Iš įgaliojimo turinio matyti, kad veiksmai nurodyti kaip statytojui. Dėl abejonių keliančios vietovės topografinės nuotraukos, kurią prieš statybas padarė L. M., tai taip pat nieko keisto, ją padarė L. M., nes R. Š. paprašė, o ji ryšium su savo darbine veikla tokią galimybę turėjo. Be to, nuotrauka buvo padaryta dar iki sklypo ( - ) įsigijimo. Dėl jungtinės veiklos sutarties, tai ji visais atvejais turi būti rašytinė, o atitinkamais atvejais ir patvirtinta notaro, o nagrinėjamu atveju nurodyta sutartis sudaryta nebuvo. Dėl ieškovų nurodomos aplinkybės, jog visais klausimais jie bendravo el. pašto adresu ( - ), neįrodo, jog L. M. buvo statytoja. Tiesiog jai buvo paprasčiau bendrauti, ji tokiais klausimais buvo labiau įgudusi negu R. Š.. Be to, ji veikė ją įgaliojusiųjų statytojo R. Š. ir pirkėjų vardu. Tuo tarpu reikalavimas paskolos sandorius pripažinti apsimestiniais nėra pareikštas. Pagal CK 6.870 str. paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, todėl paskolos suteikimas nėra investavimas. Jokių sutarčių su rangovais, subrangovais, projektuotojais L. M. ir V. M. nėra sudarę. Be to R. B.F., L J., R. ir V. V. J. taip pat įsigijo namo dalis, tačiau ieškinio atsakovams nėra pareiškę.

9Teismas

10k o n s t a t a u o j a :

11Ieškinys tenkintinas iš dalies

  1. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas ginčą: Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad R. Š. pagal 2014-01-09 pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (t. 1, b. l. 14–33). Atsakovas R. Š. 2014-01-30 teikė paraišką Lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) Palangos mieste techninėms sąlygoms gauti Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriui (t. 1, b. l. 34). Iš 2014-02-18 Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus Techninių sąlygų Nr. ( - ) Lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimui (prijungimui) Palangos mieste nustatyta, kad užsakovas privalo: „1. Kooperuojantis su kitais ( - ) gatvės sklypų savininkais iki ( - ) gatvės paviršinių nuotekų kolektoriaus šulinio Nr. 72 suprojektuoti ir pakloti ( - ) gatvėje 300 mm diametro paviršinio vandens nuotekynę. 2. Surinktą nuo statinių ir teritorijos lietaus ir drenažinį vandenį nuleisti į ( - ) gatvės paviršinių nuotekų tinklus“ (t. 1, b. l. 35). Iš Techninio projekto Aiškinamojo rašto 5 Inžinerinės dalies nustatyta, kad „Pastato tinklai prijungti prie miesto inžinerinių tinklų: 3. Lietaus nuotekų tinklų (pagal atskirą projektą; Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotas technines sąlygas TS Nr. ( - )): pastatas prijungiamas prie miesto lietaus nuotekų tinklų. Atskiru projektu, kooperuojant lėšas su gretimų sklypų savininkais, bus rengiamas lietaus nuotekų tinklų pajungimas į ( - ) gatvę“ (t.1, b. l. 36–49). Iš 2014-05-08 Palangos miesto savivaldybės administracijos Leidimo statyti naują statinį Nr. ( - ) matyti, kad statytojui R. Š. pagal projektuotojo UAB „Vakarų regiono projektai“ parengtą statinio projektą: Vieno buto gyvenamojo namo, ( - ), Nr. ( - ), statybos vietoje: žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ), leidžiama statyti naują statinį (t.1, b. l. 53). Iš 2015-08-10 Deklaracijos apie statybos užbaigimą matyti, kad užbaigta vieno buto gyvenamojo namo ( - ), statyba (t. I, b. l. 55–56). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2017 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-155-588/2017 ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo pašalinti savavališko pasijungimo prie vandens nuotekų tinklų visiškai patenkino, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Iš 2016-08-30 UAB „Palangos vandenys“ vandens apskaitos prietaiso ir (arba) nuotekų / vandentiekio pasijungimo apžiūros akto Nr. 183 nustatytas nuotekų šalinimo įrenginių prijungimo prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros pažeidimas – neteisėtas paviršinių nuotekų prisijungimas adresu ( - ), prie UAB „Palangos vandenys“ paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros (t. 1, b. l. 68). 2017-05-12 UAB „Edrija“ komercinis pasiūlymas dėl lietaus linijos tinklų darbų sąmatos paskaičiavimo pagal Ieškovų užklausimą (t.1, b. l. 70–75). Iš 2016-04-15 pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad R. Š. pardavė L. M. 31/10737 dalį Vieno buto gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (t., b. l. 76–83). Iš 2016-06-28 pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad L. M. ir V. M. pardavė R. B. F. 102149/1073700 dalis Vieno buto gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 35/442 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), esančio ( - ) (t. 1, b. l. 84–95). Iš 2014-10-29 įgaliojimo akivaizdu, jog V. D. įgaliojo R. Š. ir L. M. atstovauti V. D. (t. I, b. l. 107–109). Iš 2014-10-03 įgaliojimo akivaizdu, kad A. J. įgaliojo R. Š. ir L. M. atstovauti A. J. (t. 1, b. l. 110–112). Iš 2015-10-05 pirkimo–pardavimo sutarties turinio akivaizdu, kad E. G. pardavė L. M. ir L. Š. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (t. 1, b. l. 124–131). Byloje yra 2014-09-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagal 2014-05-09 statybą leidžiantį dokumentą Nr. ( - ) gyvenamojo (vieno buto) pastatui, adresu ( - ) (t. 2, b. l. 32). Į bylą pateikta 2016-03-01 jungtinės veiklos sutartis, sudaryta tarp L. M. ir L. Š. (t.1, b. l. 136). Taip pat 2015-04-13 skolos padengimo sutartis, kuria R. Š. perdavė L. M. ir V. M. 105/442 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 14671/55924 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (t.1, b. l. 137–147). Iš 2015-09-25 Sutarties nustatyta, kad bendraturčiai susitarė dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir dalių perskaičiavimo (t. 1, b. l. 148–161). Iš 2014-10-03 pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad R. Š. pardavė A. J. 20/221 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 2425/27962 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (t. 2, b. l. 33–45). Iš 2014-01-06 paskolos sutarties Nr. 1 nustatyta, kad L. M. perduoda R. Š. nuosavybėn 230 000 (Lt) sumą (t. 1, b. l. 180). Iš 2014-09-30 paskolos sutarties Nr. 2 nustatyta, kad L. M. paskolina R. Š. 90 000 (Lt) sumą (t.1, b. l. 181). Iš 2014-09-23 pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad R. Š. pardavė N. ir D. B. 10/221 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 70/1271 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (t. 2, b. l. 46–57). Iš 2014-10-29 pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad R. Š. pardavė V. D. 20/221 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 4761/55924 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (t. 2, b. l. 58–70). Iš 2014-12-17 pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad R. Š. pardavė N. J. 20/221 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 1987/27962 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (t. 2, b. l. 71–83). Iš 2015-04-16 pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad R. Š. pardavė J. ir G. L. 20/221 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 100/1271 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (t. 2, b. l. 84–95). Į bylą pateiktas 2014 m. vieno buto gyvenamojo namo ( - ), UAB „Vakarų regiono projektai“ statybos projektas (t. 2, b. l. 111–125). Taip pat Techninio projekto vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų brėžinys, kuriame lietaus nuotekų inžineriniai tinklai pažymėti kaip perspektyviniai (t. 2, b. l. 150).

12Dėl senaties taikymo

  1. CK 6.338 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Pagal CK 6.335 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką. Pagal LR statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015-11-01, t. y. galiojusi 2015-08-10 deklaracijos apie Gyvenamojo vieno buto namo statybos užbaigimą surašymo metu, taip pat ieškovų gyvenamojo vieno buto namo dalių įsigijimo metu) statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai; paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų; o jeigu nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų – 20 metų. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.698 straipsnyje.
  2. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo statinys pripažintas tinkamu naudoti 2015-08-10, t. y. surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą. Tad būtent nuo tada ir turi būti skaičiuojamas Gyvenamojo vieno buto namo garantinis terminas, per kurį gali būti pareiškiamos pretenzijos dėl šio daikto trūkumų. Tuo labiau, kad byloje nekyla ginčas, jog R. Š. yra Gyvenamojo vieno buto namo statytojas, o ne tik nekilnojamojo daikto dalies pardavėjas. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, daikto, pagaminto statybos procese, įgijėjas turi teisę remtis kokybės garantija, atitinkančia garantiją dėl daikto pagaminimo statybos procese, taip pat gali reikalauti taikyti ir visas rangovo atsakomybei kilti nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017). Todėl teismas nagrinėjamu atveju turi pagrindą taikyti Statybos įstatyme nustatytus garantijos terminus. Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2015-11-01) buvo numatyta, kad statinio garantinis terminas skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos. Taigi ieškovams garantinis terminas pareikšti pretenzijas dėl įsigyto Gyvenamojo vieno buto namo dalies trūkumų prasidėjo 2015-08-10. Tad dėl nekilnojamojo daikto trūkumų kreipdamiesi į teismą 2017-07-21 ieškovai nebuvo praleidę įstatyme nustatyto 5 metų statinio garantinio termino, jau nekalbant apie tai, kad paslėptų statinio elementų garantinis terminas yra 10 metų.
  3. Turėdamas omenyje, kad atsakovo R. Š. atstovė nurodė, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 2 metų terminas reikalavimams dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti, numatytas CK 6.338 straipsnio 2 dalyje, teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Visų pirma, minėta nuostata taikytina tuomet, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčo statiniui yra nustatytas garantinis terminas. Šis terminas nustatytas Statybos įstatyme, kadangi atsakovas R. Š. yra ne tik ginčo objekto pardavėjas, bet ir statytojas. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį netenkintinas.

13Dėl L. M. ir V. M. pripažinimo Gyvenamojo vieno buto namo statytojais

  1. Ieškovai prašo pripažinti L. M. ir V. M. ginčo objekto statytojais. Nurodo, kad Statybos įstatymo 2 str. 41 d. (redakcija, galiojusi iki 2015-11-01) numatyta, jog statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Kadangi atsakovai L. M. ir V. M. paskolos sutartimis perdavė R. Š. pinigines lėšas žemės sklypo įsigijimui ir Gyvenamojo namo statybai bei aktyviai dalyvo organizuojant ginčo objekto statybą, taip pat bendrai komerciniais tikslais verčiasi statybos veikla, jie turi būti pripažinti ginčo objekto statytojais.
  2. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 3 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2015-11-01) nurodyta, jog statytojo teisė įgyvendinama tik tada, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais LR įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.
  3. Šiuo konkrečiu ginčo objekto statybos metu L. M. ir V. M. žemės sklypas ( - ), nepriklausė. Tik vėliau, 2015-04-13 skolos padengimo sutartimi, jie įgijo dalį gyvenamojo namo ir dalį žemės sklypo, nes skolininkas R. Š. su jais atsiskaitė turtu, kadangi neturėjo galimybių paskolos grąžinti pinigais. Toks skolos grąžinimo būdas kreditoriams buvo priimtinas, o galimybė padengti skolą turtu numatyta LR CK 6.436 str. 1 d. Pagal skolos padengimo sutartį skolininkas perduoda savo turtą, kuris kreditoriui neįkeistas, kreditoriui nuosavybės teise kaip užmokestį už savo piniginę ar kitą turtinę skolą. Taigi žemės sklypą, kuriame buvo statomas statinys, nuosavybės teise valdė R. Š. (2014-01-09 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), jo vardu buvo išduotas ir statybą leidžiantis dokumentas (2014-05-08 statybos leidimas Nr. ( - )), jo užsakymu buvo paruoštas statybos projektas bei atliekamos statytojo funkcijos, taip pat jo vardu buvo atlikta ir 2015-08-10 deklaracija apie statybos užbaigimą. Taigi viso Gyvenamojo vieno buto namo statybos metu (žemės sklypas įsigytas 2014-01-09, o statinio statyba jame baigta 2015-08-10), žemės sklypo ir statinio savininkas buvo R. Š., statybos leidimas išduotas jo vardu. Tuo tarpu L. M. ir V. M. pagal skolos padengimo sutartį dalį žemės sklypo ir dalį statinio įgijo tik nuo 2015-04-13. Be to, pažymėtina, kad didžioji dalis ieškovų pagal pirkimo–pardavimo sutartis Gyvenamojo vieno buto namo ir žemės sklypo dalis įgijo gerokai anksčiau už L. M. ir V. M.. Be to, kas aptarta anksčiau, teismas sprendžia, kad ieškovų atstovo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai: L. M. 2017-12-13 prašymas, L. M. susirašinėjimas su J. L., Lesto prisijungimo sąlygos, Atsakomybės ribų aktas, Prašymas dėl naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos, Prašymas dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų prisijungimo techninių sąlygų ir pan., vertintini kaip negalintys paneigti Statybos įstatymo 3 straipsnyje nurodyto apibrėžimo, kokioms sąlygoms esant asmuo yra pripažįstamas statytoju.
  4. Turėtina omenyje, kad ir pats R. Š. nurodė, jog namo statytojas buvo jis vienas, o pinigus skolinosi ne tik iš L. M. ir V. M., bet didžiąją dalį pinigų statinio statyboms gavo iš Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“. Nors ieškovai savo reikalavimą argumentuoja, kad L. M. ir V. M. paskolindami pinigus tokiu būdu investavo savo lėšas į namo statybą, dėl to tapo statinio statytojais, tačiau teismas pažymi, kad ne kiekvienas investuotojas tampa statytoju, kadangi į statybą investuojamos lėšos priklauso statytojui, o šis daiktinės teisės normų prasme yra kuriamo daikto savininkas. Šios lėšos nuosavybės teise turi priklausyti tam asmeniui, kuris investuoja į statybą, o faktinio statytojo yra tik panaudojamos. Nagrinėjamu atveju 2014-01-06 paskolos sutartyje Nr. 1 yra aiškiai nurodyta, kad skolinamos lėšos yra perduodamos gavėjo R. Š. nuosavybėn, taigi po paskolos sutarties sudarymo paskolintos lėšos nuosavybės teise nei L. M., nei V. M. nebepriklausė, taigi ir investuotojais į statybą jie nelaikytini, o juo labiau nelaikytini statytojais, kadangi tokio ketinimo sudarydami poskolos sutartis neturėjo.
  5. Pažymėtina, kad tiek atskirų veiksmų statybos procese atlikimas, tiek pagalba statytojui negali būti pripažįstami kaip tolygūs paties statytojo veiklai. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas, bet ne atstovo (LR CK 2.133 str. 1 d.). Vykdant nekilnojamojo turto objektų statybą ir / arba pardavimą paprastai veikia įvairūs statybos dalyviai – projektuotojai, projekto valdytojai, techniniai prižiūrėtojai, statybos valdytojai, rangovai ir t. t., bet tai nereiškia, kad minėti statybos proceso dalyviai būtinai tampa ir statytojais ir / arba statinio savininkais. L. M. atlikti atitinkami veiksmai, kurie suteikiant įgaliojimus 2014 m. jai ir buvo pavesti tiek paties statytojo R. Š., tiek pačių ieškovų, jai jokių teisių ar pareigų nesukūrė, o tik jos įgaliotojams. Aplinkybė, kad L. M. padėjo pardavinėti nekilnojamojo turto dalis, manytina, buvo tik jos suinteresuotumo atgauti pinigus, kuriuos paskolino R. Š., išraiška. Tuo tarpu dėl ieškovų nurodytos aplinkybės, kad yra pagrindas laikyti L. M.,V. M. ir R. Š. jungtinės veiklos dalyviais, spręstina, jog tokio pagrindo nėra, kadangi CK 6.969 str. 4 dalyje numtyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Nagrinėjamu atveju tokios sutarties, sudarytos tarp atsakovų, teismui nepateikta, o ieškovų pateikta 2016-03-01 jungtinės veiklos sutartis, sudaryta tarp L. M. ir L. Š. dėl gyvenamojo namo ( - ), statybos su nagrinėjama byla ryšio neturi. Kita vertus, šią sutartį galima vertinti, jog L. M. nevengia išviešinti lėšų investavimo į namo statybą, kai statybą vykdo turėdama tikslą įgyti nuosavybės teises.
  6. Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovai galbūt bendrai verčiasi statybų verslu, kad yra susiję giminystės ar partnerystės ryšiais, neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako.
  7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad L. M. ir V. M. nėra ginčo objekto statytojai pagal Statybos įstatymo aktualios redakcijos reglamentavimą, todėl ieškinio reikalavimas dėl L. M. ir V. M. pripažinimo naujo statinio – vieno buto gyvenamojo namo, ( - ), pastatyto pagal projektuotojos UAB „Vakarų regiono projektai“ 2014 m. parengtą statybos projektą Nr. ( - ), statytojais, atmestinas. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl L. M. ir V. M. pripažinimo namo statytojais, atmestini ir kiti ieškinio reikalavimai jiems.

14Dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų

  1. Ieškovai savo reikalavimus grindžia Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. birželio 8 d. sprendimu (buvęs – Palangos miesto apylinkės teismas) civilinėje byloje Nr. e2-155-588/2017 pagal ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl 2 912,57 Eur nuostolių dėl savavališko gruntinio vandens nuotekų pasijungimo priteisimo, 194,42 Eur nuostolių už kiekvieną kalendorinę dieną priteisimo, įpareigojimo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti savavališko pasijungimo padarinius atjungiant savavališkai pajungtus gruntinio vandens nuotekų tinklus nuo ieškovės buitinių nuotekų tinklų, konstatavo, kad Gyvenamojo namo inžinerinių tinklų projektinė dalis neatitinka techninių sąlygų, t. y. R. Š. statybos metu pažeidė inžinerinių tinklų projektinius sprendinius, kadangi neatliko pareigos nutiesti gruntinio ir lietaus vandens nuotekų tinklus iki jau esamų miesto paviršinių nuotekų surinkimo tinklų. Nurodyta, kad atsakovas privalėjo suprojektuoti ir pakloti nuotekų tinklus iki ( - ) gatvės. Teismas nurodė, kad savavališkas Gyvenamojo namo paviršinio vandens nuotekų tinklų pajungimas buvo atliktas R. Š. interesais šiam siekiant ištaisyti objekto statybos pažeidimus ir sutaupyti pinigų. Teismas sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo R. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti savavališko pasijungimo padarinius atjungiant savavališkai pajungtus Gyvenamojo namo gruntinio ir lietaus vandens nuotekų tinklus nuo ieškovės UAB „Palangos vandenys“ buitinių nuotekų tinklų.
  2. Atsakovas R. Š. ir jo atstovė nurodo, kad prejudicinę galią turi tik tokiose bylose nustatyti faktai, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, o nurodyta byla buvo iškelta kitos ieškovės UAB „Palangos vandenys“.
  3. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas, kurių visetas turi būti nustatytas byloje: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-155-588/2017 visi ieškovai dalyvavo trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų procesiniu statusu, o pastarojoje nagrinėjamoje byloje buvusi ieškovė UAB „Palangos vandenys“ dalyvauja trečiojo asmens statusu. Taigi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. birželio 8 d. įsiteisėjusiu sprendimu (Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą) konstatuoti faktai, kad Gyvenamojo namo inžinerinių tinklų projektinė dalis neatitinka techninių sąlygų, t. y. R. Š. statybos metu pažeidė inžinerinių tinklų projektinius sprendinius, kadangi neatliko pareigos nutiesti gruntinio ir lietaus vandens nuotekų tinklus iki jau esamų miesto paviršinių nuotekų surinkimo tinklų, šioje byloje laikytini prejudiciniais.
  4. Be to, kasacinio teismo išaiškinta, jog teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, teismų praktika, dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius. Todėl atsakovo R. Š. argumentai, kuriais ginčijami įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

15Dėl nagrinėjamos bylos dalyko

  1. Atsakovas R. Š. dalimis žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą pardavė: 2016-04-15 pirkimo– pardavimo sutartimi Nr. 1268 B. P., 2015-10-02 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3001 K. ir J. S., 2015-04-16 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1077 G. ir J. L., 2015-06-30 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1802 V.V. ir R. J., 2015-02-26 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 515 L. O. N., 2014-12-17 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4259 N. J., 2014-10-29 pirkimo– pardavimo sutartimi Nr. 3865 V. ir A. D., 2014-10-03 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3591 J. ir A. J., 2014-09-23 pirkimo–pardavimo sutartimis Nr. 3461 ir 3463 D. B. ir N. B.. L. M. ir V. M. 25/442 dalis žemės sklypo ir 102149/1073700 dalis Gyvenamojo namo pagal 2016-06-28 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2343 pardavė R. B. F. L. M. dalį Gyvenamojo namo pagal 2016-01-15 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 149 pardavė L. J., kuri šią dalį 2016-04-15 Dovanojimo sutartimi Nr. 1303 padovanojo E. K., 2015-06-30 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1802 pardavė dalį žemės sklypo ir Gyvenamojo namo V. V. ir R. J..
  2. Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriaus antrasis skirsnis reglamentuoja bendrąsias pardavėjo teises ir pareigas. Remiantis CK 6.317 str. 1 d., pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). Iš R. Š. ir A. J. 2014-10-03 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties (taip pat ir kitų su ieškovais sudarytų sutarčių) turinio akivaizdu, jog šios sutarties 6.1.4. punkte numatyta, kad pardavėjas – R. Š., garantuoja, jog sutarčių sudarymo momentu nėra paslėptų Gyvenamojo namo trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jų visai pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po namo perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Minėtos sutarties 6.1.7. p. numato, kad jeigu perduotas namas (jo dalis) neatitiks įstatyme nustatytų būklės ar kokybės reikalavimų ir / arba pardavėjo šioje sutartyje išdėstytų patvirtinimų ir garantijų, tai pardavėjai, pirkėjo reikalavimu, privalės atlikti veiksmus, nurodytus šios sutarties 6.2.2 p., – paaiškėjus, kad daiktas neatitinka įstatymų nustatytų kokybės ir būklės reikalavimų ir / arba pardavėjo šioje sutartyje išdėstytų patvirtinimų ar garantijų, arba paaiškėjus, kad pardavėjas nuslėpė jam žinomus daikto kokybės ar būklės trūkumus, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per pirkėjo nustatytą protingą terminą pašalintų nurodytus trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti, arba kad pardavėjas grąžintų pirkėjui sumokėtą daikto kainą, atsisakyti šios sutarties bei pareikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjui visus dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius (kai netinkamos kokybės ar būklės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas), o pardavėjas privalo įvykdyti bet kurį anksčiau nurodytą pirkėjo reikalavimą. R. Š. sudarytos Sutarties 6.1.9 p. taip pat numatė, kad pardavėjas įsipareigoja iki 2015-09-01 savo lėšomis pripažinti pastatą tinkamu naudoti (t. y. atlikti visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad būtų užbaigta daikto statyba bei būtų patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka deklaracija apie statybos užbaigimą).
  3. CK 6.399 str. nustatyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Remiantis CK 6.334 str., jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti (šiuo atveju išskyrus CK 6.399 str. nustatytą išimtį): 1) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 3) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (1 d.). Pažymėtina, kad ieškovai savo ieškinyje būtent ir remiasi minėta nuostata (CK 6.334 str. 1 d. 2 p.), t. y. prašo įpareigoti atsakovą neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjų išlaidas jiems ištaisyti (45 553,72 Eur).
  4. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako pagal nurodyto straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 str. 2 d.). CK 6.327 str. 3 d. nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
  5. Šiuo atveju išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-155-588/2017 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. birželio 8 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, tai patvirtina ir byloje esantys dokumentai, ir nagrinėjamoje byloje prejudiciniais faktais laikytina, kad gyvenamajame name, adresu ( - ), nėra suprojektuota ir paklota paviršinio vandens nuotekynė, Gyvenamasis namas nėra prijungtas prie miesto lietaus nuotekų tinklų, kaip tai numatyta 2014-02-18 Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotose techninėse sąlygose Nr. ( - ), Techniniame projekte.
  6. 2014-02-18 Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotose Techninėse sąlygose Nr. ( - ) numatyta, kad užsakovas (R. Š.) privalo kooperuojantis su kitais ( - ) gatvės sklypų savininkais iki ( - ) gatvės paviršinių nuotekų kolektoriaus šulinio Nr. 72 suprojektuoti ir pakloti ( - ) gatvėje 300 mm diametro paviršinio vandens nuotekynę. Surinktą nuo statinių ir teritorijos lietaus ir drenažinį vandenį nuleisti į ( - ) gatvės paviršinių nuotekų tinklus. Atsakovas R. Š. neįvykdė išduotų techninių sąlygų reikalavimų, vietoj to, taupydamas lėšas, lietaus ir drenažinio vandens sistemą neteisėtai prijungė prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo UAB „Palangos vandenys“ nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tai yra užfiksuota 2016-08-30 UAB „Palangos vandenys“ vandens apskaitos prietaiso ir (arba) nuotekų / vandentiekio pasijungimo apžiūros akte Nr. 183 ir konstatuota Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. birželio 8 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tuo pagrindu teismas įpareigojo atsakovą R. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti savavališko pasijungimo padarinius atjungiant savavališkai pajungtus gruntinio vandens nuotekų tinklus nuo ieškovės buitinių nuotekų tinklų. Duomenų, kad minėtas teismo spendimas yra įvykdytas, į bylą nepateikta.
  7. Turint omenyje aptartas aplinkybes, spręstina, kad ieškovų įgytas Gyvenamasis namas (jo dalys) iš esmės neatitinka jam keliamų bendrųjų kokybės reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.). Ieškovai, pasirašydami patalpų pirkimo–pardavimo sutartis, tiek pirkdami 100 proc. baigtumo namo dalis, tiek pirkdami 56 proc. baigtumo dalis (šiuo atveju pardavėjas pirkimo–pardavimo sutarčių 6.1.9 p. įsipareigojo, kad savo lėšomis pripažins pastatą tinkamu naudoti, t. y. atliks visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad būtų užbaigta daikto statyba), neturėjo ketinimo už sutartyje nurodytą kainą įsigyti dalis Gyvenamojo namo, kuriame nėra suprojektuota ir paklota paviršinio vandens nuotekynė, gyvenamasis namas nėra prijungtas prie miesto lietaus nuotekų tinklų, kaip tai buvo numatyta 2014-02-18 Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotose techninėse sąlygose Nr. ( - ). Statinio pardavėjas, žinodamas, kad inžineriniai tinklai nėra ir nebus įrengti (kadangi pats atsiliepime nurodo, jog neįrengė ir nežadėjo šių tinklų įrengti) pardavė gyvenamojo namo dalis ieškovams neatskleisdamas turimos informacijos apie statinio būklę, t. y. neinformuodamas, kad gyvenamojo namo inžinerinių tinklų projektinė dalis neatitinka techninių sąlygų.
  8. Siekdamas įrodyti objekto ( - ), statybos teisėtumą, R. Š. remiasi 2014-09-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ( - ). Tačiau teismas svarbia aplinkybe laiko tai, jog tikrinant statinio statybos nukrypimus nuo esminių statinio projekto sprendinių, atsakovas dar neprivalėjo būti suprojektavęs ir nutiesęs objekto, esančio ( - ), paviršinio vandens nuotekynę, kadangi ji buvo įvardyta kaip perspektyviniai nuotekų tinklai, o ne kaip esminis statinio sprendinys, kas reikštų, kad jie privalo būti įrengti kažkada ateityje. Tuo tarpu inžinerinių tinklų įvardijimas kaip perspektyvinių nevertintinas kaip reiškiantis, jog jie apskritai neprivalo būti įrengti, kadangi pačiose 2014-02-18 Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotose techninėse sąlygose Nr. ( - ) imperatyviai įvardyta, kad užsakovas privalo kooperuojantis su kitais ( - ) gatvės sklypų savininkais iki ( - ) gatvės paviršinių nuotekų kolektoriaus šulinio Nr. 72 suprojektuoti ir pakloti ( - ) gatvėje 300 mm diametro paviršinio vandens nuotekynę, o surinktą nuo statinių ir teritorijos lietaus ir drenažinį vandenį nuleisti į ( - ) gatvės paviršinių nuotekų tinklus.
  9. Tuo atveju, kai šalys yra verslininkai ir jie sudaro sutartis, aplinkybę, kad buvo pateikta visa sutarčiai sudaryti reikalinga informacija, privalo įrodyti ta šalis, kuri turėjo šią informacijos pateikimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2012). Jei po sandorio sudarymo pirkėjas ginčija reikšmingos sandoriui informacijos atskleidimo tinkamumą, pardavėjas privalo įrodyti, kad ji buvo atskleista tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013). Taigi darytina išvada, jog pareiga atskleisti informaciją apie perleidžiamo turto kokybę ir būklę tenka pardavėjui, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas konkrečiai to teiraujasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013).
  10. Atsakovas R. Š. ginčija ieškovų reikalavimus nurodydamas, kad dalis ieškovų Gyvenamojo namo dalis įsigijo tuomet, kai jo baigtumas tebuvo 56 proc., todėl perleistos dalies savininkas įgyja statytojo teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus, kartu įgyja pareigą pats įrengti inžinerinius tinklus. Su tokiu atsakovo R. Š. argumentu teismas negali sutikti, kadangi pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.9 p. pagrindu pardavėjas įsipareigojo, jog savo lėšomis pripažins pastatą tinkamu naudoti, t. y. atliks visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad daikto statyba būtų užbaigta. Pažymėtina, kad inžineriniai tinklai yra vieni esminių gyvenamojo namo dalių, be kurių namas negali būti tinkamas naudoti, o pirkėjai, žinoję, kad patys turės įsirengti inžinerius tinklus, nebūtų sutikę pirkti ginčo objekto, kaip teismo posėdžio metu ir patvirtino ieškovas K. S.. Taip pat turėtina omenyje, kad Statybos įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2015-11-01) nurodyta, kai perleidžiama statinio projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, suprojektuoto nebaigto statinio dalis, šią dalį įsigijęs asmuo turi teisę užbaigti statinio projekte numatytus statybos darbus ir negavęs statybą leidžiančio dokumento savo vardu, jeigu yra galiojantis šio statinio statybą leidžiantis dokumentas statinio dalį perleidusio statytojo (užsakovo) vardu ir su juo Civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaryta rašytinė sutartis dėl turtinių teisių pasidalijimo užbaigus statinio statybą. Tačiau susitarimas tarp bendraturčių dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir dalių perskaičiavimo buvo pasirašytas tik 2015-09-25. Darytina išvada, kad atsakovo R. Š. ir jo atstovės teiginiai, jog nebaigto statyti statinio dalių savininkai įgyja pareigą tęsti viso statinio projekte namatytus statybos darbus, yra nepagrįsti. Savaninkai įgyja tik dalį nebaigto statinio, ir tik toje įgytoje statinio dalyje jie gali tęsti darbus, tačiau ne viso statinio įrengimo darbus ir juo labiau ne statinio inžinerinių tinklų įrengimo darbus.
  11. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).
  12. Nagrinėjamu atveju manytina, kad atsakovas R. Š. neįrodė, jog pirkėjams tinkamai atskleidė sandoriui reikšmingą informaciją apie tai, kad nėra suprojektuota ir paklota paviršinio vandens nuotekynė, kad Gyvenamasis namas nėra prijungtas prie miesto lietaus nuotekų tinklų, kaip tai numatyta 2014-02-18 Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotose techninėse sąlygose Nr. ( - ), Techniniame projekte. Ieškovai Gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalių pirkimo metu apie vėliau paaiškėjusius statinio trūkumus nežinojo ir negalėjo žinoti, šie trūkumai nebuvo akivaizdūs, nes paviršinio vandens nuotekyno sistema driekiasi po žeme, ieškovai neturėjo specialiųjų žinių paslėptiems trūkumams nustatyti, o pirkimo metu R. Š. garantuojant tinkamą parduodamų daiktų kokybę ir akivaizdžiai aptariamų trūkumų nesimatant, nes nuotekų funkcija veikė, joms nutekant į kanalizacijos šulinį, ieškovai neturėjo pagrindo įtarti esant vienokius ar kitokius konkrečius statinio trūkumus. Ieškovai užtikrino, kad žinodami apie nurodytus trūkumus, nebūtų nurodyto turto pirkę. Tuo tarpu apie šias aplinkybes sužinojo tik po kurio laiko, UAB „Palangos vandenys“ atlikus patikrinimą ir nustačius pažeidimą, todėl šie R. Š. veiksmai, t. y. nurodytos informacijos apie daiktą neatskleidimas, laikytini kaip pardavėjo pareigos užtikrinti daikto kokybę ir aptarti daikto trūkumus pažeidimas.
  13. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju ieškinio reikalavimai atsakovui R. Š. yra kildinami civilinės atsakomybės pagrindais dėl žalos padarymo. CK 6.245 straipsnyje numatyta, kad, pagal civilinės atsakomybės taisykles, viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių ar netesybų sumokėjimo tik esant įrodytai sutartinei ar deliktinei civilinei atsakomybei, kurios taikymui bet kokiu atveju būtina įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), kaltę (CK 6.248 str.), žalą (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.). CK 6.246 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus neteisėtus veiksmus – neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos, arba, atvirkščiai, atlikus veiksmus, kurie yra draudžiami įstatymu arba sutartimi.
  14. Pardavėjo sutartinių prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo nulemtas pirkėjo intereso (šiuo atveju – ieškovų pagrįsto tikėjimosi, kad jiems buvo perleista teisė įsigyti nuosavybėn kokybės reikalavimus atitinkantį daiktą) pažeidimas yra pirkėjo patirta žala, o būtinybė šalinti kokybės reikalavimų neatitinkančio daikto trūkumus (arba pirkėjo jiems ištaisyti turėtos išlaidos) – nuostoliai, kurie pardavėjo pirkėjui turi būti atlyginami (CK 6.249 str. 1 d., CK 6.334 str. 1 d. 3 p.). Atsakovas R. Š., kaip pardavėjas, netinkamai vykdė savo sutartines prievoles (perleisti ieškovams teisę įsigyti nuosavybėn daiktą, kurio kokybė atitinka sutarties sąlygas ir (ar) įprastus jam keliamus reikalavimus) ir padarė pirkimo–pardavimo sutarčių pažeidimų (neteisėti veiksmai – neatskleidė informacijos apie daikto trūkumus), lėmusių (priežastinis ryšys) ieškovams būtinybės pašalinti įsigyto statinio kokybės trūkumus (nuostoliai) atsiradimą. Kaltė nagrinėjamu atveju nenustatinėtina, nes atsakovas yra verslininkas ir atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Todėl šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovui R. Š. sutartinei atsakomybei taikyti.
  15. Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs teismo posėdžio metu šalių parodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovų reikalavimas dėl atsakovo R. Š. įpareigojimo neatlygintinai per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: I) suprojektuoti ir įrengti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ( - ), paviršinių (lietaus) nuotekų nuotakyną pagal 2014-02-18 Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotas Technines sąlygas Nr. ( - )– iki ( - ) gatvėje esančio nuotekų kolektoriaus šulinio Nr. 72, ir įgyvendinti statybos projekto Nr. ( - ) sprendinius dėl savaiminio nutekėjimo drenažo žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), įrengimo; II) atlikti statybos užbaigimo procedūras pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ reikalavimus; III) perjungti / prijungti Gyvenamojo namo paviršinio (lietaus) nuotekų nuotakyną į įrengtą paviršinio (lietaus) nuotekų nuotakyną ir perjungimo darbus priduoti UAB ,,Palangos vandenys“ tenkintinas kaip visiškai įrodytas ir pagrįstas.

16Dėl alternatyvaus reikalavimo

  1. Atsakovams neįvykdžius 2 punkte nurodytų reikalavimų per teismo nustatytą terminą, ieškovai prašo nustatyti ieškovų teisę atlikti reikalaujamus 2 punktu veiksmus ir išieškoti solidariai iš atsakovų R. Š., L. M. ir V. M. išlaidas, reikalingas rangos darbų įvykdymui – 45 553,72 Eur.
  2. Pažymėtina, kad ieškovų reikalavimas dėl L. M. ir V. M. pripažinimo namo statytojais atmestinas, todėl ir šis jų reikalavimas atmestinas.
  3. Pagal CPK 273 str. 1 d. priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Ieškovai savo prašomų priteisti išlaidų dydį grindžia 2017-05-12 UAB „Edrija“ komerciniu pasiūlymu dėl lietaus linijos tinklų darbų sąmatos apskaičiavimo pagal ieškovų užklausimą. P. L. sąmata Nr. S001, kurios objektas ( - ), lietaus nuotekos, ir kurios suma 32 56,01 Eur bei Lokalinė sąmata Nr. S001, kurios objektas – drenažas, drenažo linijos įrengimas apie namą ( - ), ir kurios suma 6 682,71 Eur. Likusios išlaidos dėl 2 440 Eur nuotekų projektavimo darbams, 75 Eur valstybinei rinkliavai statybos leidimui gauti bei 4 000 Eur už techninės priežiūros paslaugoms nedetalizuotos, jas pagrindžiančių įrodymų nepateikta.
  4. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad lietaus nuotekų tinklų įrengimui reikia atlikti darbų už 39 038,72 Eur, atsakovas tokiam išlaidų apskaičiavimui prieštaravimų, įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, nepateikė (CPK 178 str.), todėl teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, daro išvadą, kad nurodytos išlaidos lietaus nuotekų tinklų įrengimui yra realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, ir mano, kad ieškovai įrodė, jog lietaus nuotekų tinklų įrengimui reikia būtent 39 038,72 Eur sumos. Be to, teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo kaip nors apriboti ieškovams teisę į kokybišką darbų atlikimą, ieškovai yra laisvi organizuoti lietaus nuotekų įrengimo darbus jiems priimtinu būdu, jei atsakovas neįvykdys teismo nurodytų reikalavimų per nustatytą terminą. Taigi ieškovų reikalavimas tenkintinas iš dalies – atsakovui R. Š. neįvykdžius 2 punkte nurodytų reikalavimų per teismo nustatytą terminą, nustatyti ieškovų teisę atlikti reikalaujamus 2 punktu veiksmus ir išieškoti iš atsakovo R. Š. išlaidas, reikalingas rangos darbų įvykdymui – 39 038,72 Eur.

17Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017-07-24 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui. Kadangi L. M. ir V. M. ieškinio reikalavimai atmestini, todėl jų turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.). Atsakovui R. Š. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
  2. Atsakovai L. M. ir V. M. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
  3. Spręsdamas ieškovų reikalavimus atsakovui R. Š. ir tenkindamas ieškinį iš dalies bei taikydamas CPK 93 straipsnį teismas turi vadovautis jo 2 dalimi ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Skirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas akcentuotina, jog ieškinio reikalavimas tenkintas 85,7 proc. Ieškovai pateikė prašymą priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti: už ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimą, kitų procesinių dokumentų byloje parengimą, bylos dokumentų analizę, teisinį įvertinimą, teisines konsultacijas ir atstovavimą teisme bei 1 058,55 Eur žyminio mokesčio. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais. Teismas atsižvelgia į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pareikšto ieškinio ir kitų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo bei laiko sąnaudas ir daro išvadą, kad ieškovų prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, todėl iš atsakovo R. Š. ieškovams priteistina 2 621,18 Eur (85,7 proc.) bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 714 Eur atstovavimo išlaidų ir 907,18 Eur žyminio mokesčio.
  4. Atsakovas R. Š. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259?270 straipsniais, teismas

Nutarė

20ieškinį tenkinti iš dalies.

21Ieškinio reikalavimo dėl L. M. ir V. M. pripažinimo naujo statinio – vieno buto gyvenamojo namo, ( - ), pastatyto pagal projektuotojo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų regiono projektai“ 2014 m. parengtą statybos projektą Nr. ( - ), statytojais netenkinti.

22Įpareigoti atsakovą R. Š. neatlygintinai per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: I) suprojektuoti ir įrengti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ( - ), paviršinių (lietaus) nuotekų nuotakyną pagal 2014-02-18 Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotas Technines sąlygas Nr. ( - ) – iki ( - ) gatvėje esančio nuotekų kolektoriaus šulinio Nr. 72, ir įgyvendinti statybos projekto Nr. ( - ) sprendinius dėl savaiminio nutekėjimo drenažo žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), įrengimo; II) atlikti statybos užbaigimo procedūras pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ reikalavimus; III) perjungti / prijungti Gyvenamojo namo paviršinių (lietaus) nuotekų nuotakyną į įrengtą paviršinių (lietaus) nuotekų nuotakyną ir perjungimo darbus perduoti vertinti uždarajai akcinei bendrovei ,,Palangos vandenys“.

23Atsakovui R. Š. neįvykdžius rezoliucinėje dalyje nustatytų reikalavimų per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovams N. J. (a. k. ( - ) adresas ( - ), B. P. (a. k. ( - ) adresas ( - ), E. K. (a. k. ( - ) adresas ( - ), G. L. (a. k. ( - ) adresas ( - ), J. L. (a. k. ( - ) adresas ( - ), K. S. (a. k. ( - ) adresas ( - ), J. S. (a. k. ( - ) adresas ( - ), A. J. (a. k. ( - ) adresas ( - ), J. J. (a. k. ( - ) adresas ( - ), V. D. (a. k. ( - ) adresas ( - ), A. D. (a. k. ( - ) adresas ( - ), D. B. (a. k. ( - ) adresas ( - ), N. B. (a. k. ( - ) adresas ( - ), 39 038,72 Eur sumą reikalaujamų rangos darbų įvykdymui.

24Priteisti ieškovams N. J. (a. k. ( - ) adresas ( - ), B. P. (a. k. ( - ) adresas ( - ), E. K. (a. k. ( - ) adresas ( - ), G. L. (a. k. ( - ) adresas ( - ), J. L. (a. k. ( - ) adresas ( - ), K. S. (a. k. ( - ) adresas ( - ), J. S. (a. k. ( - ) adresas ( - ), A. J. (a. k. ( - ) adresas ( - ), J. J. (a. k. ( - ) adresas ( - ), V. D. (a. k. ( - ) adresas ( - ), A. D. (a. k. ( - ) adresas ( - ), D. B. (a. k. ( - ) adresas ( - ), N. B. (a. k. ( - ) adresas ( - ), iš atsakovo R. Š. (a. k. ( - ) adresas ( - ), 2 621,18 Eur (85,7 proc.) bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 714 Eur atstovavimo išlaidų ir 907,18 Eur žyminio mokesčio.

25Kitos ieškinio dalies (dėl 45 553,72 Eur sumos priteisimo) netenkinti.

26Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-24 nutartimi atsakovams L. M. ir V. M. taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

27Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-24 nutartimi atsakovui R. Š. taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda... 2. dalyvaujant ieškovams G. L., J. L., K. S. ir N. B.,... 3. ieškovų atstovui advokatui R. G.,... 4. atsakovui R. Š., jo atstovei advokatei S. Š.,... 5. atsakovų L. M. ir V. M. atstovei advokatei V. Š.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. I. Ginčo esmė... 8.
  1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:... 9. Teismas... 10. k o n s t a t a u o j a :... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies
    1. Vertinant byloje... 12. Dėl senaties taikymo
      1. CK 6.338 straipsnio 1... 13. Dėl L. M. ir V. M. pripažinimo Gyvenamojo vieno buto namo statytojais 14. Dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų
          15. Dėl nagrinėjamos bylos dalyko
          1. Atsakovas R. Š.... 16. Dėl alternatyvaus reikalavimo
            1. Atsakovams... 17. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
              1. Klaipėdos... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
                1. Šaliai,... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259?270... 20. ieškinį tenkinti iš dalies.... 21. Ieškinio reikalavimo dėl L. M. ir V. M. pripažinimo naujo statinio – vieno... 22. Įpareigoti atsakovą R. Š. neatlygintinai per 3 (tris) mėnesius nuo teismo... 23. Atsakovui R. Š. neįvykdžius rezoliucinėje dalyje nustatytų reikalavimų... 24. Priteisti ieškovams N. J. (a. k. ( - ) adresas ( - ), B. P. (a. k. ( - )... 25. Kitos ieškinio dalies (dėl 45 553,72 Eur sumos priteisimo) netenkinti.... 26. Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-24 nutartimi atsakovams L. M. ir V. M.... 27. Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-24 nutartimi atsakovui R. Š. taikytas... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...