Byla 1A-114-491/2017
Dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant : prokurorei Marinai Jelizarovai, nuteistiesiems D. P. (D. P.), V. Z. (V. Z.) ir J. D. (J. D.), gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, Kąstyčiui Paspirgėliui, Eugenijui Baršiui ir Ričardui Makštelei, vertėjai Nijolei Vanagienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. P. (D. P.), V. Z. (V. Z.), K. S. (K. S.) ir J. D. (J. D.) apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo

3D. P. (D. P.) nuteistas :

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 3 metams;

5- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtą prieš V. M.) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

6- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

7- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtą prieš A. M.) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

8- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinus jam paskirtas bausmes jas apimant ir iš dalies sudedant, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

10V. Z. (V. Z.) nuteistas :

11- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

12- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 3 metams;

13- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės jam subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

15K. S. (K. S.) nuteistas :

16- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

17- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

18- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų.

19Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinus jam skirtas bausmes jas apimant ir iš dalies sudedant, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

20J. D. (J. D.) nuteistas :

21- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

22- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

23Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės jam subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

24D. P., V. Z., K. S. ir J. D. solidariai priteista nukentėjusiajam A. M. 95 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25D. P. ir K. S. solidariai priteista civiliniam ieškovui UAB „( - )“ 130,95 Eur turtinei žalai atlyginti.

26Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

27

  1. D. P. nuteistas už tai, kad sutrikdė viešąją tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent : jis 2016 m. liepos 23 d. apie 21 val., viešoje vietoje – gatvėje prie daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), įžūliu elgesiu demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų panaudojo prieš V. M. fizinį smurtą, t. y. tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus jam į veidą, dėl ko pastarasis pargriuvo ant šaligatvio ir atsitrenkė galva į grindinį, tuo padarydamas V. M. apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, apatiniame žandikaulyje dviejų priekinių dantų lūžį, muštinę žaizdą pakaušio srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kartu su V. M. buvusiam A. D. bandant nutraukti šiuos neteisėtus veiksmus, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius pastarajam į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą.
  2. D. P., V. Z., K. S. ir J. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent : 2016 m. rugpjūčio 19 d. apie 23 val., miškelyje ( - ) pastate esančio restorano „( - )“, užpuolė A. M., bendrai panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. suduodami jam ne mažiau 20 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarė jam poodinę kraujosruvą veide, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė jo turto už 305 Eur : iš kelnių kišenės 45 Eur grynųjų pinigų, iš marškinėlių kišenės 50 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Blackberry“, IMEI kodas ( - ), 10 Eur vertės mobilaus ryšio telefono dėklą, nuo rankos nuėmė 200 Eur vertės rankinį vyrišką laikrodį „Orient“;
  3. D. P., V. Z., K. S. ir J. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, sutrikdė viešąją tvarką, o būtent : 2016 m. rugpjūčio 19 d. apie 23 val., viešoje vietoje – prie ( - ), įžūliu elgesiu demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, A. M. ir atsitiktiniams praeiviams I. C. ir J. Š. davus jiems pastabą dėl prieš tai įvykdyto A. M. plėšimo, suvokdami, kad gali būti dėl to sulaikyti, iš chuliganiškų paskatų panaudojo prieš A. M. fizinį smurtą, t. y. sudavė jam tiksliai nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko pastarasis pargriuvo, taip sukeldami jam fizinį skausmą;
  4. V. Z. nuteistas ir už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. apie 23.15 val., toje pačioje vietoje – prie ( - ), nukentėjusiajam I. C. bandant nutraukti jų nusikalstamus veiksmus, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, sudavė kumščiu I. C. į veidą, sulaužydamas jam nosį, t. y. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
  5. D. P. ir K. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent : 2016 m. rugpjūčio 20 d. apie 21.40 val. D. P. užėjo į uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ parduotuvę „( - )“, esančią ( - ), paėmė iš lentynos tris 1 litro talpos butelius viskio „Jack Daniels“ bendros 80,97 Eur vertės, ir du 0,7 litro talpos butelius viskio „Jack Daniels“ bendros 49,98 Eur vertės, įdėjo juos į prekių krepšelį, prie įėjimo į parduotuvę vartelių perdavė šias prekes K. S., kuris išėjo iš parduotuvės už jas nesumokėjęs, taip jie padarė uždarajai akcinei bendrovei „( - )“ 130,95 Eur turtinę žalą.
  6. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo : pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį panaikinti ir jį dėl šios veikos išteisinti; pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtą prieš V. M.) panaikinti ir dėl šios veikos jį išteisinti; už kitas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis kaltę pripažino visiškai, paskirtas bausmes mažinti pritaikius BK 641 straipsnį; nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam A. M. pakeisti ir nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti.
    1. Nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir tvirtina, jog minėtos nusikalstamos veikos padaryme jis nedalyvavo. Nurodo, kad jis dalyvavo tik muštynėse, todėl kaltę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtą prieš A. M.) jis pripažino, o atsakomybės už plėšimą neturėjo prisiimti, nes šią veiką padarė kiti asmenys. Pažymi, kad liudytojas I. C. dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, tačiau to pagal įstatymą neturėjo būti. Todėl minėtas liudytojas davė parodymus, kurie nesutampa su liudytojo J. Š. parodymais, nors nusikaltimo vietoje jie buvo kartu. Kaltinamojo K. S. parodymai patvirtina, kad jis (D. P.) A. M. turto plėšime nedalyvavo.
    2. Taip pat nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtą prieš V. M.) ir tvirtina, jog šiame epizode buvo nuteistas du kartus. Nurodo, kad tyrimo pradžioje įtarimas jam buvo pareikštas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl šios veikos savo kaltę jis pripažino visiškai. Vėliau, tyrimo eigoje ši veika buvo perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtą prieš V. M.). Nuteistasis teigia, kad tokia nusikalstamų veikų sutaptis pagal baudžiamąją teisę negalima.
    3. Akcentuoja, kad nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo įvykdytos atskirai ir buvo nagrinėjamos vienoje baudžiamojoje byloje. Tačiau už nusikalstamas veikas, dėl kurių kaltę jis pripažino visiškai, paskirtoms bausmėms teismas nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio ir jam skirtų bausmių nepagrįstai nesumažino vienu trečdaliu.
    4. Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo A. M. neturtinę žalą, motyvų dėl to skunde jis nenurodo.
  7. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Z. prašo : sušvelninti skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę; taikyti BK 641 straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme ir tvirtina, kad ji yra per griežta. Nurodo, jog aplinkybes, susijusias su jo baudžiamąja atsakomybe, teisiamojo posėdžio metu išdėstė jo gynėjas, su gynėjo argumentais jis sutinka, tačiau apylinkės teismas į tai neatsižvelgė. Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai nesutampa. Ir nors šie neatitikimai nėra esminiai, tačiau nuteistojo vertinimu, tai gali pakeisti bendrą įvykių vaizdą. Be to, nurodo, kad net prokurorė prašė skirti daug švelnesnes bausmes. Atkreipia dėmesį, kad kai kuriuose jam inkriminuotuose epizoduose kaltę pripažino visiškai, todėl tvirtina, jog apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio, nors to prašė ir prokurorė.
  8. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo: sušvelninti skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę; taikyti BK 641 straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme ir tvirtina, kad ji yra per griežta. Nurodo, jog savo kaltę pripažino visiškai, augina nepilnametį vaiką ir padeda vaiko motinai. Prieš tai buvo teistas 7 kartus, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, išvyko į užsienį, kur pragyveno beveik 7 metus. Į Lietuvą grįžo aplankyti savo artimųjų ir vaiko. Tačiau dėl savo lengvabūdiško elgesio, susitikęs su draugais, padarė nusikalstamas veikas. Taip pat skunde nuteistasis dar kartą pabrėžia, kad kaltę pripažino, todėl teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio.
  9. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. D. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį visiškai išteisinti iš pareikšto kaltinimo. Nuteistasis skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, jog teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nurodo, jog nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, jis nepadarė.
  10. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
  11. Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.
  12. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė visi nuteistieji, tačiau visi jie ginčija skirtingas nuosprendžio dalis : nuteistasis D. P. nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos sutrikdymą panaudojus fizinį smurtą prieš V. M.); dėl nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį teismo nuosprendį ginčija nuteistieji D. P., V. Z. ir J. D.; nuteistasis J. D. taip pat nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos sutrikdymą panaudojus fizinį smurtą prieš A. M.); su nukentėjusiajam A. M. priteistu neturtinės žalos atlyginimu nesutinka nuteistasis D. P.. Be to, nuteistieji D. P., V. Z. ir K. S. apeliaciniuose skunduose taip pat pateikia argumentus, kurie susiję su jiems paskirtomis bausmėmis. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų apeliacinių skundų esmės.

28Dėl D. P. veikų epizode

29dėl viešosios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtą prieš V. M.

30

  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. P. 2016 m. liepos 23 d. apie 21 val., viešoje vietoje – gatvėje, prie daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), įžūliu elgesiu demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų panaudojo prieš V. M. fizinį smurtą, t. y. tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus jam į veidą, dėl ko pastarasis pargriuvo ant šaligatvio ir atsitrenkė galva į grindinį, tuo padarydamas V. M. sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kartu su V. M. buvusiam A. D., bandžiusiam nutraukti neteisėtus nuteistojo veiksmus, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą. Įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, apylinkės teismas konstatavo, jog D. P. šiais savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir jo veiką kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį kaip dviejų nusikaltimų idealiąją sutaptį.
  2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. P. pripažįsta sudavęs keletą smūgių, dėl kurių V. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir A. D. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tačiau skunde jis tvirtina, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nusikaltimų sutaptis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį nėra galima, nes tokiu būdu jis nuteisiamas du kartus už tą pačią veiką. Ir, kaip galima suprasti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio ir jo baigiamosios kalbos apeliacinės instancijos teisme, jis prašo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl kurios jis savo kaltę pripažįsta pilnai. Teisėjų kolegija šių apelianto argumentų nelaiko pagrįstais, kadangi jie prieštarauja tiek byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, tiek BK taikymo taisyklėms, suformuluotoms panašiose baudžiamosiose bylose. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis D. P. padarė šias veikas ir dėl jų jis nuteistas visiškai pagrįstai.
  3. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, nusikaltimų sutaptis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį yra galima ir, esant konkrečioms veikų padarymo aplinkybėms, asmens veiksmų kvalifikavimas pagal minimus straipsnius yra pagrįstas bei teisingas. Pažymėtina, kad čia minima nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, savo požymiais atitinkančių veikas, numatytas keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nusikaltimų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Idealioji sutaptis yra tada, kai esant vieningam tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis.
  4. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymius sveikatos sutrikdymus, turto sunaikinimus apima BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius. O tuo atveju, jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013).
  5. Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. P. iš pradžių panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. M., po to prieš A. D., kai jis bandė pakelti ant žemės dėl patirtų sužalojimų gulintį V. M.. Tai patvirtina vienas kitą papildantys paties nuteistojo D. P., liudytojų A. D. ir V. Č. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų duomenys, kiti bylos įrodymai. Nagrinėjamu atveju daugiau nei akivaizdu, kad nuteistasis D. P. smurtinius veiksmus prieš V. M. ir A. D. panaudojo viešoje vietoje (prie daugiabučio gyvenamojo namo), kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent : gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teisėjų kolegija pažymi, jog viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą prieš V. M. ir A. D., nuteistasis D. P. suprato, jog savo įžūliais veiksmais sutrikdys viešąją tvarką, kad tuo metu aplinkiniai asmenys pasijus nesaugiai, šokiruoti dėl fizinio smurto panaudojimo prieš kitus asmenis. Tačiau, to nepaisydamas, D. P. smurtinio pobūdžio veiksmus atliko. Tokie jo veiksmai pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip pažeidžiantys viešąją tvarką, nes jais buvo demonstruojama nepagarba tiek smurtinius veiksmus patyrusiems asmenims, tiek ir aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta viešoje vietoje – gatvėje, prie daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), buvusių asmenų rimtis, parodyta nepagarba visuomenės atstovams, o nukentėjusiajam V. M. bei A. D. padaryti atitinkamo sunkumo sveikatos sutrikdymai. Todėl tokie D. P. veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais. Jis atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir išorinius – objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais turi numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Nuteistasis D. P., suduodamas smūgius nukentėjusiajam bei A. D. prie daugiabučių gyvenamųjų namų, laiku, kai gyventojai paprastai jau būna savo namuose, neabejotinai suprato, kad tokį jo elgesį mato kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala kitiems asmenims – V. M. bei A. D., bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis. Tai numatydamas, jis tokių padarinių norėjo ir jų siekė, todėl jo veiksmai visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius.
  6. Vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 1 d. specialisto išvada Nr. ( - ) (1 t., 43 b. l.), byloje nustatyta, kad dėl jau aptartų nuteistojo D. P. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam A. M. padaryti sužalojimai, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip jau buvo minėta, nesunkaus sveikatos sutrikdymo BK 284 straispnio 1 dalis neapima, todėl šie D. P. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti atskirai pagal BK 138 straipsnio atitinkamą dalį. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad D. P. prieš nukentėjusįjį V. M. smurtavo dėl menkavertės dingsties, kas sudaro chuliganiškų paskatų turinį (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pagal teismų praktiką, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis V. M. iki konflikto būtų pažinojęs D. P., taip pat kad būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriais nuteistąjį provokuotų. Kaip matyti iš bylos įrodymų, V. M. nepuolė nuteistojo, jam negrasino, taigi, nebuvo konflikto iniciatorius. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent D. P. išprovokavo konfliktą – be jokios priežasties įžūliai replikavo V. M. : „kas tu toks ir ko nori, eik iš čia“. Nukentėjusiajam pasakius frazę, kuri nuteistajam nepatiko (nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad D. P. grubiai atsakė), tai D. P. panaudojo kaip dingstį jį imti mušti. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. M. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, nekito, juo labiau kad šiuos jo parodymus, kaip jau minėta, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – tai liudytojų A. D., V. Č. parodymai, kiti bylos įrodymai. Pažymėtina, kad pats D. P. teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, dėl ko kilo konfliktas su V. M.. Šie įrodymai vienareikšmiai rodo, kad D. P. pats pradėjo konfliktą su nukentėjusiuoju ir prieš jį vartojo smurtą be jokios pateisinamos ar bent kiek suprantamos priežasties, savo smurtinius veiksmus atliko viešoje vietoje. Tokie nuteistojo D. P. veiksmai negali būti vertinami kaip asmeninės paskatos, nes jie rodo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, moralės ir elgesio normų niekinimą. Konkrečiu atveju D. P. elgesys vertintinas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save su aplinkiniais, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Tokiu būdu, ši nuteistojo D. P. veika tinkamai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip padaryta dėl chuliganiškų paskatų. Įvertinus aukščiau išdėstytą tenkinti nuteistojo D. P. skundo argumentą prašymą ir jo veiką perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį nėra jokio pagrindo.

31Dėl D. P., V. Z. ir J. D. veikos epizode dėl A. M. turto plėšimo

32

  1. Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas už plėšimą, nes nukentėjusiojo A. M. turtą užvaldė kaltinamasis K. S.. Nuteistasis J. D. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jo nuteisimu už plėšimą nurodydamas, kad šios veikos jis nepadarė. Nuteistasis V. Z. apeliaciniame skunde gan abstrakčiai nurodo, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai byloje nesutampa ir tai turi įtakos apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių vertinimui, taip pat prašo atsižvelgti į aplinkybes, kurias teisiamojo posėdžio metu išdėstė jo gynėjas. Kaip matyti, jo gynėjas baigiamųjų kalbų metu teigė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog V. Z. įvykdė A. M. plėšimą, todėl prašė ginamąjį dėl šios veikos išteisinti (6 t., 29 – 30 b. l.). Todėl, nors iš nuteistojo V. Z. apeliacinio skundo nėra visiškai aišku, su kuria teismo nuosprendžio dalimi jis nesutinka ir ko prašo, tačiau iš to, kas aptarta galima teigti, jog nuteistasis V. Z. taip pat ginčija jo nuteisimą už plėšimą. Taigi, iš nuteistųjų D. P., V. Z. ir J. D. apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose iš esmės ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei atliktas įrodymų vertinimas.
  2. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Šiose nuostatose įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
  3. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iš esmės visi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai yra aptarti, išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, taip pat aptarti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Teismas, išanalizavęs bylos įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą, padarė išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog D. P., V. Z., K. S. ir J. D., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. M., pagrobė jam priklausantį 305 Eur vertės turtą : 45 Eur grynųjų pinigų, 50 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną, 10 Eur vertės mobilaus ryšio telefono dėklą, 200 Eur vertės rankinį vyrišką laikrodį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas esminių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes – pagal nustatytas aplinkybes nuteistieji D. P., V. Z. ir J. D. pagrįstai pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.
  4. Nuteistieji D. P., V. Z. ir J. D. neigia savo kaltę dėl bendrininkavimo įvykdžius nukentėjusiojo A. M. plėšimą, tačiau šie apeliantų teiginiai laikytini nepagrįstais ir atmestini. Nuteistųjų kaltė įvykdžius A. M. plėšimą bendrininkų grupėje įrodyta nukentėjusiųjų A. M., I. C., liudytojo J. Š. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje bei asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolų duomenimis ir kitais bylos įrodymais. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. M. parodė, kad eidamas apšviestu keliuku link restorano „( - )“, išgirdo bėgančio žmogaus žingsnius. Atsisukęs pamatė, kad prie jo, apie 1 m atstumu, buvo priartėjęs V. Z. ir kažką šūktelėjo necenzūriškai. Tuo metu, kai atsisuko, V. Z. iš karto trenkė jam į veidą vieną kartą, paskui antrą kartą. Po to pribėgo dar trys asmenys (nėra jokių abejonių, jog tai buvo kiti kaltinamieji, nes jie visi įvykio vakarą buvo kartu) ir pradėjo jį mušti. Jis sugebėjo tik dengtis nuo smūgių, nes smūgių buvo daug. Nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, kaltinamieji toliau jam dar spyrė. Gulėdamas ant žemės, jis taip pat dangstėsi nuo smūgių, apsivertė ant pilvo, užsidengė galvą. Tada pajuto, kad kažkuris iš kaltinamųjų pradėjo tikrinti jo džinsinių kelnių kišenes. Tuo metu ir dingo jo mobilusis telefonas, pinigai, kurie buvo kišenėse, ir laikrodis, kurį segėjo ant rankos. Kai tikrino jo kišenes, smūgiai nesiliovė, kažkuris iš kaltinamųjų laikė jį viena koja prispaudęs prie žemės. Kai smūgiai baigėsi, jis atsistojo, kaltinamieji atsitraukė apie 10 m atstumu į gerai apšviestą vietą. Jis matė, kad jie visi neskubėdami pradėjo apžiūrinėti pagrobtus daiktus, juos dalintis. Tuo metu prie jo priėjo I. C. bei J. Š.. Pamatę sužalotą jo veidą, I. C. bei J. Š. nuėjo paskui kaltinamuosius, kurie neskubėdami ėjo link garažų (5 t., 159 – 160 b. l.). Iš esmės tokius pat parodymus nukentėjusysis davė ir tyrimo metu. Teismui nebuvo pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo A. M. parodymais, nes byloje nebuvo nustatytas joks motyvas ar nukentėjusiojo suinteresuotumas duoti nuteistiesiems nepalankius parodymus ar tyčia juos apkalbėti. Taigi, nebuvo nustatytas joks objektyvus pagrindas nukentėjusiojo parodymus laikyti nepatikimais, kadangi nukentėjusiojo parodymai apie esmines įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs, pakankamai išsamūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais grindė nuteistųjų D. P., V. Z. ir J. D. kaltę. Be to, nukentėjusiojo A. M. parodymus patvirtina ir tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų – I. C. bei J. Š. parodymai. Nukentėjusysis I. C. parodė, kad su J. Š. ėjo į restorano „( - )“ pusę ir išgirdo triukšmą, iš kurio suprato, kad kažką muša. Priėję aiškiai matė, kad keturi asmenys rankomis ir kojomis muša žmogų. Su J. Š. pribėgo arčiau, o smurtavę asmenys užsidėjo gobtuvus ir greitu žingsniu nuėjo ( - ) g. link. Priėjo prie žmogaus, jo veidas buvo stipriai sumuštas, paklausė, dėl ko jį sumušė. Žmogus atsakė, kad pats nesuprato, kodėl, jis apžiūrėjo savo kišenes ir pasakė, kad nėra jo telefono, pinigų. Nusprendė eiti paskui smurtavusius asmenis ir išsiaiškinti, kodėl jie mušė žmogų (5 t., 150 b. l.). Liudytojas J. Š. davė iš esmės tokius pat parodymus (5 t., 151 -152 b. l.). Šie liudytojai, kurie kaip jau minėta, buvo tiesioginiai įvykio liudininkai kategoriškai patvirtino, kad visi nuteistieji mušė A. M., kad po panaudoto prieš jį smurto nukentėjusysis iš karto pasigedo savo asmeninių daiktų ir iš karto vijosi nuteistuosius. Nors, sugretinus tarpusavyje aukščiau aptartus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, juose galima įžvelgti tam tikrus neatitikimus, tačiau nagrinėjamu atveju jie nelaikytini esminiais ir prieštaraujančiais vienas kitam, todėl nesudaro pagrindo bendrai abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumu ir teisingumu. Juolab, šių savo parodymų teisingumą A. M. ir I. C. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 65 – 78, 102 – 109 b. l.), o asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu I. C. ir J. Š. atpažino D. P., V. Z., K. S. ir J. D. kaip asmenis, smurtavusius prieš A. M.; A. M. šio procesinio veiksmo metu taip pat atpažino minėtus asmenis, kurie jį sumušė ir apiplėšė (1 t., 49-54, 79-88, 110-119, 128-139 b. l.). Šie teisminio nagrinėjimo metu ištirti nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymai sutampa, neprieštarauja tarpusavyje, kas leidžia šiais parodymais vadovautis kaip tinkamais nuteistųjų D. P., V. Z. ir J. D. kaltės įrodymais. Nuteistojo D. P. skunde nurodoma aplinkybė – kad nukentėjusysis I. C. dalyvavo viso teisiamojo posėdžio metu, nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to buvo pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai. Pažymėtina, kad I. C. byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir toks proceso dalyvio statusas neįpareigoja teismo jį pašalinti iš teisiamojo posėdžio salės (BPK 264 straipsnis), t. y. laikytis reikalavimų, taikomų liudytojams.
  5. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje. Kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Bendrininkaujant svarbu tai, kad veikiant bendrininkams palengvėja nusikaltimo padarymas, t. y. bendrininkai vienas kitam palengvina nusikaltimo darymą. Bendrininkų grupė pagal BK 25 straipsnio 1 dalį yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Akcentuotina, kad susitarimas dėl bendrų veiksmų gali kilti bet kurioje nusikaltimo darymo stadijoje, būti spontaniškas ir išreiškiamas ne tik išankstiniu konkrečių veiksmų aptarimu, suderinimu, tačiau žodžiais ir neišreikštas, o išreikštas konkliudentiniais veiksmais – mimika, gestu, ar kitu poelgiu, neveikimu, reiškiančiu, parodančiu pritarimą kito asmens daromiems veiksmams. Pažymėtina, kad bendrininkų grupei iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas nėra būtini bendrininkų požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai bent du bendrininkai turi vykdyti objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį).
  6. Anksčiau šioje nutartyje aptartų įrodymų visuma byloje nustatyta, jog visi nuteistieji buvo bendrininkai, kiekvienas iš jų realizavo visą ar bent dalį nusikaltimo objektyviosios pusės požymių. Plėšimas pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant. Pagal jau aptartas bylos aplinkybes, pirmuosius smūgius nukentėjusiajam A. M. sudavė nuteistasis V. Z., po to prieš nukentėjusįjį pradėjo smurtauti ir kiti nuteistieji – D. P., K. S. ir J. D.. Pripažinus įrodyta, kad prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą naudojo visi keturi asmenys – pirmiausia jį mušė rankomis, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės – ir jį spardė, akivaizdu, kad šiuo atveju smūgių nukentėjusiajam būta tikrai daug. Natūralu, kad dėl smūgių gausos nukentėjusysis stengėsi save bent kiek apsaugoti – dengėsi rankomis galvą, apsivertė ant pilvo. Tačiau vien tai, kad nukentėjusysis tiesiogiai nematė, kokius konkrečiai veiksmus kiekvienas iš nuteistųjų atliko, dar nereiškia, kad nukentėjusysis negalėjo suprasti ir jausti prieš jį atliktų veiksmų esmės, t. y. kad jis apieškomas tikintis rasti ir pagrobti jo asmeninius daiktus. Kaip minėta, nukentėjusysis nurodė, kad nuteistiesiems prieš jį smurtaujant, juto, jog yra apžiūrimos jo kišenės; nuteistiesiems nutraukus smurtinius veiksmus, jis pasigedo su savimi turėtų daiktų – pinigų, laikrodžio, mobilaus telefono; matė, kad nueidami nuteistieji apžiūrinėjo ar dalinosi iš jo paimtus daiktus. Įvertinus tai, neabejotina, kad nuteistieji, būdami šalia nukentėjusiojo ir vartodami prieš jį fizinį smurtą, matė vienas kito veiksmus – tiek smurtinius, tiek ir tai, kad yra apžiūrimos nukentėjusiojo kišenės, suprato, kad dėl atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį yra palaužiama jo valia. Taigi, pagal bylos duomenis, nuteistieji suvokė, kas vyksta, suprato vieni kitų veiksmus, ir turėjo suprasti, kad jie visi bendrai vykdo pavojingą nusikalstamą veiką ir taip norėjo elgtis. Apeliantų skundų teiginys, kad jie iš anksto nesitarė daryti plėšimą, šiuo atveju negali būti vertinamas kaip jų atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes bendrininkavimo plėšime atveju toks susitarimas ir nėra būtinas nustačius, kad visi bendrininkai savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį ar jo turto pagrobimo. Pažymėtina, kad nusikalstami padariniai šio nusikaltimo bendrininkams yra bendri jiems visiems, jie nėra priskiriami kuriam nors iš bendrininkų ar kaip nors kitaip išskaidomi. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, padarė A. M. turto plėšimą yra motyvuota, pagrįsta ir teisinga. Jų veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalį, kvalifikuota teisingai.

33Dėl J. D. kaltės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

34(viešosios tvarkos sutrikdymas panaudojus fizinį smurtą prieš A. M.)

35

  1. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu epizode dėl viešosios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtą prieš A. M.. Jis nurodo, jog šios nusikalstamos veikos jis nepadarė ir dėl to prašo jį išteisinti. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka ir pripažįsta, jog ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma J. D. veika pirmosios instancijos teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams.
  2. J. D. savo kaltę viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu neigė, tvirtino, kad jis A. M. nemušė. Tačiau jo kaltė taip pat nekelia jokių abejonių. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad po to, kai nuteistieji, įvykdę jo turto plėšimą, stengėsi pasišalinti iš įvykio vietos, jis juos drauge su I. C. ir J. Š. pasivijo. Iš pradžių su nuteistaisiais apie plėšimo aplinkybes kalbėjosi I. C. ir J. Š., jie bandė aiškintis, kodėl jie užpuolė žmogų. Priėjęs arčiau jis atpažino V. Z., jį sugriebė, klausė : „už ką Jūs mane taip sudaužėte? “. V. Z. nieko neatsakė, ir tada nuteistieji vėl jį ėmė mušti, pargriuvusį spardyti (5 t., 149 – 150 b. l.). Abejoti tokiais nukentėjusiojo parodymais nėra dėl ko, nes, kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, jis nuo pat įvykio tyrimo pradžios nuosekliai nurodė visų prieš jį atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jo parodymus patvirtino kiti įrodymai, jo parodymai nėra prieštaringi. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino kiti šį įvykį matę asmenys. Nukentėjusysis I. C. parodė, kad su J. Š. pasivijo kaltinamuosius ir jų paklausė, kodėl jie taip pasielgė su žmogumi (prieš tai jį apiplėšė). Tuo metu pribėgo A. M.. Nukentėjusysis atpažino V. Z.. Kaltinamieji vėl pradėjo mušti A. M.. Po jam pačiam V. Z. suduoto smūgio, jis atsitraukė į šalį. Nukentėjusysis parodė, kad aiškiai matė, jog A. M. vėl mušė visi keturi kaltinamieji (5 t., 150 b. l.). Liudytojas J. Š. parodė, kad su I. C. pasivijo kaltinamuosius. Jis kaltinamųjų prašė prisistatyti. Kaltinamieji pradėjo agresyviai kalbėti, teigė, kad jie nieko nežino ir nieko nelietė. Tuomet priėjo A. M. ir parodė konkrečiai į vieną iš kaltinamųjų, kuris jį mušė. Tada visi keturi kaltinamieji vėl pradėjo nukentėjusįjį mušti kojomis. Su I. C. norėjo padėti A. M. apsiginti, tačiau vienas iš jų smogė I. C. ir toliau su kitais kaltinamaisiais tęsė A. M. mušimą (5 t., 151 – 152 b. l.). Šie liudytojai yra nešališki ir nė su viena iš konflikto pusių nesusijusi jokiais ryšiais, todėl jų neabejotinas tvirtinimas, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo ir nuteistasis J. D., kurį jie atpažino asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu (1 t., 116 – 117, 138 -139 b. l.), laikytinas tinkamu šio apelianto kaltės įrodymu. Šių įrodymų pagrindu apylinkės teismas pripažino, kad J. D. veiksmuose yra visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai. Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. D. nusikalstamus veiksmus atliko prie ( - ) garažų, kur bet kuriuo momentu gali būti žmonių, t. y. viešoje vietoje. Įvykio metu buvo pašalinių asmenų – tai I. C. bei J. Š., kurie matė nuteistojo J. D. smurtinius veiksmus prieš A. M.. Dėl įvykio buvo iškviesta policija ir dalis nuteistųjų netrukus buvo sulaikyta. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nuteistasis J. D. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo prieš jį smurtą, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Dėl jo ir kitų nuteistųjų veiksmų buvo sukelti neigiami padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka, nes įvykio metu buvę žmonės patyrė neigiamas emocijas dėl jų akivaizdoje naudojamo smurto prieš nukentėjusįjį. Todėl visiškai akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais J. D. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Esant tokioms aplinkybėms naikinti šią skundžiamo teismo nuosprendžio dalį ir išteisinti J. D., kaip jis to prašo savo skunde, kolegija pagrindų ir galimybių nemato.

36Dėl BK 284 str. 1 d. taikymo

37

  1. Visi apeliantai skundžiamu teismo nuosprendžiu, kuris buvo priimtas 2017-02-09, buvo nuteisti ir pagal BK 284 str. 1 d. Nuo 2017-01-01 galioja nauja BK 284 str. redakcija, kurioje neliko 2 dalies. Tačiau, tiek anksčiau galiojusio BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija, tiek ir šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, liko identiškos naujai įsigaliojusio BK 284 str. dispozicijai ir sankcijai. Kaip jau pasisakyta šioje nutartyje, nuteistųjų veikos atitiko anksčiau galiojusio BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, jiems už šias veikas buvo paskirtos teisingos bausmės, todėl, kolegijos nuomone, apeliantų veikų perkvalifikavimas iš BK 284 str. 1 d. pagal BK 284 str., kuris negali turėti jokios įtakos jų baudžiamajai atsakomybei, būtų tik formalus skundžiamo teismo nuosprendžio pakeitimas. Dėl to kolegija skundžiamo nuosprendžio nekeičia.

38Dėl nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti

39

  1. Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti iš jo A. M. neturtinę žalą, tačiau motyvų dėl to skunde jis nenurodė.
  2. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.
  3. Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (5 t., 122 b. l.). Apylinkės teismas neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 3000 Eur ir priteisė ją atlyginti solidariai iš D. P., V. Z., K. S. ir J. D.. Teismas nuosprendyje nurodė, kad dėl nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam A. M. buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais bendrais nuteistųjų D. P., V. Z., K. S. ir J. D. veiksmais. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pasekmes, jog dėl kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, kurie turi būti atlyginti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš nuteistųjų nukentėjusiajam A. M. priteistos neturtinės žalos dydis apylinkės teismo nustatytas iš esmės teisingai. Kiekvienu atveju nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, t. y. atsižvelgti į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – į šios žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal teismų praktiką, absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities aspektu. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė fizinės sveikatos neigiamus padarinius. Šiuo atveju nukentėjusiajam A. M. buvo suduoti daugybiniai smūgiai rankomis ir kojomis į įvairias jo kūno vietas, nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo sužalotas veidas, dėl ko neigiami išgyvenimai tuojau pat po sužalojimų neabejotinai buvo. Dėl intensyvių, ilgą laiką trukusių smurtinių veiksmų jis patyrė ir pakankamą fizinį skausmą, gydėsi namuose bei negalėjo dirbti. Kaip šios žalos dydžio apskaičiavimo kriterijumi vadovaujamasi ir nukentėjusiojo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad jis negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo – normaliai gulėti, apsiversti, ilsėtis. Papildomai įvertinus bylos duomenis, kad veika prieš nukentėjusįjį buvo padaryta bendrininkų grupe, tyčiniais asmenų veiksmais, sužalojimus padarę asmenys yra darbingo amžiaus, todėl galės dirbti bei atlyginti padarytą žalą, teisėjų kolegija neturi jokių argumentų mažinti nukentėjusiajam priteistą 3000 Eur neturtinės žalos dydį. Toks atlyginimas yra pakankama patirtos žalos kompensacija, jis užtikrina nuteistųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, yra teisingas, protingas ir sąžiningas.

40Dėl D. P., V. Z. ir K. S. paskirtų bausmių

41

  1. Nuteistieji V. Z. ir K. S. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jiems paskirtos bausmės yra per griežtos. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka.
  2. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Skiriant bausmę, turi būti atsižvelgiama ir į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad, paskirdamas nuteistiesiems V. Z. ir K. S. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi.
  3. Skirdamas nuteistiesiems V. Z. ir K. S. bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino jų padarytų veikų pavojingumo pobūdį – nuteistasis V. Z. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 180 straipsnio 1 dalis) ir viena – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnio 1 dalis); nuteistasis K. S. taip pat padarė tris nusikalstamas veikas, t. y. baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis), nesunkų (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir apysunkį nusikaltimus (BK 180 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistųjų asmenybę – anksčiau ne kartą teisti, nevedę, niekur nedirbantys, į jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tris jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui, veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje, nusikalto būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių (asmens sveikata, turtas), kurias savo veiksmais pažeidė nuteistieji, svarbą, į tai, kad jie žalos neatlygino, dalį veikų padarė bendrininkaudami, V. Z. vaidmuo padarant nusikalstamas veikas buvo pagrindinis, K. S. taip pat buvo aktyvus nusikaltimų dalyvis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tiek V. Z., tiek K. S. už nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą ir areštą (pagal BK 178 straipsnio 4 dalį). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas V. Z. ir K. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė tik kiek didesnes už sankcijos vidurkį bausmes, kurios, įvertinus nuteistųjų padarytas veikas ir jų asmenybę, nėra aiškiai per griežtos. Pirmosios instancijos teismas, už nusikaltimus V. Z. paskirtas bausmes subendrinęs pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, t. y. iš dalies sudedant, o už nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą K. S. paskirtas bausmes subendrinęs pagal BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, t. y. bausmes apimant ir iš dalies sudedant, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė ir subendrino jas tinkamai. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad apylinkės teismas ne tik parinko palankiausią nuteistiesiems bausmių bendrinimo būdą, tačiau prie griežčiausios iš jiems paskirtų bausmių pridėjo tik labai nedidelę švelnesnių bausmių dalį. Todėl, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teigti, kad nuteistiesiems V. Z. ir K. S. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra per giežtos, tikrai negalima. Apeliaciniame skunde nuteistojo K. S. nurodoma aplinkybė, kad jis augina nepilnametį vaiką ir padeda vaiko motinai, nemažina jo atsakomybės ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti mažinti jam bausmę.
  4. Kolegija nesutinka ir su nuteistojo V. Z. skundo argumentu švelninti jam skirtą bausmę, kadangi prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė jam skirti švelnesnes bausmes, nes proceso dalyvių (tame tarpe ir prokuroro) pasisakymai dėl kaltinamojo pripažinimo kaltu ar jo išteisinimo, jam skirtinos bausmės ar atleidimo nuo jos atlikimo, kitų teismo baigiamuoju aktu išsprendžiamų klausimų teismo nesaisto ir neįpareigoja teismo priimti jam pasiūlytą sprendimą, jei teismo įsitikinimas yra kitoks. Bausmės skyrimas yra tik bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.
  5. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bausmės individualizavimo motyvai išdėstyti tinkamai ir bausmės griežtumo požiūriu įstatymo taikymo klaidų nepadaryta, apeliacinių skundų argumentai, kuriais nuteistieji ginčija jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių griežtumą, atmestini.
  6. Nuteistieji D. P., V. Z. ir K. S. apeliaciniuose skunduose taip pat kelia klausimą, kodėl jiems nebuvo taikytas BK 641 straipsnis ir bausmė nesumažinta vienu trečdaliu, nors kaltę dėl kai kurių nusikalstamų veikų jie pripažino. BK 641 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistajam skiriama bausmė gali būti sumažinama vienu trečdaliu, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo atveju byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, taip pat nebuvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Sutrumpintas įrodymų tyrimas teisiamajame posėdyje taip pat nebuvo galimas, kadangi BPK 273 straipsnio 2 dalis numato, jog tais atvejais, kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jei, be kita ko, visi kaltinamieji kaltę pripažįsta. Čia akcentuotina tai, kad pastaroji sąlyga yra įgyvendinama tik tuo atveju, kai kaltinamieji kaltę pripažįsta ne dėl atskirų kaltinimo epizodų, bet dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju kaltę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pripažino tik K. S., o kaltinamieji D. P. ir V. Z. savo kaltę neigė, todėl byloje nebuvo galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir atitinkamai taikyti BK 641 straipsnį, kuris būtų leidęs nuteistiesiems skirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu.

42Dėl prašomų priteisti proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43

  1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius 2017 m. gegužės 9 d., nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos teisme, pateikė byloje prašymus, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš nuteistųjų J. D., V. Z. ir D. P. atitinkamai 46,32 Eur, 167,59 Eur ir 104,22 Eur teisinės pagalbos išlaidų dėl jiems paskirtų gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistųjų klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų netenkinami.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

45Nuteistųjų D. P. (D. P.), V. Z. (V. Z.), K. S. (K. S.) ir J. D. (J. D.) apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. D. P. (D. P.) nuteistas :... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138... 5. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos sutrikdymo... 6. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;... 7. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos sutrikdymo... 8. - pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų.... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinus... 10. V. Z. (V. Z.) nuteistas :... 11. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;... 12. - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 3 metams;... 13. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės jam... 15. K. S. (K. S.) nuteistas :... 16. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;... 17. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;... 18. - pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų.... 19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu,... 20. J. D. (J. D.) nuteistas :... 21. - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;... 22. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.... 23. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės jam... 24.D. P., V. Z., 25.D. P. ir K. S. solidariai... 26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 27.
  1. D. P. nuteistas už tai, kad sutrikdė... 28. Dėl D. P. veikų epizode ... 29. dėl viešosios tvarkos sutrikdymo panaudojus fizinį smurtą prieš 30.
    1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 31. Dėl D. P., V. Z. ir 32.
      1. Nuteistasis D. P.... 33. Dėl J. D. kaltės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ... 34. (viešosios tvarkos sutrikdymas panaudojus fizinį smurtą prieš 35.
        1. Apeliaciniame skunde nuteistasis 36. Dėl BK 284 str. 1 d. taikymo... 37.
          1. Visi apeliantai skundžiamu teismo nuosprendžiu,... 38. Dėl nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio neturtinei... 39.
            1. Nuteistasis D. P.... 40. Dėl D. P., V. Z. ir 41.
              1. Nuteistieji V. Z. ir 42. Dėl prašomų priteisti proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 43.
                1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. Nuteistųjų D. P. (D. P.),