Byla 3K-3-83-969/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ziro Group“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baldų galerija“, valstybės įmonei Registrų centrui dėl statinių pripažinimo priklausiniais, statinių teisinės registracijos panaikinimo, ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – antstolė D. P., Z. R. (Z. R.), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas AB SEB bankas 2012 m. liepos 5 d. pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti sargo namelį, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), ir svarstykles, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), esančius (duomenis neskelbtini), pagrindinio daikto – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), ir kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), esančių ten pat, priklausiniais; 2) panaikinti sargo namelio ir svarstyklių, kaip pagrindinių daiktų – atskirų nekilnojamojo turto objektų, statusą Nekilnojamojo turto registre ir įpareigoti VĮ Registrų centrą šiuos objektus įregistruoti kaip ūkio pastato ir kiemo aikštelės priklausinius; 3) pripažinti 2012 m. vasario 27 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0068/11/975 negaliojančiu ir taikyti restituciją natūra.

6Ieškovas nurodė, kad, užtikrinant atsakovo UAB „Baldų galerija“ prievolę grąžinti ieškovui 2 386 603,13 Eur dydžio kreditą pagal šalių 2007 m. spalio 17 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 156070704239-16 (su vėlesniais pakeitimais), jam įkeista valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenis neskelbtini), nuomos teisė ir šiame sklype esantys statiniai – ūkio pastatas ir kiemo aikštelė. Atsakovas savo prievolę grąžinti kreditą pažeidė, todėl ieškovas pradėjo išieškojimą iš įkeisto turto. Kredito sutartimi šalys susitarė, kad, įkeitus nurodytą turtą, laikoma, jog įkeičiami visi esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai bei įkeistam turtui naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji ir (ar) nekilnojamieji daiktai, įskaitant tuos, kurie taps daikto savininko nuosavybe ateityje, taip pat minėtame žemės sklype esantys ir būsimieji nekilnojamieji daiktai. Tačiau be ieškovo žinios ir sutikimo 2011 m. gruodžio 1 d. Nekilnojamojo turto registre atsakovo prašymu kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai buvo įregistruoti du nauji statiniai, pastatyti minėtame žemės sklype, t. y. sargo namelis ir svarstyklės. Šie statiniai 2012 m. vasario 27 d. buvo parduoti UAB „Baldų galerija“ pasiūlytam pirkėjui atsakovui UAB „Ziro group“. Abi šios įmonės per akcininkus yra glaudžiai susijusios. Ieškovo teigimu, šie statiniai laikytini jam įkeistais pagal pirmiau nurodytą kredito sutartį kaip ūkinio pastato ir aikštelės priklausiniai. Nekilnojamojo turto registre įregistruota ginčo statinių paskirtis (sargo namelio – pagalbinio ūkio, svarstyklių – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai) liudija jų tarnavimą pagrindiniam daiktui. Ieškovo manymu, atsakovas UAB „Baldų galerija“ negalėjo be jo sutikimo perleisti šių statinių, iš jų negalėjo būti išieškota atskirai nuo ieškovui įkeistų pagrindinių daiktų. Antstolė, žinodama, kad tame pačiame žemės sklype esantis pastatas ir aikštelė yra įkeisti ieškovui, atsižvelgdama į naujai įregistruotų statinių funkcinę paskirtį ir Nekilnojamojo turto registre nurodytą pagrindinę naudojimo paskirtį, privalėjo įvertinti tai, kad šie statiniai yra antraeiliai daiktai ir priklausiniai, todėl negalėjo būti parduoti atskirai nuo pagrindinių daiktų.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino sargo namelį bei svarstykles, esančius (duomenis neskelbtini), kiemo aikštelės, esančios (duomenis neskelbtini), priklausiniais; pripažino 2012 m. vasario 27 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0068/11/975 negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikė restituciją – priteisė iš atsakovo BUAB „Ziro group“ atsakovui BUAB „Baldų galerija“ sargo namelį ir svarstykles, o iš atsakovo BUAB „Baldų galerija“ atsakovui BUAB „Ziro group“ 12 000 Lt; nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo reikalavimą atsakovui VĮ Registrų centrui panaikinti minėtų sargo namelio ir svarstyklių kaip pagrindinių daiktų – atskirų nekilnojamojo turto objektų – statusą Nekilnojamojo turto registre ir įpareigoti VĮ Registrų centrą šiuos objektus įregistruoti kaip ūkio pastato ir kiemo aikštelės priklausinius; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė ieškovui iš atsakovų BUAB „Ziro group“ ir BUAB „Baldų galerija“ po 251 Lt (72,69 Eur) žyminio mokesčio.

9Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje įrodyta esminę reikšmę, sprendžiant ginčo statinių buvimo pagrindiniais ar priklausiniais klausimą, turinti aplinkybė, jog atsakovui BUAB „Baldų galerija“ statant šiuos statinius kartu buvo rekonstruojama ir kiemo aikštelė, ant kurios šie statiniai pastatyti. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtina aikštelės ir ginčo statinių funkcinį ryšį. Be to, jų funkcinį ryšį ir bendrą paskirtį taip pat patvirtina atsakovo BUAB „Ziro group“ paaiškinimai bei byloje esančios nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad aikštelėje faktiškai yra vykdoma prekyba akmens anglimi. Teismas pažymėjo, kad žemės sklype BUAB „Baldų galerija“ pastatyti sargo namelis ir svarstyklės, nors ir buvo patys kaip savarankiški daiktai, buvo statomi tarnauti ir faktiškai tarnavo kiemo aikštelei, kurioje buvo vykdoma kietojo kuro sandėliavimo ir prekybos juo veikla. Kadangi byloje nustatyta, kad ūkio pastatas yra apleistas ir nėra naudojamas, tai teismas reikalavimą pripažinti ginčo statinius kiemo aikštelės ir ūkio pastato priklausiniais tenkino iš dalies: pripažino sargo namelį ir svarstykles kiemo aikštelės priklausiniais. Šios išvados, teismo vertinimu, nepaneigia atsakovo VĮ Registrų centro argumentai, kad ginčo statiniai savininko valia buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindiniai daiktai ir kad, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (toliau – Nuostatai), kiti inžineriniai statiniai, kuriems buvo priskirta ir kiemo aikštelė, pagal savo prasmę negali būti pagrindiniais daiktais. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia daikto paskirties ir jo ryšių su kitais daiktais, todėl nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pirmiau nurodytas ieškinio reikalavimas atsakovo VĮ Registrų centro atžvilgiu yra atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.

10Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas panaikinti ginčo statinių, kaip pagrindinių daiktų – atskirų nekilnojamojo turto objektų, statusą Nekilnojamojo turto registre ir įpareigoti VĮ Registrų centrą šiuos objektus įregistruoti kaip ūkio pastato ir kiemo aikštelės priklausinius yra administracinio pobūdžio ir iš esmės išvestinis iš reiškiamo reikalavimo pripažinti ginčo statinius kiemo aikštelės ir ūkio pastato priklausiniais, todėl nutraukė šią civilinės bylos dalį. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų juridinių faktų įregistravimo (išregistravimo) tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai, pagal kuriuos tam, kad juridinis faktas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ar išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, turi būti pateiktas suinteresuoto asmens prašymas, juridinio fakto nustatymą (pasibaigimą) patvirtinantis dokumentas, todėl tokį ieškovo reikalavimą, kildinamą iš jam galimai palankaus teismo sprendimo ir jo vykdymo, teismas pripažino nenagrinėtinu civilinio proceso tvarka.

11Teismas, įvertinęs kredito sutarties sąlygas, nurodė, kad ginčo statinių įkeitimo išviešinimo pareiga teko atsakovui BUAB „Baldų galerija“. Pagrindinio daikto priklausiniai visais atvejais laikomi įkeistais, nors jie hipotekos lakšte nenurodyti, o statiniai, esantys ant įkeičiamo sklypo, turi būti įkeisti hipotekos lakštu kaip jo priklausiniai, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Teismas nenustatė, kad antstolė, prieš tvirtindama ginčo statinių pardavimo aktą, būtų kreipusis dėl CPK 746 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) nurodyto ieškovo sutikimo, jog būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto, todėl ieškovo naudai įkeisto turto pardavimą atsakovo BUAB „Baldų galerija“ pasiūlytam pirkėjui atsakovui BUAB „Ziro group“ pripažino neatitinkančiu imperatyviųjų teisės aktų nuostatų ir niekiniu (CK 1.80 straipsnis, 4.170 straipsnio 1 dalis, 4.198 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina BUAB „Baldų galerija“ ir BUAB „Ziro group“ tarpusavio ryšį, o tokios aplinkybės, įvertinus tai, kad ginčo statinių statyba baigta 2011 m. liepos 29 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, o 2011 m. rugsėjo 16 d. UAB „Baldų galerija“ kreipėsi į ieškovą, prašydamas duoti sutikimą įregistruoti statinius žemės sklype, patvirtina, kad BUAB „Ziro group“ jau tuo metu turėjo būti žinomos tiek kredito sutarties sąlygos, tiek aplinkybė, jog statiniai žemės sklype (duomenis neskelbtini), yra įkeisti. Tuo labiau kad duomenys apie hipoteką kiemo aikštelei, ūkio pastatui, taip pat viso žemės sklypo nuomos teisės įkeitimą buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 28 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą. Teisėjų kolegija panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies ir sargo namelis bei svarstyklės pripažinti kiemo aikštelės, esančios (duomenis neskelbtini), priklausiniais, taip pat 2012 m. vasario 27 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr.0068/11/975 pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikyta restitucija, ir atmetė šią ieškinio dalį. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimo dalį teisėjų kolegija paliko nepakeistą.

13Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, CK 4.19 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sargo namelį ir kiemo (inžinerinį) statinį – svarstykles pripažino kito inžinerinio statinio – kiemo aikštelės – priklausiniais. Teisėjų kolegija nurodė, kad pati kiemo aikštelė, kurios priklausiniais teismas pripažino ginčo statinius, yra inžinerinis statinys, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui, ir pagal bylos bei viešo registro duomenis negali būti laikoma pagrindiniu daiktu. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad tiek svarstyklės, tiek kiemo aikštelė yra inžineriniai statiniai, o sargo namelis – pagalbinio ūkio pastatas. R. N. turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Nuostatų 5 priedo 3.3 punktu, inžineriniai statiniai negali būti atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais, t. y. jie pagal savo paskirtį ir esmę skirti tarnauti pagrindiniam daiktui, todėl atitinkamai negali būti pagrindiniu daiktu, kaip tai nustato CK 4.12 straipsnis. Kadangi kiemo aikštelė negali būti pagrindiniu daiktu, tai svarstyklės ir sargo namelis negalėjo būti pripažinti jos priklausiniais. Kita vertus, jeigu kiemo aikštelė, kaip inžinerinis statinys, galėtų būti pagrindiniu daiktu, tai ir svarstyklės, kaip inžinerinis statinys, taip pat galėtų būti pagrindiniu daiktu, nes gali būti naudojamos savarankiškai nuo kiemo aikštelės kitai veiklai nei pati aikštelė, taip pat gali būti dominuojančiomis kiemo aikštelės atžvilgiu. Aplinkybė, kad svarstyklės pastatytos vėliau, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nenulemia jų, kaip kiemo aikštelės priklausinio, likimo. Atitinkamai sargo namelis gali būti skirtas tarnauti svarstyklėms, o ne kiemo aikštelei. Byloje nėra duomenų, kad sargo namelis ir svarstyklės buvo statomi tarnauti būtent kiemo aikštelei, o pirmosios instancijos teismo išvados apie tai tėra prielaidos. Vien faktas, kad ginčo statiniai buvo pastatyti tuo pačiu metu, kai buvo rekonstruota kiemo aikštelė, ir kad vienu metu buvo įregistruoti viešame registre, taip pat kad jie pastatyti ant kiemo aikštelės, savaime nepatvirtina jų tarpusavio funkcinio ryšio, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų. Tai, kad trečiasis asmuo nuomojasi iš atsakovų kiemo aikštelę ir svarstykles su sargo nameliu bei vykdo sandėliavimo ir prekybos kietuoju kuru veiklą, nepakanka pripažinti, jog ginčo statiniai yra kiemo aikštelės priklausiniai. Aplinkybė, kad po ginčo statinių pardavimo jie BUAB „Ziro Group“ buvo naudojami be kiemo aikštelės, priklausančios BUAB „Baldų galerija“, patvirtina, kad jie gali būti ir yra naudojami atskirai ir nėra funkciškai susiję. Faktas, kad kiemo aikštelė BUAB „Baldų galerija“ buvo įkeista ieškovui, neįrodo, kad kiemo aikštelė yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas ir gali būti pagrindiniu daiktu. Svarstyklės, kaip matyti iš nuotraukų, gali būti naudojamos savarankiškai, sveriant transporto priemones, o kiemo aikštelė reikalinga svarstyklėms naudoti tik tiek, kiek reikia privažiuoti prie jų. Būtent kiemo aikštelė gali būti naudojama bet kokiai veiklai ir joje vykdomą veiklą lemia ant aikštelės atsirandantys statiniai.

14Kadangi ginčo statiniai negali būti laikomi kiemo aikštelės priklausiniais, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo taikyti CK 4.171 straipsnio 2 dalies ir sargo namelis bei svarstyklės nelaikytini įkeistais ieškovui. CK 4.171 straipsnio 12 dalis (redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) taip pat nagrinėjamu atveju netaikytina, nes žemės sklypas, ant kurio stovi ginčo statiniai ir kiemo aikštelė, priklauso valstybei nuosavybės teise ir nėra įkeistas ieškovui. Šio žemės sklypo nuomos teisės įkeitimas yra turtinės teisės įkeitimas, kuris nėra tapatus žemės sklypo įkeitimui ir savaime nereiškia ant žemės sklypo esančių statinių įkeitimo, jeigu jie nėra įkeisti pagal hipotekos lakštą ir nėra jame nurodyti. Kadangi ginčo statiniai nėra nurodyti hipotekos lakšte, tai jie nėra įkeisti ieškovui. Nors ieškovas ir atsakovas BUAB „Baldų galerija“ kredito sutarties specialiosios dalies 4.3.1 punkte susitarė, kad įkeitus ūkio pastatą, kiemo aikštelę ir žemės sklypo nuomos teisę, laikoma, jog įkeičiami visi esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai bei įkeistam turtui naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji (nekilnojamieji) daiktai, įskaitant tuos, kurie taps daikto savininko nuosavybe ateityje, taip pat visi specialiosios dalies 2.2 ir (ar) 2.3 punktuose nurodytuose sklypuose esantys ir būsiantys nekilnojamieji daiktai, tačiau toks susitarimas pats savaime nereiškia hipotekos taikymo ginčo statiniams, nesantiems įkeistų statinių priklausiniais, kol nėra pakeistas hipotekos lakštas ir jie nėra nurodyti hipotekos lakšte. Šią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina kredito sutarties specialiosios dalies 4.3.1 punkto nuostata, kad atsakovas BUAB „Baldų galerija“ įsipareigojo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šiame sutarties punkte nurodyto turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis atlikti visus reikiamus veiksmus tokiam įkeitimui (hipotekos) išviešinti (įforminti) ir įregistruoti viešame registre (atlikti pakeitimus lakštuose, pasirašyti naujus lakštus ir pan.), taip pat kredito sutarties bendrosios dalies 4.4 punkto nuostata, kuria atsakovas BUAB “Baldų galerija“ įsipareigojo ieškovui įkeisti ant minėto sklypo visus ateityje pastatytus statinius. Ši sutarties nuostata aiškintina kaip atsakovo BUAB „Baldų galerija“ įsipareigojimas įkeisti ieškovui bet kokius kiemo aikštelėje ateityje pastatytus statinius, tačiau įkeitimas turi būti forminamas sudarant naują hipotekos lakštą arba keičiant esamą hipotekos lakštą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas BUAB „Baldų galerija“ pažeidė kredito sutartimi prisiimtas prievoles dėl naujų statinių įkeitimo ir neteisėtai neįkeitė ieškovui ginčo statinių, tačiau šiuo aspektu ieškovas reikalavimų nereiškė, o teismas, nesant reikalavimo, negali peržengti ieškinio ribų (CPK 265 straipsnis). Kadangi ginčo statiniai nėra įkeisti ieškovui ir jie nėra ieškovui įkeistos kiemo aikštelės priklausiniais, tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad sudarant 2012 m. vasario 27 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą buvo pažeistos imperatyviosios teisės aktų nuostatos, atitinkamai nesant tam teisinio pagrindo nepagrįstai pripažino šį aktą negaliojančiu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė CPK 602 straipsnyje įtvirtintų pagrindų pripažinti šį aktą negaliojančiu. Atsakovo BUAB „Baldų galerija“ argumento, kad ginčo statiniai buvo parduoti akivaizdžiai per pigiai, teisėjų kolegija nevertino, nes ieškinys tokiu argumentu nebuvo grindžiamas, o atsakovas BUAB „Baldų galerija“ nėra pareiškęs savarankiško reikalavimo dėl šio akto pripažino negaliojančiu.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas AB SEB bankas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovo teigimu, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis pažeidžia teisės normas, reglamentuojančias pagrindinio daikto ir priklausinio sampratą, jų tarpusavio ryšį pagrindinio daikto įkeitimo atveju (CK 4.12 straipsnis, 4.19 straipsnio 1 dalis, 4.171 straipsnio 2 dalis), todėl buvo netinkamai kvalifikuota minėtų daiktų teisinė padėtis.

171. Sistemiškai aiškinant CK 4.12 ir 4.19 straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad priklausinys – tai antraeilis daiktas, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų: egzistuoja tik su pagrindiniu daiktu; priklauso pagrindiniam daiktui; kitaip susijęs su pagrindiniu daiktu. Tačiau konkretus daiktas, jei tai leidžia jo prigimtis, konkrečioje situacijoje gali būti tiek pagrindiniu daiktu, savarankiškai dalyvaujančiu civilinėje apyvartoje kaip objektas, tiek pagrindinio daikto priklausiniu, jei egzistuoja įstatymo apibrėžtas jo ryšys su kitu, pagrindiniu daiktu ir jis atitinka kitas priklausinio savybes. Teisės normos nedraudžia konkrečios rūšies daiktams, pavyzdžiui, inžineriniams statiniams, turėti pagrindinio daikto statusą ir priklausinius. Statinio klasifikavimas inžineriniu statiniu iš esmės nurodo tik konkretaus daikto (statinio), kaip materialaus objekto, naudojimo paskirtį ir gali tik implikuoti, bet jokiu būdu automatiškai nenusprendžia jo ryšių su jį supančiais daiktais. Remiantis NTKĮ 2, 5, 9 straipsniais, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9, 10 straipsniais, kadastro registre yra kaupiami duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas, o ne daiktų tarpusavio teisinį ryšį kvalifikuojantys kriterijai, todėl jų pagrindu spręsti apie aikštelės, kaip inžinerinio statinio, galimumą būti pagrindiniu daiktu ir turėti priklausinius nėra pagrindo. Taip pat sargo namelio ir svarstyklių įregistravimas pagrindiniais daiktais savaime nelemia jų negalimumo būti aikštelės priklausiniais. Tokią išvadą atitinka kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus; duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia daikto paskirties ir jo ryšio su kitais daiktais; išviešinti duomenys nenulemia daikto likimo; nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „City gate“ ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-315/2008; 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „City gate“ ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. P. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-142/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas ir kt. v. BUAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-117/2013; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aksamit ir ko“ v. B. Š., bylos Nr. 3K-3-223/2013).

182. Nutartyje, motyvuojant sprendimą nepripažinti ginčo statinių priklausiniais, remiamasi faktais, kurie priešingi byloje esantiems įrodymams, pavyzdžiui, kad statiniai BUAB „Ziro group“ naudojami be kiemo aikštelės, priklausančios BUAB „Baldų galerija“, tačiau realybėje tai neįmanoma, nes kiemo aikštelė užima visą žemės sklypo plotą, o sargo namelis ir svarstyklės stovi ant jos, todėl ginčo statiniais naudotis ir patekti iki jų nesinaudojant aikštele neįmanoma. Skundžiamoje nutartyje ryšys tarp daiktų nustatytas neteisingai, nes teismas, prieštaraudamas bylos įrodymams ir realiam statinių išsidėstymui sklype, konstatavo buvus sargo namelio ir svarstyklių naudojimą be aikštelės, o tai nulėmė tolesnes klaidingas teismo išvadas. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo statinių statybos ir aikštelės rekonstravimo metu, taip pat atsakovui BUAB „Ziro group“ įgyjant ginčo statinius ir vėliau juos naudojant, būtent aikštelė atlieka pagrindinio daikto vaidmenį kitų statinių atžvilgiu. Aikštelėje sandėliuojamą kurą realizuojant yra naudojamos svarstyklės ir sargo namelis, o ne aikštelė sukurta tam, kad pagerintų minėtų statinių nepriklausomo naudojimo sąlygas. Taigi, nutartimi ignoruota ankstesnio ir dabartinio ginčo statinių savininkų (atsakovų) valia dėl jų paskirties ir tolesnio panaudojimo, kas tiesiogiai lemia daiktų tarpusavio ryšio nustatymą ir jiems taikomas materialiosios teisės normas.

193. Remiantis CK 4.12, 4.19 straipsniais, 4.171 straipsnio 2 dalimi, esant įkeistai aikštelei, jos priklausinius ištinka toks pats likimas, t. y. sargo namelis ir svarstyklės taip pat laikomi įkeistais ieškovui ta pačia apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medicinos bankas“ v. UAB „Baltijos biodizelino centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-14/2011).

20Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas BUAB „Baldų galerija“ prisidėjo prie ieškovo paduoto kasacinio skundo. Atsakovo teigimu, dėl byloje egzistuojančio viešojo intereso apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad BUAB „Baldų galerija“ pažeidė kredito sutartimi prisiimtas prievoles dėl naujų statinių įkeitimo ir neteisėtai neįkeitė ieškovui ginčo statinių, privalėjo peržengti ieškovo reikalavimų ribas ir pripažinti ginčo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BUAB „Ziro Group“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą ginčo statinius pripažinti kiemo aikštelės priklausiniais, nepažeidė CK 4.12 ir 4.19 straipsnių nuostatų; teismas, spręsdamas dėl nekilnojamojo daikto – kiemo aikštelės – galėjimo būti pagrindiniu daiktu, pagristai pirmiau nurodytas CK normas sistemiškai aiškino su NTKĮ ir Nuostatų normomis; teismas, spręsdamas dėl funkcinio ryšio tarp kiemo aikštelės ir ginčo statinių nebuvimo, nenukrypo nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos.

22Kiti bylos dalyviai atsiliepimų į ieškovo kasacinį skundą nepateikė.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Byloje kilo ginčas dėl to, ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sargo namelio ir svarstyklių nepripažino kito daikto – kiemo aikštelės – priklausiniais, t. y. ar tinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas, reglamentuojančias, kas gali būti pagrindiniais ir antraeiliais daiktais – priklausiniais, ir ar pagrįstai nustatė faktinę aplinkybę – funkcinio ryšio tarp ginčo daiktų nebuvimą.

26Dėl daikto pripažinimo priklausiniu

27Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. CK 4.13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje priklausiniai apibrėžiami kaip savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

28Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Pagal kasacinio teismo praktiką, kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. AB „Autrolis“, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-32/2007).

29Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008; kt.). Pasisakydamas dėl priklausinių teisinio statuso kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, E. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas ir kt. v. BUAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-117/2013).

30Aplinkybė, ar daiktas yra priklausinys, ar ne, nustatytina atsižvelgiant į įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gasida“ v. L. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-458/2012).

31Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai sprendė dėl faktinės aplinkybės – ar tarp kiemo aikštelės ir sargo namelio bei svarstyklių yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad toks ryšys egzistuoja, apeliacinės instancijos teismas dėl to sprendė priešingai. Be to, apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad sargo namelio ir svarstyklių negalėjimą būti kiemo aikštelės priklausiniais nulemia statinių rūšis: kiemo aikštelė, kaip inžinerinis statinys, pagal galiojančius teisės aktus – CK 4.12 straipsnį, NTKĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir Nuostatų 5 priedo 3.3 punktą – negali būti atskiru Nekilnojamojo turto kadastro objektu ir dėl to negali būti pagrindiniu daiktu CK 4.12 straipsnio prasme bei turėti priklausinių. Kasatorius ginčija šias apeliacinės instancijos teismo išvadas. Pirma, kasatorius nurodo, kad teisės normos (CK, NTKĮ, Nuostatai) nedraudžia konkrečios rūšies daiktams, pavyzdžiui, inžineriniams statiniams, turėti pagrindinio daikto statusą ir priklausinius. Antra, kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl teisiškai reikšmingo funkcinio ryšio tarp ginčo daiktų nebuvimo, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų daiktų tarpusavio teisinio ryšio vertinimo kriterijų ir rėmėsi faktais, kurie priešingi byloje esantiems įrodymams. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais sutinka.

32Dėl CK, NTKĮ ir Nuostatų sisteminio aiškinimo

33Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagal NTKĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir Nuostatų 5 priedo 3.3 punktą inžineriniai statiniai negali būti atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais, ir iš to darydamas nepagrįstą išvadą, kad inžineriniai statiniai negali būti pagrindiniu daiktu, kaip tai nustato CK 4.12 straipsnis, nepagrįstai sprendė, kad ginčo kiemo aikštelė negali būti pagrindiniu daiktu, todėl ir svarstyklės bei sargo namelis negalėjo būti pripažinti jos priklausiniais.

34Pirma, pagal CK 4.12 ir 4.13 straipsnius daiktai skirstomi į: 1) pagrindinius; 2) antraeilius (esminės pagrindinio daikto dalys; vaisiai, produkcija ir pajamos; priklausiniai). Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Byloje esantys duomenys (kreditavimo sutartis ir hipotekos lakštas, pagal kuriuos kiemo aikštelė buvo įkeista kasatoriui) patvirtina, kad kiemo aikštelė ne tik gali būti, bet ir yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas. Tai reiškia, kad CK 4.12 straipsnio norma nesudaro teisinių kliūčių spręsti dėl kiemo aikštelės, kaip pagrindinio daikto, statuso.

35Antra, remiantis NTKĮ 5 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi: 1) žemės sklypas; 2) statiniai; 3) patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypas; 2) statiniai; 3) butai; 4) patalpos. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. To paties straipsnio 9 dalyje inžineriniai statiniai apibrėžiami kaip susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ statiniai pagal naudojimo paskirtį klasifikuojami į pastatus ir inžinierinius statinius. Inžineriniai statiniai klasifikuojami į susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, hidrotechnikos statinius ir kitus inžinierinius statinius. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad ginčo statinys – kiemo aikštelė (klasifikuojama kaip inžinerinis statinys) gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam suteiktas unikalus numeris. Tai patvirtina ir byloje esantys duomenys – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo registro duomenų banko išrašas (T. 1, b. l. 9), iš kurių matosi, kad ginčo kiemo aikštelė 2011 m. kovo 22 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip Nekilnojamojo turto kadastro objektas, jai suteiktas unikalus numeris. Šie duomenys nėra nuginčyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas priešingai (t. y. konstatuodamas, kad inžineriniai statiniai negali būti atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi NTKĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Nuostatų 5 priedo 3.3 punktu, pagal kuriuos atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kuriam iš nurodytoje teisės normoje išvardytų objektų priskiria ginčo kiemo aikštelę, ir nepagrindė tokio priskyrimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo kiemo aikštelė, būdama statiniu, negalėtų būti priskirta „žemės dangoms“ ar „kitiems įrenginiams, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu“.

36Trečia, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia daikto paskirties ir jo ryšių su kitais daiktais, taigi nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie; išviešinti duomenys nelemia daikto likimo. Tam turi reikšmės požymiai, savybės ir kriterijai, kurie priklauso daiktui, bei savininko valia. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kokie nekilnojamieji daiktai jame registruojami. Registruojami daiktai turi būti atskiri ir jiems turi būti suteiktas unikalus numeris. Šie duomenys reikalingi nekilnojamajam daiktui kaip kadastriniam vienetui suformuoti ir registravimo įrašui padaryti, bet jie nenulemia daikto paskirties ir ryšių su kitais daiktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas ir kt. v. BUAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-117/2013). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl ginčo daiktų paskirties ir tarpusavio ryšio remdamasis vien Nekilnojamojo turto registre išviešinta kiemo aikštelės, kaip statinio, rūšimi ir padaryti išvados, kad kiemo aikštelė, būdama inžineriniu statiniu, dėl to savaime negali būti pagrindiniu daiktu kitų ginčo statinių – sargo namelio ir svarstyklių – atžvilgiu. Vien ta aplinkybė, jog pagal viešo registro duomenis sargo namelis ir svarstyklės nėra įregistruoti kaip kiemo aikštelės priklausiniai, taip pat nesudaro pagrindo tokiai išvadai. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo registro duomenimis galima vadovautis tik tol, kol nėra ginčo dėl pačios registre įregistruotos daiktinės teisės turinio (duomenų įregistravimo pagrindo), nes, minėta, išviešinti duomenys savaime nelemia daikto likimo. Tuo atveju, jeigu toks ginčas kyla (kaip ir nagrinėjamu atveju), teismas turi patikrinti daiktinės teisės turinį ir spręsti civilinį teisinį ginčą iš esmės. Kilus ginčui, registro duomenys gali būti naudojami kaip faktiniai įrodomieji duomenys, bet jie gali būti paneigiami, teismui įsitikinus jų nepagrįstumu ir teismo sprendime padarius išvadą dėl nustatytų daikto požymių, kriterijų, savybių ar funkcinio ryšio tarp daiktų.

37Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK, NTKĮ ir Nuostatuose įtvirtintas teisės normas. Todėl sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad minėti teisės aktai nedraudžia konkrečios rūšies daiktams, pavyzdžiui, inžineriniams statiniams, turėti pagrindinio daikto statusą (ir priklausinius) ir kad sargo namelio ir svarstyklių įregistravimas savarankiškais daiktais savaime nelemia jų negalimumo būti kiemo aikštelės priklausiniais.

38Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo vertinant funkcinį ryšį tarp ginčo statinių

39Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl teisiškai reikšmingo fakto – funkcinio ryšio tarp kiemo aikštelės ir kitų statinių – buvimo ir spręsdamas priešingai, nurodė šiuos esminius argumentus: 1) byloje nėra duomenų, kad sargo namelis ir svarstyklės buvo statomi tarnauti būtent kiemo aikštelei; 2) svarstyklės gali būti naudojamos savarankiškai, sveriant transporto priemones, o kiemo aikštelė reikalinga svarstyklių naudojimui tik tiek, kiek reikia privažiuoti prie jų. Atitinkamai sargo namelis gali būti skirtas tarnauti svarstyklėms, o ne kiemo aikštelei; 3) tai, kad trečiasis asmuo nuomojasi iš atsakovų kiemo aikštelę ir svarstykles su sargo nameliu ir vykdo sandėliavimo ir prekybos kietuoju kuru veiklą, nepakanka pripažinti sargo namelį ir svarstykles kiemo aikštelės priklausiniais; 4) po ginčo statinių – svarstyklių ir sargo namelio – perleidimo, šie statiniai BUAB „Ziro Group“ buvo naudojami be kiemo aikštelės, priklausančios BUAB „Baldų galerija“.

40Kasatorius nesutinka su tokiu byloje surinktų įrodymų vertinimu, nes teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka pirmiau nurodytų funkcinio ryšio, kurio pagrindu sprendžiama dėl daiktų tarpusavio santykio kaip pagrindinio daikto ir priklausinių, nustatymo kriterijų. Teisėjų kolegija šiuos kasatoriaus argumentus laiko teisiškai pagrįstais.

41Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas pirmosios instancijos išvadą dėl aikštelės ir kitų ginčo statinių funkcinio ryšio buvimo, iš esmės nepaneigė nė vienos iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė minėtą išvadą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės rėmėsi vienintele savarankiškai nustatyta faktine aplinkybe, kad perleisti ginčo statiniai – svarstyklės ir sargo namelis – BUAB „Ziro Group“ buvo naudojami be kiemo aikštelės, priklausančios BUAB „Baldų galerija“. Ši apeliacinės instancijos teismo naujai nustatyta faktinė aplinkybė prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei, kad kiemo aikštelėje faktiškai yra vykdoma prekyba akmens anglimi, kurią pirmosios instancijos teismas grindė konkrečiais įrodymais – atsakovo BUAB „Ziro group“ paaiškinimais ir į bylą pateikta nuotrauka. Šią apeliacinės instancijos teismo naujai nustatytą aplinkybę kasatorius ginčija nurodydamas, kad teismas jos nepagrindė jokiais įrodymais. Šį kasatoriaus argumentą teisėjų kolegija laiko pagrįstu. Pirma, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčo statiniai – svarstyklės ir sargo namelis – BUAB „Ziro Group“ buvo naudojami be kiemo aikštelės, nenurodė, kokiais įrodymais remiantis buvo prieita prie tokios išvados, nepagrindė, kodėl buvo nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti, kaip pagrindžiantys priešingą išvadą, įrodymai yra netinkami, nepakankami ar pan. Antra, ši aplinkybė iš esmės prieštarauja kitam apeliacinės instancijos teismo argumentui, kad ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo nuomojasi iš atsakovų kiemo aikštelę ir svarstykles su sargo nameliu ir vykdo sandėliavimo ir prekybos kietuoju kuru veiklą, yra nepakankama pripažinti sargo namelį ir svarstykles kiemo aikštelės priklausiniais.

42Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl funkcinio ryšio tarp aikštelės ir kitų ginčo statinių yra svarbi ir kita pirmosios instancijos teismo nustatyta ir apeliacinės instancijos teismo nepaneigta faktinė aplinkybė – t. y. kad žemės sklypo, ant kurio stovi visi ginčo statiniai, paskirtis – komercinės paskirties objektų teritorijos, o žemės naudojimo pobūdis – infrastruktūros arba komerciniams objektams statyti ir eksploatuoti. Šis žemės sklypas buvo suformuotas sujungus tris žemės sklypus, kurie turėjo kitą pagrindinę tikslinę paskirtį ir ūkinės veiklos pobūdį: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), paskirtis buvo kita (kietojo kuro sandėliavimo aikštelei eksploatuoti), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), – kita (kietojo kuro sandėliavimo aikštelei, buitiniams ir ūkio statiniams eksploatuoti), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), – kita (kietojo kuro sandėliavimo aikštelei eksploatuoti). Ši aplinkybė, vertinant ją kartu su aplinkybėmis, kad sargo namelis ir svarstyklės buvo statomi tarnauti būtent kiemo aikštelei ir kad svarstyklės bei namelis nėra naudojami savarankiškai, be kiemo aikštelės, pagrindžia tai, kad pagrindinis daiktas, kurį, siekdami tenkinti savo poreikį – užsiimti žemės sklype leidžiama veikla (kuro sandėliavimu ir prekyba), – naudoja ūkio subjektai, yra kiemo aikštelė, ant kurios laikoma, iškraunama ir pakraunama prekė ir ant kurios vykdoma prekyba. Kiti daiktai – sargo namelis, skirtas saugoti prekę ir svarstyklės, kuriomis prekė sveriama, – yra papildomi, pagalbiniai, nes iš esmės prekyba būtų galima ir be jų (pvz., galima nesaugoti kuro, o apdrausti nuo vagystės; galima nesverti kuro, o pardavinėti pasvertomis pakuotėmis). Taigi, sargo namelis ir svarstyklės tik išplečia ūkinės veiklos, kuri vykdoma kiemo aikštelėje, galimybes, taip suteikdami papildomos pridėtinės vertės aikštelei. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje sudaro pakankamą pagrindą pripažinti sargo namelį ir svarstykles kiemo aikštelės priklausiniais, todėl apeliacinės instancijos teismo padaryta priešinga išvada laikytina nepagrįsta.

43Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl ginčo daiktų – sargo namelio ir svarstyklių – pripažinimo priklausiniais, neteisingai vertino nustatytas aplinkybes ir netinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų kvalifikavimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Kasaciniame teisme patirta 12,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo BUAB „Ziro Group“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi ,

Nutarė

47Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą.

48Priteisti iš atsakovo BUAB „Ziro Group“ (į. k. 302522402) 12,03 Eur (dvylika Eur 3 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas AB SEB bankas 2012 m. liepos 5 d. pareikštu ieškiniu prašė: 1)... 6. Ieškovas nurodė, kad, užtikrinant atsakovo UAB „Baldų galerija“... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį... 9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje įrodyta esminę... 10. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas panaikinti ginčo statinių,... 11. Teismas, įvertinęs kredito sutarties sąlygas, nurodė, kad ginčo statinių... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m.... 13. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, CK 4.19 straipsnio nuostatas,... 14. Kadangi ginčo statiniai negali būti laikomi kiemo aikštelės priklausiniais,... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas AB SEB bankas prašo panaikinti apeliacinės... 17. 1. Sistemiškai aiškinant CK 4.12 ir 4.19 straipsnių nuostatas, darytina... 18. 2. Nutartyje, motyvuojant sprendimą nepripažinti ginčo statinių... 19. 3. Remiantis CK 4.12, 4.19 straipsniais, 4.171 straipsnio 2 dalimi, esant... 20. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas BUAB „Baldų... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BUAB „Ziro Group“ su skundu... 22. Kiti bylos dalyviai atsiliepimų į ieškovo kasacinį skundą nepateikė.... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Byloje kilo ginčas dėl to, ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai... 26. Dėl daikto pripažinimo priklausiniu ... 27. Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti... 28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks... 29. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu... 30. Aplinkybė, ar daiktas yra priklausinys, ar ne, nustatytina atsižvelgiant į... 31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai... 32. Dėl CK, NTKĮ ir Nuostatų sisteminio aiškinimo... 33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 34. Pirma, pagal CK 4.12 ir 4.13 straipsnius daiktai skirstomi į: 1) pagrindinius;... 35. Antra, remiantis NTKĮ 5 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro... 36. Trečia, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nekilnojamojo turto registro... 37. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 38. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo vertinant funkcinį ryšį tarp... 39. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas pirmosios... 40. Kasatorius nesutinka su tokiu byloje surinktų įrodymų vertinimu, nes teismo... 41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas... 42. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl funkcinio ryšio tarp... 43. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Kasaciniame teisme patirta 12,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 48. Priteisti iš atsakovo BUAB „Ziro Group“ (į. k. 302522402) 12,03 Eur... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...