Byla 2A-111-264/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Arūno Rudzinskao ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant V. G.,

2dalyvaujant ieškovui (apeliantui) K. U., jo atstovui advokatui T. R., atsakovei I. U., jos atstovui advokatui E. R.,

3teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. U. atstovo advokato T. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-17-571/2016 pagal ieškovo K. U. ieškinį atsakovei I. U., institucijai teikiančiai išvadą Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, turto dalybų, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt., bei atsakovės I. U. priešieškinį ieškovui K. U., trečiajam asmeniui UAB “Marijampolės pieno konservai“, institucijai teikiančiai išvadą Kalvarijos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, turto dalybų , vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5Ginčo esmė

6Ieškovas K. U. patikslintame ieškinyje (b. l. 1 tomas b. l. 135 – 143) prašė nutraukti ( - ) registruotą santuoką, nustatant, kad šeima iširo dėl atsakovės kaltės. Palikti ieškovui pavardę U.. Nustatyti nepilnamečio vaiko A. U. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu. Nustatyti nepilnamečių vaikų S. U. ir G. U. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove I. U.. Priteisti iš ieškovo K. U. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. U., nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės 200 eurų kas mėnesį skiriamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisti iš K. U. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. U. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kol jis sulauks pilnametystės 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšas pervedant į atsakovės I. U. banko sąskaitą. Priteisti iš ieškovo K. U. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. U., nuo ( - ) iki kol ji sulauks pilnametystės 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšas pervedant į atsakovės I. U. banko sąskaitą. Priteisti iš atsakovės I. U. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. U. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kol A. U. sulauks pilnametystės, 200 eurų kas mėnesį skiriamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti atsakovę I. U. nepilnamečių vaikų S. U. ir G. U. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovei I. U. asmeninės nuosavybės teise priteisti sekantį turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė - automobilį Renault Megane valst. Nr. ( - ) kurio vertė 1500 eurų. Atsakovei I. U. už jai atitenkančią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą priteisti K. U. naudai sumokėti 750 eurų kompensaciją, šią sumą sumokant ne vėliau kaip per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti ieškovui K. U. ir atsakovei I. U. asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančiose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Priteisti K. U. 3000 eurų kompensaciją už dėl atsakovės I. U. kaltės patirtą neturtinę žalą. Priteisti iš atsakovės I. U. ieškovo K. U. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas Atsakovė I. U. patikslintame priešieškinyje (b. l. 2 tomas 124 – 131 ) prašė nutraukti ( - ) sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės. Po santuokos nutraukimo jai palikti U. pavardę. Ieškovui 2009-02-18 dovanotą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius-šulinį, kiemo aikštelę, tvorą unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti šio turto ½ dalį ieškovui ir ½ dalį atsakovei. Ieškovui, asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui ,tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti : automobilį Opel Vectra valst. Nr. ( - ), rinkos vertė 3000 eurų, skalbimo mašiną 100 eurų vertės, vonios spintelių komplektą-150 eurų vertės, virtuvės baldus su integruota buitine technika-3700 eurų vertės, šaldytuvą-180 eurų vertės, žiemos sodo baldų komplektą -300 eurų vertės, miegamojo lovą-600 eurų vertės, sienine spintos 3 vnt.-1300 eurų vertės, komodą(hole)-150 eurų vertės. Atsakovei, asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti : automobilį Renault Megane valst. Nr. ( - ) vidutinė rinkos vertė 300 eurų, sėdimų baldų 3-2-1 komplektą -100 eurų vertės, staliuką-30 eurų vertės, televizorių 110 cm. Įstrižainės-300 eurų vertės, kilimą-30 eurų vertės, dujinę viryklę(rūsyje)-60 eurų vertės, komodą-70 eurų vertės, odinį baldų komplektą 3-2-1- 220 eurų vertės, lyginimo lentą-30 eurų vertės, džiovyklą-15 eurų vertės, 2 muzikinius centrus vienodos vertės- 300 eurų vertės, siuvimo mašiną-60 eurų vertės. Iš ieškovo atsakovei priteisti 3757,50 eurų kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Nepilnamečių vaikų A. U. , S. U., G. U. gyvenamąją vietą nustatyti su I. U.. Iš ieškovo K. U. priteisti materialinį išlaikymą dukrai A. U., mokamą periodinėmis išmokomis po 150 eurų dydžio sumą kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatant atsakovei I. U. uzufruktą į šias lėšas. Iš ieškovo K. U. priteisti materialinį išlaikymą dukrai S. U., mokamą periodinėmis išmokomis po 150 eurų dydžio sumą kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatant atsakovei I. U. uzufruktą į šias lėšas. Iš ieškovo K. U. priteisti materialinį išlaikymą sūnui G. U. mokamą periodinėmis išmokomis po 150 eurų dydžio sumą kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatant atsakovei I. U. uzufruktą į šias lėšas. Kreditoriaus įsipareigojimus UAB „Marijampolės pieno konservai“ pagal 2014-09-22 paskolos sutartį dalinti šalims per pusę lygiomis dalimis, tai yra po ½ kreditorinių įsipareigojimų. Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai. K. U. ir I. U. santuoką sudarytą ( - ) akto įrašas Nr. ( - ) Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims paliko pavardes U. ir U.. Gyvenamąjį namą unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatą unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą unikalus Nr. ( - ) registruotus K. U. vardu pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių K. U. ir I. U. nuosavybe. Priteisė ieškovui K. U. ½ dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ), ½ dalį ūkio pastato unikalus Nr. ( - ), ½ dalį kiemo statinių unikalus Nr. ( - ), ½ dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ). Priteisė atsakovei I. U. ½ dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ), ½ dalį ūkio pastato unikalus Nr. ( - ), ½ dalį kiemo statinių unikalus Nr. ( - ), ½ dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ). Ieškovui K. U. asmeninės nuosavybės teise priteisė – sienines spintas 3 vnt.-250 eurų vertės, komodą (hole)-150 eurų vertės, televizorių 90 cm. įstrižainės 150 eurų vertės, muzikinį centrą 50 eurų vertės, bendroje sumoje turto už 600 eurų. Atsakovei I. U. asmeninės nuosavybės teise priteisė - 100 eurų vertės, vonios spintelių komplektą-150 eurų vertės, sėdimus baldus 3-2-1 koplektą-220 eurų vertės, staliuką-30 eurų vertės, televizorių 110 cm. Įstrižainės 150 eurų vertės, virtuvės baldus su integruota buitine technika 1450 eurų vertės, šaldytuvą-180 eurų vertės, kilimą 30 eurų vertės, žiemos sodo baldų komplektą 70 eurų vertės, dujinę viryklę(rūsyje) 70 eurų vertės, miegamojo lovą su komoda 400 eurų vertės, odinį baldų komplektą 3-2-1 -100 eurų vertės, lyginimo lentą-30 eurų vertės, džiovyklą 15 eurų vertės, muzikinį centrą Vido 50 eurų vertės, siuvimo mašiną 60 eurų vertės, bendroje sumoje turto už 3105 eurus. Iš atsakovės I. U. priteisė ieškovo K. U. naudai - 2505 eurų kompensaciją, už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Kompensaciją išmokant per 12 mėnesių, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Automobilį Renault Megane valst. Nr. ( - ) pripažino asmenine atsakovės I. U. nuosavybe. Pripažino kreditoriaus UAB „Marijampolės pieno konservai“ suteiktą paskolą asmenine atsakovės I. U. prievole. A. U. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu K. U.. S. U. ir G. U. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove I. U.. Nustatė, kad ieškovas K. U. savo lėšomis išlaiko A. U. iki jos pilnametystės. Nustatė, kad atsakovė I. U. savo lėšomis išlaiko S. U. iki ( - ), tai yra iki A. U. pilnametystės. Priteisė iš ieškovo K. U. išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. U. mokamą periodinėmis išmokomis po 130 eurų kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, tai yra nuo 2014-10-20 , išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarko I. U.. Priteisti iš ieškovo K. U. išlaikymą nepilnametei dukrai S. U. gim. ( - ) mokamą nuo ( - ) periodinėmis išmokomis po 130 eurų iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarko I. U.. Pinigines lėšas esančias bankuose ieškovo K. U. vardu ir atsakovės I. U. vardu atitinkamai laikė kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo K. U. 127 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. U. naudai. Priteisė iš ieškovo K. U. 134 Eur žyminio mokesčio, 16,42 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Priteisė iš atsakovės I. U. 300 Eur žyminio mokesčio, 6,57 Eur valstybės naudai. Sprendžiant dėl kieno kaltės nutrūko santuoka, teismas darė išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, ieškovas per santuokinį gyvenimą kaltino atsakovę neištikimybe, tolerancijos ir pagarbos jam stoka, vertindamas tik tai, kad jis dirbo ir stengėsi šeimai dėl jos materialinės gerovės, o atsakovė pasirinko ne visai tinkamą būdą išspręsti susidariusią situaciją, paguodos ir supratimo ieškojo ne santuokoje, o bendraudama su kitu vyriškiu. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl teismas traktavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovo prašymą priteisti 3 000 eurų kompensaciją už dėl atsakovės kaltės patirtą neturtinę žalą teismas atmetė pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, ieškovui 2009-02-18 dovanotą nekilnojamąjį turtą pripažindamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodė, kad byloje esantys įrodymai paneigia ieškovo argumentus, kad pastatai nebuvo iš pagrindų ir esmės rekonstruoti ir pagerinti gyvenant santuokoje. Byloje nebuvo pateikta duomenų ir įrodymų, kad pagerinimai buvo atlikti dar iki šalims pradėjus gyventi santuokoje ar dar iki turto dovanojimo sutarties. Teismas nustatė, kad šalys nuo 1998 metų iki 2014 metų pavasario vedė bendrą ūkį, kūrė bendrą, geresnę ateitį sau ir savo vaikams, minėtą turtą pagerino bendromis sutuoktinių lėšomis. Sprendžiant dėl sutuoktinių bendro turto dalių nustatymo, teismas nurodė, kad šalys nukrypti nuo bendrų dalių principo neprašė, todėl šio turto priteisė po ½ dalį ieškovui ir atsakovei. Šalys byloje pateikė prašymą dėl taikos sutarties dalyje reikalavimų kuriame pasisakė ir susitarė dėl daiktų padalijimo, todėl teismas šalių susitarimą patvirtino ir turtą padalino pagal šalių susitarimą. Teismas nustatė, kad pagal šį susitarimą ieškovui tenka kilnojamojo turto už 600 eurų, o atsakovei už 3105 eurus, todėl iš atsakovės priteisė 2 505 eurų kompensaciją, už jai tenkančią didesnę turto dalį. Teismas laikė, kad automobilis Opel Vectra-c-station valst. Nr. ( - ) buvo įsigytas už ieškovo asmenines lėšas, o automobilis Renaul Megane valst. Nr. ( - ) buvo įsigytas už atsakovės asmenines lėšas ir pripažino atitinkamai kiekvieno asmenine nuosavybe, nutraukus santuoką, todėl šalims vienai iš kitos jokios kompensacijos dėl automobilių nepriteisė. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad 2014-09-22 atsakovės paimta paskola iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ yra asmeninė atsakovės prievolė. Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė sutiko, kad A. U. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, kad bylos nagrinėjimo metu A. U. išreiškė norą gyventi su tėvu, kad Vaikų teisių skyrius neprieštaravo dėl A. U. gyvenamosios vietos su ieškovu bei pažymėjo tai, kad ( - ) A. U. taps pilnametė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas A. U. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, o G. U. ir S. U. su atsakove. Teismas spręsdamas dėl vaikams priteisino išlaikymo dydžio įvertino ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, ar nepilnamečiai vaikai turi specialių poreikių, sveikatos problemų. Teismas darė išvadą, kad 260 eurų materialinis išlaikymas teiktinas, abiejų tėvų po 130 eurų, augančiam vaikui atitinka jo poreikius. Kadangi A. U. lieka gyventi su ieškovu, teismas nustatė, kad dukrą iki jos pilnametystės išlaikys vienas ieškovas. S. U. ir G. U. likus gyventi su motina, teismas nustatė, kad atsakovė viena išlaikys S. U. iki kol A. U. sueis pilnametystė, po ko iš ieškovo priteistinas išlaikymas S. U. mokamas periodinėmis išmokomis po 130 eurų kas mėnesį iki jos pilnametystės. Taip pat priteisė iš ieškovo išlaikymą G. U. mokamą periodinėmis išmokomis po 130 eurų nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2014-10-20 iki jo pilnametystės. Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų apimtį tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10Ieškovas apeliaciniame skunde (3 tomas b. l. 37 – 48) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą dalyse dėl santuokos nutraukimo pagrindo, neturtinės žalos priteisimo, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo būdo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. U. ir šiose dalyse priimti naują sprendimą; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismas neįsigilino į bylos esmę, neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, išvadas padarė remdamasis nevisapusišku, nepilnutiniu ir neobjektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
    2. Nepagrįstas teismo sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl santuokos iširimo, o jos pakviestos liudytojos R. S., A. Ž., B. D., duodamos parodymus taip pat nepatvirtino, kad apelianto elgesys iš esmės pažeidė kokias nors sutuoktinio pareigas. Jeigu nesutapo apelianto ir atsakovės požiūris dėl to, kaip atsakovė, kaip ištekėjusi trijų vaikų mama, turėtų elgtis su kitais vyrais, tai dėl tokio abipusio požiūrio nesutapimo būtent apeliantas negali būti laikomas kaltu dėl sutuoktinių pareigų pažeidimo. Atsakovė nebuvo lojali apeliantui, todėl būtent dėl jos santykių su A. K., t. y. dėl trečiojo asmens įtakos, šalių santuoka iširo, be to, atsakovės besitęsiantys santykiai su kitu vyru užkirto galimybę išsaugoti šeimą.
    3. Teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo išvadai, kad dėl ieškovo reiškiamų nevisiškai ir ne visada pagrįstų priekaištų, šeimos santykiai dažnai ir senokai buvo įtempti, vaikai dalyvavo sutuoktiniui reiškiant priekaištus jų motinai, dėl to sutuoktinių santykiai tik blogėjo, kadangi šalių santykiai pradėjo blogėti po to, kai apeliantas 2013 m. liepos mėnesį sužinojo, kad atsakovė jam yra neištikima su kitu vyru. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas, nors ir gyveno su atsakove, tačiau jau nuo 2004-2005 metų nuolatos jautė įtampą dėl to, kad atsakovė jam neištikima, dėl ko stengėsi pastarąją kontroliuoti, o kuo toliau tuo labiau. Apeliantas iki 2014 m. spalio mėnesio buvo suinteresuotas šeimos išsaugojimu, tai patvirtina antro vaiko gimimas.
    4. Teismas nepagrįstai vertino, kad abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, kad šalys nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Apeliantas norėjo santuokinių santykių, pagrįstų sutuoktinių pagarba vienas kitam, tačiau atsakovė tokių santykių nenorėjo. Faktinę aplinkybę dėl to, jog atsakovė prisipažino, kad myli A. K., nes negavo iš apelianto tai, ką gavo iš minėto asmens, patvirtino liudytoja E. K.. Atsakovės elgesys apelianto atžvilgiu ilgą laiką palaikant artimus santykius su kitu vyru buvo netinkamas, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje ir nesuderinamas su galiojančiomis moralės normomis.
    5. Tai, kad atsakovė yra nesąžininga įrodo ta faktinė aplinkybė, jog atsakovė sąmoningai klaidino teismą pateikdama 2014 m. lapkričio 5 d. atsiliepimą, 2015 m. sausio 5 d. priešieškinį ir 2016 m. kovo 29 d. patikslintą priešieškinį bei duodama paaiškinimus 2016 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu, kadangi kategoriškai neigė savo kaltę dėl santuokos iširimo, kaip neigė ir tai, kad palaiko artimus santykius su A. K.. Tačiau apelianto į bylą pateikti įrodymai ir jo iniciatyva į teismą pašaukti liudytojai paneigė tokią iš esmės melagingą atsakovės poziciją.
    6. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė apelianto reikalavimą priteisti 3 000 Eur kompensaciją už dėl atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo patirtą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, apeliantui priteistina 3 000 Eur kompensacija už dėl atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo patirtą neturtinę žalą.
    7. Dėvėtas statybines medžiagas arba pinigus statybinėms medžiagoms duodavo apelianto seneliai ir tėvai, o statybos ir vidaus apdailos darbus atliko pats apeliantas. Šias faktines aplinkybes taip pat patvirtino liudytojai M. U. ir V. U.. Iš apelianto ir atsakovės bendrų šeimos lėšų minėtą nekilnojamąjį turtą apeliantas gerinti pradėjo tik po to, kai jam šis nekilnojamasis turtas buvo padovanotas 2009 m. vasario 18 d. dovanojimo sutartimi. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys esmingai pertvarkyti ir remontuoti ne tik namą, bet ir ūkio pastatą, kiemo statinius, o kartu ir pertvarkyti žemės sklypą, pradėjo nuo 2010 metų, nes tokia išvada neatitinka tikrovės, kadangi, apeliantas nuo 2010 metų atliko jau tik paskutinius reikalingus ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo darbus, o ne pradėjo iš esmės pertvarkyti ir remontuoti padovanotą ginčo nekilnojamąjį turtą. Pirmuosius pagerinimo darbus už šeimos lėšas apeliantas padarė 2011, 2013, 2014 metais.
    8. Teismas neturėjo teisės vadovautis techniniu projektu gyvenamojo namo ir ūkio pastato rekonstrukcijai, kadangi, kaip nurodo pats teismas, šis projektas nėra įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centre, todėl toks dokumentas neturi juridinės galios ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių.
    9. Teismas neturėjo teisės remdamasis fotonuotraukomis spręsti dėl ginčo nekilnojamojo turto rekonstrukcijos apimties, kadangi net savo srities specialistai, turintys specialių žinių, t. y. ekspertai, nekilnojamojo turto ekspertizių nedaro remdamiesi tik fotonuotraukomis, kadangi tinkamai padaryti ekspertizę iš fotonuotraukų nėra galimybių.
    10. Atsakovės pateiktų jos atstovo surašytų 2016 m. kovo 15 d. paaiškinamų dėl piniginių lėšų investavimo į nekilnojamąjį turtą esantį ( - ), teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė ir nenagrinėjo, dėl jo pasisakyti apeliantui nesudarė galimybių, šie paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl minėtą paaiškinamąjį raštą, kaip įrodymą, teismas turėjo įvertinti kritiškai.
    11. Nei vienas iš teismo nurodytų liudytojų (R. S., Ž., B. D., M. U., V. U.) nepateikė konkrečių, detalių, pagrįstų, nuoseklių parodymų dėl ginčo nekilnojamojo turto pagerinimų, todėl minėtų liudytojų parodymais teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo nekilnojamojo turto pagerinimų apimties, remtis negalėjo, kadangi jų turinys buvo abstraktus ir deklaratyvaus pobūdžio.
    12. Teismas padarė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą išvadą nurodydamas, kad gyvenamojo namo pirmo aukšto plotas padidėjo nuo 71,62m2 iki 96,5m2 , namo pastogės plotas padidėjo nuo 45,3m2 iki 73,5m2, taip pat, kad ūkio pastato plotas padidėjo nuo 36,3m2 iki 73,0m2, kadangi tokia išvada padaryta remiantis prielaidomis, o ne faktais, t. y., kaip minėta, techninis projektas gyvenamojo namo ir ūkio pastato rekonstrukcijai nėra įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centre, todėl toks dokumentas neturi juridinės galios, o į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad ginčo pastatų plotas padidėjo, o jeigu padidėjo, tai kokia apimtimi.
    13. Teismas nepagrįstai nurodė, kad į bylą nėra pateikta duomenų, kad ginčo nekilnojamojo turto pagerinimai buvo atlikti dar iki turto dovanojimo sutarties, kadangi tiek apeliantas, tiek atsakovė, tiek liudytojai R. S., A. Ž., B. D., M. U., V. U. patvirtino, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo gerinamas visą šalių santuokos laikotarpį, t. y. nuo 1998 m. rudens iki 2014 pavasario. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo nekilnojamojo turto pagerinimai buvo atlikti po turto dovanojimo sutarties, ką turėjo pareigą padaryti atsakovė. Liudytoja A. Ž. nurodė, kad ginčo nekilnojamasis turtas atrenovuotas šalims gyvenant santuokoje, t. y. remontas vyko po truputį palaipsniui visą šalių santuokos laiką.
    14. Atsakovė sąmoningai teismui neteikė įrodymų dėl kompensacijos, už į ginčo nekilnojamąjį turtą investuotas šeimos lėšas, dydžio pagrįstumo, ginčo atveju, nesikreipė į ekspertus dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo. Faktinė aplinkybė, kad atsakovė neteikė įrodymų teismui dėl kompensacijos dydžio pagrįstumo, t. y. šio klausimo neįrodinėjo ir neįrodė, turėjo būti vertinama apelianto naudai.
    15. Apelianto iniciatyva gauta statinio eksperto A. Z. ginčo nekilnojamajame turte atliktų pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo ataskaita Nr. 16-07/01 patvirtina, kad į ginčo nekilnojamąjį turtą po to, kai Apeliantui buvo padovanotas minėtas turtas, šalių faktinės sąnaudos yra 17561,39 Eur. Todėl atsakovei galėtų būti priteista kompensacija lygi pusei sumos, investuotos į ginčo nekilnojamąjį turtą, t. y. 8 780,70 Eur, tačiau ne pusė viso ginčo turto.
    16. Teismas skirtingai vertino liudytojų parodymus svarstant skirtingus klausimus, t. y. spręsdamas klausimą dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo teismas rėmėsi liudytojų R. S., A. Ž., B. D. parodymais, kaip įrodymais, tačiau spręsdamas klausimą dėl į ginčo nekilnojamąjį turtą šalių investuotų pinigų sumos, teismas minėtų liudytojų parodymais nesivadovavo, nes traktavo, kad šie liudytojai yra artimi šalims žmonės ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Apelianto nuomone, teismas turėjo kritiškai vertinti minėtų liudytojų parodymus ir spręsdamas klausimą dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, tačiau dėl neaiškių priežasčių to nepadarė.
    17. Nepagrįstas teismo sprendimas dalyje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. U.. Kadangi iš apelianto teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi, taikius laikinąją apsaugos priemonę, priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams, tarp jų ir G. U. ir ši nutartis turi būti vykdoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas iš apelianto nepagrįstai išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, tai yra nuo 2014 m. spalio 20 d. Teismas išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. U. iš apelianto turėjo priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-62-538/2016).
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Pats apeliantas pripažino, jog vartojo fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu, dėl ko buvo nuteistas. Apklaustos liudytojos R. S., A. Ž., B. D., parodė, kad apeliantas buvo pavydus ir netoleravo atsakovės elgesio su kitais vyrais, nepagrįstai kaltindavo atsakove neištikimybe ir vartojo psichologinį smurtą atsakovės atžvilgiu. Aplinkybę, kad vaikai dalyvavo sutuoktiniui reiškiant priekaištus jų motinai nurodė liudyti pakviesta dukra A. U.. Byloje nėra įrodyta, kad atsakovė pati apeliantui prisipažino, kad nuo 2013 m. pradžios turi kitą vyrą. Liudytoja E. K. yra šališka, kadangi pati šiuo metu nutraukė santuoką su savo sutuoktiniu, todėl laikytina, kad galėjo duoti neteisingus parodymus. Be to, iš šių parodymų netgi negalima spręsti, kad atsakovė tikrai būtų neištikima. Vienintelis dalykas kas sieja atsakovę ir A. K. yra tai, kad jie yra bendradarbiai. Liudytoja K. patvirtino, kad buvo kažkoks pokalbis apie neištikimybę tačiau tai paneigė K.. E. K. apie savo vyro neištikimybę sužinojo neva iš atsakovės, tačiau atsakovė šią aplinkybę neigia. Liudytojas P. P. matė kaip atsakovė gavo 35 rožes ir tai laiko neištikimybe. Tačiau pats pripažino, kad prieš duodamas parodymus, gal prieš kokį mėnesį buvo pas apeliantą namuose, todėl neabejojame, kad tuo metu buvo aptarinėjama kokius parodymus duoti. Apelianto motina parodė, kad apelianto pirmoji žmona nuo pat santuokos negyveno su apeliantu, dėl to, kad būnant su juo blogėdavo jos sveikata. Tai tik patvirtina apelianto nesugyvenamą charakterį ir pavydumą, ką patvirtino liudytojai.
    2. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovės iniciatyva buvo keliamas klausimas dėl susitaikymo.
    3. Apelianto argumentai dėl atsakovės neištikimybės nenuoseklūs. Apeliantas nurodo, kad atsakovė abejinga pradėjo darytis 5-6 metus, kad girdėjo kalbas, kad 2004-2005 metais buvo neištikima, nors ieškinyje nurodė, kad neištikima tapo neva 2013 metais.
    4. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 3 000 Eur kompensacija nepriteistina.
    5. Apeliantas pripažino, kad pinigų iš atsakovės tetos skolindavosi namui įsirengti, o paskui juos atiduodavo. Tai rodo, kad beveik visos bendros lėšos buvo dedamos į namą. Tą praktiškai pripažino tiek apelianto tiek atsakovės tėvai. Apeliantas taip pat pripažino, kad atsakovės motina atsakovei davė 7000 lt, o šiuos investavo į namo renovaciją. Tiek apelianto liudytojai, tiek atsakovės vieningai nurodė, kad namas renovuotas iš pagrindų, o kadangi dar investuota atsakovės asmeninės lėšos, todėl šis nekilnojamasis turtas dalintinas per pusę. Apeliantas duodamas parodymus nurodė, kad tėvai prisidėjo tik darbu. Be to, liudytoja Ž. parodė, kad ieškovas pats sakė, jog jo tėvai jam pinigų nedavė, kadangi seneliai neva paliko namą.
    6. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad iš apelianto ir atsakovės bendrų šeimos lėšų minėtą nekilnojamąjį turtą apeliantas gerinti pradėjo tik po to, kai jam šis nekilnojamasis turtas buvo padovanotas 2009 m. vasario 18 d. dovanojimo sutartimi. Apeliantas pats pripažino, kad 2009 m. rugsėjo mėnesio projektas darytas pagal jau esamą namo padėtį, tai reiškia, kad namas buvo renovuotas dar iki dovanojimo sutarties.
    7. Nesuprantami apelianto argumentai, kad teismas neturėjo teisės vadovautis techniniu projektu gyvenamojo namo ir ūkio pastato rekonstrukcijai, kadangi, kaip nurodo pats teismas, šis projektas nėra įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centre, todėl toks dokumentas neturi juridinės galios ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Apeliantas pats pripažino, kad 2009 m. rugsėjo mėnesio projektas darytas pagal jau esamą namo padėtį. Šiuo atveju sprendžiamas ne renovacijos pagrįstumo klausimas, o esama faktinė situacija.
    8. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad atsakovės pateiktų jos atstovo surašytų 2016 m. kovo 15 d. paaiškinamų dėl piniginių lėšų investavimo į nekilnojamąjį turtą esantį ( - ) teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė ir nenagrinėjo, dėl jo pasisakyti apeliantui nesudarė galimybių, šie paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl minėtą paaiškinamąjį raštą, kaip įrodymą, teismas turėjo įvertinti kritiškai. Apeliantas dėl nurodytų paaiškinimų ne tik, kad galėjo pasisakyti, tačiau ir juos paneigti. Tačiau neigti nebuvo ką, nes pats pripažino, kad šie visi pagerinimai buvo atlikti santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų.
    9. Nėra suprantama, kokiu teisės aktu apeliantas remiasi, kad techninis projektas gyvenamojo namo ir ūkio pastato rekonstrukcijai turi būti įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centre.
    10. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovė galėjo tiksliai paaiškinti, kur ir kokiomis dalimis investavo šeimos pinigų, tai padarė pateikdama rašytinius paaiškinimus kurių apeliantas net neginčijo.
    11. Nors apeliantas teigia, kad statinio eksperto A. Z. ginčo nekilnojamajame turte atliktų pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo ataskaita Nr. 16-07/01 patvirtina, kad į ginčo nekilnojamąjį turtą po to, kai apeliantui buvo padovanotas minėtas turtas, šalių faktinės sąnaudos yra 17561,39 Eur, tačiau tiek apeliantas, tiek jo tėvai pripažino, kad namas buvo renovuojamas visą bendrą sutuoktinių gyvenimą kartu. Be to, ataskaita nevertintina, kadangi nėra suformuluoti reikiami klausimai. Ši ataskaita negali būti teikiama su apeliaciniu skundu, kadangi visi įrodymai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o šiuo atveju tokią ataskaitą apeliantas turėjo galimybę pateikti, be to teismo net neprašo šią ataskaitą prijungti prie bylos, tai yra neprašo priimti naujų įrodymų.
    12. Teismas laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nusprendęs teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau šeimos bylose teismas ex oficio gali išeiti už ieškinio ribų, todėl priklausant nuo teismo sprendimo išlaikymo dydis bus perskaičiuotas įsiteisėjus teismo sprendimui ir padarius atitinkamą skaičiavimą kiek buvo teikta išlaikymo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir tik nustačius nepriemoką būtų galimą reikalauti nesumokėtos sumos.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliaciniame skunde apeliantas ginčija teismo sprendimą dalyse dėl santuokos nutraukimo pagrindo, neturtinės žalos priteisimo, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo būdo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. U., todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstų sprendimo dalių.

14Dėl įrodymų vertinimo. Apeliantas nurodo, kad teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirtingai vertino liudytojų parodymus svarstant skirtingus klausimus. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 185 str. 1 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-396/2011; Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, šių įrodymų vertinimo pasėkoje atmetė ieškinio reikalavimus, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Taigi apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

15Dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas (apeliantas) nesutinka su tokia teismo išvada ir prašo pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovė neigė, kad ieškovui buvo neištikima. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, jog atsakovė nebuvo lojali apeliantui, todėl būtent dėl jos santykių su A. K., t. y. dėl trečiojo asmens įtakos, šalių santuoka iširo, be to, atsakovės besitęsiantys santykiai su kitu vyru užkirto galimybę išsaugoti šeimą. Faktinę aplinkybę dėl atsakovės neištikimybės, apelianto teigimu, patvirtino liudytoja E. K. bei kiti ieškovo pateikti įrodymai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog atsakovės neištikimybės faktas nėra patvirtintas pakankamais įrodymais. Faktą prezumpcijai nustatyti turi įrodyti apeliantas. Teisėjų kolegijai susipažinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. posėdžio metu liudytojos E. K. parodymais, nustatyta, kad ši liudytoja konkrečių aplinkybių, kurios leistų vienareikšmiškai spręsti apie atsakovės neištikimybės faktą, nenurodė. Liudytoja parodė, kad ji tik mano, jog atsakovė susitikinėja su jos vyru, taip pat nurodė, kad pati niekada nematė atsakovės ir A. K. būnant kartu. Kitų apklaustų liudytojų nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovė su A. K. dirbo vienoje darbovietėje, darbo metu bendravo, A. K. sveikino atsakovę gimimo dienos proga, kad abu kartu sėdėjo automobilyje prie darbovietės, ar, kad atsakovė iš draugių grįždavo vėlyvu paros metu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami įrodymai atsakovės neištikimybės faktui patvirtinti. Įrodinėjimo priemonės šeimos bylose turi atitikti bendrus reikalavimus įrodymams. CPK 177 straipsnio 2 dalis nurodo, jog faktiniai duomenys gali būti nustatomi tame tarpe ir rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Neištikimybės fakto įrodinėjimas yra gana sudėtingas dėl problemų, kylančių surenkant įrodymus. Atsižvelgiant į šiuos sunkumus įrodymams keliami reikalavimai gali būti švelninami, tačiau tokiu atveju įrodymai turi atitikti kitus byloje esančius faktinius duomenis. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių patikimų atsakovės neištikimybės įrodymų. Darytina išvada, jog apeliantas tinkamai neįrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos. Bendrųjų sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje – būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai ir prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, pažeidimas taip pat gali būti aplinkybe, su kuria siejama kaltė dėl santuokos nutraukimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Teisėjų kolegijai susipažinus su teismo posėdžių garso įrašais pirmosios instancijos teisme, šalių išsakytais paaiškinimais bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, bei šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, nustatyta, kad šalys kaltino vienas kitą netinkamu elgesiu, nepagarba vienas kito atžvilgiu, konfliktavimo. Todėl tokioje situacijoje teisinga laikyti, jog abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame sprendime aiškiai apibendrintai išdėstytos santuokos nutraukimo priežastys ir tuo pagrįsta abiejų sutuoktinių kaltė.

16Dėl neturtinės žalos priteisimo. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti 3 000 Eur kompensaciją už dėl atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo patirtą neturtinę žalą. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, kad tarp šalių sudaryta santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą priteisti 3 000 eurų kompensaciją už dėl atsakovės kaltės patirtą neturtinę žalą.

17Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. U. priteisimo momento. Apeliantas nurodo, kad iš jo teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi, taikius laikinąją apsaugos priemonę, priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams, tarp jų ir G. U., todėl pirmosios instancijos teismas iš apelianto nepagrįstai išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, tai yra nuo 2014 m. spalio 20 d. Apelianto įsitikimu teismas išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. U. turėjo priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apelianto argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš K. U. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. U., S. U., G. U. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. 2016 m. birželio 13 d. sprendimu teismas priteisė iš ieškovo K. U. išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. U. mokamą periodinėmis išmokomis po 130 eurų kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, tai yra nuo 2014 m. spalio 20 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko G. U. išlaikymui 2015 m. sausio 7 d. nutartimi buvo priteistas laikinas 100 Eur dydžio materialinis išlaikymas, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto skundžiamu 2016 m. birželio 13 d. sprendimu nuo ieškinio pateikimo dienos priteisė nepilnamečiui vaikui G. U. 130 Eur/mėn. išlaikymą. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 20 d., todėl pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. U. pagrįstai priteisė nuo 2014 m. spalio 20 d., nes pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Išlaikymo priteisimo momentu laikytina ieškovo kreipimosi į teismą diena (2014 m. spalio 20 d.), nes tuo metu buvo atsiradęs teisinis pagrindas reikalauti teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Be to, tiek 2015 m. sausio 7 d. nutarties, tiek 2016 m. birželio 13 d. teismo sprendimo įvykdymas priklauso vykdymo procesui. Apeliantas nurodo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-62-538/2016 aplinkybėms dėl išlaikymo priteisimo momento pagrįsti. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad iš atsakovo nutartimi, taikius laikinąją apsaugos priemonę, priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui ir ši nutartis turi būti vykdoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą priteisė iš atsakovo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šios nutarties motyvai nepaneigia nagrinėjamu atveju skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo dėl išlaikymo priteisimo momento (CK 3.200 str.).

18Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria nekilnojamasis turtas, esantis adresu ( - ) pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir lygiomis dalimis padalintas apeliantui ir atsakovei, nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalys esmingai pertvarkyti ir remontuoti ne tik namą, bet ir ūkio pastatą, kiemo statinius, o kartu ir pertvarkyti žemės sklypą, pradėjo nuo 2010 metų, nes tokia išvada neatitinka tikrovės, kadangi, apeliantas nuo 2010 metų atliko jau tik paskutinius reikalingus ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo darbus, o ne pradėjo iš esmės pertvarkyti ir remontuoti padovanotą ginčo nekilnojamąjį turtą. Apelianto įsitikimu eksperto A. Z. pateikta turte atliktų pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo ataskaita patvirtina, kad šalių faktinės turto pagerinimo sąnaudos sudaro 17 561,39 Eur, todėl atsakovei galėtų būti priteista 8 770,70 Eur vertės kompensacija, bet ne ½ dalis viso turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apelianto argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje pripažinti nepagrįstu. Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas. Tik konstatavęs pakankamą teisinį pagrindą ginčo turtą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, teismas gali jį dalyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta ( - ). VĮ Registrų centro duomenimis 2009 m. vasario 18 d. dovanojimo sutartimi ieškovas įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius-šulinį, kiemo aikštelę, tvorą unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Šalys neginčija aplinkybės, kad šiame name pradėjo gyventi po santuokos, t. y. iki dovanojimo sutarties sudarymo. Nors apeliantas įrodinėja, kad nuo 2010 metų atliko jau tik paskutinius reikalingus ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo darbus, kadangi iki tol statybines medžiagas arba pinigus joms įsigyti duodavo apelianto seneliai ir tėvai, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikta jokių rašytinių įrodymų. Apeliantas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kokia ginčo nekilnojamojo turto būklė buvo dovanojimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2009 m. vasario 18 d. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015). Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo turto pagerinimo laikotarpį, įvertino momentą, kad techninio projekto gyvenamojo namo ir ūkio pastato rekonstrukcijai, pristatant priestatą projektas užsakytas atlikti jau po dovanojimo sutarties sudarymo, apie ką pažymi atžymos užsakymo lape ir projekte. Taip pat teismas išsamiai ir detaliai įvertino techninį rekonstrukcijos projektą bei jame esantį aiškinamąjį raštą, kuriame detaliai aprašyti ginčo turto rekonstrukcijos darbai. Taip pat įvertintas ginčo turto ploto padidėjimas. Be to, techniniame projekte pateikti 2009 m. liepos 8 d. A. N., P. N., M. G. pareiškimai, kuriais minėti asmenys sutinka, kad gretimame sklype (unikalus Nr. ( - )) savininkai I. U. ir K. U. statytų priestatą prie ūkinio pastato. Nors apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės vadovautis techniniu projektu gyvenamojo namo ir ūkio pastato rekonstrukcijai, kadangi, kaip nurodo pats teismas, šis projektas nėra įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centre, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, techniniame projekte užfiksuoti ginčo turto pagerinimo darbai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir išvadas, kad byloje esantys įrodymai ir motyvai, paneigia ieškovo argumentus, kad pastatai nebuvo iš pagrindų ir esmės rekonstruoti ir pagerinti gyvenant santuokoje. Byloje pateiktos ginčo turto foto nuotraukos (2 tomas b. l. 45) tik patvirtina aplinkybes, kad techniniame projekte nurodyti darbai atlikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo turto pagerinimo momento, t. y., kad turtas iš esmės buvo pagerintas po dovanojimo sutarties sudarymo, šalims gyvenant santuokoje. Byloje šalys neneigė aplinkybės, kad nuo santuokos sudarymo iki 2014 metų vedė bendrą ūkį. Tiek apeliantas, tiek atsakovė savo darbu prisidėjo prie ginčo turto gerinimo darbų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė dirbo, iš to gavo pajamas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsakovė savo gaunamas lėšas naudojo ne šeimos poreikių tenkinimui ir tokiu būdu neprisidėjo prie ginčo turto išlaikymo, pagerinimo. Nors apelianto įsitikimu eksperto A. Z. pateikta turte atliktų pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo ataskaita patvirtina, kad šalių faktinės turto pagerinimo sąnaudos sudaro 17 561,39 Eur, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši darbų sąnaudos ataskaita negali objektyviai pagrįsti realiai investuotų lėšų dydžio. Ataskaitos dalyje Nr.4 „Tyrimas“ nurodoma, kad „ekspertas A. Z., dalyvaujant ir pateikiant reikiamus duomenis K. U. namų valdoje apžiūrėjo atliktus pagerinimo darbus ir surašė jų aprašą. K. U. ekspertui pateikė paaiškinimus dėl atliktų pagerinimo darbų“. Kaip matyti, iš dalies apelianto paaiškinimais paremta ataskaita, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti objektyviai patikima, kadangi šalys dėl ginčo turto vertės turi skirtingas pozicijas, dėl ko apelianto pateikti ekspertui paaiškinimai gali neatspindėti tikrosios atliktų pagerinimo darbų vertės. Iš pateiktos ataskaitos taip pat matyti, kad atliktų pagerinimo darbų sąnaudos paskaičiuotus 2011 m. kovo 1 d., 2012 m. kovo 1 d., 2013 m. kovo 1 d., 2014 m. kovo 1 d. kainų lygiu, kai tuo tarpu ginčo turto techninis projektas parengtas 2009 metais, o iš teismo posėdžių metu tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktų paaiškinimų galima spręsti, kad pertvarkyti ir remontuoti ne tik namą, bet ir ūkio pastatą, kiemo statinius, o kartu ir pertvarkyti žemės sklypą buvo pradėta nuo 2010 metų. Kasacinis teismas išnagrinėtoje kasacine tvarka byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015) nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl esminio turto pagerinimo, turi atsižvelgti į turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, tikrosios turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį, taip pat įvertinti aplinkybę, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai. Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centras išrašo duomenimis vidutinės ginčo turto rinkos vertės nustatymo data 2009 m. vasario 10 d., pagal kurią pastato-gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 42 864 Eur, pastato-ūkinio pastato – 739 Eur, kitų kiemo statinių – 374 Eur, žemės sklypo – 2491Eur. Nors apelianto pateikta UAB ( - ) atliktų pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo ataskaita ir neatspindi objektyvios šių darbų vertės, tačiau ji patvirtina, kad ginčo turto vertė prieš dovanojimo sutartį ir ataskaitos parengimo momentui yra padidėjusi, todėl nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčo turtas po 2009 m. dovanojimo sutarties, bendromis sutuoktinių lėšomis bei darbu buvo pagerintas iš esmės (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nurodytą teisminę praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčo turtas atliekant jo rekonstrukciją iš esmės buvo pagerintas po dovanojimo sutarties sudarymo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui 2009 m. vasario 18 d. dovanotą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius-šulinį, kiemo aikštelę, tvorą unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.90 str.1d.).

19Dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo būdo. Apeliantas nurodo, kad šalių faktinės turto pagerinimo sąnaudos sudaro 17 561,39 Eur, todėl atsakovei galėtų būti priteista 8 770,70 Eur vertės kompensacija, bet ne ½ viso turto. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Nutraukiant santuoką dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pripažinus ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad šalys nukrypti nuo bendrų dalių principo neprašė, pagrįstai priteistini po ½ dalį ginčo turto ieškovui ir atsakovei. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinis teismas nagrinėjamojoje byloje yra nurodęs, kad minėta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Nagrinėjamu atveju ginčo turtas yra dalus. Be to, šalys turi tris vaikus, iš kurių vieno vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu ir dviejų vaikų su motina. Todėl ginčo turtą tarp šalių padalinus po ½ natūra, vaikai galės tarpusavyje bendrauti, būti kartu, taip pat būti su abiem tėvais. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės atstovas pateikė prašymą priteisti atsakovei iš apelianto atsakovės turėtas 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Minėtų išlaidų dydį patvirtina 2017 m. gegužės 11 d. pinigų priėmimo kvitas Nr.897307. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1 069,64 Eur (1,3 x 822,80 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K4 – 822,80). Pagal šių rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatytas 0,1 dydžio koeficientas. Nagrinėjamu atveju byloje vyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 1 val. 30 min. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Todėl už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma gali būti 164,56 Eur ((0,1 x 822,80 Eur) x 2 val.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl atsakovei iš apelianto priteistinos 400 Eur išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 14,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

21Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

22Apeliacinio skundo netenkinti.

23Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti iš ieškovo K. U. (a.k( - ) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei I. U. (a.k. ( - )

25Priteisti valstybei iš ieškovo K. U. (a.k( - ) 14,94 Eur (keturiolika Eur ir 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos

26Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. dalyvaujant ieškovui (apeliantui) K. U., jo atstovui... 3. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija... 5. Ginčo esmė... 6. Ieškovas K. U. patikslintame ieškinyje (b. l. 1 tomas... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu... 9. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 10. Ieškovas apeliaciniame skunde (3 tomas b. l. 37 – 48) prašo panaikinti... 11. Teisėjų kolegija... 12. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliantas nurodo, kad teismas neišsamiai ištyrė... 15. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pripažino,... 16. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisėtai... 17. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. U. priteisimo... 18. Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantas,... 19. Dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų Šaliai, kurios naudai priimtas teismo... 21. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Apeliacinio skundo netenkinti.... 23. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. 24. Priteisti iš ieškovo K. U. (a.k( -... 25. Priteisti valstybei iš ieškovo K. U. (a.k 26. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....