Byla e2-610-294/2020
Dėl servituto nustatymo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei, vertėjaujant Olgai Macijauskienei

3dalyvaujant ieškovei V. O., jos atstovei advokatei Nerijai Žėknienei,

4atsakovams L. Č., B. Č., jų atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. O. ieškinį atsakovams L. Č., B. Č. dėl servituto nustatymo,

Nustatė

6teisme pareikštas ieškovės V. O. ieškinys kuriame prašoma nustatyti neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę ieškovei (ir teisėtiems naudotojams) įeiti į atsakovams priklausančią patalpą – koridorių, ( - ) kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu ( - ), adresu ( - ), siekiant patekti į rūsio patalpas, verandą ir priklausančias gyvenamąsias patalpas. Nurodo, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso koridorius, kuris vienintelė patalpa, leidžianti patekti į rūsį, verandą ir gyvenamąsias patalpas.

7Teisme gautas atsakovų atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodyta, kad jie su ieškiniu nesutinka. Atsakovai nurodė, kad kitoje civilinėje byloje buvo nagrinėtas ginčas dėl koridoriaus nuosavybės, kurio priskyrimas atsakovams patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymi, kad teismas jau pasisakė ir apie kitą įėjimą, kurį galima atkurti ir taip patekti į ieškovės gyvenamąsias patalpas. Sutinka, kad koridoriumi būtų naudojamasi tik siekiant patekti į ieškovės rūsio patalpas.

8Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais.

9Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovė su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.

10Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ( - ) dalys gyvenamojo namo, adresu ( - ). Atsakovams nuosavybės teise priklauso likusi namo dalis, įregistruota kaip ( - ) (butas). Atsakovams nuosavybės teise priklauso ginčo koridorius, plane pažymėtas indeksu ( - ).

12Byloje kilo ginčas dėl ieškovės naudojimosi atsakovų patalpa - koridoriumi.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M., Z. M. v. A. N. ir V. N., bylos Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; kt.).

14Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (nagrinėjamoje byloje ši pareiga atitenka ieškovei). Kokios sąnaudos būtų normalios, kiekvienu atveju sprendžiama pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

15Atsakovai kaip prejudicinį prašo pripažinti 2017-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. e2-2234-863/2017.

16CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

17Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).

18Iš tiesų įsiteisėjusiame teismo sprendime pasisakyta apie ieškovės galimybę atkurti kitą įėjimą, tačiau bylą nagrinėjantis teismas dėl servituto nustatymo, išvykstamojo teismo posėdžio metu nustatė aplinkybes, kurios svarbios ginčui teisingai išnagrinėti.

19Visų pirma, antrasis įėjimas (kuriuo buvo galima patekti į ieškovės gyvenamąsias patalpas) buvo panaikintas atsakovų iniciatyva ir jų lėšomis, kadangi įėjimo vietoje vaikams buvo įrengtas kambarys. Šiuo atveju atkurti įėjimui (kaip įsitikinta išvykstamojo teismo posėdžio metu) reikėtų ne tik pašalinti lentas (kaip numatyta 2017 m. įsiteisėjusiame teismo sprendime), bet ir įdėti daug kitų investicijų.

20Antra, įrengiant antrą įėjimą, investavus ieškovės (kuri neprisidėjo prie tokio įėjimo įrengimo) pinigines lėšas, vis tiek būtų atskirtas naudojimas veranda (į kurią galimas patekimas iš lauko arba per atsakovų koridorių iš ieškovės gyvenamųjų patalpų).

21Trečia, apžiūrėjus koridorių išvykstamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad tai nedidelė patalpa, iš kurios eina trys durys: į verandą, į rūsio patalpas ir atsakovų patekimą į antro aukšto patalpas bei trečios durys – į ieškovės gyvenamąsias patalpas. Jokių daiktų koridoriuje nelaikoma, jo paskirtis – padėti patekti į tam tikras patalpas (pereinamosios patalpos), todėl nustačius servitutą jo paskirtis atitiktų faktinę paskirtį. Veranda

22faktinis įėjimas

23durys į rūsį

24ir laiptus Ieškovės patalpos

25panaikintas įėjimas

26Iš nurodytos schemos (išvykstamojo teismo posėdžio metu) matyti, kad koridorius yra aptarnaujanti patalpa, į rūsį įmanomas patekimas tik per koridorių. Norint patekti į ieškovės patalpas per panaikintą įėjimą, reikėtų perdaryti kambarį, įstatyti duris, keisti namo apdailą, padaryti priėjimą iki durų ir kt.

27Svarbi aplinkybė yra tai, kad būtent atsakovų (jie šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo) iniciatyva buvo panaikintas įėjimas, kad vaikai (sukūrę šeimą) turėtų atskirą kambarį, todėl vargu ar būtų sąžininga ieškovės lėšomis atkurti bendraturčių sutarimu padarytus namo pakeitimus.

28Yra galimas objektyvus ir subjektyvus požiūris į sąžiningumo sampratą. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo - jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo - veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjamos aplinkybės, patvirtinančios asmenų nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais. Teisės doktrinoje bei administracinių teismų praktikoje sąžiningumas taip pat suprantamas kaip bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise, o sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-98/2013). Kaip jau anksčiau minėta, teismas laiko nesąžiningu atsakovų elgesį, patiems panaikinus antrąjį įėjimą dabar reikalauti atkurti faktinę situaciją ieškovės lėšomis.

29Pakartotina, kad servituto sąvoka yra apibrėžta Civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje, pagal kurią servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje servituto nustatymo pagrindus, numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

30Šiuo atveju, iš ieškovės ieškinio matyti, kad ji prašo nustatyti koridoriaus servitutą ne tik dėl jos naudojimosi patogumo, šis koridorius yra būtinas, norint patekti į rūsio patalpas, į verandą (faktiniu vieninteliu patekimu į patalpas) bei į jos gyvenamąsias patalpas. Servituto nustatymas jokių papildomų investicijų nereikalaus (visos minėtos durys yra ir jos faktiškai naudojamos), ir būtent tai gali būti teisiniu pagrindu servituto nustatymui.

31Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai) , daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

34Išvykstamojo teismo posėdžio metu teismas apžiūrėjo gyvenamąjį namą. Teismo manymu, ieškovės reikalavimas nustatyti servitutą yra būtinas ir atitiktų naudojimosi patalpomis tvarką.

35Teismo nuomone, viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų poreikiai nekliudomai naudotis nuosavybe turi būti suderinti, o nuosavybė nėra absoliuti. Vis dėlto apriboti atsakovų koridoriaus naudojimą nebūtų atsakovų teisių pažeidimas. Servituto teisė visais atvejais turėtų būti mažesnė už savininko teises; servituto esmė yra ta, kad juo servituto turėtojui suteikiamos konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės, užtikrinančios daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, naudojimą arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Taigi, ieškovė, nustačius koridoriaus patalpos servitutą, turės teisę nekliudomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

36Nurodytais motyvais teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti iš dalies ieškovės ieškinį ir nustatyti koridoriaus servitutą.

37Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančio daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-3-157/2009 ir kt.). Nuostolių atlyginimas CK 4.129 straipsnio prasme reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl jo patiriamų teisių ribojimų, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-419/2011, 3K-3-210/2012).

38Atsakovai prašo taikyti abipusį atlygintinumo principą (t.y. atsakovams naudojantis kaip servitutu ieškovei priklausančia turto dalimi, o ieškovei – atsakovų koridoriumi), bet tik ta apimtimi, kiek liečia ieškovės patekimą į rūsio patalpas. Atsakovai neišreiškė nuomonės dėl servituto atlygintinumo, nustačius ieškovei galimybę naudotis koridoriumi ir norint patekti į verandą (į/iš) bei į gyvenamąsias patalpas, kas akivaizdu padažnintų ieškovės ar teisėtų su ja susijusių asmenų koridoriaus naudojimą. Dėl šios priežasties, teismas palieka teisę šalims susitarti dėl atlyginimo formos ir jos dydžio bendru sutarimu, o to nepadarius – bet kuri šalis turėtų teisę kreiptis į teismą (šiuo atveju teismui neturint šalių pozicijos, negalima papildomai nustatyti teisingo kompensacijos dydžio).

39Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tekintinas iš dalies.

40Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kiti klausimai

42Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

43Šiuo atveju abi šalys patyrė panašaus dydžio teisinės pagalbos išlaidas: ieškovė prašo atlyginti 1080 Eur teisinės pagalbos išlaidas, atsakovai – 1040 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Pagal teismų praktiką, patenkinus ieškinį iš dalies, t.y. nustačius servitutą, tačiau kitos formos nei prašė ieškovė (nustačius atlygintiną servitutą), atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, į tai, kad abi šalys nesiekė tarpusavyje bendradarbiauti, vienos šalies veiksmai sąlygojo kitos šalies veiksmus, įvertinęs šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį teismas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidos palieka šalims nepriteisiant kitai šaliai.

44Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Nutarė

45ieškovės V. O., gim. ( - ), ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti neterminuotą atlygintiną servitutą, suteikiantį teisę ieškovei (ir teisėtiems naudotojams) įeiti į atsakovams L. Č., gim. ( - ), ir B. Č., gim. ( - ), priklausančią patalpą – koridorių, ( - ) kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu ( - ), adresu ( - ), siekiant patekti į rūsio patalpas, į verandą ir į ieškovei priklausančias gyvenamąsias patalpas.

46Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei, vertėjaujant Olgai Macijauskienei... 3. dalyvaujant ieškovei V. O., jos atstovei advokatei Nerijai Žėknienei,... 4. atsakovams L. Č., B. Č., jų atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. teisme pareikštas ieškovės V. O. ieškinys kuriame prašoma nustatyti... 7. Teisme gautas atsakovų atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodyta, kad jie su... 8. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti iš... 9. Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovė su ieškiniu nesutiko iš... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ( - )... 12. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės naudojimosi atsakovų patalpa -... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas pirmiausia... 14. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis),... 15. Atsakovai kaip prejudicinį prašo pripažinti 2017-04-13 Vilniaus miesto... 16. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 17. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos... 18. Iš tiesų įsiteisėjusiame teismo sprendime pasisakyta apie ieškovės... 19. Visų pirma, antrasis įėjimas (kuriuo buvo galima patekti į ieškovės... 20. Antra, įrengiant antrą įėjimą, investavus ieškovės (kuri neprisidėjo... 21. Trečia, apžiūrėjus koridorių išvykstamojo teismo posėdžio metu... 22. faktinis įėjimas... 23. durys į rūsį... 24. ir laiptus Ieškovės patalpos... 25. panaikintas įėjimas... 26. Iš nurodytos schemos (išvykstamojo teismo posėdžio metu) matyti, kad... 27. Svarbi aplinkybė yra tai, kad būtent atsakovų (jie šios aplinkybės teismo... 28. Yra galimas objektyvus ir subjektyvus požiūris į sąžiningumo sampratą.... 29. Pakartotina, kad servituto sąvoka yra apibrėžta Civilinio kodekso 4.111... 30. Šiuo atveju, iš ieškovės ieškinio matyti, kad ji prašo nustatyti... 31. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 34. Išvykstamojo teismo posėdžio metu teismas apžiūrėjo gyvenamąjį namą.... 35. Teismo nuomone, viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų poreikiai... 36. Nurodytais motyvais teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti iš... 37. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo... 38. Atsakovai prašo taikyti abipusį atlygintinumo principą (t.y. atsakovams... 39. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tekintinas iš dalies.... 40. Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi,... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kiti klausimai... 42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 43. Šiuo atveju abi šalys patyrė panašaus dydžio teisinės pagalbos išlaidas:... 44. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu,... 45. ieškovės V. O., gim. ( - ), ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti... 46. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...