Byla 2A-239-264/2017
Dėl kito sutuoktinio kaltės, institucija teikianti išvadą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ir atsakovo R. A. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr.2-46-652/2016 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl santuokos nutraukimo kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo R. A. priešieškinį ieškovei V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, institucija teikianti išvadą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė V. A. patikslintame ieškinyje (9 tomas b. l. 1-10) prašė: nutraukti santuoką, įregistruotą ( - ) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), tarp ieškovės V. A. ir atsakovo R. A., pripažįstant atsakovą R. A. kaltu dėl santuokos iširimo. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę A.; priteisti iš atsakovo 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo R. A. nepilnamečių vaikų N. A. ir A. A. išlaikymui po 300 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2014-10-07) iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo R. A. nepilnamečių vaikų N. A. ir A. A. 19 331,33 eurų išlaikymo įsiskolinimą (reikalavimas patikslintas 2016-08-05 teismo posėdyje); nustatyti nepilnamečių N. A. ir A. A. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais N. A. ir A. A., vaikams pageidaujant, bendrauja pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10 val. ryto iki tos pačios dienos 18 val. vakaro bei pirmą kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 11 val. ryto iki tos pačios dienos 17 val. vakaro, atsakovui vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal į jų gyvenamąją vietą; atsakovas nurodytu laiku su nepilnamečiais vaikais bendrauja pagal savo poreikius ir pageidavimus, tačiau visada kitoje vietoje nei ieškovės ir vaikų gyvenamoji vieta; priteisti iš atsakovo ieškovei 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo; padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti prievolių pobūdį.
    2. Atsakovas priešieškinyje (8 tomas b. l. 24 – 29) prašė nutraukti santuoką, įregistruotą ( - ) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), tarp ieškovės V. A. ir atsakovo R. A. pripažįstant ieškovę V. A. kalta dėl santuokos iširimo. Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę A., o ieškovei – jos pageidaujamą pavardę; nustatyti nepilnamečių N. A. ir A. A. gyvenamąją vietą su tėvu R. A.; priteisti iš V. A. išlaikymą A. A. ir N. A. kiekvienam po 80 eurų iki jų pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; padalinti santuokoje įgytą turtą.
  1. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. daliniu sprendimu ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo tenkino iš dalies.
    2. Nutraukė santuoką, įregistruotą ( - ) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), tarp ieškovės V. A. ir atsakovo R. A. pripažįstant atsakovą R. A. kaltu dėl santuokos nutraukimo.
    3. Po santuokos nutraukimo ieškovei V. A. paliko pavardę A..
    4. Priteisė iš atsakovo R. A. 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ieškovės V. A. naudai.
    5. Priteisė iš atsakovo R. A. nepilnamečių vaikų N. A. ir A. A. išlaikymui po 200 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2014-10-07) iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną V. A..
    6. Priteisė iš atsakovo R. A. sūnaus A. A. išlaikymui po 200 eurų kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2014-10-07) iki sūnaus Aldo pilnametystės, t. y. iki ( - ), išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną V. A..
    7. Nustatė nepilnamečių N. A. ir A. A. gyvenamąją vietą su ieškove V. A..
    8. Nustatė tokią atsakovo R. A. bendravimo su vaikais – A. ir N., bendravimo ir auklėjimo tvarką:
  1. mokslo metų eigoje A. ir N. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki
8.00 val. (šiuo laiku atsakovas veža vaikus į mokyklą) ir nuo 17.30 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į jų užimtumą po pamokų, bendrauja ir būna su tėvu;
  1. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.30 iki sekmadienio 18.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu;
  2. kiekvienų metų liepos 4 -ą dieną (R. A. gimimo dieną) nuo 10.00 val. iki 18.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu;
  3. kiekvienų metų ( - ) dieną (A. gimimo dieną) ir spalio ( - ) (N. gimimo dieną) vaikai švenčia gimtadienius su motina V. A., o sekančią dieną po gimtadienio – su tėvu nuo 17.30 val. iki 20.00 val. - jei sutampa su darbo diena, nuo 10.00 iki 18.00 val. - jei sutampa su poilsio diena;
  4. kiekvienų metų birželio mėnesio pirmą sekmadienį - tėvo dieną nuo 10.00 iki 18.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu;
  5. pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val. vaikai bendrauja ir būna su tėvu;
  6. atsakovas nurodytu laiku pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina atgal;
  7. ieškovė privalo netrukdyti bendrauti su vaikais, parengti juos bendravimui su atsakovu, taip pat vaikai turi turėti būtinus drabužius ir avalynę, atitinkančius sezoną;
  8. ieškovė privalo informuoti atsakovą prieš 24 val. apie negalimumą bendrauti su vaikais dėl jų ligos bendravimo tvarkoje numatytu laiku;
  9. ieškovė privalo SMS žinute informuoti atsakovą apie vaikų mokymosi įstaigos pakeitimą, ligą, lankymąsi pas gydytojus.
    1. Sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo. Vertinant atsakovo elgesį teismas atsižvelgė į byloje esančias foto nuotraukas iš kurių darė išvadą, kad atsakovas nebuvo lojalus, pagarbus savo sutuoktinei ir, teismo vidiniu įsitikinimu, buvo sutuoktinei neištikimas, atsakovas nepagarbiai elgėsi su ieškove. Taip pat iš byloje esančių įrodymų apie atsakovo elgesį su vaikais, ypač su vyresniuoju sūnumi A., nesilaikymas nustatytų apribojimų ir dėl to vykusių konfliktų su ieškove vaikų akivaizdoje, elektros atjungimas name, pažeidžiant vaikų interesus, teismo vertinimu liudija apie atsakovo, kaip sutuoktinio netinkamą pareigų vykdymą šeimoje, o kaip tėvo – galimai nusikalstamą veiką sūnaus A. atžvilgiu (t. 4, b. l. 11-16, t. 6, b. l. 55-70, 120-131). Vertinant ieškovės elgesį teismas duomenų, kad ieškovė būtų girtavusi, neprižiūrėjusi vaikų, kaip teigė atsakovas, byloje nenustatė. Teismas sprendė, kad pagrindinės priežastys, kurios sąlygojo šeimos iširimą yra: atsakovo nelojalumas ir nepagarba sutuoktinei, neištikimybė, netinkamas, žiaurus, galimai nusikalstamas elgesys su vyriausiuoju sūnumi, paskirtos kardomos priemonės, po to teismo nutarties dėl gyvenimo skyrium su ieškove nevykdymas ir konfliktavimas su ieškove vaikų akivaizdoje, kompromisų bei nuolaidų neieškojimas, savo interesų ir ambicijų pastatymas aukščiau vaikų interesų, todėl atsakovą pripažino kaltu dėl šeimos iširimo. Teismas ieškovės pateiktus garso įrašus, išklausius aplinkybes, kaip jie buvo padaryti, vertino kaip neatitinkančius įrodymams keliamų reikalavimų, nes įrašai buvo gauti neteisėtu būdu, todėl jais nesirėmė, nustatant šalių kaltę dėl šeimos iširimo.
    2. Dėl neturinės žalos. Teismas laikė, kad ieškovės nurodyti patirti dvasiniai sukrėtimai ir atsiradusios pasekmės yra objektyviai įmanomos ir galimos bei adekvačios, nustačius atsakovo neištikimybės faktą, žiaurų, galimai nusikalstamą elgesį su sūnumi A.. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo santuokos nutraukimo bylose, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
    3. Dėl vaikų gyvenamosios vietos. Teismas nustatė, kad vaikai lankosi pas psichologus, yra traumuoti dėl tėvų tarpusavio konfliktų, todėl, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimą, institucijos atstovės nuomonę, siekiant, kad vaikai būtų mažiau traumuojami, vaikai nebuvo apklausti teismo posėdyje. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, institucijos išvadų, išreikštos vaikų nuomonės, rašytinių įrodymų apie galimai nuskalstamą atsakovo elgesį sūnaus A. A. atžvilgiu, ieškovę charakterizuojančios medžiagos, jos ryšio su vaikais, teismas darė išvadą, kad nepilnamečių A. A. ir N. A. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, kaip geriausiai atitinkanti vaikų interesus.
    4. Dėl vaikų išlaikymo. Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį darė išvadą, kad abu tėvai turi panašias galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo: yra verslininkai, įmonės, kuriose jie yra vieninteliai akcininkai, yra pelningos, šalys turi vertingo nekilnojamojo turto, todėl jų gaunamas atlyginimas, kurį patys ir nustato sau, nėra vienintelis kriterijus jų turtinės padėties vertinimui. Teismas sprendė, kad, esant tokiai turtinei padėčiai, šalys turi galimybę teikti didesnį nei MMA dydžio išlaikymą vaikams ir neturėtų naudotis valstybės parama, todėl iš atsakovo priteisė po 200 eurų kas mėnesį kiekvieno vaiko (A. A. ir N. A.) išlaikymui nuo 2014-10-07 iki jų pilnametystės. Šalių sūnus A. A., pateikiant ieškinį buvo nepilnametis, todėl teismas jam priteisė išlaikymą, atsižvelgiant į tas pačias nustatytas aplinkybes, neteikiant aplinkybei dėl jo valdomo turto esminės reikšmės, nes iš bylos duomenų teismas nustatė, kad šiuo turtu naudojosi atsakovas R. A..
    5. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Teismas nustatė, kad ieškovė dėl 2014-11-06 nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo vykdymo kreipėsi į antstolį, vyksta priverstinis priteisto išlaikymo išieškojimo vykdymas, todėl darė išvadą, kad antrą kartą priteisti jau priteistą sumą nėra pagrindo. Svarstant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2014 metų balandžio mėnesio iki ieškinio į teismą padavimo, teismas sutiko su atsakovo atstovės pozicija, kad ieškovė disponavo didelėmis pinigų sumomis, jokio pinigų stygiaus vaikų išlaikymui nebuvo, sutuoktinių santykiai dar nebuvo visiškai nutrūkę. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog tuo laikotarpiu išlaikymas nebuvo teikiamas, todėl prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio pateikimo atmetė.
    6. Dėl bendravimo tvarkos su vaikais. Tebesant konfliktiškiems santykiams tarp šeimos narių, teismas sprendė, kad maksimalus tėvo bendravimas su vaikais nenustatytinas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, kuriose išreikšta vaikų nuomonė, vaikų sveikatos būklę, 2016-07-29 psichologės, kurią ieškovei siūlant, atsakovas neprieštaravo ir dalyvavo keliose konsultacijose, rašto, kuriame apibūdinama situacija šeimoje psichologiniu požiūriu, teismas nustatė atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.
  1. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
    1. Ieškovė apeliaciniame skunde (11 tomas b. l. 113 – 119) prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-08-19 dalinį sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams N. A. ir A. A. 5 203,06 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2014-10-07) iki Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-08-19 dalinio sprendimo priėmimo dienos, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną V. A.; priteisti iš atsakovo sūnui A. A. 2 149,09 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2014-10-07) iki A. A. pilnametystės; iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-08-19 dalinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-46-652/2016, motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus - „ieškovės pateikti garso įrašai, išklausius aplinkybes, kaip jie buvo padaryti, vertintini kaip neatitinkantys įrodymams keliamų reikalavimų, nes buvo gauti neteisėtu būdu, todėl jais nesiremiama, nustatant šalių kaltę dėl šeimos iširimo"; prijungti prie bylos teikiamus kompaktinius diskus Verbatim CD-R (du vienetai) su 2014-06-28 garso įrašu, kuriame kalba/bendrauja atsakovas R. A. ir D. B., ištraukomis; priteisti iš atsakovo visas apeliantės V. A. turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nesutiktina su teismo argumentais, kad antrą kartą priteisti jau priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Teismas 2014-11-06 nutartimi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nustatė laikinąjį 86,89 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Tuo tarpu, 2016-08-19 daliniu sprendimu, vertindamas bylos įrodymus, teismas galutinai konstatavo, kad būtinas nepilnamečių vaikų išlaikymo priteistinas iš atsakovo kasmėnesinis dydis yra po 200 Eur kiekvienam vaikui. Taigi, iš atsakovo išieškant po 86,89 Eur kiekvienam vaikui nuo 2014-10-07 iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos ir dabar teismui priteisus po 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui nuo 2014-10-07 iki jų pilnametystės, lieka nepadengtas kasmėnesinis 113,11 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui (200 Eur - 86,89 Eur = 113,11 Eur), susidaręs nuo 2014-10-07 iki 2016-08-19 dalinio sprendimo priėmimo dienos, A. A. atžvilgiu - iki jo pilnametystės. Bendra išlaikymo įsiskolinimo suma nepilnamečiams N. ir A. A. ir šiuo metu jau pilnamečiam A. A. - 7 352,15 EUR (2 601,53 Eur + 2 601,53 Eur + 2 149,09 Eur = 7 352,15 Eur).
    2. Nesutiktina su teismo motyvais dėl ieškovės pateiktų garso įrašų vertinimo, nes jie yra nepagrįsti ir turėtų būti pašalinti iš 2016-08-19 dalinio sprendimo motyvuojamosios dalies. Akivaizdžiausi atsakovo santuokinės neištikimybės faktai gali būti grindžiami garso įraše, pavadintame „REC001", girdimo pokalbio turiniu. Teismui atsisakius priimti šiuos naujai teikiamus garso įrašus ir juos prijungti prie bylos, ieškovė neteko galimybės šiuo įrodymu remtis, įrodinėjant reikšminas bylos aplinkybes. Atsižvelgus į tai, kad garso įrašų turinio atsakovas nepaneigė, ieškovė šiais veiksmais siekė užfiksuoti netinkamą atsakovo elgesį jos, kaip sutuoktinės, atžvilgiu, taip pat atsižvelgus į atsakovo elgesį ir nurodytus veiksmus šioje byloje bei kam tie garso įrašai buvo panaudoti, akivaizdu, kad yra pagrindas pripažinti, jog garso įrašai, pateikti šioje byloje, yra padaryti nepažeidžiant įstatymų ir yra laikytini leistina įrodinėjimo priemone byloje. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002- 11-20 nutartį, priimtq civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002; 2012-06-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012 ir kt.).
    1. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas (13 tomas b. l. 1 – 2) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Nepagrįstas apeliacinio skundo reikalavimas iš atsakovo priteisti išlaikymo skirtumą tarp 2016-08-19 daliniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio 200 Eur ir 2014-11-06 teismo nutartimi nustatyto laikinojo išlaikymo dydžio, t.y., po 113,11 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2014-10-07 iki 2016-08-19 A. A. ir N. A. bei nuo 2014-10-07 iki ( - ) – A. A.. Apeliantė siekia sudubliuoti reiškiamus reikalavimus, vykdymo procesą bando perkelti į apeliacinės instancijos teismą, nors jokie skundai vykdymo procese nebuvo teikti. Tenkinant šį apeliantės reikalavimą, būtų nepagrįstai priteistas ne tik išlaikymas nepilnamečiams vaikams, bet ir to paties laikotarpio išlaikymo įsiskolinimas. Taip pat nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma teisės norma LR CK 3.200 str., kuri yra taikoma, kai priteisiamas išlaikymas už laikotarpį, per kurį nebuvo teikiamas išlaikymas iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
    2. 2016-06-13 teismo posėdžio metu ieškovė buvo įpareigota per dvi savaites pateikti kokybišką garso įrašą, su kuriuo galėtų susipažinti teismas, proceso dalyviai. Ieškovė garso įrašą pateikė tik 2016- 08-05, todėl teismas atsisakė jį priimti, prijungti prie civilinės bylos, jį ištirti. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ji įsiuvo garso įrašymo įrangą į atsakovo rankinės pamušalą, tokiu būdu pažeisdama jo teisę į privatų gyvenimą, gal būt ir verslo paslapčių atskleidimą - nėra žinoma, kada, kiek kartų, kokiomis aplinkybėmis ieškovė darė tokius garso įrašus. Beje, pati ieškovė teismo posėdžio metu 2016-06-13 pripažino, kad toks jos veiksmas nebuvo legalus. Taip pat pripažino, kad pati asmeniškai atsakovo neištikimybės faktų nematė. Iš nurodytų įrašo laiko intervalų neaišku, apie kuriuos įrašus kalba apeliantė: teismo priimtus, bet neištirtus nekokybiškus įrašus ar teismo nepriimtus ir netirtus įrašus, pateikiamus su apeliaciniu skundu. Apeliantė nenurodo jos pateikiamo garso įrašo pokalbių fragmentų, iš kurių vienareikšmiškai būtų galima spręsti apie atsakovo neištikimybę. Važiavimas automobiliu, kalbėjimas apie gimtadienio šventimą negali būti įrodymu santuokinės neištikimybės. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad garso įrašas patvirtina atsakovo ilgalaikius artimus santykius su kita moterimi. Jie atmestini, kaip neįrodyti.
    1. Atsakovas apeliaciniame skunde (11 tomas b. l. 94 – 95) prašo panaikinti 2016-08-19 Alytaus rajono apylinkės teismo dalinio sprendimo dalis: dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nurodant ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo arba pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę; panaikinti 2016-08-19 Alytaus rajono apylinkės teismo dalinio sprendimo dalį dėl neturtinės žalos 3000 Eur priteisimo ieškovei; dėl vaikų A. A. ir N. A. gyvenamosios vietos su motina V. A. nustatymo, nustatant A. A. ir N. A. gyvenamąją vietą su atsakovu R. A.; dėl išlaikymo nepilnamečiams A. A. ir N. A. priteisimo iš atsakovo po 200 Eur kasmėnesinėmis įmokomis nuo 2014-10-07 iki jų pilnametystės, priteisiant iš ieškovės išlaikymą po 80 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2014-10-07 iki jų pilnametystės; teismui atmetus apeliacinio skundo 3-ią reikalavimą, panaikinti dalinio sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams A. A. ir N. A. priteisimo iš atsakovo po 200 Eur kasmėnesinėmis įmokomis nuo 2014-10- 07 iki jų pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams A. A. ir N. A. po 87 Eur kiekvienam kasmėnesinėmis įmokomis nuo 2014-10-07 iki jų pilnametystės; dėl išlaikymo A. A. priteisimo iš atsakovo po 200 Eur kasmėnesinėmis įmokomis nuo 2014-10-07 iki ( - ), priteisiant iš atsakovo išlaikymą A. A. po 87 € kasmėnesinėmis įmokomis nuo 2014-10-07 iki ( - ); priimti įrodymus, patvirtinančius apeliacinio skundo motyvus; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Byloje nėra aplinkybių patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo faktas, baudžiamajame procese kardomųjų priemonių taikymas, Alytaus apskrities VPK priimti pareiškimai, priimtos teismų nutartys, 2015-06-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, lošimo namų kortelės, ieškovės atstovo pateiktais duomenimis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, UAB ( - ) sudarytos panaudos sutartys, kuriuos teismas daliniame sprendime vertino niekaip neįrodo atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.
    2. Teismas neatsižvelgė į VTAS paaiškinimus teismo posėdžiuose, kai pati ieškovė nesikalbėjo su specialistėmis dėl abiejų tėvų bendravimo su vaikais. Neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus apie ieškovės elgesį, manipuliavimą aplinkybėmis. Nepagrįstai ieškovės pateiktas fotonuotraukas vertino kaip atsakovo santuokinę neištikimybę. Teismas atsakovo nurodytas aplinkybes apie netinkamą ieškovės elgesį atmetė, nesigilindamas į jų esmę, todėl pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovė susirašinėjo su vyriškiu Ž. A., kad ieškovės važinėjimai į kursus pas Lietuvos ragana vadinamą V. L. Vilniuje blogino šeimos finansinę padėtį, buvo trikdomas normalus šeimos psichologinis klimatas, nes ieškovė bandė išgirstus patarimus pritaikyti atsakovo ir vaikų atžvilgiu.
    3. Teismas, priteisdamas iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, buvo neobjektyvus, šališkas, nes nėra vienareikšmiškų aplinkybių, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Taip pat nemotyvuotas priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Nenustačius atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, nespręstinas neturtinės žalos klausimas.
    4. Sūnūs yra tokio amžiaus, kai gali būti išklausyti teismo posėdyje, tačiau vaikai teismo posėdyje nebuvo išklausyti, teismas atmetė tokį prašymą, apsiribojo tik VTAS specialistų išvadomis, esančiomis byloje. Teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nekonkretizavo sprendimo dalies dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo. Byloje nėra jokių nustatytų aplinkybių, kad atsakovas nesugebėtų rūpintis sūnumis, kad atsakovo veiksmai priešingi vaikų interesams. VTAS išvada dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra tik rekomendacinė ir teismui neprivaloma. Teismas privalo ištirti visas aplinkybes, įvertinti įrodymus ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Akivaizdu, jog teismas nesigilino į faktines šeimines aplinkybes, pasirinko tradicinį sprendimo būdą - nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina. Sprendimo dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra nepagrįsta, todėl keistina, nustatant N. A. ir A. A. gyvenamąją vietą su atsakovu, vaikų tėvu.
    5. Teismas nenustatė vaikų realaus poreikių turinio, o ieškovė nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Nėra pagrindo pripažinti būtinomis išlaidomis patirtas išlaidas stomatologo pagalbai apmokėti, nes vaikams teikiama specializuota nemokama stomatologo pagalba. Tai, kad ieškovė pasirinko mokamas paslaugas, nereiškia, kad jos yra būtinos. Vaikams mokykloje skiriamas nemokamas maitinimas, skiriamos išmokos mokyklinėms prekėms įsigyti, ieškovė gauna socialines išmokas, kurias privalo panaudoti išimtinai vaikų interesais. Apie vaikams skiriamas socialines pašalpas be byloje esančių duomenų liudija su apeliaciniu skundu pateikiamos pažymos: sūnums skiriami nemokami pietūs ir parama mokinio reikmėms įsigyti. Taip pat vasaros atostogų laiku liepos ir rugpjūčio mėnesiais vaikai nemokamai atostogauja vasaros stovykloje. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, vaikams išlaikymo dydis turėtų būti po 80 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis.
    6. Teismas netinkamai taikė ir aiškino tėvų turtinės padėties proporcingumo reglamentavimą, t. y. neįvertino realių atsakovo galimybių iš gaunamo darbo užmokesčio mokėti priteisto dydžio (po 200 Eur) kasmėnesines išmokas kiekvieno sūnaus išlaikymui. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 3.192 str. normas, nesivadovavo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros (proporcingumo) principu. Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismas negali priimti tokio procesinio dokumento, kuris tiesiogiai reikštų teismo procesinio dokumento įvykdymo negalimumą, preziumuotų priverstinį skolinimąsi vienoms reikmėms (išlaikymui), sukuriant naujus skolinius įsipareigojimus.
    7. Atsakovas nepajėgus teikti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymą, kadangi byloje yra duomenys apie atsakovo darbo užmokesčio dydį, kuris artimas minimaliam. Pateikiama šiais kalendoriniais metais priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio pažyma, iš kurios matyti, kad po apmokestinimo išmokama pinigų suma - 382,86 Eur. Atsakovas neturi jokio asmeninio nekilnojamojo turto, o ieškovė turi. Bendras jungtinis santuokoje įgytas turtas nepadalintas. Ieškovė ir atsakovas yra įmonių vadovai, tačiau situacija įmonėse nėra vienoda. Atsakovas neneigia, kad yra įsiskolinimas vykdant 2014-11-06 teismo nutartį dėl laikinojo išlaikymo priteisimo, supranta, kad skolą privalės sumokėti, tačiau atsakovas neturi realių galimybių skolą sumokėti nedelsiant ir dar skirti vaikams kiekvieną mėnesį po 200 Eur. Atsakovas galėtų skirti po 80 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, išimtiniu atveju - po 87 Eur.
    8. Ieškovės pateikti išrašai iš jos sąskaitos parodo, kad ji įneša grynuosius pinigus, pervesdama iš kitos sąskaitos, nenurodant kitos sąskaitos numerio. Tai yra pagrindas manyti, kad gaunamos neapskaitytos, nedeklaruojamos pajamos. Iš sąskaitų išrašų matyti ir tai, kad iš asmeninės sąskaitos atsiskaitoma už prekes, skirtas siuvimui. Iš ieškovės pateiktų duomenų apie jos darbo užmokestį bei ieškovės teiginių, jog namo išlaikymas kainuoja apie 200 Eur, matyti, kad ji neskiria vaikams tokio dydžio išlaikymo, kokio reikalauja priteisti iš atsakovo.
    1. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (13 tomas b. l. 3 – 17) ieškovė prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, prijungti naujai teikiamus rašytinius įrodymus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Apkaltinamuoju nuosprendžiu atsakovas yra nuteistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš tuo metu nepilnametį sūnų A. A.. Vien tik dėl šios priežasties atsakovas turi būti laikomas kaltu dėl santuokos iširimo. Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas ir dėl to priimti antstolių, teismų procesiniais sprendimai, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono Kriminalinės policijos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-07-07 nutarties dėl paskirtos laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015- 06-18 nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.9-994-224/2015 kuriuo atsakovas buvo įspėtas dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai nepilnamečių vaikų interesams, atsakovo polinkis azartiniams lošimams, atsakovo neatvykimas į psichologo konsultacijas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono kriminalinės policijos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo atsakovui pasisavinus lėšas iš sūnaus A. A. banko sąskaitos patvirtina, kad teismas daliniame sprendime visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios iširo ieškovės ir atsakovo santuoka, yra netinkamas ir žiaurus atsakovo elgesys tiek su ieškove, tiek ir su jos vaikais, taip pat esminių sutuoktinio pareigų nesilaikymas.
    2. Apeliaciniame skunde atsakovas deklaratyviai nurodo, kad neištikimas nebuvo, neigia savo tamprų bendravimą su kita moterimi. Šioje atsiliepimo į apeliacinį skundą dalyje ieškovė palaiko savo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl santuokinės neištikimybės. Atsakovas nepaneigė neištikimybės fakto, kurį teismas nustatė visiškai pagristai. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo tinkamo elgesio yra niekuo nepagristi teiginiai, kadangi teismo posėdžių metu atsakovas pats tvirtino, kad ieškovė sūnus gimdė būdama neblaivi, o iš dalinio sprendimo turinio matyti didelis atsakovo turimas išlaikymo įsiskolinimas vaikams. Šiuo metu atsakovas savo vaikams išlaikymo iš viso neteikia.
    3. Apeliaciniame skunde atsakovas deklaratyviai teigia, kad ieškovė neturtinės žalos nepatyrė. Daliniame sprendime pagristai nustatytas žiaurus ir netinkamas atsakovo elgesys su ieškove, nurodyta aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė ir patiria neturtinę žalą, kurią visiškai teisėtai ir pagrįstai nustatė bei priteisė pirmosios instancijos teismas.
    4. Nesutiktina su apelianto teiginiais dėl jo ir vaikų santykių, atsakovo gebėjimo pasirūpinti vaikais. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014- 11-03 išvadoje Nr. SD-6962 (12.71) nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesams. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-07-30 išvadoje Nr. SD-5913 (12.60) nurodė, kad atsižvelgus į vaikų pageidavimą, jų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Analogiška išvada nurodyta ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-07-20 Bendravimo su nepilnamečiu A. A. ir N. A. apraše. Vaiko teisių apsaugos skyrius nagrinėjant baudžiamąją bylą 2015-05-11 su prašymu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą atsakovui paskirti griežtesnę kardomąją priemonę, nes pirminė kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo sūnaus A. A. - atsakovo buvo piktybiškai nevykdoma. Taigi vaikai su atsakovu negali gyventi. A. A. paaiškinimai psichologui paneigia atsakovo teiginius apie jo ir vaikų gerus santykius.
    5. Atsakovas siekia išvengti prievolės išlaikyti savo vaikus. Atsakovas vieną kartą pervedė 200 Eur vaikų išlaikymui. Nuo 2016-08-19 visiškai nebendrauja nei su N. A., nei su A. A., visiškai nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos.
    6. Atsakovas, būdamas vieninteliu UAB ( - ) akcininku bei direktoriumi, pats sau nusistato darbo užmokestį, pats jį ir išsimoka. Tai patvirtina su apeliaciniu skundu pateikta UAB ( - ) pažyma Nr. 1 „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas". Ši pažyma taip pat pasirašyta paties atsakovo. Nuo ieškovės ir teismo atsakovas buvo nuslėpęs, kad yra vienintelis akcininkas ir direktorius dar dviejų įmonių - UAB ( - ) ir UAB ( - ). Dėl šių priežasčių atsakovo teiginiai apie itin prastą jo finansinę padėtį laikytini dar vienu siekiu išvengti nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės bei toliau visą vaikų išlaikymo pareigą perkelti ieškovei.
    7. Atsakovas neteisingai aiškina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs rekomendacinę nuostatą dėl priteistino išlaikymo dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teisinas ne vienoje nutartyje yra nurodęs, kad šis kriterijus (MMA) yra vienas iš daugelio kriterijų, į kuriuos teismas kiekvienoje konkrečioje byloje gali atsižvelgti priteisdamas išlaikymą. Teismas daliniame sprendime analizavo ir atsižvelgė būtent į vaikų sveikatos būklę, jų poreikius tinkamai augti ir vystytis, todėl priteista 200 Eur suma vaikui kas mėnesį bent iš dalies atitinka vaikų poreikius. Atsakovas yra sveikas, vienintelis trijų įmonių akcininkas ir direktorius, turi aukštąjį išsilavinimą, ne vieną kartą bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas teigė, kad jo išsilavinimas leidžia jam būti tiek nekilnojamojo turto vertintoju, tiek verslininku, be to, kaip pats nurodė, netgi gali teikti „konsultacines paslaugas" lošimo namams.
    8. Atsakovas nepagrindė prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, todėl teismas turėtų šį prašymą atmesti. Byla apeliacine tvarka gali būti tinkamai išnagrinėta ir rašytinio proceso tvarka, nes visi reikšmingi dokumentai teismo sprendimo priėmimui jau yra pateikti į bylą.
    9. Nesutiktina, kad atsakovo teikiamų įrodymų pateikimo į bylą būtinybė kilo vėliau, nes visus šiuos dokumentus atsakovas jau buvo pateikęs į bylą ir jie buvo išnagrinėti bei įvertinti priimant 2016-08-19 dalinį sprendimą. Dėl šių priežasčių ieškovė nesutinka, kad šie dokumentai pakartotinai būtų prijungti prie bylos.
    10. Ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiami dokumentai buvo gauti jau po dalinio sprendimo priėmimo (2016-10-04 prašymas dėl kaltinimo pakeitimo, 2016-09-05 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1491-260/2016, 2016-09-22 antstolio S. V. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. 0127/15/01623, 2016-09-01 nutarimas pripažinti nukentėjusiąją, 2016 m. rugsėjo - spalio mėnesiais gauti duomenys iš bankų bei VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre apie atsakovo nuo teismo ir ieškovės nuslėptas įmones). Ieškovė šių dokumentų negalėjo pateikti anksčiau, kadangi apie jų egzistavimą iki dalinio sprendimo priėmimo nebuvo žinoma (arba jie dar nebuvo gauti). Tuo pačiu, šie naujai teikiami duomenys tik papildo ieškovės poziciją, kurios ji nuosekliai laikėsi viso bylos nagrinėjimo metu. Šie naujai teikiami dokumentai niekaip neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

    1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
    2. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

9Dėl naujų įrodymų prijungimo.

    1. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
    2. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos teikiamus kompaktinius diskus Verbatim CD-R (du vienetai) su 2014-06-28 garso įrašu, kuriame kalba/bendrauja atsakovas R. A. ir D. B.. Nurodo, kad įrašai papildomai patvirtina atsakovo neištikimybės faktą ir, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (13 tomas b. l. 3 – 17) ieškovė prašo prijungti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2016 m. spalio 4 d. prašymą dėl kaltinimo pakeitimo; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2S-1491-260/2016; antstolio S. V. 2016 m. rugsėjo 22 d. aktą dėl sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo; 2016 m. rugsėjo 1 d. Alytaus apskrities VPK Alytaus miesto ir rajono kriminalinės policijos skyriaus nutarimą pripažinti V. A. nukentėjusiąja; R. A. banko sąskaitų išrašą už 2006 m. spalio 18 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2004 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 1 d. laikotarpius; VSDFV informaciją apie R. A. asmens draudžiamąsias pajamas nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos laikotarpyje nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.; UAB ( - ) 2015 m. rugpjūčio 6 d. vienintelio akcininko sprendimą; UAB ( - ) 2015 m. rugpjūčio 6 d. vienintelio akcininko sprendimą. Nurodo, kad šie duomenys papildo ieškovės poziciją, kurios ji laikosi bylos nagrinėjimo metu, šie duomenys neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
    3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byla pirmosios instancijos teisme užvesta nuo 2014 m. spalio 7 d. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teismui teikė prašymą prijungti sutvarkytus (kokybiškus) garso įrašus, tačiau teismas atsisakė juos priimti, nes jie pateikti praleidus teismo nustatytą terminą. Kadangi šiuo atveju iki dalinio teismo sprendimo priėmimo apeliantei buvo suteikta galimybė pateikti ankščiau minėtus įrodymus, tačiau ji tinkamai nepasinaudojo jai suteikta teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės pateiktus garso įrašus nėra pagrindo prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija taip pat atsisako priimti: Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2016 m. spalio 4 d. prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, kadangi ši aplinkybė atsispindi Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ); R. A. banko sąskaitų išrašą už 2006 m. spalio 18 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2004 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 1 d. laikotarpius; VSDFV informaciją apie R. A. asmens draudžiamąsias pajamas nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos laikotarpyje nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.; UAB ( - ) 2015 m. rugpjūčio 6 d. vienintelio akcininko sprendimą; UAB ( - ) 2015 m. rugpjūčio 6 d. vienintelio akcininko sprendimą, kadangi šie įrosimai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė nenurodė objektyvių priežasčių, kurios būtų trukdę šiuos įrodymus pateikti anksčiau, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti ar, kad būtinybė teikti šiuos įrodymus atsirado vėliau.
    4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateikti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1491-260/2016; antstolio S. V. 2016 m. rugsėjo 22 d. aktas dėl sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo; 2016 m. rugsėjo 1 d. Alytaus apskrities VPK Alytaus miesto ir rajono kriminalinės policijos skyriaus nutarimas pripažinti V. A. nukentėjusiąja (13 tomas b. l. 20 – 28) gali turėti įtakos vertinant apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, todėl šie įrodymai prijungtini prie bylos.
    5. Apeliantas (atsakovas) prašo prijungti Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. Nr.SS1-253, 2016 m. rugpjūčio 18 d. Nr.SS1-157, 2015 m. rugsėjo 2 d. Nr.SS1-250, 2016 m. rugpjūčio 18 d. Nr.SS1-149 sprendimus, kurie patvirtina socialinės paramos teikimą vaikams; Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. pažymą dėl išmokų R. A.; Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugsėjo 15 d. pažymą dėl išmokų vaikams; ieškovės susirašinėjimą žinutėmis su kitais vyrais; UAB ( - ) pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį atsakovui už 2016 m. sausio mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį. 2017 m. vasario 6 d. apeliantas pateikė prašymą (Reg. Nr.E1-5196) priimti papildomus įrodymus, kurie gauti po sprendimo priėmimo: 2017 m. sausio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį; UAB ( - ) pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį atsakovui už 2016 m. sausio mėn. – 2016 m. gruodžio mėn. laikotarpį; išrašą iš atsakovo banko sąskaitos. 2017 m. vasario 7 d. apeliantas pateikė (Reg. Nr.E1-5391) prašymą prijungti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2017 m. sausio 31 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
    6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto (atsakovo) pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. Nr.SS1-157, 2016 m. rugpjūčio 18 d. Nr.SS1-149 sprendimai, UAB ( - ) pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį atsakovui už 2016 m. sausio mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. – 2016 m. gruodžio mėn. laikotarpį, 2017 m. sausio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2017 m. sausio 31 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali turėti įtakos vertinant apeliacinius skundus bei atsiliepimų į juos argumentus, todėl jie prijungtini prie bylos.
    7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto (atsakovo) pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. Nr.SS1-157, 2016 m. rugpjūčio 18 d. Nr.SS1-149 sprendimai, UAB ( - ) pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį atsakovui už 2016 m. sausio mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. – 2016 m. gruodžio mėn. laikotarpį, 2017 m. sausio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2017 m. sausio 31 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali turėti įtakos vertinant apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, todėl jie prijungtini prie bylos.
    8. Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. Nr.SS1-253, 2015 m. rugsėjo 2 d. Nr.SS1-250 sprendimai priimti iki dalinio teismo sprendimo priėmimo, apeliantas nenurodė priežasčių trukdančių šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija atsisako juos priimti. Taip pat teisėjų kolegija atsisako priimti Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. pažymą dėl išmokų R. A.; Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugsėjo 15 d. pažymą dėl išmokų vaikams; ieškovės susirašinėjimą žinutėmis, kadangi dėl minėtų pažymų išdavimo atsakovas į atitinkamas institucijas galėjo kreiptis iki dalinio sprendimo priėmimo, o iš pateikto susirašinėjimo negalima identifikuoti teksto autorių. Apeliantas su prašymu Reg Nr.E1-5196 pateikdamas banko sąskaitos išrašus nenurodė kokias aplinkybes siekia įrodyti šiais įrodymais, todėl teisėjų kolegija minėtus sąskaitų išrašus atsisako priimti į bylą.

10Dėl apelianto (atsakovo) prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

    1. Atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi tai šeimos byla ir teismas turi būti aktyvus.
    2. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.).
    3. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas (atsakovas) turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, juo labiau, kad apeliacinis skundas nėra grindžiamas aplinkybėmis, kurių įvertinimas galimas tik žodinio bylos proceso metu. Todėl teisėjų kolegija nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

11Dėl ieškovės V. A. apeliacinio skundo.

    1. Apeliaciniame skunde apeliantė ginčija teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo po ieškinio pateikimo priteisimo bei prašo pašalinti iš teismo sprendimo motyvus susijusius su ieškovės pateiktų garo įrašų vertinimu, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstos sprendimo dalies.

12Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

    1. Apeliantė neginčija dalinio teismo sprendimo dalies, kuria atmestas prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio pateikimo, todėl teisėjų kolegija dėl sprendimo motyvų teisėtumo ir pagrįstumo šioje dalyje nepasisako.
    2. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo po ieškinio pateikimo bei teismo argumentais, kad antrą kartą priteisti jau priteistą išlaikymą nėra pagrindo ir nurodo, kad iš atsakovo išieškant po 86,89 Eur (laikiną išlaikymą) kiekvienam vaikui nuo 2014-10-07 iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos ir dabar teismui priteisus po 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui nuo 2014-10-07 iki jų pilnametystės, lieka nepadengtas kasmėnesinis 113,11 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui (200 Eur - 86,89 Eur = 113,11 Eur), susidaręs nuo 2014-10-07 iki 2016-08-19 dalinio sprendimo priėmimo dienos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais.
    3. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
    4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo R. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. A., A. A., N. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur kiekvienam vaikui nuo prašymo padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 7 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. 2016 m. rugpjūčio 19 d. daliniu sprendimu teismas priteisė iš atsakovo R. A. nepilnamečių vaikų N. A., A. A. ir šiuo metu pilnamečio sūnaus A. A. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2014 m. spalio 7 d.) iki vaikų pilnametystės.
    5. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškinio pateikimo už laikotarpį, kurį buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, nepagrįstai vadovaujasi LR CK 3.200 str. nuostata, kuri taikoma, kai priteisiamas išlaikymas už laikotarpį, per kurį nebuvo teikiamas išlaikymas apskritai iki ieškinio pateikimo. Šiuo atveju kiekvieno vaiko išlaikymui 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo priteistas 86,89 Eur dydžio išlaikymas, tačiau tai, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. daliniu sprendimu nuo ieškinio pateikimo dienos buvo priteistas vaikams išlaikymas po 200 Eur, nesudaro pagrindo gauto skirtumo (200 Eur - 86,89 Eur = 113,11 Eur) nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. laikyti išlaikymo įsiskolinimu. Tiek 2014 m. lapkričio 6 d. nutarties, tiek 2016 m. rugpjūčio 19 d. dalinio teismo sprendimo įvykdymas priklauso vykdymo procesui. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad antrą kartą priteisti jau priteistą sumą nėra pagrindo.

13Dėl dalies sprendimo motyvų pašalinimo.

    1. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais dėl ieškovės pateiktų garso įrašų vertinimo, kurie pagrindžia atsakovo neištikimybės faktą. Apeliantės teigimu, šie motyvai yra nepagrįsti ir turėtų būti pašalinti iš 2016 m. rugpjūčio 19 d. dalinio sprendimo motyvuojamosios dalies.
    2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, dėl ieškovės pateiktų garso įrašų nurodė, kad „Ieškovės pateikti garso įrašai, išklausius aplinkybes, kaip jie buvo padaryti, vertintini kaip neatitinkantys įrodymams keliamų reikalavimų, nes buvo gauti neteisėtu būdu, todėl jais nesiremiama, nustatant šalių kaltę dėl šeimos iširimo (t. 5, b. l. 105, t. 6, b. l. 122, CPK 177 str. 2 d.)“.
    3. Įrodinėjimo priemonės šeimos bylose turi atitikti bendrus reikalavimus įrodymams. CPK 177 straipsnio 2 dalis nurodo, jog faktiniai duomenys gali būti nustatomi tame tarpe ir rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. P. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-136/2004; 2005 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-302/2005; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006; kt.). Vertinant vaizdo ar garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas nepažeidžiant subjektų, kurie užfiksuoti vaizdo ar garso įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą.
    4. Įrodinėjimo procese naudojantis techninėmis priemonėmis, kuriomis siekiama padaryti garso ar vaizdo įrašą, gali būti pažeistos asmens neturtinės teisės ir vertybės. Šios teisės įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis įtvirtina asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Privatus gyvenimas bendrąja prasme yra suprantamas kaip asmens sritis, į kurią niekas negali įsikišti be asmens sutikimo.
    5. Teisėjų kolegija susipažinusi su 2016 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašu nustatė, kad ieškovė pati nurodė, jog apie atsakovo neištikimybę sužinojo pradėjusi dėti pasiklausymo įrangą į atsakovo rankinę (2016 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 24 min. 08 s.). Kaip matyti, garso įrašai gauti naudojant pasiklausymo įrangą ją dedant į atsakovui priklausančią rankinę jam nežinant. Atsižvelgiant į garso įrašų gavimo būdą, teisėjų kolegija neturi pagrindo iš 2016 m. rugpjūčio 19 d. dalinio sprendimo pašalinti pirmosios instancijos teismo motyvus, kad „ieškovės pateikti garso įrašai, išklausius aplinkybes, kaip jie buvo padaryti, vertintini kaip neatitinkantys įrodymams keliamų reikalavimų, nes buvo gauti neteisėtu būdu, todėl jais nesiremiama, nustatant šalių kaltę dėl šeimos iširimo“.
    6. Pažymėtina ir tai, kad Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Iš skundžiamo dalinio sprendimo motyvų matyti, kad teismas priimdamas sprendimą įvertino įrodymų visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalinio teismo sprendimo motyvai dėl ieškovės pateiktų garso įrašų vertinimo nepaneigia šio sprendimo pagrįstumo, nekeičia sprendimo esmės.

14Dėl atsakovo R. A. apeliacinio skundo.

    1. Apeliaciniame skunde apeliantas ginčija dalinį teismo sprendimą dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės; dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei; dėl vaikų A. A. ir N. A. gyvenamosios vietos su motina V. A. nustatymo; dėl išlaikymo nepilnamečiams A. A., N. A. bei pilnamečiui A. A. priteisimo iš atsakovo po 200 Eur kasmėnesinėmis įmokomis nuo 2014 m. spalio 7 d. iki jų pilnametystės, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstų sprendimo dalių.

15Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

    1. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra aplinkybių patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, kadangi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo faktas, baudžiamajame procese kardomųjų priemonių taikymas, Alytaus apskrities VPK priimti pareiškimai, priimtos teismų nutartys, 2015-06-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, lošimo namų kortelės, ieškovės atstovo pateiktais duomenimis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, UAB ( - ) sudarytos panaudos sutartys, kuriuos teismas daliniame sprendime vertino, niekaip neįrodo atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina kritiškai.
    2. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi pagrindinės priežastys, kurios sąlygojo šeimos iširimą yra: atsakovo nelojalumas ir nepagarba sutuoktinei, neištikimybė, netinkamas, žiaurus, galimai nusikalstamas elgesys su vyriausiuoju sūnumi, paskirtos kardomosios priemonės, teismo nutarties dėl gyvenimo skyrium su ieškove nevykdymas ir konfliktavimas su ieškove vaikų akivaizdoje, kompromisų bei nuolaidų neieškojimas, savo interesų ir ambicijų pastatymas aukščiau vaikų interesų.
    3. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 str. 2 d.).CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan.
    4. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
    5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
    6. Nors atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimo dienai Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendis dalyje, kurioje R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį panaikintas ir R. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau baudžiamosios bylos medžiagą nuspręsta perduoti įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnyje, teisenai pradėti. Baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad R. A. veiksmai turėtų būti vertinami pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnį, kaip tėvo valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams.
    7. Apeliantas taip pat pateikė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2017 m. sausio 31 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas dėl to, kad A. A. savo banko sąskaitoje pasigedo piniginių lėšų, kurios buvo pervestos į R. A. banko sąskaitą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamojo R. A. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.
    8. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai (specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad, galimai, 2014 m. spalio 14 d. apie 8.30 val. V. A. sumušė vyras, kad sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 21); 2015 m. liepos 7 d. nutartis šioje civilinėje byloje, kuria atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo V. A. (5 tomas b. l. 118-121); 2014 m. rugsėjo 8 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas, iš kurio matyti, kad, atsižvelgiant į V. A. prašymą, iš R. A. laikinai paimtas leidimas nešiotis (laikyti) ginklą (5 tomas, b. l. 69); 2015 m. vasario 14 d. Alytaus apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato pranešimas iš kurio matyti, kad 2015 m. vasario 14 d. V. A. nebuvo įleista į namus, buvo iškviesta policija, po ko R. A. atidarė duris, buvo išgėręs (3 tomas, b. l. 117); 2014 m. gruodžio 11 d. – 2015 m. sausio 30 d. A. A. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-208/2014, iš kurio matyti, kad A. A. šeimoje patiria didelę emocinę įtampą, kad tėvo galimai atlikti psichologinis bei fizinis smurtas psichotraumuojančiai veikė ir iki šiol veikia jo psichikos būseną (3 tomas, b. l. 121-124); 2015 m. birželio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo R. A. buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį, t. y. už tėvo valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams (6 tomas b. l. 120); fotonuotraukos (4 tomas b. l. 135 – 141); antstolio S. V. 2016 m. balandžio 19 d., 2016 m. gegužės 30 d. sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktai (8 tomas b. l. 120, 10 tomas b. l. 21), kurie patvirtina faktą, kad atsakovas nevykdė teismo nutarties dėl gyvenimo skyrium nuo ieškovės), yra pakankami pripažinti, jog atsakovas pažeidė esmines kaip sutuoktinio, vaikų tėvo pareigas.
    9. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo, ar patvirtintų, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Nors apeliantas teigia, kad teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovė susirašinėjo su vyriškiu Ž. A., kad ieškovės važinėjimai į kursus pas vadinamą Lietuvos ragana V. L. Vilniuje ir tuo blogino šeimos finansinę padėtį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai nepakankami pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo.

16Dėl neturinės žalos.

    1. Apeliantas nurodo, kad teismas, priteisdamas iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, buvo neobjektyvus, šališkas, nes nėra vienareikšmiškų aplinkybių, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, be to, nemotyvuotas priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis.
    2. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, todėl priteisė iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovės naudai.
    3. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).
    4. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apelianto ieškovei neturtinę žalą, pagrįstai įvertino tai, kad ieškovės patirti dvasiniai sukrėtimai ir atsiradusios pasekmės yra objektyviai įmanomos ir galimos bei adekvačios, nustačius atsakovo neištikimybės faktą, žiaurų elgesį su sūnumi A. A.. Taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistinos atlyginimo dydį, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijais, atsižvelgė į kasacinio teismo neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimu formuojamą teismų praktiką, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir naikinti šią skundžiamą dalinio teismo sprendimo dalį.

17Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

    1. Apelianto teigimu, teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nekonkretizavo sprendimo dalies dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, teismo posėdyje nebuvo išklausyti vaikai. Taip pat byloje nėra jokių nustatytų aplinkybių, kad atsakovas nesugebėtų rūpintis sūnumis, kad atsakovo veiksmai priešingi vaikų interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodyti apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo padarytų išvadų bei jų pagrįstumo nustatant vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.
    2. Įstatymas nustato, kad visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalimi). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
    3. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
    4. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti, o juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.
    5. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su kiekvienu iš jų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai (Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. lapkričio 3 d. išvada (1 tomas b. l. 93 – 96); Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. spalio 22 d. šeimos aplankymo aktas (1 tomas b. l. 97 – 98); sūnaus A. A. paaiškinimas (1 tomas b. l. 99); Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr.103MS-208/2014 (3 tomas b. l. 121 – 124); A. A. 2015 m. gegužės 14 d. prašymas Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui (4 tomas b. l. 116); Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. liepos 30 d. išvada (6 tomas b. l. 1 – 5); nepilnamečio sūnaus A. A. 2015 m. liepos 20 d. paaiškinimas (6 tomas b. l. 6); Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. liepos 20 d. bendravimo su nepilnamečiais A. A. ir N. A. aprašas (6 tomas b. l. 9); Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarimas administracinėje byloje Nr.A2.9-994-224/2015 (6 tomas b. l. 120); Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. balandžio 12 d. bendravimo su nepilnamečiais A. A. ir N. A. aprašai (7 tomas b. l. 18 – 19); ( - ) pradinės mokyklos 2016 m. kovo 18 d. raštas (7 tomas b. l. 134); Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. birželio 8 d. išvada (10 tomas b. l. 23 – 24); nepilnamečio sūnaus A. A. 2016 m. birželio 7 d. paaiškinimas (10 tomas b. l. 25); nepilnamečio sūnaus N. A. 2016 m. birželio 7 d. paaiškinimas (10 tomas b. l. 26); 2016 m. liepos 19 d. Harmoningo gyvenimo studijos psichologo paašikinimai dėl šalių lankymosi psichologo konsultacijose (10 tomas b. l. 104 – 106); vaikų bei ieškovės charakteristikos (4 tomas b. l. 169 – 172, 7 tomas b. l. 134)), kuriuose išreikšta šalių vaikų valia gyventi su ieškove (vaikų mama), apibūdinamas ieškovės ir atsakovo tarpusavio bei vaikų atžvilgiu elgesys, nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą būtų teisinga nustatyti su apeliantu. Be to, iš Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) matyti, kad R. A. neneigia aplinkybių, kad liepdavo sūnui A. A. išrautas piktžoles sugrupuoti, rankose laikydavo diržą pokalbio su sūnumi metu; užpylė ant miegančio sūnaus šaltą vandenį; vadino žiopliu ir pan.
    6. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį su nepilnamečiais vaikais. Apeliantas skunde nepateikė jokių objektyvių įrodymų, argumentų bei aplinkybių, kurių pagrindu vaikų gyvenamąją vietą reikėtų nustatyti su atsakovu. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir padarė teisingą išvadą dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

18Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nustatymo.

    1. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. str., kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.).
    2. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga nustatant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė). Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
    3. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų N. A. ir A. A. išlaikymui po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2014 m. spalio 7) d. iki vaikų pilnametystės, bei sūnaus A. A. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2014 m. spalio 7 d.) iki sūnaus A. A. pilnametystės, t. y. iki ( - ).
    4. Apeliantas nurodo, kad teismas nenustatė vaikų realaus poreikių turinio, o ieškovė nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Teigia, kad atsakovo siūlomo išlaikymo dydis – 80 Eur yra pakankama suma vaiko išlaikymui. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo spręsti, kad 80 Eur ar 87 Eur yra pakankama suma kiekvienam šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui.
    5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šiuo metu N. A. (gim. ( - )) yra 8 metų amžiaus, A. A. (gim. ( - )) 10 metų amžiaus, sūnus A. A. (gim. ( - )) ( - ) tapo pilnamečiu. N. A. serga bronchine astma, nešioja akinius (2 tomas b. l. 33; 5 tomas b. l. 23 – 67), kaip nurodė ieškovė, vaikui reikalinga ortopedinė avalynė. Apeliantas šių duomenų nepaneigė. N. A. ir A. A. mokosi ( - ) pradinėje mokykloje (7 tomas b. l. 134).
    6. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (380 MMA).
    7. Apelianto vertinimu tai, kad ieškovė pasirinko mokamas stomatologo paslaugas, nereiškia, kad jos yra vaikams būtinos, be to, vaikams mokykloje skiriamas nemokamas maitinimas, išmokos mokyklinėms prekėms įsigyti, ieškovė gauna socialines išmokas, o vasaros atostogų laiku liepos ir rugpjūčio mėnesiais vaikai nemokamai atostogauja vasaros stovykloje. Teisėjų kolegija nurodytus apelianto argumentus vertina kritiškai.
    8. Ieškinyje (1 tomas b. l. 1 – 16) ieškovė detalizavo vaikų poreikius bei šiems poreikiams užtikrinti reikiamas išlaidas. Baigiamojoje kalboje (11 tomas b. l. 2 – 17) ieškovė nurodė, kad pradiniame ieškinyje buvo nurodytos piniginės sumos reikalingos vaikų išlaikymui. Duomenų, kad į vaikų poreikius būtų įtrauktos stomatologo paslaugos nenustatyta. Todėl vien tik tai, kad apelianto teigimu ieškovė pasirinko mokamas stomatologo paslaugas vaikams, dar nereiškia, kad šios išlaidos yra tęstinio pobūdžio ir patiriamos kiekvieną mėnesį ar, kad stomatologo paslaugoms reikalinga suma buvo įtraukta į reikalingo vaikams išlaikymo sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliacinio skundo argumentais apeliantas ieškovės nurodytų vaikų poreikių buvimo fakto bei jų apimties nepaneigė, o nurodydamas, kad vaikų poreikiams pakaktų skirti po 80 Eur šios sumos nedetalizavo. Tai, kad vaikams skiriamas nemokamas maitinimas, parama mokinio reikmenims įsigyti ar maitinimas mokykloje organizuojamoje dieninėje vasaros poilsio stovykloje nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad šie poreikiai užtikrinami maksimaliai ir nereikalingos papildomos lėšos šiems poreikiams užtikrinti. Taip pat nepaneigia kitų būtinų vaikų poreikių buvimo (maistas namuose, rūbai, avalynė, higienos prekės, laisvalaikis ir pan.) bei tėvų pareigos užtikrinti būtinas vystytis sąlygas.
    9. Teisėjų kolegijos vertinimu sveikatos priežiūra negali būti vertinama tik ta prasme ar vaikas serga, ar turi specialių poreikių. Reikia įvertinti ir tai, kad galimi ir sezoninių ligų susirgimai (gripas, virusai). Sveikatos priežiūra tai ne tik vaistų bet ir vitaminų vartojimas normaliai organizmo būklei palaikyti. Vaikui reikalinga ir profilaktinė sveikatos priežiūra (pvz. kraujo tyrimai ir pan.). Tėvai turi pareigą užtikrinti vaiko sveikatos priežiūrą, kuri nėra 100 proc. kompensuojama valstybės.
    10. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino tėvų turtinės padėties proporcingumo reglamentavimą, t. y. neįvertino realių atsakovo galimybių iš gaunamo darbo užmokesčio mokėti priteisto dydžio (po 200 Eur) kasmėnesines išmokas kiekvieno sūnaus išlaikymui. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
    11. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
    12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
    13. Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva (CPK 179 str.) gautais Sodros duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba UAB ( - ), gauna 434,43 Eur dydžio darbo užmokestį neatskaičius mokesčių ir AB ( - ), gauna 7,28 Eur dydžio darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. VĮ registrų centras duomenimis atsakovas yra trijų įmonių vadovas ir akcininkas – UAB ( - ) (vadovas nuo 2004-09-08, akcininkas nuo 2013-08-07), UAB ( - ) (vadovas nuo 2008-05-26, akcininkas nuo 2015-08-11), UAB ( - ) (vadovas nuo 2008-08-20, akcininkas nuo 2015-08-11). Duomenų, kad šios įmonės būtų išregistruotos ar turėtų bankrutuojančios įmonės statusą nenustatyta. Todėl atsakovo teiginiai, kad jo gaunamos pajamos nepakankamos mokėti vaikams priteistą išlaikymo dydį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra trijų įmonių vadovas ir akcininkas, teisėjų kolegijai kelia abejonių dėl atsakovo sąžiningumo nurodant savo tikrąją finansinę padėtį, taip siekiant išvengti savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus.
    14. Pažymėtina tai, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
    15. Sodros duomenimis ieškovė iki 2017 m. sausio 31 d. dirbo UAB ( - ), gavo 380 Eur mėnesinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Registrų centras duomenimis ieškovė yra šios įmonės vadovė ir akcininkė. Nuo 2017 m. vasario 1 d. dirba UAB ( - ), duomenų apie gaunamą darbo užmokestį Sodros sistemoje nėra. Sodros duomenimis taip pat nustatyta, kad pensijų, kompensacijų ir pašalpų ieškovė negauna. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, kadangi VĮ Registrų centro duomenimis ieškovei priklausantis nekilnojamas turtas nėra didelės vertės (1 tomas b. l. 27 – 48).
    16. Apeliantui šiuo metu yra 42 metų. Byloje duomenų apie atsakovo nedarbingumą nenustatytą. Taip pat nėra duomenų apie atsakovo pareigą išlaikyti kitus asmenis. Tai, kad atsakovo pajamos yra mažos, neteikia pagrindo atsakovui suteikti tam tikrų privilegijų ir vaikų išlaikymo naštą nepagrįstai perkelti ant vienos ieškovės pečių. Be to, reikia atsižvelgti ir į tenkančią didesnę išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaikais naštą ieškovei, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai N. A., A. A. ir šiuo metu jau pilnametis A. A.. Todėl apelianto motyvai, jog jis yra nepajėgus užtikrinti teismo daliniu sprendimu priteistą išlaikymą sūnums dėl objektyvių priežasčių, nepakankami ir neteikia pagrindo sumažinti vaikams iš atsakovo skundžiamu daliniu sprendimu priteisto išlaikymo sumą iki 80 Eur ar 87 Eur, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas nepajėgus uždirbti lėšų, reikalingų vaikų išlaikymui.
    17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abu tėvai turi panašias galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo bei pagrįstai atsižvelgiant į ištirtus įrodymus, iš atsakovo priteisė po 200 eurų kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui nuo 2014 m. spalio 7 d. iki jų pilnametystės.
    18. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
    19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais motyvais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą dalinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų.

    1. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė įrodomų, pagrindžiančių patirtų išlaidų buvimo faktą bei dydį, todėl prašymas atmestinas. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
    2. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantų apeliacinius skundus šios išlaidos (5,68 Eur/2=2,84 Eur) iš jų nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

20Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Ieškovės V. A. ir atsakovo R. A. apeliacinių skundų netenkinti.

22Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.

23Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai