Byla e2A-272-823/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Konstantino Gurino,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „PETROCHEMA“ skundą dėl viešosios įstaigos Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 88-NKA/2016 pagal ieškovės UAB „PETROCHEMA“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Muštuvis“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Balti debesys“ dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, suinteresuoti asmenys –uždaroji akcinė bendrovė ,,Šiaurės verslo grupė“ ir restruktūrizuojama kooperatinė bendrovė ,,Blauzdžių agroservisas“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilęs dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – ir Arbitražo teismas) sprendimo teisėtumo.
  2. Ieškovė UAB „PETROCHEMA“ kreipėsi į Arbitražo teismą, prašydama: 1) pripažinti 2016 m. birželio 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „PETROCHEMA“ ir UAB „Muštuvis“, negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją; 2) pripažinus negaliojančia sutartį tarp UAB „Muštuvis“ ir UAB „PETROCHEMA“, laikyti negaliojančia ir 2016 m. rugsėjo 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Muštuvis“ ir UAB „Balti debesys“, bei taikyti restituciją, t. y. iš atsakovės UAB „Balti debesys“ grąžinti perleistą 645 469 Eur turtinį reikalavimą UAB „PETROCHEMA“; 3) pripažinti negaliojančiu hipotekos (2015 m. balandžio 29 d. hipotekos lakštas Nr. HR2/15/057783), kuria yra užtikrinta dalis reikalavimo, perleidimą UAB „Muštuvis“ ir UAB „Muštuvis“ hipotekos perleidimą UAB „Balti debesys“ bei, pritaikius restituciją, grąžinti hipoteką, kuria yra užtikrinta dalis reikalavimo, ieškovei. Taip pat prašė grąžinti ieškovei 14 872,81 Eur arbitravimo mokesčio permoką ir priteisti iš atsakovių ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atsakovės UAB ,,Muštuvis“ ir UAB ,,Balti debesys“, taip pat suinteresuoti asmenys UAB ,,Šiaurės verslo grupė“ ir RKB ,,Blauzdžių agroservisas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
  1. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr. 88-NKA/2016, ieškovės UAB „PETROCHEMA“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „PETROCHEMA“ atsakovei UAB „Balti debesys“ 3 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei 14 872,81 Eur arbitravimo mokesčio permoką.

4II. Skundo dėl arbitražo sprendimo ir atsiliepimo į jį argumentai

5

  1. Pareiškėja UAB ,,PETROCHEMA“ prašo panaikinti VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą, išreikalauti iš Vilniaus apylinkės teismo dokumentus, susijusius su šiame teisme nagrinėjama byla pagal Generalinės prokuratūros ieškinį, pareikštą vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atskirąją nutartį, priteisti iš atsakovių pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. VšĮ Vilniaus tarptautinis ir komercinis arbitražas neatitinka Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) nuostatų ir negali būti laikomas nuolatine arbitražo institucija, todėl skundžiamas Arbitražo teismo sprendimas yra negaliojantis ir naikintinas. Vilniaus tarptautinis ir komercinis arbitražas yra viešoji įstaiga, kuriai įstatymu nesuteikta teisė nuolatos organizuoti ir administruoti arbitražo. Tokia teisine forma veikiantis arbitražas prieštarauja ne tik KAĮ nuostatoms, bet ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme numatytiems viešosios įstaigos tikslams. Arbitražo teismo įsteigimas neatitinka KAĮ imperatyvių nuostatų, nes jis buvo įsteigtas ne Lietuvos asociacijų, kurios atstovautų Lietuvos Respublikos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams, o vienos asociacijos, užsiimančios profesinių organizacijų veikla, bei dviejų fizinių asmenų. Arbitražo teismas neturi statuto, nors toks reikalavimas numatytas KAĮ 5 straipsnio 2 dalyje.
    2. Kadangi Arbitražo teismas yra ne nuolatinė arbitražo institucija, o viešoji įstaiga, reglamentas, patvirtintas Lietuvos arbitražų asociacijos visuotinio narių susirinkimo, negali turėti arbitražo procedūros reglamento teisinio statuso ir galios, todėl negali būti taikomas nagrinėjant arbitražinius ginčus (KAĮ 5 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis KAĮ 5 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 13 dalimi, Arbitražo teismo pirmininkas nebuvo paskirtas organizuoti institucijos veiklą nuolatinės arbitražo institucijos steigimo dokumentų nustatyta tvarka, todėl negalėjo organizuoti šios institucijos veiklos ir atlikti kitų jos administravimo funkcijų.
    3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 20 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016 priėmė atskirąją nutartį dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo galimybės administruoti arbitražo procesus, kuria kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, o ši, nustačiusi pažeidimus, kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą. Atsižvelgiant į tai, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo išreikalautini su paminėta atskirąja kasacinio teismo nutartimi susiję dokumentai.
    4. Pareiškėja ginčo sprendimui privalėjo rinktis Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą, kadangi tokia sąlyga buvo nurodyta ginčijamoje reikalavimo teisės perleidimo sutartyje. Tačiau pareiškėja siekė ginčą perduoti nuolatinės arbitražo institucijos statusą turinčiam arbitražo teismui, o ne galimai neteisėtai sudarytai ir veikiančiai bei imperatyvių įstatymo nuostatų neatitinkančiai viešajai įstaigai.
    5. Ginčijamas Arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos materialiajai viešajai tvarkai, nes neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų, taip pat teisingumo ir protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Arbitražo teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl į bylą pateiktų įrodymų bei būsimo sprendimo, todėl arbitražo procesas neatitinka nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimų.
    6. Arbitražo teismas ignoravo pareiškėjos pateiktus svarbius įrodymus, pažeidė esmines įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi prielaidomis. Byla buvo išnagrinėta atmestinai, bylos aplinkybių ir įrodymų tyrimas buvo neišsamus ir nepakankamas. Arbitražo teismas ignoravo pareiškėjos pateiktą itin svarbų įrodymą – UAB ,,Centro klubas“ vertinimo ataskaitą, taip pat nepriėmė papildomo įrodymo – 2016 m. rugpjūčio 12 d. preliminaraus susitarimo su UAB Medicinos banku, nors pareiškėja šiuo įrodymu siekė įrodyti, kokią žalą patyrė sudarius ginčijamą reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Pareiškėja Arbitražo teismo posėdžių metu ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė ir pateikė išsamius paaiškinimus, kad UAB ,,Balti debesys“ investicijos į KB ,,Blauzdžių agroservisas“ buvo tik apsimestinės, tačiau Arbitražo teismas neteisingai įvertino šį įrodymą.
    7. Arbitražo teismas ginčijamu sprendimu nurodė pareiškėjai rinktis kitą jos teisių gynimo būdą, kadangi tai turėtų neigiamos įtakos atsakovėms, tretiesiems asmenims bei kitiems KB ,,Blauzdžių agroservisas“ kreditoriams. Toks Arbitražo teismo pasisakymas prieštarauja pagrindiniams civilinio proceso principams, pirmiausia, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principui.
    8. Arbitražo teismas nesiėmė atitinkamų veiksmų dėl to, kad atsakovių atstovas M. V. Arbitražo teismo posėdžių metu ne kartą pateikė konfidencialią informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą buvusio UAB ,,PETROCHEMA“ direktoriaus T. B. atžvilgiu bei T. B. ir A. U. sudarytą akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Tokiu būdu buvo pažeista viešoji tvarka Arbitražo teismo procese.
  2. Atsiliepimu į pareiškėjos skundą atsakovės UAB „Balti debesys“ ir UAB ,,Muštuvis“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pareiškėjos argumentai, kad Arbitražo teismas neatitinka KAĮ nuostatų, yra nesavalaikiai ir nesąžiningi. Pati pareiškėja inicijavo ginčo sprendimą Arbitražo teisme pateikdama ieškinį, nors ir nežinojo, ar viena iš atsakovių turi arbitražinį susitarimą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. atskiroji nutartis pareiškėjai buvo (turėjo būti) žinoma dar prieš inicijuojant procesą Arbitražo teisme, tačiau šia nutartimi pareiškėja pradėjo remtis tik pralaimėjusi arbitražo procesą.
    2. Pareiškėjos teiginiai dėl arbitrų šališkumo ir išankstinės nuomonės yra visiškai nepagrįsti. Arbitražo teismas sudarė visas galimybes pareiškėjai rinkti ir pateikti įrodymus, net keletą kartų atidėjo posėdžius dėl pareiškėjos naujai teikiamų įrodymų. Arbitražo teismas sprendė dėl turto vertės ginčijamo sandorio sudarymo metu 2016 m. birželio mėnesį, todėl pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta oficialia informacija apie žemės sklypų kainas, o ne UAB ,,Centro kubas“ vertinimo ataskaita. Pačioje UAB ,,Centro kubas“ vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ji negali būti laikoma turto vertinimo ataskaita, ši ataskaita, kaip įrodymas, nėra susijusi su byla. Arbitražo teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti 2017 m. liepos 4 d. posėdyje pareiškėjos pateiktą su 2016 m. rugpjūčio 12 d. preliminaria sutartimi susijusį mokėjimą, nes šis įrodymas galėjo būti pateiktas anksčiau, jo priėmimas į bylą užvilkintų procesą. Be to, pareiškėjos pateiktus dokumentus, susijusius su UAB Medicinos banku, reiktų vertinti kritiškai, nes juos pasirašė ne pareiškėjos vadovas, o įgaliotas užsienietis, bei ne banko vadovas, o banko administracijos vadovo pavaduotojas komercijai.
    3. Priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, 2017 m. balandžio 7 d. Arbitražo teismo posėdžio metu pačios pareiškėjos atstovė atskleidė informaciją apie T. B. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Tuo tarpu akcijų pirkimo – pardavimo sutartis negali būti laikoma konfidencialia pagal jos turinį ir esmę. Atsakovės šią sutartį gavo iš T. B., jos nebuvo šios sutarties subjektai ir neprisiėmė konfidencialumo įsipareigojimų.

6IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui KAĮ nustatyta tvarka, o nagrinėjami mutatis mutandis (lot. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant CPK III dalies XVI skyriuje nustatytas taisykles.
  2. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-59-370/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-339-370/2017 ir kt.). Dėl anuliavimo, kaip arbitražo sprendimų priežiūros formos, specifikos arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu neleidžiamas. Arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 50 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-245/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-518-823/2017 ir kt.).
  3. Pareiškėja teismui pateiktą skundą grindžia KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktuose numatytais arbitražo sprendimo negaliojimo pagrindais, teigdama, kad arbitražo procesas negali būti pripažintas teisėtu dėl akivaizdžių ir esminių įrodinėjimo taisyklių pažeidimų arbitražo proceso metu, be kita ko, liudijančių Arbitražo teismo šališkumą, taip pat paties Arbitražo teismo steigimo neteisėtumo, dėl kurio teisėtu negali būti pripažintas ir šiame teisme vykęs arbitražo procesas. Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjos argumentus pripažįsta nepagrįstais.
Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu arbitražo procese
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs aiškias arbitražo teismo sprendimo vertinimo atitikties viešajai tvarkai ribas, pagal kurias, vertindamas arbitražo teismo sprendimą viešosios tvarkos pagrindu, teismas nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Tai, kad arbitražo teismas neteisingai pritaiko teisės normas ar pasiekia kitokį rezultatą, nei būtų pasiekę teismai, nėra pagrindas laikyti, kad buvo pažeista viešoji tvarka. Toks pats principas juo labiau taikomas arbitražo teismo nustatytiems faktams. Materialiosios viešosios tvarkos išlygos atveju negali būti iš naujo vertinamas ginčo išsprendimo rezultatas, todėl arbitražo sprendimai neturėtų būti panaikinami siekiant ištaisyti neteisingą arbitražo sprendimą, jei pats sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai. Tai galioja tiek kalbant apie netinkamą sutarties nuostatų aiškinimą, tiek apie netinkamą teisinių santykių kvalifikavimą, netinkamą įrodymų vertinimą ir kt. Dėl to prieštaraujančiu viešajai tvarkai neturėtų būti pripažįstamas toks arbitražo teismo sprendimas, kuriame galimai yra faktų vertinimo ar teisės taikymo klaidų, tačiau kurio rezultatas neprieštarauja fundamentalioms valstybės vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
  2. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad procesinės nuostatos sudaro viešosios tvarkos turinį tik tiek, kiek jos numato pačius pagrindinius ir svarbiausius proceso principus. Šių principų laikomasi, kai kiekvienai šaliai yra suteikiama pagrįsta galimybė visiškai pristatyti savo argumentus; kiekvienai šaliai yra suteikiama galimybė suprasti, išbandyti ir atsikirsti į kitos šalies poziciją; jei yra rengiamas žodinis ginčo nagrinėjimas, šalys yra laiku ir tinkamai informuotos apie tokio nagrinėjimo laiką ir šalių atstovams yra sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje. Tuo tarpu peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį, t. y. nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų tyrimą ir arbitražo teismo atliktą šalių teisinių santykių kvalifikavimą, teisme peržiūrint arbitražo teismo sprendimą atitikties viešajai tvarkai aspektu, yra neleistina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
  3. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nenustatė, kad, nagrinėjant bylą Arbitražo teisme būtų pažeisti nutarties 11 punkte aptarti pagrindiniai proceso principai, t. y. kad pareiškėjai nebuvo sudarytos vienodos galimybės pagrįsti savo reikalavimus ar prieštaravimus. Tuo tarpu pareiškėjos argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, jų įrodomosios vertės ir priimtinumo nustatymu bylą nagrinėjant Arbitražo teisme, nepatenka į Arbitražo teismo sprendimo teisminės patikros ribas, todėl negali būti pagrindu ginčijamam Arbitražo sprendimui panaikinti.
Dėl arbitražo teismo šališkumo
  1. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Subjektyvusis nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Sprendžiant dėl objektyviojo nešališkumo aspekto turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017 48 punktą).
  2. Pareiškėja Arbitražo teismo šališkumą grindžia, jos nuomone, akivaizdžiai netinkamu įrodymų vertinimu, liudijančiu išankstinę Arbitražo teismo poziciją dėl ginčo baigties. Tačiau vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su Arbitražo teismo išvadomis, nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti Arbitražo teismo nešališkumu. Pažymėtina, kad net ir netinkamas įrodymų vertinimas savaime nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie teisėjo ar arbitro šališkumą, o šioje byloje, kaip jau minėta, teismas vertinti, ar Arbitražo teismas tinkamai įvertino įrodymus, apskritai neturi teisinio pagrindo. Tuo tarpu aplinkybių, liudijančių, kad, nagrinėjant bylą Arbitražo teisme, pareiškėjai būtų buvę sudarytos akivaizdžiai nelygiavertės įrodinėjimo sąlygos, kad bylą nagrinėjusių arbitrų veiksmai įrodinėjimo procese būtų buvę akivaizdžiai tendencingi, kolegija nenustatė.

8Dėl Arbitražo teismo steigimo teisėtumo

  1. Teigdama, kad Arbitražo teismas įsteigimas neatitinka KAĮ imperatyvių nuostatų, todėl viešajai tvarkai prieštaraujančiu turėtų būti pripažintas ir ginčijamas Arbitražo teismo sprendimas, pareiškėja iš esmės remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. atskirąja nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016, kuria kasacinis teismas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, informuodamas apie galimą viešojo intereso pažeidimą, susijusį su VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo veikla administruojant arbitražo procesus. Atitinkamai pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti su nurodyta kasacinio teismo nutartimi susijusius dokumentus iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, nagrinėjančio bylą pagal Generalinės prokuratūros kreipimąsi.
  2. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016, kurioje priimta ieškovės nurodoma atskiroji nutartis, be kita ko, pasisakė ir dėl Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento taikymo arbitražo procesams teisėtumo.
  3. Kasacinis teismas nurodytoje byloje pažymėjo, kad KAĮ privalo būti aiškinamas taip, kad pagal jį vykstantis arbitražo procesas maksimaliai atitiktų arbitražo principus. Arbitražas savo esme yra būdas šalims įgyvendinti valią dėl ginčų sprendimo būdo, todėl jos gali susitarti dėl procedūrų ir taisyklių, pagal kurias vyks jų arbitražo procesas. Šalys taip pat gali pačios šias taisykles sukurti. Šalys gali savo nuožiūra parinkti norimą taisyklių sistemą tam, kad ji geriausiai atitiktų jų poreikius. Atsižvelgiant į tai, būtų itin formalu paneigti šalių valią pasirinkti vienokią ar kitokią procedūrinių taisyklių sistemą vien tuo pagrindu, kad ji nėra patvirtinta tam tikro subjekto. Taigi, KAĮ nustatytas arbitražo taisyklių patvirtinimo reikalavimas pats savaime neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl arbitražo proceso tinkamumo. Tokiu atveju turi būti nustatoma ir įvertinama, kokios konkrečiai šalių teisės buvo pažeistos byloje taikant atitinkamą arbitražo taisyklių rinkinį. Nustačius, kad šalies teisės buvo pažeistos, taip pat turi būti nustatoma, kad šalių teisių pažeidimas įvyko būtent dėl atitinkamų arbitražo taisyklių taikymo, bet ne dėl kitų priežasčių.
  4. Pareiškėja nenurodo, kokios jos teisės buvo pažeistos būtent dėl Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento taikymo, apsiribodama formaliai argumentais dėl šio reglamento patvirtinimo teisėtumo, kurie, kaip jau minėta, nėra pakankami Arbitražo teismo sprendimui panaikinti. Dėl tos pačios priežasties pagrindo naikinti Arbitražo teismo sprendimą nesudaro ir pareiškėjos argumentai, susiję su tuo, kad Arbitražo teismas neturi statuto, ir kad Arbitražo teismo pirmininkas nebuvo paskirtas organizuoti institucijos veiklą nuolatinės arbitražo institucijos steigimo dokumentų nustatyta tvarka, kadangi šie argumentai pareiškėjos nėra susiejami su konkrečių jos teisių pažeidimu ar apribojimu.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovių argumentu, kad, aplinkybė, jog pareiškėja į Arbitražo teismą kreipėsi jau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. atskirosios nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2017 priėmimo (2016 m. lapkričio 15 d.), o Arbitražo teismo procesą šiuo pagrindu ginčyti pradėjo tik kai buvo priimtas jai nepalankus Arbitražo teismo sprendimas, leidžia teigti, jog pati pareiškėja iki šioje byloje ginčijamo Arbitražo teismo sprendimo priėmimo arbitražo proceso nevertino kaip neteisėto ir pažeidžiančio jos teises.
  6. Kadangi, atsižvelgiant į šios nutarties 17 punkte aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, Arbitražo teismo steigimo teisėtumo klausimas savaime nelemia visų Arbitražo teismo priimtų sprendimų prieštaravimo KAĮ nuostatoms, o konkrečių savo teisių pažeidimų, susijusių būtent su Arbitražo teismo steigimo aplinkybėmis, pareiškėja nenurodė, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjos prašymo išreikalauti su kasacinio teismo atskirąja nutartimi susijusius dokumentus iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, nagrinėjančio bylą pagal Generalinės prokuratūros kreipimąsi, kadangi paminėtoje byloje nagrinėjamos aplinkybės nesusijusios su šioje byloje nagrinėjamu klausimu.

9Dėl kitų pareiškėjos argumentų

  1. Pareiškėja taip pat nurodo, kad viešajai tvarkai prieštarauja ginčijamame Arbitražo teismo sprendime pateiktas išaiškinimas jai rinktis kitą savo teisių gynimo būdą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo pareiškėjos argumentu.
  2. Iš ginčijamo Arbitražo teismo sprendimo turinio matyti, kad Arbitražo teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos pareikštą ieškinį, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos ginčijamą 2016 m. birželio 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį tarp UAB ,,PETROCHEMA“ ir UAB ,,Muštuvis“ negaliojančia nuo sudarymo momento. Taigi, Arbitražo teismas, priešingai nei teigia pareiškėja, neatsisakė nagrinėti pareiškėjos reikalavimo ir neapribojo jos teisių savo nuožiūra pasirinkti norimą teisių gynimo būdą. Tai, kad ginčijamame sprendime Arbitražo teismas papildomai išaiškino, jog pareiškėja, manydama, kad jos interesai ginčijamais sandoriais yra pažeisti, gali kreiptis į teismą reikalaudama nuostolių atlyginimo iš šiuos sandorius sudariusio asmens – buvusio pareiškėjos vadovo T. B. (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), nereiškia, jog pareiškėjos pareikštas reikalavimas nebuvo išnagrinėtas. Tuo tarpu Arbitražo teismo veiksmai, kuriais byloje dalyvaujantis asmuo informuojamas apie alternatyvius jo teisių gynimo būdus, negali būti laikomi prieštaraujančiais civilinio proceso principams ir nesąlygoja viešosios tvarkos pažeidimo.
  3. Pagrindo pripažinti ginčijamą Arbitražo teismo sprendimą prieštaraujančiu viešajai tvarkai nesudaro ir pareiškėjos nurodytas argumentas, kad Arbitražo teismas nesiėmė atitinkamų veiksmų dėl to, kad atsakovių atstovas Arbitražo teismo posėdžių metu neva atskleidė konfidencialią informaciją. Pirma, šiuo argumentu iš esmės nurodomi atsakovių atstovo, o ne bylą nagrinėjusių arbitrų, galimai neteisėti veiksmai. Antra, kaip jau minėta, procesinės nuostatos sudaro viešosios tvarkos turinį tiek, kiek jos numato pačius pagrindinius ir svarbiausius proceso principus. Pareiškėja nepagrindžia, kokiu būdu priemonių prieš atsakovių atstovą nesiėmimas įtakojo ar galėjo įtakoti patį arbitražo procesą bei suvaržyti pareiškėjos pagrindines procesines teises.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Atmetus skundą, pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.
  2. Atsakovė UAB ,,Balti debesys“ pateikė prašymą atlyginti 700 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Taigi atmetus pareiškėjos UAB ,,PETROCHEMA“ skundą, atsakovei UAB ,,Balti debesys“ iš UAB ,,PETROCHEMA“ priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą – 700 Eur.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi KAĮ 50 straipsniu, CPK 301 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

11Pareiškėjos UAB ,,PETROCHEMA“ skundą dėl viešosios įstaigos Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 88-NKA/2016 atmesti.

12Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „PETROCHEMA“ (juridinio asmens kodas 300081635) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Balti debesys“ (juridinio asmens kodas 304330831) naudai 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai