Byla e2A-149-230/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Mikrom Sp. zo.o. Sp. k. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir Investicijos“ ieškinį atsakovei Mikrom Sp. zo.o. Sp. k., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Graneko“ dėl turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė UAB „Statyba ir Investicijos“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės 39 289 Eur turtinės žalos atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2013-09-30 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovės Mikrom Sp. zo.o. Sp. k. granuliavimo liniją (Evol 500), kurią tą pačią dieną perpardavė UAB „Graneko“. Minėtomis pirkimo–pardavimo sutartimis granuliavimo linijai buvo suteikta 12 mėnesių garantija nuo prekės perdavimo momento. UAB „Graneko“ įsigijęs įrenginį pradėjo jį eksploatuoti, tačiau nuo pat įrangos eksploatavimo pradžios prasidėjo įrangos gedimai. Atsakovė Mikrom Sp. z o.o. Sp. k. geranoriškai šalino linijos, kurią eksploatavo trečiasis asmuo UAB „Graneko“, gedimus. Kadangi už linijos veikimą ir remontą yra atsakinga atsakovė, tai 2015 m. sausio mėn. ieškovė ir trečiasis asmuo išsiuntė raginimą atsakovei dėl patirtos turtinės žalos ir nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė Mikrom Sp. zo.o. Sp. k. į raginimą nesureagavo. Po raginimo išsiuntimo atsakovė dar ne kartą buvo atvykusi pas trečiąjį asmenį šalinti gedimų, tačiau jokios informacijos apie sutikimą ar nesutikimą apmokėti patirtą žalą iš atsakovės nebuvo gauta. 2015-02-25 ieškovė UAB „Statyba ir investicijos“ gavo pretenziją-raginimą iš trečiojo asmens UAB „Graneko“ dėl patirtos turtinės žalos ir susidariusių nuostolių atlyginimo. 2015-02-28 ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė rašytinį susitarimą, pagal kurį ieškovė per 4 keturis kartus sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Graneko“ 39 289 Eur sumą ir įgijo teisę į turtinės žalos atlyginimą regreso tvarka.
    2. Atsakovė Mikrom Sp. zo.o. Sp. k. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji tiek parduodama granuliavimo įrangą ieškovei, tiek teikdama įrangos aptarnavimo paslaugas trečiajam asmeniui, atidžiai ir rūpestingai vykdė savo pareigas, nepažeidė nei įstatymuose, nei sutartyje nustatytų pareigų, o granuliavimo įrangos nesklandumai atsirado dėl trečiojo asmens netinkamo įrangos naudojimo. Trečiajam asmeniui buvo teikiamos ne garantinio aptarnavimo paslaugos, bet buvo bandoma suderinti granuliavimo įrangos parametrus su trečiojo asmens naudojamomis žaliavomis. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie tinkamai pagrįstų trečiojo asmens tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius (negautas pajamas). Ieškovė įvykdė visiškai nepagrįstą trečiojo asmens reikalavimą, nes kartu su reikalavimu nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių žalos faktą ir reikalaujamų sumokėti nuostolių dydį. Nesant pakankamų ir neginčijamų įrodymų apie trečiojo asmens patirtus nuostolius bei nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
    3. Trečiasis asmuo UAB „Graneko“ su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad jam pradėjus eksploatuoti granuliavimo įrangą, prasidėjo dažni įrangos gedimai, kuriuos atsakovės atstovas atvykęs pašalindavo. UAB „Graneko“ dėl gedimų patyrė finansinius nuostolius. Trečiasis asmuo raštiška pretenzija ir raginimu kreipėsi į ieškovę ir atsakovę dėl įrangos kokybės ir patirtų nuostolių apmokėjimo. Kadangi trečiasis asmuo tiesiogiai pirkimo–pardavimo sutartimi įrangą įsigijo iš ieškovės, todėl ieškovė apmokėjo trečiajam asmeniui atsiradusius turtinius nuostolius. Atsižvelgiant į tai, ieškovei atsiranda teisė pasinaudoti regreso teise ir iš atsakovės prisiteisti turtinę žalą regreso tvarka.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Mikrom Sp. zo.o. Sp. k. ieškovei UAB „Statyba ir Investicijos“ 15 000 Eur nuostolius, 307 Eur žyminį mokestį, 264,75 Eur išlaidas už vertimus, 351,26 Eur atstovavimo išlaidas, valstybei – 3,31 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės UAB „Statyba ir Investicijos“ atsakovei Mikrom Sp. zo.o. Sp. k. priteisė 173,12 Eur ekspertizės išlaidas, 4 327 Eur atstovavimo išlaidas, valstybei – 499 Eur žyminį mokestį, 5,35 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
    2. Teismas nustatė, kad 2013-09-30 ieškovė UAB „Statyba ir Investicijos“ pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovės Mikrom Sp. zo.o. Sp. k. granuliavimo liniją Evol 500. Ieškovė tą pačią dieną, t. y. 2013-09-30 perpardavė granuliavimo liniją trečiajam asmeniui UAB „Graneko“. Šiomis sutartimis granuliavimo linijai buvo suteikta 12 mėnesių garantija nuo prekės perdavimo momento. Trečiasis asmuo UAB „Graneko“ įsigijęs įrenginį pradėjo jį eksploatuoti, tačiau po įrangos įsigijimo ir eksploatavimo pagal paskirtį momento prasidėjo įrangos gedimai. Atsakovė geranoriškai šalino linijos, kurią eksploatavo trečiasis asmuo UAB „Graneko“, gedimus, tačiau linija niekada neveikė tinkamai. Trečiasis asmuo dėl įrangos gedimų patyrė nuostolius. Ieškovė per 4 keturis kartus sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Graneko“ 39 289 Eur sumą nuostolių atlyginimui. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog byla turėtų būti nagrinėjama pagal Lenkijos Respublikos materialinės teisės normas, kadangi pagal 1993 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose“ 37 str. 1 ir 2 dalis bylos nagrinėjimas pagal Lietuvos teisę yra tinkamas. Teismas, vadovaudamasis 5 aptarnavimo paslaugos protokolais, kuriuose nurodomos priežastys, dėl ko netinkamai veikia įrenginys, bei ekspertizės išvada, nustatė, kad atsakovė pardavė prekę netinkamos kokybės. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir bylos duomenis, taip pat nustatė, kad ieškovė žinojo, jog perka medžio granulių gamybos įrenginį, tačiau atsakovė komerciniame pasiūlyme patvirtino, kad „įranga leidžia gaminti granules iš įvairių žaliavų ir įvairaus diametro priklausomai nuo matricos“. Trečiasis asmuo tik gavęs įrangą iš karto kėlė klausimą dėl matricos diametro bei pareiškė pretenzijas, kodėl atsakovė nederino, kokią matricą dėti pagal pateiktą pasiūlymą, nes šiaudų gamybai reikalinga didesnio diametro matrica. Šis susirašinėjimas taip pat patvirtino, kokiam tikslui buvo pirkta įranga. Granuliavimo įrangos techninėje dokumentacijoje taip pat nurodoma, kad įrenginys skirtas pjuvenų granuliavimui ir draudžiama naudoti kitas žaliavas, nes priešingu atveju garantija bus nutraukta. Atsakovė niekaip nereagavo į tai, kad ieškovė naudoja netinkamą žaliavą, o atvirkščiai, daugelį kartų nemokamai taisė įrangą bei stengėsi pritaikyti ją šiaudų gamybai, o tai, teismo nuomone, tik dar kartą patvirtina, kad atsakovė žinojo, kokią įrangą ieškovė ketina įsigyti. Aplinkybė, kad garantinio aptarnavimo laikotarpiu atsakovė nemokamai atliko garantinį aptarnavimą patvirtina, kad buvo ketinama pirkti įrenginį šiaudų granulių gamybai. Atsakovė parduodama linijos įrenginius, kurie tarpusavyje nedera, nes skirti skirtingų žaliavų gamybai, privalėjo perspėti ieškovę ir trečiąjį asmenį, kad jie kartu negali būti eksploatuojami. Atsakovė yra stipresnė šalis, kadangi yra parduodamos įrangos specialistas, todėl parduodama skirtingus įrenginius turėjo garantuoti tinkamą jų veikimą. Akivaizdu, kad įranga netinkamai dirba ne tik dėl matricos diametro, bet ir dėl pačios įrangos gedimo. Visi nurodyti motyvai patvirtina, kad ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą. Ieškovė įrodė, kad patyrė realių nuostolių ir negautų pajamų nuostolių, įrodė jų realumą, priežastinį ryšį su neteisėtais atsakovo veiksmais. Patirti ieškovės nuostoliai buvo neišvengiami, nes jei įranga būtų tinkamai veikusi, nebūtų realių nuostolių ir būtų gautos pajamos. Taigi negautos pajamos yra realios, o ne tikėtinos. Ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, tik tiksliai neįrodė padarytos žalos dydžio. Pagal CK 6.249 str. 1 d. jei negalima nustatyti realiai patirtų nuostolių, teismas gali pats nustatyti nuostolių dydį, todėl vadovaudamasis minėto straipsnio nuostatomis, teismas sumažino prašomų priteisti nuostolių dydį ir nustatė, kad trečiasis asmuo nuo 2014-06-17 iki 2015-02-15 patyrė 15 000 Eur nuostolių.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu atsakovė Mikrom Sp. zo.o. Sp. k. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas netinkamai taikė 1993-01-26 Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose“ 37 str. 1-2 d. nuostatas ir konstatavo, jog bylos nagrinėjimas pagal Lietuvos teisę yra tinkamas. Byloje ginčas kilo dėl ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties netinkamo vykdymo, ieškovei tvirtinant, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytą sutartį, t. y. netinkamai vykdė savo, kaip pardavėjo, pareigas, nes pardavė ieškovei netinkamos kokybės granuliavimo liniją, kuri vėliau buvo perparduota trečiajam asmeniui, o šis dėl nuolatinių įrangos gedimų patyrė nuostolių. Ieškovė ir atsakovė sudarytoje sutartyje nepasirinko taikytinos teisės, tačiau sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta Zakževe, kuris yra Lenkijos Respublikoje. Todėl nėra aišku, kodėl teismas sprendė, kad ši sutartis yra sudaryta Lietuvos Respublikoje, ir šios aplinkybės pagrindu nurodė, kad byloje yra taikytina Lietuvos teisė. Be to, Sutarties 37 str. 2 d. nustato ne taikytiną teisę, o jurisdikciją, t. y. kurios šalies (Lietuvos Respublikos ar Lenkijos Respublikos) teismams priskirtinos nagrinėti tokio pobūdžio bylos. Todėl sprendime nepagrįstai remiamasi šia sutarties nuostata, siekiant pagrįsti teismo pasirinktą taikytiną teisę ginčo teisiniams santykiams.
      2. Teismas, konstatuodamas, kad parduota įranga buvo netinkamos kokybės, neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Granuliavimo linija buvo kokybiška, t. y. atitiko ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas, numatančias jos kokybę, įskaitant technines savybes, tuo tarpu ieškovė nei žodžiu, nei raštu nepranešė, kad įsigyjamą įrangą ketina naudoti ne pagal jos tikslinę paskirtį, numatytą sutartyje (jos prieduose), o granuliavimo linija tinkamai neveikė dėl to, kad trečiasis asmuo pažeidė jos naudojimo taisykles. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – atsakovės 2013-07-20 ieškovei siųstas komercinis pasiūlymas, ieškovės ir atsakovės sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos ir techninės specifikacijos, granuliavimo linijos dalies – smulkintuvo techninė – eksploatacinė dokumentacija, granuliavimo įrangos Evol 500 ir smulkintuvo instrukcijos, kurių teismas nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė.
      3. Teismas nepagrįstai atsakovę laikė stipresniąja šalimi, kadangi tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo bei ieškovė yra juridiniai asmenys. Ieškovė pirko granuliavimo liniją tam, kad ją perparduoti, t. y. įsigijo šią granuliavimo liniją verslo tikslais, taip pat, kaip ir trečiasis asmuo, kuris įsigijo šią įrangą iš ieškovės, siekdamas gaminti granules bei jas parduoti didmeniniu būdu. Taigi nei viena iš šalių nėra vartotojas, kuris būtų laikytinas silpnesne šalimi, visos šalys santykiuose veikė kaip juridiniai asmens, parduodami ar įsigydami įrangą siekė gauti pelną. Trečiasis asmuo pirko granuliavimo įrangą savo verslo tikslams, todėl šiuo atveju jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Laikytina, kad jis, įsigydamas granuliavimo įrangą, skirtą medžio pjuvenų granulėms gaminti, ir tai žinodamas, tačiau ją naudodamas tikslu gaminti su ja šiaudų granules, veikė savo rizika, todėl atitinkamai turi prisiimti ir pasekmes.
      4. Teismas nepagrįstai ekspertizės aktui suteikė didesnę įrodomąją galią. CPK nėra numatyta, kad prekių kokybė yra nustatoma tik tam tikra įrodinėjimo priemone – ekspertizės aktu, todėl teismas sprendime nepagrįstai vadovavosi CPK 177 str. 3 d., pagal kurią bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas, vertindamas ekspertizės aktą, taip pat nepagrįstai jį vertino kaip oficialų rašytinį įrodymą pagal CPK 197 str. 2 d., kadangi ekspertizės išvada nėra dokumentas, išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos. Tokiu būdu teismas nepagrįstai eksperto išvadai suteikė didesnę įrodomąją galią, jos nevertino, vadovaujantis CPK 185 str. ir 218 str. nuostatomis, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ji gali būti paneigta tik kitais rašytiniais įrodymais.
      5. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės nurodytų ekspertizės akto trūkumų, nurodydamas, kad atsakovės žodiniai paaiškinimai dėl ekspertizės akto trūkumų negali paneigti ekspertizės išvadų. Ekspertizės aktas turi esminių trūkumų: išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvados dėl didmeninės gamybos, nepakankamo granulių aušinimo, filtravimo ir kt. pateiktos, nors tyrimas realiai nebuvo padarytas (įranga nebuvo paleista ir bandyta su ja gaminti granules).
      6. Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, pažeidė materialinės bei procesinės teises normas. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju ieškovei). CK 6.249 str. 1 d. nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama, kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas šiuo atveju be pagrindo taikė CK 6.249 str. 1 d. ir savo iniciatyva nustatė trečiojo asmens patirtų nuostolių dydį, nepagrįstai atleisdamas ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos ir tokiu būdu pažeisdamas rungimosi principą.
      7. Teismas, sumažindamas prašomų priteisti nuostolių dydį iki 15 000 Eur sumos, sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškovės naudai priteisė būtent tokią nuostolių sumą. Ši suma sprendime nepagrįsta jokiais skaičiavimais bei byloje esančiais įrodymais.
      8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė nuostolių realumą bei priežastinį ryšį su neteisėtais veiksmais. Vien ieškovės pateikti duomenys apie faktą, kad ji išmokėjo trečiajam asmeniui žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir pagrindžiančiais žalos faktą ir žalos dydį, nes atsakovė, kuriai ieškovė pareiškė regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovės ir trečiojo asmens santykiuose nedalyvavo ir žalos nepripažino. Taigi ieškovė šiuo atveju privalėjo įrodyti žalos faktą bei dydį, o taip pat priežastinį ryšį su tariamais atsakovės neteisėtais veiksmais.
      9. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo ketino gauti prašomas priteisti pajamas. Ketinimas pagaminti tam tikrą produkcijos kiekį nėra tolygu realiam ketinimui tokį produkcijos kiekį parduoti. Tuo tarpu ieškovė pateiktą negautų pajamų paskaičiavimą paaiškinimų metu grindė ketinamu pagaminti, o ne ketinamu realizuoti šiaudų granulių kiekiu. Ieškovė byloje neįrodė, kad trečiasis asmuo turėjo realią galimybę tokį kiekį produkcijos realizuoti. Ieškovė turėjo įrodyti, kad trečiasis asmuo turėjo užsakymų, iš kurių būtų matyti įsipareigojimas pagaminti atitinkamą produkcijos kiekį ir tą kiekį parduoti už atitinkamą kainą. Neįrodyta, kad trečiasis asmuo ketino dirbti trimis pamainomis, be to, įranga tam tikrą laiką veikė. Iš negautų pajamų skaičiavimo matyti, kad sąnaudos ir mokėtini mokesčiai (pelno) iš jų nėra išskaičiuoti, į sąnaudas neįtrauktas administracijos darbuotojų darbo užmokestis, pastato apsaugos išlaidos, sąnaudų dydis taip pat nepagrįstas įrodymais, todėl negautų pajamų suma dirbtinai padidinta
      10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo realiai patyrė tiesioginius nuostolius. Ieškovė neįrodė, kad apskritai patyrė kokių nors tiesioginių nuostolių, nors šie nuostoliai yra nesunkiai įrodomi ir nustatomi pateikiant rašytinius įrodymus (sąskaitas, kvitus, mokėjimo pavedimus ir kt.).
    2. Ieškovė UAB „Statyba ir Investicijos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad pagal pirkimo–pardavimo sutarties 10.6. p. numatyta, jog jeigu dėl šios sutarties kiltų kokių nors ginčų ar nesutarimų, kurių pardavėjas ir pirkėjas negalėtų išspręsti susitarimo keliu, tai jie bus nagrinėjami pareiškėjo teisme (sutartinis teismingumas). Šiuo atveju pareiškėjas yra UAB „Statyba ir Investicijos“, kurios registruota buveinė Elektrėnų g. 9, Kaunas, todėl ieškinys pagrįstai nagrinėtas Kauno apylinkės teisme. Apeliantė skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo įrodymų vertinimu, pateikė tik savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi į bylą pateiktais įrodymais ir šių įrodymų pagrindu patenkino dalį ieškovės ieškinio. Teismas taip pat pagrįstai nustatė neteisėtus apeliantės veiksmus, t. y. tai, kad apeliantė pardavė granuliavimo liniją, kuri buvo pritaikyta medžio drožlių gamybai, o pati apeliantė savo veiksmais perdarė liniją į tinkamą šiaudų granulėms gaminti ir pateikė prekę kaip šiaudų granuliavimo liniją. Tai įrodo pačios apeliantės serviso surašyti protokolai, taip pat ekspertizės aktas.
    3. Trečiasis asmuo UAB „Graneko“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad ieškinys įrodytas remiantis granuliavimo linijos ,,Evol 500“ pirkimo–pardavimo sutartimis, kasos pajamų, išlaidų orderiais, Mikrom Sp. zo.o. Sp. k. serviso gedimų protokolais, darbuotojui G. Š. atsakovės išduotu pažymėjimu dėl apmokinimo dirbti su šiaudų linija, darbo sutartimis, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais, UAB ,,Graneko“ paskolos sutartimi, žaliavų nurašymo aktu, kuro čekiais, elektros energijos sąskaitomis, preliminariomis pirkimo–pardavimo sutartimis, atsakovei siųstomis pretenzijomis, elektroniniais laiškais, sąskaitomis už elektrą, tepalus, kurą, šiaudus, šiaudų rulonavimą ir kt. bei ekspertizės aktu ir kita civilinės bylos medžiaga.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
    2. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Statyba ir Investicijos“ pirko iš atsakovės Mikrom Sp. z.o.o. Sp. k granuliavimo liniją Evol 500, kurią tą pačią dieną pardavė trečiajam asmeniui UAB „Graneko“. Atsiradus nesklandumams eksploatuojant šią įrangą atsakovė padėjo trečiajam asmeniui juos šalinti. Ieškovė ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės įrangą, o atsakovė teigė, kad granuliavimo įrangos eksploatavimo nesklandumai atsirado dėl trečiojo asmens netinkamo įrangos naudojimo.
    3. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės žalą regreso tvarka, kadangi ji trečiajam asmeniui jų tarpusavio susitarimu atlygino 39 289 Eur dydžio nuostolius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė 15 000 Eur nuostolius.
    4. Atsakovė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas šalių sutartiniams santykiams be pagrindo taikė Lietuvos Respublikos teisę, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė pardavė netinkamą įrangą, o nustatydamas nuostolių dydį be pagrindo taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl nuostolių dydžio nustatymo teismo iniciatyva, taip pat visiškai nepagrindė priteisto nuostolių dydžio, be to, atsakovės nuomone, nuostoliai ir jų dydis byloje yra neįrodyti.

7Dėl taikytinos teisės

    1. Atsakovė neginčija, kad nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjęs teismas turėjo jurisdikciją. Tai patvirtina šalių pasirašytos sutarties 10.6 punktas, kuriame šalių buvo susitarta, kad jeigu dėl šios sutarties kiltų kokių nors ginčų ar nesutarimų, kurių pardavėjas ir pirkėjas negalėtų išspręsti susitarimo keliu, tai jie bus nagrinėjami pareiškėjo teisme. Be to, ir 1993-01-26 Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose“ (toliau Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis) 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose (t. y. dėl prievolių, kylančių iš sandorių) kompetentingas yra teismas tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje turi gyvenamąją vietą arba buveinę atsakovas. Kompetentingas yra taip pat teismas tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje turi savo gyvenamąją vietą arba buveinę ieškovas, jeigu toje teritorijoje yra ginčytinas objektas arba atsakovo turtas.
    2. Tačiau apeliantė skunde kelia taikytinos materialinės teisės klausimą, ir remdamasi nurodytos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis nurodo, kad šalių susiklosčiusiems santykiams turėjo būti taikoma kitos šalies – Lenkijos, o ne Lietuvos, kuri buvo taikoma nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą, teisė. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės, kylančios iš sandorių, yra vykdomos pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo sudarytas sandoris, įstatymus, jeigu prievolinio santykio dalyviai nepasirinks kitos teisės.
    3. CK 1.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvos teismai, spręsdami kilusius ginčus, taip pat privalo vadovautis reglamentų, nustatančių taikytinos teisės klausimus, nuostatomis. CK 1.37 straipsnyje nustatyta, kad sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė. Įvertinus CK 1.37 straipsnio nuostatas, akivaizdu, kad sutartinėms prievolėms visų pirma taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė, tačiau nagrinėjamu atveju šalys dėl taikytinos teisės nebuvo susitarę.
    4. Pirmosios instancijos teismas, sprendime pasisakydamas dėl ginčo santykiams taikytinos teisės, taip pat rėmėsi nurodytos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau neargumentavo, kodėl remdamasis šia nuostata sprendė, kad taikytina būtent Lietuvos teisė. Atsakovės nuoroda į tai, kad sandoris buvo sudarytas Zakševe, t. y. Lenkijos Respublikoje, rodo, jog atsakovė kelia Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties 37 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo klausimą. Kadangi pastarojoje nustatyta, kad prievolėms, kylančios iš sandorių, taikytini įstatymai tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo sudarytas sandoris, svarbus yra fakto, kur buvo sudaryta sutartis, konstatavimas.
    5. Kadangi Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartyje nėra nurodytas sutarties sudarymo aiškinimas, todėl aiškinant šią sąvoka reiktų remtis tarptautinėse normose įtvirtintomis sutarčių sudarymo taisyklėmis. CK 1.13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinių sutarčių normos turi būti taikomos ir aiškinamos atsižvelgiant į jų tarptautinį pobūdį ir būtinumą užtikrinti vienodą jų aiškinimą bei taikymą.
    6. 1980 m. gegužės 12 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių 23 straipsnyje numatyta, kad sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kai pagal šios Konvencijos sąlygas įsigalioja ofertos akceptas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pasiūlymą dėl granuliavimo įrangos pardavimo teikė atsakovė, ieškovei buvo pateikta sutartis pasirašyti ir ji ją pasirašė, t. y. akceptavo. Todėl spręstina, kad remiantis tarptautinės teisės normose įtvirtintu sutarčių sudarymo reglamentavimu, nagrinėjamu atveju sutartis buvo sudaryta Lietuvoje ir todėl pagrįstai taikyta Lietuvos Respublikos teisė.
    7. Be to, nustatyta, kad nesant ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl taikytinos teisės ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme savo reikalavimus grindė Lietuvos teise, o atsakovė, nors reiškė formalų prieštaravimą dėl taikytinos teisės, tačiau atsiliepimo į ieškinį ir apeliacinio skundo argumentus grindžia Lietuvos Respublikos teisės normomis, todėl galima pripažinti, kad bylos nagrinėjimo metu iš esmės buvo pasiektas susitarimas dėl Lietuvos teisės taikymo. Egzistuojantį susitarimą dėl taikytinos teisės leidžiama nustatyti ir pagal faktines bylos aplinkybes (CK 1.37 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, kad šalys sutiko dėl Lietuvos Respublikos materialinės teisės taikymo. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad teismas nepagrįstai šioje byloje taikė Lietuvos teisę, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

8Dėl parduotos granuliavimo įrangos tinkamumo ir šiai aplinkybei patvirtinti (ar paneigti) pateiktų įrodymų vertinimo

    1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės prekę, šią išvadą grindė byloje pateiktų aptarnavimo paslaugos protokolų duomenimis, atliktos ekspertizės aktu. Su tokia teismo išvada nesutinka atsakovė, nurodydama, kad įranga atitiko šalių sudarytos sutarties sąlygas, o granuliavimo linija neveikė, kadangi trečiasis asmuo pažeidė jos naudojimo taisykles. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino dalies įrodymų ir ekspertizės aktą be pagrindo pripažino didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu.
    2. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pardavė ieškovei granuliavimo liniją Evol 500, kuri ją perpardavė trečiajam asmeniui UAB „Graneko“, o iš atsakovės pateikto komercinio pasiūlymo matyti, kad jame buvo nurodyti medžio pjuvenų granulių linijos parametrai. Atsakovė remdamasi tuo teigia, kad trečiasis asmuo įgytą įrangą naudojo ne pagal tikslinę paskirtį ir dėl tokio naudojimo taisyklių pažeidimo įranga neveikė tinkamai. Tačiau komerciniame pasiūlyme buvo nurodyta, kad ši įranga leidžia gaminti granules iš įvairių žaliavų ir įvairaus diametro, priklausomai nuo matricos, todėl atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad trečiasis asmuo įrangą naudojo ne pagal tikslinę paskirtį.
    3. Atsakovės pasirašyti aptarnavimo paslaugos protokolų duomenys patvirtina, kad nuo pat įrangos įvedimo į eksploataciją (2014-06-17) iš karto buvo nustatyti trūkumai ir problemos, susijusios su žaliavą tiekiančiu sraigtu (užsikemša). Vėlesniuose aptarnavimo paslaugos protokoluose užfiksuoti duomenys leidžia spręsti, kad atsakovė bandydama įrangą sureguliuoti taip, kad ji būtų tinkama granules gaminti iš šiaudų, faktiškai siekė jai suteikti tas technines savybes, kurios ir buvo nurodytos jos komerciniame pasiūlyme (gaminti granules iš įvairių žaliavų, taigi ir iš šiaudų), ypač kai ir kita trečiojo asmens įranga – smulkintuvas buvo skirtas būtent šiaudų smulkinimui.
    4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuos įrodymus ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės įrangą, kuri neužtikrino granulių gamybos iš šiaudų. Nesutiktina, jog pirmosios instancijos teismas nevertino komercinio pasiūlymo, pirkimo–pardavimo sutarties, techninės specifikacijos, granuliavimo įrangos instrukcijos. Pirmiausia, pačioje sutartyje nėra nurodyti jokie parduodamo objekto – granuliavimo įrangos techniniai parametrai, yra tik nuoroda, kad parduodamos prekės techninės sąlygos nurodytos specifikacijoje, tačiau ji byloje nėra pateikta. Todėl nustatant pardavimo sutarties objektą ir jo technines savybes ypatingą reikšmę turi atsakovės komercinis pasiūlymas, kuriame labai aiškiai nurodyta, kad parduodama granuliavimo įranga yra tinkama gaminti granules iš įvairių žaliavų, t. y. ir iš šiaudų, ir būtent tokią kokybę atsakovė siekė suteikti parduotai įrangai, jos techninius parametrus bandydama priderinti prie žaliavos, ką patvirtina byloje surinkti įrodymai – protokolai, šalių elektroninis susirašinėjimas. Granuliavimo įrangos instrukcija yra skirta įrangos eksploatavimui, tačiau nepakeičia šalių susitarimo dėl sutarties objekto savybių ir tam tikros perkamo daikto kokybės. Atitikties deklaracijoje taip pat nėra nurodyta, kad granuliavimo įranga skirta tik medžio pjuvenų granulėms gaminti.
    5. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).
    6. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad atsakovės parduota įranga neatitiko reikalavimų perkamam objektui, pripažintina pagrįsta.
    7. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Taigi kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumo faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“, bylos Nr. 3K-3-133/201o, 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mercbusas“ v. UAB „Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010, 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Gedimex“, UAB ,,Hidrostatyba“ v. UAB ,,Betono mozaika“, bylos Nr. 3K-3-545-916/2015.) Be to, pardavėjui neigiant savo atsakomybę dėl netinkamos parduotų daiktų kokybės, CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta jo pareiga įrodyti ne tik daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų veiksmų arba nenugalimos jėgos veikimo faktus, bet ir tai, kad jo parduotų daiktų trūkumai atsirado būtent dėl išvardytų veiksnių, t. y. būtina įrodyti priežastinį ryšį.
    8. Tačiau atsakovė, teigdama, kad trečiasis asmuo pažeidė įrangos naudojimo taisykles, tai grindžia vien tuo, kad įranga buvo naudojama ne pagal tikslinę paskirtį, kas yra paneigta jų susitarimą dėl perkamo daikto savybių patvirtinančių įrodymų, o atsakovė, turėdama įrodinėjimo pareigą, kitokių įrodymų dėl netinkamo įrangos naudojimo ir dėl to atsiradusių gedimų (trūkumų) nepateikė, t. y. nurodomų pardavėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių neįrodė (CPLK 178 straipsnis).
    9. Atsakovė, ginčydama teismo išvadas dėl netinkamos parduoto daikto kokybės, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje atliktos ekspertizės išvadas, kadangi jas nepagrįstai pripažino turinčiomis didesnę įrodomąją galią lyginant su kitais įrodymais, be to, ekspertizės aktas turi trūkumų, kadangi išvados neplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai. Ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad gamintojui esmingai pakeitus konstrukciją, bandant pritaikyti liniją šiaudų granuliavimui, priminė granuliavimo linijos konstrukcija vis tik nebuvo pritaikyta šiaudų granuliavimui ir ne visos techninės ir technologinės problemos buvo išspręstos.
    10. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus, kaip nepagrįstus ir neturinčius įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
    11. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad parduota granuliavimo įranga neatitiko susitarimo dėl daikto kokybės sąlygų, rėmėsi ne vien ekspertizės aktu, bet ir kitais įrodymais – aptarnavimo paslaugos protokolais, komerciniu pasiūlymu, šalių paaiškinimais, elektroninio susirašinėjimo duomenimis, t. y. įrodymų visuma, kurie neprieštarauja ekspertizės išvadoms, todėl nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pažymėtina, kad teismas didesnę įrodomąją reikšmę ekspertizės aktui suteikė tik atmesdamas atsakovės žodinius prieštaravimus, kuriems pagrįsti atsakovė nebuvo pateikusi jokių įrodymų. Toks nurodytas teismo argumentas nereiškia, kad ekspertizės aktui buvo suteikta išskirtinė įrodomoji reikšmė, nes jis buvo įvertintas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
    12. Atsakovė apeliaciniame skunde prieštaraudama ekspertizės akto išvadoms teigia, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, su kuo kolegija nesutinka, kadangi tyrimo eiga pagrindžia eksperto duotas išvadas. Vien tai, kad ekspertas savo išvadoms pagrįsti neatliko bandymų su granuliavimo linija, t. y. bandant pagaminti tam tikrą kiekį produkcijos, nepaneigia eksperto išvadų, kuris, apžiūrėjęs ir įvertinęs įrenginių būklę, sprendė, kad šių duomenų pakanka išvadoms duoti. Atsakovė faktiškai nesutinka su išvadomis dėl didmeninės gamybos negalimumo, jos našumo, t. y. dėl granulių gamybos ateityje, tačiau prašomi priteisti nuostoliai grindžiami tuo laikotarpiu, kai buvo bandoma įrangą priderinti šiaudų granulėms gaminti nuostolius. Todėl aplinkybės dėl didmeninės gamybos našumo nagrinėjamo ginčo atveju neturi esminės įrodomosios reikšmės. Ginčo dalyku yra ir buvo parduotos granuliavimo įrangos tinkamumas, jos trūkumai.

9Dėl nuostolių dydžio

    1. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, pripažino, kad dalis ieškovės nurodytų nuostolių yra pagrįsta rašytiniais įrodymais (darbuotojų išlaikymo išlaidos, dalies žaliavos pirkimo, dalies elektros energijos suvartojimo, linijos aptarnavimo išlaidos, nuostoliai supuvus žaliavai, prarastas pelnas), tačiau kita dalis – jais nepagrįsta (pvz., kad buvo įsigyta 1 488 t žaliavos, kad buvo prastovos, kad buvo ketinama dirbti trimis pamainomis). Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo atsakovės parduotai įrangai tinkamai neveikiant (pastoviai ją remontuojant) dėl to negavo planuotų pajamų, t. y. sprendė, kad trečiasis asmuo negavo pajamų, kurios iš esmės yra realios, o ne tikėtinos, tik laikė, kad dalis šių nuostolių nebuvo įrodyta. Todėl teismas juos nustatė savo iniciatyva CK 6.249 straipsnio 1 dalies pagrindu.
    2. Atsakovė nesutinka, kad buvo pagrindas teismui nustatyti nuostolių dydį, be to, nurodo, kad teismas jų dydžio nepagrindė, o nuostoliai nėra įrodyti.
    3. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Jeigu ieškovas negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
    4. Tais atvejais, kai įmonė dėl tam tikrų priežasčių negali plėtoti veiklos, ji paprastai patiria nuostolius dėl to, kad negavo pajamų iš savo veiklos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Klaipėdos viešbutis v. AB „Axis Industries“, bylos Nr. 3K-3-220/2014).
    5. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
    6. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
    7. Atsižvelgiant į nurodytas teismų praktikoje suformuotas taisykles, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad trečiojo asmens negautos pajamos realiai gautinos. Tai pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės: granuliavimo įrangos įsigijimo faktas, bandymai ją eksploatuoti, kredito žaliavoms įsigyti paėmimas, darbuotojo apmokymas dirbti su įranga, preliminarių sutarčių būsimai produkcijai pirkti sudarymas. Taigi nustatytas pagrindas, kad trečiasis asmuo, atsižvelgiant į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, turėjo realias galimybes gauti konkrečias pajamas. Preliminarūs susitarimai dėl produkcijos pardavimo patvirtina ir trečiojo asmens protingą pasirengimą realizuoti produkciją, jais buvo susitarta dėl daugiau kaip 4 tūkst. tonų granulių pardavimo, tačiau gamybos pradžioje dėl įrangos eksploatavimo atsiradę nesklandumai sutrukdė realizuoti šiuos susitarimus, t. y. sudaryti pagrindines sutartis dėl šiaudų granulių pardavimo, jų realizavimo. Įrangos, kuri yra pagrindinė priemonė gaminti planuotą produkciją ir tuo pačiu pajamoms gauti, netinkamumas turėjo įtakos tam, kad trečiasis asmuo negavo realiai planuotų pajamų, todėl atsakovės veiksmai pardavus netinkamos kokybės įrangą yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su trečiojo asmens negautomis pajamomis.
    8. Tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad negautų pajamų dydis turėtų būti pagrįstas ir įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas nuostolių dydis – 15 000 Eur, jo nepagrindžiant įrodymais, laikytinas netinkamu.
    9. Nustatant negautas pajamas, vertintina trečiojo asmens patirtų nuostolių lentelė kartu su jos duomenis pagrindžiančiais įrodymais. 2014-06-17 – 2015-02-23 laikotarpiu, kai gamybos proceso eigoje buvo nuolat šalinami atsakovės parduotos įrangos trūkumai, yra 171 darbo diena, pati ieškovė, įvertinusi teorinę prastovų tikimybę, sutinka, kad buvo prarastos 155 darbo dienos, todėl nesant kitokių įrodymų (atsikirtimų) tai imama už pagrindą. Nors ieškovė nurodo, kad įmonė planavo dirbti trimis pamainomis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta, be to, byloje nustatyta, kad tik vienas darbuotojas G. Š. turėjo kvalifikacinį pažymėjimą ir buvo apmokytas dirbti su įranga, todėl atsižvelgiant į tai gali būti vertinamas tik vienos pamainos darbas ir per minėtą laikotarpį šis darbuotojas būtų dirbęs 1 240 val. (155 8 val.). Kadangi ieškovė nurodo, kad atsakovės deklaruojamas vidutinis įrangos našumas yra 400 kg/val. (nors komerciniame pasiūlyme nurodomas našumas yra didesnis), atsižvelgiant į tai spręstina, kad įrangai esant tinkamai ir tvarkingai per nurodytą darbo valandų skaičių būtų pagaminta ne mažiau 496 tonos granulių (1 240 val. x 400 kg/val.). Pagal byloje pateiktus įrodymus (preliminariąsias sutartis) vidutinė produkcijos pardavimo kaina buvo numatyta ne mažiau 272,50 Lt, t. y. 78,67 Eur (295 Lt + 250 Lt : 2), todėl ieškovės nurodyta vidutinė granulių rinkos kaina – 73 Eur/t yra pagrįsta. Tokiu būdu trečiasis asmuo pagrįstai galėjo tikėtis gauti 36 208 Eur pajamų (496 t x 73 Eur). Tačiau kartu būtų patyręs ir sąnaudų o būtent: darbuotojui būtų išmokėta ne mažiau, kaip 2 703,20 Eur atlygis (1 240 val. x 2,18 Eur), už žaliavą būtų sumokėta 14 880 Eur (496 t x 30 Eur (ši šiaudų pirkimo kaina atitinka pateiktų sąskaitų faktūrų duomenis), taip pat būtų sunaudota elektros energijos už 1 979,04 Eur (1 240 val. x 28 kW/h x 0,057 Eur, ieškovė skaičiuodama negautas pajamas nepagrįstai nurodė, kad įrangos suvartojamos elektros energijos kiekis yra 70 kW/h, nes komerciniame pasiūlyme nurodyta 25–28 kW/h), taip pat būtų sumokėta 2 312 Eur palūkanų už kreditą (pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina palūkanų mokėjimą) ir 1 200 kitos išlaidos (jos laikytinos protingomis), viso sąnaudų 23 074,24 Eur, ir prarastas pelnas būtų 13 133,76 Eur (36 208 Eur – 23 074,324 Eur).
    10. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008, 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Danske Bank A/S v. UAB „Kaminera“, bylos Nr. 3K-3-418/2014). Taigi nustatinėjant trečiojo asmens negautas pajamas, būtina atsižvelgti į tai, ar jis turėtų nuo gautų pajamų mokėti pelno mokestį ir kokio dydžio. Sutinkamai su Pelno mokesčio įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo santykių laikotarpiu, 5 straipsnio 2 dalimi vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą. Kadangi iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad trečiojo asmens darbuotojų skaičius 2014 m. neviršijo 10 žmonių, todėl, nustatant gautiną grynąjį pelną, atsižvelgtina į mokėtiną 5 % pelno mokestį, kuris būtų 656,70 Eur (13 133,76 Eur x 5 %). Tokiu būdu grynasis negautas trečiojo asmens pelnas - 12 477,06 Eur.
    11. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrą priteistiną nuostolių dydį (15 000 Eur), be pagrindo nenustatė ir tiesioginių nuostolių pagrįstumo bei jų dydžio. Iš realiai patirtų nuostolių paskaičiavimo lentelės matyti, kad trečiasis asmuo nurodo patyręs 1 336,41 Eur dydžio tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro: darbuotojų algos, elektros sąnaudos, sumokėtos palūkanos, sugedusi žaliava, kelionės išlaidos pasiimti atsarginių detalių ir sunaudoti tepalai linijos bandymams. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su įtrauktu darbo užmokesčiu nes nėra aišku kokių darbuotojų darbo funkcijos buvo susijusios su granuliavimo linija, su išlaidomis tepalams, nes nepatvirtinta, kad tiek buvo sunaudota bandymams, taip pat nurodo, kad nėra duomenų apie suteiktą kreditą ir jo dydį, supuvusių šiaudų įsigijimą ir jo vertę.
    12. Kolegija sutinka, kad pagal serviso protokolų duomenis granuliavimo linija buvo bandoma 57 val., tačiau, kaip jau nurodyta, šia linija dirbti buvo apmokytas tik 1 darbuotojas, todėl bandymų metu jam turėjo būti išmokėtas ne mažesnis, kaip 124,26 Eur atlygis (57 val. x 2,18 Eur), elektros energijos sąnaudos buvo 90,97 Eur (57 val. x 28 kw/h x 0,057 Eur), sumokėtos palūkanos – 414 Eur (palūkanų mokėjimą patvirtina sąskaitos išrašas), sugedusios žaliavos vertė 180 Eur (kiekį patvirtina nurašymo aktas, o vertė nustatyta, remiantis PVM sąskaitomis faktūromis, pateiktomis, įsigyjant šiaudus), kelionės į Lenkiją išlaidos – 98 Eur (jas patvirtina čekiai už degalus ir pravažiavimą keliais) ir 168,41 Eur už bandymų metu sunaudotus tepalus (tepalų kaina pagrįsta sąskaitomis, o atsižvelgiant į bandymų nevienkartinumą, sunaudotą tepalų kiekį, išlaidos pripažintinos pagrįstomis). Tokiu būdu, kolegijos nuomone, pagrįstos tiesioginės išlaidos yra 1 075,64 Eur, bendras tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dydis yra 13 552,70 Eur (1 075,64 + 12 477,06).
    13. Kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6,249 straipsnio reikalavimus ir nepagrindė nuostolių dydžio byloje pateiktų įrodymų analize, todėl sprendimas keistinas, sumažinant priteistų nuostolių dydį iki įrodymais pagrįstos 13 552,70 Eur sumos (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Pakeitus priimtą teismo sprendimą ir sumažinus priteistų nuostolių dydį iki įrodymais pagrįsto dydžio, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
    2. Kadangi ieškinys patenkintas 35 %, o atmestas – 65 %, šiomis proporcijomis paskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei iš atsakovės priteistina 105 Eur žyminis mokestis (300 Eur x 35 %), 322 Eur atstovavimo išlaidos (920 Eur x 35 %), 245 Eur ekspertizės išlaidos (700 Eur x 35 %), 242,70 Eur vertimų išlaidos (693,42 Eur x 35 %); atsakovei iš ieškovės priteistina 4 550 Eur atstovavimo išlaidos (7 000 Eur, kuriuos teismas pripažino pagrįstomis ir pakankamomis x 65 %), 455 Eur ekspertizės išlaidas (700 Eur x 65 %).
    3. Kadangi ieškovei paduodant ieškinį jai buvo atidėtas 506 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo, o byloje buvo turėtos 8,66 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš ieškovės valstybei priteistina 328,90 Eur atidėtas žyminis mokestis ir 5,63 Eur pašto išlaidos, o iš atsakovės valstybei – 177,10 Eur žyminis mokestis ir 3,03 Eur pašto išlaidos.
    4. Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 338 Eur žyminį mokestį. Kadangi apeliacinis skundas buvo patenkintas tik iš dalies, t. y. priteista suma sumažinta 1 447,30 Eur (15 000 – 13 552,70 Eur), o tai reiškia, kad apeliacinis skundas buvo patenkintas 10 %, atsakovei iš ieškovės priteistina 33,80 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti.

13Sumažinti priteistą iš atsakovės firmos Mikrom Sp zo.o. Sp. k. ieškovei UAB „Statyba ir Investicijos“ nuostolių sumą iki 13 552,70 Eur.

14Sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje išdėstyti taip:

15Priteisti iš atsakovės firmos Mikrom Sp zo.o. Sp. k. ieškovei UAB „Statyba ir Investicijos“ 105 Eur žyminį mokestį, 322 Eur atstovavimo išlaidas, 245 Eur ekspertizės išlaidas, 242,70 Eur vertimų išlaidas.

16Priteisti atsakovei firmai Mikrom Sp zo.o. Sp. k. iš ieškovės UAB „Statyba ir Investicijos“ 4550 Eur atstovavimo išlaidas, 455 Eur ekspertizės išlaidas.

17Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Statyba ir Investicijos“ 328,90 Eur atidėtą žyminį mokestį ir 5,63 Eur pašto išlaidas, o iš atsakovės firmos Mikrom Sp zo.o. Sp. k. – 177,10 Eur žyminį mokestį ir 3,03 Eur pašto išlaidas.

18Likusios sprendimo dalies nekeisti.

19Priteisti iš ieškovės UAB „Statyba ir Investicijos“ atsakovės firmai Mikrom Sp zo.o. Sp. k. 33,80 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

20Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai