Byla 2-1727-241/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kvadrika“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Alginsta“ reikalavimas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kvadrika“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kvadrika“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Alginsta“ reikalavimas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. BUAB „Kvadrika“ bankroto administratorė UAB „Notisa“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl BUAB „Kvadrika“ kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo, kuriuo, be kita ko, prašė netvirtinti UAB „Alginsta“ kreditorinio reikalavimo. Nurodė, kad BUAB „Kvadrika“ yra skolinga UAB „Alginsta“ 45 494,97 Eur, o UAB „Alginsta“ yra skolinga BUAB „Kvadrika“ 18 523,16 Eur. UAB „Alginsta“ pretenzijoje nurodyta, kad BUAB „Kvadrika“ yra skolinga 26 971,81 Eur, tačiau prie pretenzijos pridedami dokumentai pagrindžia 354,96 eurais mažesnę sumą. Kreditorė UAB „Alginsta“ informavo administratorę, kad nėra skolinga atsakovei BUAB „Kvadrika“ ir nurodė patikslintą savo reikalavimo sumą – 29 115,37 Eur, kurią grindė papildomais dokumentais. Šie dokumentai yra nereikšmingi, nes ant jų nėra UAB „Kvadrika“ atstovo parašo, be to, UAB „Kvadrika“ direktorius jų neperdavė administratorei.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtino BUAB „Kvadrika“ kreditorės UAB „Alginsta“ 26 971,81 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą.
  2. Teismas, įvertinęs klientų būklės suvestinės duomenis, konstatavo, kad byloje yra pateikta įrodymų, jog atsakovė UAB „Kvadrika“ iki bankroto bylos iškėlimo buvo skolinga kreditorei UAB „Alginsta“ 45 494,97 Eur. Teismas pažymėjo, kad šios sumos neginčija nei bankroto administratorė, nei kreditorė UAB „Alginsta“.
  3. Teismas nustatė, kad klientų būklės suvestinėje nurodyta, jog kreditorė UAB „Alginsta“ yra skolinga atsakovei BUAB „Kvadrika“ 18 523,16 Eur. Teismo vertinimu, ginčas kyla dėl to, ar kreditorė UAB „Alginsta“ turi teisę įskaityti savo skolą į atsakovės BUAB „Kvadrika“ įsiskolinimą. Teismas, remdamasis pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 88, nustatė, kad šalys sutarė, jog kreditorė UAB „Alginsta“ pagal šią sutartį nuperka iš UAB „Bocas“ ir Ko metalo gaminius, o jų vertę išminusuoja iš atsakovės UAB „Kvadrika“ atliktų darbų aktų. Teismas pažymėjo, kad šio veiksmo negalima vertinti kaip įskaitymo, kilusio po bankroto bylos iškėlimo, nes kreditorė UAB „Alginsta“ 4 PVM sąskaitas-faktūras atsakovei UAB „Kvadrika“ pateikė laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. Teismo vertinimu, kreditorė UAB „Alginsta“ turėjo teisę įskaičiuoti metalo konstrukcijų vertę, išminusuojant ją iš atsakovės UAB „Kvadrika“ atliekamų darbų. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog šiose sąskaitose-faktūrose yra paties UAB „Kvadrika“ vadovo parašai, patvirtina šalių valią dėl metalinių konstrukcijų vertės suderinimo.
  4. Teismas padarė išvadą, kad pagal 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija ALG Nr. 02288 ir atliktų darbų aktą už 2017 m. kovo mėn. negalima neabejotinai teigti, jog kreditorė UAB „Alginsta“ turi teisę reikalauti iš atsakovės BUAB „Kvadrika“ 15 948,27 Eur skolos. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad šie dokumentai nepasirašyti atsakovės UAB „Kvadrika“ atstovų, taip pat nėra jokių įrodymų, jog jie buvo siunčiami atsakovei UAB „Kvadrika“. Teismas pažymėjo, kad kreditorė UAB „Alginsta“ nepateikė jokių įrodymų, jog ji atliko darbus, kuriuos pagal sutartį privalėjo atlikti atsakovė. Todėl teismas sprendė, kad 15 948,27 Eur suma neįtrauktina į kreditorių sąrašą.
  5. Teismas, įvertinęs pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, klientų būklės suvestinę, konstatavo, kad abiejų įmonių skolos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Debitorinės ir kreditorinės analizės pagrindu teismas pripažino, kad kreditorės UAB „Alginsta“ reikalavimas sudaro 26 971,81 Eur (45 494,97 Eur – 18 523,16 Eur).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atsakovė BUAB ,,Kvadrika“ atskirajame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties motyvuojamąją dalį, pašalinant iš nutarties šias teismo išvadas (motyvus):
    1. „Iš esmės ginčas kyla dėl to, ar kreditorė UAB „Alginsta“ turi teisę įskaityti savo skolą į atsakovės UAB „Kvadrika“ įsiskolinimą. Kaip matyti iš pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 88, šalys sutarė, kad kreditorė UAB „Alginsta“ pagal šią sutartį nuperka iš UAB „Bocas“ ir Ko metalo gaminius, o jų vertę išminusuoja iš atsakovės UAB „Kvadrika“ atliktų darbų aktų (sutarties 1.2 punktas). Šio veiksmo negalima vertinti kaip įskaitymo, kilusio po bankroto bylos iškėlimo, kadangi kreditorė UAB „Alginsta“ 4 PVM sąskaitas-faktūras atsakovei UAB „Kvadrika“ pateikė laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. Kreditorė UAB „Alginsta“ turėjo teisę įskaičiuoti metalo konstrukcijų vertę, išminusuojant ją iš atsakovės UAB „Kvadrika“ atliekamų darbų. Kad šiose sąskaitose-faktūrose yra paties UAB „Kvadrika“ vadovo parašai, rodo, kad metalinių konstrukcijų vertė abiejų šalių suderinta“;
    2. „Teismas sprendžia, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir klientų būklės suvestinę, abiejų įmonių skolos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Tokiu atveju, įvertinus debitorinę ir kreditorinę analizę, teismas turi pagrindo pripažinti, kad kreditorės UAB „Alginsta“ reikalavimas sudaro 26 971,81 Eur (45 494,97 Eur – 18 523,16 Eur)“.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad „ginčas kyla dėl to, ar kreditorė UAB „Alginsta“ turi teisę įskaityti savo skolą į atsakovės UAB „Kvadrika“ įsiskolinimą“. Išvada, kad iki bankroto bylos iškėlimo kreditorė UAB „Alginsta“ turėjo atsakovei UAB „Kvadrika“ 45 494,97 Eur dydžio reikalavimą ir 18 532,16 Eur skolą, taip pat kreditorės UAB „Alginsta“ teigimas, kad turi būti išminusuota debitorinė skola įrodo, kad tas išminusavimas iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo nebuvo padarytas. Kreditorė UAB „Alginsta“ neprašė teismo išminusuoti (įskaityti) debitorinę skolą į kreditorinį reikalavimą, to kreditorė prašyti ir negalėjo, nes po bankroto bylos iškėlimo atsakovei tai daryti draudžiama. Todėl teismas, motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas apie kreditorės debitorines skolas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Be to, teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, jog „teismas sprendžia, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir klientų būklės suvestinę, abiejų įmonių skolos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais; tokiu atveju, įvertinus debitorinę ir kreditorinę analizę, teismas turi pagrindo pripažinti, kad kreditorės UAB „Alginsta“ reikalavimas sudaro 26 971,81 Eur (45 494,97 Eur – 18 523,16 Eur)“, pats padarė kreditorės UAB „Alginsta“ kreditorinės ir debitorines skolos įskaitymą (minusavo iš kreditorinės skolos debitorinę skolą), kas yra nepagrįsta ir neteisėta.
    2. 2016 m. spalio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 88 1.2 punktu kreditorė UAB „Alginsta“ įsipareigojo iš UAB „Bocas“ ir Ko priimti prekes ir sumokėti, o jų vertę išminusuoti iš atsakovės atliktų darbų aktų. Tai reiškia, kad į atsakovės atliktų darbų aktus neturėjo būti įtraukta kreditorės UAB „Alginsta“ patiektų prekių vertė. Jokio įskaitymo sutartis nenumatė. Sutartis taip pat nenumatė, kad kreditorė UAB „Alginsta“ išrašys atsakovei PVM sąskaitas-faktūras už iš UAB „Bocas“ ir Ko įsigytas prekes. Tai reiškia, kad teismas ginčijamos nutarties išvada (motyvu) „Kaip matyti iš pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 88, šalys sutarė, kad kreditorė UAB „Alginsta“ pagal šią sutartį nuperka iš UAB „Bocas“ ir Ko metalo gaminius, o jų vertę išminusuoja iš atsakovės UAB „Kvadrika“ atliktų darbų aktų (sutarties 1.2 punktas). Šio veiksmo negalima vertinti kaip įskaitymą, kilusį po bankroto bylos iškėlimo, kadangi kreditorė UAB „Alginsta“ 4 PVM sąskaitas-faktūras atsakovei UAB „Kvadrika“ pateikė laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. Kreditorė UAB „Alginsta“ turėjo teisę įskaičiuoti metalo konstrukcijų vertę, išminusuojant ją iš atsakovės UAB „Kvadrika“ atliekamų darbų“ ne tik išėjo už ginčo ribų, bet ir neteisingai išaiškino 2016 m. spalio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal buhalterinius dokumentus kreditorė UAB „Alginsta“ yra skolinga atsakovei 18 523,16 Eur. Pagal ĮBĮ, iš kreditorės UAB „Alginsta“ išieškota skola turėtų būti dengiami atsakovės kreditorių reikalavimai pagal įstatyme nustatytą eiliškumą. Ginčijamos nutarties išvados (motyvai) šią kreditorės UAB „Alginsta“ skolą atsakovei panaikino, todėl ginčijamos nutarties išvados (motyvai) pažeidė atsakovės ir jos kreditorių teises.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Alginsta“ prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantė neteisingai nurodo, kad kreditorė UAB „Alginsta“ prašė įtraukti ją į kreditorių sąrašą su 26 971,81 Eur reikalavimu. Toks reikalavimas buvo nurodytas tik pradinėje 2017 m. gegužės 24 d. pretenzijoje, kurią kreditorė UAB „Alginsta“ patikslino 2017 m. birželio 6 d. raštu. Pati administratorė šį kreditorės UAB „Alginsta“ raštą buvo pateikusi teismui bankroto byloje, nes jis yra minimas administratorės 2017 m. birželio 12 d. prašyme Nr. B-14, ir šio prašymo prieduose yra pateiktos dokumentų, kuriais kreditorė pagrindžia savo reikalavimą, kopijos.
    2. Apeliantė nepagrįstai prašo pašalinti iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies teismo išvadas apie tai, ar turėjo teisę kreditorė UAB „Alginsta“ įskaityti savo skolą į atsakovės UAB „Kvadrika“ įsiskolinimą. Skundo motyvuose apeliantė netinkamai aiškina 2016 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 88, sudarytos tarp UAB „Alginsta“ ir UAB „Bocas“ ir Ko, kurią kaip trečia šalis pasirašė ir UAB „Kvadrika“, nuostatas. Šios sutarties 1.2 punkte buvo numatyta, kad pirkėja UAB „Alginsta“ prekes priima ir apmoka už jas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pardavėjai UAB „Bocas“ ir Ko, o prekių vertę minusuoja iš atsakovės UAB „Kvadrika“ atliktų darbų aktų. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jokio įskaitymo sutartis nenumatė, kad šalys nebuvo susitarę, jog kreditorė UAB „Alginsta“ išrašys atsakovei UAB „Kvadrika“ sąskaitas-faktūras. Priešingai, šis sutarties punktas būtent ir aiškintinas taip, kad šalys iš anksto susitarė, jog bus atliekamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Būtent tokia ir yra šio punkto esmė, todėl teismas jį išaiškino teisingai. Šalys sutartyje nedetalizavo, kaip bus atliekamas prekių vertės minusavimas, tačiau akivaizdu, jog tam, kad prekių vertę galima būtų minusuoti, ji turi būti kažkur užfiksuota, turi būti pateiktas tą skolą pagrindžiantis dokumentas. Būtent dėl to kreditorė UAB „Alginsta“ privalėjo išrašinėti PVM sąskaitas-faktūras atsakovei UAB „Kvadrika“, kad po to būtų finansinis ir teisinis pagrindas atlikti minusavimą arba įskaitymą.
    3. Teismas padarė teisingą išvadą jog „šio veiksmo negalima vertinti kaip įskaitymą, kilusį po bankroto bylos iškėlimo, kadangi kreditorė UAB „Alginsta“ 4 PVM sąskaitas-faktūras atsakovei UAB „Kvadrika“ pateikė laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d.“ (nors iš tikrųjų šiuo laikotarpiu buvo pateiktos 7 PVM sąskaitos-faktūros). Visos kreditorės UAB „Alginsta“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros buvo priimtos ir pasirašytos atsakovės UAB „Kvadrika“ direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo. Kreditorė UAB „Alginsta“ pateikė bankroto administratorei 2017 m. sausio 24 d. skolų suderinimo aktą, kuris patvirtina, kad minėtas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas buvo atliktas dar 2017 m. sausio mėn. Papildomai tai įrodo kreditorės UAB „Alginsta“ 2017 m. sausio 30 d. raštas atsakovei UAB „Kvadrika“ – atsakymas į jos 2017 m. sausio 20 d. prašymą. Šis raštas patvirtina, kad 2017 m. sausio pabaigoje, atlikus 2017 m. sausio 24 d. įskaitymą, ne kreditorė UAB „Alginsta“ buvo skolinga atsakovei UAB „Kvadrika“, o atsakovė UAB „Kvadrika“ buvo skolinga kreditorei UAB „Alginsta“. Teismas pagrįstai nusprendė ir pasisakė apie tai nutarties motyvuojamojoje dalyje, kad įskaitymas buvo atliktas iki bankroto bylos iškėlimo.
    4. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Pagal įstatymą, kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Įskaitymas yra vienašalis sandoris. Reikalavimo įskaitymo teisinės pasekmės (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Taigi, net ir nesant aukščiau nurodytos sutarties 1.2 punkte numatytos sąlygos, kreditorė pagal įstatymą turėjo teisę vienašališkai atlikti priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą.
    5. Kasacinio teismo praktikoje dėl įskaitymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo apibrėžtos sąlygos, kurias turi atitikti įskaitomos prievolės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; kt.). Visos šios sąlygos nagrinėjamu atveju įvykdytos.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės reikalavimas skolininkės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

12Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kreditorė UAB „Alginsta“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – kreditorės UAB „Alginsta“ 2017 m. sausio 30 d. raštą – atsakymą į atsakovės UAB „Kvadrika“ 2017 m. sausio 20 d. prašymą, taip pat kreditorės UAB „Alginsta“ atsakovei UAB „Kvadrika“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2016 m. lapkričio 9 d. Nr. ALG 02208, 2016 m. lapkričio 16 d. Nr. 02212, 2016 m. lapkričio 17 d. Nr. ALG 02213, 2016 m. lapkričio 30 d. Nr. ALG 02222, 2016 m. gruodžio 6 d. Nr. ALG 02229, 2016 m. gruodžio 9 d. Nr. ALG 02230, 2016 m. gruodžio 27 d. Nr. 02246. Kreditorė nurodė, kad PVM sąskaitos-faktūros teikiamos papildomai, o 2017 m. sausio 30 d. raštas – atsakymas į atsakovės 2017 m. sausio 20 d. prašymą patvirtina, kad 2017 m. sausio mėn. pabaigoje, atlikus 2017 m. sausio 24 d. įskaitymą, atsakovė buvo skolinga kreditorei.
  2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateikto naujo įrodymo – kreditorės UAB „Alginsta“ 2017 m. sausio 30 d. atsakymo į atsakovės UAB „Kvadrika“ 2017 m. sausio 20 d. prašymą – ryšį su byloje sprendžiamais klausimais dėl kreditorės UAB „Alginsta“ reikalavimo tvirtinimo, sprendžia, kad šis dokumentas priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu kreditorės UAB „Alginsta“ atsakovei UAB „Kvadrika“ išrašytas ir su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas PVM sąskaitas-faktūras atsisakytina priimti, nes šie dokumentai jau buvo pateikti ir teismo priimti kartu su bankroto administratorės 2017 m. birželio 12 d. prašymu dėl BUAB „Kvadrika“ kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo (b. l. 12-18).

13Dėl apeliacijos apimties

  1. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą peržengti atskirojo skundo ribas. Šia nutartimi dėl nagrinėjamos bylos pobūdžio teisėjų kolegija nutarė pasisakyti atskirajame skunde nekeliamais klausimais (nutarties 6 punktas).

14Dėl bylos esmės

  1. 2016 m. rugpjūčio 30 d. rangos sutartimi Nr. 16/08/30/1 (toliau – ir rangos sutartis) (b. l. 54-56) rangovė UAB „Kvadrika“ įsipareigojo užsakovės UAB „Alginsta“ objektui „5 MW kietojo kuro katilinės, ( - )“ pagaminti ir sumontuoti metalo konstrukcijas (sutarties 1.1 punktas). Užsakovė UAB „Alginsta“ įsipareigojo po šios sutarties pasirašymo pervesti rangovei UAB „Kvadrika“ 20 proc. avansą (16 500 Eur), o už rangovės UAB „Kvadrika“ atliktus darbus užsakovė UAB „Alginsta“ įsipareigojo sumokėti per 30 dienų po išrašytos PVM sąskaitos-faktūros (sutarties 3.1-3.2 punktai). Taip pat užsakovė UAB „Alginsta“ įsipareigojo pasirašyti PVM sąskaitą-faktūrą rangovei UAB „Kvadrika“ pristačius gaminius (metalo konstrukcijas) į objektą bei laiku sumokėti rangovei UAB „Kvadrika“ už atliktus darbus (sutarties 6.1 punktas).
  2. 2016 m. spalio 26 d. UAB „Bocas“ ir Ko (pardavėja), UAB „Alginsta“ (pirkėja) ir UAB „Kvadrika“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 88 (toliau – ir pirkimo-pardavimo sutartis) (b. l. 57-58), pagal kurią pardavėja UAB „Bocas“ ir Ko įsipareigojo patiekti metalo gaminius objektui „5 MW kietojo kuro katilinės, ( - )“, kurį pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. sutartį Nr. 16/08/30/1 stato UAB „Kvadrika“, o pirkėja UAB „Alginsta“ įsipareigojo prekes priimti ir apmokėti už jas nustatytą kainą sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis, o jų vertę minusuoti iš UAB „Kvadrika“ atliktų darbų aktų; metalo gaminių užsakymą pardavėjai UAB „Bocas“ ir Ko pateikia UAB „Kvadrika“ (sutarties 1.1-1.2 punktai).
  3. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-698-372/2017, įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 25 d., iškelta UAB „Kvadrika“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Notisa“.
  4. 2017 m. gegužės 24 d. kreditorė UAB „Alginsta“ kreipėsi į bankroto administratorę su prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuo prašė administratorės įtraukti 26 971,81 Eur reikalavimą į BUAB „Kvadrika“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą (b. l. 28). Prašymas buvo grindžiamas keturiomis kreditorės UAB „Alginsta“ atsakovei UAB „Kvadrika“ išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis: (1) 2016 m. lapkričio 9 d. Nr. ALG 02208, (2) 2016 m. lapkričio 16 d. Nr. ALG 02212, (3) 2016 m. lapkričio 17 d. Nr. ALG 02213, (4) 2016 m. gruodžio 27 d. Nr. ALG 02246, kurių bendra suma – 26 616,85 Eur (b. l. 29-32).
  5. Administratorė 2017 m. gegužės 22 d. raštu Nr. D-2 kreipėsi į kreditorę UAB „Alginsta“, kuriame nurodė, kad kreditorė UAB „Alginsta“ yra skolinga atsakovei BUAB „Kvadrika“ 18 523,16 Eur, ir prašė pateikti įrodymus, jog kreditorė UAB „Alginsta“ nėra skolinga atsakovei UAB „Kvadrika“ šios sumos arba padengti nurodytą įsiskolinimą (b. l. 33).
  6. Kreditorė 2017 m. birželio 6 d. pateikė administratorei atsakymą į 2017 m. gegužės 22 d. raštą, kuriame, remdamasi pirkimo-pardavimo sutarties 1.2 punktu (dėl metalo gaminių vertės minusavimo iš atsakovės atliktų darbų), nurodė, kad kreditorė nėra skolinga atsakovei; taip pat kreditorė patikslino savo kreditorinio reikalavimo dydį – padidino jį iki 29 115,37 Eur sumos, šį reikalavimo tikslinimą kreditorė grindė atsakovei išrašyta 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ALG 02288; taip pat pridėjo kreditorės UAB „Alginsta“ vienašališkai pasirašytą 2017 m. sausio 24 d. skolų suderinimo aktą bei atliktų darbų aktą už 2017 m. kovo mėn., kuris taip pat vienašališkai pasirašytas kreditorės UAB „Alginsta“ (b. l. 34-38).
  7. 2017 m. birželio 13 d. administratorė kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydama netvirtinti kreditorės UAB „Alginsta“ 29 115,37 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo (b. l. 1-5); šį prašymą administratorė grindė šiais esminiais argumentais: kreditorė visa apimtimi įrodymais nepagrindė pradinio 26 971,81 Eur dydžio reikalavimo; su patikslintu 29 115,37 Eur dydžio reikalavimu kreditorės pateikti įrodymai yra nereikšmingi, nes jie nėra pasirašyti atsakovės UAB „Kvadrika“ atstovo, be to, UAB „Kvadrika“ direktorius šių dokumentų administratorei neperdavė.
  8. 2017 m. liepos 3 d. teisme gautas kreditorės atsiliepimas į administratorės prašymą dėl kreditorinio reikalavimo netvirtinimo (b. l. 45-46), kuriame nurodyta, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį, todėl kreditorė kai kuriuos darbus (dažymo) turėjo atlikti pati; už šiuos darbus kreditorė atsakovei išrašė 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ALG 02288, viso – 15 948,27 Eur sumai. Taip pat atsiliepime pažymėta, kad pagal 2017 m. sausio 24 d. skolų suderinimo aktą atsakovės įsiskolinimo kreditorei dydis – 13 167,10 Eur. Tokiu būdu bendra kreditorės UAB „Alginsta“ kreditorinio reikalavimo suma – 29 115,37 Eur (15 948,27 Eur + 13 167,10 Eur).
  9. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės UAB „Kvadrika“ 2017 m. balandžio 27 d. klientų būklės suvestine (b. l. 9-10), nustatė, kad atsakovė UAB „Kvadrika“ iki bankroto bylos iškėlimo buvo skolinga kreditorei UAB „Alginsta“ 45 494,97 Eur, o kreditorė UAB „Alginsta“ buvo skolinga atsakovei UAB „Kvadrika“ 18 523,16 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu šios teismo nustatytos aplinkybės stokoja pagrindimo bylos medžiaga, jos detalia analize.
  10. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).
  11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovės UAB „Kvadrika“ 2017 m. balandžio 27 d. klientų būklės suvestinėje pateiktus duomenis, nustatė, kad atsakovės UAB „Kvadrika“ 45 494,97 Eur dydžio įsiskolinimas kreditorei UAB „Alginsta“ grindžiamas šiomis kreditorės UAB „Alginsta“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis: 2016 m. spalio 26 d. Nr. ALG 02194 (13 804,71 Eur), 2016 m. lapkričio 9 d. Nr. 02208 (3 672,14 Eur), 2016 m. lapkričio 16 d. Nr. ALG 02212 (4 846,72 Eur), 2016 m. lapkričio 17 d. Nr. ALG 02213 (6 159,73 Eur), 2016 m. lapkričio 30 d. Nr. ALG 02222 (825,83 Eur), 2016 m. gruodžio 6 d. Nr. ALG 02229 (909,92 Eur), 2016 m. gruodžio 9 d. Nr. ALG 02230 (3 337,66 Eur), 2016 m. gruodžio 27 d. Nr. ALG 02246 (11 938,26 Eur). Tuo tarpu kreditorė UAB „Alginsta“ atsakovės UAB „Kvadrika“ 29 115,37 Eur dydžio įsiskolinimą grindė, be kita ko, 2017 m. sausio 24 d. skolų suderinimo aktu. Šiame skolų suderinimo akte nurodyta, kad atsakovė UAB „Kvadrika“ yra skolinga kreditorei UAB „Alginsta“ 44 065,26 Eur; ši įsiskolinimo suma grindžiama kreditorės UAB „Alginsta“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis: 2016 m. lapkričio 9 d. Nr. 02208 (3 672,14 Eur), 2016 m. lapkričio 16 d. Nr. ALG 02212 (4 846,72 Eur), 2016 m. lapkričio 17 d. Nr. ALG 02213 (6 159,73 Eur), 2016 m. lapkričio 30 d. Nr. ALG 02222 (825,83 Eur), 2016 m. gruodžio 6 d. Nr. ALG 02229 (909,92 Eur), 2016 m. gruodžio 9 d. Nr. ALG 02230 (3 337,66 Eur), 2016 m. gruodžio 27 d. Nr. ALG 02246 (11 938,26 Eur), taip pat 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakovės pagal rangos sutartį kreditorei sumokėto 12 375 Eur dydžio avanso suma. Palyginus nurodytus duomenis matyti, kad atsakovė UAB „Kvadrika“ savo skolos kreditorei negrindė minėta 12 375 Eur dydžio avanso suma, o kreditorė UAB „Alginsta“ atsakovės įsiskolinimo negrindė 2016 m. spalio 26 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ALG 02194 (13 804,71 Eur). Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų tarpusavio neatitikimo įtakos kreditorinio reikalavimo pagrįstumui nevertino.
  12. Analizuojant atsakovės UAB „Kvadrika“ 2017 m. balandžio 27 d. klientų būklės suvestinėje nurodytą kreditorės UAB „Alginsta“ skolos atsakovei UAB „Kvadrika“ sumą – 18 523,16 Eur, matyti, kad ši suma grindžiama atsakovės UAB „Kvadrika“ pagal rangos sutartį kreditorei išrašyta 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. KVA 00001776 (b. l. 20), kurios bendra suma – 37 386,77 Eur (su PVM). Klientų būklės suvestinės (lentelės) stulpelyje „kreditas“ atskirose dviejose eilutėse nurodytos dvi sumos – 6 488,61 Eur ir 12 375 Eur; stulpelyje „dokumento tipas“ įrašyta „sudengimas“. Atėmus šias sumas iš 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. KVA 00001776 nurodytos sumos (37 386,77 Eur), gaunama 18 523,16 Eur suma, t. y. klientų būklės suvestinėje nurodyta kreditorės UAB „Alginsta“ skolos atsakovei UAB „Kvadrika“ suma. Atkreiptinas dėmesys, kad 12 375 Eur suma sutampa su skolų suderinimo akte nurodyta kreditorės atsakovei sumokėto avanso pagal rangos sutartį suma. Tuo tarpu 6 488,61 Eur sumos pagrindas lieka neaiškus. Skolų suderinimo akte nurodyta, kad kreditorė UAB „Alginsta“ skolinga atsakovei UAB „Kvadrika“ 30 898,16 Eur sumą pagal 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KVA 00001776. Iš pastarosios PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad 30 898,16 Eur suma yra be PVM. Skolų suderinimo akte nurodyta, kad galutinė atsakovės skola kreditorei – 13 167,10 Eur (44 065,26 Eur - 30 898,16 Eur).
  13. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad kreditorė UAB „Alginsta“ 2017 m. kovo 30 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-5101-1051/2017, kuriuo prašė iš skolininkės UAB „Kvadrika“ išieškoti 31 680,26 Eur pagrindinės skolos sumą. Šį reikalavimą kreditorė grindė PVM sąskaitomis-faktūromis: 2016 m. lapkričio 9 d. Nr. 02208 (3 672,14 Eur), 2016 m. lapkričio 16 d. Nr. ALG 02212 (4 846,72 Eur), 2016 m. lapkričio 17 d. Nr. ALG 02213 (6 159,73 Eur), 2016 m. lapkričio 30 d. Nr. ALG 02222 (825,83 Eur), 2016 m. gruodžio 6 d. Nr. ALG 02229 (909,92 Eur), 2016 m. gruodžio 9 d. Nr. ALG 02230 (3 337,66 Eur), 2016 m. gruodžio 27 d. Nr. ALG 02246 (11 938,26 Eur). Nurodytoje byloje prašyta išieškoti 31 680,26 Eur suma sutampa su 2017 m. sausio 24 d. skolų suderinimo akte nurodytų kreditorės skolininkei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų suma, tačiau nesutampa su šiame akte nurodyta galutine atsakovės skolos kreditorei suma – 13 167,10 Eur. 2017 m. balandžio 7 d. skolininkė UAB „Kvadrika“ pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditorės UAB „Alginsta“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuose nurodė, kad kreditorės pareiškime nurodyti duomenys yra melagingi, nes ne skolininkė UAB „Kvadrika“ yra skolinga kreditorei UAB „Alginsta“, o kreditorė UAB „Alginsta“ yra skolinga skolininkei UAB „Kvadrika“. Teismui nustačius terminą kreditorei pateikti ieškinį, nustatytu terminu ieškinys teismui nebuvo pateiktas, todėl 2017 m. kovo 30 d. teismo įsakymas buvo panaikintas, kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo laikytas nepaduotu. Pastebėtina, kad su prieštaravimais skolininkė teismui pateikė rangos sutarties pagrindu išrašytą atliktų darbų aktą už 2017 m. kovo mėn., kuriame nurodyta atliktų darbų suma – 24 179,77 Eur. Prieštaravimuose skolininkė paaiškino, kad šį atliktų darbų aktą kreditorė atsisakė pasirašyti, nors darbai buvo atlikti. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje šis atliktų darbų aktas už 2017 m. kovo mėn. nėra pateiktas, pirmosios instancijos teismo jis nebuvo tiriamas ir vertinamas. Taip pat su prieštaravimais teismui buvo pateiktas skolininkės banko sąskaitos išrašas, kuris patvirtina, kad kreditorė 2016 m. rugsėjo 12 d. dviem mokėjimais (6 000 Eur ir 6 375 Eur) sumokėjo skolininkei 12 375 Eur avanso pagal rangos sutartį (taip nurodyta mokėjimo paskirtyje).
  14. Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
  15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; kt.).
  16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratorius, kuriam kreditoriai reiškia reikalavimus, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų, tačiau teismas neįpareigotas tvirtinti visus administratoriaus pripažintus ir teismui tvirtinti pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas, kuris kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
  17. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
  18. Išvadas dėl 26 971,81 Eur dydžio kreditorės UAB „Alginsta“ reikalavimo patvirtinimo pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė vien tik atsakovės UAB „Kvadrika“ klientų būklės suvestine. Dokumentų, pagrindžiančių ginčo kreditorinį reikalavimą, teismas šiuo aspektu išsamiai netyrė ir nevertino. Teismo išvada, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir klientų būklės suvestinę abiejų įmonių skolos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, laikytina nepagrįsta, nes skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra nurodytos konkrečios PVM sąskaitos-faktūros ir kiti įrodymai, leidę teismui padaryti tokią išvadą.
  19. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad pirminis kreditorės UAB „Alginsta“ 2017 m. gegužės 24 d. pareiškimas dėl 26 971,81 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo buvo grindžiamas keturiomis PVM sąskaitomis-faktūromis, kurių bendra suma (26 616,85 Eur) yra 354,96 Eur mažesnė, nei prašytas patvirtinti kreditorinis reikalavimas. 2017 m. birželio 6 d. kreditorė tikslino pradinį 26 971,81 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, padidindama jį iki 29 115,37 Eur sumos ir tai grįsdama kreditorės atsakovei išrašyta 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ALG 02288, kreditorės UAB „Alginsta“ vienašališkai pasirašytu 2017 m. sausio 24 d. skolų suderinimo aktu bei kreditorės UAB „Alginsta“ vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu už 2017 m. kovo mėn. 2017 m. liepos 3 d. teisme gautame kreditorės atsiliepime į administratorės prašymą dėl jos kreditorinio reikalavimo netvirtinimo kreditorė patvirtino tą patį kreditorinio reikalavimo dydį ir pagrindą. Atsakovės UAB „Kvadrika“ klientų būklės suvestine, kuri laikytina išvestiniu dokumentu iš pirminių (PVM sąskaitų-faktūrų, kitų apskaitos, mokėjimo dokumentų), kreditorė savo kreditorinio reikalavimo negrindė. Tačiau, kaip minėta, teismas rėmėsi būtent šia suvestine, nors joje užfiksuotų duomenų nenagrinėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir išsamiai neištyręs byloje esančių įrodymų, nepagrįstai patvirtino kreditorės UAB „Alginsta“ reikalavimą toje dalyje, kurioje jis paremtas 2016 m. spalio 26 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ALG 02194, kuri įtraukta į klientų būklės suvestinę, tačiau kuria kreditorė UAB „Alginsta“ savo reikalavimo negrindė nei pirminiame, nei patikslintame pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Teismas nepateikė jokių argumentų, dėl kurių buvo atmestas kreditorės UAB „Alginsta“ įrodymas, kuriuo ji grindė savo 13 167,10 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo dalį.
  20. Pirmosios instancijos teismas lyginamosios analizės metodu netyrė bylos įrodymų (klientų būklės suvestinės, skolų suderinimo akto ir kt.), nesiaiškino juose esančių duomenų tarpusavio prieštaravimų (pvz., kodėl skolų suderinimo akte nėra įtraukta 2016 m. spalio 26 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ALG 02194, kuri yra įtraukta klientų būklės suvestinėje, kokiu pagrindu klientų būklės suvestinės stulpelyje „kreditas“ nurodyta 6 488,61 Eur suma, įvardinta kaip „sudengimas“, kokie byloje esantys įrodymai tai pagrindžia ir kt.), nesiėmė procesinių veiksmų juos pašalinti ir tik tuomet jais remiantis kaip patikimais daryti kreditorinį reikalavimą patvirtinančias arba paneigiančias išvadas.
  21. Teisėjų kolegijos vetinimu, bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti svarbu tinkamai ištirti ir įvertinti su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą naują įrodymą – kreditorės UAB „Alginsta“ 2017 m. sausio 30 d. raštą – atsakymą į atsakovės UAB „Kvadrika“ 2017 m. sausio 20 d. prašymą. Šiame rašte nurodoma, kad atsakovės UAB „Kvadrika“ skola kreditorei UAB „Alginsta“ – 12 102,52 Eur (t. y. mažesnė suma, nei nurodyta ankstesniame kreditorės parengtame dokumente – 2017 m. sausio 24 d. skolų suderinimo akte, kuriuo grindžiama dalis (13 167,10 Eur) kreditorinio reikalavimo); taip pat pažymima, kad atsakovės UAB „Kvadrika“ 2017 m. sausio 20 d. prašymas apmokėti skolą yra nepagrįstas; taip pat atsakovės reikalaujama užbaigti darbus ir pašalinti jų defektus.
  22. Viena vertus, bankroto administratorės argumentai dėl kreditorės atlikto įskaitymo laikytini nepagrįstais, nes šiais argumentais administratorė pirmosios instancijos teisme negrindė savo nesutikimo su kreditorės reikalavimu, kuris buvo įrodinėjamas, be kita ko, skolų suderinimo aktu, kuriame aiškiai yra nurodyta, kad atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas; jo teisėtumo ir pagrįstumo administratorė pirmosios instancijos teisme neginčijo. Kita vertus, šiuo aspektu taip pat darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atliko atsakovės 45 494,97 Eur dydžio skolos kreditorei ir kreditorės 18 523,16 Eur dydžio skolos atsakovei įskaitymą, kuris ne tik yra draudžiamas pagal ĮBĮ, bet tokio pobūdžio, tokių sumų įskaitymo atlikti kreditorė neprašė. 2017 m. sausio 24 d. skolų suderinimo aktu buvo įskaitytos kitokio dydžio sumos (atitinkamai 44 065,26 Eur ir 30 898,16 Eur), tačiau teismas šio akto ir jame nurodytų duomenų netyrė ir nevertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis skolų suderinimo aktas, nustačius visas įskaitymo, kaip prievolių pasibaigimo būdo, sandoriams keliamas salygas, galėtų būti laikomas vienašaliu priešpriešinių reikalavimų įskaitymo aktu, juo galėtų būti grindžiamas kreditorinis reikalavimas, todėl teismas privalėjo dėl jo pasisakyti.
  23. Atkreiptinas dėmesys, kad nors CK 6.131 straipsnyje, reglamentuojančiame įskaitymo tvarką, nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, tačiau įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (6.131 straipsnio 2 dalis), o tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra. Priešingai, bankroto administratorė iš esmės neigia įskaitymo pagal skolų suderinimo aktą buvimą, t. y. jos teigimu, UAB „Kvadrika“ atstovai šio akto nepasirašė, UAB „Kvadrika“ direktorius administratorei šio dokumento neperdavė. Teismas turi šalims išaiškinti įrodinėjimo pareigą, taip pat nurodyti joms aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, bei pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius šias bylai reikšmingas aplinkybes.
  24. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).
  25. Dėl šioje nutartyje paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, t. y., netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas ir liko neatskleista bylos esmė – neištyrus visų skolų suderinimo akto, klientų būklės suvestinės, kitų įrodymų, kuriais grindžiamas kreditorės UAB „Alginsta“ reikalavimas, duomenų, šių aplinkybių bei duomenų aiškinimasis ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo visa apimtimi naujais aspektais. Tik įvertinus 24-25 punktuose nurodytus bylos duomenis bei išnagrinėjus 31-36 punktuose išdėstytus klausimus gali būti tinkamai išspręstas kreditorės UAB „Alginsta“ reikalavimo tvirtinimo klausimas. Tuo tarpu vien tik teismo, kuris neištyrė ir neįvertino reikšmingų kreditorės reikalavimo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, visų padarytų išvadų (motyvų) iš skundžiamos nutarties, kaip prašo apeliantė, pašalinimas nepatvirtintų tinkamo kreditorės reikalavimo išsprendimo, o lemtų netinkamu bylos įrodymų ištyrimu paremtą ir visiškai nemotyvuotą bankrutuojančios įmonės kreditorės reikalavimo patvirtinimą. Dėl išdėstytų argumentų byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
  26. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Teismas, užtikrindamas bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, turi imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

16panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, kuria patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kvadrika“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Alginsta“ reikalavimas, ir perduoti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai