Byla 2S-891-619/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės V. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „LESTO“ ieškinį atsakovei V. C. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas AB „LESTO“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. C. ieškovui 19 890,60 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areštą, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimu.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Teismas ieškovo AB LESTO (į.k. 302577612, buv. Žvejų g. 14, Vilnius), reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovės V. C. (a.k. ( - ) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 19 890,60 Lt sumai; šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovui. Kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškinio suma yra ženkli, o tai remiantis formuojama teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu laikytina pakankama aplinkybe šių priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Netenkino reikalavimo areštuoti konkretų turtą, motyvuodamas tuo, kad būsimas teismo sprendimas nėra susijęs su konkrečiais nekilnojamais daiktais, be to, prašomų areštuoti daiktų vertė viršija ieškinio sumą.

5Atskiruoju skundu atsakovė V. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 44-45). Skunde nurodoma, kad nutartyje tik formaliai užsimenama apie bylos aplinkybes, tačiau nepateikiami svarūs ir tikėtini argumentai, patvirtinantys galimas grėsmes dėl teismo sprendimo įvykdymo, priimta teismo nutartis yra formali. Skunde nurodo, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes dar 2009-06-03 jos sūnaus atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas apie tariamą nusikalstamą veiką ieškovo atžvilgiu pagal BK 179 str. 1 d. (dėl tariamai neteisėto naudojimosi elektros energija) 2011 08 01 prokuroro nutarimu nutrauktas. Apeliantė yra ligota ir nusenusi, jokių bandymų parduoti ar kitaip atsikratyti savo turto neplanuoja, todėl tokios teismo nutartys tik blogina jos būklę ir artina gyvenimo pabaigos momentą, teismo nutartis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „LESTO“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino ieškovo ieškinyje išdėstytus argumentus ir pagrįstai sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė gali vengti tinkamai ir laiku įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (b.l. 55). Be to, visiškai pagrįstai vertino didelę ieškinio sumą, kuri yra reikšminga fiziniam asmeniui. Ieškovo teigimu, atsakovės amžius, sveikatos būklė ir panašios aplinkybės teismui turėtų reikšmės nustatant atlygintinos žalos dydį, tačiau ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir vertina tik tuos apeliantės argumentus, kurie tiesiogiai susiję su ginčijamos pirmosios instancijos teismo teisėtumu ir pagrįstumu, neanalizuodamas tų apeliantės argumentų, kurie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui išspręsti.

9Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis). Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-786/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-323/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Aplinkybė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas preziumuojama, jei ginčas byloje yra kilęs dėl didelės pinigų sumos priteisimo, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Vertinant, ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti atsižvelgiama į nurodytos sumos reikšmingumą asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantas turi galimybę paneigti aplinkybę, kad atitinkamo dydžio suma jam yra didelė, pateikdamas atitinkamus įrodymus apie savo turtinę padėtį kartu su atskiruoju skundu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje pareikšto ieškinio suma – 19 890,60 Lt atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė, kad būtų galima taikyti teismų praktikoje suformuluotą prezumpciją. Pažymėtina tai, kad apeliantė, pateikdama atskirąjį skundą, šios prezumpcijos nepaneigė – kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių jos gerą turtinę padėtį patvirtinančių duomenų apeliacinės instancijos teismui ir nepaneigė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Apeliantė atskirajame skunde apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, kurie turėtų būti pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nenurodydama jokių konkrečių argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį.

10Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis ir jos argumentai yra paremti ne įrodytomis aplinkybėmis, bet ieškinio faktiniu pagrindu. Vadovaujantis CPK 144 straipsniu, teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju jei asmuo, prašantis tokių priemonių taikymo, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Ši įstatymo nuostata reikalauja iš laikinąsias apsaugos priemones taikančio teismo preliminariai įvertinti ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, ar jie prima facie patvirtina ir yra pakankami, kad leistų įsitikinti, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, galėtų būti patenkintas (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-251/2011). Preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti tapatinamas su pareikšto reikalavimo vertinimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t.y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

11Apeliantė atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad ji yra ligota ir nusenusi, tokio pobūdžio nutartys tik blogina jos sveikatos būklę. Teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą nurodyta motyvacija, kad šios aplinkybės neturi įtakos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

12Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

13Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

14Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai