Byla 1-98-908/2017

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Ramintai Veniukevičiūtei, Valdonei Kutytei, Vilmai Žičkienei, Astai Dindaitei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, kaltinamajam A. J., kaltinamojo gynėjai advokatei L. K., civilinio ieškovo UAB ( - ) atstovui advokatui R. U., vertėjai S. M.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. J., ( - ) gimęs ( - ), Vilniaus raj., a. k.: Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. ( - ), Vilniaus raj., teistas:

31. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 d. ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, mokytis. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-14 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto;

42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-12-21 iki 2016-07-21 ir šia dalimi sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką,

5kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 3 dalyje,

Nustatė

6A. J. laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2015 m. gegužės 20 d., 3 val., atlenkdamas skardą, ne mažiau dvidešimt kartų įsibrovęs į saugomoje teritorijoje, ( - ), Vilniuje, esantį sandėlį – angarą, pagrobė svetimą UAB ( - ) priklausantį turtą, t. y. ne mažiau, kaip 1 687,3 kg vario, kurio vertė 7812,2 eurų, tuo padarydamas šiai įmonei 7812,2 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje

7Kaltinamasis A. J. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad pagrobė UAB ( - ) turtą, tačiau pagrobto metalo vertė, jo nuomone, tikrai ne tokia, kokia nurodyta kaltinime, o apie 15 000 Lt. UAB ( - ) jis pradirbo 8 metus, tačiau iš darbo išėjo, kai įmonės savininkas A. K., būdamas girtas, jam peršovė kojas revolveriu. Išeidamas paprašė atlyginti žalą, nes du mėnesius negalėjo vaikščioti. Dėl šio įvykio (kojų peršovimo) į policiją nesikreipė. Kadangi A. K. žalos jam neatlygino, nutarė pats žalos atlyginimą pasiimti, t. y. iki tam tikros sumos pavogti metalo (iki 15 000Lt). Kadangi anksčiau dirbo toje įmonėje, todėl numano, už kokią sumą pasigrobė metalo. Jį sugavę, parašė, kad buvo apie 200 kg, bet iš tikrųjų ten buvo ne daugiau 100 kg. Prie kaltinamojo metalas nebuvo sveriamas, bet jis žino, kad tikrai nebuvo 200 kg. Viskas prasidėjo maždaug prieš du metus (jau buvo išėjęs iš darbo), kai jis, apėjęs UAB ( - ) angarą, pamatė jame skylę, pro kurią įlindo į vidų. Skylė buvo tokia, kad žmogus gali pralįsti, ji buvo atlenkta ir prispausta su vinimi. Einant pro šalį, ta skylė matėsi. Nusprendė įlįsti. Jis žinojo signalizacijos kodą. Tą kartą susidėjo į maišą metalo ir išsinešė. Jis nežino, kas tą skylę padarė, taip pat, ar kiti darbuotojai apie ją žinojo. Tuo metu, kai dar dirbo, įmonėje taip pat buvo vagysčių: vogtas varis, žalvaris. Įmonėje priimdami metalą, apskaitos nevedė. Jis sverdavo metalą, kai atvykdavo žmogus, o buhalterė išrašydavo dokumentus. Jis metalą vogė maišais, viename telpa ne daugiau 50 kg. Landžiojo pro tą skylę iš viso gal 15-18 kartų, maždaug kartą į mėnesį. Ne visada ten būdavo, ką paimti. Įlindus į angarą, jame stovėdavo 2-3 maišai. Maišai būdavo ne visi vienodo dydžio. Maišas yra apie 2 metrus aukščio (jeigu pilnai sukrautas). Ne visada būdavo sukrauti iki galo. Jis imdavo pagal svorį. Paėmęs maišą metalo, priduodavo UAB ( - ), Nemenčinėje, nors pirmą kartą pridavė Jonavoje (važiavo toliau, nes bijojo). Tik kartą vežė į Jonavą, o visus likusius – į UAB( - ) . Pridavus metalą, jį sverdavo, būdavo nuo 50 kg iki virš 100 kg. Veždamas paskutinį kartą, buvo sulaikytas. Tą kartą jis į angarą nuvyko naktį, apie 3-4 val, paėmė metalo. Ketino vežti į Nemenčinę, pakeliui dar užsuko į kazino, esantį prekybos centre „IKI“, Vilniuje, išgerti kavos, nes ten dirbo draugė. Jis sėdėjo kavinėje, kai apie 7 val. jam sėdant į panelės mašiną, iš galo privažiavo „VW Passat“ automobilis, iš kurio išbėgo 4 asmenys, tarp jų G. E. ir A. K., bei pasodino jį į savo automobilį. A. K. atsisėdo į „Škodą“. Jį nuvežė į buvusią darbovietę, ten ištraukė iš automobilio, surišo plastikine virve abi rankas, nuvedė į angarą, surišo kojas ir pradėjo mušti. Klausinėjo, kur ir ką pridavė. Jis viską prisipažino, bet jiems buvo per mažai, liepė pasirašyti, kad pavogta už daugiau, kaip 100 000 Lt. Jis pasirašė, nes labai stipriai mušė. Vogti metalo visuomet važiuodavo su lengvuoju automobiliu. Jo maišas būdavo apie 1 m. ilgio. Jis iš to didelio maišo (2 m.) dėdavo į mažus, kaip nuo bulvių maišus, į kuriuos tilpdavo 50-70 kg. Maišas būdavo sunkus, jį reikėjo paimti ant pečių ir po to mesti. Pirmą kartą paėmė 1 maišą. Į mašiną tilpdavo 3 maišai. Dėdavo po 3-4 maišus, gerai nepamena. Kraudavosi nepastoviai, būdavo ir po 20-30 kg. Iš vieno reiso užsidirbdavo apie 400, gal daugiau. Pinigus išleisdavo pragyvenimui. Kazino nelošė, gal tik kartais už kokius du litus, o tą dieną, kai buvo sulaikytas, jis kazino gėrė kavą, nes ten dirbo draugė. Metalą vežė su draugės išnuomota „Škoda“. Kartais metalą priduodavo ir kitų nepažįstamų asmenų vardu, kuriems mokėdavo 10 Lt. UAB ( - ) visada išrašydavo dokumentus. Jis nežino, kodėl byloje tik kelių mėnesių dokumentai. Jonavoje irgi dokumentus išrašė, bet pavadinimo supirktuvės jis nežino, adreso nepamena. Nepamena, ar supirktuvė buvo Joniškyje, ar Jonavoje. 9 kartus pridavė Nemenčinėje savo vardu, 2-3 kartus kitų žmonių, kurių nepažįsta, vardu. Dar vieną kartą Jonavoje pridavė. Tiksliai nežino, kiek kartų vogė. Už pinigus, gautus pridavus metalą, jis nesigydė, nes nuo sužeidimo jau buvo praėjęs laikotarpis. A. K. prašė apie 10 000 Lt žalai atlyginti, kad šis jam peršovė koją. Padėjėjų neturėjo, vogė vienas. Metalo ėjo vogti 18 kartų, ne daugiau. Angaro teritorija saugoma, ten neoficialiai dirba sargas. Teritorija aptverta tvora. Užlipdavo ant angaro ir tuomet pralįsdavo per skylę. Angaras yra tvoros dalis. Skylė 5 m aukštyje. Šalia gulėjo maždaug 1 m medžio gabalas, kuris užfiksuotas byloje esančioje nuotraukoje. Jį pastatydavo ir taip užlipdavo. Išlipdavo tokiu pat būdu. Teritorijoje buvo 5 pikti šunys, bijojo prie jų prieiti. Signalizacijos kodo nežinojo (T. 1, b. l. 190-196).

8Teismo posėdžio, vykusio 2016-09-09 metu kaltinamasis A. J. į teisėjos klausimus atsakė, kad duodamas parodymus tyrėjai jis viską atsiminė tiksliai. Vagystės baigėsi, kai jį pagavo. Pirmą kartą metalą pridavė Jonavoje. Vogė kartą į mėnesį. Metalą laikydavo mašinoje ir iš karto veždavo priduoti į Nemenčinę, UAB( - ) . Vieną kartą vežė į Jonavą. Tiksliai negali pasakyti, kaip dažnai priduodavo metalą. Būdavo ir taip, kad išardo metalą iš mašinos, priduoda, bet ten ne varis būdavo, o aliuminis ir geležis. Varis buvo, galima sakyti, tik iš tos įmonės (UAB ( - )). Pavogęs metalą kitą dieną, iš ryto ar iki pietų, priduodavo. Tai būdavo gal kartą į mėnesį, bet ne visada pavykdavo paimti. Negalėjo būti, kad į savaitę kelis kartus vogtų, bet porą sykių per mėnesį galėjo būti vagystės. Du ar tris kartus į mėnesį eidavo vogti, bet ne į savaitę kelis kartus. Į UAB ( - ) buvo nuvažiavęs gal 15 kartų, apie 5 kartus metalą pridavė kitu vardu, o patį pirmą kartą – Jonavoje. Gal UAB ( - ) užrašė varį, nors pridavinėjo ir žalvarį, ir geležį, bet jie visur rašė kaip varį. Priduodavo metalą savo vardu ir kitų asmenų vardu. Tik į vieną įmonę priduodavo metalą. Jis nelindo į UAB ( - ) tam, kad apvogti – 8 m. ten pradirbo, pažinojo A. K., žinojo visus kodus. Kol neperšovė kojos, tol nieko nebuvo. Jis prašė, kad jam sumokėtų žalą, nes išeina iš darbo. Tuo metalu jis sau atlygino žalą. Suprato, kad ima svetimą, o ne savo turtą. Pripažįsta kaltę, bet lįsdamas į įmonę, taip sau atlygino žalą. Kaltinimą pripažįsta, bet ne pagal BK 178 str. 3 d. Pripažįsta, kad padarė nusikaltimą, bet sutinka tik su tuo, kad metalo pavogė už maždaug 15 000 Lt. Tiksliai nepasakys, kiek kilogramų metalo pavogė ir kiek už jį gavo – gal apie 15 000 Lt, gal apie 17 000 Lt (T. 2, 69-70).

9Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto A. J. parodymai, kuriais jis paaiškino, kad iki 2013 m. dirbo UAB ( - ). Iš darbo išėjo, kadangi nesutarė su įmonės darbuotoju A. K.. Kadangi įmonė su juo pilnai neatsiskaitė, tai jis sugalvojo atkeršyti įmonės vadovams. Sugalvojo įmonę apvogti. Pirmą kartą ėjo vogti 2013 m. rugpjūčio mėn. Atvažiavo prie sandėlio, esančio ( - ), Vilniuje. Apėjęs pastatą, pamatė, kad sienoje yra skylė. Sandėlio siena buvo skardinė, o vienas skardos lakštas atlenktas. Atlenkęs skardą, pateko į sandėlį. Žinojo, kur padėtas varis. Tą dieną pagrobė apie 30 kg. vario laužo. Varis buvo maiše. Jis paėmė maišą ir pro tą pačią skylę pasišalino iš sandėlio. Po mėnesio vėl ėjo vogti. Į sandėlį pateko tuo pačiu būdu, tą kartą pagrobė apie 50 kg vario laužo. Vario laužą pridavė Nemenčinėje. Po to, sandėlyje dar buvo apie 18 (aštuoniolika) kartų, tačiau tikslių datų negali pasakyti. Visada buvo vienas ir niekas jam nepadėdavo. Imdavo vario laužo tiek kiek paneša, apie 50 kg. Tik paskutinį kartą paėmė 4 (keturis) maišus vario laužo. Maišus sunešė į draugės L. J. išnuomoto automobilio "Skoda Fabia" bagažinę. Viskas vyko 2015 m. gegužės 20 d., apie 3 val. Sudėjęs maišus į automobilį, važiavo į Vilnių išgerti kavos ir sulaukti 8 val., nes tik tada galima priduoti metalą į supirktuvę, esančią Nemenčinėje. Jis ten dažnai priduodavo metalą, kartais priduodavo kitur, tačiau tos vietos nepamena ir nurodyti negali. Ne visada metalą priduodavo savo vardu. Pagalbos prašydavo iš nepažįstamų asmenų – "valkatų". Parduotuvėje "Iki", esančioje Žirmūnų g., Vilniuje, išgėrė kavos ir apie 7 val. ėjo link automobilio "Skoda Fabia". Įsėdęs į automobilį, pamatė prie automobilio galo privažiuojantį "VW Passat" automobilį. Suprato, kad tai aikštelės vedėjo G. E. automobilis. Automobilis užstatė jo automobilį "Skoda Fabia" ir jis negalėjo išvažiuoti. Iš automobilio "VW Passat" išlipo nemažiau kaip 3 (trys) vyrai, tarp jų buvo G. E. ir A. K.. Buvo nuvežtas į aikštelę, esančią Eišiškių pl. 19, Vilniuje. Buvo nuvestas į sandėlį surištomis už nugaros rankomis. Sandėlyje A. K. jį klausinėjo apie metalo vagystes. A. K. kirvio rankena mušė jį per rankas ir veidą, metaliniu vamzdžiu daužė per rankas. Vėliau A. K. jį uždarė į narvą. A. K. norėjo sužinoti, kur jis pridavinėjo metalą. Vėliau A. K. jam davė baltą popieriaus lapą bei liepė rašyti prisipažinimą. Parašius prisipažinimą A. K. iškvietė policijos pareigūnus. Galėjo pagrobti metalo laužo už 15 000 Lt (T. 1, b. l. 129-130, 140).

102015 m. gegužės 22 d., kaltinamasis A. J. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-28515-15, metu patvirtino apklausos pas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją metu (T. 1, b. l. 141-150).

11Teismo posėdžio metu liudytojas liudytojas G. E. parodė, kad jis yra UAB ( - ) padalinio vadovas, bendrovės direktorius – M. A.. Kaltinamasis – jo buvęs draugas, su kuriuo jokių konfliktų nebuvo. Tiksliai neprisimena kada, vizualiai pastebėjo, kad iš įmonės dingsta metalas. Apžiūrėję patalpas, rado skylę. Tada A. J. jau nebedirbo, iš įmonės išėjo savo noru. Pastarajam dar dirbant, metalo dingimo nepastebėjo. Pradėjus dingti metalui, darbuotojai pradėjo įtarinėti vieni kitus. Dienos metu pradeda dirbti, vartai atidaryti, dirba kartu, gali nesužiūrėti, kaip kas į kišenę ką įsideda. Šiuo metu dirba 13 darbuotojų. Pradėjo kalbėti, kad gal vairuotojas „nedavežė“, ar taip kas pasibaigė. Buvo įtarimas, kad A. J. pavogė. Viskas vykdavo su išjungta signalizacija, o A. J. žinojo signalizacijos kodą. Dabar niekas nežino signalizacijos kodo, žino tik liudytojas ir direktorius. Vėliau rado skylę, kuri padaryta kultūringai, gražiai, šiaip sau nepadarysi tokios. Pamačius skylę, buvo nuspręsta atlikti inventorizaciją, kurioje jis (liudytojas) dalyvavo. Komisijoje buvo tik jis ir buhalterė. Daugiau narių nebuvo. Su pakrovėju pasvėrė, kas likę. Surašė aktą. Pasvėrė ir rado 12 tonų. Buhalterė sėdėjo šalia. Viename maiše telpa 1-2 tonos. Metalas perkamas pagal dokumentus, buhalterė žymėdavo tai. Buvo rašomi supirkimų aktai, tikriausiai vedami žiniaraščiai. Negali įrodyti, kad vienas žmogus pavogė. Gal jam kažkas padėjo. Direktorius galėjo ir jį (liudytoją) įtarinėti – nepasitenkinimą visiems išreiškė. Kartą į metalo laužą įdėjo GPS siųstuvą. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. A. J. rado, sėdantį į savo mašiną. Pasisveikinę, paprašė, kad atidarytų bagažinę, tuomet pamatė bagažinėje metalą. A. J. pats prisipažino. Po to, inventorizaciją darė, kai jis buvo sugautas. Jis nenurodė, kokį kiekį pavogė. Pakalbėjo su juo. Jis pripažino, kad ėmė metalą, iš to gyveno, pridavinėjo Nemenčinėje. Kartais važiuodavo į Molėtus, stengėsi ne savo vardu priduoti, mėtė pėdas. Generalinė inventorizacija buvo atlikta pirmą kartą. Iki tol niekada nedarė inventorizacijos. Vizualiai matėsi, kad trūksta metalų. A. J. koją pakišo didelis gobšumas: jeigu būtų vogęs mažais kiekiais, tai būtų vogęs iki šiol. Ta skylė, per kurią buvo vagiama, 2-3 metrų aukštyje. Jis (liudytojas) taip padaryti nesugebėtų: trūktų fizinės jėgos. Dabar ta siena užmūryta, padaryta dviguba siena. Per tą laikotarpį būdavo suveikdavo signalizacija. Galvodavo, kad pelės. Jau ilgai dirba sargas V. M., kuris naktimis stebi teritoriją (T. 1 b. l. 193-196)..

12Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas G. E. parodė, kad bendra įmonės teritorija užima beveik 1 ha, angaras (sandėlis) – 1500 kv. m, jo lubos yra apie 7-8 m. aukštyje. Be metalo, vario, yra transporto priemonių, žalvario. Nors stengiasi rūšiuoti viską, bet vis tiek vyrauja lengvas “bardakėlis”. Įmonei priklausanti teritorija aptverta 2 m betonine tvora, ant viršaus spygliuota viela. Angaras ribojasi su tvora. Yra priėjimas nuo miško. Angaras apsuptas miško. Skylė angaro sienoje buvo 2-3 m. aukštyje. Video kameras pastatė jau po įvykių, asmeniškai pats pakeitė signalizacijos kodą. Jį surinkti reikia per 15 s. Iš karto, kai pastebėjo, kad dingsta metalas, jie nesikreipė į policiją, nes manė, kad viduje viskas vyksta: nebuvo įsitikinę, kad metalas pavogtas – atvažiuos policija ir ras, kur kitam kampe. Pirma, norėjo patys išsiaiškinti. Vizualiai pamatė, kad yra dingusios prekės, jų niekas niekur nepadėjo, neišvežinėjo ir pamatė skylę angare. Galvojo, kad pagaus kokį vairuotoją. Direktorius pasakė, surasim vagį, tada kviesim policiją. GPS seklys suveikė ne darbo metu, taip gavosi, kad nepakvietė iš karto policijos. Negali atsakyti, kodėl be policijos ieškojo. Iki šiol nėra įsitikinęs, kad A. J. viską darė vienas, nes maišai yra apie 40-50 kg. Vienam nunešti, pakelti, užkopti. Surado geradarių, kurie savo vardu metalą priduoti. Kada A. J. išėjo, toptelėjo mintis, kad jam kodą sakė. A. J. liudytojui sakė, kad metalą vežė į Nemenčinę, į Molėtų pusę važinėdavo, pridavinėdavo ne į vieną supirktuvę. Gatvėje sutikdavo žmones ir paprašydavo, kad jie savo vardu priduotų metalą. Su A. J. turi bendrą draugą, kuris pasakojo, kad A. J. kazino laisva ranka po 10 000 Lt mėtydavosi. A. J. draugui nepasakė, kur dirba ir kaip tiek uždirba (T. 1 b. l. 193-196).

13Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto G. E. parodymai, kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. E. parodė, kad jis nuo 2010 m. liepos 7 d. dirba UAB ( - ), yra aikštelės vedėjas. Nuo darbuotojo A. J. įdarbinimo prasidėjo vagystės. 2012 m. sausio 5 d., A. J. išėjo iš darbo, tačiau ir toliau buvo pastebėti vario trūkumai. Atlikus reviziją, paaiškėjo spalvoto metalo trūkumas. Pastebėję metalo trūkumus, įsigijo elektroninį sekimo prietaisą, kurį 2015 m. gegužės 20 d., įmontavo į maišus su metalo laužu. Kaip tik tą maišą paėmė vagis. Jis, A. K. ir M. A. važiavo pagal skleidžiamą prietaiso signalą ir privažiavo prie Minsko parduotuvės, ten automobilio stovėjimo aikštelėje stovėjo automobilis "Škoda". Po kelių minučių prie minėto automobilio priėjo A. J.. Jie paprašė atidaryti automobilio "Škoda" bagažinę, kurioje gulėjo maišai su variu. A. K. ir M. A. stovėjo šalia. Jis vairavo automobilį "VW Passat", su juo važiavo ir A. J.. Kas vairavo A. J. automobilį nepamena. Visi atvažiavo į aikštelę, esančią ( - ), Vilniuje. A. J. padavė lapą su tušinuku ir liepė parašyti pasiaiškinimą. A. J. parašė pasiaiškinimą, o jis tuo tarpu iškvietė policiją. Kas sumušė A. J. neįsivaizduoja. A. J. jam prisipažino, kad metalą vogė nuo 2013 m. (T. 1, b. l. 26-27).

14Pagarsinus liudytojo G. E. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis paaiškino, kad kad A. J. mašinoje buvo rasta virš 200 kg metalo. Sveriant dalyvavo advokatas, policijos pareigūnai. Pas A. J. automobilyje buvo 4-5 maišai, kaip nuo cukraus. Nežino, kiek telpa į automobilį, bet buvo įsidėjęs 4-5 maišus, vienam maiše telpa 40-50 kg. Nežino, kokiais kiekiais A. J. vogdavo, žino tik kiekį, kuris buvo pavogtas paskutinį kartą. 1 kg kaina - 4,40 EUR. Jei būtų kraunama iš maišų, būtų buvę nepastebėta, bet jis ėmė vogti įžūliai – su maišais. Pirmus kartus, kai vizualiai pamatė, kad trūksta metalo, pradėjo galvoti, kad kažkas iš savų ne ten padėjo, vairuotojas „nedavežė“. Galvojo, kad tai dėl vidinės netvarkos (T. 1, b. l. 193-196).

15Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB ( - ) veda apskaitą, jos darbo vieta metalo laužo aikštelėje esančiame ofise. Klientai (fiziniai asmenys, įmonės) atveža metalą, kurį sveria aikštelės vedėjas G. E., o ji surašo priėmimo aktą ir pinigų išdavimo kvitą, įmonėms – sąskaitas faktūras. Metalas skirstomas į juodą metalo laužą, spalvotą metalo laužą. Kiekvieną dieną ji užfiksuoja šią informaciją. Inventorizacija su metalų likučiais nėra praktikuojama, nes kiekiai labai dideli. Mažus likučius galima pasverti. Mažas kiekis – tai apie 1 t., o jeigu yra 10 t spalvoto metalo - tai jau nėra mažas kiekis. Dar 2014 m. įmonės direktorius ir aikštelės vedėjas pastebėjo metalo kiekio neatitikimus, buvo likę nedideli kiekiai, jos paprašė, kad atspausdintų ir pateiktų visus dokumentus su likučiais. Duomenys buvo pateikti už 2013-2014 m. Inventorizacijoje dalyvavo aikštelės vedėjas ir direktorius. Direktoriaus M. A. ji į aktą neįrašė, o jos parašas turi būti, bet gali būti, kad užmiršo pasirašyti per žioplumą. Pati likučių nesvėrė, atliekant inventorizaciją buvo savo darbo vietoje, iš kurios matė, kad vyksta svėrimas. Svarstyklės sertifikuotos, tikrinamos kiekvienais metais. Kiek pasverta metalo, nematė, bet žiūrėjo pro langą, kad vyksta svėrimo procesas: vežė po maišą, dėjo ant svarstyklių, Realiai svėrė aikštelės vedėjas, su įranga ir su pakrovėju. Direktorius M. A. viską stebėjo. Po to, jai G. E. pateikė užrašytus metalo likučius, o ji užpildė lentelę, susumavo svorius. Ji užpildė lentelę, remdamasi nurodytu faktiniu likučiu. Neprisimena, bet gali būti, kad ji įrašė raudonu tušinuku 3 tonas. Tokia inventorizacija buvo pirma. Metų gale visada daro dokumentinę inventorizaciją. Sandėlyje likusius likučius pridėdavo prie kitų metų.

16Teismo posėdžio, vykusio 2016-08-17 metu liudytoja J. M., atsakydama į teisėjos klausimus, parodė, kad viską suveda į kompiuterį, ranka rašytų dokumentų neturi. Atsargų apskaita buvo nuolatinė, vedama kiekvieną dieną už praeitą dieną. Atsargų buvo inventorizuotos du kartus. Apskaitą ji veda pagal pirkimo-pardavimo dokumentus. Visos ataskaitos mėnesinės. Metalo laužas inventorizuojamas atskirai, prie trumpalaikio turto. Balansas suvedamas kiekvienais metais. Jį sudarant, metalo laužo periodinės inventorizacijos neatlieka, nes metalą ne taip lengva pasverti, be to, turi būti direktoriaus įsakymas. Ji įrašo į inventorizacijos aktą sumą pagal pirkimus. Kai žmogus priduoda matalą, yra išrašomas pinigų priėmimo kvitas, įrašoma, kiek pridavė kilogramų, visi kilogramai yra apskaitoje pliusuojami. 2014 m. atliko metalo inventorizaciją, nes aikštelės vedėjas pastebėjo, kad kažkas ne taip, pagal dokumentus jam atrodė mažai. Pagal pirkimo dokumentus metų gale turėjo būti virš 12 t. Kai buvo pasvertas visas buvęs metalas, buvo 9 t su trupučiu. Inventorizaciją atliko direktoriaus įsakymu. Iki tol atlikti nebuvo poreikio. Apskaitą, balansus atlikdavo pagal pirkimo-pardavimo dokumentus. Yra pirkimai ir pardavimai, pardavę mato kiekį, kiek pardavė. Jeigu pasveria ir parduoda dvi tonas, tai tada atima dvi tonas. Po to, kai vizualiai pamatė, kad per mažai to metalo, tai buvo liepta padaryti inventorizaciją. Pirmąjį likutį (3 t) rašė ne ji, bet inventorizacijos aprašą sudarė ji. 3 t nežino, kas įrašė, ne jos ranka rašyta. Inventorizacijos akte parašyta, kad pagal buhalterinės apskaitos duomenis turėjo būti 12,136 t, o faktinis likutis, pasvėrus metalą, buvo 9.136 t. Jų balanse yra juodas metalo laužas ir spalvotas, spalvotas metalas pliusuojamas bendrai su aliuminiu, žalvariu, variu. Kilogramai vedami programoje atskirai ir atliekų žurnale. Į balansą duomenis įrašo ji, remdamasi programos duomenimis, kai sudaro žurnalą. Ji dirba su popieriais, pati metalo nemato. Balanse tos atsargos neišskirtos, išskirtas juodas metalo laužas ir spalvotas. Spalvotas metalo laužas yra varis, žalvaris, aliuminis, švinas.

17Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad dirba UAB ( - ) buhaltere. UAB ( - ) superka spalvotą ir juodą metalo laužą. Vario laužo supirkimo kainą nustato įmonės vadovas. Jų įmonėje vario laužo supirkimo kaina 2014 m. buvo 4,63 eurų. Metalo laužo inventorizacija įmonėje dažniausiai nedaroma. 2014 m. gruodžio 31 d., buvo atlikta inventorizacija, kadangi vadovybei kilo įtarimas, kad dingsta metalas. Tada aikštelės vadovas su įmonės vadovu pasvėrė sandėlyje esantį metalą ir sulygino su buhalterinės apskaitos duomenimis. Įmonei buvo padaryta 14 908,30 eurų turtinė žala (T. 1, b. l. 37).

18Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju pažįstami, nes jis dirbo įmonėje, buvo atleistas savo noru. Dirbo normaliai. Priekaištų jam nebuvo. Kadangi įmonėje dingdavo varis, jie galų gale į maišą įdėjo elektroninį daviklį, kuris vieną dieną parodė, kad maišas yra ne vietoj. Iš ryto paskambino G., pasakė kad daviklis yra kažkur Vilniuje, prie parduotuvės IKI, Antakalnyje. Sėdo į mašiną ir atvažiavo į vietą. Pamatė, kad stovi A. J. mašina. Po 10 min. atėjo A. J. prie mašinos. Jie paprašė atidaryti bagažinę ir pamatė, kad pilna bagažinė metalo, supakuoto 4-5 maišuose. Policijos nekvietė, nes varį reikėjo atvežti atgal į angarą. Po to kvietė policiją, atvažiavo vėliau. Nuvažiavus į darbą, A. J. prisipažino. Kai sulaikė, net nepagalvojo kviesti policiją, reikėjo varį atvežti atgal. Kad vogė varį, prisipažinimą parašė pats. Važiuojant mašina, A. J. pasakojo, kad vogė du metus, kodėl vogė, nesakė. Atvažiavus į įmonę, užėjo į ofisą, ten raštiškai parašė nuo kada iki kada vogė. Nurodė, kad 2-3 kartus per savaitę vogdavo. G. pasakė, kad kviestų policiją ir išvažiavo su darbo reikalais. A. J. nebuvo sumuštas. Į medikus kreipėsi, gal dėl streso. Prie liudytojo (M. A.) smurtauta nebuvo, A. J. savanoriškai surašė prisipažinimą. Trūko apie 3 t vario, trūkumą nustatė, 2014 m. gale atlikę inventorizaciją. Nedažnai atliekamos inventorizacijos, nes metalo daug, sunku ją atlikti. Buvo mažai metalo ir akivaizdu, kad ne tiek, kiek turėtų būti. Kada buvo daryta ankstesnė inventorizacija, neatsimena. Inventorizacijoje jis nedalyvavo. Jos metu buvo ofise, svėrė G. E.. Viskas buvo sudėta dideliuose maišuose, kuriuos G. vežė ant svarstyklių. Yra čekiai, ant jų rašomas svoris, kurį išmuša svarstyklės. Galutinius duomenis suvedė buhalterė, kuriai pateikė čekius, atspausdintus svarstyklių. Atėmus mašinos svorį, gaunamas krovinio svoris. G. darė inventorizaciją, buhalterė užrašinėjo. G. pasakė, kiek trūksta, o jis (liudytojas) asmeniškai nežiūrėjo ir neprižiūrėjo (T. 1, b. l. 197-198).

19Teismo posėdžio, vykusio 2016-11-10, metu liudytojas M. A. parodė, kad metalo kainas UAB ( - ) nustato atsižvelgdami stambesnių metalo supirkėjų nustatytas kainas, paskelbtas internete. Parduodant metalą, taip pat žiūri į tai, ar tą dieną palanki kaina parduoti metalą. Pirkimo kainą nustato patys pagal rinkoje tą dieną esančias kainas, taip pat pagal tinklapyje www.kme.com nustatytas tos dienos metalo laužo kainas. Metalo įsigijimo kaina ir supirkimo kaina yra ta pati sąvoka. Tai kaina už kurią įmonė perka metalą iš fizinių asmenų. Pardavimo kaina – tai pinigų suma, už kurią įmonė parduoda metalą. Inventorizacijos akte, surašytame 2014 m. gruodžio pabaigoje, nurodyta vario vertė, už kurią galėjo parduoti metalą. Įsigijimo vertė minėtame akte nurodyta 13,72 Lt. Įvairiuose byloje esančiuose dokumentuose kainos skiriasi. Parašyta kaina, už kurią įmonė galėjo parduoti metalą tą dieną. Materialiai atsakingo asmens ataskaitoje už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2015-05-20 laikotarpį nurodyta likučio kaina, t. y. vario – 3,97 Eur už 1 kg. Būtent tuo laikotarpiu tokia kaina ir buvo. Apačioje ataskaitos įrašyta vario supirkimo kaina – 4,63 Eur – tai vario pardavimo kaina. Įsigijimo kainą jie nustato pagal rinkos vertę. 3,97 kaina nustatyta pagal rinkos kainą tai dienai. Laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m. vario kaina svyravo 20 procentų (T. 2, b. l. 101-102).

20Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. A. parodė, kad jis yra UAB ( - ) vadovas. A. J. pažįsta seniai, pastarasis dirbo jo įmonės objekte, esančiame ( - ), Vilniuje. Teritorijoje sargo nėra. Į teritoriją patekti, kai vartai uždaryti, gali jis ir G. E.. Teritorijos kampe stovi angaras, kuriame saugomi spalvotieji metalai - aliuminis, žalvaris, varis. Šiame angare yra įrengta signalizacija. A. J. vagystėms buvo pasiruošęs, kadangi po įvykio jie rado angą angare iš miško pusės. Anga buvo žmogaus dydžio, o metalinį angaro lakštą buvo galima atlenkti ir angą padidinti. 2013 - 2014 metais, pastebėjo, kad dingsta spalvotas metalas. Per šį laikotarpį į policijos pareigūnus nesikreipė, kadangi negalėjo nustatyti realios vario laužo dingimo priežasties. Bandė aiškintis, kas vagia metalą, tačiau atlikti inventorizaciją yra sunku, kadangi visada yra likučiai. 2013 metais inventorizacija nebuvo daryta. 2014 m. gale pardavė varį ir atliko inventorizaciją. Atlikę inventorizaciją nustatė 3 t vario laužo trūkumą. 1 kg. vario laužo kaina buvo 4,63 eurų, todėl įmonei buvo padaryta bendra - 14 918 eurų turtinė žala. Tada su G. E. nutarė nupirkti elektroninį daviklį, kurį 2015 m. pavasarį įkišo į vieną iš maišų. 2015 m. gegužės mėn., jam paskambino G. E. ir pasakė, kad daviklis suveikė, rodė signalą iš parduotuvės "Iki", esančios Žirmūnuose, Vilniuje. Tada jis, G. E. ir A. K. nuvažiavo pagal signalą. Įvykio vietoje pastebėjo pažįstamą automobilį "Skoda", kuriuo paprastai važinėja A. J.. Po kurio laiko atėjo A. J., juos pamatęs, pasimetė ir išlipo iš automobilio. Jie paprašė atidaryti bagažinę. Bagažinėje buvo maišai su vario laužu. Jie A. J. pasiūlė važiuoti iki aikštelės, esančios ( - ), Vilniuje. Šis sutiko. Aikštelėje A. J. pripažino, kad dažnai vogdavo metalą. G. E. pasiūlė parašyti prisipažinimą. A. J. sutiko. Jokia prievarta A. J. atžvilgiu nebuvo naudojama. Įmonėje dirba apie 10 darbuotojų, kurie praktiškai nesikeičia. Jo nuomone, tik A. J. galėjo vykdyti vagystes (T. 1, b. l. 31-32, 34).

21Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad seniau su A. J. buvo pora. Jam reikėjo su mama vykti tvarkyti teisinius dokumentus dėl žemės, prašė paskolinti automobilį, ji sutiko. Automobilis buvo išnuomotas, dažniau skolino savo nuosavą automobilį, kurį A. J. skolinosi įvairiais tikslais. Apie krovinių gabenimą automobiliu nieko pasakyti negali. Kai dar buvo kartu, jis dirbo statybose, bandė pirkti-perparduoti automobilius, nors oficialiai buvo registruotas darbo biržoje, prieš tai dirbo ( - ). Iš ten išėjo dėl konflikto su savininku, nes jį skriaudė, buvo peršauta koja, pati matė žaizdas, gydė. Dažnai grįždavo sumuštas. Ten dažnai buvo girtaujama ir su žemesniais darbuotojais elgiamasi blogai. Išėjęs iš darbo gyveno iš pavienių darbų (pirko-pardavė automobilius, automobilių detales pardavinėjo, dirbo statybose). Ji dirbo, taip kartu draugiškai ir gyveno. Nepasakytų, kad A. J. daug pinigų turėjo. Kai parduodavo automobilį ir uždirbdavo daugiau, tai daugiau turėdavo. Kažkokį metalą veždavo priduoti, likdavo nuo automobilių, kai juos išrinkdavo dalimis. Tiksliai visko nežino, nes nelabai gilindavosi. Ji dirbo lošimų salone, tai jis atvykdavo darbo metu, kartais pažaisdavo iš nedidelių sumų, maždaug iš 100 Lt. Sekdavosi jam neblogai, laimėdavo nemažas sumas. Kai laimėdavo, leisdavo sau piniginę atverti ir tada lošimų sumos išaugdavo. Tą kartą, kai jis buvo sulaikytas, automobilį paskolino, nes sakė, kad su mama važiuos pas notarą tvarkyti žemės dokumentų. Automobilį paėmė vakare, o ryte jis atvažiavo į liudytojos darbą, išgėrė kavos. Ji su drauge išvažiavo, jį paliko aikštelėje su automobiliu. Vėliau jis dingo, todėl pradėjo ieškoti ir sužinojo, kad jis sulaikytas. Pamatė A. po sulaikymo sekančią dieną. Kai atvyko į policiją pasiimti automobilio, tyrėja papasakojo, dėl ko jis sulaikytas, perspėjo, kad neišsigąstų, nes buvo labai stipriai sumuštas. A. nieko nepaaiškino, stipriai susipyko. Ji buvo šoke, pamačiusi žmogų tokios išvaizdos. Žino, kad jį sumušė A. K. ir jo draugai. Nebuvo taip, kad A. turėtų dideles pinigų sumas. Ji dirbdama gaudavo mažesnį nei vidutinis atlyginimą ir turėdavo daugiau už jį. Užeidavo jis palošti, kartais laimėdavo, tačiau kartais ir pralaimėdavo. Jis turėjo pinigų, nes išrinkinėjo automobilius, pirko-parduodavo detales. Nekilo įtarimų, kad jis užsiima neteisėtais veiksmais. Savo automobilyje metalo laužo neteko matyti (T. 2, b. l. 17-19).

22Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. J. parodė, kad ji nuomojasi automobilį "Skoda Fabia", valst. Nr. ( - ) kuriuo važinėja porą mėnesių. 2015 m. gegužės 19 d., nuo 19 val., dirbo parduotuvėje "Iki", esančioje ( - ) Vilniuje. Į darbą atvyko automobiliu, o vėliau automobilį pasiėmė jos draugas A. J.. Nežinojo, kad jos draugas A. J. neturi vairuotojo pažymėjimo. 2015 m. gegužės 20 d., apie 2 val., A. J. automobiliu vėl atvažiavo pas ją į darbą. Tuo metu jis nebuvo sumuštas. Apie 7 val., baigusi darbą, išėjo į prekybos centro kiemą. Matė, kad A. J. įsėdo į jos vairuojamą automobilį ir išvažiavo iš aikštelės. 2015 m. gegužės 21 d., sužinojo, kad A. J. buvo sulaikytas (T. 1, b. l. b. l. 41).

23Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su A. J. pažįstami nuo vaikystės, kartu dirbo. A. J. apvogė įmonę, kurioje liudytojas dirba krovėju, bet nėra savininkas. Žino, kad vogė A., nes jį pagavo su metalu. Apie tai sužinojo tą pačią dieną, kai A. J. sugavo, nes pats dalyvavo jo sulaikyme. Jam paskambino G. E., aikštelės vedėjas, ir pasakė, kad suveikė GPS daviklis. Jis, G. E. ir M. A. nuvažiavo į Žirmūnus, šalia „Iki“ parduotuvės. Nuvažiavę pamatė A. prie automobilio, priėjo, atidarė bagažinę ir ten buvo metalas su davikliu. Su juo kalbėjo direktorius M. su G., o liudytojas buvo šalia automobilio, žiūrėjo metalą. Jis sėdo už automobilio „Skoda“ vairo ir nuvairavo automobilį iki darbo, ten iš karto iškvietė policiją, kuri netrukus atvyko. Iki jai atvykstant, jis su A. J. nebendravo, nes kalbėjo G. E. ir M. A., o jis buvo aikštelėje, pokalbio negirdėjo. Jis A. J. į narvą netalpino. Nežino nieko apie jokius narvus. G. sakė, kad A. J. raštu parašė prisipažinimą. Ne jis davė lapą prisipažinimui, negirdėjo, kiek metalo yra pavogta. Konfliktų su A. J. neturėjo, nežino, kodėl šis išėjo iš darbo. A. J. gražiai savo noru įsėdo į mašiną, jie (taip pat ir liudytojas) gražiai pašnekėjo, kad A. J. gražiai įsėstų ir važiuotų. Mieste jį sulaikė apie 7 val. ryto, policija atvažiavo greitai. Nuo tos vietos iki darbovietės 15-20 km. Kai su A. pašnekėjo, šis, eidamas link savo automobilio, bandė pabėgti, o liudytojas jį pasivijo. Tai įvyko darbovietėje. A. J. norėjo pabėgti, todėl liudytojas, tai pamatęs, trenkė jam per koją, šis pagriuvo, o A. K., jį pakėlęs, įsodino į mašiną. Atvažiavus policijai, A. J. buvo automobilyje. Apie A. sumušimus nieko nežino, gal jis susimušė pats, kai buvo nukritęs, gal pats sau kažką darėsi. A. rašyti prisipažinimo neliepė. Kai buvo sudaromas inventorizacijos aprašas, jo nebuvo darbe. Jis sveria metalą, bet neveda ataskaitos. Jis realiai dirba su ta priemone, kuria sveriama. 2014-12-31 svėrė prekes, nes tai jo darbas. Nedalyvavo inventorizacijoje, nežino, kas ten vyko, jam tik sakė nuvežti ten, pastatyti čia. Tai jis ir darė, nežinodamas, ar tai inventorizacija, ar kas. Negali pasakyti, ar 2014-12-31 svėrė, nes kiekvieną dieną krauna metalą, veža kur reikia. Metalą su technika krauna jis, bet, galbūt, rankiniu būdu dar gali krauti kažkas iš kitų darbininkų. Kai jis sveria, dalyvauja aikštelės vedėjas, viską surašo ir eina pas buhalterę. Jis veža, o E. būna kabinete, o kai reikia prieina, pasako ką daryti. Visą pakrovimą apiformina E.. Jis (A. K.) krauna metalą. Įmonėje yra dvi vietos, kur sveriama: vienos didelės automobilinės svarstyklės teritorijoje (18 m ilgio) ir antros mažesnės svarstyklės garaže. Negali pasakyti, kuriomis svarstyklėmis buvo sveriama, kai buvo tas įvykis. Svėrimo procedūra tokia: automobilis užvažiuoja ant svarstyklių, G. fiksuoja, automobilis nuvažiuoja, iškrauna, vėl užvažiuoja ir fiksuojamas skirtumas. Svarstyklės tikslios. Kai automobilis užvažiuoja, yra matomas tablo šalia svarstyklių. Klientas mato. Kai metalas iškrautas, jie metalą sudeda į didelius maišus, sveria ir išveža. Maišai gali būti nedideli, kuriuos neša, ir dideli, kuriuos reikia vežti. Yra krovėjas, ant kurio pakabinamas maišas ir vežama. Jis valdo tą mašiną. G. E. kartais irgi valdo tą mašiną, bet retai. Jam nesako, ar vysta inventorizacija, ar kažką tikrina.

242015 m. gegužės 21 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad A. J. įvykio vietoje parodė, kurioje vietoje ir kokiu būdu vogdavo metalą, kur jį priduodavo (T. 1, b. l. 141-149);

252015 m. gegužės 20 d., UAB ( - ) aikštelės vedėjo G. E. pareiškime nurodyta, kad 2015 m. gegužės 20 d. pastebėta, jog iš UAB ( - ) teritorijos dingo 220 kg., vario, kuris buvo pagrobtas iš saugomoje aptvertoje aikštelėje esančio negyvenamojo pastato – sandėlio. Pagrobtas varis buvo surastas automobilyje „Skoda“, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo buvęs UAB ( - ) darbuotojas A. J.. A. J. raštu paaiškino, kad iš UAB ( - ) teritorijos vagia nuo 2013 metų. Atlikus spalvotojo metalo (vario) reviziją buvo nustatytas 3 t trūkumas, tuo UAB ( - ) buvo padaryta bendra – 14 908,50 eurų turtinė žala (T. 1 b. l. 4), 1 kg supirkimo kaina 4,63 eurų;

262014 m. gruodžio 31 d., UAB ( - ) inventorizacijos apraše Nr. 2 nurodyta, kad UAB ( - ) 2014 m. gruodžio 31 d. atlikus inventorizaciją nustatytas 3 t vario laužo trūkumas, kurio suma 41 110,13 Lt (11909,07 eurų) (T. 1 b. l. 5-8);

27Iš 2015 m. gegužės 20 d., įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. gegužės 20 d., įvykio vietoje, esančioje ( - ), Vilniuje apžiūrėtas, aprašytas ir fotografuotas automobilis "Skoda Fabia", valst. Nr. ( - ) kurio bagažinėje maišuose rasta 220 kg, UAB ( - ) priklausančio vario laužo (T. 1, b. l. 14-18);

28Iš 2015 m. spalio 07 d. UAB ( - ) pateiktų metalo laužo pirkimo-pardavimo aktų Nr. 02810, Nr. 02852, Nr. 02878, Nr. 02907, Nr. 02932, Nr. 03014, Nr. 03039, Nr. 03058, Nr. 03101 matyti, kad A. J. laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 03 d. iki 2014 m. balandžio mėn., į UAB ( - ) priklausantį atliekų surinkimo punktą, esantį ( - ) Vilniaus r., pridavė 987,30 kg vario ir 87,75 kg žalvario laužo (T. 1, b. l. 50-58);

29Iš 2015 m. gegužės 20 d., UAB ( - ) inventorizacijos aprašo Nr. 1 matyti, kad UAB ( - ) 2015 m. gegužės 20 d. atlikus inventorizaciją nustatytas 220 kg vario laužo trūkumas, kurio suma 1018,6 eurų (T. 1, b. l. 60-65);

30UAB ( - ) 2014-02-03 direktoriaus M. A. patvirtintos juodųjų ir spalvotųjų metalo supirkimo kainos, kur už 1 kg vario nustatyta 15,99 Lt su 5 proc. GPM (T. 1, b l. 43)

31UAB ( - ) 2015-01-01 direktoriaus M. A. patvirtintos juodųjų ir spalvotųjų metalo supirkimo kainos, kur už 1 kg vario nustatyta 4,63 Eur su 5 proc. GPM (T. 1, b l. 43)

32Iš UAB( - ) materialiai atsakingo asmens ataskaitos, pasirašytos buhalterės J. M. ir patvirtinots direktoriaus M. A. matyti, kad 2015-05-01 – 2015-05-20 kaina už 1 kg vario nurodyta 3,97 Eur (T. 1, b l. 64)

332015 m. gegužės 20 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB ( - ) vedėjas G. E. pateikė kaltinamojo A. J. surašytą nuoširdų prisipažinimą (T. 1, 72-73).

34Iš Lietuvos statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos V. J. 2016-11-29 atsakymo matyti, kad Statistikos departamento Energetikos statistikos skyrius neturi duomenų apie vario supirkimo kainas, yra informacija tik apie vario supirkimo kiekius (T. 2, b. l. 110);

35Iš UAB ( - ) pirktų materialinių vertybių žiniaraščio už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-30 matyti, kad vidutinė vario kaina už 1 kg – 15,130 Lt (atitinka 4,38 Eur) už 1 kg T. 2, b. l. 113);

36Iš UAB ( - ) pirktų materialinių vertybių žiniaraščio už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-30 matyti, kad vidutinė vario kaina 13,840 Lt (atitinka 4,01 Eur) už 1 kg (T. 2, b. l. 112);

37Iš UAB ( - ) pirktų materialinių vertybių žiniaraščio už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-01-20 matyti, kad paskaičiuota vidutinė vario kaina 3,88 Eur už 1 kg (T. 2, b. l. 111);

38Iš UAB ( - ) pateiktų Vario istorinių kainų Vokietijos kompanijos KME internetiniame puslapyje matyti istorinės vario vertės tonomis 2013, 2014, 2015 m., kainos paskaičiuotos eurais, JAV doleriais, Didžiosios Britanijos svarais (T. 2, b. l. 114-141) vertimas į lietuvių kalbą (T. 2, b. l. 142-144)

39Dėl A. J. padarytos veikos kvalifikavimo

40Kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, t. .y. jis prisipažino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. gegužės 20 d., pro skylę, esančią UAB( - ) priklausančio angaro tvoroje, maždaug kartą į mėnesį įsibrovęs į saugomoje teritorijoje, esančioje ( - ), Vilniuje, esantį sandėlį – angarą, grobė svetimą UAB ( - ) priklausantį turtą. Kaltinamasis nesutinka su kaltinime nurodytu pagrobto metalo kiekiu, teigdamas, kad negalėjo pagrobti kaltinime nurodyto kiekio, t. y. virš 3 t metalo, todėl, jo nuomone, prokuroro nepagrįstai kaltinamas už didelės vertės svetimo turto pagrobimą (BK 178 str. 3 d.). Kaltinamojo manymu, jis galėjo pagrobti metalo už maždaug 15 000 – 17 000 Lt, nes per kaltinime nurodytą laikotarpį į UAB ( - ) sandėlį-angarą eidavo vogti maždaug vieną kartą į mėnesį, bet ne daugiau trijų kartų į mėnesį, be to, ne visuomet, jam įsibrovus, pavykdavo pagrobti metalo. Jis pamena, kad pirmą kartą įsibrovė į UAB ( - ) saugyklą 2013 m. rugpjūtį ir pagrobė 30 kg vario, kurį pridavė į metalo supirktuvę Jonavoje, antrą kartą įsibrovė kažkur po mėnesio ir pagrobė apie 50 kg vario, toliau metalą pagrobė dar 18 kartų. Be paminėtų kartų, kelis kartus jam nepavyko pagrobti metalo dėl įvairių priežasčių. A. J. paaiškino, kad vogdavo maišais, kurių viename telpa ne daugiau 50 kg. Kaltinamasis nurodė, kad jam priduodant vogtą metalą, jį pasvėrus būdavo kažkur nuo 50 kg iki 100 kg. Priduodavo į UAB ( - ), Nemenčinėje, kartą pridavė į metalo supirktuvę, esančią Jonavoje, be to, į UAB ( - ) iš UAB ( - ) vogtą metalo laužą yra pridavęs ir kitų asmenų vardais. Kai buvo sulaikytas, t. y. paskutinį kartą, pagrobė didesnį kiekį vario, tačiau netiki, kad ten buvo 200 kg. Apie metalą (jo kiekį, vertę) nusimano, nes ilgą laikotarpį dirbo UAB ( - ).

41Pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko pripažįstami tęstine nusikalstama veika. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys Nr.: 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-7-96/2012). Pagal kasacinio teismo praktiką vagystė laikoma tęstine, jei, be kitų požymių, nustatoma, kad ji padaryta dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko, t. y. turtas grobiamas iš to paties šaltinio ir žala padaroma tam pačiam asmeniui. Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Teismo posėdžio metu ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad A. J., įsibraudamas į saugomoje teritorijoje, esančioje ( - ), Vilniuje, esantį sandėlį-angarą, iš UAB ( - ) vogė metalą laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iki 2015 m. gegužės 20 d. Pats A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme nuosekliai aiškino, kad vogė iš UAB ( - ) nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. gegužės 20 d., vogti pradėjo po to, kai dėl konfliktų su įmonės darbuotoju A. K., kuris, kaltinamojo teigimu, jį buvo sužalojęs, buvo atleistas iš darbo. A. J. aiškinimu, kaltinime nurodytu laikotarpiu vogdamas iš buvusio darbdavio metalą, jį priduodamas ir gaudamas už tai pinigus, jis tokiu būdu kompensavo įmonės darbuotojo A. K. jam padarytą žalą. A. J. papasakojo, kad visais kartais vagystes jis vykdė į angarą-sandėlį įlįsdamas pro skylę, kurią angaro tvoroje pastebėjo po to, kai buvo atleistas iš darbo. Ji buvo tokia, kad žmogus pro ją gali pralįsti, anga atlenkta ir prispausta su vinimi. Kaltinamasis teigė, landžiojęs pro tą skylę pastoviai, maždaug kartą į mėnesį, kartais dažniau, bet ne daugiau kaip 3 kartus per mėnesį, pasinaudodamas tuo, kad žinojo signalizacijos kodą. Byloje surinktais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad nusikaltimo dalykas (varis) buvo grobiamas tapačiais veiksmais, iš esmės analogišku būdu ir aplinkybėmis. Kaltinamojo teigimu, jis vogdavo iš minėto angaro periodiškai, taigi, buvo grobiama iš to paties šaltinio, atskiriems nusikalstamos veikos epizodams laiko požiūriu labai nenutolstant vienam nuo kito. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad atskiruose epizoduose A. J. veikė vieninga tyčia, turėjo vieningą sumanymą ir tikslą, kurie buvo susiformavę, jam darant jau pirmąjį veiksmą, kurio metu kilęs pradinis sumanymas siekė ir tolesnius nusikalstamus veiksmus. Paties kaltinamojo, liudytojų M. A., G. E., A. K. parodymai, rašytinė įrodomoji bylos medžiaga (UAB ( - ) pateikti metalo laužo pirkimo-pardavimo aktai, 2015-05-20 automobilio „Škoda Fabia“, valst Nr. ( - ) apžiūros protokolas) patvirtina, kad A. J. turėjo vieningą tyčią iš UAB ( - ) grobti metalo laužą iki tol, kol bus galimybė tai daryti. A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad suvokė, jog įsibraudamas į saugomą teritoriją grobia svetimą turtą ir turėjo sumanymą daryti nevienkartinį metalo grobstymą, jis pastoviai gaudavo atlygį už parduotą metalo laužą. Minėtos byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti byloje surinktais įrodymais pagrįstą išvadą, kad A. J. padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

42BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kvalifikuotą vagystę, esant vienam iš kelių alternatyvių kvalifikuojančių požymių, kurių vienas – įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Svetimo turto pagrobimo įsibraunant į saugomą teritoriją atveju kvalifikuojama nusikalstamos veikos padarymo vieta ir būdas. Tiek alternatyvi vieta – saugoma teritorija, tiek būdas – įsibrovimas yra būtini BK 178 straipsnio 2 dalies sudėties objektyvieji požymiai. Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Didelės vertės turto sąvoką išaiškina BK 190 straipsnyje, kur nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-96/2012 ).

43Kaip jau minėta, kaltinamasis A. J. pripažįsta iš UAB ( - ) saugomos teritorijos, įsibraudamas į sandėlį, vogęs svetimą turtą, tačiau neigia, pavogęs kaltinime nurodytą kiekį, akcentuodamas, kad jo pavogto turto vertė negali siekti BK 190 straipsnyje įtvirtintą 250 MGL sumą, tuo pačiu jis nesutinka, kad jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Kaltinamasis A. J. teisme nurodė, kad iš UAB ( - ) grobė metalą laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki jo sulaikymo su pagrobtu variu dienos (2015 m. gegužės 20 d.), apie vieną kartą per mėnesį po maždaug 50 kg iki 100 kg. Vėliau kaltinamasis patikslino, kad galimai įsibraudavo į UAB ( - ) angarą iki 3 kartų per mėnesį, bet tikrai ne kelis kartus per savaitę, Vogė pro sandėlio-angaro sienoje maždaug 3 m aukštyje esančią skylę, išjungdamas signalizaciją. Teisme A. J. paaiškino, kad pavogtą varį jis kraudavo į mašiną ir veždavo priduoti į Nemenčinėje esančią metalo supirktuvę – UAB ( - ), kur priduodavo tiek savo, tiek kitų, jam nepažįstamų asmenų vardu, yra kartą pridavęs pagrobtą metalą Jonavoje. A. J., apklausiamas teisme, nurodė, kad priduodavo į supirktuvę ir iš mašinų išardytą metalą, tačiau tai nebuvo varis. Pastarąjį spalvotąjį metalą jis priduodavo tik pagrobtą iš UAB ( - ).

44A. J. kaltinimasis aktas buvo surašytas dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iki 2015 m. gegužės 20 d., 3 val., atlenkdamas skardą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų, įsibrovė į saugomoje teritorijoje, esančioje( - ) , Vilniuje, esantį sandėlį - angarą ir pagrobė didelės vertės svetimą turtą - 3,220 t vario, kurio bendra vertė – 14 908,60 eurų ir 87,75 kg žalvario, kurio bendra vertė - 210,60 eurų, tuo UAB ( - ) padarydamas bendrą – 15 119,20 eurų turtinę žalą. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, jame nurodytas nusikalstamos veikos darymo laikotarpis, tačiau nenustatytas kaltinamojo tęstinės veikos epizodų skaičius, taip pat ir tai, kiek spalvotojo metalo buvo pagrobta atskirų įsibrovimų į saugomą UAB ( - ) teritoriją metu. Kaltinamojo pagrobto turto kiekis nustatytas, iš esmės remiantis UAB( - ) pateiktais duomenimis, o būtent UAB ( - ) 2014 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos aprašo Nr. 2 ir Iš 2015 m. gegužės 20 d. inventorizacijos aprašo Nr. 1 duomenimis. Iš 2014 m. gruodžio 31 d. UAB ( - ) inventorizacijos aprašo Nr. 2 matyti, kad pagal buhalterinės apskaitos duomenis vario kiekis – 12 136,6 t, jo vertė (suma) – 166 464,28 Lt, faktiškai rasta turto ir įrašyta į inventorizacijos aprašo lapus – 9 136,6 t už 125 354,15 Lt, atlikus inventorizaciją nustatytas lygiai 3 t vario laužo trūkumas (T. 1 b. l. 5-8). Vertinant minėtą inventorizacijos aprašą, pirmiausiai, pažymėtina tai, kad jis neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, nes nėra pasirašytas, nenurodyti inventorizacijos komisijos nariai, išskyrus komisijos pirmininką – aikštelės vedėją G. E., kuris inventorizacijos aprašo paskutiniame lape nurodė, kad pretenzijų komisijai neturi; nors inventorizacijos aprašas pažymėtas, kaip Nr. 2, tačiau jame teigiama, kad buhalterė apskaitos duomenis sutikrino su Inventorizacijos aprašu Nr. 1, kuri pagal byloje esančius duomenis atlikta tik 2015-05-20. Pažymėtina ir tai, kad iš teisme liudytojais apklaustų UAB ( - ) darbuotojų parodymų nėra aišku, kas be G. E. dalyvavo inventorizuojant UAB ( - ) turtą. Šis liudytojas nurodė, kad komisijoje buvo ir buhalterė, kuri sėdėjo šalia. Pati buhalterė teigė, kad inventorizacijoje dalyvavo aikštelės vedėjas ir direktorius, o ji inventorizacijos metu buvo savo darbo vietoje, iš kurios matė tik patį svėrimo faktą, tačiau ne tai, kiek pasverta metalo, o apraše tik pažymėjo G. E. pateiktus skaičius. Liudytojos N. M. teigimu realiai svėrė aikštelės vedėjas su įranga ir su pakrovėju, o direktorius M. A. viską stebėjo. Liudytojas M. A. paaiškino, kad jis inventorizacijoje nedalyvavo, jos metu buvo ofise, svėrė Gediminas, o buhalterė užrašinėjo. Visi minėti liudytojai nurodė, kad iki tol inventorizacijos įmonėje nebūdavo atliekamos, nes metalo likučius sunku pasverti ir įmonė nematė poreikio inventorizuoti turtą.

45Vertinant tai, kas paminėta, svarbu pažymėti, kad teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę ir visas bylai svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad aukščiau aptartame 2014-12-31 inventorizacijos apraše nurodytas 3 t vario trūkumas, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad jis visas atsirado būtent dėl A. J. nusikalstamų veiksmų, t .y. neginčijamai neįrodyta, kad būtent A. J. iki apraše nurodytos datos pagrobė 3 t UAB ( - ) priklausančio spalvotojo metalo – vario. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr.:2K–110/2013, 2K–540/2013). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors įmonė UAB ( - ) veikia nuo 2006 m., tačiau, bylos duomenimis, joje iki 2014 m. pabaigos niekuomet nebuvo atlikta metalo laužo inventorizacija. Tai patvirtino teisme apklausti UAB ( - ) darbuotojai, nurodę ir tai, kad įmonės teritorijoje, kurioje buvo laikomas spalvotasis metalas, vyravo netvarka, o vizualiai pastebėjus metalo dingimą, ilgą laikotarpį nieko nebuvo daroma trūkumui nustatyti. Liudytojų G. E., M. A. teigimu, metalas ėmė dingti nuo A. J. išėjimo iš darbo (SODROS duomenimis 2012-01-05), o A. J. nurodė, kad pradėjo vogti metalą iš minėtos įmonės nuo 2013 m. rugpjūčio, tačiau inventorizacija atlikta tik 2014-12-31, be to, ir nustačius trūkumą, nesikreipta į policiją, ir tik po beveik pusės metų nuo trūkumo konstatavimo pačių įmonės darbuotojų iniciatyva imtasi vagystės tyrimo veiksmų. Liudytoja J. M. (UAB( - ) buhalterė) teisme teigė, kad „apskaitą, balansus atlikdavo pagal pirkimo-pardavimo dokumentus“, o „realiai, ne ant popieriaus, kaip ir nebuvo aišku, kiek to turto yra“. Liudytojas G. E. (UAB ( - ) aikštelės vedėjas) teisme kėlė versijas, kad metalo laužą dienos metu galėjo grobti ir kiti įmonės darbuotojai, „nedavežti“ vairuotojai, abejojo, ar A. J. galėjo vienas pagrobti tokį kiekį metalo. Šis liudytojas nurodė, kad įmonėje „nors stengiasi rūšiuoti viską, bet vis tiek vyrauja lengvas “bardakėlis”, „Pradėjus dingti metalui, darbuotojai pradėjo įtarinėti vieni kitus. Dienos metu pradeda dirbti, vartai atidaryti, dirba kartu, gali nesužiūrėti, kaip kas į kišenę ką įsideda“. „Pradėjo kalbėti, kad gal vairuotojas „nedavežė“, ar taip kas pasibaigė“,. Šio liudytojo teigimu, „iš karto, kai pastebėjo, kad dingsta metalas, jie nesikreipė į policiją, nes manė, kad viduje viskas vyksta: nebuvo įsitikinę, kad pavogtas metalas – atvažiuos policija ir ras, kur kitam kampe“, „galvojo, kad tai dėl vidinės netvarkos“. Aikštelės vadovas teisme nurodė, kad jis nežino, kokiais kiekiais A. J. vogdavo, žino tik kiekį, kuris buvo pavogtas paskutinį kartą. Teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais nustatytos ir aptartos aplinkybės neleidžia pagrįstai ir neginčijamai tvirtinti, kad A. J. nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2015 m. gegužės 20 d. iš UAB ( - ) pagrobė 3,220 kg vario ir 87 kg žalvario.

46Iš 2015 m. spalio 07 d. UAB ( - ) pateiktų metalo laužo pirkimo-pardavimo aktų Nr. 02810, Nr. 02852, Nr. 02878, Nr. 02907, Nr. 02932, Nr. 03014, Nr. 03039, Nr. 03058, Nr. 03101 matyti, kad A. J. 2014-03-03 – 2014-04-02 į UAB ( - ) priklausantį atliekų surinkimo punktą, esantį ( - ) Vilniaus r., pridavė 987,30 kg vario ir 87,75 kg žalvario laužo ( T. 1, b. l. 50-58). Teisme A. J. nurodė, kad devynis kartus pridavė pagrobtą iš UAB ( - ) metalą savo vardu (T. 1, b. l. 192), buvo kartų, kai pridavė kitų asmenų vardu. Jo teigimu, varį į supirkimo punktą Nemenčinėje pristatydavo tik pagrobtą iš UAB ( - ). Iš UAB ( - ) pagrobto metalo jis nesandėliavo, laikė pakrautą mašinoje, nelaikydavo patalpose. Pavogtą metalą jau kitą dieną, iš ryto ar iki pietų, priduodavo į UAB ( - ), Nemenčinėje. Būdavo, kad priduodavo metalą, kurį gaudavo ir iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, išardytą iš automobilių), tačiau tai nebuvo varis. Galiam sakyti, kad varį priduodavo tik vogtą iš UAB ( - ) (T. 2, b. l. 69). Iš 2015 m. gegužės 20 d., įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. gegužės 20 d., įvykio vietoje, esančioje ( - ), Vilniuje apžiūrėtas, aprašytas ir fotografuotas automobilis "Skoda Fabia", valst. Nr. ( - ) kurio bagažinėje maišuose rasta 220 kg vario laužo (T. 1, b. l. 14-18). Šie dokumentai, kuriuose užfiksuotus duomenis, patvirtina kita įrodomoji bylos medžiaga (kaltinamojo, liudytojų G. E., M. A. parodymai, 2015 m. gegužės 20 d. UAB ( - ) inventorizacijos aprašas Nr. 1, kuriuo konstatuotas 220 kg vario laužo trūkumas (vertė - 1018,6 eurų (T. 1, b. l. 60-65), neginčijamai patvirtina, kad A. J. iš UAB ( - ) laikotarpiu nuo 2014-03-03 iki 2015-05-20 pagrobė ne mažiau nei 1207,3 kg vario. Nors A. J. nurodė, netikįs, kad 2015-05-20 pagrobė virš 200 kg metalo, tačiau, teismo vertinimu, tai neginčijamai patvirtina, ne tik liudytojų parodymai, bet ir aukščiau nurodyti objektyvūs bylos duomenys. Minėti įrodymai sutampa esminėmis detalėmis, sudaro vieningą įrodomąją grandinę, todėl teismas jais remiasi.

47Iš A. J. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad iš UAB ( - ) pagrobto metalo jis nesandėliuodavo, o iš karto po įsibrovimo ryte veždavo priduoti į Nemenčinėje esančią metalo supirktuvę, todėl darytina pagrįsta išvada, kad visas UAB ( - ) kvituose nurodytas vario kiekis buvo pagrobtas iš UAB( - ) per 9 kartus. Dar viena vagystė padaryta 2015-05-20. Pats A. J. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad pradėjo vogti iš UAB ( - ) 2013 m. rugpjūtį, kai pirmą kartą įsibrovęs į angarą-sandėlį pagrobė apie 30 kg vario, kurį pridavė į supirktuvę už maždaug 400 Lt. Po mėnesio vėl įsibrovė ir pagrobė 50 kg. A. J. teigimu, po to jis ten ėjo vogti dar 18 kartų, tikslių datų nepamena, o be tų kartų buvo užsukęs dar 5 kartus, tačiau per juos nepavyko patekti į sandėlį ir pavogti metalo. Taigi iš A. J. parodymų matyti, kad jis vogė iš civilinio ieškovo ne mažiau 20 kartų per kaltinime nurodytą laikotarį. Įsibrovęs ėmė vario tiek, kiek paneša, apie 50 kg, gaudavo po maždaug 200 eurų (T. 1, b l. 129, 130, 134). Teisme A. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškindamas, kad geriausiai aplinkybes atsiminė, duodamas parodymus tyrėjai. Teisme jis nurodė, kad įsibraudavo į UAB ( - ) saugomą teritoriją maždaug kartą per mėnesį. Vėliau nurodė, kad tai galėjo būti 1-3 kartai, bet ne visuomet tai baigdavosi turto pagrobimu. Duodamas parodymus apie minėtas aplinkybes A. J. buvo nuoseklus, parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duoti teisme iš esmės sutampa, todėl teismas laiko, kad byloje nustatyta, jog jis įsibrovęs pagrobė UAB ( - ) turtą ne mažiau nei per 20 kartų.

48Kaltinamojo teigimu, pridavus metalą, šis buvo sveriamas. Būdavo nuo 50 kg iki 100 kg. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus ir, vadovaujantis BPK 20 str. nustatyta tvarka, teisme ištirtus įrodymus, t. y. aukščiau aptartus rašytinius bylos duomenis, kaltinamojo duotus parodymus, konstatuoja, kad A. J. iš UAB ( - ) pagrobė spalvotojo metalo - vario į sandėlį įsibrovęs ne mažiau 20 kartų (2013 m. rugpjūtį pagrobė 30 kg vario, po mėnesio – 50 kg vario, 2014 m. per 9 kartus – ne mažiau 987,30 kg vario, 2015 m. gegužės 20 d. – 220 kg vario, iš viso 12 epizodų, per kuriuos pagrobta 1 287,3 kg vario). Iš A. J. pripažintų 20 vagystės epizodų atėmus paminėtus 12, lieka 8 įsibrovimai, kurių laikas ir jų metu pagrobtas tikslus metalo kiekis nenustatytas. Šiuose 8 epizoduose, dėl kurių, teismui išnaudojus visas galimybes, bylos duomenimis nebuvo galima nustatyti tikslaus pagrobto spalvotojo metalo kiekio, kaltinamajam inkriminuotina pagrobus po 50 kg vario, t. y. toks kiekis, kurį, paties kaltinamojo teigimu, jis minimaliai galėjo per vieną kartą pagrobti ir pasikrauti. Iš viso šiuos epizodus pagrobta ne mažiau nei 400 kg vario. Toks kiekio nustatymas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-96/2012). Be to, pažymėtina, kad veiką padariusio asmens kaltumas, bylai reikšmingos aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011). Įvertinus tai, kas paminėta, darytina išvada, kad A. J. laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2015 m. gegužės 20 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 20 kartų, įsibrovęs į UAB ( - ) pagrobė ne mažiau kaip 1 687,3 kg vario už 7812,2 eurų.

49Kaltinime nurodyta, kad A. J. iš UAB ( - ) pagrobė ir 87,75 kg žalvario, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei UAB ( - ) atstovo pareiškime dėl tyrimo pradėjimo, nei jokiuose kituose įmonės pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kad iš bendrovės dingo žalvaris. Liudytojai, įmonės vadovai, M. A. ir G. E. taip pat nurodė apie metalo, būtent vario, trūkumą, kalbėjo apie vario dingimą. Akcentuotina tai, kad inventorizuojant įmonės turtą, nustatytas vario, o ne žalvario trūkumas. Tiek 2014-12-31, 2015-05-20 inventorizacijos aprašuose (T. 1, b. l. 5-8, 60-63), tiek įmonės atsargų inventorizacijos apraše (T. 1, b. l. 65) konstatuotas tik vario trūkumas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir civiliniame ieškinyje nėra nurodyta, kad civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą dėl žalvario, prašoma priteisti turtinę žalą, kurią įmonė turėjo dėl pagrobto vario. Byloje esančiais UAB ( - ) supirkimo kvitais nustatyta, kad be vario A. J. į supirkimo punktą priduodavo ir žalvarį, tačiau pati savaime ši aplinkybė, nesant kitų įrodymų, neginčijamai nepatvirtina, kad ir šis spalvotasis metalas buvo pagrobtas iš UAB ( - ), tuo labiau, kad teisme apklausiamas A. J. teigė, kad iš į Nemenčinę priduoto metalo būtent varis buvo pagrobtas iš UAB ( - ).

50Nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui itin svarbus pagrobto turto vertės klausimas, kadangi atsakomybę už turto pagrobimą įstatymų leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę. A. J. kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 178 str. 3 d. dėl didelės vertės (15119,20 eurų) turto – vario ir žalvario – pagrobimo. Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Didelės vertės turto sąvoką išaiškina Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnis, kur nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (9 415 eurų). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma, remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.

51UAB ( - ) aikštelės vedėjas G. E. pareiškime pranešdamas apie veiką, turinčią nusikaltimo požymių, nurodė, kad iš UAB ( - ) pagrobto vario buvo padaryta bendra – 14 908,50 eurų turtinė žala, o 1 kg vario supirkimo kaina 4,63 Eur. Tokia vario kaina nurodyta ir UAB ( - ) direktoriaus M. A. patvirtintuose 2014-02-02 (15,99 Lt) ir 2015-01-01 (4,63 Eur) juodųjų ir spalvotųjų metalų supirkimo kainynuose. Su tokia turto verte (4,63 Eur už 1 kg vario) sutiko ir kaltinamasis A. J.. Ji pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma. Teismo įpareigojimu, UAB ( - ) pateikė pirktų materialinių vertybių žiniaraščius, iš kurių matyti vidutinė vario kaina laikotarpiais: nuo 2013-01-01 iki 2013-12-30, nuo 2014-01-01 iki 2014-12-30 ir nuo 2015-01-01 iki 2015-01-20 . A. J. daroma tęstinė veika truko gana ilgą laiko tarpą, per kurį metalo laužo rinkos kainos nuolat kito, todėl pagrobto turto vertei nustatyti buvo svarbi vario vidutinė kaina nusikalstamos veikos padarymo metu. Atsižvelgus į byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad civilinio ieškovo nurodyta vidutinė vario vertė – 4,63 Eur už 1 kg vario – pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Ši kaina mažesnė už Vokietijos kompanijos KME internete skelbiamas istorines vario kainas (2013-2015 m.), žymiai nesiskiria ir nuo UAB ( - ) supirkimo kvituose nurodytos vario pardavimo kainos, tuo labiau, kad teismų praktikoje daikto verte paprastai nepripažįstama pinigų suma, už kurią pagrobtą daiktą pardavė jį pagrobęs asmuo; žymiai didesnė reikšmė suteikiama daikto savininko nuomonei apie to daikto vertę (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2010).

52Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės, kurių nepavyko pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013), konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog A. J. laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2015 m. gegužės 20 d., 3 val., atlenkdamas skardą, ne mažiau kaip 20 kartų, įsibraudamas į saugomoje teritorijoje, esančioje Eišiškių pl. 19, Vilniuje, esantį sandėlį – angarą, pagrobė UAB ( - ) priklausantį svetimą turtą, t. y. ne mažiau kaip 1 687,3 kg vario, kurio vertė 7812,2 eurų, tuo padarydamas šiai įmonei 7812,2 eurų turtinę žalą Kadangi svetimo turto pagrobimas buvo padarytas įsibraunant į saugomą teritoriją, pagrobto turto vertė nesiekia BK 190 straipsnyje nustatytos didelės turto vertės, A. J. nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

53Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas, vadovaudamasis BPK 255, 256 straipsnių nuostatomis, posėdžio metu įspėjo proceso dalyvius, kad teismas gali svarstyti ir tai, ar A. J. nusikalstama veika neperkvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes vertinant byloje surinktus įrodymus, galimas kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su pagrobto turto verte, pakeitimas, t. y. jo veiksmai gali būti vertinami ne kaip didelės vertės turto pagrobimas. Buvo padaryta pertrauka, suteikiant laiko pasiruošti gynybai, nepažeidžiant teisės žinoti, kuo asmuo kaltinamas, bei teisės į gynybą.

54Dėl bausmės skyrimo

55Vadovaudamasis baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria kaltinamajam bausmę pagal šio įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Vertinant konkrečios bylos aplinkybes, atsižvelgtina ne tik į formalius įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

56Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė parodymus apie UAB ( - ) turto vagystę, padarytą, jam įsibraunant į minėtos įmonės saugomą teritoriją. A. J. nesutiko su tuo, kad pagrobė didelės vertės turtą. Teismas vertina, kad jis pripažino esmines pripažintas įrodytomis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė dėl jam pareikštų įtarimų, kurie vėliau teismo panaikinti. Bylos duomenys rodo, kad A. J. nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Vis dėlto, nustatant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą atsakomybę švelninančią aplinkybę vien asmens prisipažinimo nepakanka, nes kaltininkas turi ne tik prisipažinti padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailėtis arba padėti išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju tai nėra nustatyta.

57A. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą nuosavybei, kurį baudžiamojo įstatymo leidėjas priskiria prie apysunkių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis yra teisiamas trečią kartą. Nusikalstamą veiką darė, būdamas teistas už nusikaltimus nuosavybei. A. J. asmenybę apibūdina tai, kad jis jauno amžiaus, baustas administracine tvarka (T. 1, b. l. 105-108), nevedęs, nedirbantis (T. 1, b. l 109). Jis VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (T. 1, 114), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (T. 1, b. l. 112). Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendžiu A. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 d. ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį buvo skirta laisvės apribojimo vieneriems metams dviem mėnesiams bausmė, tačiau ji buvo pakeista areštu, nes A. J. nevykdė jam nustatytų apribojimų. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. J. po šioje byloje padarytos veikos, padarė 3 nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis), už kuriuos nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-07 nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme. Minėtos aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad A. J. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis savo kaltę pagal BK 178 str. 2 d. pripažino, tačiau savo veiksmų nesigaili, o mano, kad vogdamas iš buvusio darbdavio metalą, jį priduodamas ir gaudamas už tai pinigus, taip kompensavo įmonės darbuotojo A. K. jam padarytą žalą; kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; kad UAB ( - ) žala neatlyginta; kad šis nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, kurios realus atlikimas padės sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis 2 dalis). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į paminėtų aplinkybių visumą, taip pat vertina ir tai, kad nors nėra A. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau A. J. pripažino savo kaltę dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, todėl nustato laisvės atėmimo bausmės trukmę, mažesnę nei BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos vidurkis.

58Dėl civilinio ieškinio

59Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. UAB( - ) teismui pateikė civilinį ieškinį, prašydama iš civilinio atsakovo A. J. priteisti dėl nusikaltimo patirtą turtinę žalą, t. y. 14908 eurų turtinei žalai už pagrobtą varį atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Civilinis ieškovas nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo pagrobta 3229 kg vario laužo, kurio vertė 14908 eurų (už 1 kg vario – 4,63 Eur). Byloje nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais iš UAB ( - ) buvo pagrobta spalvotojo metalo – vario – už 7812,2 euro. Teismas laiko, kad tokia turtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir ji priteistina civiliniam ieškovui.

60Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Civiliniame ieškinyje buvo prašoma iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteisti išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Buvo nurodoma, kad proceso išlaidas pagrindžiantys duomenys bus pateikti teismui. Teismui tokių duomenų, kurie leistų nustatyti išlaidas, susijusias su civilinio ieškovo interesų atstovavimu baudžiamajame procese, nebuvo pateikta, todėl prašymas priteisti atstovavimo išlaidas netenkinamas.

61Remiantis tuo, kas išdėstyta, UAB ( - ) civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo priteisiant įmonei nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą – 7812,2 Eur.

62Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

63Byloje Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, jog iš kaltinamojo A. J. valstybės naudai priteistinos 379,25 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime būtinas, nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas. Kaltinamasis A. J. teisminio proceso metu buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, vėliau atliko teismo paskirtą laivės atėmimo bausmę, taigi jo laisvė buvo suvaržyta ir teisė pačiam rūpintis gynyba apsunkinta. Teismas, atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš A. J. šiuo atveju nėra pagrindo.

64Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 255, 256, 301-305, 307, 308, 313 straipsniais,

Nutarė

65A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirtį jam bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

66Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

67Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. sausio 11 d.

68Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

69Į bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-05-20, 16.20 val., iki 2015-05-22, 14.15 val., (dvi dienas), taip pat bausmės laiką, atliktą ir įskaitytą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendį.

  1. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

70Civilinio ieškovo UAB ( - ) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš A. J. civiliniui ieškovui UAB ( - ) 7 812,2 euro turtinei žalai atlyginti.

71Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

72Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtai nuteistajai – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje... 3. 1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos... 4. 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nuosprendžiu pagal BK 178... 5. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 6. A. J. laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn., tikslus laikas ikiteisminio... 7. Kaltinamasis A. J. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, t.... 8. Teismo posėdžio, vykusio 2016-09-09 metu kaltinamasis A. J. į teisėjos... 9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta... 10. 2015 m. gegužės 22 d., kaltinamasis A. J. savo parodymus duotus ikiteisminio... 11. Teismo posėdžio metu liudytojas liudytojas G. E. parodė, kad jis yra UAB ( -... 12. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas G. E. parodė, kad bendra... 13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta... 14. Pagarsinus liudytojo G. E. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis... 15. Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB ( - ) veda apskaitą,... 16. Teismo posėdžio, vykusio 2016-08-17 metu liudytoja J. M., atsakydama į... 17. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad dirba UAB ( - )... 18. Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju... 19. Teismo posėdžio, vykusio 2016-11-10, metu liudytojas M. A. parodė, kad... 20. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. A. parodė, kad jis yra UAB ( - )... 21. Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad seniau su A. J. buvo pora.... 22. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. J. parodė, kad ji nuomojasi automobilį... 23. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su A. J. pažįstami nuo... 24. 2015 m. gegužės 21 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu... 25. 2015 m. gegužės 20 d., UAB ( - ) aikštelės vedėjo G. E. pareiškime... 26. 2014 m. gruodžio 31 d., UAB ( - ) inventorizacijos apraše Nr. 2 nurodyta, kad... 27. Iš 2015 m. gegužės 20 d., įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad... 28. Iš 2015 m. spalio 07 d. UAB ( - ) pateiktų metalo laužo pirkimo-pardavimo... 29. Iš 2015 m. gegužės 20 d., UAB ( - ) inventorizacijos aprašo Nr. 1 matyti,... 30. UAB ( - ) 2014-02-03 direktoriaus M. A. patvirtintos juodųjų ir spalvotųjų... 31. UAB ( - ) 2015-01-01 direktoriaus M. A. patvirtintos juodųjų ir spalvotųjų... 32. Iš UAB( - ) materialiai atsakingo asmens ataskaitos, pasirašytos buhalterės... 33. 2015 m. gegužės 20 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB ( - )... 34. Iš Lietuvos statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjo... 35. Iš UAB ( - ) pirktų materialinių vertybių žiniaraščio už laikotarpį... 36. Iš UAB ( - ) pirktų materialinių vertybių žiniaraščio už laikotarpį... 37. Iš UAB ( - ) pirktų materialinių vertybių žiniaraščio už laikotarpį... 38. Iš UAB ( - ) pateiktų Vario istorinių kainų Vokietijos kompanijos KME... 39. Dėl A. J. padarytos veikos kvalifikavimo... 40. Kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylos teisminio... 41. Pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką du ar daugiau tapatūs ar... 42. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kvalifikuotą vagystę,... 43. Kaip jau minėta, kaltinamasis A. J. pripažįsta iš UAB ( - ) saugomos... 44. A. J. kaltinimasis aktas buvo surašytas dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2013... 45. Vertinant tai, kas paminėta, svarbu pažymėti, kad teismas savo išvadas turi... 46. Iš 2015 m. spalio 07 d. UAB ( - ) pateiktų metalo laužo pirkimo-pardavimo... 47. Iš A. J. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad iš UAB ( - ) pagrobto metalo... 48. Kaltinamojo teigimu, pridavus metalą, šis buvo sveriamas. Būdavo nuo 50 kg... 49. Kaltinime nurodyta, kad A. J. iš UAB ( - ) pagrobė ir 87,75 kg žalvario,... 50. Nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui itin svarbus pagrobto turto vertės... 51. UAB ( - ) aikštelės vedėjas G. E. pareiškime pranešdamas apie veiką,... 52. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad... 53. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėdamas baudžiamąją bylą... 54. Dėl bausmės skyrimo... 55. Vadovaudamasis baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas... 56. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 57. A. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą nuosavybei, kurį baudžiamojo... 58. Dėl civilinio ieškinio... 59. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato,... 60. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas,... 61. Remiantis tuo, kas išdėstyta, UAB ( - ) civilinis ieškinys tenkintinas iš... 62. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų... 63. Byloje Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė... 64. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115... 65. A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 66. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo... 67. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. sausio 11 d.... 68. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 69. Į bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66... 70. Civilinio ieškovo UAB ( - ) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti... 71. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės... 72. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtai nuteistajai – nuo...