Byla 2A-117/2014
Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2037-577/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lastra“, L. A., S. V., A. S. (A. S.) dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4L. A. laikotarpiu nuo 2001 m. kovo 21 d. iki 2006 m. spalio 31 d. dirbo UAB „Transekspedicija“ Krovinių ekspedijavimo skyriaus vadove – generalinio direktoriaus pavaduotoja, vadovavo ieškovo Geležinkelių departamentui. S. V. laikotarpiu nuo 2001 m. birželio 7 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. ėjo UAB „Transekspedicija“ Geležinkelių departamento 1-os darbo kvalifikacinės kategorijos transporto vadybininko pareigas. A. S. laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 28 d. iki 2007 m. kovo 22 d. ėjo UAB „Transekspedicija“ Geležinkelių departamento vyr. vadybininko pareigas. L. A., S. V. ir A. S. yra UAB „Lastra“, kurios veikla yra analogiška ieškovo veiklai, steigėjai ir akcininkai. Visi atsakovai darbo sutartis su ieškovu nutraukė savo noru ir iš karto įsidarbino UAB „Lastra“: L. A. darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2006 m. spalio 31 d., o su UAB „Lastra“ sudarė 2006 m. lapkričio 2 d.; S. V. darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2006 m. gruodžio 27 d., o su atsakovu sudarė 2007 m. sausio 2 d.; A. S. darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2007 m. kovo 22 d., o su atsakovu sudarė 2007 m. sausio 10 d., t. y. dar nenutraukęs darbo santykių su ieškovu.

5Ieškovas UAB „Transekspedicija“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti solidariai iš L. A., S. V., A. S. ir UAB „Lastra“ 546 327,16 Lt nuostoliams atlyginti, o taip pat 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovai nesąžiningos konkurencijos veiksmais, perviliojant ieškovo darbuotojus į UAB „Lastra“ panaudojant ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją UAB „Lastra“ veikloje, pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus (Konkurencijos įstatymo 17, 46 str.), ko pasekoje UAB „Transekspedicija“ Geležinkelių departamentas nebegalėjo tinkamai teikti paslaugų, dėl ko ieškovas patyrė žalą, pasireiškusią negautų pajamų forma.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovų išėjimo iš UAB „Transekspedicija“ priežastis buvo ne siekis konkuruoti, o sudėtinga atmosfera ieškovo įmonėje. Pažymėjo, kad ieškovo atstovai neneigė, jog L. A. ir S. V. iki įsidarbinimo pas ieškovą ilgą laiką dirbo Lietuvos geležinkeliuose, A. S. – kitose įmonėse ir turėjo krovinių ekspedijavimo geležinkeliais srityje nemažą patirtį. Tiek L. A., tiek S. V. būtent su jau darbo patirtimi, įgyta Lietuvos geležinkeliuose, ir buvo pakviesti dirbti UAB „Transekspedicija“ tikslu sukurti Geležinkelių departamentą. Tiek A. T., tiek A. S. irgi turėjo nemažą darbo patirtį pervežimo geležinkeliais srityje iki atėjimo dirbti pas ieškovą. Tuo tarpu J. J. dirbo pas ieškovą iš viso tik 4 mėnesius. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nuomone, akivaizdu yra tai, kad ieškovas, kviesdamas pas save įsidarbinti atsakovus, pats pasinaudojo jau parengtais specialistais, kurie faktiškai dirbo iki atėjimo pas ieškovą irgi konkuruojančiame ūkio subjekte, todėl net ir vertinant tai, kad atsakovai, dirbdami ilgą laiką pas ieškovą, turėjo galimybių patobulinti savo jau anksčiau įgytą patirtį, nagrinėjamu atveju negali būti kvalifikuojama kaip veiksmai, atitinkantys nesąžiningos konkurencijos esmę. Papildomai pažymėjo ir tai, kad darbo sutartimis su L. A., A. V. ir A. S. nėra nustatyta jokių sutartinių sąlygų dėl jų įsidarbinimo apribojimų po darbo sutarties pasibaigimo. Vilniaus apygardos teismas taip pat nurodė, kad ieškovui atleidus iš darbo atsakovus, į įmonės Geležinkelių departamentą buvo priimami nauji darbuotojai, todėl jų skaičius iš esmės nepasikeitė ir, nors išėjimas iš darbo turėjo įtakos departamento darbo kokybei, tačiau susiklosčiusi situacija buvo sąlygota paties ieškovo veiksmų, t.y. nesugebėjimu užtikrinti turimiems specialistams jų kvalifikaciją atitinkančių ir juos tenkinančių sąlygų bei nepakenčiamos atmosferos kolektyve.

8Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkyje Nr. 403 kaip komercinė paslaptis įvardinta informacija , kuria, kaip teigia ieškovas, pasinaudojo atsakovai, yra viešai skelbiama ir todėl negali būti laikoma komercine paslaptimi. Tuo tarpu bet kokios įmonės maržos dydis yra kintamas, betarpiškai sąlygotas tiek prekės (nagrinėjamu atveju paslaugos – ekspedijavimo geležinkeliu) savikainos, kuri vėlgi priklauso nuo rinkos ir ekonomikos pokyčių, taip pat įmonės vidinių sąnaudų, galimybės taikyti nuolaidų sistemas ir kitų faktorių. Nurodė, kad nagrinėjamos bylos kontekste ieškovas turėjo įrodyti ne atsakovų kainų ir maržos dydžio žinojimo faktą, o pasinaudojimo informacija apie kainas UAB „Lastra“ veikloje, turint tikslą nesąžiningai konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalos ieškovui, faktą, tačiau ieškovas tokių įrodymų byloje nepateikė (CPK 178 str.). Byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, kokie buvę UAB „Transekspedicija“ klientai dirbo su UAB „Lastra“, tačiau niekaip neįrodo, jog jie buvo pervilioti atsakovų nesąžiningais veiksmais, juos vertinant Konkurencijos įstatymo nuostatų prasme. Atsakovų nurodytą aplinkybę, jog S. V. ir L. A. perėjus dirbti iš Lietuvos geležinkelių į UAB „Transekspedicija“, su jais perėjo ir dalis klientų, patvirtino liudytojai T. K., D. T., dirbę su jais Lietuvos geležinkeliuose; liudytojai Č. S., A. Č. paaiškino, kad jų įmonės užsakymus pervežimams teikė ieškovo įmonei, kol ten dirbo S. V. (liudytojas Č. S.), L. A. (liudytojas S. Č.), jiems perėjus į UAB „Lastra“, perėjo ir jų įmonės, o lemiamą įtaką perėjimui turėjo ilgametis bendradarbiavimas ir abipusis pasitikėjimas konkrečiais asmenimis, abu liudytojai pripažino, jog užsakymai UAB „Lastra“ buvo vykdomi blogesnėmis sąlygomis, nebuvo vykdoma atidėjimų ir pan. Tokius atsakovų bei liudytojų paaiškinimus patvirtina ir UAB „Lastra“ klientų laiškai, iš kurių akivaizdu, jog klientai nebuvo viliojami žemesnėmis kainomis, o įmonės pasirinkimą lėmė UAB „Lastra“ darbuotojų savybės (operatyvumas, patikimumas ir pan.). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti L. A. paaiškinimais, jog jos asmeninis telefono numeris buvo žinomas klientams dar nuo darbo Lietuvos geležinkeliuose laikų, o ieškovo samprotavimai, jog pirmais įmonės veiklos metais pelną, kokį gavo UAB „Lastra“ gavo pirmais veiklos metais, galima gauti tik nesąžiningai konkuruojant, paremti tik spėlionėmis.

9Tokiu būdu, byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad: išties dalis klientų, su kuriais dirbo atsakovai UAB „Transekspedicija“, dirbo su atsakovais ir jiems dirbant kitose įmonėse; dalis klientų po atsakovų išėjimo iš UAB „Transekspedicija“ nutraukė bendradarbiavimą su ieškovu, tapo UAB „Lastra“ klientais, tačiau tuo pačiu naudojosi ir kitų ekspedijavimo įmonių paslaugomis; dalis buvusių UAB „Transekspedicija“ klientų tęsė bendradarbiavimą su konkrečiais asmenimis (atsakovais), kuriais jie pasitikėjo ne dėl to, kad jie dirbo konkrečioje įmonėje, o dėl to, kad bendradarbiavimas su jais garantavo kokybiškų paslaugų gavimą, - spręsti dėl buvusių ieškovo klientų perviliojimo atsakovams panaudojus jiems žinomą ieškovo konfidencialią informaciją, nėra pagrindo. Atitinkamai teismui nenustačius atsakovų veiksmų, leidžiančių spręsti dėl jiems ieškovo inkriminuojamų Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimų, ieškovo reikalavimai dėl 546 327,16 Lt nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo laikyti nepagrįstais ir atmestinais.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Transekspedicija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Konkuruojančią įmonę UAB „Lastra“ atsakovai įsteigė nepaisydami UAB „Transekspedicija“ 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkyje Nr. 403 numatyto kategoriško draudimo būti steigėjais ar akcininkais kitos giminingos įmonės arba dirbti tokiose giminingose įmonėse, o A. S. darbo sutartyje su ieškovu netgi tiesiogiai buvo nurodyta, kad darbuotojas darbo sutarties galiojimo metu be raštiško ieškovo sutikimo negali dirbti kitoje įmonėje (7.3 p.), o taip pat jam draudžiama steigti giminingą įmonę bei būti jos dalyviu (7.8 p.).
  2. Atsakovams nebuvo taikytos jokios drausminės nuobaudos, jie nuolat buvo premijuojami, todėl išvadai, kad atsakovų išėjimo iš darbo priežastis – sudėtinga atmosfera ieškovo įmonėje, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, lieka neaišku, kodėl atsakovai, įsteigę UAB „Lastra“, iš karto nenutraukė darbo santykių su ieškovu, o ir toliau kurį laiką liko dirbti pas ieškovą (nuo 2 mėn. L. A. atveju iki 6 mėn. A. S. atveju).
  3. 2006 metais per du mėnesius UAB „Lastra“ iš buvusių UAB „Transekspedicija“ klientų (ne mažiau 41) gavo 671 778,84 Lt pajamų, 2007 metais – 8 064 175,67 Lt pajamų, o 2008 metais – 5 178 435,79 Lt pajamų (ekspertizės akto 40 – 42 b. l.), kas neįmanoma sąžiningai vykdant veiklą naujai įsteigtai įmonei, kai tuo tarpu ieškovo Geležinkelių departamento pajamos iš tų pačių klientų drastiškai sumažėjo nuo 11 367 052 Lt per 2006 metus iki 363 495 Lt per 2007 metus ir 43 171 Lt pajamų per 2008 metus (ekspertizės akto 24 – 25 b. l.).
  4. Atsakovai buvo itin kvalifikuoti darbuotojai, sudarę Geležinkelių departamento pagrindą ir disponavę komerciškai vertinga informacija (klientų bei jų atsakingų asmenų kontaktai, pervežimo tarifai, marža, taikomos nuolaidos, sutarčių sąlygos ir t. t.), todėl darbuotojų išėjimas bei klientų perviliojimas iš esmės sutrikdė Geležinkelių departamento veiklą.
  5. L. A. ir S. V. po išėjimo iš Lietuvos geležinkelių pas ieškovą UAB „Transekspedicija“ dirbo daugiau nei 5,5 metų, kas yra daugiau nei pakankamas laiko tarpas buvusiems klientams šiuos darbuotojus identifikuoti būtent kaip UAB „Transekspedicija“ darbuotojus, o atsakovai apskritai neįrodė, kokie konkrečiai klientai su jais perėjo iš Lietuvos geležinkelių.
  6. Perviliotų klientų paaiškinimus, kuriais rėmėsi teismas, reikėtų vertinti itin kritiškai, kadangi sunkiai tikėtina, jog gavę iš bendradarbiavimo su UAB „Lastra“ naudos (pvz. mažesnes kainas) jie šias aplinkybes pripažintų.
  7. Darbo pas ieškovą metu atsakovai turėjo naudoti tik ieškovo telefonus ir elektroninio pašto adresus, tačiau, kaip patvirtino pats S. V., atsakovė L. A. sąmoningai teikė duomenis ieškovo administratorei apie atsakovų asmeninius mobiliųjų telefonų numerius, siekiant būtent juos įrašyti vizitinėse kortelėse (kaip patvirtino atsakovai, ieškovo klientai UAB „Lastra“ susirado per L. A., kuri dar dirbdama pas ieškovą pradėjo kontaktuoti su ieškovo klientais savo asmeniniu telefonu). Atitinkamai tuo pačiu telefono numeriu S. V. naudojosi ir išėjęs dirbti į UAB „Lastra“.
  8. UAB „Lastra“ vežėjų paieškos sistemoje www.cargo.lt, kuri yra pagrindinis vežėjų paieškos šaltinis šioje srityje, užsiregistravo tik 2007 m. kovo 20 d., tačiau dar 2006 metais gavo 889 536 Lt pajamų, kas taip pat patvirtina klientų perviliojimo aplinkybę.
  9. 1994 m. rugsėjo 14 d. UAB „Transekspedicija“ potvarkiu Nr. 403 yra nustatytas ieškovo komercinių paslapčių sąrašas, kuriame numatyta, kad komercinę paslaptį sudarančia informacija yra duomenys apie pervežimų kainas, krovinių užsakymus, ieškovo partnerių adresai ir kt., o kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovai su šiuo potvarkiu buvo supažindinti. Tuo tarpu teismo argumentai, kad bet kuri ekspedijavimo veikla užsiimanti įmonė viešoje erdvėje skelbia savo įkainius, neatitinka tikrovės ir nėra paremta jokiais įrodymais, nes konkurentai slepia užsakovus, su kuriais jie dirba, ir tokių užsakovų kontaktus, o ir patys atsakovai pripažino, jog informacija apie taikomą maržą (antkainį) yra nevieša, o informacijos visuma, kuria disponavo atsakovai, suteikė jiems nesąžiningą konkurencinį pranašumą.
  10. Atsakovai taip pat nesąžiningai perviliojo į UAB „Lastra“ ieškovo darbuotojus J. J., dirbusią UAB „Transekspedicija“ Geležinkelių departamento transporto vadybininke, bei A. T., dirbusią Skandinavijos skyriaus vadybininke. Be to, liudytoja G. S. patvirtino, kad L. A. ir jai siūlė pereiti dirbti iš UAB „Transekspedicija“ į UAB „Lastra“, kas yra akivaizdus įrodymas apie darbuotojų perviliojimą, ko pasekoje atsakovas sutaupė dalį įėjimo į rinką kaštų, susijusių su darbuotojų apmokymu ir pan.
  11. Ieškovo atlikti skaičiavimai dėl negauto grynojo pelno praradimo jokiais įrodymais nebuvo paneigti, o skaičiavimui naudotų duomenų teisingumą patvirtino tiek auditorius, tiek ekspertė, kuri atlikusi ekspertizę nustatė netgi didesnį UAB „Transekspedicija“ žalos dydį.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai S. V. ir A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nei apeliaciniame skunde nurodytuose ieškovo vidiniuose teisės aktuose, nei su atsakovais S. V. bei A. S. sudarytose darbo sutartyse nėra numatyta šiems atsakovams jokių draudimų steigti kokias nors bendroves, o po darbo sutarties su UAB „Transekspedicija“ pasibaigimo A. S. jokios giminingos įmonės nesteigė (darbo sutarties 7.8 p.). Vien faktų gretinimas, kad 41 buvęs UAB „Transekspedicija“ klientas pradėjo pirkti UAB „Lastra“ paslaugas, nesudaro pagrindo teigti, kad jie buvo neteisėtai pervilioti, nes neturėjo ilgalaikių įsipareigojimų ieškovui ir negarantavo ieškovo paslaugų pirkimo. Ieškovo verslas nėra specifinis, o ekspedijavimo geležinkeliu paslaugų teikimui ypatingų resursų nereikia, nes pervežimus vykdo geležinkelio įmonės. Atsakovai S. V. ir A. S. nebuvo supažindinti su ieškovo komerciniu paslapčių sąrašu. Pažymi, kad pati ekspertė pripažino netyrusi ir neskaičiavusi konkrečių ieškovo Geležinkelių departamento veiklos rezultatų, o taip pat nepatvirtino ieškovo teiginių apie kažkokią žalą, atsiradusią dėl UAB „Lastra“, L. A., S. V. ir A. S. kaltės. Be to, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatas, atlyginti žalą gali būti reikalaujama tik už vienerius metus po darbo santykių pasibaigimo, o ieškovas apskritai nėra detalizavęs, kokią konkrečiai žalą padarę ir/ar kokią turtinę naudą gavę yra būtent atsakovai S. V. ir/ar A. S..

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Lastra“ ir L. A. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad didelė dalis ieškovo ir atsakovo klientų nurodo, kad jie į ieškovo įmonę atėjo tik dėka ten dirbusių atsakovų, o su ieškovu atsisakė dirbti dėl netinkamo UAB „Transekspedicija“ darbo organizavimo. Pradėjusi veikti UAB „Lastra“ pakankamai ilgą laiką paslaugas teikė žymiai blogesnėmis sąlygomis – taikant išankstinį apmokėjimą. Ieškovo tinklalapyje yra galimybės pateikus užklausą internetu sužinoti bet kokios apimties krovinių ekspedijavimo kainas, o ekspedicinių įmonių adresai, pervežimo kainų formavimo principai buvo žinomi dar nuo darbo Lietuvos geležinkeliuose laikų. Kita vertus, net jei būtų nustatyta, kad atsakovai atliko kokius nors nesąžiningos konkurencijos veiksmus, tie veiksmai galėtų būti nesąžiningos konkurencijos veiksmais tik vienerius metus po darbo sutarčių su atsakovais nutraukimo. Ieškovo darbuotojai patys apsisprendė nutraukti darbo sutartis ir įsidarbino atsakovo įmonėje be jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų iš atsakovo pusės. A. T. darbo sutartyje su UAB „Transekspedicija“ nurodoma, kad jai draudžiama vienus metus po sutarties pasibaigimo dirbti kitose, analogiška ar konkuruojančia veikla užsiimančiose įmonėse, tačiau nenumatyta, kad už tai būtų atlyginama, todėl tokia nuostata laikytina pažeidžiančia jos teises. Atsakovai išėjo iš darbo dėl susiklosčiusios nepalankios darbo atmosferos ir, neturėdami lėšų pragyvenimui bei nemokėdami jokio kito darbo, ėmėsi jiems žinomos ir gerai suprantamos veiklos – krovinių ekspedijavimo geležinkelių transportu. Byloje yra pateikti visi duomenys apie atsakovo UAB „Lastra“ gautas įplaukas, iš kurių aišku, kad su dalimi buvusių UAB „Transekspedicija“ klientų, išvardintų ieškinio priede Nr. 19 (pvz. DHL Express sp. Z. O. O., Vesper Export LDT, Alsante SIA, UAB „Pietų kryptis“, UAB „Sollor“, Trade trans liublin ir kt.) atsakovas nedirba, o didelė dalis netektų ieškovo pajamų yra būtent iš šių klientų (2006 m. – 1 316 701 Lt). Be to, ieškinio priede neteisingai nurodytos pajamos iš dalies klientų (UAB „Kazameta“, Beltransekspres, Predprinimatel BEI), o dalis ieškinio priede įvardintų klientų užsakė ir apmokėjo už pervežimus autotransportu, kas yra nesusiję su geležinkelių transportu ir ieškovas siekia nesąžiningai pasipelnyti pateikdamas netikslius apskaitos duomenis. Ieškovas nepateikė sutarčių su klientais, todėl nebuvo galimybės išsiaiškinti žalos pagrįstumo klausimą. UAB „Lastra“ 2006 metais iš buvusių UAB „Transekspedicija“ klientų gavo 18 224,68 Lt grynojo pelno, 2007 metais – 101 534,73 Lt, o 2008 metais – 313 376 Lt, tačiau konkrečiu atveju byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, o 2012 m. liepos 24 d. teismo posėdyje ekspertė patvirtino, kad nagrinėjo visą UAB „Transekspedicija“ veiklą, neanalizuodama atskirai Geležinkelių departamento rodiklių.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

16Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio ūkio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui, o taip pat siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo 2012 m. kovo 22 d. įstatymu Nr. XI-1937 priimtas Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymas) (toliau – Konkurencijos įstatymas) 16 str. 1 d. 3, 4 p., 4 d.).

17Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo, o sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtą veikimą ar neveikimą), atsiradusią žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1130/2012).

18CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, neturi būti suabsoliutinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-366/2011), o tai, ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012). Komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, finansinės naudos ir pan. Kaip jau minėta, įstatyme yra įtvirtinta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d.), o tokią įstatymo nuostatą galima paaiškinti siekiu užtikrinti verslo subjekto veiklos stabilumą, pasitraukus iš jo veiklos vienam ar keliems darbuotojams. Tuo tarpu asmenys, pažeidę minėtą reikalavimą, privalo atlyginti dėl to padarytą žalą (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 46 str., CK 6.149 str.).

19Nagrinėjamu atveju ginčas kilo, visų pirma, dėl to, ar UAB „Lastra“ veikloje atsakovų panaudota informacija apie UAB „Transekspedicija“ klientus gali būti laikoma UAB „Transekspedicija“ komercine paslaptimi. Konkrečiu atveju iš 1994 m. rugsėjo 14 d. AB „Transekspedicija“ potvarkio (1 t. 54 – 55 b. l.), su kuriuo turėjo būti supažindinti visi (įskaitant naujai priimamus) darbuotojai (1 t. 55 b. l.) ir neabejotinai buvo supažindinta buvusi ieškovo Geležinkelių departamento vadovė ir dabartinė UAB „Lastra“ vadovė L. A. (1 t. 16, 17, 26 – 28, 31, 52 – 55 b. l.), aišku, kad komercinėmis paslaptimis buvo laikoma: ekspedicinių įmonių - AB „Transekspedicija“ partnerių adresai, informacija apie transporto užsakovus, pervežimo kainas, o taip pat krovinių užsakymus. Atitinkamai, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad minėta informacija negalėtų būti komercine paslaptimi, nes tokie ribojimai įstatymu nenustatyti (CK 1.116 str. 1 d.). Priešingai, teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ v. UAB „Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2007) informacija apie ieškovo klientus pripažįstama komercine paslaptimi, pasinaudojimas kuria nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos (praėjus mažiau kaip metams po darbo santykių su ūkio subjektu pasibaigimo) laikytinas neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str.). Taigi informaciją apie UAB „Transekspedicija“ paslaugų užsakovus (klientus) UAB „Lastra“ veikloje atsakovai galėjo naudoti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo darbo santykių su AB „Transekspedicija“ pasibaigimo. Tiesa, atsakovai S. V. ir A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jie nebuvo supažindinti su ieškovo komercinių paslapčių sąrašu, tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad su minėtu sąrašu buvo supažindinta K. A. (1 t. 53 b. l.), vadovavusi ieškovo departamentui, kuriame dirbo tiek S. V., tiek A. S., visi minėti asmenys buvo UAB „Lastra“, kurios vadove yra K. A. (1 t. 27 b. l.), steigėjai (1 t. 23 – 25 b. l.). Be to, kaip jau minėta, komercinių paslapčių sąrašo patvirtinimas apskritai negali būti suabsoliutinamas, o atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir ilgametę darbo patirtį, S. V. ir A. S. negalėjo nesuprasti (darbo sutartyje su A. S. netgi tiesiogiai įtvirtintas draudimas vienerius metus neteikti informacijos, susijusios su ankstesne veikla (1 t. 22 b. l.), kad UAB „Lastra“ naudojimasis AB „Transekspedicija“ klientais, su kuriais kontaktai išlaikyti būtent dirbant ieškovo įmonėje, suteiks UAB „Lastra“ aiškų konkurencinį pranašumą, nes į naujai įsteigtą įmonę perkeliamas ieškovo įmonėje kaip samdomų darbuotojų padarytas įdirbis, kuris, bent jau nepraėjus įstatymo numatytam laikotarpiui (Konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d.), laikytinas padarytu darbdavio naudai. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl sudėtingos atmosferos ieškovo įmonėje, ankstesnės atsakovų patirties ir naujų AB „Transekspedicija“ darbuotojų į ieškovo Geležinkelių departamentą priėmimo, teisėjų kolegijos nuomone, nepateisina atsakovų veiksmų (tolesnio bendradarbiavimo su buvusiais ieškovo klientais perėmimo), aiškiai pakenkiant kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1, 4 d.). Neteisėtus atsakovų veiksmus kryptingai siekiant išlaikyti buvusius ieškovo klientus jiems pasiūlant naujai įsteigtos įmonės (UAB „Lastra“) paslaugas, teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju patvirtina tai, kad vizitinėse kortelėse, duodamose UAB „Transekspedicija“ klientams, L. A. iniciatyva buvo nurodomi asmeniniai atsakovų mobiliųjų telefonų numeriai (4 t. 98 b. l., 12 t. 128, 166 b. l.), visi atsakovai nuosekliai nutraukė darbo santykius su AB „Transekspedicija“ (L. A. darbo sutartį su AB „Transekspedicija“ savo noru nutraukė 2006 m. spalio 31 d., S. V. – 2006 m. gruodžio 27 d., A. S. – 2007 m. kovo 22 d.) ir iškart įsidarbino UAB „Lastra“ (L. A. – 2006 m. lapkričio 2 d., S. V. – 2007 m. sausio 2 d., o A. S. – 2007 m. sausio 10 d., t. y. apskritai vienu metu (daugiau kaip 2 mėnesius) dirbo dviejuose konkuruojančiuose ūkio subjektuose), vėliau į UAB „Lastra“ buvo pakviesti dar du ieškovo darbuotojai (J. J. ir A. T.“) ir pagaliau faktinis didžiosios dalies buvusių ieškovo klienų perėmimas iš esmės netrukus po UAB „Lastra“ įsteigimo ir atsakovų įsidarbinimo jų pačių įsteigtoje įmonėje (1 t. 126 – 145 b. l.), 12 t. 98 b. l.). Taigi konkrečiu atveju visų atsakovų veiksmai (CK 6.279 str. 1 d.), pasireiškę ieškovo klientų perėmimu, atitinka CK 6.246 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos požymius.

20Neteisėtais atsakovų veiksmais padarytą žalą nagrinėjamu atveju ieškovas kildino iš negautų pajamų bei su jomis susijusio sumažėjusio pelno, lyginant su atitinkamai ieškovo Geležinkelių departamento rodikliais iki atsakovų pasitraukimo iš AB „Transekspedicija“ veiklos (1 t. 5 b. l.). Tačiau duomenų apie tai, kad ieškovas būtų turėjęs su savo klientais (kurie pradėjo bendradarbiauti su UAB „Lastra“) ilgalaikes sutartis, dėl ko pajamos būtų buvę objektyviai prognozuojamos, nėra, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovui padarytą žalą geriausiai atspindi atsakovo UAB „Lastra“ tipinės veiklos pelno dydis ekspedijuojant buvusių AB „Transekspedicija“ klientų krovinius geležinkelių transportu nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kas, kaip konstatuota bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės aktu Nr. 1112/59 E sudaro 316 800 Lt (ekspertizės akto 46 lapas), kas konkrečiu atveju ir laikytina dėl nesąžiningos atsakovų konkurencijos ieškovo patirtais nuostoliais, atitinkančiais teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.249 str. 1 d.). Tiesa, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Lastra“ ir L. A. nurodo, kad su dalimi buvusių UAB „Transekspedicija“ klientų, išvardintų ieškinio priede Nr. 19, UAB „Lastra“ nedirba, tačiau pažymėtina, kad darydama išvadą dėl minėto dydžio tipinės veiklos pelno ekspertė vadovavosi būtent faktinėmis UAB „Lastra“ pajamomis iš buvusių AB „Transekspedicija“ klientų (ekspertizės akto 38 – 42 b. l.). Be to, pačių atsakovų UAB „Lastra“ ir L. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti grynojo pelno iš darbo su buvusiais AB „Transekspedicija“ klientais dydžiai (2006 m. – 18 224,68 Lt, 2007 m. – 101 534,73 Lt. 2008 m. – 313 376 Lt) bendrai sudėjus netgi viršija minėtą didį (316 800 Lt). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai S. V. ir A. S. nurodo, kad ieškovas nėra detalizavęs konkrečiai jų padarytos žalos dydžio, tačiau bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.), nes visų atsakovų veiksmų konkrečiu atveju neįmanoma atriboti, o tokį atsakomybės pobūdį patvirtina ir suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Atsakovai S. V. ir A. S. atsiliepime taip pat nurodo, kad žalos atlyginimas turėtų būti apribojamas vieneriais metais po darbo santykių su ieškovu pasibaigimo, tačiau pažymėtina, kad toks žalos atlyginimas, kaip jau minėta, neužtikrintų verslo subjekto veiklos stabilumo, kadangi nesąžiningai konkuruoti nusprendęs subjektas rizikuotų tik netekti nesąžiningais veiksmais per vienerius metus įgytos naudos, kai tuo tarpu Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatytu draudimu siekiama užtikrinti, visų pirma, ne klientų laisvą apsisprendimą pasirinkti paslaugų teikėją, o sąžiningą (be privilegijų dėl ankstesnio bendravimo dirbant kitam ūkio subjektui ar pan.) tokias paslaugas teikiančių įmonių konkurenciją. Be to, nesąžiningos konkurencijos atveju ribota atsakomybė nenustatyta (CK 6.251 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O, bylos Nr. 3K-3-197/2007).

21Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Bylose dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo paprastai nėra tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovų (fizinių asmenų) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą bei dėl tos veiklos gautą naudą, o apie tokį priežastinį ryšį sprendžiama iš byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012), kuri (įvertinus visų atsakovų dalyvavimą įsteigiant UAB „Lastra“, nuoseklų jų perėjimą dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, kur sudaromos sąlygos pasinaudoti dėl ilgamečio darbo ieškovo bendrovėje turima konfidencialia informacija, ieškovo bendrovės apyvartos kritimas (ekspertizės akto 25 lapas), sandorių su buvusiais ieškovo klientais sudarymas, ko pasekoje UAB „Lastra“ jau pirmaisiais veiklos mėnesiais gavo pelną (ekspertizės akto 101 b. l.), o ieškovo gaunamos pajamos iš UAB „Lastra“ perimtų klientų, o kartu ir viso ieškovo Geležinkelių departamento pajamos staigiai krito (nors prieš tai vien didėjo (ekspertizės akto 25 b. l.)) konkrečiu atveju leidžia daryti išvadą, jog anksčiau minėtą žalą ieškovui sąlygojo būtent neteisėti atsakovų L. A., S. V., A. S. ir UAB „Lastra“ veiksmai. Atitinkamai jau iš pačios atsakovės L. A. parodymų apie tai, kad steigti savo įmonę nutarė bendrai su kitais atsakovais tam, jog galėtų dirbti sau (12 t. 163 b. l.), aišku, kad atsakovai aiškiai suprato savo veiksmų esmę ir, manydami, jog turi teisę „pasiimti“ tai, kas buvo jų pačių sukurta dirbant ieškovo įmonėje, kryptingai veikė siekdami šią dalį perkelti į UAB „Lastra“, nors tokia jų teisė buvo aiškiai apribota tiek įstatymu (Konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d.), tiek vidiniais teisės aktais (1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkis (1 t. 53 – 55 b. l.), darbo sutartis su A. S. (1 t. 21 – 22 b. l.), t. y. nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas išvadai, jog dėl ieškovo patirtų nuostolių kalti būtent atsakovai (CK 6.247 str.).

22Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai (dėl UAB „Lastra“ registravimo vežėjų paieškos sistemoje www.cargo.lt ir kt.), teisėjų kolegijos nuomone, neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakytina.

23Ieškiniu taip pat buvo prašoma priteisti šešių procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.210 str. 2 d.), tačiau nagrinėjamu atveju žala iš esmės kilo dėl fizinių asmenų naujai įsteigto juridinio asmens naudai atliktų veiksmų, o fiziniai asmenys kartu su juridiniu asmeniu atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovui iš atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nenustatė Konkurencijos įstatymo pažeidimų, o atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos solidariai visų atsakovų atsakomybei taikyti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies.

25Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis areštuotas konkretus solidariems atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

26Apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, ieškovui bendrai iš visų atsakovų (lygiomis dalimis) priteistina 58 proc. (316 800 / 546 327,16 x 100 proc.) jo sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1, 3 d.; 14 t. 86 b. l.), t. y. po 1372,14 Lt (9 463 x 0,58 / 4) iš kiekvieno atsakovo. Ieškovas taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 12 100 Lt bylinėjimosi išlaidų (14 t. 139 b. l.), o pagal pateiktus dokumentus (14 t. 141 – 142 b. l.) jo patirtos išlaidos advokato pagalbai sudaro 6239,64 Lt, tačiau ir tokio dydžio išlaidos konkrečiu atveju laikytinos neatitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.), todėl mažintinos iki 3000 Lt, o atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, advokatų teisinės pagalbos išlaidų patyrė ir atsakovai, ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteistina po 400 Lt (iš viso – 1600 Lt) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, ieškovui iš atsakovų iš viso priteistina po 1732,14 Lt (1372,14 + 400) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kaip jau minėta, advokatų teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme patyrė ir atsakovai (14 t. 133 – 138 b. l., 143 – 146 b. l.), tačiau konkrečiu atveju pažymėtina, kad, kaip nustatyta, ieškovo reikalavimas iš esmės yra pagrįstas, o tikslų žalos dydį apskritai yra sudėtinga nustatyti, dėl ko, atsižvegdamas į byloje esančių įrodymų visumą, jį nustatė teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Tokiu būdu atsakovų teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, konkrečiu atveju neatlyginamos, o į jų faktą, kaip jau minėta, atsižvelgiama priteisiant išlaidas ieškovo teisinei pagalbai atlyginti (CPK 93 str. 3 d.).

27Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kaip jau minėta, ieškovo reikalavimas nagrinėjamu atveju iš esmės yra pagrįstas, todėl atsakovų teisinės pagalbos išlaidos, o taip pat atsakovo UAB “Lastra” išlaidos, susijusios su ekspertės dalyvavimu teismo posėdžiuose (13 t. 29, 45, 54 b. l.) iš ieškovo nepriteistinos, o į jų patyrimo faktą atsižvelgtina priteisiant teisinės pagalbos ir kitas būtinas (878,93 Lt) išlaidas ieškovui. Atitinkamai, nors ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė net 36 039,49 Lt išlaidų, kurias sumokėjo ieškovą atstovavusiai advokatų profesinei bendrijai (13 t. 89 – 116 b. l.), tačiau atsižvelgiant tiek į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.), tiek į aukščiau minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju ieškovui priteistina 6000 Lt (po 1500 Lt iš kiekvieno atsakovo) teisinės pagalbos išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 9464 Lt žyminio mokesčio (1 t. 9 b. l.), todėl, atsižvelgiant į patenkinto ieškinio reikalavimo dalį (58 proc.), ieškovui priteistina po 1372,14 Lt (9 463 x 0,58 / 4) iš kiekvieno atsakovo minėtoms išlaidoms atlyginti. Be to, ieškovas patyrė 19 360 Lt išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu (12 t. 252 b. l., 13 t. 5 b. l.), todėl ieškovui iš atsakovų priteistina po 2807,20 Lt (19 360 x 0,58 / 4) šioms išlaidoms atlyginti. Tokiu būdu ieškovui priteistina po 5679,34 Lt (1500 + 1372,14 +2807,20) iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti. Atitinkamai lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

29Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Transekspedicija“ (į. k. 302453803) solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Lastra“ (į. k. 300594901), L. A. (a. k. ( - ) S. V. (a. k. ( - ) ir A. S. (a. k. ( - ) 316 800 Lt (tris šimtus šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus litų) žalai atlyginti, o taip pat penkių procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (316 800 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Transekspedicija“ iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Lastra“, L. A., S. V. ir A. S. po 1732,14 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt du litus 14 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

31Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Lastra“, L. A., S. V. ir A. S. atžvilgiu, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

32Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme:

  • priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Transekspedicija“ iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Lastra“, L. A., S. V. ir A. S. po 5679,34 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt devynis litus 34 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti;
  • priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Lastra“, L. A., S. V. ir A. S. po 20,13 Lt (dvidešimt litų 13 ct) valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. L. A. laikotarpiu nuo 2001 m. kovo 21 d. iki 2006 m. spalio 31 d. dirbo UAB... 5. Ieškovas UAB „Transekspedicija“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį... 8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo 1994 m. rugsėjo 14 d.... 9. Tokiu būdu, byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad: išties dalis... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Transekspedicija“ prašo panaikinti... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai S. V. ir A. S. prašo apeliacinį... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Lastra“ ir L. A. prašo... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad... 17. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ūkio... 18. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine... 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo, visų pirma, dėl to, ar UAB „Lastra“... 20. Neteisėtais atsakovų veiksmais padarytą žalą nagrinėjamu atveju ieškovas... 21. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję... 22. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai (dėl UAB „Lastra“... 23. Ieškiniu taip pat buvo prašoma priteisti šešių procentų dydžio... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 25. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartimi taikytos laikinosios... 26. Apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, ieškovui bendrai iš visų atsakovų... 27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir... 30. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Transekspedicija“ iš... 31. Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 32. Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos...